Baudžiamoji byla Nr. 1-896-800/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-19926-2025-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.6.3; 1.2.4.4.1; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.1.10.1; 2.1.16.1.10; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Živilė Janavičienė,
sekretoriaujant Loretai Janušauskienei,
dalyvaujant prokurorei Rasai Urbienei,
kaltinamajam Ž. P.,
nukentėjusiajam R. S.,
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
K. Ž. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme posėdžio metu paaiškino, kad spyrė nukentėjusiajam tik vieną smūgį į veidą. Tą kartą nukentėjusįjį matė pirmą kartą. Nukentėjusysis priėjo, atsisėdo ant žolės ir pradėjo juos vadinti necenzūriniais žodžiais. Dėl to, jam trūko kantrybė ir spyrė vieną kartą į veido sritį. Spirdamas pataikė į žandą. Nukentėjusysis nuo smūgio nukrito ir kokią minutę pagulėjo. Po to atsikėlė, atsigėrė atsineštą savo alų, pasiėmė savo kuprinę ir nuėjo į parko pusę. Tuo tarpu V. jį laikė ir traukė į save, kad nieko daugiau neįvyktų. Daugiau jis nieko nedarė.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas Ž. P. parodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies, nes sudavė R. S. tik vieną smūgį, į galvą, spyrė į galvą. Kitų smūgių, į kitas kūno vietas, nesudavė. Pripažįsta kad R. S. galvoje nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti jo spyriu. Kaip sakė, prieš įvykį jie toje vietoje išgėrinėjo su V. P.. Prie jų priėjo R. S., atsisėdo nugara į bendrabutį, veidu į juos. Pradėjo kalbėtis „gaidys, ožys“, nors jie gyvenime nebuvo susitikę. Jam buvo pasakyta, kad nesikabinėk, bet jis vis tiek kalbėjo įžeidžiančius žodžius, todėl jam neišlaikė nervai ir spyrė į veido sritį. Nukentėjusysis nuo spyrio nuvirto nugara ant žemės. Tada nuo suoliuko atsistojo V., ranka pastūmė jį, kad jis atsitrauktų nuo R. S. ir atsitraukė. R. S. pagulėjo maždaug pusė minutės, sunkiai atsistojo ir nuėjo pėsčiųjų taku į Jaunimo parko pusę. Neįsivaizduoja, kaip galėjo būti padaryti sužalojimai D. S., kurie yra kitose kūno vietose, ne galvoje. Gailisi dėl to, kad sumušė R. S.. (2 t. b. l. 17-20)
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė visiškai įrodyta ir kitais bylos duomenimis bei rašytiniais įrodymais, ištirtais teismo posėdžio metu.
Nukentėjusysis R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad eidamas susitiko E. Ž. ir jo kompaniją, kalbėjosi, išgėrė alaus. Sėdėjo ant suoliuko, rūkė ir gėrė, o vėliau išėjo S., kuri vedžiojo šunį. Paskui atėjo Ž. su savo draugu. S. nuėjo su Ž. pasikalbėti atokiau. Ž. tą kartą matė pirmą kartą. Gėrė ir vartojo kartu alkoholį apie 30–40 minučių. Nežino kodėl, bet gavo smūgį kumščiu į dešinės pusės veido sritį, tuomet krito ant šaligatvio. Kaltinamasis stovinčiam sudavė smūgį. Po smūgio į veidą nukrito ant šaligatvio, veidu į priekį, dešine veido puse. Prieš įvykį sužalotas nebuvo. Girdėjo rėkimus, tačiau jam dingdavo sąmonė. Negali įvardinti, ar kas kokį smūgį galėjo suduoti, nes nematė. Nori susitaikyti su kaltinamuoju.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis R. S. paaiškino, kad 2025 m. birželio 8 d. apie 16.00 val. draugas jį parvežė į Alytaus miestą. Paleido prie prekybos centro „Žuvintas“, esančio Naujoji g. 8, Alytus. Buvo vartojęs alkoholinių gėrimų ir buvo stipriai neblaivus. Nuo minėto prekybos centro taku, esančiu prie Alytaus Dainavos progimnazijos futbolo stadiono, ėjo link namų. Eidamas minėtu taku, ties (duomenys neskelbtini)namu, prie ten esančio suoliuko pastebėjo grupę vyriškių, kurie gėrė alų. Vienas tarp jų buvo E. Ž., pravarde „F.“. Atėjęs prie to suoliuko pasisveikino su E. Ž.. Taip pat ten dar buvo vienas jam nepažįstamas apie 40 metų vyriškis ir jam nepažįstama, stipriai girta apie 25 metų mergina. Visi gėrė alų, juokavo. Netrukus, nuo (duomenys neskelbtini)namo pusės atėjo du jam nepažįstami vyriškiai. Vienas vyriškis buvo apie 30 metų, aukštas, apie 1,85 m. ūgio, trumpai kirptų plaukų, pliktelėjęs. Įsiminė, kad vyriškis buvo apsirengęs šviesiai oranžinės spalvos džemperiu. Kitas vyriškis buvo apie 40 metų amžiaus, apie 1,75 m. ūgio, kresno kūno sudėjimo, tamsių plaukų. Kiek prisimena, buvo apsirengęs tamsiais drabužiais. Ir šį vyriškį atpažintų iš bendrų veido bei kūno bruožų. Jie visi geranoriškai juos pavaišino ir visi gėrė, kalbėjosi. Po kurio laiko, iš (duomenys neskelbtini)namo su šuniu išėjo S. D.. Ji pamačiusi juos priėjo, pasisveikino, irgi atsigėrė alaus. Tada ji su tuo vyriškiu, kuris, kaip minėjo, buvo apsirengęs oranžinės spalvos džemperį, paėjo šiek tiek toliau nuo jų link Vilties g. Matė, kad jie abu kalbėjosi, buvo kelis kartus apsikabinę. Taip pat pastebėjo, kad tas vyriškis kelis kartus į jį žiūrėjo piktu žvilgsniu. Tas vyriškis sugrįžo prie jų ir jie toliau visi gėrė alų. Išgertuvių metu visi buvo nusiteikę linksmai, tarpusavyje nekonfliktavo. Netrukus tas vyriškis, kuris buvo apsirengęs oranžinės spalvos džemperiu, nieko jam nepasakęs, be jokios priežasties, dešinės rankos kumščiu sudavė jam į veidą. Smūgis buvo labai stiprus. Po suduoto smūgio jis nukrito ant žemės ir galimai net prarado sąmonę. Kas vyko vėliau nelabai prisimena. Juto, kad yra spardomas kojomis į įvairias kūno vietas, aplink girdėjo riksmus. Ar jį vėliau mušė tik tas vienas vyriškis, ar ir dar kažkas, nurodyti negali, nes kaip minėjo buvo nelabai sąmoningas, be to stipriai neblaivus. Po kurio laiko jis atgavo sąmonę ir pastebėjo, kad toje vietoje jau yra tik vienas, aplink nieko nebuvo. Atsikėlęs ėjo link savo namų Vilties g. Jam skaudėjo visą kūną, ypatingai veido sritį. Eidamas paskambino bendruoju pagalbos telefonu 112 ir išsikvietė greitąją medicinos pagalbą. Atvykę medikai jį apžiūrėjo ir vėliau pristatė į Alytaus apskrities S. Kudirkos ligoninę. Jam buvo diagnozuotas žandikaulių lūžis ir jis buvo išvežtas į Kauno klinikas, kur gydėsi stacionare iki 2025-06-11. Visi sužalojimai detaliai aprašyti medicininiuose dokumentuose (1 t. b. l. 18-21, 62-63).
Įvykio vietos apžiūros protokole, aprašyta įvykio vieta yra Alytuje, prie (duomenys neskelbtini)-uoju numeriu pažymėto pastato. Esant prie minėto pastato kampo, t. y. nuo 2-osios namo laiptinės, nuo pagrindinės Naujosios gatvės pusės, einama tiesiai link Alytaus Dainavos progimnazijos esančio futbolo stadiono aikštės. Einant link minėtos pusės, priekyje tarp medžių, šalia pėsčiųjų tako matomas suoliukas. Prieš suoliuką yra pėsčiųjų takas iš betoninių trinkelių. Apžiūrint aplinkui esančią teritoriją matyti, kad konkreti įvykio vieta nėra stebima vaizdo stebėjimo kameromis, tačiau matyti, jog yra filmuojama įvykio vietos prieigos (1 t. b. l. 30-32, 33-37).
Garso įrašas Bendrajam pagalbos centrui patvirtina, kad paskambinęs Bendrajam pagalbos centrui R. S. nurodė, kad buvo sumuštas, lauke, prie (duomenys neskelbtini), ar greitosios reikia nežino, sutinusi akis ir nosis. Nurodė, kad ėjo gatve, paprašė cigaretės ir sudaužė. Nurodė, kad lauks policijos prie Vilties 30 namo, Alytuje (1 t. b. l. 44-47).
Apžiūrint Alytaus miesto savivaldybės administracijos VTS pateiktą 2025 m. birželio 8 d. vaizdo įrašą, matyti, kad įrašas darytas vaizdo kamera, stovinčia į šiaurės rytus nuo (duomenys neskelbtini)namo Alytuje. Vaizdo įraše matomos (duomenys neskelbtini)namo (toliau vadinama namu) šiaurinė ir vakarinė sienos (šioje yra įėjimai į laiptines), kiemas bei šalia jo esanti pievelė. Žinoma, kad už kameros yra pėsčiųjų takas ir stadionas (jų vaizdo įraše nesimato). Vaizdo įrašas apžiūrimas nuo 16.00 val., tai yra nuo to laiko, kai R. S. nurodė atvažiavęs prie namo.
16.56.15 val. taku nuo stadiono pusės matomas link namo einantis vyriškis, vilkintis pilkais marškinėliais, kiek tamsesnėmis už marškinėlius sportinėmis kelnėmis ir sportiniais batais. Tai galimai L. M. (toliau - L. M.). Vyras nueina į parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini), tuoj iš jos grįžta iš kur atėjęs, kažką nešdamasis.17.06.00 val. matomas maždaug nuo stadiono pro namą einantis vyriškis, vilkintis kūno spalvos marškinėliais ir juodomis trumpomis kelnėmis, stipriai šlubčiojantis. Tai galimai E. Ž.. (toliau-E. Ž.).17.08.25 val. iš namo pirmos laiptinės išeina tamsiu džemperiu, mėlynais džinsais apsirengusi, šviesiais plaukais moteris su šuniuku. Tai galimai S. D. (toliau-S. D.). 17.09.46 val. matomas iš parduotuvės name link stadiono einantis E. Ž.. Nešasi juodą krepšį.17.10.34 val. ties namo kampu, atėję nuo maždaug stadiono pusės, sustoja S. D., L. M., E. Ž., dvi nenustatytos moterys, bei vyriškis, vilkintis raudonu džemperiu, pilkomis kelnėmis. Tai galimai Ž. P. (toliau-Ž. P.). Visi stovi, kalbasi. 17.12.21 val. prie grupės nuo stadiono pusės prieina mėlynu džemperiu, juodomis kelnėmis vilkintis vyriškis. Tai Galimai R. S.. (toliau-R. S.). Jis stovi su visais, kalbasi, rūko, gestikuliuoja. Matoma, kad šiuo metu dar nėra sužalotas. 17.13.15 val. visi, išskyrus S. D., kuri kalbasi su pro šalį ėjusia moterim, ir dar viena nenustatyta moterimi, kuri nueina link stadiono. 17.15.10 val. S. D. matoma nueinanti link stadiono. 17.16.45 val. S. D. grįžta link namo, įeina į pirmą laiptinę, 17.24.49 val. matoma išeinanti su vyriškiu, vilkinčiu pilku džemperiu, juodomis kelnėmis. 17.26.43 val. per pievelę link namo eina R. S.. Nueina iki įėjimo į parduotuvę, pasikalba su dviem pro šalį ėjusiais vyriškiais, grįžta link stadiono. Šiuo metu matoma ir S. D., kartu su vyriškiu, vilkinčiu pilką džemperį ir juodas kelnes. 17.31.45 val. matomas skersai pievelę einantis R. S., neužilgo grįžta atgal. Šiuo metu S. D. su anksčiau aprašytu vyriškiu vaikšto aplink namą. Matoma, kad šiuo metu R. S. galimai dar nėra sužalotas. 17.48.00 val. matomas nuo stadiono link namo einantis E. Ž.. Nueina į name esančią parduotuvę. Tuoj su krepšiu įeina į pirmą laiptinę, o iš jos išėjęs su vyriškiu, vilkinčiu pilku džemperiu ir juodomis kelnėmis, nueina link stadiono. 18.11.50 val. nuo stadiono link namo eina S. D.. Įeina į pirmą laiptinę. 18.12.50 val. nuo stadiono į pirmą laiptinę nueina vyriškis pilku džemperiu ir juodom kelnėm. 18.18.09 val. S. D. su vyriškiu pilku džemperiu juodom kelnėm, išeina iš namo laiptinės, įsėda į automobilį „Volvo V50“, išvažiuoja iš namo aikštelės link miesto. 18.24.40 val. prie namo pirmos laiptinės žaidę grupė berniukų eina link maždaug stadiono, sustoja ties namo kampu, žiūri link stadiono. Tai galimai yra įvykio laikas. Paskui nueina į šalį. 18.29.40 val. matomas nuo maždaug stadiono link namo einantis E. Ž., nedaug atsilikęs nuo jo eina L. M.. Nueina į pirmą namo laiptinę. 18.45.00 val. prie namo grįžta „Volvo V50”, iš jo į namą nueina S. D. ir vyriškis pilku džemperiu juodom kelnėm. 18.44.40 val. iš namo pirmos laiptinės išėję E. Ž. ir L. M. nueina maždaug link stadiono. 18.50.00 val. S. D. išeina iš namo pirmos laiptinės, sėda į „Volvo V50”, išvažiuoja. 19.00.10 val. į namo kiemą įvažiuoja GMP automobilis. 19.12.30 val. matomas pravažiuojantis GMP automobilis (1 t. b. l. 118-121, 122-124).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G252/2025(06) nurodyta, kad R. S. nustatytos poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, krūtinės ląstos kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, abiejuose žastuose, dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos I piršto nugariniame paviršiuje, kraujosruva dešinės akies junginėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės krumplinės ataugos lūžimas, dešinės pusės skruostikaulio lūžimas. Sužalojimai galėjo būti padaryta kieto buko daikto poveikyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti ties smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus paviršius, galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės krumplinės ataugos lūžimo, dešinės pusės skruostikaulio lūžimo sveikata sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. Poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, abiejuose žastuose, dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos I piršto nugariniame paviršiuje, tiek visumoje tiek kiekvienas atskirai kvalifikuojama kaip nežymus sveikatos sutrikdymas(1 t. b. l. 81-82).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas specialistas L. U. paaiškino, kad dėl R. S. padarytų sužalojimų buvo surašyta specialisto išvada Nr. G252/2025(06). Poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešinės akies junginėje, apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimas, dešinės pusės skruostikaulio lūžimas padaryta kieto, buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu. Didesnė tikimybė, kad šie sužalojimai padaryti smūgiavimo būdu. Kiti sužalojimai-poodinės kraujosruvos krūtinės ląstos abiejose pusėse, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, abiejuose žastuose, dešinėje blauzdoje, dešinės pėdos I piršto nugariniame paviršiuje galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo metu, tiek krentant ir atsitrenkiant į kietus paviršius (1 t. b. l. 87 -89).
Akistatos tarp įtariamojo Ž. P. ir nukentėjusiojo R. S. protokolas (1 t., b. l. 84-85)
Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. paaiškino, kad nukentėjusysis R. S. yra jos sūnus. Įvykio neatsimena, nes praėjo daug laiko. Žino, kad jis paskambino jos sugyventiniui, nes norėjo tą vakarą atvažiuoti pabūti pas juos kaime. Jo nesulaukę paskambino apie 21 val. ir sūnus pasakė, kad yra sumuštas prie (duomenys neskelbtini) ir yra vežamas į Kauno klinikas. Pasakė, kad jam sulaužytas žandikaulis. Jis sakė, kad nepažįsta asmens, kuris jį sužalojo. Matė, kad sūnui yra sulaužytas žandikaulis, išmušti dantys. Žino, kad įvykio dieną sūnus su pažįstamais vartojo alkoholį.
Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja L. S. davė iš esmės tapačius parodymus. Papildomai buvo nurodžiusi, kad paklausus kas nutiko, sūnus jai papasakojo, kad 2025 m. birželio 8 d. jis kartu su D. B., E. Ž., vadinamu „F.“ ir dar kažkokiu jam nepažįstamu vyriškiu, Alytuje, prie (duomenys neskelbtini)namo, ant suoliuko gėrė alkoholinius gėrimus. Pasakojo, kad netoliese kur jie gėrė, prie aptvertos krepšinio aikštelės, kuri yra netoli tos vietos kur vyko išgertuvės, buvo ir S. D.. S. D. yra buvusi R. sugyventinė. Prie S. D. buvo kažkoks sūnui nepažįstamas vyriškis. Kaip sūnus nurodė, tas vyriškis buvo apie 30 metų amžiaus, aukštas, apie 1,85 m. ūgio, liekno kūno sudėjimo, trumpų, galimai rusvų plaukų, pliktelėjęs. Kiek žino, jį vadina „Ž.“. Tas vyriškis buvo kelis kartus S. D. apsikabinęs ir kelis kartus buvo atsisukęs į R. ir žiūrėjo piktu žvilgsniu. Po kurio laiko, kažkas jam sudavė smūgį iš nugaros į galvos sritį, ko pasekoje jis nukrito ant žemės ir prarado sąmonę. Kas vyko vėliau neprisimena (1 t. b. l. 92-95).
Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. P. paaiškino, kad buvo prie „Žibutės“ ir sėdėjo ant suoliuko, kai susitiko su Ž.. Sėdėjo dviese ir vartojo alkoholį, o vėliau atėjo nukentėjusysis, jo nepažinojo. Kalbėjo ir jis kažką pasakė, nusikeikė, o Ž. spyrė koja į galvą. Nukentėjusysis sėdėjo ant žemės, maždaug už metro. Kaltinamasis spyrė iš dešinės kojos į nukentėjusiojo dešinę veido pusę. Daugiau smūgių nebuvo. Nukentėjusysis atsikėlė ir išėjo. Kiti liudytojai buvo, bet toliau nuo jų. Po smūgio nukentėjusiam buvo iššokęs guzas virš dešinio antakio, kaktos srityje. Alkoholio nebuvo vartojama daug ir viską prisimena. Kai nukentėjusysis priėjo prie jų neatkreipė dėmesio, ar jis buvo sužalotas. Vėliau sužinojo, kad buvo prakirsta virš antakio žaizda, iš kalbų suprato, kad sužalotas žandikaulis. Kiti asmenys prie jų jokių veiksmų prieš nukentėjusį nedarė. Ž. P. daugiau nesudavė.
Ikiteisminio tyrimo metu liudytoju apklaustas V. P. davė išsamesnius parodymus, bei papildomai nurodė, kad prieš maždaug savaitę ar dvi (iki apklausos) buvo savaitgalio kažkuri diena, šeštadienis ar tai sekmadienis, laiko tiksliau nepasakys, susiskambinęs su draugu Ž. P., susitiko su juo ties 5 vidurinės mokyklos stadionu.<...>. Ž. atsinešė su savimi 2-3 butelius alaus. Sėdėjo dviese ir gėrė alų. Kalbėjosi. Netoli jų buvo dar apie 5 kompanijos po 3-4 žmones. Prie jų priėjo neblaivus vyriškis, kuris pradėjo juos kalbinti. Suprato, kad jis norėjo iš jų alaus. Jie aiškiai nenorėjo, kad jis būtų prie jų, ne kartą jam ir sakė, kad pasitrauktų, kad eitų nuo jų. Bet jis vis tiek buvo prie jų. G. Ž. jam spyrė kažkur į kaktą, ties antakiu. Matė, kad spirdamas Ž. tam vyrui pataikė į kaktą, virš antakio. Spyrė vieną kartą. Po spyrio vyriškis atsilošė ant nugaros. Pagulėjęs kokia pusę minutės, vyras atsistojo ir nuėjo pėsčiųjų taku link Vilties gatvės. Po to smūgio jis nekraujavo, matė tik kad ryškėjo gumbas virš kažkurio antakio Po to jie su Ž. dar pasėdėjo ant to suoliuko apie valandą laiko. Kad būtų į šitą vietą atvažiavęs GMP automobilis, neatsimena (1 t. b. l. 101-102).
Apklaustas teismo posėdžio metu liudytojas E. Ž. paaiškino, kad įvykio dieną buvo ant suoliuko. Neatsimena, kas su jais sėdėjo. Atsimena, kad išgirdo iš sesers L. S., kad R. yra ligoninėje. Nežino, dėl kokių priežasčių jis ten atsidūrė. Kaltinamąjį pažįsta iš matymo.
Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. Ž. paaiškino, kad apie R. S. sumušimą birželio pradžioje prie (duomenys neskelbtini)bendrabučio jis sužinojo iš jo sesers. Paskambino jai pakalbėti, o ji pasakė, kad R. buvo sumuštas ir randasi Kauno klinikose. Taigi, jis atsimena, kad tą dieną, kai R. buvo sumuštas, jis jį matė prie (duomenys neskelbtini) bendrabučio. Jau buvo į pavakarę. Atėjo prie suoliuko, kuris stovi prie pėsčiųjų tako, kur buvo daugiau žmonių, nes kažkas jį pavaišino alumi. Atsimena, kad jis pats sėdėjo ant suoliuko, o R. sėdėjo šalia suoliuko ant žemės. Išgėręs kelis gurkšnius alaus, jis išėjo namo. Ar tuo metu ant suoliuko, ar šalia jo buvo vyriškis su raudonu ar oranžiniu džemperiu, jis neatsimena, Ž. P. nepažįsta. J. R. mušimo nematė (1 t. b. l. 112-115).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam buvo inkriminuota tai, kad jis būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia sudavė ne mažiau kaip 8 smūgius rankomis ir kojomis R. S. į veidą, krūtinę, rankas, dešinę koją, tokiais veiksmais R. S. padarė poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, krūtinės ląstos kairėje pusėje, krūtinės ląstos dešinėje pusėje, kairio peties sąnario išoriniame paviršiuje, abiejuose žastuose, dešinėje blauzdoje, kraujosruvą dešinės akies junginėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės krumplinės ataugos lūžimą, dešinės pusės skruostikaulio lūžimą, tokiais veiksmai nukentėjusiajam R. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės krumplinės ataugos lūžimo, dešinės pusės skruostikaulio lūžimo nukentėjusiojo R. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Valstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė teismo posėdžio metu nurodė, kad iš kaltinimo pašalintina 7 smūgių sudavimas ir sužalojimų nukentėjusiajam padarymas krūtinėje, petyje, žastuose ir dešinėje blauzdoje. Su šia valstybinį kaltinimą palaikančios prokurorės pozicija teismas neturi pagrindo nesutikti. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme, bei ištyrus bylos medžiagą, išklausius liudytojų parodymus, kaltinimas šioje dalyje nepasitvirtino.
Taigi tiek apklaustų teismo posėdyje liudytojų parodymai, tiek nukentėjusiojo ir pačio kaltinamojo parodymai nepatvirtino, kad kaltinamasis sudavė daugiau kaip vieną smūgį nukentėjusiajam į veidą. Iš byloje esančio medicinos specialisto L. U. paaiškinimo nustatyta, kad R. S. poodinės kraujosruvos dešinės akies apatiniame voke, dešinės akies junginėje, apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimas, dešinės pusės skruostikaulio lūžimas, padaryti kieto, buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, o nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai krūtinėje, petyje, žastuose, dešinėje blauzdoje galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek krentant bei atsitrenkiant į kietus daiktus. Taigi įvertinus šiuos aptartus duomenis, darytina išvada, kad nėra įrodyta, jog kaltinamasis Ž. P. sudavė daugiau nei vieną smūgį koją nukentėjusiajam R. S. į veidą, tačiau neginčijamai nustatyta, kad šio smūgio sudavimo metu R. S. patyrė sužalojimus veide, tai yra,- dešinės akies voke, dešinės akies junginyje, apatinio žandikaulio krumplinės ataugos lūžimą, dešinės pusės skruostikaulio lūžimą. Kaip pažymėta teismo medicinos specialisto išvadoje ir teismo medicinos eksperto paaiškinimuose, šie sužalojimai, atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą ir yra padaryti vienu trauminiu poveikiu.
Teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, konstatuoja, kad Ž. P., smurtavo prieš R. S., kuriam tyčia spyrė vieną kartą koja į veidą, tuo padarydamas poodines kraujosruvas dešinės akies apatiniame voke, kraujosruvą dešinės akies junginėje, apatinio žandikaulio dešinės pusės krumplinės ataugos lūžimą, dešinės pusės skruostikaulio lūžimą, tokiais veiksmais nukentėjusiajam R. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės krumplinės ataugos lūžimo, dešinės pusės skruostikaulio lūžimo nukentėjusiojo R. S. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
Pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (nesunkus sveikatos sutrikdymas) baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo šio kodekso 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių. Ši nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia.
Suduodamas smūgį koja nukentėjusiajam į veidą, kaltinamasis Ž. P. suvokė, jog tokiais veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo sveikatai, numatė, kad taip gali sutrikdyti nukentėjusiajam sveikatą, ir veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą. Dėl kaltinamojo panaudoto fizinio smurto buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, t. y. nustatytas priežastinis ryšys tarp kaltinamojo atliktų veiksmų ir kilusių padarinių. Tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji BK 138 straipsnio 1 dalyje įvirtinto nusikaltimo sudėties požymiai kaltinamojo veiksmuose nustatyti ir įrodyti. Kaltinamojo kaltė įrodyta ne tik jo prisipažinimu, nukentėjusiojo ir liudytojų parodymais, tačiau ir kitais teisminio nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais, surinktais ikiteisminio tyrimo metu. Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms teismas konstatuoja, kad Ž. P. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais, o minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos atlyginimas - tai ne nubaudimo funkcija, o kompensacija dėl patirtų nepatogumų bei dvasinių išgyvenimų. Jos dydis turi atitikti ekonomines gyvenimo realijas ir neturi būti per didelis.
Nukentėjusysis R. S. ir kaltinamasis Ž. P. teismui pateikė susitarimą dėl civilinio ieškinio, kuriuo susitarė, kad kaltinamasis sumoka nukentėjusiajam 2500,00 Eurų neturtinės žalos, kas mėnesį mokėdamas po 150,00 Eurų, mokėjimą pradedant nuo 2026 m. sausio mėnesio (2 t., b. l.147).
Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas Valstybinė ligonių kasa pareiškė byloje 814,74 Eur dydžio civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 134-135).
Ieškinyje nurodoma, kad R. S. buvo sužalotas ir dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Byloje nustačius, kad sužalojimai, dėl kurių R. S. buvo gydomas, padaryti nusikalstamais Ž. P. veiksmais, išlaidos nukentėjusiojo gydymui pagrįstos įrodymais, Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys turtinei žalai atlyginti tenkinamas, prašomą priteisti sumą – 814,74 Eur, ir 5 procentus metinių palūkanų priteisiant iš kaltinamojo.
Dėl sąlygų taikyti BK 38 straipsnio nuostatas
Teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis R. S. ir kaltinamasis Ž. P. pateikė teismui rašytinį pareiškimą, kad jie susitaikė ir susitarė dėl žaloos atlyginimo, nukentėjusysis prašė bylą kaltinamojo atžvilgiu nutraukti.
BK 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamasis Ž. P. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą. Kaltę teisme visiškai pripažino. Nors ikiteisminio tyrimo metu Ž. P. nurodė, kad jis kaltę pripažįsta tik iš dalies, t. y. aiškino, kad sudavė tik vieną smūgį, ištyrus teismo posėdžio metu ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, pasitvirtino būtent kaltinamojo parodymai, dėl ko vaalstybinį kaltinimą palaikanti prokurorė prašė iš kaltinimo ppašalinti dalį jam inkriminuotų veiksmų. Kaltinamasis pripažino, kad nuo vienintelio jo suduoto smūgio koja nukentėjusiajma galėjo būti padarytas sveikatos sužalojimas, taigi, jis pripažino esmines veikos padarymo aplinkybes. Taigi šiuo atveju teismas įvertina tai, kad kaltinamasis Ž. P. teisme pripažino kaltinimą visoje apimtyje, jis nuoširdžiai apgailestavo dėl savo veiksmų, atsiprašė nukentėjusiojo, su juo susitarė dėl žalos atlyginimo ir susitaikė, o taip pat pripažino ir ligonių kasų pareikštą civilinį ieškinį, kas rodo kaltinamojo psichinį santykį su padaryta veika ir jos padariniais. Taigi, teismas sprendžia, kad BK 38 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta sąlyga yra nustatyta. Ž. P. teisiamas pirmą kartą, dirba, psichikos - priklausomybių ligų kabineto įskaitoje neįrašytas. Teismas, įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo kritišką požiūrį į savo veiksmus, elgesį po nusikaltimų padarymo, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog kaltinamasis Ž. P. suvokė savo elgesio neatsakingumą ir ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl pripažintina, kad yra visos sąlygos atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio 1 dalies pagrindu, t. y. jam susitaikius su nukentėjusiuoju R. S. ir baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti (Baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalis).
BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės. Šių priemonių paskyrimu siekiama įgyvendinti bausmės paskirtį, tame tarpe sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Nagrinėjamoje byloje teismas, įvertinęs padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamojo kaltės formą (tyčia), siekdamas baudžiamosios atsakomybės individualizavimo, sprendžia, kad atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamajam tikslinga paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir nesuvaržys kaltinamojo interesų akivaizdžiai labiau, negu reikia pasiekti visuotinai svarbius bausmės tikslus.
Kiti klausminai
2025 m. birželio 18 d. nutarimu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą (2 t.b.l. 21-24, 33-35) panaikinti nuo nuosprendžio paskelbimo. Kardomoji priemonė įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje panaikintas 2025 m. spalio 22d. teismo nutartimi (2 t., b.l. 134-135).
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Ž. P. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias Ž. P. banko sąskaitose: L. B. AS Lietuvos skyrius sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini) ir „Paysera LT“, UAB sąskaitoje Nr.: (duomenys neskelbtini), „N. F.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. S. ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai (1 t. b.l. 151-155).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du DVD diskai, esantys prie bylos – paliktini saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
Ž. P. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą susitaikius kaltininkui ir nukentėjusiajam, baudžiamąją bylą jo atžvilgiu nutraukti.
Paskirti Ž. P. baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius.
Po nuosprendžio paskelbimo panaikinti Ž. P. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą.
Patvirtinti susitarimą tarp Ž. P. ir nukentėjusiojo R. S. dėl žalos atlyginimo, kuriuo Ž. P. įsipareigoja sumokėti nukentėjusiajam R. S. 2500,00 Eur neturtinės žalos, kas mėnesį mokėdamas po 150,00 Eur, mokėjimą pradedant nuo 2026 m. sausio mėnesio.
Civilinės ieškovės Valstybinės ligonių kasos ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš Ž. P. Valstybinės ligonių kasos naudai 814,74 Eur turtinei žalai atlyginti ir 5 (penkis) procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo.
Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros 2025 m. liepos 30 d. nutarimu Ž. P. skirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą į pinigines lėšas, esančias Ž. P. banko sąskaitose: L. B. AS Lietuvos skyrius sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Paysera LT“, UAB sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), „N. F.“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), palikti galioti iki visiško žalos atlyginimo nukentėjusiajam R. S. ir civilinei ieškovei Valstybinei ligonių kasai.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: du DVD diskus, esančius prie bylos – palikti saugoti prie bylos visą jos saugojimo laiką.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Živilė Janavičienė
Išaiškinti Ž. P., kad:
1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padaro baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį per vienerius metus padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
