Civilinė byla Nr. e2-4951-835/2025
Teisminio proceso Nr. 2-13-3-01500-2025-4
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.1.2.4; 2.3.3.4; 2.3.3.5; 2.3.4.4.2; 2.3.5.2.1; 3.1.7.5; 3.1.7.9; 3.1.14.1; 3.2.3.1; 3.2.3.8; 3.2.4.4;
(S)
3.2.4.9.1.1; 3.2.6.1; 3.2.6.8.1.3.2.6.11; 3.2.6.13.
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. gruodžio 10 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Audra Dudzinskienė,
sekretoriaujant J. R.,
dalyvaujant ieškovei Ž. G., jos atstovei advokatei R. M.,
atsakovams D. T., T. R.,
išvadą teikiančios institucijos atstovei J. D.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Ž. G. ieškinį atsakovams D. T., T. R. dėl tėvystės nuginčijimo, tėvystės nustatymo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, institucija, teikianti išvadą – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Teismas
n u s t a t ė :
Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama nustatyti, kad N. T. gimimo įraše tėvu įrašytas D. T. nėra N biologinis tėvas, pripažinti, kad T. R. yra N. T. tėvas, nustatyti N gyvenamąją vietą su ja ir priteisti vaikui išlaikymą iš T. R..
Ieškovė ir jos atstovė ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovei su atsakovu T. R. kartu gyvenant (duomenys neskelbtini) gimė sūnus N. Kadangi sūnus gimė nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų pa santuokos su D. T. pabaigos, gimimo liudijime vaiko tėvu buvo įrašytas jos buvęs sutuoktinis D. T., kuris nėra biologinis sūnaus N tėvas, todėl prašo teismo nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad tikrasis sūnaus N tėvas yra atsakovas T. R., vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina ir priteisti iš atsakovo T. R. išlaikymą sūnui N po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio į teismą padavimo dienos iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną Ž. G., iš atsakovų priteisti visas bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Atsakovas D. T. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su Ž. G. kartu negyvena nuo 2015 m., tačiau santuoką nutraukė tik 2021 metais. Gimus N jis buvo įrašytas berniuko tėvu, nors vaiko biologinis tėvas yra T. R., kuris su Ž. G. kartu gyveno ir augino vaiką.
Atsakovas T. R. su ieškiniu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad su Ž. G. kartu gyveno ir susilaukė sūnaus N, kurio biologinis tėvas yra jis. R. N. gimimą išduotame gimimo liudijime tėvas nurodytas D. T., nes ieškovė buvo nesenai nutraukusi santuoką. Kadangi jis yra biologinis sūnaus N tėvas, prašo teismo nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad N tėvas yra jis, priteisti vaikui išlaikymą iš jo, vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina. Taip pat prašo bylinėjimosi išlaidų valstybei iš jo nepriteisti dėl sunkios materialinės padėties, atsižvelgiant į išlaikytinių skaičių.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pateikė išvadą. Institucijos atstovė nurodė, kad ieškinys pateiktas nepilnamečio N. T. interesais, nes vienas svarbiausių vaiko interesų – žinoti savo kilmę, turėti abu tėvus, vykdančius tėvų valdžią, ginančius vaiko teises bei interesus, taip pat, vaiko turtinių ir neturtinių teisių užtikrinimui. T. R. pripažįstant tėvystę, tikslinga patvirtinti jog D. T. nėra N. T. biologinis tėvas. Vaiko gyvenamosios vietos nustatytas su motina ir 250 Eur išlaikymo priteisimas iš tėvo, atitiks nepilnamečio poreikius.
k o n s t a t u o j a :
Dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo
Tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija yra konstatavusi, kad šio klausimo sprendimas negali būti redukuojamas iki biologinės tikrovės konstatavimo, t. y. egzistuoja ar ne kraujo ryšys tarp tėvo ir vaiko. Bylose dėl tėvystės nuginčijimo būtina vadovautis tiek tarptautinėje, tiek nacionalinėje teisėje įtvirtintu prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, pagal kurį imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, jo teisėmis ir interesais, svarbiausia yra tai, kad kiekvienas atliekamas veiksmas ar priimamas sprendimas atitiktų vaiko interesus ir kad jie nebūtų pažeisti (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.3 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05LzIwMDc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-9/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-9/2007">3K-3-9/2007</a>). Įrodymai, kad asmuo negali būti vaiko tėvas, gali būti ne tik moksliniai (ekspertizės išvados, paneigiančios giminystės ryšį), bet ir kitos įtikinamos faktinės bylos aplinkybės. Pažymėtina, kad vienas iš principų, kuriais grindžiamas šeimos teisinių santykių reglamentavimas, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas (CK 3.3 straipsnio 1 dalis). Šis principas, be kita ko, reiškia, kad kai sprendžiami visi su vaikais susiję šeimos klausimai, tiek tėvai, tiek teismas, tiek kiti asmenys privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus ir jais vadovautis. Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis). Tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas ir, sprendžiant dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, o tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas tais atvejais, kai siekiama nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2010">3K-3-304/2010</a>).
Iš šalių paaiškinimų ir bylos medžiagos nustatyta, kad Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) N. T. tėvu įrašytas D. T.. Civilinės metrikacijos skyrius šį įrašą įrašė vadovaudamasis CK 3.140 straipsniu, kuris reglamentuoja vaikų gimimo įrašų sudarymą, kai vaikai gimsta santuokoje arba praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų nuo gyvenimo skyrium pradžios arba po santuokos pripažinimo negaliojančia ar santuokos nutraukimo, kaip vaiko tėvas pripažįstamas buvęs vaiko motinos sutuoktinis. Tačiau byloje esantys duomenys duoda pagrindo manyti, kad D. T. negali būti N. T. tėvu, su kuriuo būtų galima sieti vaiko kilme grindžiamas vaikų ir tėvų tarpusavio teises ir pareigas (CK 3.155 straipsnis, 3.192 straipsnis). Sutinkamai su CK 3.150 straipsniu, nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba praėjus ne daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos nutraukimo, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvu.
Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, paaiškinimus, byloje esančius rašytinius įrodymus, taip pat siekiant užtikrinti vaiko teisę žinoti savo tėvus, konstatuotina, jog yra pagrindas pripažinti, kad D. T. nėra N. T. biologinis tėvas bei pripažinti negaliojančiu Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl D. T. įrašymo N. T. tėvu (CK 3.149–3.150 straipsniai). Taip pat konstatuotina, kad yra pagrindas pripažinti ieškovą T. R. nepilnamečio N. T. tėvu, o N. T. atsakovo T. R. sūnumi (CK 3.148 straipsnio 1 dalis). Atsakovui T. R. išaiškinta įstatymo nuostata, kad nustačius tėvystę teismo sprendimu, vėliau jos nuginčyti nebegalima (CK 3.149 straipsnio 2 dalis).
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo
Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Atsakovas nepateikė prieštaravimo ieškovės reikalavimui dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, todėl nesant tarp šalių ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, atsižvelgiant į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, ieškovės reikalavimas tenkintinas ir nepilnamečio N. T. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su jo motina Ž. G., kadangi tai geriausiai atitinka vaiko interesus, nes jis nuo gimimo gyvena su motina (CK 3.174 straipsnis).
Dėl išlaikymo priteisimo
Konstitucijos 38 straipsnyje ir CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Ši tėvų konstitucinė pareiga lemia tai, kad išlaikymui reikalingas deramas pinigų sumas tėvai turi apskaičiuoti ir skirti patys. Tai yra turtinė asmeninė prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais, priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).
Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. Geriausiai žinodami auklėjamo vaiko individualius poreikius, tėvai atsakingai turi skirti visą reikalingą išlaikymą vaikui ir tokį išlaikymą tinkamai panaudoti. Tik esant tėvų ginčui dėl išlaikymo dydžio ir formos, priteistino išlaikymo tinkamą formą parenka ir jo realų vaikui reikalingą dydį apskaičiuoja teismas. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui N po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės. Atsakovas prieštaravimų nereiškė, su prašomu priteisti išlaikymo dydžiu sutiko. Kadangi byloje ginčo dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio nekilo, todėl teismas plačiau nepasisako ir mano, kad 250 Eur išlaikymo dydžio nustatymas atitiks vaiko prioritetinių teisių apsaugos bei proporcingumo principus, užtikrins jo būtinus poreikius. Atsižvelgiant į ieškovės ir atsakovo turtinę padėtį, įvertinus nepilnamečio vaiko bendruosius poreikius, iš atsakovo T. R. priteistinas išlaikymas nepilnamečiam vaikui N. T. po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo, kuriuo nustatyta tėvystė, priėmimo dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant šių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise vaiko motiną Ž. G. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.201 straipsnis, 3.208 straipsnis).
Iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, vaikų poreikiams ir dėl kitų svarbių aplinkybių, tarpusavyje nesusitarus, šalys gali kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies, nors ši būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2025 m. sausio 14 d. sprendimu Nr. (8.28Mr)ATP-C-2025-00113 suteikta nemokama antrinė teisinė pagalba, apmokant 100 procentų visų bylinėjimosi išlaidų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus 2025 m. lapkričio 20 d. pažymoje Nr. APD-2025-13176 nurodyta, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 370,83 Eur. Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos, į vaiko gimimo įrašų sudarymo teisinį reglamentavimą, į ieškovės elgesį, į atsakovų turtinę padėtį, nepriteisia bylinėjimosi išlaidų valstybei (CPK 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263–268 straipsniais, 270 straipsniu, 392 straipsniu, 399 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
Ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nėra vaiko N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.
Pripažinti negaliojančiu Prienų rajono savivaldybės administracijos Teisės, personalo ir civilinės metrikacijos skyriaus (duomenys neskelbtini). gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) dalyje dėl D. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) įrašymo N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu.
P. T. R, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini) tėvu, o N. T. T. R. sūnumi.
Nustatyti nepilnamečio N. T., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina Ž. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo T. R. išlaikymą nepilnamečiam N. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, išmokas indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną Ž. G..
Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po teismo sprendimo nuginčyti ir nustatyti tėvystę įsiteisėjimo dienos sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis išsiųsti vaiko gimimą įregistravusiai civilinės metrikacijos įstaigai, kad ši Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruotų tėvystės nuginčijimą ir tėvystės nustatymą.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Audra Dudzinskienė
