Civilinė byla Nr. e3K-3-10-690/2018
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-02490-2017-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.4; 3.4.2.4.1; 3.4.2.4.3; 3.4.2.6.7
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2018 m. sausio 25 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gražinos Davidonienės, Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gedimino Sagačio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. B. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. B. pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (suinteresuoti asmenys G. E., Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, antstoliai Marekas Petrovskis ir Regimantas Bureika).
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl proceso teisės normų, reglamentuojančių atsisakymą priimti nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis atsisakyti iškelti to paties fizinio asmens bankroto bylą, aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti fizinio asmens bankroto bylą. Nurodė, kad pakartotinai teikia pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, nes nuo atsisakymo iškelti bankroto bylą dienos padidėjo jo įsipareigojimai kreditoriams. Šie įsipareigojimai siekia 17 514,11 Eur. Be to, pareiškėjas išlaiko savo pilnametę neįgalią dukterį, o tai didina išlaidas būtiniesiems poreikiams tenkinti. Pareiškėjo gaunamas vidutinis darbo užmokestis sudaro ne daugiau negu 250 Eur per mėnesį, gaunama senatvės pensija – 455 Eur per mėnesį. Pareiškėjas yra nepajėgus per trumpą laiką atsiskaityti su kreditoriais, vadinasi, egzistuoja pagrindas iškelti bankroto bylą.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Kauno apylinkės teismas 2017 m. vasario 13 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo ir grąžino jį pareiškėjui.
Sprendžiant pareiškimo priėmimo klausimą, nustatyta, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą (bylos Nr. e2FB-19325-945/2016). Kauno apygardos teismas 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartį (bylos Nr. e2S-2483-390/2016).
Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo pakartotinai pateiktas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo yra grindžiamas aplinkybėmis, kurios buvo išanalizuotos ir įvertintos, teismams priimant pirmiau nurodytus procesinius sprendimus (nutarties 4 punktas). Teismas nurodė, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad įvyko aplinkybių pasikeitimas, ir todėl atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo atskirąjį skundą, 2017 m. balandžio 3 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 13 d. nutartį.
Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pareiškėjo argumentu, nurodė, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – ir FABĮ) nuostatos nenustato draudimo, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tačiau pažymėjo, kad įstatymas draudžia teismui priimti nagrinėti ieškinį (pareiškimą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.
Ieškiniai yra tapatūs, jeigu sutampa trys elementai – šalys, ieškinio dalykas ir pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nėra ginčo dėl šalių sutapties. Be to, egzistuoja ir pareiškimų dalyko sutaptis – pareiškėjas siekia to paties tikslo, t. y. fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjas, tiek pirmąjį kartą kreipdamasis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, tiek pakartotinai teikdamas tokį pareiškimą, nurodė tapačias jo nemokumą sukėlusias priežastis, t. y. kad pareiškėjui ir suinteresuotam asmeniui G. E. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso parduotuvė, esanti (duomenys neskelbtini); pareiškėjas rekonstravo jam asmeninės nuosavybės teise priklausiusius ūkinius pastatus, buvusius pirmiau nurodytu adresu; Kauno miesto apylinkės teismas 2000 m. birželio 12 d. ir 2001 m. liepos 2 d. sprendimais įpareigojo pareiškėją nugriauti neteisėtai pastatytus statinius; statiniai buvo nugriauti ir pareiškėjui teko pareiga padengti sprendimų vykdymo išlaidas, tai ir nulėmė jo nemokumą. Pakartotinai pateiktas pareiškimas grindžiamas įsipareigojimų kreditoriams didėjimo aplinkybe, tačiau abiejuose pareiškimuose yra nurodytas toks pats įsiskolinimų dydis (17 514,11 Eur). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėjo nurodytos faktinės aplinkybės dėl pilnametės dukters priežiūros ir išlaikymo bei gaunamų pajamų dydžio jau buvo įvertintos Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje, todėl negali būti laikomos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis.
Teismas taip pat nurodė, jog pareiškėjo atskirasis skundas grindžiamas, be kita ko, ir ta aplinkybe, kad suinteresuotas asmuo G. E. pateikė teisme ieškinį, kuriuo prašo priteisti iš pareiškėjo 2910,054 Eur nuostolių atlyginimą. Teismas pažymėjo, jog ši aplinkybė nurodyta tik pareiškėjo atskirajame skunde. Be to, bylos pradėjimo faktas, nesant priimto ir įsiteisėjusio teismo sprendimo, savaime nesukelia pareiškėjui teisinių pasekmių, kartu nesudaro pagrindo konstatuoti, kad padidėjo pareiškėjo kreditorių skaičius ar įsipareigojimai kreditoriams. Todėl ir ši aplinkybė nelaikytina esmine, dėl kurios turėtų būti iš naujo išnagrinėtas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjas kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti pareiškimo dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo priėmimo klausimą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas yra grindžiamas šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas, kurio išvadoms pritarė ir apeliacinės instancijos teismas, atsisakė priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, remdamasis aplinkybėmis, kurios gali būti nustatytos tik iš esmės išnagrinėjus bankroto bylos iškėlimo klausimą. Taip pažeista pareiškėjo teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos, kurią garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis.
Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl pareiškimų iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindo tapatumo yra nepagrįsta. Antriniame pareiškime iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra nurodytos pakitusios faktinės aplinkybės (padidėję įsipareigojimai kreditoriams), todėl pareiškėjas turi teisę pakartotinai kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo. Teismų nutartys dėl pirminio pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą (nutarties 4 punktas) negali būti laikomos procesiniais sprendimais, turinčiais prejudicinę galią, nes pareiškėjas kreipėsi į teismą, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ir byla turi būti nagrinėjama iš naujo, vertinant pareiškėjo pateiktus duomenis apie jo mokumą ir pareiškėjo atitiktį reikalavimams, nustatytiems FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija atsiliepimu į kasacinį skundą prašo pareiškėjo kasacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime į kasacinį skundą iš esmės atkartoti apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvai.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl atsisakymo priimti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, jeigu yra įsiteisėjusi teismo nutartis atsisakyti iškelti to paties fizinio asmens bankroto bylą
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Atsisakymas teisės kreiptis į teismą negalioja (CPK 5 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, teisei kreiptis į teismą teisminės gynybos yra būdingas absoliutumas. Kita vertus, ši teisė, ką expressis verbis (aiškiais žodžiais, tiesiogiai) nurodo ir pirmiau minėta proceso įstatymo norma (CPK 5 straipsnio 1 dalis), kaip, beje, ir bet kuri kita teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos (pirmiausia) yra įgyvendinama, suinteresuotam asmeniui pateikiant procesinį dokumentą – pareiškimą (ieškinį, prašymą; CPK 5 straipsnio 3 dalis). Procesinių dokumentų, įskaitant procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas (iškėlimas), formai ir turiniui yra keliami atitinkami reikalavimai (pvz., CPK 111, 113–114 straipsniai). Teismas imasi nagrinėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą, tik jeigu tokio dokumento forma ir turinys atitinka proceso įstatymo nustatytus reikalavimus (CPK 115 straipsnio 1 dalis).
Teismas, gavęs procesinį dokumentą, be šio dokumento formos ir turinio atitikties proceso įstatymo nustatytiems reikalavimams, ex officio (pagal pareigas) privalo patikrinti, ar nėra esminių procesinių kliūčių pradėti civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą. CPK 137 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą, kuriuo inicijuojamas civilinės bylos pradėjimas) pagrindai. Šių pagrindų sąrašas yra baigtinis, kas reiškia, kad teismo atsisakymas pradėti (iškelti) civilinę bylą pagal pateiktą procesinį dokumentą gali būti grindžiamas tik pirmiau nurodytoje proceso įstatymo normoje įtvirtintais pagrindais. Be to, ir ne visiems šiems (atsisakymo priimti ieškinį) pagrindams yra būdingas absoliutumas: atitinkamais atvejais (pvz., CPK 137 straipsnio 2 dalies 7–8 punktai) teismo atsisakymas priimti ieškinį nekliudo vėl kreiptis į teismą su tuo pačiu ieškiniu, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).
Pagrindas atsisakyti priimti ieškinį (ar kitą procesinį dokumentą), be kitų atvejų, egzistuoja, jeigu yra įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
Kasacinio teismo praktikoje ieškiniai pripažįstami tapačiais, kai sutampa šie jų elementai: šalys, ieškinio dalykas, ieškinio faktinis pagrindas. Šalių tapatumo klausimu kasacinio teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad, sprendžiant dėl šalių tapatumo, svarbu nustatyti, ar ieškovas ir atsakovas yra tie patys asmenys, kurie buvo šalys tą patį ieškinio faktinį pagrindą ir dalyką turinčioje byloje. Vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialusis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas ir gynybos būdas. Trečiasis tapataus ieškinio požymis siejamas su ieškinio pagrindu. Kadangi ieškinio pagrindą sudaro faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą, naujas ieškinys galimas, tik kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nėra teisminio nagrinėjimo dalykas jau nagrinėjamoje ar išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas pripažįstamas tapačiu, kai ieškinys grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais. Reikalavimo grindimas iš esmės tais pačiais, tačiau papildytais ar (ir) patikslintais faktais taip pat reiškia tapataus ieškinio pareiškimo situaciją (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xODcvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-187/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-187/2014">3K-3-187/2014</a>; 2016 m. liepos 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDktMzEzLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-349-313/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-349-313/2016">3K-3-349-313/2016</a> 26 punktą).
Šioje kasacinėje byloje yra aktualus pareiškimų iškelti fizinio asmens bankroto bylą faktinio pagrindo sutapties, kaip pirmiau nurodyto atsisakymo priimti ieškinį (pareiškimą) pagrindo sudėtinio elemento, aspektas – kasaciniame skunde nėra keliamas klausimas dėl šalių ir pareiškimų dalyko sutapčių. Todėl teisėjų kolegija pasisako dėl pareiškimų iškelti fizinio asmens bankroto bylą tapatumo tik tiek, kiek tai susiję su pareiškimų faktinio pagrindo tapatumu.
Fizinio asmens bankroto procesą reguliuoja FABĮ. Šis įstatymas nustato fizinio asmens bankroto procedūrų visumą, įskaitant specialiuosius reikalavimus, kurie yra keliami pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą formai ir turiniui (4 straipsnis), pareiškimo nagrinėjimo teisme tvarką (5 straipsnis), fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo sąlygas (6 straipsnis) ir t. t.
FABĮ 5 straipsnio 8 dalyje yra įtvirtinti atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą pagrindai. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tiek šios įstatymo nuostatos, nustatančios atsisakymo iškelti bankroto bylą pagrindus, tiek kitos įstatymo nuostatos nedraudžia (pasikeitus faktinėms aplinkybėms) pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, jeigu bankroto byla nebuvo iškelta pagal ankstesnį pareiškimą. Be to, aptariamo įstatymo nuostatos (kitaip negu, pvz., atitinkamais fizinio asmens bankroto proceso nutraukimo ar pabaigos atvejais (FABĮ 5 straipsnio 8 dalies 5 punktas)) nenustato pareiškimo pateikimo laiko aspektu ribojimų, kitaip tariant, nenurodo, kad pareiškimas gali būti pakartotinai pateiktas, tik praėjus tam tikram laiko tarpui nuo nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNTUtNjk1LzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-355-695/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-355-695/2017">3K-3-355-695/2017</a>, 17 punktas). Teisėjų kolegija, plėtodama pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad fizinis asmuo gali pakartotinai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau būtinoji tokio kreipimosi sąlyga yra faktinių aplinkybių, kuriomis grindžiamas reikalavimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą, pasikeitimas. Be to, šis pasikeitimas turi būti esminis, t. y. turi nebelikti priežasčių, kurios nulėmė ankstesnį teismo atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, arba atsirasti naujos priežastys, sudarančios pagrindą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad Kauno apylinkės teismas 2016 m. rugsėjo 14 d. nutartimi atsisakė iškelti pareiškėjo fizinio asmens bankroto bylą. Ši teismo nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 7 d., Kauno apygardos teismui atmetus pareiškėjo atskirąjį skundą ir palikus nepakeistą pirmiau nurodytą nutartį.
Pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į teismą, prašydamas iškelti bankroto bylą. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nustatė, kad pakartotinai pateiktas pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis aplinkybėmis, kuriomis buvo grindžiamas ankstesnis pareiškimas, ir, remdamiesi CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, konstatavo, jog pagal tokį pareiškimą negali būti pradėta byla dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Kasaciniame skunde nurodyta, kad faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas pareiškimas dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, turi būti vertinamos, inter alia (be kita ko), tapatumo aspektu, nagrinėjant iš esmės klausimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo, o ne sprendžiant pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis kasacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.
FABĮ nuostatos patvirtina, kad fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo procesą sudaro du etapai. Pirmuoju etapu yra sprendžiamas paties pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimas, t. y. teismas, inter alia, patikrina, ar pareiškimas paduotas, nepažeidžiant teismingumo taisyklių (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis), ar fizinis asmuo, prašantis iškelti bankroto bylą, informavo savo kreditorius apie ketinimą pateikti pareiškimą iškelti bankroto bylą (FABĮ 4 straipsnio 2 dalis), ar pareiškimo forma ir turinys atitinka nustatytus reikalavimus (FABĮ 4 straipsnio 3–4 dalys ir CPK 111 straipsnis). Jeigu pareiškimas iškelti fizinio asmens bankroto bylą yra pateiktas, laikantis, be kita ko, pirmiau nurodytų reikalavimų, teismas nutartimi priima nagrinėti pareiškimą dėl fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 5 straipsnio 4 dalis) ir taip yra pasiekiamas antrasis fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapas. Šiuo etapu yra nagrinėjamas iš esmės bankroto bylos iškėlimo klausimas, t. y. sprendžiama, ar egzistuoja pagrindas (sąlygos) iškelti fizinio asmens bankroto bylą (FABĮ 5 straipsnio 8 dalis, 6 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad būtent pirmuoju fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo proceso etapu, t. y. sprendžiant pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo klausimą, turi būti, be kita ko, patikrinta, ar pakartotinai pateiktas pareiškimas iškelti bankroto bylą savo faktiniu pagrindu nėra tapatus anksčiau pateiktam pareiškimui dėl bankroto bylos iškėlimo (FABĮ 4 straipsnio 1 dalis, CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Vadinasi, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, priešingai negu nurodyta kasaciniame skunde, pagrįstai tikrino pareiškimų iškelti fizinio asmens bankroto bylą tapatumą, spręsdami pakartotinai pateikto pareiškimo priėmimo klausimą.
Pareiškėjas savo kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad įvyko esminis faktinių aplinkybių pasikeitimas (padidėjo pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams), todėl teismai nepagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pakartotinai pateiktą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Kasacine tvarka nėra tiriami faktai – kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjo atskirąjį skundą, įvertino šiame skunde nurodytą aplinkybę, kad padidėjo pareiškėjo įsipareigojimai kreditoriams, konstatuodamas, jog abiejuose (ankstesniame ir pakartotiniame) pareiškimuose yra nurodytas tapatus įsiskolinimų dydis. Be to, teismas nustatė, kad nemokumui pagrįsti abiem atvejais nurodytos analogiškos priežastys. Pažymėtina, jog kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo abejoti pirmiau nurodytomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo pakartotinai pateiktą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą.
Teisėjų kolegija, apibendrindama pirmiau išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista (CPK 359 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Kasaciniame teisme susidarė 14,62 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu. Pareiškėjui, atmetus jo kasacinį skundą, tenka pareiga atlyginti šias išlaidas (CPK 96 straipsnio 2 dalis), todėl valstybei priteisiamas iš pareiškėjo pirmiau nurodytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 361 straipsniu ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti valstybei iš R. B. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 14,62 Eur (keturiolikos Eur 62 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą. Ši valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Egidijus Laužikas
Gediminas Sagatys
