Baudžiamoji byla Nr. 2K-47-648/2024
Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00091-2020-2
Procesinio sprendimo kategorija 2.1.14
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Artūro Pažarskio (pranešėjas),
sekretoriaujant Agatai Minkel,
dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui,
išteisintajam A. A. ir jo gynėjui advokatui Gediminui Gudeliauskui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal išteisintojo A. A. gynėjo advokato Gedimino Gudeliausko ir Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio, kuriuo panaikintas apkaltinamasis Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. A. išteisintas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Taip pat šiuo nuosprendžiu A. A. iš valstybės nepriteistas jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas.
Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžiu A. A. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams šešiems mėnesiams bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2018 m. birželio 11 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo trejiems metams devyniems mėnesiams bausmė, į bausmės laiką įskaitant bausmės, atliktos pagal pastarąjį nuosprendį, laiką. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, A. A. iš dalies atidėtas paskirtos bausmės vykdymas, paskiriant įpareigojimus. Šiuo nuosprendžiu taip pat nuteistas M. Z..
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu panaikintas Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis – A. A. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 236 straipsnio 1 dalį, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų požymių. Šiuo nuosprendžiu taip pat išteisintas M. Z..
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą kasacine tvarka pagal prokuroro kasacinį skundą, 2023 m. kovo 14 d. nutartimi (toliau – kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2023) panaikino Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. gegužės 5 d. nuosprendį ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Taip pat buvo panaikinta Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. nuosprendžio dalis dėl M. Z. nuteisimo ir baudžiamoji byla jam nutraukta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
Teisėjų kolegija, išklausiusi išteisintojo ir jo gynėjo, prašiusių išteisintojo gynėjo kasacinį skundą tenkinti, o prokuroro atmesti, prokuroro, prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, o išteisintojo gynėjo atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. A. A., kuris apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe su asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, ir asmeniu, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, iš anksto susitarę, apgaule MB „G.“ naudai įgijo svetimą – draudimo bendrovei priklausantį turtą – 13 528,80 Eur tokiomis aplinkybėmis: A. A., būdamas MB „G.“ vadovas, 2018 m., tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. balandžio 15 d., pasiūlė asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, imituoti MB „G.“ priklausančio automobilio, apdrausto nuo vagysčių draudimo bendrovėje, vagystę, siekiant apgaulės būdu gauti draudimo išmoką MB „G.“ naudai, ir asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, su pasiūlymu sutikus jie susitarė, kada ir iš kur turės būti paimtas automobilis bei kur jis turės būti nuvarytas, po to, kai asmuo, kuriam baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, pasiūlė nusikalstamoje veikoje dalyvauti asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, paaiškindamas, kad bus įvykdyta automobilio vagystės imitacija, siekiant gauti draudimo išmoką, ir asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, sutikus dalyvauti, asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, veikiant pagal sutartą nusikalstamos veikos planą, nenustatytomis aplinkybėmis iš A. A. perėmus automobilio užvedimo raktelį, 2018 m. balandžio 15 d. nuvežus asmenį, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, į A. A. nurodytą automobilio stovėjimo vietą ir perdavus automobilio užvedimo raktelį, tuomet asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, 2018 m. balandžio 15 d. laikotarpiu nuo 20.17 val. iki 22.00 val., tiksliai nenustatytu laiku, pasinaudojus jam perduotu automobilio užvedimo rakteliu, nuvarius nesaugomoje automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį ir juo nuvykus į asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, nurodytą vietą, tuomet automobilį ir užvedimo raktelį perdavus asmeniui, kuriam baudžiamoji byla nutraukta BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu, o pastarajam automobilį ir užvedimo raktelį perdavus A. A., kuris automobilį nuvarė į nenustatytą vietą, po to A. A. 2018 m. balandžio 15 d. apie neva įvykdytą automobilio vagystę melagingai informavo teisėsaugos institucijas ir draudimo bendrovę. Dėl šių veiksmų draudimo bendrovė MB „G.“ išmokėjo 13 528,80 Eur draudimo išmoką.
2. A. A., kuris apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas pagal BK 236 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas už tai, kad melagingai pranešė apie nebūtą nusikaltimą tokiomis aplinkybėmis: 2018 m. balandžio 15 d. 22.03 val. policijos komisariato budėtojui telefonu melagingai pranešė apie žinomai nebūtą nusikaltimą, t. y. kad 2018 m. balandžio 15 d., laikotarpiu nuo 20.17 val. iki 22.00 val., Šiauliuose buvo pavogtas 15 000 Eur vertės MB „G.“ priklausantis automobilis „Mercedes-Benz Sprinter“. Po to jis, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip liudytojas davė melagingus parodymus apie automobilio vagystės aplinkybes.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
3. Šiaulių apygardos teismo mišri Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka antrą kartą, panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. liepos 30 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priėmė naują – išteisinamąjį – nuosprendį.
3.1. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad neįrodyta, jog A. A. padarė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, o jo veiksmus vertinti pagal kitą BK straipsnį, nurodytą BK XXVII skyriuje, pavyzdžiui, BK 183, 184 straipsnius, nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs A. A. veiksmuose jokios nusikalstamos veikos požymių, konstatavo, kad jis nepadarė nusikalstamos veikos, nustatytos BK 236 straipsnio 1 dalyje.
3.2. Apeliacinės instancijos teismas, nepriteisdamas A. A. jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, nurodė, kad pateiktuose dokumentuose visiškai nekonkretizuoti ir išsamiai neaprašyti gynėjo atlikti darbai, visiškai nedetalizuotos advokatų darbo laiko sąnaudos, todėl nėra galimybės patikrinti, ar gynėjo darbo sąnaudos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1R-184 patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo (toliau – Rekomendacijos) rekomenduojamo maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio.
III. Kasacinių skundų argumentai
4. Kasaciniu skundu išteisintojo A. A. gynėjas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta nepriteisti A. A. iš valstybės jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – priteisti A. A. iš valstybės 8257 Eur jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą, taip pat prašo priteisti 1210 Eur išlaidų atlyginimą už kasacinio skundo parengimą. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, nepriteisė A. A. iš valstybės jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir taip padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, kuris sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir šiuo klausimu priimti teisingą nuosprendį.
4.2. Pasikeitus BPK 106 straipsniui ir priėmus Rekomendacijas, A. A. buvo suteikta gynyba dviejų instancijų teismuose ir pateikti įrodymai apie patirtas išlaidas. A. A. viso baudžiamojo proceso metu naudojosi advokatų paslaugomis, byloje yra šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai, kurie buvo pateikti apeliacinės instancijos teismui. Pirmą kartą įrodymai apie išlaidas buvo teikti kasacinės instancijos teismui – už gynybą nagrinėjant bylą pagal prokuroro kasacinį skundą. Apeliacinės instancijos teismui 2023 m. birželio 2 d. buvo pateikti įrodymai ir apie pirmiau baudžiamojoje byloje A. A. patirtas išlaidas advokatų paslaugoms apmokėti. Toliau kasatorius detalizuoja kiekvienoje baudžiamojo proceso stadijoje suteiktas paslaugas ir pateikia konkrečios sumos atitiktį Rekomendacijose nurodytam maksimaliam rekomenduojamam dydžiui. A. A. viso proceso metu patirtos išlaidos advokatų paslaugoms apmokėti neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus rekomenduojamo dydžio, todėl jų atlyginimas turėjo būti priteistas iš valstybės visa apimtimi.
4.3. Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui 2021 m. kovo 19 d. nutarimu konstatavus, kad galiojęs teisinis reguliavimas, kuriame nebuvo nustatytas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas asmenį išteisinus, yra ydingas, toks teisinis reguliavimas įstatymo leidėjo vėliau buvo pakeistas. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. galiojančioje BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Rekomendacijų 2 punkte nurodyta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas. Taigi pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą aiškiai nustatyta, kad priėmus išteisinamąjį nuosprendį atlyginamos išlaidos už advokato, kuris dalyvavo kaip gynėjas, suteiktas teisines paslaugas. Priimant išteisinamąjį nuosprendį gali būti keliamas klausimas dėl reikalaujamų atlyginti išlaidų dydžio pagrįstumo, ypač tuo atveju, jeigu reikalaujamos išlaidos viršija Rekomendacijose nustatytą maksimalų dydį, bet ne dėl išlaidų atlyginimo būtinumo. Rekomendacijų 4 punkte yra nustatyti proceso išlaidų apskaičiavimo kriterijai, o 8 punkte nustatyta, kad, siekiant tinkamai nustatyti atlygintinų išlaidų dydį, bylą nagrinėjančio teismo prašymu teisines paslaugas teikęs advokatas teismui turi pateikti detalizuotą pažymą, liudijančią suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą. Taigi apeliacinės instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes visiškai nepriteisė A. A. jo patirtų išlaidų atlyginimo. Jeigu teismui kilo abejonių dėl išlaidų pagrįstumo, tai turėjo būti teikiamas prašymas pateikti detalizuotą pažymą, grindžiančią suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą. Teismui to neatlikus ir nepriteisus proceso išlaidų atlyginimo, nuosprendis prieštarauja ne tik BPK 106 straipsniui, bet ir Konstitucinio Teismo 2021 m. kovo 19 d. nutarimo išaiškinimams.
4.4. Kasatoriaus įsitikinimu, A. A. turėtų būti priteistas visų jo patirtų išlaidų atlyginimas, o ne tik tų išlaidų, kurios atsirado po 2022 m. gegužės 1 d. Išteisintojo asmens patirtos išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti yra procesinio pobūdžio išlaidos, kurios yra patirtos viso proceso metu, todėl atlygintinos BPK nustatyta tvarka.
5. Kasaciniu skundu prokuroras S. Kulikauskas prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus, nes nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo, taip teismas padarė esminius BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimus. Apeliacinės instancijos teismas neišsiaiškino ir neaptarė dalies kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2023 nurodytų aplinkybių.
5.2. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio 15 punkte aprašė A. A. duotus parodymus, o po to lakoniškai nurodė, kad abejoti jų teisingumu ir tikėti M. Z. parodymais, o M. D. parodymus vertinti kaip patvirtinančius M. Z. duotus parodymus, nėra pagrindo, tačiau tokių išvadų nepagrindė jokiais įrodymų šaltiniais. A. A. parodymuose yra objektyviems duomenims prieštaraujančių teiginių, tačiau teismas nepateikė jokio išsamaus šių parodymų turinio vertinimo, taip nepašalindamas tarp įrodymų esančių prieštaravimų. Taigi nebuvo ištaisyti kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2023 nustatyti ankstesni apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio trūkumai.
5.3. A. A. nurodė, kad už paramos pinigus įgytas automobilis nebuvo MB „G.“ nuosavybė, tačiau automobilis nuo pat jo įregistravimo momento (2017 m. gruodžio 9 d.) iki pranešimo apie jo dingimą momento (2018 m. balandžio 15 d.) buvo MB „G.“ nuosavybė. A. A. teiginiai, kad jam nebuvo naudinga, jog automobilis dingtų, neatitinka byloje esančių duomenų, nes projekto pagrindu gauta subsidija buvo skirta automobiliui įsigyti. Automobilio vagystės atveju draudimo išmoką už automobilį išmokėjo draudimo bendrovė. Taigi po vagystės MB „G.“ galėjo nebevykdyti jokios veiklos, nes MB „G.“ prievolę subsidijos davėjui būtų padengusi draudimo bendrovė ir MB „G.“ jokių neigiamų pasekmių dėl to nebūtų patyrusi. A. A. teiginys, kad jam galėjo kilti neigiamų pasekmių, neatitinka objektyviai egzistuojančių duomenų (liudytojos L. U. parodymais nustatyta, kad jei asmuo kreipiasi į Užimtumo tarnybą, kad gautų draudimo išmoką, Užimtumo tarnyba privalo jas išmokėti esant atitinkamoms sąlygoms) ir net jiems prieštarauja, o apeliacinės instancijos teismas nepateikė jokio šių parodymų teisinio vertinimo. A. A. nurodė, kad, netekęs mikroautobuso, jis veiklą tęsė naudodamasis savo asmeniniu automobiliu, nes Užimtumo tarnybai buvo įsipareigojęs vykdyti veiklą. A. A. ir MB „G.“ po pranešimo apie automobilio dingimą turėjo galimybę rinktis tęsti veiklą ar ne, nes vieninteles neigiamas projekto nutraukimo pasekmes jau buvo kompensavusi draudimo bendrovė. Vienintelis tikslas tęsti dalyvavimą projekte A. A. ir MB „G.“ galėjo būti tik vienas – gauti naują subsidiją kitam automobiliui įsigyti. Žinodamas Savarankiško užimtumo rėmimo sutarties ir draudimo sąlygą, kad jo reikalavimu Užimtumo tarnyba privalės išmokėti gautą draudimo išmoką MB „G.“, esant nustatytoms sąlygoms, A. A. galėjo atlikti veiksmus šioms sąlygoms įgyvendinti. Užimtumo tarnyba vėl skyrė pinigų MB „G.“ naujam automobiliui įgyti, o MB „G.“ vardu buvo registruotas iš naujos subsidijos įgytas tokios pat markės ir modelio automobilis. Taigi draudimo išmoka pasiekė A. A. ir MB „G.“.
5.4. Kasacinės instancijos teismas taip pat pažymėjo būtinybę skirti daugiau dėmesio aplinkybėms, susijusioms su vaizdo registratoriumi, išsiaiškinti, tačiau apeliacinės instancijos teismas pabrėžė, kad byloje nėra įrodymų, įskaitant ir vaizdo įrašą, patvirtinančių M. Z. ir M. D. parodymus. M. D., kai dar buvo jo kardomasis kalinimas ir jis negalėdamas bendrauti su M. Z., parodė, kad M. Z. jam nurodė, jog automobilio paėmimas bus filmuojamas vaizdo registratoriumi. A. A. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė, kad įvykio vieta buvo filmuojama vaizdo registratoriumi, buvusiu jo tėvo vardu registruotame automobilyje, o šių aplinkybių, jei jų nebūtų nurodęs A. A., pastarieji negalėjo žinoti. Teismas M. D. parodymų apie registratorių ignoravo, jų neįvardijo, neaptarė ir neįvertino, nors pirmosios instancijos teismas šiais M. D. parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Nebuvo aptarta, ar tai gali turėti įtakos M. D. ir M. Z. parodymų patikimumui, A. A. kaltės klausimui spręsti. Apeliacinės instancijos teismas turėjo ne tik iš naujo įvertinti baudžiamosios bylos įrodymus, kurie teismui atrodo reikšmingi, bet ir aptarti įrodymus, kuriuos vertino ir kuriais apkaltinamąjį nuosprendį grindė pirmosios instancijos teismas. Apeliacinės instancijos teismas turėjo nurodyti, kodėl apygardos teismas tokius duomenis (įrodymus) vertina kitaip negu pirmosios instancijos teismas ir kokią tai įtaką turi (gali turėti) A. A. kaltės klausimui spręsti.
5.5. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė prielaidomis ir tikėtino pobūdžio išvadomis. Teismas nurodė, kad jeigu A. A. būtų prašęs pavogti mikroautobusą ir būtų norėjęs šį faktą patvirtinančius duomenis pateikti policijos įstaigai ir (ar) draudimo bendrovei, jis būtų pasirūpinęs, kad vagystės faktas būtų užfiksuotas, tačiau tai padaryta nebuvo. Viena vertus, tai teismo sukurta prielaida, kita vertus, teismas nevertino šios prielaidos kitų byloje esančių duomenų kontekste. M. D., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad M. Z. jam sakė, jog už mikroautobuso stovės to paties savininko kitas automobilis, kuris vaizdo registratoriumi filmuos momentą, kai jis išvažiuoja iš aikštelės, ir taip bus patvirtintas draudimo bendrovei vagystės faktas, jam buvo liepta į mikroautobusą eiti pro jo galą, kad jo nenufilmuotų. Vėliau jis parodė, kad nuėjęs prie mikroautobuso pamatė, jog jam iš galo stovi džipas, suprato, kad tai turėjo būti mikroautobuso savininko automobilis, tačiau pamiršo, kad reikėjo eiti pro galą, ėjo pro automobilio priekį. Tai galėjo būti priežastis, kodėl nebuvo pateiktas įrašas su užfiksuotu įvykiu.
5.6. Teismas nuteistojo tėvo A. A. parodymų visiškai nevertino kitų bylos duomenų kontekste, taip neištaisydamas kasacinėje nutartyje nurodytų trūkumų. Teismas visiškai neaprašė ir nevertino A. A. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką bei jo liudytojo apklausos protokoluose nurodytų aplinkybių apie tai, kad jis registratoriumi darytame vaizdo įraše pastebėjo neva įtartiną automobilį, kuris pravažiavo pro įvykio vietą. Teismas nesiaiškino, kaip šis įrašas buvo padarytas vaizdo registratoriumi, jeigu jis veikia tik esant įjungtam automobilio varikliui. Pažymėtina, kad A. A., nagrinėjant bylą teisme, nurodė, jog pateikti vaizdo registratoriaus negali. Vienu atveju jis pasakė, kad jo automobilis su vaizdo registratoriumi tikrai buvo įvykio vietoje, tačiau, paprašius pateikti vaizdo registratorių teisme, jis nurodė, kad negali atsakyti, ar jo tėvo automobilis įvykio vietoje įvykio metu buvo, nes jo tėvas iki vagystės automobilį galimai perstatė.
5.7. Kasacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo, turi itin atidžiai patikrinti aplinkybes, susijusias su automobilio rakteliais. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad neatmetama galimybė, jog automobilio rakteliai galėjo būti pagaminti antrinėje rinkoje. Visi specialistai pažymėjo, kad rakteliai galėjo būti pagaminti tik fiziškai turint automobilį arbą demontuotą elektroninę spyną. A. A. nurodė, kad automobilio niekada niekam neskolino. Taigi galimybė pagaminti raktelius antrinėje rinkoje būtų galėjusi būti tik tokiu atveju, jeigu kas nors būtų turėjęs automobilį fiziškai. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad automobilis fiziškai buvo pas trečiuosius asmenis tik tuo metu, kada buvo remontuojamas. Todėl aiškinantis galimybę pagaminti raktelius antrinėje rinkoje turėjo būti nustatyta, ar remontą atlikęs D. L. leido kam nors gaminti raktelius ir ar buvo suteikęs prieigą prie automobilio kokiems nors tretiesiems asmenims, kurie būtų galėję tokius raktelius pagaminti.
5.8. Kasacinėje nutartyje taip pat pažymėta, kad apeliacinės instancijos teismas net nebandė nustatyti, kodėl M. Z. būtų siekęs apkalbėti A. A., nebandė aiškintis, koks galėtų būti to tikslas, įvertinus ir tai, kad tiek M. D., tiek jis savo kaltę pripažino, taip pat kad tiek nusikaltimas, nurodytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, tiek nusikaltimas, nurodytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, yra priskiriami sunkių nusikaltimu kategorijai ir už juos nustatyta analogiška atsakomybė. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje šių aplinkybių neanalizavo ir neaptarė. Teismas nenurodė, koks galėjo būti (buvo) M. Z. tikslas inicijuoti automobilio vagystę, siekiant gauti draudimo išmoką, jeigu galiausiai galutinis naudos gavėjas buvo A. A. ir MB „G.“ (vertinant aplinkybę, kad Užimtumo tarnyba pakartotinai skyrė subsidiją A. A. vadovaujamai MB „G.“). Teismas neaptarė, ar M. D. ir M. Z. parodymai sutampa, kaip ir kokiomis aplinkybėmis pas M. Z. atsirado automobilio raktelis ir kodėl raktelis turėjo būti grąžintas.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Išteisintojo A. A. gynėjo kasacinis skundas tenkintinas iš dalies, prokuroro kasacinis skundas atmestinas.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024). Prokuroras kasaciniame skunde, nesutikdamas su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, detalizuoja A. A. parodymų turinį ir pateikia savą jų vertinimą kitų įrodymų kontekste. Matyti, kad prokuroras savo vertinimą grindžia ne įrodymų visetu, bet tikėtino pobūdžio pamąstymais, kas, jo manymu, A. A. galėjo būti naudinga ir kaip mąstydamas pastarasis veikė. Taip pat prokuroras nurodė tikėtino pobūdžio prielaidą, kodėl byloje nebuvo pateiktas registratoriumi užfiksuotas įvykis. Tokie argumentai nelaikytini teisiniais, todėl kasacine tvarka nenagrinėtini. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, tikrinanti nuosprendžių ir nutarčių pagrįstumą, todėl abstraktūs, formalizuoti teiginiai apie tai, kad teismas suteikė išimtinę reikšmę vieniems įrodymams, nevertino kaip įrodymų kitų svarbių duomenų ir kt., aiškiai nenurodant, kokiems konkretiems įrodymams teismai suteikė išskirtinę reikšmę ir kas tai pagrindžia, nelemia kasacijos pagrindo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191-719/2023, 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024).
8. BPK 367 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Didžioji dalis išteisintojo gynėjo kasaciniame skunde išdėstytų argumentų yra susiję su tuo, kad A. A. turėtų būti priteistas visų jo šiame baudžiamajame procese patirtų išlaidų atlyginimas, o ne tik tų išlaidų, kurios atsirado po 2022 m. gegužės 1 d. pasikeitusios BPK 106 straipsnio 3 dalies redakcijos. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu išteisintajam jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nepriteisė ne dėl to, kad keitėsi BPK 106 straipsnio 3 dalis, o dėl to, kad teismui pateiktuose dokumentuose visiškai nekonkretizuoti ir išsamiai neaprašyti gynėjo atlikti darbai, visiškai nedetalizuotos advokatų darbo laiko sąnaudos, todėl nėra galimybės patikrinti, ar gynėjo darbo sąnaudos neviršija Rekomendacijose nustatymo rekomenduojamo maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio (nuosprendžio 33 punktas). Taigi apeliacinės instancijos teismas nenagrinėjo klausimo dėl patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo atitikties BPK 106 straipsnio 3 daliai, todėl šiuo klausimu nepasisakys ir kasacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad dėl BPK 106 straipsnio 3 dalies taikymo, pasikeitus įstatymo redakcijai, yra pasisakyta kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-134-511/2023.
9. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje tikrina, ar apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminio BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimo, nepriteisdamas A. A. išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, ir ar nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka antrą kartą ir vykdydamas kasacinės instancijos teismo nurodymus.
Dėl esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies pažeidimų
10. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, nenustatė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 331 straipsnio 2 dalies esminių pažeidimų.
11. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Taigi, pagal minėtame skyriuje esančio BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punktą, išteisinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi įrodymų įvertinimo motyvai. BPK 331 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimdamas naują nuosprendį, privalo nurodyti apeliacinės instancijos teismo nustatytas bylos aplinkybes ir įrodymus, kurie yra pagrindas nuteistąjį pripažinti nekaltu ir jį išteisinti arba išteisintąjį pripažinti kaltu ir jį nuteisti, taip pat motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta ar kitaip įvertina apskųsto nuosprendžio įrodymus. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
12. Bylą pirmą kartą išnagrinėjus kasacine tvarka, nustačius esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies ir BPK 331 straipsnio pažeidimus, buvo panaikintas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis ir byla perduota iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2023 atkreiptas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismas A. A. išteisino iš esmės vadovaudamasis tik tuo, kad draudimo išmoka buvo išmokėta Užimtumo tarnybai (18 punktas), todėl nebuvo įvertintos kitos aplinkybės. Nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis buvo grindžiamas ne tik įrodymais, dėl kurių turinio buvo padaryta klaidų, bet ir prielaidomis bei tikėtino pobūdžio išvadomis. Atitinkamai kasacinės instancijos teismas nurodė įvertinti visas reikšmingas aplinkybes, susijusias su A. A., M. Z. ir M. D. parodymų vertinimu, vaizdo registratoriumi, automobilio rakteliais, MB „G.“ finansine padėtimi, valstybės suteiktos subsidijos sąlygomis ir kt., ir pateikti motyvuotas išvadas. Be kita ko, buvo nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas, esant pagrindui, turėtų patikrinti, ar A. A. veiksmai neatitinka kitame BK XXVII skyriuje esančiame straipsnyje, pavyzdžiui, BK 183, 184 straipsniuose, nurodyto nusikaltimo sudėties.
13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi kasacine tvarka baudžiamąją bylą, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas įvykdė esminius kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58-719/2023 išdėstytus nurodymus. Nustatyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, buvo atliktas dalies įrodymų tyrimas: išreikalauti dokumentai, susiję su MB „G.“ finansine padėtimi, apklaustas A. A., be to, nurodyta, kad yra paskelbta M. Z. paieška, todėl jis nebus kviečiamas kaip liudytojas. Nuosprendyje yra ne tik aprašyti A. A. parodymai, kaip nurodo prokuroras, tačiau yra atlikta jų analizė ir gretinimas su M. Z. parodymais, motyvuotai nurodant, kodėl tikima A. A. parodymais ir netikima M. Z. parodymais, kurių netvirtina jokie bylos duomenys, taip pat įvertinti M. D. parodymai, jie gretinti su M. Z. parodymais ir A. A. parodymais, įvertinti ir liudytojo M. J. parodymai, paaiškinant, kodėl jais negrindžiama A. A. kaltė (nuosprendžio 16–21 punktai), kartu pasisakyta dėl aplinkybių, susijusių su automobilio rakteliais (17 punktas), su vaizdo registratoriumi, vertinant ir A. A. tėvo parodymus (20 punktas). Be to, teismas sprendė dėl galimybės perkvalifikuoti A. A. veiksmus pagal kitus BK straipsnius ir pakankamai motyvuotai nurodė, kodėl tam nėra pagrindo (22–26 punktai). Taigi apeliacinės instancijos teismas įvertino visus bylai reikšmingus įrodymus, juos gretino tarpusavyje ir nepadarė įrodymų vertinimo klaidų, todėl nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, ir pateikė pakankamai motyvuotas išvadas dėl įrodymų, grindžiančių A. A. nekaltumą, vertinimo, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 3 dalies 3 punkte ir 331 straipsnio 2 dalyje. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad byloje buvo išnaudotos visos įrodinėjimo priemonės ir galimybės, tačiau, nesurinkus neginčijamų įrodymų dėl A. A. kaltės, visos abejonės ir neaiškumai turi būti aiškinami jo naudai (27 punktas).
14. Taigi teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad tenkinti prokuroro skundą ir, panaikinus skundžiamą nuosprendį, grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo. Kartu pažymėtina, kad, nustatant įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes, įrodinėjimo procesas nėra begalinis, nes teisingo teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015, 2K-348-303/2015, 2K-291-489/2017, 2K-125-387/2023). Nagrinėjamoje byloje buvo atlikti reikalingi proceso veiksmai, surinkti įmanomi įrodymai, jie patikrinti ir įvertinti, teismo motyvuotai pagrįstos byloje nustatytos reikšmingos aplinkybės.
Dėl esminio BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimo
15. Apeliacinės instancijos teismas, nepriteisdamas išteisintajam jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, nurodė, kad teismui pateiktuose dokumentuose nekonkretizuoti ir išsamiai neaprašyti gynėjo atlikti darbai ir darbo laiko sąnaudos, todėl nėra galimybės patikrinti, ar gynėjo darbo sąnaudos neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 33 punktas). Teismo sprendimas visiškai nepriteisti išteisintajam atstovavimo išlaidų atlyginimo yra nepagrįstas.
16. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi, šioje specialiojoje normoje tiesiogiai įtvirtinta teisė gauti procese patirtų išlaidų advokato darbui apmokėti atlyginimą iš valstybės asmeniui, kuris yra išteisinamas. Šias nuostatas atitinka ir Rekomendacijų 2 punktas, kuriame įtvirtinta, kad išlaidos už advokato, kuris baudžiamojoje byloje dalyvavo kaip asmens gynėjas, suteiktas teisines paslaugas atlyginamos, jeigu tas asmuo baudžiamojoje byloje išteisinamas. Nagrinėjamoje byloje A. A. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nuteistas, o apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisintas, todėl šis teismas turėjo pareigą išsamiai pasisakyti išlaidų atlyginimo klausimu.
17. Minėta, kad apeliacinės instancijos teismas nepriteisė išteisintajam atstovavimo išlaidų atlyginimo motyvuodamas tuo, jog iš pateiktų dokumentų negali nustatyti šių išlaidų dydžio ir ar jos neviršija Rekomendacijose nurodyto priteistino maksimalaus atlygintinų išlaidų dydžio. Pažymėtina, kad Rekomendacijų 8 punkte nurodyta, kad, siekiant pagal Rekomendacijų 4 punkte įtvirtintus kriterijus tinkamai nustatyti atlygintinų išlaidų dydį, bylą nagrinėjančio teismo prašymu teisines paslaugas teikęs advokatas teismui turi pateikti detalizuotą pažymą, liudijančią suteiktų teisinių paslaugų apskaičiavimą. Bylos medžiagoje yra gynėjo pateikti dokumentai dėl teisinių paslaugų suteikimo išteisintajam, tačiau sutiktina su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad dokumentų turinys nėra detalus. Kita vertus, matyti, kad apeliacinės instancijos teismas neprašė teisines paslaugas išteisintajam teikusio gynėjo pateikti detalizuotą pažymą su paslaugų apskaičiavimu.
18. Taigi, pagal pirmiau aptartą reglamentavimą, apeliacinės instancijos teismas, esant prašymui pagal pateiktus dokumentus priteisti išteisintajam atstovavimo išlaidų atlyginimą ir nustatęs, kad yra neaiškumų dėl atstovavimo išlaidų apskaičiavimo, turėjo šį klausimą išspręsti nustatyta tvarka, tačiau to nepadarė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 106 straipsnio 3 dalies pažeidimą, nes pažeidė išteisintojo teisę į išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Todėl naikintina apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis nepriteisti A. A. iš valstybės jo patirtų proceso išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
19. Atsižvelgiant į tai, kad A. A., išnagrinėjus bylą kasacine tvarka, lieka išteisintas, yra pagrindas spręsti klausimą dėl jo turėtų išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Teismas, spręsdamas dėl tokio pobūdžio išlaidų atlyginimo, kiekvienu atveju privalo įvertinti tokių išlaidų būtinumą ir pagrįstumą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-65-719/2024).
20. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio skundo apimtį (7 lapai), turinį (keliamas tik vienas klausimas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo, dalis kasacinio skundo argumentų nenagrinėtini, išnagrinėjimo rezultatą (tenkintinas iš dalies), taip pat į bylos sudėtingumą ir apimtį (buvo pateiktas ir prokuroro kasacinis skundas išteisintojo padėtį bloginančiais pagrindais), į tai, kad tas pats gynėjas dalyvavo šią bylą abu kartus nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme ir kasacinės instancijos teisme, todėl bylos aplinkybės jam buvo gerai žinomos, į gynėjo patirtas darbo laiko sąnaudas, taip pat į tai, kad jo darbo vieta yra Vilniuje, į žodinio bylos nagrinėjimo trukmę kasacinės instancijos teisme (38 min.), nutaria, kad prašoma atlyginti išlaidų advokato paslaugoms kasacinės instancijos teisme apmokėti suma (1210 Eur už kasacinio skundo parengimą ir 847 Eur už gynybą), kuria išteisintasis gynėjui yra sumokėjęs, nagrinėjamu atveju yra aiškiai per didelė, todėl mažintina iki 500 Eur.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 5 punktais,
n u t a r i a :
Atmesti Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Sauliaus Kulikausko kasacinį skundą.
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį, kuria išteisintajam A. A. nepriteistas iš valstybės jo patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimas, ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Kitą Šiaulių apygardos teismo mišrios Baudžiamųjų bylų skyriaus ir Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. liepos 5 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Priteisti A. A. 500 Eur (penkis šimtus Eur) patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (už kasacinio skundo parengimą ir gynybą bylą nagrinėjant kasacine tvarka) atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė
Tomas Šeškauskas
Artūras Pažarskis
