Dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio paskirties pakeitimo teisėtumo ir statinio savininko teisės sudaryti suformuoto valstybinės žemės sklypo, kuriame yra statinys, nuomos sutartį be aukciono, aiškinimo bei taikymo

Civilinė byla Nr. e3K-3-25-690/2018

Teisminio proceso Nr. 2-68-3-20426-2014-0

Procesinio sprendimo kategorija 2.6.16.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. sausio 25 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Gražinos Davidonienės ir Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas, pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Ž. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovams Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei „Veratrum“ ir V. Ž. dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą, rašytinių pritarimų statinių projektams panaikinimo ir neteisėtos statybos padarinių pašalinimo; trečiasis asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos; ir pagal atsakovo V. Ž. priešieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, dėl nuostolių atlyginimo ir dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių statinio paskirties pakeitimo teisėtumo ir statinio savininko teisės sudaryti suformuoto valstybinės žemės sklypo, kuriame yra statinys, nuomos sutartį be aukciono, aiškinimo bei taikymo.

Ieškovė Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2014 m. birželio 16 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė: panaikinti atsakovų surašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą: UAB „Veratrum“ 2012 m. vasario 28 d. deklaraciją (toliau – ir Deklaracija I) ir 2012 m. kovo 21 d. deklaraciją (toliau – ir Deklaracija II) bei V. Ž. 2012 m. rugpjūčio 23 d. deklaraciją (toliau – ir Deklaracija III); panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos išduotus rašytinius pritarimus statinio projektams Nr. 12-0606, Nr. 12-2025 – 2012 m. kovo 19 d. rašytinį pritarimą (toliau – ir Rašytinis pritarimas I) ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. rašytinį pritarimą (toliau – ir Rašytinis pritarimas II); įpareigoti atsakovą V. Ž. (toliau – ir Atsakovas) pašalinti neteisėtos statybos padarinius – per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo statinio adresu Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pašalinti visą sienų apkalimą (aptaisymą) iš išorės ir vidaus, išimti duris ir durų staktą iš pietinės sienos bei langų angų užtaisymą iš rytinės ir vakarinės sienų, pašalinti bituminę šiferio dangą ir sutvarkyti statybvietę, o neįvykdžius šių reikalavimų ir nepašalinus neteisėtos statybos padarinių statinyje, Atsakovui skirti 100 Lt (28,96 Eur) baudą už kiekvieną praleistą teismo sprendime nustatyto termino dieną Inspekcijos naudai. Ieškovė reikalavimą grindė tuo, kad naikintini aktai sudaryti pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus.

Atsakovas V. Ž. priešieškiniu prašė tuo atveju, jei bus patenkintas ieškinys, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Inspekcijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), 24 248,37 Lt (7022,81 Eur) nuostolių atlyginimo, nurodė, kad tokią sumą jis išleido įsigydamas ginčo statinį ir jį remontuodamas.

Prie šios bylos buvo prijungta kita civilinė byla, kurioje V. Ž. ieškiniu prašė panaikinti Inspekcijos Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. liepos 18 d. sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-723 bei 2014 m. rugpjūčio 27 d. NŽT sprendimą Nr. lSS-(8.5)-2218 ir įpareigoti NŽT prie ŽŪM per vieną mėnesį nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos be aukciono sudaryti su juo 1364 kv. m ploto žemės sklypo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), nuomos sutartį. Ieškovo nuomone, teisę į nurodyto valstybinės žemės sklypo nuomą jis turi kaip statinio, esančio šiame sklype, savininkas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. spalio 21 d. sprendimu ieškinį tenkino: panaikino atsakovų UAB „Veratrum“ 2012 m. vasario 28 d., 2012 m. kovo 21 d. ir V. Ž. 2012 m. rugpjūčio 23 d. surašytas deklaracijas apie statybos užbaigimą; panaikino Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2012 m. kovo 19 d. ir 2012 m. rugpjūčio 20 d. išduotus rašytinus pritarimus statinio Nr. 12-0606 ir Nr. 12-2025 projektams ir įpareigojo atsakovą V. Ž. pašalinti neteisėtos statybos padarinius - per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nuo statinio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), pašalinti visą sienų apkalimą (aptaisymą) iš išorės ir vidaus, išimti duris ir durų staktą iš pietinės sienos bei langų angų užtaisymą iš rytinės ir vakarinės sienų, pašalinti bituminę šiferio dangą ir sutvarkyti statybvietę, o jeigu V. Ž. per teismo sprendime nustatytą terminą neįvykdys teismo sprendimo ir nepašalins neteisėtos statybos padarinių, jam skiriama 28 Eur bauda už kiekvieną praleistą teismo sprendime nustatyto termino dieną Inspekcijos naudai. Teismas atmetė atsakovo V. Ž. priešieškinį, o civilinės bylos dalį dėl V. Ž. reikalavimų panaikinti 2014 m. liepos 18 d. NŽT prie ŽŪM Vilniaus miesto skyriaus sprendimą Nr. 49SFN-(14.49.104.)-723 ir 2014 m. rugpjūčio 27 d. NŽT prie ŽŪM sprendimą Nr. 1SS-(8.5)-2218 nutraukė.

Teismas nustatė, kad 0,1364 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas, kurį prašo leisti išnuomoti Atsakovas ir kuriame yra jam nuosavybės teise priklausantis statinys, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, o patikėjimo teise žemės sklypą valdo NŽT. Šio žemės sklypo naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Nurodytame sklype yra Nekilnojamojo turto registre įregistruotas pastatas – vienbutis gyvenamasis namas, kurio užstatytas plotas yra 17 kv. m. Šiuo unikaliu numeriu įregistruotas statinys buvo kitoje gatvės pusėje (duomenys neskelbtini) esančios pirties priklausinys – nutekamųjų vandenų rezervuaras.

Vilniaus miesto valdybos 1996 m. birželio 13 sprendimu Nr. 937V nuspręsta laikinai žemės nuomai ne ilgiau kaip 3 metams suformuoti 109 kv. m ploto žemės sklypą nutekamojo vandens rezervuarui eksploatuoti. Vilniaus miesto valdyba 2000 m. birželio 15 d. sprendimu Nr. 1242 V pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko administracijai išnuomoti šį sklypą laikinai, iki bus parengtas ir patvirtintas teritorijos detalusis planas, bet ne ilgiau kaip 5 metams. 2000 m. spalio 9 d. sudaryta Vilniaus apskrities viršininko ir T. N. sutartis dėl valstybinės ne žemės ūkio paskirties žemės nuomos, ši sutartis Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. rugpjūčio 29 d. įsakymu Nr. 2655-01 „Dėl valstybinės žemės sklypo (duomenys neskelbtini) Vilniuje, nuomos sutarties nutraukimo“ buvo nutraukta T. N. iniciatyva. Vilniaus miesto savivaldybės Naujosios Vilnios seniūno 2001 m. vasario 26 d. potvarkiu Nr. 25V „Dėl adreso suteikimo“ nutekamųjų vandenų rezervuarui, esančiam valstybinės žemės sklype, vietoj adreso (duomenys neskelbtini) buvo suteiktas naujas adresas – (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto valdyba 2001 m. birželio 28 d. sprendimu Nr. 1365 V patvirtino detaliojo plano sprendinius ir suformavo du kitos paskirties gyvenamosios teritorijos sodybinio užstatymo sklypus – vienas jų, apie 1135 kv. m, suformuotas aplink esamą sodybą, kitas, 1364 kv. m, – laisvoje teritorijoje. Vilniaus miesto savivaldybės valdyba 2002 m. vasario 17 d. sprendimu Nr. 80V „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ribų ir ploto nustatymo“ nustatė, kad gyvenamajam namui statyti ir eksploatuoti (duomenys neskelbtini) sklypo plotas yra 1364 kv. m. Šiuo sprendimu taip pat pripažintas netekusiu galios Vilniaus miesto valdybos 2000 m. birželio 15 d. sprendimas Nr. 1242V.

T. N. buvo pateikęs ieškinį Vilniaus miesto 3-iajam apylinkės teismui dėl įpareigojimo sudaryti valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, tačiau minėto teismo 2002 m. gruodžio 17 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-3664-05/02 šis ieškinys atmestas. Vilniaus apygardos teismas 2003 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-362/2003 T. N. apeliacinį skundą atmetė ir pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A48-996/2005 buvo panaikintas Vilniaus miesto 4-ojo apylinkės teismo 2005 m. birželio 2 d. sprendimas ir patvirtinta T. N. ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos taikos sutartis (toliau – Taikos sutartis). Šia sutartimi Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo neparduoti, nenuomoti, neįkeisti, neatkurti nuosavybės teisių ar neatlikti bet kokių kitų veiksmų, susijusių su bet kokių teisių į žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perleidimu ar suteikimu tretiesiems asmenims, iki minėtame sklype bus nustatytas servitutas aplink statinį ir dalyje nuo (duomenys neskelbtini) gatvės iki statinio, kurio pagrindu T. N. turės teisę patekti iki statinio ir naudotis juo, arba T. N. bus suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), Vilniuje.

Ginčo statinys 2006 m. rugsėjo 12 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleistas D. T. ir E. T., 2008 m. spalio 10 d. – UAB „Veratrum“, 2012 m. gegužės 3 d. – V. Ž.

2006 m. rugsėjo 27 d. ir 2006 m. gruodžio 8 d. raštais D. T. ir E. T. kreipėsi į Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrių su prašymu išduoti sutikimą rekonstruoti nutekamųjų vandenų rezervuarą. Į D. ir E. T. 2006 m. rugsėjo 27 d. raštą Vilniaus miesto žemėtvarkos skyrius 2006 m. spalio 9 d. raštu atsakė, kad sutikimas rekonstruoti išduodamas tik žemės sklypo nuomininkui. D. ir E. T. nurodyto žemės sklypo iš valstybės nenuomojo.

2010 m. spalio 6 d. raštu UAB „Veratrum“ kreipėsi į NŽT su prašymu išnuomoti 0,1364 ha žemės sklypą, kuriame yra jų statinys – nutekamųjų vandenų rezervuaras. Į nurodytą prašymą 2010 m. gruodžio 15 d. raštu NŽT atsakė, kad negali UAB „Veratrum“ išnuomoti 1364 kv. m ploto valstybinės žemės sklypo, tačiau siūlo sandoriu nustatyti 109 kv. m ploto servitutą, reikalingą šiam statiniui eksploatuoti. 2012 m. vasario 6 d. NŽT Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriuje gautas UAB „Veratrum“ prašymas parduoti šiai bendrovei išsimokėtinai 0,1364 ha ploto valstybinės žemės sklypą.

2012 m. vasario 28 d. UAB „Veratrum“ Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė prašymą užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą (Deklaracija I), kurioje nurodyta, kad atlikti stoginės su nutekamųjų vandenų rezervuaru (kiti statiniai) I grupės nesudėtingo statinio paprastojo remonto darbai. Šis Inspekcijos padalinys 2012 m. vasario 28 d. užregistravo šią deklaraciją Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“. Deklaracijos I pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012 m. vasario 29 d. buvo įregistruota stoginė su nutekamųjų vandenų rezervuaru.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija projekto „Stoginės su rezervuaru paskirties keitimas į ūkinį pastatą“ sprendiniams įgyvendinti UAB „Veratrum“ 2012 m. kovo 19 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 12-0606 (Rašytinis pritarimas I). Įgyvendindama minėto projekto sprendinius, UAB „Veratrum“ atliko ginčo statinio paprastojo remonto darbus – stoginės sienas apkalė lentomis ir kitomis medžiagomis, stogą uždengė bitumine šiferio danga, sumontavo medinių lentų duris. 2012 m. kovo 21 d. UAB „Veratrum“ Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui pateikė prašymą užregistruoti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad atliktas stoginės su nutekamųjų vandenų rezervuaru paskirties keitimas į ūkio pastatą su rūsiu (kita ūkio), nesudėtingą statinį, neatliekant statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbų. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. kovo 21 d. užregistravo šią deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ (Deklaracija II). Deklaracijos II pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012 m. kovo 26 d. buvo įregistruotas ūkio pastatas.

2012 m. liepos 5 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautas V. Ž. prašymas, kuriuo prašoma leisti rengti projektą ir rekonstruoti pastatą – ūkio pastatą, esantį Vilniuje, (duomenys neskelbtini), iš „ūkio pastato į vienbutį gyvenamąjį namą“. Į šį prašymą Skyriaus 2012 m. liepos 25 d. raštu Nr. 49SFN-(14.49.104.)-1600 „Dėl informacijos pateikimo“ pareiškėjui atsakyta, kad negalima išduoti sutikimo dėl pastato – ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rekonstrukcijos, nes su V. Ž. nėra sudaryta Žemės sklypo nuomos sutartis.

Vilniaus miesto savivaldybės administracija projekto „Pastato (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirties keitimo į gyvenamąją paskirtį (vieno buto pastatai), (duomenys neskelbtini), Vilnius, paprastas remontas“ sprendiniams įgyvendinti V. Ž. (naujas ginčo statinio savininkas nuo 2012 m. gegužės 3 d.) 2012 m. rugpjūčio 20 d. išdavė rašytinį pritarimą statinio projektui Nr. 12-2025 (Rašytinis pritarimas II). V. Ž. 2012 m. rugpjūčio 23 d. pateikė Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui prašymą patvirtinti deklaraciją apie statybos užbaigimą Nr. 1, kurioje nurodyta, kad, neatliekant statinio rekonstravimo darbų ar kapitalinio remonto darbų, pakeista šių statinių pagrindinė naudojimo paskirtis: „paskirtis (būsima) - gyvenamoji (1 buto pastatai), paskirtis (esama) - pagalbinio ūkio paskirties pastatas, nesudėtingas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)“. Inspekcijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius 2012 m. rugpjūčio 23 d. patvirtino šią deklaraciją apie statybos užbaigimą Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“, registracijos Nr. UDT-00-120823-00305 (Deklaracija III). Deklaracijos III pagrindu Nekilnojamojo turto registre 2012 m. rugpjūčio 30 d. buvo įregistruotas vienbutis gyvenamasis namas.

2012 m. rugsėjo 7 d. NŽT Vilniaus miesto skyriuje gautas V. Ž. prašymas išnuomoti jam Žemės sklypą, esantį prie jam „priklausančio pastato – vienbučio gyvenamojo namo“. Skyriaus specialistai 2012 m. spalio 12 d. atliko valstybinės Žemės sklypo naudojimo kontrolę ir patikrinimo metu nustatė, kad Žemės sklype esantis statinys nenaudojamas ir negali funkcionuoti kaip gyvenamasis namas, teritorija apaugusi aukšta žole ir krūmynais. Surašytas 2012 m. spalio 12 d. Žemės naudojimo patikrinimo aktas Nr. 01-49-181. Minėtas aktas NŽT 2012 m. lapkričio 7 d. raštu Nr. 49SJN-(14.49,105.)-147 „Dėl informacijos pateikimo“ persiųstas Inspekcijai prašant patikrinti vietovėje, ar ginčo statinys atitinka gyvenamajam namui keliamus reikalavimus ir ar yra tinkamas naudoti. Kartu paprašyta patikrinti, ar 2012 m. rugpjūčio 23 d. deklaracija apie statybos užbaigimą Nr. 1 yra pagrįsta ir ja remiantis pastatas yra teisėtai įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. NŽT 2014 m. gegužės 12 d. raštu Nr. lSD-(8.2)-1537 kreipėsi į Inspekciją, kad ši patikrintų, ar stoginės su nutekamuoju vandens rezervuaru paskirtis pakeista į ūkinį pastatą, vėliau – į gyvenamąjį namą, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Atsakydama į šį raštą Inspekcija nurodė nustatytus pažeidimus ir pažymėjo, kad kreipsis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo.

Teismas, motyvuodamas sprendimą, nurodė, kad UAB „Veratrum“, įrengdama 13,11 kv. m ploto stoginę virš nutekamųjų vandenų rezervuaro, pakeitė statinio laikančiąsias konstrukcijas ir statinio išorinius matmenis, o tai pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 21 straipsnį yra statinio rekonstravimas. Remiantis Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 4 punktu bei statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, supaprastintam rekonstravimo projektui mieste rekonstruojant valstybinėje žemėje yra privalomi rašytiniai pritarimai. Pagal šiuo metu galiojančios redakcijos STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ būtina gauti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinį sutikimą. Kadangi stoginės įrengimas virš nutekamųjų vandenų rezervuaro, rekonstruojant šį statinį, atliktas be NŽT sutikimo, teismas konstatavo, kad atlikti savavališki statybos darbai, todėl UAB „Veratrum“ 2012 m. vasario 28 d. surašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą (2012 m. vasario 28 d. užregistruotą Inspekcijoje) pripažino neteisėta ir naikintina.

Remdamasis bendruoju teisės principu, iš neteisės negali kilti teisė (lot. ex injuria jus non oritur), bei atsižvelgdamas į tai, kad jokiems statybos darbams NŽT jokio sutikimo nedavė, teismas sprendė, kad kitos Deklaracijos apie statybos užbaigimą bei Rašytiniai pritarimai statinio projektui yra neteisėti ir naikintini.

Ieškovei prašant atnaujinti ieškinio padavimo terminą, o atsakovams prašant taikyti senatį ieškinio reikalavimams, teismas pažymėjo, kad ginčijamoms deklaracijos ir pritarimams, kurie laikytini administraciniais aktais, yra nustatytas 1 mėn. terminas ieškiniui pareikšti pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 33 straipsnį. Teismas sprendė, kad Inspekcijos ieškinio pateikimo terminas skaičiuotinas nuo 2014 m. gegužės 5 d., kai Statybos inspekcija, atlikusi tyrimą pagal Specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 m. balandžio 15 d. kreipimąsi, parengė atsakymą. Kadangi ieškinį Inspekcija pateikė 2014 m. birželio 16 d., teismas konstatavo, kad terminas jį pareikšti praleistas nedaug, t. y. 11 dienų, šis terminas nėra naikinamasis, taigi gali būti atnaujinamas, ieškinys pateiktas ginant viešąjį interesą, todėl teismas termino praleidimo priežastis pripažino svarbiomis ir atnaujino ieškinio pateikimo terminą.

Teismas pažymėjo, kad Atsakovas, byloje pareikštu priešieškiniu prašydamas priteisti nuostolių atlyginimą iš valstybės, nurodė tik žalos dydį, tačiau nenurodė neteisėtų Statybos inspekcijos veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti priešieškinio.

Pareikštu ieškiniu ieškovas V. Ž. prašė teismą įpareigoti sudaryti su juo žemės nuomos sutartį tuo pagrindu, kad ginčo žemėje yra jam nuosavybės teise priklausantis vienbutis gyvenamasis namas. Tačiau kadangi byloje nustatyta, kad šis namas pastatytas neteisėtai, teismas konstatavo, kad nėra pagrindo tenkinti ieškovo V. Ž. reikalavimo dėl įpareigojimo sudaryti 1364 kv. m valstybinės žemės sklypo nuomos sutartį. Kadangi ginčo sklype yra Atsakovui priklausantis nutekamųjų vandenų rezervuaras, NŽT siūlė žemės sklypui nustatyti servitutus, tačiau statinio savininkai šios teisės neįgyvendino.

Teismas pažymėjo, kad Atsakovo prašomi panaikinti NŽT Vilniaus miesto skyriaus 2014 m. liepos 18 d. sprendimas Nr. 49SFN-(14.49.104.)-723 ir NŽT 2014 m. rugpjūčio 27 d. Nr. lSS-(8.5)-2218 sprendimas yra konstatuojamojo (informacinio) pobūdžio ir nesukelia ieškovui konkrečių materialinių teisinių pasekmių, todėl tokie aktai negali būti bylos nagrinėjimo dalykas. Teismas civilinės bylos dalį dėl nurodytų aktų panaikinimo nutraukė.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atsakovų V. Ž. ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinius skundus, 2017 m. gegužės 31 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 21 d. sprendimą paliko nepakeistą.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu ir jo argumentais bei papildomai pažymėjo, kad inžinerinis statinys pirties priklausinys – nutekamųjų vandenų rezervuaras – ir keli šuliniai ginčo žemės sklype buvo pastatyti 1986 m., skirti pirčiai aptarnauti, tai – gelžbetoniniai statiniai po žeme. Kolegija, atsižvelgdama į Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo įsiteisėjusio 2003 m. kovo 24 d. sprendimo išvadas, konstatavo, kad rekonstruotos gretimame sklype kitoje gatvės pusėje buvusios pirties statiniai prarado savo funkciją, nes vandens valymo įrenginiai buvo perkelti į pagrindinio statinio – pirties – sklypą, tačiau išlikusi inžinerinio statinio registracija Nekilnojamojo turto registre atsakovams ir iki jų buvusiems savininkams sukėlė nepagrįstų lūkesčių be aukciono ir mažesne kaina įsigyti valstybinės žemės sklypą Vilniaus mieste.

Žemės sklypai, kuriuose nutiesti tik inžineriniai tinklai ar (ir) pastatyti tik laikinieji statiniai arba neturintys aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statiniai, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui (jo priklausiniui) ar įrenginiui, parduodami aukcione Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. birželio 2 d. nutarimo Nr. 692 „Dėl naujų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ nustatyta tvarka, todėl atsakovai neturėjo galimybės lengvatine tvarka be aukciono įgyti ginčo žemės sklypo.

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančias statinio nuotraukas ir 2014 m. birželio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą, konstatavo, kad faktiškai buvo sukurta gyvenamojo namo imitacija, statinys neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų asmens saugai, higienai ir kt. 2014 m. birželio 11 d. patikrinimo akte nurodyta, kad rūsys, nurodytas projekte ir kadastro duomenų byloje, neįrengtas; patalpos rūsyje neįrengtos; laiptai į rūsį neįrengti; pastate langai neįstatyti, langų angos užtaisytos polikarbonato plokšte, stogas neapšiltintas, kaminas neįrengtas, bet sumontuota kamino imitacija; pastate neįrengta šildymo sistema ir vandentiekio sistema; projekte nurodyta terasa neįrengta; ūkinio pastato projekte nurodyta pastato pirmo aukšto grindų 0,00 altidudė neatitinka esamos. Teisėjų kolegija konstatavo, jog byloje yra pakankamai duomenų, kurie leidžia daryti išvadą, kad Atsakovas deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodė tikrovės neatitinkančius faktus, kadastro byloje ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenys neatitinka faktinės padėties.

Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad tiek atsakovų atliktos inžinerinio statinio rekonstrukcijos, tiek apelianto išduoti rašytiniai pritarimai neturint teisėtų statybą leidžiančių dokumentų, valstybinės žemės patikėtinio sutikimo vykdyti inžinerinio statinio rekonstrukciją yra neteisėti, nes pagal Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalis statytojo teisę įgyvendinti asmuo gali, kai jis žemės sklypą, kuriame statomas statinys, valdo nuosavybės teise arba valdo ir naudoja kitais Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytais pagrindais. Pagal STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 31 punktą savivaldybės administracija, prieš išduodama pritarimą, turėjo pareigą patikrinti, ar statytojas atitinka Statybos įstatymo 3 straipsnio 1 ir 2 dalių reikalavimus.

Kadangi atsakovai deklaracijose teikė klaidinančią informaciją, tai apsunkino ieškovės galimybes teisingai įvertinti situaciją bei suvokti atliktų pažeidimo esmę ir atitinkamai siekti pažeidimų pašalinimo. Inspekcijai 2014 m. balandžio 15 d. gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos prašymą dėl tarnybinės pagalbos suteikimo ir pradėjus tyrimą, 2014 m. gegužės 8 d. raštu paprašius Vilniaus miesto savivaldybės pateikti papildomą informaciją, ieškovei buvo suteikti prašomi dokumentai – Rašytinių pritarimų dokumentų bylos. Kai ieškovei tapo prieinama visa informacija, ji inicijavo civilinės bylos iškėlimą dėl ginčo administracinių aktų panaikinimo. Kolegija konstatavo, kad, remiantis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalimi, skundo padavimo teismui terminas pradedamas skaičiuoti nuo asmens sužinojimo apie skundžiamo sprendimo priėmimą (apie administracinio akto esmę) dienos. Nors terminas buvo praleistas, tačiau, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į atsakovų piktnaudžiavimą teise, buvo pakankamas pagrindas šį terminą atnaujinti.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovas V. Ž. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – atmesti ieškinį, o ieškinio tenkinimo atveju – tenkinti ir priešieškinį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Termino pradžia kreiptis į teismą skaičiuojama nuo tada, kai pareiškėjas gavo pakankamai duomenų, kad pažeistas viešasis interesas, ar nuo tada, kai tokie duomenys turėjo ir galėjo būti surinkti, atsižvelgiant į tai, kuris momentas atsiranda anksčiau (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. gegužės 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS444-456/2013). Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog ieškovas galėjo žinoti apie priimtus administracinius aktus dar 2012 m. vasario–kovo mėnesiais, tačiau vertino, jog atsakovai deklaracijose teikė klaidinančią informaciją, o tai apsunkino Inspekcijos galimybes teisingai įvertinti situaciją bei suvokti atliktų pažeidimų esmę ir atitinkamai siekti pažeidimų pašalinimo. Tačiau teismas nevertino aplinkybės, kad Inspekcija šioje byloje dalyvauja kaip teisinių santykių dalyvė, kuri ne tik pati registravo ir tvirtino atsakovų pateiktas deklaracijas, bet ir turėjo galimybę patikrinti jų teisėtumą ir 2012 m. gruodžio mėn., gavusi NŽT paklausimą. Inspekcija 2012 m. gruodžio 17 d. raštu informavo, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. Deklaracijos III pagrindu buvo pakeista esamo ūkinio pastato tikslinė naudojimo paskirtis į gyvenamąją, todėl terminas kreiptis į teismą skaičiuotinas nuo šios datos, atitinkamai darytina išvada, jog jis baigėsi 2013 m. sausio 17 d. Pagal ABTĮ 34 straipsnio 1 dalį skundo (prašymo) padavimo terminus teismas gali atnaujinti, jeigu yra pripažinta, kad terminas yra praleistas dėl svarbios priežasties. Bylą nagrinėjęs teismas terminą atnaujino nenagrinėdamas „svarbių priežasčių“ sampratos ir apsiribodamas tik atsakovų piktnaudžiavimo teise bei klaidinančios informacijos deklaracijose teikimo konstatavimu.

Teismas, įvertinęs pusiausvyrą tarp ginamų vertybių ir poreikio užtikrinti teisinių santykių stabilumą, gali atsisakyti ginti viešąjį interesą net ir tais atvejais, kai prokuroras nors ir nepraleido vieno mėnesio termino kreiptis į teismą, tačiau yra praėjęs nepateisinamai ilgas terminas nuo atitinkamų administracinių aktų priėmimo ir teisinių santykių atsiradimo momento (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1517/2012).

Vadovaujantis Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patvirtintose deklaracijose apie statybos užbaigimą nurodytų statinių statybos teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 9 d. įsakymu Nr. 1V-41, deklaracijų teisėtumas tikrinimas ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo Inspekcijos teritoriniame padalinyje dienos (3 punktas). Iš teisės normos formuluotės yra aišku, jog tai yra naikinamasis terminas, kuriam pasibaigus pasibaigė ir Inspekcijos teisė tikrinti deklaracijose nurodytų statinių statybos teisėtumą, ir jis negali būti teismo atnaujintas. Bylą nagrinėję teismai nenagrinėjo Atsakovo argumento, kad šio procedūrinio termino pažeidimas sudaro savarankišką pagrindą atmesti Inspekcijos ieškinį, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą.

Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalis nurodo, jog statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Taigi tam, kad atliktus darbus būtų galima priskirti rekonstrukcijos darbams, būtina nustatyti ne tik kad buvo pakeisti statinio matmenys, bet taip pat kad šiuo pakeitimu yra stiprinamos, silpninamos, keičiamos, pastatomos naujos, pašalinamos esančios laikančiosios konstrukcijos. Ieškovė nepateikė įrodymų, kad, pasikeitus statinio matmenims, buvo pakeistos ir jo laikančiosios konstrukcijos, todėl nėra pagrindo nesivadovauti oficialiais rašytiniais įrodymais, pagal kuriuos buvo atlikti ne rekonstrukcijos, o paprastojo remonto darbai. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (remonto darbų atlikimo metu galiojusi redakcija nuo 2011 m. lapkričio 25 iki 2012 m. birželio 28), 6 priedo 3.3 ir 4.3 punktais, rašytiniai pritarimai supaprastintiems projektams reikalingi statant arba rekonstruojant valstybinėje žemėje, tačiau minėtas reglamentas nenustato tokio reikalavimo, kai valstybinėje žemėje esančiame nesudėtingame statinyje yra atliekami paprastojo remonto darbai. Pagal statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 14 punktą nereikalaujama nei statinio paprastojo remonto projekto, nei raštu jam pritarti, nei turėti žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinius sutikimus (susitarimus) (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 33.3 punktas). Taigi paprastojo remonto darbai buvo atlikti teisėtai.

Skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas laikėsi pozicijos, kad darbai, kuriems buvo išduoti Rašytiniai pritarimai I bei II ir kurių atlikimas patvirtintas Deklaracijomis II ir III, vertintini kaip rekonstravimas, todėl buvo atlikti neteisėtai. Tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė neįrodinėjo, kad šie darbai atitinka rekonstravimo sąvoką, ir savo ieškinį grindė keldama statinio paskirties keitimo teisėtumo klausimą. Darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai peržengė ieškinio ribas. Inžinerinio pastato paskirties keitimas į pastato buvo ir yra leidžiamas, o teisės aktai atskirai nenustato atvejo, kad reikalingas žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas, kai keičiama statinio paskirtis.

Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl Deklaracijoje III pateiktų duomenų klaidingumo yra padaryta pažeidžiant teismo pareigą tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie faktų buvimą ar nebuvimą. Teismas išvadą, kad pastatyta gyvenamojo namo imitacija, padarė, vadovaudamasis tik ieškovės surašytu 2014 m. birželio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, tačiau nevertino 2012 m. gruodžio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2013 m. balandžio 11 d. Gyvenamojo namo atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto, kurie, atsakovo nuomone, leidžia padaryti priešingą išvadą.

Apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio normą ir nepagrįstai savavališkos statybos įteisinimo galimybių nustatymą perkėlė vien tik atsakovo naštai, taip paneigdamas savo pareigas bei šalių bendradarbiavimo būtinybę. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo neparduoti, nenuomoti, neįkeisti, neatkurti nuosavybės teisių ar neatlikti bet kokių kitų veiksmų, susijusių su bet kokių teisių į žemės sklypą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), perleidimu ar suteikimu tretiesiems asmenims, iki minėtame žemės sklype bus nustatytas servitutas aplink statinį arba tuometiniam statinio savininkui T. N. bus suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis žemės sklypu. Nors apeliacinės instancijos teismas 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi nustatė terminą iki 2017 m. vasario 28 d. pateikti duomenis ar išvadą apie tai, ar yra objektyvios galimybės pašalinti galimai savavališkos statybos padarinius kitokiu būdu nei pastatą išardant (grąžinant į buvusią padėtį) visiems bylos dalyviams, NŽT neišreiškė savo pozicijos dėl galimybės įteisinti Atsakovo žemės naudojimo teisinius santykius, atsižvelgdama į tai, kad bet kuriuo atveju jis buvo kitos paskirties nekilnojamojo daikto savininkas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui). Kadangi nutekamųjų vandenų rezervuaras nėra priskiriamas šiai išimčių grupei, netgi ginčo statinį atkūrus į pradinę padėtį, t. y. nutekamųjų vandenų rezervuarą, Atsakovui išliks teisė reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Teismai netenkino Atsakovo reikalavimo įpareigoti NŽT sudaryti su juo viso 0,1364 ha ploto žemės sklypo nuomos sutartį be aukciono, nes Atsakovas neatitinka Žemės įstatymo 9 straipsnyje keliamų reikalavimų. Teismai, padarydami šią išvadą, nepagrįstai nevertino Taikos sutarties reikšmės. Statinio įsigijimo metu neturinčiam teisinių žinių Atsakovui buvo išaiškinta, kad vadovaujantis Taikos sutartimi jis turi teisę ir į Žemės sklypo nuomą, o NŽT iki pat Inspekcijos ieškinio nagrinėjimo šios aplinkybės nepaneigė, neatsakydama į Atsakovo prašymus ją išnuomoti.

Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas priešieškinį, nevertino 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimo Nr. (23.2)2D-18697, kuriuo Inspekcija nurodė, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. deklaracija apie statybos užbaigimą yra teisėta, Taikos sutarties ir NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013 m. rugsėjo 24 d. pavedimo Vilniaus miesto skyriaus vedėjui dėl valstybinės žemės išnuomojimo bei laiku neatliktų NŽT veiksmų. Inspekcija ir NŽT savo veiksmais pažeidė teisinio saugumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos principus.

Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pareiškė prisidėjimą prie kasacinio skundo.

Atsiliepimu į kasacinį skundą Inspekcija prašo skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su teismų procesinių sprendimų motyvais ir papildomai nurodomi šie argumentai:

Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai taikė ne specialiąją, bet bendrąją teisės normą – tuo metu galiojusią ABTĮ 33 straipsnio 1 dalį, įtvirtinusią vieno mėnesio terminą kreiptis į teismą. Ieškinio padavimo metu galiojo specialioji teisės norma – Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punktas, kuriame buvo nustatytas specialus Inspekcijos kreipimosi į teismą terminas – du mėnesiai. Teisė Inspekcijai ginčyti deklaracijas apie statybos užbaigimą ir statybą leidžiančius dokumentus buvo nustatyta ieškinio padavimo metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje ir 23 straipsnio 30 dalyje. Ieškinio padavimo terminas turi būti skaičiuojamas nuo Inspekcijos 2014 m. gegužės 5 d. atsakymo Specialiųjų tyrimų tarnybai, kuriame yra pateikta Inspekcijos išvada dėl byloje ginčijamų dokumentų neteisėtumo, todėl šis terminas nepraleistas.

2012–2013 metais galioję teisės aktai neįtvirtino Inspekcijos pareigos tikrinti visų išduodamų statybą leidžiančių dokumentų teisėtumo, o Rašytiniai pritarimai nepateko į prioritetine planine tvarka tikrinamų statybą leidžiančių dokumentų sąrašą.

Teismai pagrįstai konstatavo, kad, teikiant registruoti Deklaraciją I, Deklaraciją II ir registruoti bei tvirtinti Deklaraciją III, buvo teikiami klaidinantys duomenys, todėl Inspekcija, atlikdama teisės aktų nustatytas administracines procedūras, neturėjo galimybės nustatyti jų neteisėtumo. Deklaracijos I ir Deklaracijos II registravimo metu galiojusioje statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2010 „Statybos užbaigimas“, patvirtinto aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 28 įsakymu Nr. D1-828, (toliau – STR „Statybos užbaigimas“), redakcijos 411 punkte buvo nustatyta, kad padalinio įgaliotas pareigūnas, prieš registruodamas deklaraciją, turėjo tik patikrinti, ar prašymas ir deklaracija apie statybos užbaigimą užpildyti pagal nustatytus reikalavimus ir ar pateikti visi privalomi pateikti dokumentai. Kitaip tariant, teisinis reguliavimas nustatė formalų deklaracijų apie statybos užbaigimą ir prašymų jas registruoti patikrinimą. Jokių kitokių tikrinimo veiksmų Inspekcijos pareigūnas neturėjo pareigos atlikti. Inspekcija neturėjo pareigos tikrinti, ar deklaruojama statybos darbų rūšis atitinka tikrovę, ar gauti visi reikiami sutikimai, taip pat ar statybos darbams reikėjo gauti statybą leidžiantį dokumentą. Iš Deklaracijoje I nurodytų duomenų nebuvo galima nustatyti joje pateiktos informacijos apie ginčo statinio paprastąjį remontą klaidingumo.

Kai nuo ginčijamų administracinių aktų iki prokuroro kreipimosi į teismą dienos praeina dešimties metų laikotarpis, t. y. pakankamai ilgas laiko tarpas, galima būtų spręsti, ar nėra pagrindo teismui atsisakyti ginti viešąjį interesą šioje byloje, ieškinio senaties termino instituto paskirtis sutampa su viešuoju interesu išlaikyti civilinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. rugpjūčio mėn. 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDQvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-344/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-344/2011">3K-3-344/2011</a>; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-2758/2012; 2017 m. birželio 1 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-609-261/2017). Atsakovas ignoruoja aplinkybę, kad nagrinėjamu atveju nuo anksčiausiai priimto ginčijamo akto – Deklaracijos I – registravimo iki Inspekcijos ieškinio padavimo praėjo tik 2 metai ir beveik 4 mėnesiai.

Atsakovo nurodyta Deklaracijose apie statybos užbaigimą statinių statybos teisėtumo tikrinimo tvarkos aprašo 3 punkto nuostata dėl deklaracijų teisėtumo tikrinimo ne vėliau kaip per vienerius metus nuo jų patvirtinimo Inspekcijos teritoriniame padalinyje dienos yra organizacinio pobūdžio, nustatanti reikalavimus dėl tikrintinų deklaracijų apie statybos užbaigimą atrinkimo planine tvarka. Analizuojamos teisės normos netaikytinos tikrinant deklaracijų teisėtumą pagal nagrinėjamus skundus ir pranešimus. Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkte buvo nurodyta, kad skundai ir pranešimai dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą, kai nuo deklaracijos surašymo ar patvirtinimo praėjo daugiau nei vieneri metai, nagrinėjami tais atvejais, kai dėl jų teisėtumo tyrimą atlieka teisėsaugos institucijos. Darytina išvada, kad Inspekcija, atlikusi ginčo deklaracijų teisėtumo patikrinimą, nepažeidė teisės aktų.

Vertinant apeliacinės instancijos teismo sprendimo dalį dėl nesuteikimo Atsakovui teisės įteisinti atliktų statybos darbų svarbu įvertinti, ar įteisinimas yra įmanomas. Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: ne aukciono tvarka negali būti išnuomojami žemės sklypai eksploatuoti inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nuotekų rezervuaras buvo pirties priklausinys. Pirtis buvo parduota be rezervuaro, šį buvęs savininkas T. N. pasiliko sau. Nuotekų rezervuaro nuosavybės pasikeitimas nelėmė jo, kaip priklausinio, kuris skirtas pastatams šalinant nuotekas aptarnauti, statuso, nors ir nebenaudojamo pagal šią paskirtį. Toks statinys nėra savarankiškas nekilnojamasis daiktas ir jam eksploatuoti negali būti parduodamas ar nuomojamas sklypas be aukciono. Servitutas rezervuarui naudoti pagal paskirtį ir prie jo patekti, dėl kurio nustatymo sutarta Taikos sutartyje, nesuteiktų teisės Statinio rekonstruoti ir pakeisti jo paskirtį į ūkinį pastatą ar gyvenamąjį namą. Nustačius, jog nėra teisinių priemonių suteikti atsakovei žemės valdymo ir naudojimo teises prie jos neteisėtai pastatyto namo, proporcinga priemone gali būti pripažintas pastato griovimas. Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas išanalizavo galimybes atsakovui įgyti Žemės sklypo valdymo ir naudojimo teises, suteikė laiko jas įgyti atidėdamas bylos nagrinėjimą ir, pastarajam šia galimybe nepasinaudojus, nustatė, kad jų nėra. Atsakovo teiginiai apie NŽT nebendradarbiavimą negali būti pripažinti pagrįstais, nes Atsakovas siekė sudaryti sandorį neturėdamas tam teisės. Dėl to apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad yra galimas vienintelis neteisėtos statybos padarinių pašalinimo būdas – statinio grąžinimas į padėtį, buvusią prieš neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų išdavimą.

Atsiliepimu į kasacinį skundą NŽT prašo skundą atmesti. Atsiliepime sutinkama su teismų procesinių sprendimų motyvais ir papildomai nurodomi šie argumentai:

Atsakovas teisę nuomoti Žemės sklypą, be kita ko, grindžia NŽT direktoriaus pavaduotojo 2013 m. rugsėjo 24 d. pavedimu Vilniaus miesto skyriaus vedėjui išnuomoti Atsakovui Žemės sklypą. Pagal NŽT direktoriaus 2011 m. gegužės 3 d. įsakymu Nr. lP-(1.3.)-86 patvirtinto NŽT darbo reglamento 1671 punktą NŽT direktoriaus (ar pavaduotojo) pavedimai teritoriniams skyriams yra vidiniai tarnybos dokumentai, kurie realių teisių ir pareigų (teisėtų lūkesčių) pareiškėjams nesukuria. Tik kai pavedimas yra vykdytinas (atitinka teisės aktų reikalavimams), yra pradedamos administracinės procedūros, kurių metu priimami administraciniai aktai (įsakymai, sprendimai) ir sudaromi sandoriai (pvz., valstybinės žemės nuomos sutartis).

Taikos sutartimi Vilniaus apskrities viršininko administracija įsipareigojo ne išnuomoti visą Žemės sklypą T. N., bet tik susilaikyti nuo Taikos sutartyje nurodytų veiksmų, iki bus nustatytas servitutas arba bus suteikta teisė kitu teisėtu būdu naudotis Žemės sklypu. Nagrinėjamu atveju sąvoka „kitas teisėtas būdas naudotis žemės sklypu“ turėtų būti suprantama kaip žemės sklypo įgijimas aukciono būdu arba nuosavybės teisių atkūrimas. Pagrindo atkurti nuosavybės teises nėra, o atsižvelgiant į tai, kad žemės reforma dar nėra pasibaigusi, valstybinės žemės sklypų nuomos aukcionai nėra organizuojami. Todėl ši Taikos sutarties alternatyva nėra galima.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo termino

Atsakovo nuomone, terminas kreiptis į teismą dėl ieškinyje pareikštų reikalavimų šioje byloje turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. gruodžio 17 d., kai Inspekcija, gavusi NŽT paklausimą, ne tik žinojo, kad 2012 m. rugpjūčio 23 d. Deklaracijos III pagrindu buvo pakeista esamo ūkinio pastato tikslinė naudojimo paskirtis į gyvenamąją, bet ir turėjo galimybę patikrinti Deklaracijų teisėtumą.

Bylą nagrinėję teismai, spręsdami klausimą dėl termino kreiptis į teismą skaičiavimo nagrinėjamoje byloje, taikė ABTĮ 33 straipsnio 1 dalies nuostatas, be kita ko, nustačiusias, kad skundas (prašymas) teismui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo akto paskelbimo arba individualaus akto ar pranešimo apie veiksmą (neveikimą) įteikimo suinteresuotai šaliai dienos, jeigu specialus įstatymas nenustato kitaip. Nuo 2014 m. sausio 1 d. įsigaliojo Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas, kurio 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyta, jog Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, vykdydama statybos valstybinę priežiūrą, turi teisę šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytais atvejais kreiptis į teismą. Prašymas dėl administracinio sprendimo panaikinimo pateikiamas teismui per 2 mėnesius nuo institucijos, kuri kreipėsi, dokumento, kuriame konstatuojami nustatyti pažeidimai (pvz., patikrinimo akto arba kt.), priėmimo dienos, išskyrus atvejus, kai prieš kreipimąsi į teismą pateikiamas privalomasis nurodymas neteisėtą administracinį aktą išdavusiai institucijai. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimą 2015 m. rugsėjo 16 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. eAS-995-438/2015, tuo atveju, kai į teismą dėl administracinio sprendimo panaikinimo kreipiasi valstybinės priežiūros institucija, taikytinas ne bendrasis ABTĮ 33 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas, tačiau specialiame įstatyme (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme) įtvirtintas specialusis dviejų mėnesių terminas.

Nagrinėjamu atveju Inspekcija teismo prašė taikyti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytą 2 mėnesių terminą kreiptis į teismą, skaičiuodama jį nuo Inspekcijos 2014 m. gegužės 5 d. pranešimo Specialiųjų tyrimų tarnybai. Šiame Inspekcijos pranešime buvo konstatuoti pažeidimai, padaryti priimant byloje ginčijamus aktus, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad, vadovaujantis pirmiau nurodyta teisės norma, buvo pagrindas terminą kreiptis į teismą skaičiuoti nuo nurodyto pranešimo priėmimo dienos.

Atsakovas, kasaciniame skunde teigdamas, kad terminas kreiptis į teismą turi būti skaičiuojamas nuo 2012 m. gruodžio 17 d., kai Inspekcija atsakė į NŽT paklausimą, nepagrindė šios savo nuomonės byloje nustatytomis aplinkybėmis. Byloje nenustatyta, kad Inspekcija, 2012 m. gruodžio 17 d. raštu atsakydama į NŽT paklausimą, remdamasi Atsakovo pateiktos Deklaracijos III duomenimis, žinojo apie statybą reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, konstatuotus Inspekcijos 2014 m. gegužės 5 d. pranešime Specialiųjų tyrimų tarnybai, ir apie Deklaracijos III neteisėtumą. Atsakovas teigia, kad Inspekcija turėjo galimybę patikrinti Deklaracijų teisėtumą, tačiau teismai byloje jau atkreipė dėmesį į tai, kad ieškovo galimybes suvokti atliktus pažeidimus ir atitinkamai siekti jų pašalinimo apsunkino atsakovų teikta klaidinanti informacija, pradedant nuo Deklaracijos I klaidinančių duomenų apie stoginės su nutekamųjų vandenų rezervuaru paprastąjį remontą, nors faktiškai stoginės anksčiau nebuvo, todėl ji negalėjo būti remontuojama, t. y. atnaujinama. Buvo naujai pastatytos stoginės laikančiosios konstrukcijos ant nutekamųjų vandenų rezervuaro, taip atliekant jos rekonstrukciją, kuriai atlikti būtinas statybą leidžiantis dokumentas. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai pagrįstai sprendė, jog Inspekcijai pateikti atsakovų klaidingi duomenys apie remonto darbus nesudarė galimybės nustatyti rekonstrukciją reglamentuojančių teisės normų pažeidimus, todėl terminą teisingai skaičiavo nuo tikrųjų duomenų konstatavimo momento.

Atsakovo argumentas, kad, pagal Inspekcijos viršininko 2011 m. kovo 9 d. įsakymo Nr. 1V-41 3 punktą, ginčo Deklaracijų teisėtumo tikrinimui suėjo vienerių metų naikinamasis terminas, neatitinka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 25 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostatos, kad skundai ir pranešimai dėl deklaracijų apie statybos užbaigimą, kai nuo deklaracijos surašymo ar patvirtinimo praėjo daugiau nei vieneri metai, nagrinėjami tais atvejais, kai dėl jų teisėtumo tyrimą atlieka teisėsaugos institucijos arba yra įtarimų, kad pažeistas viešasis interesas. Nagrinėjamu atveju Deklaracijų teisėtumas patikrintas gavus Specialiųjų tyrimų tarnybos, atlikusios ginčo Statinio paskirties keitimo teisėtumo tyrimą, prašymą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai pagrįstai nevertino 2 metų laikotarpio, praėjusio nuo ginčijamų aktų priėmimo iki Inspekcijos kreipimosi į teismą kaip nepateisinamai ilgo, ypač atsižvelgiant į pirmiau nurodytas šio laikotarpio suėjimo aplinkybes ir į Atsakovo cituojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 30 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A556-1517/2012 įvardytus 8 ir 10 metų terminus, kurie buvo įvertinti kaip nepateisinamai ilgi.

Kadangi Inspekcija į teismą su ieškiniu kreipėsi 2014 m. birželio 16 d., nepraleidusi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatyto 2 mėnesių termino, nagrinėjamos bylos atveju skaičiuotino nuo 2014 m. gegužės 5 d., tai nebuvo poreikio spręsti klausimą dėl šio termino atnaujinimo ir termino praleidimo priežasčių svarbumo vertinimo.

Dėl rekonstrukcijos ir paprastojo remonto statybos darbų rūšių atribojimo

Atsakovas kasaciniame skunde laikosi pozicijos, kad nors dėl atliktų statybos darbų pasikeitė ginčo statinio matmenys, vis dėlto atlikti statybos darbai laikytini ne rekonstrukcijos, bet paprastojo remonto darbais, nes nebuvo pakeistos statinio laikančiosios konstrukcijos. Dėl to ginčo darbams atlikti nebuvo reikalingas nei projektas, nei žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinis sutikimas (susitarimas).

Teisės aktuose pateiktos rekonstrukcijos ir paprastojo remonto sąvokos, iš kurių matyti šių statybos darbų rūšių skirtumai. Ginčo statybos darbų metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje buvo nustatyta, kad statinio rekonstravimas – tai statybos rūšis, kurios tikslas – perstatyti statinį (pakeisti statinio laikančiąsias konstrukcijas, pakeičiant statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį ir pan.). Ši sąvoka detalizuota statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9 punkte, kuriame nurodyta, kad statinio rekonstravimo tikslas – perstatyti esamo statinio laikančiąsias konstrukcijas ir tuo pakeičiant (padidinant, sumažinant) bet kuriuos statinio išorės matmenis – ilgį, plotį, aukštį, skersmenį ir pan. Laikoma, kad laikančiosios konstrukcijos perstatomos, kai: pastatomi nauji aukštai; įrengiamas naujas rūsys, praplečiamas esamas; nugriaunama dalis esamų aukštų; prie statinio pristatomas (ar pastatomas tarp gretimų statinių) priestatas, jei dėl šio priestato pristatymo keičiamos, silpninamos, stiprinamos ir pan. esamo statinio laikančiosios konstrukcijos; pakeičiamos bet kurios laikančiosios konstrukcijos kitomis laikančiosiomis konstrukcijomis, įrengiamos naujos laikančiosios konstrukcijos, pašalinama dalis esančių laikančiųjų konstrukcijų.

Pagal ginčo statybos darbų metu galiojusios redakcijos Statybos įstatymo 2 straipsnio 21 dalį statinio paprastasis remontas (atitinka Civilinio kodekso sąvoką „einamasis remontas“) – statybos rūšis, kurios tikslas – atnaujinti statinį, jo nerekonstruojant ar kapitališkai neremontuojant. STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 12 punkte nurodyta, kad statinio paprastojo remonto tikslas – atnaujinti esamą statinį, jo nerekonstruojant ir kapitališkai neremontuojant, pvz., statinio nelaikančiųjų konstrukcijų įrengimas, perstatymas, pertvarkymas ar griovimas; pastatų atnaujinimas (modernizavimas), jei neatliekami statinio rekonstravimo ar kapitalinio remonto darbai; fasadų ar stogo dangos ar apdailos keitimas; kiti statybos darbai (įskaitant apdailos darbus), atliekami nekeičiant, nešalinant, neįrengiant, nestiprinant ir nesilpninant laikančiųjų konstrukcijų.

Byloje, atsižvelgiant į įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendime konstatuotas aplinkybes, nustatyta, kad iki ginčo statybos darbų atlikimo atsakovei UAB „Veratrum“ priklausė inžinerinis statinys pirties priklausinys – nutekamųjų vandenų rezervuaras, pastatytas 1986 m., skirtas pirčiai aptarnauti, tai – gelžbetoninis statinys po žeme. Atsakovė UAB „Veratrum“, virš požeminio inžinerinio statinio pastačiusi stoginę, pakeitė statinio išorinius matmenis.

STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ 5.3 punkte nurodyta, kad stoginė – inžinerinis statinys, stogas ant stulpų (gali būti su galinėmis sienomis ar be jų) žmonėms ar daiktams pridengti nuo kritulių ir saulės, kuris gali būti atskiras statinys ar priestatas prie kito pastato. Iš nurodytos sąvokos matyti, kad stoginės stogui laikyti būtini stulpai, t. y. laikančiosios konstrukcijos – konstrukciniai statinio elementai, kurių svarbiausia paskirtis – laikyti apkrovas (konstrukcijų, įrenginių, sniego, vėjo, žmonių, grunto ir pan.) ir užtikrinti statinio mechaninį atsparumą ir pastovumą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 68 dalis, STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 6.18 punktas). Atsakovė UAB „Veratrum“ byloje nepaneigė, kad ji, atlikdama ginčo statybos darbus, įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas, dėl kurių akivaizdžiai pasikeitė statinio matmenys.

Kadangi atsakovė UAB „Veratrum“ įrengė naujas laikančiąsias konstrukcijas ir ant požeminio statinio pastatė iki tol nebuvusią stoginę, šie darbai atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje ir STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“ 9.6 punkte nurodytus rekonstrukcijos požymius. Kartu atsakovės Deklaracijoje I įvardyti darbai – stoginės su nutekamųjų vandenų rezervuaru paprastasis remontas – akivaizdžiai neatitiko faktiškai atliktų ginčo statybos darbų.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, atsižvelgdami į byloje nustatytas aplinkybes ir rekonstrukciją bei paprastąjį remontą apibrėžiančias teisės normas, pagrįstai padarė išvadą, jog stoginės pastatymo ant nutekamųjų vandenų rezervuaro statybos darbai kvalifikuotini kaip savavališka rekonstrukcija, atlikta neturint statybą leidžiančių dokumentų, o ne paprastasis remontas.

Dėl Rašytinių pritarimų I ir II bei Deklaracijų II ir III teisėtumo

Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas peržengė ieškinio ribas, nes skundžiamoje nutartyje visus ginčo statybos darbus vertino kaip rekonstrukciją, ieškovei byloje to neįrodinėjus.

Teisėjų kolegija su tokiu Atsakovo argumentu nesutinka. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad klaidinanti Deklaracija I (sudariusi galimybę įregistruoti be statybą leidžiančių dokumentų atliktos rekonstrukcijos padarinius ir atlikti kitus ginčo statybos darbus bei pakeisti statinio paskirtį) yra neteisėta, vadovaudamasis principu ex injuria jus non oritur (iš neteisės negali kilti teisė), sprendė, kad kitos Deklaracijos bei Rašytiniai pritarimai yra neteisėti ir naikintini. Apeliacinės instancijos teismas pritarė šiai išvadai. Vien ta aplinkybė, kad teismas pasisakė, jog inžinerinio statinio rekonstrukcijos yra neteisėtos, netiksliai pavartodamas žodžio „rekonstrukcija“ daugiskaitą, nėra pakankama išvadai, kad teismas peržengė ieškinio ribas, daryti. Teisėjų kolegija sutinka su bylą nagrinėjusių teismų suformuluota pozicija, kad asmuo jam nepriklausančioje žemėje neteisėtai, t. y. be žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytinio sutikimo, atlikęs požeminio statinio rekonstrukciją – ant jo pastatęs stoginę, teisėtai neįgijo teisių į rekonstruotą statinį, todėl neturėjo teisės jį vėliau remontuoti, keisti jo paskirtį ir registruoti šių veiksmų padarinius viešame registre. Dėl to pagrįstai panaikino ginčo aktų, priimtų Atsakovui be teisėto pagrindo atliekant pirmiau nurodytus veiksmus, t. y. Rašytinių pritarimų I ir II bei Deklaracijų II ir III, galiojimą.

Pirmiau išdėstytas aiškinimas atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, sprendžiant deklaracijos apie statybos užbaigimą panaikinimo klausimą, kai statinys jau įregistruotas viešame registre. Vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog pagal Statybos įstatymą viena iš teisės būti statytoju įgyvendinimo sąlygų – tai statybą leidžiančio dokumento (kai jis privalomas) turėjimas. Jeigu yra surašyti paskesni dokumentai, bylojantys apie statybos užbaigimą, tai paaiškėjus aplinkybėms, jog nėra pagrindinių teisės būti statytoju sąlygų arba bent vienos iš jų, surašyti dokumentai paprastai turi būti paneigti. Vyriausiasis administracinis teismas pabrėžė, kad negalima tokia situacija, kai, nesant pradinių pagrindinių aplinkybių, leidžiančių būti statytoju, būtų sukurti statybą pateisinantys bei įteisinantys dokumentai. Neteisėti veiksmai negali suponuoti teisėtumo, todėl nustačius tokią aplinkybę, kai buvo užregistruota deklaracija apie statybos užbaigimą be statybą leidžiančio dokumento, deklaracijos apie statybos užbaigimą galiojimas turi būti panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1474/2013).

Atsakovas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad Deklaracijoje III pateikti duomenys yra klaidingi, nes vietoj deklaruoto gyvenamojo namo faktiškai pastatyta jo imitacija – statinys neatitinka normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimų asmens saugai, higienai. Atsakovas teigia, kad tokia išvada padaryta remiantis vienu įrodymu, pažeidžiant teismo pareigą tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie faktų buvimą ar nebuvimą.

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ieškovės surašytu 2014 m. birželio 11 d. faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktu, konstatavo, kad byloje yra pakankamai duomenų, sudarančių pagrindą daryti išvadą, jog Atsakovo Deklaracijoje apie statybos užbaigimą nurodyti duomenys neatitinka faktinės padėties: rūsys, nurodytas projekte ir kadastro duomenų byloje, neįrengtas; laiptai į rūsį neįrengti; pastate langai neįstatyti, langų angos užtaisytos polikarbonato plokšte, stogas neapšiltintas, kaminas neįrengtas, bet sumontuota kamino imitacija; pastate neįrengta nei šildymo, nei vandentiekio sistema; projekte nurodyta terasa neįrengta; ūkinio pastato projekte nurodyta pastato pirmo aukšto grindų 0,00 altidudė neatitinka esamos.

Atsakovo nuomone, 2012 m. gruodžio 4 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo ir 2013 m. balandžio 11 d. Gyvenamojo namo atliekamos statinio (-ių) techninės priežiūros patikrinimo akto duomenys leidžia padaryti priešingą išvadą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Atsakovas nekonkretizuoja, kokie jo nurodytų įrodymų duomenys paneigia apeliacinės instancijos teismo konstatuotus faktus ir jais remiantis padarytas išvadas, todėl nėra pagrindo sutikti su Atsakovo teiginiu, kad teismas jo nurodytų įrodymų nevertino. Teismo vertinamame dokumente nesant bylai išnagrinėti reikšmingų duomenų, tokio dokumento išsamus neaptarimas teismo sprendime (nutartyje) nelaikytinas esminiu proceso teisės normų pažeidimu, galėjusiu lemti neteisėto teismo sprendimo priėmimą, todėl jis nesudaro pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl teisės įteisinti savavališkai rekonstruotą statinį ir nuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame yra statinys

Atsakovo nuomone, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalį, nustatančią ne tik galimybę nugriauti neteisėtą statinį, bet ir jį įteisinti. Be to, Atsakovo įsitikinimu, teismas nepagrįstai savavališkos statybos įteisinimo galimybių nustatymą perkėlė vien tik Atsakovui, NŽT neišreiškus savo pozicijos dėl galimybės įteisinti Atsakovo žemės naudojimo teisinius santykius, atsižvelgiant į tai, kad bet kuriuo atveju jam, kaip nekilnojamojo daikto savininkui, išlieka teisė reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį.

Atsakovas savo argumentus grindžia kasacinio teismo praktika, pagal kurią savavališkų statinių nugriovimas yra kraštutinė priemonė ir turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-43/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-43/2015">3K-3-43/2015</a>). Nurodytoje kasacinio teismo nutartyje taip pat pažymėta, kad neteisėtos statybos padariniai turi būti taikomi laikantis ginčo šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; kurią iš įstatymo nurodytų priemonių taikyti, sprendžia teismas kiekvienu konkrečiu atveju, priklausomai nuo aplinkybių, kurioms esant padarytas teisės pažeidimas, taip pat pažeidimo sunkumo, ginamos teisės svarbos ir kitų aplinkybių; vykdytos savavališkos statybos negali būti pateisinamos konstitucinėmis vertybėmis, pavyzdžiui, vaikų teisių užtikrinimu, nuosavybės teisės apsauga.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNDgvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-148/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-148/2013">3K-3-148/2013</a> pažymėjo, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo, pirmiausia turėtų išsiaiškinti, ar tokių statinių statyba atitinkamoje teritorijoje iš viso galima, o jei galima – atsižvelgdamas į savavališka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastą, savavališkos statybos padarinių šalinimo padarinius ir galimybes atkurti iki savavališkos statybos buvusią padėtį, spręsti dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo būdo, t. y. ar įpareigoti statytoją nugriauti statinį ar jo nenugriaunant leisti statybą įteisinti.

NŽT byloje nuosekliai laikosi pozicijos, kad nėra teisinio pagrindo lengvatine tvarka išnuomoti ar parduoti ginčo Žemės sklypą Atsakovui. Pažymėtina, kad disponavimas valstybine žeme galimas tik griežtai laikantis teisės aktuose nustatytos tvarkos ir sąlygų (Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9, 10 straipsniai).

Atsakovas, teigdamas, kad jis turi teisę nuomoti ginčo Žemės sklypą ir įteisinti nutekamųjų vandenų rezervuaro rekonstrukciją į gyvenamąjį namą, remiasi Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu. Šioje teisės normoje, be kita ko, nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu: ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis įsiteisėjusiame Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2003 m. kovo 24 d. sprendime konstatuotomis aplinkybėmis, nustatė, kad iki ginčo statybos darbų atlikimo atsakovei UAB „Veratrum“ priklausė požeminis inžinerinis statinys pirties priklausinys – nutekamųjų vandenų rezervuaras. Toks statinys atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžto inžinerinio tinklo įrenginio požymius. Pirtis kitame žemės sklype buvo parduota be šio rezervuaro, todėl šis statinys nebeatlieka ankstesnės nutekamųjų vandenų rezervuaro funkcijos. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto expressis verbis (konkrečiai apibrėžtas) nuostatas ginčo rezervuaras nesuteikė teisės nuomoti žemės sklypo, kuriame jis yra, nei tuo metu, kai jis veikė kaip inžinerinio tinklo įrenginys ir buvo pirties priklausinys, nei juolab po to, kai nutekamųjų vandenų rezervuaro funkcijos nebeatlieka ir neturi aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo. Dėl to Atsakovas nepagrįstai teigia, kad, būdamas ginčo statinio savininkas, jis bet kuriuo atveju turi teisę reikalauti sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį. Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, NŽT pozicija, kad nėra teisinio pagrindo sudaryti Žemės sklypo nuomos sutartį, yra teisėta ir negali būti laikoma nebendradarbiavimu su Atsakovu.

Apeliacinės instancijos teismas, 2016 m. lapkričio 25 d. nutartimi atidėjęs bylos nagrinėjimą, sudarė galimybę Atsakovui įteisinti žemės naudojimo teisinius santykius, tačiau Atsakovas Vilniaus apygardos teismo 2005 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtintoje Taikos sutartyje nustatyta teise reikalauti nustatyti servitutą patekti prie ginčo statinio nesinaudojo, bet toliau reikalavo išnuomoti visą 0,1364 ha ploto Žemės sklypą lengvatine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pirmiau išdėstytas aplinkybes, padarė pagrįstą išvadą, jog įteisinti neteisėtos statybos nėra galimybių.

Apeliacinės instancijos teismas nustatė aplinkybes, patvirtinančias, kad atsakovai, kaip ir ankstesni nutekamųjų vandenų rezervuaro savininkai, realiai siekė ne naudotis šiuo statiniu, bet be aukciono, t. y. lengvatine tvarka, nuomoti arba pirkti vertingą Vilniaus mieste esantį 0,1364 ha ploto valstybinės žemės sklypą. Šiam tikslui pasiekti atsakovai neteisėtais veiksmais siekė formaliai atitikti Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytus kriterijus, suteikiančius teisę be aukciono nuomoti arba pirkti valstybinės žemės sklypą, kurio naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, naudojimo pobūdis – mažaaukščių gyvenamųjų namų statybos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju, be kita ko, atsižvelgiant į teismų nustatytas klaidinančių duomenų pateikimo Deklaracijose I ir III aplinkybes, Statinio grąžinimas į padėtį, buvusią prieš neteisėtų statybą leidžiančių dokumentų išdavimą, yra proporcinga neteisėtos statybos padarinių šalinimo priemonė.

Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti nuostolių atlyginimą

Atsakovas teiginį, kad jis turi teisę į priešieškiniu iš valstybės prašomą priteisti nuostolių atlyginimą, grindžia savo lūkesčiais, kilusiais iš: Inspekcijos 2012 m. gruodžio 17 d. pranešimo, kuriame Inspekcija, dar nenustačiusi Deklaracijos I duomenų klaidingumo, lėmusio vėlesnių Deklaracijų neteisėtumą, nurodė, kad Deklaracija III yra teisėta; atsakovės UAB „Veratrum“ paaiškinimo Atsakovui, kad vadovaujantis Taikos sutartimi Atsakovas turi teisę į Žemės sklypo nuomą; NŽT direktoriaus pavaduotojo vidinio tarnybos dokumento – 2013 m. rugsėjo 24 d. pavedimo dėl valstybinės žemės išnuomojimo, adresuoto NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui.

Teismai sprendė, kad nagrinėjamoje byloje nenustatyta Inspekcijos ir NŽT neteisėtų veiksmų, todėl nėra pagrindo tenkinti Atsakovo priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagrindas atsirasti teisės normomis nepagrįstiems Atsakovo lūkesčiams buvo atsakovės UAB „Veratrum“ Deklaracijoje I nurodyti klaidinantys duomenys apie stoginės su nutekamųjų vandenų rezervuaru remontą, faktiškai pastačius naują stoginę. Byloje nustatyta, kad šie duomenys lėmė neteisėtai rekonstruoto Statinio įregistravimą ir iki duomenų klaidingumo nustatymo buvusią Inspekcijos nuostatą, kad Deklaracijos bei atlikti ginčo statybos darbai yra teisėti. Kadangi klaidingą informaciją Inspekcijai apie atliktus statybos darbus ir Atsakovui apie teisę į Žemės sklypo nuomą teikė atsakovė UAB „Veratrum“, teismai šiame kontekste pagrįstai nekonstatavo Inspekcijos ir NŽT neteisėtų veiksmų, pažeidžiančių teisėtus Atsakovo lūkesčius. Teismai taip pat nenustatė, kad NŽT būtų pažeidusi Taikos sutarties sąlygas. Ne Atsakovui adresuotas NŽT direktoriaus pavaduotojo vidinis tarnybos dokumentas – 2013 m. rugsėjo 24 d. pavedimas NŽT Vilniaus miesto skyriaus vedėjui dėl valstybinės žemės išnuomojimo – savaime taip pat negalėjo lemti teisėtų Atsakovo lūkesčių nuomoti ginčo Žemės sklypą atsiradimo. Teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad, nenustačius Inspekcijos ir NŽT neteisėtų veiksmų, lėmusių Atsakovo nurodomus nuostolius, nėra pagrindo tenkinti Atsakovo priešieškinio dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, pagrindo panaikinti ar pakeisti ją nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, patirta 9,10 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos priteistinos valstybės naudai iš Atsakovo (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. gegužės 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti valstybei iš atsakovo V. Ž. 9,10 Eur (devynis Eur 10 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Alė Bukavinienė

Gražina Davidonienė

Egidijus Laužikas