Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-10-387/2024
Teisminio proceso Nr. 4-09-3-00003-2023-6
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.8; 12.31; 21.12.6
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. kovo 12 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Albino Antanaičio ir Algimanto Valantino (pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M.-B. atstovo advokato Martyno Pečiulio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2023 m. sausio 26 d. nutarimu B. M.-B. nubausta pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį 120 Eur dydžio bauda su administracinio poveikio priemone – turto (dviejų kininių žieduotųjų papūgų (lot. Psittacula derbiana) jauniklių) konfiskavimu už tai, kad ji, būdama UAB „Hesona“ direktorė, nelaisvėje aptvaruose, esančiuose (duomenys neskelbtini), 2021 m. liepos mėn. ir 2022 m. neteisėtai įgijo, t. y. išveisė, du kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius, pažeisdama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. D1-533/B1-310 patvirtintų Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. liepos 15 d. įsakymu Nr. D1-622 patvirtinto Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 41 punkto reikalavimus, t. y. neturėdama tinkamų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nurodytų Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3 punkte, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3 punkte, ir leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus. Kininės žieduotosios papūgos, papūginių (lot. Psittaciformes) būrio paukščiai, įrašytos į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II priedą.
2. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M.-B. skundas atmestas ir Institucijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimas paliktas nepakeistas.
3. Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M.-B. atstovo advokato M. Pečiulio apeliacinis skundas netenkintas ir Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartis palikta nepakeista.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2023 m. spalio 23 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M.-B. atstovo advokato M. Pečiulio prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Institucijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimo, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas prašo panaikinti Institucijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną B. M.-B. nutraukti bei priteisti iš Institucijos patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Apygardos teismas, konstatuodamas, kad B. M.-B. pažeidė Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto reikalavimus ir taip (neturėdama tinkamų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų) padarė administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 303 straipsnio 2 dalyje, netinkamai aiškino ir taikė Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3, 3.5 punktų, Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto, ANK 2 straipsnio 4 dalies nuostatas, savo išvadas grindė prieštaringomis išvadomis. Taip apygardos teismas padarė esminius materialiosios ir proceso teisės pažeidimus, šie pažeidimai turėjo įtakos neteisėtai nutarčiai priimti. B. M.-B. Institucijai buvo pateikusi 2020 m. vasario 20 d. pirkimo sutartį, kurios pagrindu UAB „Hesona“ Čekijos Respublikoje iš P. Z. (P. Z.) įsigijo 4 kinines žieduotąsias papūgas (Psittacula derbiana). Nors bylą nagrinėję teismai skundžiamuose sprendimuose pripažino, kad minėta pirkimo sutartis yra teisėtą keturių kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) įsigijimą patvirtinantis dokumentas, tačiau nurodė, jog ši sutartis nepatvirtina šių įsigytų paukščių kilmės. Tuo tarpu nei administracinio nusižengimo protokole, nei Institucijos nutarime, apibrėžiant objektyviąją nusižengimo pusę, nebuvo nurodytos aplinkybės, susijusios su aptariamų paukščių kilmės nenurodymu (duomenų apie paukščių kilmę nebuvimu).
5.2. Bylą nagrinėję teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė ANK 303 straipsnio 2 dalies nuostatas. Nagrinėjamu atveju kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklių išsiritimas nebuvo tikslinis, planuojamas ir (ar) neatsitiktinis, jaunikliai išsirito dėl natūralių priežasčių ir natūraliu būdu. UAB „Hesona“ ir (ar) B. M.-B. jaunikliais neprekiauja ir nesudarė jokių specialių sąlygų jaunikliams atsirasti. Tuo tarpu gyvūnų veisimas pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnio 1 dalį įmanomas tik tyčiniais, aktyviais, tiksliniais ir planuojamais veiksmais. Be to, ANK 303 straipsnio 2 dalies dispozicijoje toks veiksmas – laukinių gyvūnų išveisimas – apskritai nėra įtvirtintas, o bylą nagrinėjusių teismų išvada, kad kitoks neteisėtas laukinių gyvūnų įgijimas apima ir šių gyvūnų neteisėtą išveisimą, yra klaidinga. Sisteminė ANK analizė patvirtina, kad gyvūnų (iš)veisimas teisės normoje turi būti nustatytas tiesiogiai (pvz., ANK 304² straipsnio 2 dalis, 346 straipsnis), o gyvūnų išveisimas ir įgijimas teisės normose atitinkamais atvejais yra išskiriami atskirai (pvz., ANK 346 straipsnio 6 dalis). Taigi, sąvokos įgijimas“ ir „veisimas“ nėra sinonimai ir viena kitos neapima. Tai skirtingos veikos, atsakomybė už kiekvieną iš jų nustatoma atskirai. Šią išvadą patvirtina ir Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto nuostatos, pagal šias nuostatas draudžiama asmenims nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius gyvūnus (išskyrus atitinkamus atvejus), nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose. Taigi, minėtose taisyklėse veisimas ir įsigijimas taip pat vertinami kaip atskiri savarankiški veiksmai. Dėl nurodytų priežasčių bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ANK 303 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą aiškino ir taikė plečiamai, priskirdami jos veikimo sričiai ir gyvūnų veisimą. Dėl to B. M.-B. buvo taikyta ANK 303 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už veiką, kuri minėtoje teisės normoje nenustatyta.
5.3. Be to, administracinio nusižengimo protokole buvo nurodyta, kad B. M.-B., būdama UAB „Hesona“ direktorė, nelaisvėje aptvaruose 2021 m. liepos mėn. ir 2022 m. išveisė 2 kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius. Institucijai pateiktuose raštiškuose paaiškinimuose B. M.-B. pažymėjo, kad ANK 303 straipsnio 2 dalies dispozicijoje toks veiksmas (išveisimas) nėra nustatytas. Institucijos nutarime administracinio nusižengimo objektyvioji pusė buvo modifikuota ir konstatuota, kad B. M.-B., būdama UAB „Hesona“ direktorė, nelaisvėje aptvaruose 2021 m. liepos mėn. ir 2022 m. neteisėtai įgijo, t. y. išveisė, 2 kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius. Taip Institucijos nutarime buvo konstatuotas pakoreguotų faktinių aplinkybių pažeidimas, šis pažeidimas (jo apibūdinimas) dirbtinai pritaikytas prie ANK 303 straipsnio 2 dalies dispozicijos.
5.4. Bylą nagrinėję teismai taip pat netinkamai aiškino ir taikė ANK 29 straipsnio nuostatas. Disponavimas kininėmis žieduotosiomis papūgomis (Psittacula derbiana) jokiu aspektu nėra draudžiamas, t. y. jų apyvarta nėra uždrausta. Be to, šiuo atveju 2021 m. liepos mėn. ir 2022 m. rugpjūčio mėn. išsiritę du kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jaunikliai yra ne B. M.-B., o UAB „Hesona“ nuosavybė. Juridinio asmens atsakomybė už ANK nurodytus pažeidimus nėra nustatyta, todėl pažeidėjas gali būti tik fizinis asmuo. Institucija (kaip ir bylą nagrinėję teismai) administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu pripažino B. M.-B. ir jai paskyrė administracinę nuobaudą, tačiau, skirdama administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą, kaip pažeidėją iš esmės pripažino UAB „Hesona“ ir konfiskavo šiai įmonei priklausantį turtą. Taip buvo sukurta teisiškai negalima situacija: konstatuota, kad UAB „Hesona“ atsakomybė dėl ANK 303 straipsnio 2 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo nėra galima ir netaikoma, tačiau būtent minėtam juridiniam asmeniui skirta ANK 303 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinio poveikio priemonė – bendrovės turto konfiskavimas. Pažymima, kad ANK 29 straipsnio 4 dalyje yra nustatytas vienintelis atvejis, kai gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis turtas už padarytą administracinį nusižengimą gyvūnų globos srityje (ANK 346 straipsnis). Įstatymų leidėjas sąmoningai nustatė, kad ne pažeidėjo nuosavybė gali būti konfiskuojama tik savo esme pavojingiausio ir sunkiausias neigiamas pasekmes gyvūnijai sukeliančio administracinio nusižengimo atveju. Tačiau ANK 303 straipsnio 2 dalyje nustatytas administracinis nusižengimas tokiems atvejams nepriskiriamas. Taigi, Institucija nepagrįstai ir neteisėtai taikė gyvūno, kuris nėra pažeidėjo, t. y. B. M.-B., nuosavybė, konfiskavimą, nes tokia galimybė įstatyme nenustatyta.
5.5. Šiuo atveju Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė ir esminį proceso teisės normų pažeidimą, kadangi į administracinio nusižengimo teiseną neįtraukė UAB „Hesona“. Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad tais atvejais, kai administracinio nusižengimo byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai toks asmuo neįtraukiamas į administracinio nusižengimo teiseną, byla išnagrinėjama nepranešus jam apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, neužtikrinama jam galimybė nustatyta tvarka skųsti byloje priimtus procesinius sprendimus, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas bylos procesas bei efektyvi turto savininko teisių gynyba ir taip padarytas esminis proceso teisės pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2A-1-2012, 2AT-18-2012, 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-40-495/2019, 2AT-44-976/2019). Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje nurodytas argumentas, kad atsakomybėn patrauktas juridinio asmens vadovas – UAB „Hesona“ direktorė, kuri atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, atstovauja ir veikia UAB „Hesona“ vardu, minėto proceso teisės pažeidimo nesumenkina ir nepašalina. UAB „Hesona“ yra savarankišką teisinį subjektiškumą turintis juridinis asmuo. B. M.-B., nors ir yra šio juridinio asmens vadovė, negali būti sutapatinama su juo ar prilyginama jam.
5.6. Skundžiamoje apygardos teismo nutartyje taip pat nepagrįstai nurodyta, kad, nekonfiskavus neteisėtai įgytų (išveistų) laukinių gyvūnų, būtų sudaryta galimybė toliau jais disponuoti, t. y. laikyti nelaisvėje ir viešai eksponuoti, taip sukuriant situaciją, kai teismas savo sprendimu suteiktų teisę neteisėtai įgytais (išveistais) saugomos rūšies laukiniais gyvūnais teisėtai disponuoti, t. y. sudarytų galimybę legalizuoti neteisėtai įgytus (išveistus) laukinius gyvūnus. Pažymima, kad šiuo atveju B. M.-B. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį buvo patraukta ne už gyvūnų disponavimą, t. y. laikymą ir viešą eksponavimą, o už jų įgijimą (išveisimą). Tuo tarpu Institucijos 2023 m. liepos 11 d. nutarimu B. M.-B. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį už neteisėtą kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) (3 vnt.) laikymą nelaisvėje ir viešą eksponavimą, siekiant gauti pajamų. Taigi, galimai neteisėto gyvūnų laikymo ir viešo eksponavimo klausimai bus sprendžiami kitoje byloje. UAB „Hesona“ tinkamai prižiūri ir rūpinasi tiek kininėmis žieduotosiomis papūgomis (Psittacula derbiana), tiek visais kitais turimais gyvūnais, taip pat užtikrina visas reikiamas teisės aktais nustatytas jų laikymo sąlygas. Bendrovė niekuomet nesulaukė priekaištų dėl netinkamo kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) laikymo ar elgesio su jomis. Tuo tarpu gyvūnų konfiskavimo praktika ir pasekmės Lietuvoje dažniausiai yra tragiškos.
6. Institucijos Teisės departamento Kauno administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus įgaliotoji atstovė vyriausioji specialistė Kristina Dundulytė atsiliepimu į pareiškėjo prašymą prašo jo netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį. Atsiliepime į prašymą nurodoma:
6.1. Pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.5 papunktį, teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę patvirtinantis dokumentas yra pirkimo ir pardavimo dokumentai, kuriuose tiksliai nurodyta įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilmė, rūšys, požymiai bei skaičius. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „Hesona“ 2020 m. vasario mėn. pagal pirkimo sutartį įsigijo keturias kinines žieduotąsias papūgas (Psittacula derbiana), tačiau minėtoje sutartyje nėra nurodyta įsigytų gyvūnų kilmė. Kadangi ši sutartis neatitinka Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.5 papunktyje gyvūnų pirkimo ir pardavimo dokumentams keliamų reikalavimų, todėl tai nėra teisėtą kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) įsigijimą bei kilmę patvirtinantis dokumentas. Minėta sutartis patvirtina tik patį minėtų gyvūnų įsigijimo faktą. Be to, UAB „Hesona“ neturi ir kompetentingos institucijos, t. y. Aplinkos apsaugos agentūros, išduoto leidimo laikyti nelaisvėje saugomos rūšies paukščius – kinines žieduotąsias papūgas (Psittacula derbiana). Taigi, abiejų instancijų teismai priėjo bendrą išvadą, kad B. M.-B. savo veika pažeidė tiek Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto, tiek Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 41 punkto reikalavimus.
6.2. Abiejų instancijų teismai padarė pagrįstą išvadą, kad ANK 303 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą kitokį neteisėtą laukinių gyvūnų įgijimą apima ir šių gyvūnų neteisėtas išveisimas, t. y. jų neteisėtas įgijimas gimus ar išsiritus iš kiaušinio nelaisvėje. Taigi, kaip teisingai konstatavo abiejų instancijų teismai, UAB „Hesona“ neturėjo ir šiuo metu neturi teisės išveisti kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana), nes UAB „Hesona“ išveisti šių paukščių jauniklius turėjo teisę tik turėdama dokumentus, patvirtinančius teisėtą minėtų gyvūnų įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę, bei leidimą juos laikyti nelaisvėje. Be to, pareiškėjas prašyme nepagrįstai remiasi Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatomis, kadangi laukinių gyvūnų gerovei ir apsaugai šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymas (minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalis). Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, priežiūros ir veisimo reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse. Šiuo atveju UAB „Hesona“ direktorė B. M.-B. žinojo, kad nupirkti paukščiai yra skirtingų lyčių ir juos laikydama viename aptvare sudarys sąlygas natūraliai jiems daugintis (veistis). Abiejų instancijų teismai teisingai konstatavo, kad UAB „Hesona“ ilgą laiką laiko įvairių rūšių gyvūnus, žino jų biologines bei fiziologines savybes, todėl skirtingų lyčių laukinių gyvūnų viename aptvare laikymas negali būti grindžiamas naujomis, nenumatytomis sąlygomis ar nežinojimu.
6.3. Priimant Institucijos nutarimą, B. M.-B. veika iš esmės nebuvo pakeista. Institucija tik patikslino B. M.-B. suformuluotą kaltinimą, t. y. nurodė, kad išveisdama du kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius juos neteisėtai įgijo, tačiau nusižengimo kvalifikacija ir teisės aktai, kurie buvo pažeisti, nebuvo keičiami. Esminės faktinės nusižengimo padarymo aplinkybės (nusižengimas padarytas išveisiant gyvūnus) taip pat liko nepakeistos, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis nebuvo pabloginta. Tokį kaltinimą B. M.-B. suprato, nuo jo aktyviai gynėsi pateikdama rašytinius paaiškinimus, todėl šiuo atveju patikslinant kaltinimą esminis proceso pažeidimas nebuvo padarytas, o administracinėn atsakomybėn patraukto asmens procesinės teisės dėl to nebuvo suvaržytos.
6.4. Disponuoti laukiniais gyvūnais asmenys (tiek fiziniai, tiek juridiniai) gali tik tuo atveju, jeigu tai atitinka visas nustatytas disponavimo laukiniais gyvūnais teisėtumo sąlygas. Priešingu atveju, jeigu nustatoma, kad laukiniais gyvūnais asmenys disponuoja neteisėtai, atsiranda teisinės prielaidos šiuos gyvūnus priskirti apyvartoje uždraustų daiktų kategorijai. Pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 2 dalyje nustatytą administracinį nusižengimą skirti laukinių gyvūnų konfiskavimą yra privaloma, todėl netaikant gyvūnų konfiskavimo turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos. Byloje nustatyta, kad kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius, pažeisdama Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto bei Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 41 punkto reikalavimus, neteisėtai išveisė UAB „Hesona“. Kaip teisingai nurodė apygardos teismas, juridinio asmens atsakomybė už ANK nurodytus pažeidimus nėra nustatyta, todėl administracinėn atsakomybėn traukiamas juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Šiuo atveju B. M.-B. administracinėn atsakomybėn patraukta kaip specialusis subjektas – šios bendrovės direktorė, kuri buvo atsakinga už teisėtą kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) ir jų kilmę patvirtinančių dokumentų įgijimą, leidimo juos laikyti nelaisvėje gavimą bei teisėtą šių gyvūnų išveisimą. Aptariamų gyvūnų apyvarta yra ribota ir jų įgijimas, laikymas galimi tik turint atitinkamą kompetentingos institucijos išduotą leidimą. Todėl šiuo atveju abiejų instancijų teismai teisingai konstatavo, kad taikytina administracinio poveikio priemonė yra proporcinga ir pagrįsta.
6.5. Nesutiktina ir su pareiškėjo prašyme išdėstyta pozicija, kad padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, nes UAB „Hesona“ nebuvo įtraukta į administracinio nusižengimo teiseną. Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad bendrovės santykiuose su kitais asmenimis bendrovės vardu vienvaldiškai veikia bendrovės vadovas. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį buvo patrauktas juridinio asmens vadovas – UAB „Hesona“ direktorė, kuri pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, atstovauja ir veikia UAB „Hesona“ vardu. Todėl spręsti, kad šiuo konkrečiu atveju buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, nėra pagrindo.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M.-B. atstovo advokato M. Pečiulio prašymas atmestinas.
Dėl ANK 303 straipsnio 2 dalies taikymo
8. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą pareiškėjas nesutinka su B. M.-B. patraukimu administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį teigdamas, kad bylą nagrinėję teismai nepagrįstai ANK 303 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą teisės normą aiškino ir taikė plečiamai, priskirdami jos veikimo sričiai ir gyvūnų veisimą. Prašyme taip pat nurodoma, kad Institucija ir teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta 2020 m. vasario 20 d. pirkimo sutartis neatitinka Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.5 punkte nustatytų dokumento formai keliamų reikalavimų. Šie pareiškėjo argumentai yra nepagrįsti.
9. B. M.-B. Institucijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimu pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį nubausta už Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 41 punkto, Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3 punkto, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3 punkto reikalavimų pažeidimą. B. M.-B. inkriminuoto administracinio nusižengimo esmę sudaro tai, kad ji, būdama UAB „Hesona“ direktorė, nelaisvėje aptvaruose 2021 m. liepos mėn. ir 2022 m. neteisėtai įgijo, t. y. išveisė, du kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius, neturėdama tinkamų teisėtą įsigijimą patvirtinančių dokumentų ir leidimo laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus.
10. ANK 303 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta administracinė atsakomybė už neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų gaudymą, žalojimą, naikinimą, šių gyvūnų ar jų dalių paėmimą iš natūralios aplinkos arba kitokį neteisėtą šių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų įgijimą, laikymą, perdirbimą, gabenimą ar kitokį naudojimą, arba neteisėtą šių gyvūnų lizdų, olų ar kitų būstų naikinimą, žalojimą ar naudojimą. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose laukinių gyvūnų laikymą.
11. Pareiškėjas prašyme nepagrįstai nurodo, kad aptariamai situacijai turėtų būti taikomos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatos, nes, pagal minėto įstatymo 1 straipsnio 3 dalį, laukinių gyvūnų gerovei ir apsaugai šio įstatymo nuostatos taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Laukinės gyvūnijos įstatymas. Laukinės gyvūnijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje, priežiūros ir veisimo reikalavimai nustatyti Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklėse.
12. Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkte nustatyta, kad draudžiama fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms organizacijoms, jų atstovybėms ir filialams nelaisvėje laikyti, veisti, dauginti ir įsigyti laikymui nelaisvėje visų rūšių laukinius gyvūnus (išskyrus atvejus, kai šie gyvūnai paimti iš gamtos vadovaujantis Taisyklių, Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo reikalavimais arba gimė ar išsirito iš kiaušinio nelaisvėje, kaip ir jų abu tėvai, arba įgyti vadovaujantis Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklėmis, ir yra jų teisėtą įsigijimą patvirtinantys dokumentai bei šie gyvūnai nėra įtraukti į Draudžiamų laikyti nelaisvėje ir veisti gyvūnų sąrašą), nurodytus Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 A–D prieduose. Šių taisyklių 31 punkte nustatyta, kad, įsigijus laikyti aptvaruose, voljeruose ar kituose statiniuose laukinių gyvūnų, būtina turėti jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) ir teisėtą įsigijimą patvirtinančius dokumentus. Įvežant juos iš kitų valstybių, būtina turėti leidimus, išduotus pagal Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių reikalavimus.
13. Pagal Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 41 punktą, saugomas rūšis veisti, dirbtinai dauginti leidžiama turint teisėtą saugomų rūšių įsigijimą Lietuvos Respublikoje ir jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybės) patvirtinančius dokumentus ir leidimą laikyti nelaisvėje laukinius gyvūnus, o veisiant saugomas rūšis, įrašytas į Lietuvos Respublikos griežtai saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą, reikia turėti parengtas ir suderintas su Aplinkos ministerija mokslines programas.
14. Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2018 m. rugsėjo 25 d. iki 2021 m. gruodžio 8 d.) 3.5 punkte buvo nustatyta, kad teisėtą gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų įsigijimą Lietuvos Respublikoje bei jų kilmę (t. y. paėmimo iš gamtinės aplinkos, išveisimo ar įvežimo į Lietuvos Respubliką aplinkybes) patvirtinantys dokumentai yra pirkimo ir pardavimo dokumentai, kuriuose tiksliai nurodyta įsigytų gyvūnų, jų dalių ir gaminių iš jų kilmė, rūšys, požymiai bei skaičius. Tokios pačios nuostatos yra įtvirtintos šiuo metu galiojančių Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių 3.7 punkte.
15. Pagal šį teisinį reglamentavimą, įsigijus laukinių gyvūnų būtina turėti ne tik teisėtą įsigijimą, bet ir jų kilmę patvirtinančius dokumentus. Šiuo atveju iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai tyrė UAB „Hesona“ teritorijoje rastų aptariamų gyvūnų įsigijimą neva patvirtinančius dokumentus, vertino jų atitiktį teisės aktų nustatytiems reikalavimams, darė įrodymais pagrįstą išvadą, kad tinkamų gyvūnų įsigijimo dokumentų UAB „Hesona“ neturėjo. Ši išvada daryta remiantis teisės aktų, nustatančių gyvūnų įsigijimo dokumentų formą, reikalavimais, t. y. Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių atitinkamomis nuostatomis, kurių UAB „Hesona“ pateikti dokumentai, neva patvirtinantys kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) įsigijimo teisėtumą, akivaizdžiai neatitiko. Šiuo atveju UAB „Hesona“ pagal 2020 m. vasario 20 d. pirkimo sutartį įsigijo keturias kinines žieduotąsias papūgas (Psittacula derbiana), kurios yra papūginių (Psittaciformes) būrio paukščiai, įrašyti į Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 B priedą ir Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijos (CITES) II priedą. Kaip pagrįstai pažymėta skundžiamose teismų nutartyse, minėtoje sutartyje nurodytas įsigytų kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) skaičius, rūšis ir ženklinimo numeriai, taip pat tai, kad minėtus paukščius UAB „Hesona“ įsigijo iš pardavėjo P. Z.. Tačiau šioje pirkimo sutartyje nėra nurodyta įsigytų gyvūnų kilmė (ar šie paukščiai iki pardavimo buvo paimti iš natūralios aplinkos (gamtos), ar išauginti nelaisvėje, ar dirbtinai padauginti (išveisti)). Taigi, Institucija ir teismai padarė pagrįstą išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikta pirkimo sutartis nepatvirtina UAB „Hesona“ išveistų (iš kiaušinių išsiritusių) kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklių tėvų kilmės, nes ši pirkimo sutartis neatitinka Prekybos laukiniais gyvūnais taisyklių 3.5 punkte nustatytų dokumento formai keliamų reikalavimų.
16. Priešingai nei nurodoma prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo, Institucija ir bylą nagrinėję teismai šiuo atveju taip pat tinkamai atskleidė ANK 303 straipsnio 2 dalies veikos turinį. Kaip teisingai pažymėjo Institucija ir bylą nagrinėję teismai, UAB „Hesona“ neturi 2020 m. vasario mėn. įsigytų kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) kilmę patvirtinančių dokumentų ir kompetentingos institucijos išduoto leidimo laikyti šiuos saugomos rūšies paukščius nelaisvėje, todėl UAB „Hesona“ neturėjo ir šiuo metu neturi teisės išveisti kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana). Todėl Institucija ir teismai padarė pagrįstą išvadą, kad 2021 m. liepos mėn. ir 2022 m. rugpjūčio mėn. kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jaunikliai buvo išveisti pažeidžiant Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto bei Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 41 punkto reikalavimus. Nors prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teisingai nurodoma, kad ANK 303 straipsnio 2 dalies dispozicijoje saugomų rūšių laukinių gyvūnų išveisimas nėra tiesiogiai įvardytas, tačiau, kaip jau buvo nurodyta šioje nutartyje, aptariama teisės norma yra blanketinė, t. y. joje nėra išsamiai aprašytas draudžiamas elgesys, o jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose. Šiuo atveju Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė teisingas išvadas, kad, pagal Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punktą, vienas iš laukinių gyvūnų įgijimo būdų yra nelaisvėje gimusio ar išsiritusio iš kiaušinio laukinio gyvūno įgijimas, t. y. jo išveisimas, ir kad ANK 303 straipsnio 2 dalies dispozicijoje nurodytą kitokį neteisėtą saugomų rūšių laukinių gyvūnų įgijimą apima ir šių gyvūnų neteisėtas išveisimas, t. y. jų neteisėtas įgijimas gimus ar išsiritus iš kiaušinio nelaisvėje.
17. Nors prašyme dėl administracinio nusižengimo bylos atnaujinimo nurodoma, kad nagrinėjamu atveju kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklių išsiritimas nebuvo tikslinis, planuojamas ir (ar) neatsitiktinis, jaunikliai išsirito dėl natūralių priežasčių ir natūraliu būdu, tačiau į šiuos argumentus jau buvo motyvuotai atsakyta skundžiamose teismų nutartyse. Kaip pagrįstai nurodė bylą nagrinėję teismai, UAB „Hesona“ direktorė B. M.-B. žinojo, kad nupirkti paukščiai yra skirtingų lyčių ir kad juos laikant viename aptvare bus sudarytos sąlygos natūraliai daugintis (veistis). Be to, teismai pagrįstai pažymėjo, kad UAB „Hesona“ ilgą laiką laiko įvairių rūšių gyvūnus, įmonės darbuotojai žino jų biologines ir fiziologines savybes, todėl skirtingų lyčių laukinių gyvūnų (šiuo atveju kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana)) laikymas viename aptvare negali būti grindžiamas naujomis, nenumatytomis sąlygomis ar nežinojimu.
18. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Institucija ir teismai, kvalifikuodami B. M.-B. veiką pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, materialiosios teisės taikymo klaidos nepadarė. Todėl naikinti skundžiamus procesinius sprendimus nėra pagrindo.
Dėl administracinio poveikio priemonės – gyvūnų konfiskavimo
19. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teigiama, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai aiškino ir taikė ANK 29 straipsnio nuostatas. Pareiškėjo nuomone, Institucija nepagrįstai ir neteisėtai taikė gyvūno, kuris yra ne pažeidėjo (B. M.-B.), o UAB „Hesona“ nuosavybė, konfiskavimą, kadangi tokia galimybė įstatyme nenustatyta. Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentas nesutinka.
20. Pagal ANK 29 straipsnio 1 dalį, turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus. Pagal ANK 29 straipsnio 2 dalį, konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Pagal ANK 29 straipsnio 3 dalį, turto konfiskavimas gali būti skiriamas, kai tai nurodyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Pagal ANK 303 straipsnio 5 dalį, už šio straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse nustatytus administracinius nusižengimus privaloma skirti nusižengimo padarymo įrankių ir priemonių, laukinių gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų konfiskavimą. Tai reiškia, kad už administracinį nusižengimą, įtvirtintą ANK 303 straipsnio 2 dalyje, yra nustatytas imperatyvus įpareigojimas pažeidėjui skirti administracinio poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Taigi, netaikant laukinių gyvūnų konfiskavimo, turėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos.
21. Iš Institucijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimo matyti, kad B. M.-B. pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį nuspręsta skirti 120 Eur dydžio baudą su administracinio poveikio priemone – turto (dviejų kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklių) konfiskavimu. Taigi, Institucija aptariamą administracinio poveikio priemonę pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį paskyrė privaloma tvarka. Apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens B. M.-B. skundą dėl minėto Institucijos nutarimo, pasisakė dėl taikyto turto konfiskavimo ir ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo aspektu, t. y. galimybės neskirti administracinio poveikio priemonės, bei nusprendė, kad sąlygų neskirti dviejų kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklių konfiskavimo šiuo atveju nėra. Kaip pagrįstai nurodė apylinkės teismas, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jaunikliai yra išveisti pažeidžiant Laukinių gyvūnų naudojimo taisyklių 12.4.2 punkto ir Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo 41 punkto reikalavimus, šių gyvūnų apyvarta yra ribota ir jų įgijimas, laikymas galimi tik turint atitinkamą kompetentingos institucijos išduotą leidimą, todėl šiuo atveju taikyta administracinio poveikio priemonė yra proporcinga ir pagrįsta. Apylinkės teismas teisingai nusprendė, kad, nekonfiskavus neteisėtai įgytų (išveistų) laukinių gyvūnų, būtų sudaryta galimybė toliau jais disponuoti, taip sukuriant situaciją, kai teismas savo sprendimu suteiktų teisę neteisėtai įgytais (išveistais) saugomos rūšies laukiniais gyvūnais teisėtai disponuoti, t. y. sudarytų galimybę legalizuoti neteisėtai įgytus (išveistus) laukinius gyvūnus. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apylinkės teismas pagrįstai nutarė, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų ir neskirti ANK 303 straipsnio 5 dalyje nustatytos administracinio poveikio priemonės. Apygardos teismas šioje byloje, nagrinėdamas skundą dėl apylinkės teismo sprendimo, taip pat pasisakė dėl B. M.-B. skirto gyvūnų konfiskavimo ANK 34 straipsnio 6 dalies aspektu ir pritarė apylinkės teismo pozicijai netaikyti minėtų nuostatų.
22. Pažymėtina, kad ANK 303 straipsnio 2 dalies sankcijoje įvardyti galimi šio pažeidimo subjektai yra fizinis asmuo, juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo. Šioje administracinio nusižengimo byloje nustatyta, kad kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius neteisėtai įgijo (išveisė) UAB „Hesona“, kuriai ir priklauso minėti laukiniai gyvūnai. ANK 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako fizinis asmuo, jeigu jo padaryta veika, už kurią šiame kodekse yra nustatyta tam tikra sankcija, buvo uždrausta tos veikos padarymo metu galiojusiame teisės akte. Taigi, juridinio asmens atsakomybė už ANK nurodytus pažeidimus nėra nustatyta. Kaip pagrįstai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, padarius ANK nurodytą įstatymų uždraustą veiką, būtent juridinio asmens vadovas, jei bendrovėje vidaus aktais nenustatyta kitaip, yra tas fizinis asmuo, kuris trauktinas administracinėn atsakomybėn (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. balandžio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-26-489/2023). Šiuo atveju B. M.-B. administracinėn atsakomybėn buvo patraukta ne kaip fizinis asmuo, o kaip UAB „Hesona“ direktorė, t. y. kaip specialusis subjektas – juridinio asmens vadovas. Todėl, priešingai nei nurodoma prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą, teismai pagrįstai nurodė, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo daryti išvadą, jog 2023 m. sausio 26 d. Institucijos nutarimu buvo konfiskuota ne pažeidėjo nuosavybė.
23. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad UAB „Hesona“ neteisėtai įgyti (išveisti) du kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jaunikliai, kaip administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 303 straipsnio 2 dalyje, dalykas, vadovaujantis ANK 29 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti pagrįstai.
24. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodytu argumentu, kad Institucija ir bylą nagrinėję teismai padarė esminį proceso teisės normų pažeidimą, kadangi į administracinio nusižengimo teiseną neįtraukė UAB „Hesona“. Teismų praktikoje administracinių nusižengimų bylose, kuriose taikomas turto konfiskavimas, asmenimis, kurių turtines teises ar teisėtus interesus apriboja įsiteisėję nutarimas ar nutartis, laikomi tokio turto savininkai. Tokiais atvejais, esant duomenų, patvirtinančių, kad konfiskuotino turto požymius atitinkantis turtas nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam, o kitam asmeniui, ir kai byla išnagrinėjama nepranešus šiam apie teismo posėdžio laiką ir vietą, konstatuojama, kad nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas bei efektyvi savininko teisių gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) bylose Nr. 2AT-82-303/2016, 2AT-55-699/2017, 2AT-44-976/2019, e2AT-87-976/2022). Kaip minėta, kininių žieduotųjų papūgų (Psittacula derbiana) jauniklius neteisėtai įgijo (išveisė) UAB „Hesona“, kuriai ir priklauso minėti laukiniai gyvūnai. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas, šiuo atveju administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį kaip specialusis subjektas buvo patrauktas juridinio asmens vadovas – UAB „Hesona“ direktorė B. M.-B., kuri pagal nustatytą teisinį reglamentavimą atsako už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, atstovauja bei veikia UAB „Hesona“ vardu (Akcinių bendrovių įstatymo 19 straipsnio 6 dalis, 37 straipsnio 8, 10, 12 dalys). Taigi, administracinio nusižengimo byloje UAB „Hesona“ interesams atstovavo jos direktorė. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje vykusio proceso metu nebuvo užtikrinta UAB „Hesona“, kaip konfiskuotino turto savininkės, teisių gynyba, nevyko teisingas teismo procesas ir taip buvo padarytas esminis proceso teisės pažeidimas, kuris galėjo turėti įtakos neteisėtam procesiniam sprendimui priimti.
25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal šioje byloje nustatytas ir Institucijos bei teismų procesiniuose sprendimuose nurodytas aplinkybes B. M.-B. įstatymas – ANK 29 straipsnio 2 dalis ir 303 straipsnio 2 dalis – pritaikytas tinkamai, esminių proceso pažeidimų, galėjusių turėti įtakos neteisėtų procesinių sprendimų priėmimui, nenustatyta.
Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti
26. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą taip pat prašoma iš Institucijos priteisti B. M.-B. patirtų atstovavimo išlaidų atlyginimą. ANK 666 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog tais atvejais, kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal šio kodekso 565¹ straipsnio 1 punktą, šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) taikant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nuostatas. Atitinkamai Baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.
27. Teisėjų kolegijai atmetus administracinėn atsakomybėn patrauktos B. M.-B. atstovo advokato M. Pečiulio prašymą, pirmiau nurodytoje proceso normoje nustatytos sąlygos sumokėti už advokato darbą nekyla. Remiantis tuo, kad B. M.-B. administracinė teisena ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu nėra nutraukta, asmuo pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 303 straipsnio 2 dalį, prašymas atlyginti išlaidas advokato paslaugoms apmokėti yra netenkintinas.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,
n u t a r i a :
Palikti nepakeistus Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2023 m. sausio 26 d. nutarimą, Alytaus apylinkės teismo 2023 m. birželio 1 d. nutartį ir Kauno apygardos teismo 2023 m. liepos 27 d. nutartį.
Teisėjai Artūras Ridikas
Albinas Antanaitis
Algimantas Valantinas
