Baudžiamoji byla Nr. 2K–286/2011
(Proceso Nr.1-12-1-04312-2009-6)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.2.8. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Greičiaus, pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.
Iš J. B. Valstybinei ligonių kasai priteista 5830,12 Lt, nukentėjusiajam J. M. - 1401,90 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmesta, dėl turtinės žalos – pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo J. B. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta faktinė aplinkybė, kad J. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
Baudžiamoji byla Nr. 2K–286/2011
(Proceso Nr.1-12-1-04312-2009-6)
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.4.2.8. (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2011 m. birželio 14 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Alvydo Pikelio, Vytauto Greičiaus, pranešėjo Gintaro Godos,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. B. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendžio, kuriuo J. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu dvejiems metams.
Iš J. B. Valstybinei ligonių kasai priteista 5830,12 Lt, nukentėjusiajam J. M. - 1401,90 Lt turtinei ir 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atmesta, dėl turtinės žalos – pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, jo dydžio klausimą perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 23 d. nutartimi nuteistojo J. B. apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 1 d. nuosprendis pakeistas: iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta faktinė aplinkybė, kad J. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.
Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
J. B. nuteistas už tai, kad 2009 m. gruodžio 25 d., apie 3 val., Vilniuje, Rinktinės g. 19-ojo namo kieme, viešoje vietoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, dėl chuliganiškų paskatų tyčia metė į J. M. akmenį, kuris pataikė į galvą, padarydamas muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje su kaktikaulio atviru įspaustiniu lūžimu, pereinančiu į veido kaulus, ir taip sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą dėl chuliganiškų paskatų.
Kasaciniu skundu nuteistasis J. B. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus ir pripažinti jį kaltu pagal BK 137 straipsnio 1 dalį bei paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Jis teigia, kad teismai netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, neteisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Kasatorius nurodo, kad vertinant bylos aplinkybes negalima padaryti pagrįstos išvados, jog jis sužalojo J. M. tyčiniais veiksmais ir iš chuliganiškų paskatų. J. B. teigia, kad jam negali būti taikoma tyčinės kaltės forma, nes, gindamas nuo smurto save ir draugą, pagriebęs ledo gabalą metė į nukentėjusiojo pusę, bet tokių padarinių, kad būtų sunkiai sužalotas nukentėjusysis J. M., kasatorius nesuvokė, nenumatė ir nenorėjo. Tvirtinimas, kad muštynės jau buvo pasibaigusios, o jis tuomet metė J. M. į galvą akmenį ir nedelsiant pasišalino, neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Faktinė bylos medžiaga patvirtina, kad pasišalinti iš įvykio vietos jis galėjo tik tada, kai pavyko atsistoti, nes tą naktį buvo slidu. Kasatorius teigia, kad tai buvo ne muštynės, o J. B. ir jo draugų mušimas. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje konstatuota, kad J. B. veikė dėl chuliganiškų paskatų, buvo konflikto iniciatorius. Kasatorius nurodo, kad paprašius cigaretės A. F. išvadino J. B. valkata ir kitais necenzūriniais žodžiais, o numetus cigaretę, jis pirmas puolė muštis, suplėšė striukę ir smogė J. B. į veidą. Kad A. F. pirmas smogė į veidą, patvirtino nukentėjusiojo draugas I. Kuznecovas. Tai, kad J. B. nurodytas kaip konflikto iniciatorius, yra bylos faktinių aplinkybių iškraipymas. Kasatorius teigia neturėjęs jokių chuliganiškų paskatų. Esant šioms aplinkybėms, J. B. mano, kad jo veiksmai turėjo būti kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, o jo veika turėtų būti pripažinta padaryta dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nuteistasis nurodo, kad J. M. pirmosios instancijos teisme prašė netaikyti bausmės, susijusios su laisvės atėmimu.
Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė prašo nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti. Ji nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, J. B. nusikalstamą veiką kvalifikavęs pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismas nustatė, kad konflikto iniciatorius buvo nuteistasis J. B., nes jis dėl menkavertės dingsties pradėjo muštynes ir, nesant jokio būtinumo, kai muštynės jau buvo pasibaigusios, metė akmenį į J. M. ir sunkiai jį sužalojo. Nuteistasis neneigia sužalojęs nukentėjusįjį, tvirtina, kad tai padarė ne tyčia, bet norėdamas apginti save ir draugą nuo prieš juos naudoto smurto. Prokuroro nuomone, teismas pagrįstai nepatikėjo tokiais nuteistojo aiškinimais. Byloje nenustatyta būtinosios ginties situacija, be to, akmenį į nukentėjusįjį kasatorius metė tada, kai muštynės tarp abiejų konfliktuojančių pusių buvo pasibaigusios, taigi ir gintis nebuvo nuo ko. J. B. veiksmai teisingai pripažinti tyčiniais. Kasatorius, matydamas, kad akmeniu pataikė nukentėjusiajam į galvą, nes šis iš karto rankomis susiėmė už veido ir ėmė šaukti, ir suprasdamas, jog galėjo jį sunkiai sužaloti, nesiėmė jokių priemonių suteikti neatidėliotiną pagalbą, bet netrukus iš įvykio vietos pabėgo, o tai sustiprina išvadą dėl tyčios. Prokurorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistojo J. B. apeliacinį skundą išnagrinėjo nepažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies bei 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimų.
Kasacinis skundas atmestinas.
BPK 376 straipsnio 1 dalis numato, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, patikrina priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka įrodymai nėra iš naujo tiriami ir vertinami, faktinės bylos aplinkybės iš naujo nenustatinėjamos. Kasaciniame skunde nesutinkama su žemesnės instancijos teismų nustatytomis aplinkybėmis, tačiau nėra teigiama, kad nustatant aplinkybes būtų padaryta esminių BPK pažeidimų. Tokioje situacijoje kasacinės instancijos teismas kasacinio skundo argumentus dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo nagrinėja pagal žemesnės instancijos teismų nustatytas faktines aplinkybes, įskaitant ir aplinkybę, kad akmuo į nukentėjusįjį buvo mestas jau pasibaigus konfliktui, nesant jokios būtinybės ginti save ar kitus asmenis. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad kasatoriaus veika pagal 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuota teisingai.
Kasacinės instancijos teisėjų kolegija sutinka su žemesnės instancijos teismų padaryta išvada, kad kasatorius veikė netiesiogine tyčia – akmenį į kito asmens galvą iš santykinai nedidelio atstumo (iš arčiau nei dešimt metrų) metantis pilnametis asmuo negali nesuvokti, jog toks veiksmas gali sukelti sunkius padarinius. Pagal byloje nustatytas aplinkybes darytina išvada, kad kasatorius nors ir nesiekė padaryti sunkų sveikatos sutrikdymą (t. y. neveikė tiesiogine tyčia), tačiau savo tyčiniu veiksmu sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su kasatoriaus teiginiais, kad veika buvo padaryta dėl neatsargumo.
Chuliganiškos paskatos kasatoriui inkriminuotos įvertinus tai, kad jis dėl menkavertės dingsties (dėl, kasatoriaus manymu, netinkamų liudytojo A. F. žodžių, ištartų išgirdus prašymą duoti cigarečių) viešoje vietoje inicijavo konfliktą, sukėlė muštynes, taip rodė nepagarbą aplinkiniams, o konfliktui iš esmės jau pasibaigus atliko padarinius sukėlusius smurtinio pobūdžio veiksmus – metė akmenį į nukentėjusįjį. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-142/2008, 2K-417/2008, 2K-293/2009, 2K-272/2010) pripažįstama, kad sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas dėl menkavertės dingsties viešoje vietoje, kvalifikuojamas pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo J. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Alvydas Pikelis
Vytautas Greičius
Gintaras Goda
