V. S. pagal BK 182 str. 2 d., 300 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-81-648/2018

Proceso Nr. 1-20-9-00356-2014-3

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1.; 1.2.29.1.1.; 2.1.7.4.; 2.4.2.1.; 2.4.7.

(S)

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Dalios Bajerčiūtės ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),

sekretoriaujant Ritai Bartulienei,

dalyvaujant prokurorui Gintarui Eidukevičiui,

civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovui advokatui Vincui Pacevičiui,

išteisintųjų K. A., A. K., V. S., K. S. gynėjui advokatui Audriui Biguzui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vinco Pacevičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžio bei Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutarties.

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 13 d. nuosprendžiu K. A., K. S., A. K. ir V. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti šių nusikaltimų požymių.

UAB „(duomenys neskelbtini)“ byloje pareikštas 10 860,75 Eur civilinis ieškinys nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti paliktas nenagrinėtas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Pacevičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro J. Vailionio apeliaciniai skundai atmesti.

Teisėjų kolegija, išklausiusi prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, išteisintųjų gynėjo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

1. K. A., A. K., V. S. ir K. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrai, suklastojo tikrą dokumentą: 2013 m. vasario 20 d. Marijampolėje K. A., būdamas Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tarybos narys ir sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) prezidentas, tyčia, bendrai veikdamas su Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku A. K., Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu ir sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu K. S. bei sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku V. S., žinodami, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nėra reorganizuojamas, suklastojo tikrą dokumentą – sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 26 d. prašymą – ir jame įrašė melagingas žinias, kad „asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), atstovaujama klubo tarybos narių: K. A., K. S. ir klubo pirmininko A. K., yra – reorganizuojama“, kad „vietoje reorganizuojamo klubo „(duomenys neskelbtini)“ į NKL narių sąrašą prašoma įtraukti Sporto ir sveikatingumo klubą „(duomenys neskelbtini)“, kad „remiantis tuo faktu, kad reorganizuojama asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 2 d. NKL vykdomojo komiteto susirinkime (protokolo Nr. 41) nustatytas komercines sąlygas – pilnai įvykdė <...>“, bei kartu su A. K., K. S. ir V. S. pasirašė jame, nepranešę apie tai kitiems asociacijos Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ nariams, šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą panaudojo – 2013 m. vasario 20 d. pateikė asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ (toliau – ir NKL) vykdomajam direktoriui G. G., nežinojusiam, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nėra reorganizuojamas, o pastarasis šį žinomai suklastotą tikrą dokumentą 2013 m. vasario 26 d. pateikė „Nacionalinei krepšinio lygai“, šio dokumento pagrindu 2013 m. vasario 26 d. vietoj Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ į „Nacionalinę krepšinio lygą“ buvo priimtas sporto ir sveikatingumo klubas „(duomenys neskelbtini)“, ir jis perėmė Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ teises, taip buvo suklastotas tikras dokumentas.

Taip pat buvo kaltinami tuo, kad, veikdami bendrai, apgaule užvaldė svetimą didelės vertės turtinę teisę: 2013 m. vasario 20–26 d. K. A., būdamas Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) tarybos narys ir sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)) prezidentas, tyčia, bendrai veikdamas su Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku A. K., Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu ir sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ tarybos nariu K. S. bei sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ pirmininku V. S., 2013 m. vasario 20 d. pateikė asociacijos „Nacionalinė krepšinio lyga“ vykdomajam direktoriui G. G., nežinančiam, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ nėra reorganizuojamas, o pastarasis 2013 m. vasario 26 d. pateikė „Nacionalinei krepšinio lygai“ pasirašytą žinomai suklastotą tikrą dokumentą – sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 26 d. prašymą su jame įrašytomis melagingomis žiniomis, kad „asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ (į. k. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini)), reorganizuojama“, apie tai nepranešus ir nežinant kitiems klubo nariams, kad „vietoje reorganizuojamo klubo „(duomenys neskelbtini)“ į NKL narių sąrašą prašoma įtraukti Sporto ir sveikatingumo klubą „(duomenys neskelbtini)“, kad „remiantis tuo faktu, kad reorganizuojama asociacija Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ 2011 m. rugsėjo 2 d. NKL vykdomojo komiteto susirinkime (protokolo Nr. 41) nustatytas komercines sąlygas – pilnai įvykdė <...>“, dėl to, 2013 m. vasario 26 d. „Nacionalinei krepšinio lygai“ priėmus į NKL klubą „(duomenys neskelbtini)“ vietoj klubo „(duomenys neskelbtini)“, apgaule užvaldė UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą, kuris buvo sumokėtas kaip komercinė sąlyga dalyvauti 2011–2012 m. NKL pirmenybėse, taip apgaule užvaldė svetimą didelės vertės turtinę teisę į 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

2. Kasaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras E. Zuzevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

2.1. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai konstatavo, jog išteisintųjų veiksmuose nėra tiesioginės tyčios. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad šiuo atveju teismai nustatė, jog dėl dokumente vartoto žodžio „reorganizacija“ kaltinamieji sąžiningai klydo, nesuvokdami jo reikšmės, nes tiek išteisintieji, tiek dokumento projektą ruošęs asmuo neturėjo teisinio išsilavinimo. Kasatorius mano, kad teismai nepakankamai atidžiai išnagrinėjo išteisintųjų veiksmuose galimus nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius ir dėl to juos neteisingai įvertino bei konstatavo tyčios nebuvimą.

2.2. Kasatorius pažymi, kad byloje nustatytos faktinės aplinkybės, dėl kurių ginčo nėra, būtent, kad Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalininkai nesutarė tarpusavyje ir vieni iš dalininkų – K. A. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ ieškojo būdų, kaip perimti klubo krepšinio komandą ir toliau tęsti pirmenybes NKL 2013–2014 m. sezone. NKL sekretorius G. G. pasiūlė įsteigti kitą klubą ir jam perimti klubo „(duomenys neskelbtini)“ teisę dalyvauti NKL pirmenybėse be komercinio mokesčio. Byloje taip pat nustatyta, kad sporto ir sveikatingumo klubą „(duomenys neskelbtini)“ įsteigė ir įregistravo UAB „(duomenys neskelbtini)“ juristai, turintys teisinį išsilavinimą. Tai, pasak kasatoriaus, rodo, kad K. A., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos pirmininkas ir akcininkas, o K. S. – bendrovės generalinis direktorius, jeigu patys nežinojo, ką reiškia terminas „reorganizacija“, elgdamiesi teisingai ir protingai, turėjo ir galėjo pasikonsultuoti su teisininkais. Anot prokuroro, nors kiti išteisintieji taip pat neturėjo teisinio išsilavinimo, tačiau jie taip pat privalėjo elgtis protingai ir teisingai bei išsiaiškinti, ką reiškia terminas „reorganizacija“, nes visiems buvo žinoma, kad tokiu prašymu siekiama perimti iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio komandą. Prašymą pasirašė abiejų klubų nariai, o prašymą konferencijoje pristatęs K. S. patvirtino, kad klubas reorganizuojamas, ir prašė konferencijos metu atleisti nuo naujo stojamojo mokesčio, taip suklaidinant konferencijos narius.

2.3. Kasatorius sprendžia, kad teismų išvados, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnašas laikytinas paramos lėšomis ir yra neatlygintinas bei negrąžintinas, yra nepagrįstos bei prieštaraujančios bylos aplinkybėms. Kasatorius teigia, kad, neteisėtai perėmęs narystę lygoje iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ ir nesumokėjęs naujo stojamojo įnašo, klubas „(duomenys neskelbtini)“ iš esmės neteisėtai įgijo UAB „(duomenys neskelbtini)“ įnašą, nes klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimas NKL pasibaigė ne sportiniu principu ar atsisakius toliau žaisti lygos pirmenybėse, o apgaule klubą išbraukus iš lygos narių sąrašų, ir tokiu būdu buvo padaryta turtinė žala. Nesutinkama ir su abiejų instancijų teismų išvadomis, kad, perimant klubo,, (duomenys neskelbtini)“ teises klubui,,(duomenys neskelbtini)“, nebuvo panaudota apgaulė. Nurodoma, kad pateikto prašymo pagrindu konferencija priėmė sprendimą perduoti klubo „(duomenys neskelbtini)“ teises klubui „(duomenys neskelbtini)“ dėl neva klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizacijos. Tačiau kad klubas nereorganizuojamas, konferencijos nariai, išskyrus klubo „(duomenys neskelbtini)“ atstovą K. S. ir lygos sekretorių G. G., nežinojo, apie tokio prašymo pateikimą nežinojo ir kiti klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalininkai – J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“. Pasak kasatoriaus, teismų išvados prieštarauja teismų praktikai, kad apgaulė gali pasireikšti ir per trečiuosius asmenis, turinčius teisę priimti sprendimus, jiems pateikiant žinomai melagingus duomenis ir jų pagrindu priimant sprendimus dėl teisių perdavimo ar perėmimo. Pažymima, kad apie tai pasisakė ir Kauno apygardos teismas nutartyse, nagrinėdamas skundus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ir aukštesniojo prokuroro nutarimo panaikinti prokuroro nutarimą, nurodant, kad dokumento turinys, jo teisinė reikšmė bei pateikimo aplinkybės rodo, jog prašymas NKL buvo paduotas ne dėl kokių nors kitų tikslų, o siekiant perimti krepšinio komandą, dalyvaujančią pirmenybėse, ir išvengti mokestinių prievolių.

2.4. Kasatorius, atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, daro išvadą, kad, esant tokioms aplinkybėms, išteisintųjų veiksmai neatitinka sąžiningo klydimo situacijos, o apeliacinės instancijos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą, tinkamai neįvertinęs ir neišnagrinėjęs visos baudžiamosios bylos medžiagos bei skundų.

3. Kasaciniu skundu civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas advokatas V. Pacevičius prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

3.1. Skunde teigiama, kad abiejų instancijų teismai padarė skubotas išvadas, išsamiai neištyrė ir neišanalizavo byloje esančių įrodymų, jų nesujungė ir neįvertino jų visumos, o apeliacinės instancijos teismas dėl dalies apeliacinio skundo esminių argumentų nepateikė motyvuotų išvadų – neišsamiai išnagrinėjo apeliacinį skundą, nutarties turinys neatitinka keliamų reikalavimų (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 320 straipsnio 3 dalis, 332 straipsnio 3 ir 5 dalys).

3.2. Visų pirma, kasaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tiek prašymą rengęs G. G., tiek jį pasirašę išteisintieji vartotam reorganizacijos terminui teisinės prasmės neteikė ir dėl teisinio neišprusimo jos objektyviai nesuprato, nesutinkama ir su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad prašymas įtraukti naujai įsteigtą klubą „(duomenys neskelbtini)“ į NKL, kaip klubo „(duomenys neskelbtini)“ teisių perėmėją, lėmė ne išteisintųjų tyčia kaip nors pakenkti klubui, bet tai, kad J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujama A. Z.) atsisakė remti klubą, tai, kad pastarieji trukdė klubo tolesnei veiklai ir tai kėlė grėsmę klubo dalyvavimui NKL.

3.3. Pažymima, kad iš byloje esančių duomenų akivaizdu, jog visi išteisintieji žinojo, kad klubas,,(duomenys neskelbtini)“, o ne naujai įsteigtas klubas,, (duomenys neskelbtini)“ buvo Marijampolės krepšinio komandos,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir valdytojas, nors 2013 m. vasario 26 d. prašyme nurodoma, kad klubas,,(duomenys neskelbtini)“ yra Marijampolės krepšinio komandos,,(duomenys neskelbtini)“ savininkas bei valdytojas. Kasatorius teigia, kad abiejų instancijų teismai visiškai nevertino, neanalizavo bei nutylėjo aplinkybę, jog tik klubo,,(duomenys neskelbtini)“ nariai turėjo teisę nuspręsti reorganizuoti klubą, jį likviduoti ir pan., t. y. priimti sprendimus dėl tolesnės veiklos bei teisių perleidimo kitam klubui. Nurodoma, kad byloje esantys duomenys patvirtina, jog dalis klubo,,(duomenys neskelbtini)“ narių, iš jų ir J. Z. bei UAB „(duomenys neskelbtini)“, ne tik kad nedavė sutikimo dėl klubo teisių ir krepšinio komandos perdavimo kitam klubui, tačiau net nežinojo apie kitų narių tokius veiksmus, o įstatymų nustatyta tvarka nuosavybės ar valdymo teisių perėmimas neįvyko.

3.4. Kasatorius pažymi, kad išteisintųjų pateikta versija, jog konferencijos sprendimą dėl klubo „(duomenys neskelbtini)“ išbraukimo iš NKL ir vietoj jo naujo klubo „(duomenys neskelbtini)“ priėmimą lėmė tai, kad klubas „(duomenys neskelbtini)“ faktiškai nevykdė veiklos, nepalaikė santykių su trečiaisiais asmenimis, be to, nebuvo Lietuvos krepšinio federacijos narys, yra teisiška nepagrįsta ir tik gynybinio pobūdžio. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad abiejų instancijų teismai minėtą versiją nepagrįstai ir selektyviai įvertino kaip pagrindinę, spręsdami dėl kaltinamųjų kaltės, nemotyvuotai atmesdami duomenis, pagrindžiančius jų kaltę dėl dokumento suklastojimo.

3.5. Taip pat kasatorius teigia, kad nepagrįsta abiejų instancijų teismų išvada, jog 2013 m. vasario 26 d. prašymas buvo pasirašytas ir pateiktas NKL konferencijai tik vieninteliu tikslu – tęsti Marijampolės krepšinio komandos veiklą ir išsaugoti Marijampolės miestui atstovaujančią komandą, bei dėl to, kad J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ (atstovaujamo A. Z.) veiksmai trukdė klubo veiklai ir kėlė grėsmę jo tolesniam dalyvavimui NKL. Pažymima, kad teismai, darydami tokią išvadą, visiškai nevertino liudytojų G. G. ir G. S. parodymų apie tai, kad Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ bet kuriuo atveju turėjo teisę dalyvauti ir užbaigti 2012–2013 m. sezoną, ir tam nebuvo jokios grėsmės. Pasak kasatoriaus, grėsmė būtų kilusi tik dėl ateinančio sezono ir ši aplinkybė neva vienareikšmiškai paneigia išteisintųjų versiją bei įrodo jų tikslą, motyvą ir tyčios kryptingumą, t. y. kad nebuvo jokio pagrindo skubotiems, neatidėliotiniems ir kartu neteisėtiems jų veiksmams išimties tvarka reorganizuoti minėtą krepšinio klubą be kitų tarybos narių sutikimo, ypač be jų žinios.

3.6. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad 2013 m. vasario 26 d. „(duomenys neskelbtini)“ prašyme pagrindinė sąlyga išbraukti klubą „(duomenys neskelbtini)“ iš NKL narių sąrašo ir vietoj jo įtraukti „(duomenys neskelbtini)“ buvo ta, jog klubas „(duomenys neskelbtini)“ yra reorganizuojamas. Pažymima, kad žodis „reorganizuojama“, kaip pagrindinė sąlyga pakeisti juridinį faktą, minėtame prašyme yra nurodytas trijose vietose, pajuodintu šriftu. Kasatorius, atsižvelgdamas į išteisintųjų patirtį jų veikloje, amžių bei išsilavinimą, daro išvadą, kad jie negalėjo nežinoti ir nesuvokti sąvokos „reorganizacija“ prasmės, todėl sprendžia, jog abiejų instancijų teismų išvada, kad jie nesuprato jų pasirašytame prašyme žodžio „reorganizuojama“ prasmės ir reikšmės ir kad ši frazė buvo panaudota labiau buitine, o ne teisine prasme, yra teisiškai nepagrįsta ir neteisinga bei neatitinka sąžiningo klydimo situacijos. Nesutinkama ir su abiejų instancijų teismų išvada, kad išteisintųjų veiksmuose nėra tyčios. Kasatorius teigia, kad bylos duomenys patvirtina, jog, minėtą prašymą surašę ir jame nurodę klaidingą bei tikrovės neatitinkančią informaciją, išteisintieji prašė atlikti juridinius veiksmus, kas įrodo, kad šis dokumentas sukelia ir sukėlė teisines pasekmes. Tvirtinama, kad išteisintųjų tikslas buvo perimti klubo „(duomenys neskelbtini)“ turimą teisę dalyvauti NKL ir perimti teises į vyrų krepšinio komandą, taip pat kartu siekė išvengti mokestinės prievolės. Anot kasatoriaus, šios aplinkybės įrodo, kad išteisintieji, sąmoningai pasirinkdami „reorganizavimo“ formą, aiškiai suvokė, kad tokiu būdu išvengs privalomo kitų klubo narių sutikimo, be kita ko, tokiu būdu išvengs prievolės sumokėti 30 000 Lt lygos mokestį, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

3.7. Taip pat nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismo išvada, jog išteisintųjų veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatytų požymių, nes jiems paruoštą dokumentą su tekstu elektroniniu būdu atsiuntė liudytojas G. G., yra teisiškai nepagrįsta, paremta tik pačių išteisintųjų pateikta versija, kuri prieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims ir įrodymams. Pasak kasatoriaus, byloje neginčijamai nustatyta, kad aktyvius veiksmus, teksto turinį atspausdinant kompiuterine technika, atliko būtent išteisintieji, kurie suprato dokumente atspausdinto turinio neteisingumą bei melagingumą, po ko ir inicijavo šio teksto pasirašymą.

3.8. Atsižvelgdamas į tai, kas nurodyta pirmiau, kasatorius daro išvadą, kad K. A., A. K., V. S. ir K. S. veikė bendra tyčia, turėdami bendrus tikslus, padarydami žalą tam pačiam baudžiamojo įstatymo saugomam gėriui, kiekvienas iš jų realizavo savo dalį veiksmų realizuojant bendrą nusikalstamą ketinimą, t. y. suklastojo dokumentą, jį panaudojo neturėdami teisėto pagrindo ir veikdami tiesiogine tyčia, todėl jų veikoje yra visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikalstamos veikos, nustatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymiai.

3.9. Nesutinkama ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad išteisintųjų veiksmuose nenustatyta jokių apgaulės, kaip būtinojo sukčiavimo sudėties elemento, požymių, bei tuo, kad byloje nėra ir turtinės žalos, kuri privalo būti įrodyta sukčiavimo sudėtyse. Taip pat kasatorius laiko neteisinga ir nepagrįsta abiejų instancijų teismų išvadą, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500 Lt įnašas yra paramos lėšos, kurios yra savanoriškos, neatlygintinos, todėl negali būti grąžintos.

3.10. Kasatorius teigia, kad byloje esančių duomenų visuma neginčijamai patvirtina, jog išteisintieji, 2013 m. vasario 26 d. prašyme nurodydami žinomai melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis bei informaciją, ją patvirtindami savo parašais ir panaudodami, t. y. pateikdami NKL konferencijai, siekė užvaldyti didelės vertės turtinę teisę į 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą ir kartu išvengti prievolės – 30 000 Lt lygos mokesčio. Tai, kad konferencija patenkino sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ prašymą priimti į NKL narių sąrašą bei to paties prašymo, kuriame buvo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės, pagrindu pritarė netaikyti klubui lygos vertės mokesčio prievolės, patvirtina faktą, kad buvo sprendžiamas klausimas ne naujojo klubo „(duomenys neskelbtini)“ atleidimo nuo stojamojo mokesčio, bet tik nuo lygos vertės mokesčio sumokėjimo, kurį pagal Reglamento 9.4.3 punktą turi mokėti NKL teisių perėmėjas. Pasak kasatoriaus, ši aplinkybė patvirtina, jog išteisintieji, prašyme nurodę melagingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis bei faktus ir minėtą prašymą pasirašę bei panaudoję, be kitų tikslų, taip pat apgaulės būdu siekė išvengti mokestinės prievolės, t. y. veikė tiesiogine tyčia, todėl jų veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymiai.

3.11. Pažymima ir tai, kad civilinė ieškovė, neteisėtais ir nusikalstamais išteisintųjų veiksmais praradusi teises į vyrų krepšinio klubą, prarado ir teisę į 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašą, kuris buvo sumokėtas turint tikslą įvykdyti NKL komercinę sąlygą. Todėl dėl išteisintųjų nusikalstamų veiksmų civilinė ieškovė, steigdama naują klubą, privalės sumokėti analogišką įnašą, nes priešingu atveju naujai įsteigtas klubas negalės dalyvauti NKL pirmenybėse. Anot kasatoriaus, šios aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ padaryta didelė turtinė žala, ir ji tiesioginiais priežastiniais ryšiais yra susijusi su išteisintųjų veiksmais, t. y. atsirado būtent dėl išteisintųjų nusikalstamų veiksmų, pasireiškusių tiesiogine tyčia.

4. Civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato V. Pacevičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro E. Zuzevičiaus kasaciniai skundai atmetami.

Dėl BPK reikalavimų laikymosi nagrinėjant baudžiamąją bylą

5. Kasaciniuose skunduose kasatoriai nurodo, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes išsamiai ir nešališkai neįvertino byloje esančių įrodymų viseto, įrodymus vertino atsietai, ignoravo faktines bylos aplinkybes, nepašalino prieštaravimų ir šis pažeidimas yra esminis.

5.1. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>).

5.2. Taigi kasatorių kasacinio skundo teiginiai, kuriais išreiškiamas nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pateikiant savą įrodymų vertinimo interpretavimą, nesant teisinių argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Tokie kasacinio skundo teiginiai nagrinėtini pagal apeliacinės instancijos teismo nustatytas faktines bylos aplinkybes tiek, kiek jie susiję su baudžiamojo įstatymo taikymu ir esminiais baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimais.

5.3. Teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Šių nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos, nesiėmus įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio, įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus atitinka; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTg3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-587/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-587/2014">2K-587/2014</a>, 2K-7-176-303/2015, 2K-471-507/2015, 2K-483-976/2015, 2K-P-135-648/2016 ir kt.).

5.4. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismas išteisino K. A., A. K., V. S. ir K. S. dėl kaltinimo suklastojus ir panaudojus tikrą dokumentą (BK 300 straipsnio 1 dalis) ir apgaule užvaldžius svetimą didelės vertės turtą (BK 182 straipsnio 2 dalis), nustatęs, kad nepadarytos veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių. Tokias išvadas teismas padarė ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus: išteisintųjų ir liudytojų J. Z., V. R., I. K., G. G., G. S., V. M., A. Z., A. K., V. S., G. A., R. D., J. M., V. V. parodymus, rašytinius įrodymus. Šie įrodymai teismo nuosprendyje išsamiai ir visapusiškai išanalizuoti bei įvertinti tiek atskirai, tiek kaip visuma, lyginant tarpusavyje, teismo padarytos išvados yra motyvuotos, prieštaravimų jose nėra. Priimtas išteisinamasis nuosprendis pagrįstas teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (BPK 301 straipsnio 1 dalis), šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 3 dalies nuostatų, teismo tinkamai nustatytos bylos aplinkybės, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai bei pagrįstos teismo išvados dėl K. A., A. K., V. S. ir K. S. išteisinimo dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su kasatorių argumentais dėl pirmosios instancijos teismo padaryto BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, nes nenustatė, kad tokie pažeidimai buvo padaryti.

5.5. Atsakant į kasacinių skundų teiginius dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo apeliacinės instancijos teisme, pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose civilinės ieškovės atstovas ir prokuroras ginčijo ne tiek pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą, bet teismo įrodymų visumos pagrindu padarytas teisines išvadas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas įrodymų tyrimo neatliko, pirmosios instancijos teismo nuosprendžio nekeitė ir nepanaikino, todėl iš naujo įvertinti visus bylos įrodymus nebuvo būtinybės. Apeliacinės instancijos teismo pagrindinis uždavinys yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą ir šalinti padarytas klaidas. Iš apeliacinės instancijos nutarties turinio matyti, kad, priešingai kasatorių tvirtinimui, apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, teismo atliktą įrodymų tyrimą ir vertinimą ir padarė išvadas, kad teismas detaliai išanalizavo byloje surinktus įrodymus ir jo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, esminių procesinių pažeidimų įrodymų vertinimo procese nenustatė, pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl traukiamų baudžiamojon atsakomybėn asmenų išteisinimo.

5.6. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatoriai, savaime nereiškia, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti. Taigi teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo aspektu pagal skundų argumentus dėl įrodymų ištyrimo ir vertinimo taisyklių nesilaikymo, tokio pobūdžio pažeidimų nenustatė.

6. Kasaciniuose skunduose taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nesilaikė 320 straipsnio 3 dalies ir 332 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų, nes teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, o teismo nutarties turinys neatitinka tokiam procesiniam dokumentui įstatyme nustatytų turinio reikalavimų ir šie pažeidimai yra esminiai.

6.1. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir, jeigu skundas atmetamas, priimtoje nutartyje išdėstyti motyvuotas apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl apeliacinio skundo, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjimo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMDcvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-107/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-107/2013">2K-7-107/2013</a>, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016, 2K-118-746/2016, 2K-65-976/2017).

6.2. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Šioje baudžiamojoje byloje pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį apeliacine tvarka skundė civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas ir prokuroras. Apeliaciniame skunde civilinės ieškovės atstovas ginčijo pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, teigdamas, kad buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos, taip pat baudžiamojo įstatymo BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies taikymą, skunde prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio palikimo nenagrinėto ir ieškinį tenkinti, priteisiant turtinę žalą solidariai iš išteisintųjų. Atitinkamai prokuroras apeliaciniame skunde nesutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis, teigė, kad jos neatitinka bylos faktinių aplinkybių, išdėstė motyvus dėl baudžiamojo įstatymo netinkamo taikymo ir išteisintųjų tyčios, prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir išteisintuosius nuteisti.

6.3. Iš skundžiamos apeliacinės instancijos teismo nutarties turinio matyti, kad, priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, priimtoje nutartyje apeliacinių skundų esmė yra išdėstyta, teismo išvados motyvuotos, į visus esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta ir motyvuotai paaiškinta, kodėl apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis pripažįstamas teisingu ir pagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas patikrino priimto išteisinamojo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus ir pasisakė dėl visų esminių faktinių aplinkybių, kurias ginčijo apeliantai, nutartyje atsakė į apeliacinių skundų argumentus dėl BK 300 straipsnio 1 dalies ir 182 straipsnio 2 dalies taikymo, nusikalstamų veikų sudėties požymių – iš jų ir tyčios, išteisintųjų veiksmuose nebuvimo. Teismo nutartis atitinka tokiam procesiniam dokumentui įstatyme nustatytus turinio reikalavimus.

6.4. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatomis, patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniuose skunduose, atsakė į esminius jų argumentus ir esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Dėl baudžiamojo įstatymo taikymo

7. BK 2 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-202/2006, 2K-671/2010, 2K-425/2011, 2K-7-201/2013).

7.1. BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Teismų praktikoje, nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-7-251/2013, 2K331/2014, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių.

7.2. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016).

7.3. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad prašyme nurodytas terminas „reorganizacija“ objektyviai neatitiko tikrovės, nes realiai Marijampolės krepšinio klubas „(duomenys neskelbtini)“ kaip juridinis asmuo nebuvo reorganizuojamas įstatyme nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.96 straipsnis). Tačiau teismai pagrįstai nustatė, kad šis terminas prašyme pavartotas ne teisine prasme, o turint omenyje krepšinio komandos „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą (pertvarkymą), siekiant tolesnio jos dalyvavimo NKL pirmenybėse klube „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčius situacijai, kai dėl klubo dalininkų nesutarimų, negalėjimo priimti sprendimų, dalies dalininkų (J. Z. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsisakymo remti klubą iškilo grėsmė krepšinio komandos dalyvavimui NKL pirmenybėse ir apskritai komandos išlikimui. Nėra pagrindo nesutikti su pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvadomis, kad objektyviai tikrovės neatitinkanti informacija apie krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą nebuvo įrašyta į prašymą sąmoningai, siekiant suklaidinti NKL vadovybę ir (ar) konferencijos dalyvius, ar turint kitus nusikalstamus tikslus. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad NKL atsakingiems asmenims buvo žinoma klube „(duomenys neskelbtini)“ susiklosčiusi situacija, buvo ieškoma sprendimo būdų, kaip išsaugoti krepšinio komandą Marijampolėje. Nustatyta, kad sprendimo būdą (steigti naują klubą, kreiptis į NKL dėl narystės) pasiūlė NKL vadovybė, prašymo tekstą paruošė ir atsiuntė NKL vykdantysis direktorius G. G. Teisinga yra teismų išvada, kad išteisintieji K. A., A. K., V. S. ir K. S., atsižvelgus į susiklosčiusią faktinę situaciją ir jų teisinį išprusimą, nesuprato, jog prašyme nurodyta informacija yra melaginga, o žodžius „reorganizuojama“ suvokė ne kaip Marijampolės krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą, o kaip krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“, kuris perėjo į naujai įsteigtą sporto ir sveikatingumo klubą „(duomenys neskelbtini)“, pertvarkymą. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas teisminio nagrinėjimo metu taip pat tyrė, kaip NKL konferencijoje dalyvavę liudytojai G. G., V. M., A. K., V. S., G. A., R. D., J. M., V. V. suprato 2013 m. vasario 26 d. prašyme nurodytą informaciją apie klubo „(duomenys neskelbtini)“ reorganizavimą, ir nenustatė, kad liudytojai būtų supratę žodžio „reorganizuojama“ prasmę taip, kaip apibrėžia Civilinis kodeksas. Nagrinėjamoje byloje abiejų instancijų teismai nustatė, kad išteisintųjų pasirašytas sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ 2013 m. vasario 26 d. prašymas NKL ir jo pateikimas svarstyti konferencijoje nepažeidė fizinių ar juridinių asmenų teisių ir interesų, nesukėlė jiems ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, nepadarė žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Taigi, byloje pagrįstai nustatyta, kad išteisintųjų veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos (tikro dokumento suklastojimo ir panaudojimo) sudėties objektyviųjų požymių.

7.4. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjA4LzIwMTA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-608/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-608/2010">2K-608/2010</a>, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t. (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-590/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-590/2014">2K-590/2014</a>).

7.5. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nors motyvas ir tikslas nėra privalomi nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai (kasacinė nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzAyLzIwMTE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-302/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-302/2011">2K-302/2011</a>), tačiau jie gali būti svarbūs sprendžiant apie asmens kaltę. Nusikalstamas tikslas yra būdingas nusikalstamoms veikoms, kurios padaromos tiesiogine tyčia. Būtent nagrinėjamoje byloje ištirtų įrodymų pagrindu teismai nustatė, kad išteisintieji neturėjo tikslo suklastoti dokumentą ir jį panaudoti bei nesiekė teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, o sporto ir sveikatingumo klubo „(duomenys neskelbtini)“ prašymas pasirašytas išteisintųjų ir pateiktas NKL konferencijai turint tikslą išsaugoti Marijampolėje krepšinio komandą ir tęsti jos veiklą. Teismai nenustatė išteisintųjų veikoje nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymio – tiesioginės tyčios, dėl ko pagrįstai K. A., A. K., V. S. ir K. S. dėl kaltinimo suklastojus ir panaudojus tikrą dokumentą (BK 300 straipsnio 1 dalis) išteisino.

8. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė didelės vertės turtinės prievolės arba ją panaikino. Turtinės teisės įgijimas sukčiaujant – tai teisės valdyti ir (ar) naudotis, ir (ar) disponuoti svetimu turtu, taip pat prievolinės teisės ar teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų (CK 1.112 straipsnis), įgijimas panaudojant apgaulę. Teismų praktikoje konstatuota, kad turtinės teisės įgijimas yra tada, kai naudojant apgaulę teisiškai įtvirtinama kaltininko galimybė gauti svetimą turtą, juo naudotis ir disponuoti arba gauti kitokią turtinę naudą (kasacinė byla Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTkvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-259/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-259/2011">2K-7-259/2011</a>).

8.1. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išteisintųjų veikoje nėra objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, požymių. Ši išvada yra teisinga.

8.2. Nagrinėjamoje byloje veika, kaip nusikaltimo sudėties objektyvusis požymis, kaltinime apibrėžiama kaip didelės vertės turtinės teisės – UAB „(duomenys neskelbtini)“ 37 500 Lt (10 860,75 Eur) įnašo, užvaldymas. Įgyti (užvaldyti) galima tik turtinę teisę, kuri realiai egzistuoja. Byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad toks įnašas buvo dalis privalomo vienkartinio 150 000 Lt dydžio sumos, skirtos sumokėti už krepšinio klubo „(duomenys neskelbtini)“ dalyvavimą komerciniais pagrindais NKL pirmenybėse 2011–2012 metų sezone. Iš bylos įrodymų matyti, kad ši suma buvo pervesta Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ į klubo „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitą banke kaip parama. Teismai padarė pagrįstas išvadas, kad paramos lėšos buvo savanoriškos, neatlygintinos, yra negrąžinamojo pobūdžio, o sumokėjus komercinį mokestį NKL, nebėra jokių turtinių teisių į pastaruosius įnašus, dėl ko UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo ir neturi teisinio pagrindo susigrąžinti NKL sumokėto mokesčio dalies. Taigi, išteisintieji negalėjo įgyti (užvaldyti) neegzistuojančios turtinės teisės.

8.3. Teismai nenustatė ir kito nusikaltimo sudėties objektyviojo požymio apgaulės, kuris teismų praktikoje suprantamas kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzA5LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-309/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-309/2013">2K-309/2013</a>). Pagal išteisintiesiems pareikštą kaltinimą dėl sukčiavimo apgaulė pasireiškė tikro dokumento suklastojimu ir panaudojimu. Kadangi byloje nenustatyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo konstatuoti, kad kitame inkriminuotame nusikaltime yra įrodytas šis būtinasis nusikalstamos veikos objektyvusis požymis.

8.4. BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtis yra materiali, tai yra būtini padariniai – šiuo atveju turtinė žala. Teismai pagrįstai nustatė, kad turtinė žala UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepadaryta. Be to, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos fondų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi iki 2013 m. sausio 1 d.) fondas yra savo pavadinimą turintis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio pagrindiniai veiklos tikslai – labdaros arba (ir) paramos bei kitokios pagalbos teikimas Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymo ir šio įstatymo nustatyta tvarka fiziniams ir juridiniams asmenims mokslo, kultūros, švietimo, meno, religijos, sporto, sveikatos apsaugos, socialinės globos ir rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitose visuomenei naudingomis ir nesavanaudiškomis pripažįstamose srityse. Iš bylos įrodymų matyti, kad 37 500 Lt (10 860,75 Eur) kaip paramą sumokėjo ne UAB „(duomenys neskelbtini)“, o Labdaros ir paramos fondas „(duomenys neskelbtini)“, kuris pagal įstatymą yra savarankiškas ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo. Iš to išplaukia, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėjo jokios turtinės teisės į Labdaros ir paramos fondo „(duomenys neskelbtini)“ krepšinio klubui „(duomenys neskelbtini)“ pervestas paramos lėšas. Taigi pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nepatyrė ir negalėjo patirti turtinės žalos dėl išteisintųjų veiksmų, susijusių su 2013 m. vasario 26 d. prašymo NKL pateikimu. Taigi teismai pagrįstai nustatė, kad nėra būtinųjų nusikaltimo objektyviųjų požymių – pačios veikos, apgaulės, padarinių, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių.

8.5. Teisėjų kolegija pažymi, kad nenustačius nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, objektyviųjų požymių, kas reiškia, kad nėra nusikalstamos veikos įvykio, nėra prasmės atsakyti į kasatorių kasacinių skundų teiginius dėl nusikaltimo sudėties subjektyviojo požymio – kaltės.

9. Apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nagrinėdami baudžiamąją bylą, nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, todėl naikinti ar keisti nuosprendį ir nutartį nėra pagrindų (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti civilinės ieškovės UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato Vinco Pacevičiaus ir Kauno apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Egidijaus Zuzevičiaus kasacinius skundus.

Teisėjai Vytautas Masiokas

Dalia Bajerčiūtė

Artūras Pažarskis