Baudžiamoji byla Nr. 2K-493/2014
Teisminio proceso Nr. 1-30-1-00629-2011-6
Procesinio sprendimo kategorija
1.2.14.6.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. Z. ir jos gynėjo advokato Alvydo Kvaščevičiaus kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendžio.
Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu R. Z. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams.
Priteista iš R. Z. asociacijai GNSB „K.“ 54 000 Lt ir 1000 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. R. Z. laikino nuosavybės teisės į butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), apribojimo terminas pratęstas trims mėnesiams.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 7 d. nuosprendis, kuriuo Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. lapkričio 29 d. nuosprendis pakeistas:
R. Z. iš kaltinimo pašalinta aplinkybė dėl 15 000 Lt pasisavinimo 2007 m. lapkričio 30 d.;
R. Z. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pakeista 100 MGL (13 000 Lt) dydžio bauda, ją įpareigojant sumokėti per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos;
panaikinta nuosprendžio dalis, kuria iš R. Z. priteista 54 000 Lt ir 1000 Lt advokato paslaugoms apmokėti civiliniam ieškovui GNSB „K.“, ir GNSB „K.“ civilinis ieškinys atmestas;
panaikintas R. Z. paskirtas laikinas apribojimas į nuosavybės teise priklausantį butą, esantį Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini);
kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
R. Z. nuteista pagal BK 183 straipsnio 2 dalį už tai, kad pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą:
R. Z., būdama asociacijos gyvenamųjų namų statybos bendrijos (toliau – GNSB) „K.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 2007 m. balandžio 13 d. įregistruotos Klaipėdos miesto savivaldybėje adresu: (duomenys neskelbtini), Klaipėda, pirmininke ir buhaltere, pagal einamas pareigas turėdama teisę disponuoti asociacijos GNSB „K.“ piniginėmis lėšomis, turėdama tikslą pasisavinti didelės vertės svetimą turtą bei pasinaudodama jai suteiktais įgalinimais, nuo 2007 m. lapkričio 30 d. iki 2009 m. vasario 12 d. tyčia iš GNSB „K.“ priklausančios sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB banko „Swedbank“, mokėjimo pavedimais neteisėtai pervedė pinigus į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią AB banke „Swedbank“: 2008 m. gruodžio 17 d. mokėjimo nurodymu Nr. 206 – 20 000 Lt, 2009 m. vasario 12 d. mokėjimo nurodymu Nr. 222 – 19 000 Lt. Taip R. Z. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį svetimą – asociacijai GNSB „K.“ priklausantį didelės vertės turtą – 39 000 Lt.
Nuteistoji R. Z. ir jos gynėjas advokatas A. Kvaščevičius kasaciniu skundu prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 7 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – R. Z. išteisinti nesant nusikaltimo įvykio ir sudėties.
Kasatoriai nurodo, kad nors pirmosios instancijos teismo dėl netinkamai vertintų įrodymų padaryti pažeidimai iš dalies ištaisyti apeliacinio proceso metu, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė nepagrįstas išvadas dėl R. Z. nusikalstamų veikų buvimo. Kasatoriai nesutinka su kaltinimu (kuris yra prieštaringas, neatitinka bylos medžiagos), nes realiai nuteistoji į savo asmeninę sąskaitą pervedė jai priklausantį darbo užmokestį (dokumentų apie tai ikiteisminio tyrimo institucijos ir teismai nepriėmė); taip pat teisėtai pervestos lėšos pagal R. Z. avanso apyskaitas, sugrąžinti asociacijai avansu pagal sutartį Nr. TK06-06/08 paskolinti 5000 Lt (T. 1, b. l. 189), banko grąžinta suma, pervesta dėl banko operacijos klaidos (apeliacinės instancijos teismo iš kaltinimo pašalinta aplinkybė).
Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad byloje nėra duomenų, jog R. Z. išstojo iš GNSB „K.“ asociacijos narių arba kreipėsi į asociacijos valdymo organą dėl išstojimo ir įnašų grąžinimo. Byloje yra įrodymai (T. 4, b. l. 142–145), kad R. Z., remdamasi Asociacijos įstatų IV skyriaus 4.2 ir 4.4 punktais, kreipėsi raštu į asociacijos valdymo organą (pirmininką) (Įstatų 12.1 punktas) su prašymais stabdyti narystę asociacijoje dėl skolininkų organizuoto neteisėto asociacijos administravimo perėmimo (2009-04-01 buvo kreiptasi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą dėl 2009-02-12 pakartotinio narių susirinkimo sprendimų protokolu Nr. 09/02-12 pripažinimo negaliojančiais kreipiantis į teismą (T. 2, b. l. 132), taip pat su 2008-12-17 ir 2009-02-05 raštiškais prašymais asociacijos valdymo organui dėl savininkės įmokėtų avansinių įmokų grąžinimo (prašymai įregistruoti asociacijos narių registravimo knygoje). „Būtent dėl šios priežasties (asociacijos narių 2009-02-12 susirinkimo sprendimų protokolu Nr.09/02-12 pripažinimo negaliojančiais kreipiantis į teismą) R. Z. negalėjo išstoti iš asociacijos, nes remiantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi juridinio asmens organų sprendimai gali būti teismo pripažinti negaliojančiais, jeigu jie prieštarauja imperatyviosioms įstatymų nuostatoms ar juridinio asmens steigimo dokumentams. Tokį ieškinį teismui gali pateikti juridinio asmens dalyvis – asociacijos narys – per trijų mėnesių ieškinio pateikimo senaties terminą. Ne asociacijos nariai tokių teisių neturi“. Advokato V. Rutavičiaus kontoroje dirbanti advokato padėjėja R. Kičiatovienė išaiškino, kad R. Z., kaip asociacijos narė, turi sustabdyti narystę asociacijoje, bet negali išstoti iš asociacijos, nes neteks CK 2.82 straipsnio 4 dalyje numatytos teisės teisme ginčyti neteisėtus susirinkimo protokolu Nr. 09-02/12 priimtus sprendimus. Tuo pagrindu 2009 m. balandžio 1 d. ieškovė R. Z. su ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą; civilinėje byloje Nr. 2-6288-122/2009 (nutartis įsiteisėjo 2009 m. lapkričio 19 d.) teismas nutarė pripažinti 2009-02-12 asociacijos GNSB „K.“ pakartotinio narių susirinkimo priimtus sprendimus protokolu Nr. 09/02-12 negaliojančiais. Nei Asociacijų įstatyme, nei GNSB „K.“ įstatuose nenumatyta narystės asociacijoje sustabdymo tokiais atvejais tvarka. Kasatorių manymu, kadangi Asociacijų įstatyme ir Įstatuose nenumatyta procedūra, kai asociacijos narys nusprendžia išstoti iš asociacijos, bet yra pasirengęs ginti teisme pažeistas asociacijos narių teises bei teisėtus juridinio asmens interesus, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai R. Z. veiksmus traktuoja kaip sąmoningai tyčia atliktas nusikalstamas veikas. Priešingai, R. Z. 2009-02-04 visuotiniame asociacijos narių susirinkime pranešė, kad yra pasirengusi išstoti iš asociacijos (stabdyti narystę asociacijoje) ir kreiptis į teismą dėl L. M. bei K. D. vykdomų galbūt nusikalstamų veikų. Apie šaukiamą 2009-02-04 visuotinį asociacijos narių susirinkimą buvo pranešta 2009-01-27 dienraštyje „Vakarų ekspresas“ bei asociacijoje esančiuose skelbimų stenduose. Kadangi R. Z. veikė viešai, todėl neatitinka faktinių bylos aplinkybių apeliacinės instancijos teismo motyvai, jog ji tai darė sąmoningai, nes taip nuo kitų asociacijos narių slėpė tikrąją padėtį. Taip teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, padarė nepagrįstas išvadas dėl R. Z. nusikalstamų veikų buvimo, nes BK 183 straipsnyje numatyta nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, o bylos faktinės aplinkybės patvirtina, jog kasatorė nenorėjo pasisavinti svetimo turto ir neatliko jokių tyčinių veiksmų. Teismas privalo surinkti ne tik kaltinančius, bet ir teisinančius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino kasatorės prašymo apklausti R. B., generalinį rangovą bei kitus liudytojus, specialistę I. Auškalnienę, taip pažeidė baudžiamosios bylos nagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo principus.
Kasatoriai pažymi, kad R. Z., kaip asociacijos pirmininkė, per du kartus pervedė 39 000 Lt (sutarties Nr. TK06-06/08 pagrindu bei remiantis savininko prašymais) tuometinei sklypo savininkei R. Z., nes sudarytoje su AB „Hansabankas“ elektroninių paslaugų teikimo sutartyje buvo numatytas 20 000 Lt dienos limitas. Taip pat sutartyje Nr. TK06-06/08 numatyta, kad R. Z. perveda asociacijai 5000 Lt avansą ir kad gavėjas grąžina fiziniam asmeniui R. Z. per protingą laikotarpį, bet ne vėliau kaip iki 2009 m. balandžio 23 d., 5000 Lt avansą. Akivaizdu, kad kasatorė neatliko jokių tyčinių veiksmų, nes vadovaudamasi sutartyje aptartomis sąlygomis bei terminais asociacija grąžino avansu paskolintas lėšas. Taigi remiantis BPK 20 straipsnio 3 dalimi teisinantis rašytinis įrodymas – sutartis Nr. TK06-06/08 (T. 1, b. l. 189) įrodo R. Z. veiksmuose nusikalstamų veikų nebuvimą.
Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atlyginimas R. Z. nėra priteistas. Kasatoriai teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismo 2011 m. lapkričio 25 d. sprendimu (bylos Nr. 1-317-243/2011) (įsiteisėjo 2011-12-09) paliktas galioti SODROS Klaipėdos skyriaus 2010-12-14 sprendimo Nr. (8.3)DK-3107 „Dėl R. Z. ir K. D. duomenų tikslinimo“ 1.3 punktas, kuriuo patikslintas R. Z. atlyginimas ir draudžiamosios įmokos. Kasatoriai atkreipia dėmesį, kad 2012 m. vasario 28 d. SODROS Klaipėdos skyriaus išduotoje pažymoje patvirtinamas R. Z. valstybinis socialinis draudimas bei nedarbingumas (T. 4, b. l. 157). GNSB „K.“ tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktas Nr.01-02/11, kuriuo šalys įskaito GNSB „K.“ 27 218,57 Lt darbo užmokesčio įsiskolinimą R. Z. mažinant pastarosios įsiskolinimą savininkui tenkančiomis išlaidomis tokiai pat sumai, nėra nuginčytas teisme, todėl yra galiojantis ir vykdytinas (T. 4, b. l. 192).
Kasatoriai teigia, kad teisme neįsigilinta, kodėl 2007-02-10 nebuvo įsteigta GNSB „K.“, bet įsteigta asociacija (nes nebuvo bendrijos steigimui reikalingo kvorumo). Sušaukus 2007-04-23 sklypų savininkų susirinkimą (T. 3, b. l. 84-86) ir kvorumui esant, dalyvaujant 12 sklypų savininkų, buvo nuspręsta patvirtinti steigiamojo susirinkimo išrinktą pirmininkę R. Z. ir suteikti jai visus reikalingus įgaliojimus, patvirtinta pajamų–išlaidų sąmata dvejiems metams, kurioje numatytos pajamos yra preliminarios – avansinės įmokos iš sklypų savininkų 30 000 Lt ir apie 6000 Lt. Nei Asociacijų įstatyme, nei GNSB „K.“ asociacijos įstatuose nėra tikslaus teisinio reglamentavimo, kaip turi būti grąžinamas avansas sklypo savininkui. Kadangi asociacijos pirmininkė R. Z. automatiškai įgavo visus su asociacijos valdymu susijusius įgaliojimus, tarp jų ir teisę įgalioti kitą fizinį asmenį tvarkyti asociacijos buhalterinę apskaitą ir pinigines lėšas, esančias bankuose (Įstatų 13.1.4 punktas) (T. 1, b. l. 37-40), todėl atliekant pinigų operacijas asociacijos narių atskiro sutikimo (pritarimo) ar įgaliojimo konkrečiam veiksmui gauti nereikėjo, asociacijos nariai niekaip neapribojo jos, kaip pirmininkės, veiklos. Kasacinis teismas, formuodamas praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad nors byloje nėra duomenų apie tokio įgaliojimo konkrečiam veiksmui suteikimą, tačiau visuotinio susirinkimo teisė, suteikianti įgaliojimus dvejų metų kadencijai asociacijos pirmininkui atstovauti asociacijai valstybinėse institucijose bei santykiuose su privačiais juridiniais bei fiziniais asmenimis, yra absoliuti, jos negali paneigti įgaliojimo konkrečiam veiksmui nebuvimas.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad remiantis GNSB „K.“ Įstatų VII skyriaus 7.2.2 punktu sklypo savininkas privalo proporcingai savo daliai bendrojoje nuosavybėje apmokėti išlaidas bendriems objektams išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kt. (T. 1, b. l. 52) (CK 4.82 straipsnio 3 dalis). GNSB „K.“ 2007 m. balandžio 23 d. asociacijos narių susirinkime patvirtintoje pajamų–išlaidų sąmatoje numatytos pajamos yra preliminarios (avansinės įmokos iš sklypų savininkų 30 000 Lt ir apie 6000 Lt). Joks avansas ar avansinė įmoka nėra ir negali būti teismo traktuojami kaip pareiga ar prievolė. Kasatoriai pažymi, kad remiantis 2007 ir 2008 metų GNSB „K.“ Faktinių išlaidų registro duomenimis patirtos faktinės išlaidos, tenkančios tuometinei sklypo savininkei R. Z., sudarė 19 062 Lt, t. y. ši suma yra daug mažesnė nei tuo metu galiojęs 250 MGL dydis – 32 500 Lt. Dėl to atsakomybė galėjo kilti tik pagal BK 183 straipsnio 1 dalį (Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros 2010 m. lapkričio 15 d. nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00673-09, nes nepadaryta veika, turinti BK 300 straipsnio 1 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje numatytų požymių).
Kasatoriai pažymi, kad teismų padarytos išvados, jog R. Z. sugrąžintos lėšos, remiantis sutartimi Nr. TK06-06/08, buvo panaudotos antrą kartą kitam tikslui, nes neva ji nutarė neeikvoti savo santaupų ir panaudojo lėšas savo interesams bei poreikiams tenkinti, prieštarauja kasatorės ikiteisminiame tyrime bei pirmosios instancijos teismo posėdžiuose duotiems parodymams ir 2013 m. liepos 24 d. posėdyje pateiktiems raštu 2013 m. kovo 13 d. parodymams (T. 4, b. l. 120). Asociacijos grąžintas lėšas R. Z. buvo priversta panaudoti asmeninėms išlaidoms (11 000 Lt), susijusioms su GNSB „K.“, nes reikėjo teisininkų paslaugų dėl L. M. inicijuotų civilinių teisminių procesų. Be to, ji turėjo asmeninių įsipareigojimų, susijusių su GNSB „K.“ kaip statytoja, dėl gręžinio įrengimo už 35 000 Lt ir pagal sutartį Nr. 06-06/08 dėl VST išduotų techninių sąlygų įgyvendinimo – elektros įrenginių prijungimo prie AB VST už 20 000 Lt. 2011 m. birželio 30 d. pagal šias sutartis R. Z. visiškai atsiskaitė (T. 3, b. l. 50). Viso ikiteisminio tyrimo ir teisminio proceso metu R. Z. duotų parodymų nekeitė.
Kasatoriai nesutinka su apeliacinės instancijos teismo teiginiais, jog „iš 2009-10-09 GNSB „K.“ visuotinio narių susirinkimo protokolo matyti, kad iš asociacijos už skolas buvo pašalinti kai kurie jos nariai, tačiau R. Z. savęs skolininke neįvardijo, nors visus avansinius įnašus buvo susigrąžinusi 2009 m. vasario 12 d. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji tai darė sąmoningai, nes tokiu būdu tyčia nuo kitų asociacijos narių slėpė tikrąją padėtį“. Kasatoriai nurodo, kad 2013 m. kovo 25 d. Klaipėdos AVPK Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriuje kaip liudytojas apklaustas A. K. parodė: „Be to, apie tai, kad R. Z. persivedė į savo asmeninę sąskaitą pinigus bendrijos (asociacijos), nariai sužinojo 2009 metų vasario mėnesį, tiksliau pasakyti kada negaliu, nes neprisimenu. R. Z. GNSB „K.“ yra skolinga 34 165 Lt ir jokių pinigų ji į bendrijos sąskaitą neperveda“ (T. 2, b. l. 44). Akivaizdu, kad apie GNSB „K.“ sklypo savininkei R. Z. grąžintą avansinę įmoką 34 000 Lt bei paskolą-avansą 5000 Lt visiems asociacijos nariams buvo žinoma dar 2009 m. vasario mėn., tai pasakytina ir apie R. Z. skolą asociacijai. Kasatoriai pažymi, kad visuose asociacijos narių susirinkimuose buvo kalbama apie R. Z. skolą asociacijai, bet į susirinkimo darbotvarkės klausimus nė karto nebuvo įtrauktas punktas dėl jos pašalinimo iš asociacijos už skolas. GNSB „K.“ asociacijos narių susirinkimų protokolai bei sprendimai buvo registruojami VĮ „Registrų centras“, kurio informacija yra vieša. Kasatorių manymu, liudytojo A. K. parodymai paneigia aplinkybę apie R. Z. tyčinius veiksmus ir nusikalstamų veikų buvimą. Dėl pirmininkės R. Z. veiksmų – GNSB „K.“ sklypo savininkei R. Z. avansinės įmokos grąžinimo – jokiems fiziniams ar juridiniams asmenims reali žala, taigi joks poveikis BK 183 straipsnio 2 dalies saugomiems teisiniams santykiams nebuvo padarytas, o dėl tokių veiksmų taikyti baudžiamąją atsakomybę kaip kraštutinę priemonę nėra būtina. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nurodyta, kad Žmogaus teisių ir pagrindų laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalis įpareigoja nacionalinius teismus išsamiai ištirti šalių pateiktus paaiškinimus, argumentus ir apkaltinamuosius bei išteisinamuosius įrodymus be išankstinio vertinimo, ar jie svarbūs sprendimo priėmimui. Ši nuoroda yra susijusi su kitu Teismo praktikoje įvertintu principu – teismų sprendimuose turėtų būti tinkamai nurodyti motyvai, kuriais jie yra pagrįsti. Sprendimo motyvavimas yra būtinas, norint parodyti, kad bylos šalys buvo išklausytos ir teisingumas įvykdytas atidžiai (Hirvisaari v. Finland, no. 49684/99, par. 30, judgement of 27 September 2001).
Apibendrindami kasatoriai nurodo, kad teismai netinkamai įvertino bylos įrodymus bei nustatė faktines veikos padarymo aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti į bylą išteisinamuosius įrodymus ir nesant R. Z. veikoje būtinųjų inkriminuojamo nusikaltimo sudėties subjektyviųjų požymių (tyčios) pripažino ją kalta dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo.
Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė atsiliepimu prašo nuteistosios R. Z. ir jos gynėjo advokato A. Kvaščevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Prokurorė nurodo, kad kasaciniame skunde ginčijamas apkaltinamųjų nuosprendžių teisėtumas ir pagrįstumas, pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų išvadų atitikimas faktinėms bylos aplinkybėms, įrodymų pakankamumas ir jų vertinimas, tačiau kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), todėl byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Iš kasacinio skundo turinio, kuriame iš esmės atkartojami esminiai apeliacinio skundo argumentai bei cituojamos Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo bei GNSB „K.“ įstatų nuostatos, kurių, kasatorių nuomone, buvo laikomasi, matyti, kad kasatoriai, teigdami, jog R. Z. kaltumas padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, neįrodytas, iš esmės ginčija įrodymų vertinimą. Visi kasacinio skundo argumentai iš esmės buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Be to, remiantis BPK 367 straipsnio 3 dalimi, kasacinio skundo argumentai dėl prokurorės D. Dyburienės priimto sprendimo baudžiamojoje byloje Nr. 30-1-00673-09 (10), dėl liudytojų R. B. ir specialistės I. Auškalnienės apklausų pirmosios instancijos teisme paliktini nenagrinėti.
Atsiliepime nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis: 2013-01-14 specialisto išvadą Nr. 4019(1202), liudytojo A. K., R. Z. parodymus bei kitus rašytinius duomenis, nustatė, kad R. Z. pasisavino jai patikėtą ir jos žinioje buvusį asociacijai GNSB „K.“ priklausantį didelės vertės turtą (54 000 Lt). Teismas paneigė R. Z. parodymus, kad ji iš šios asociacijos sąskaitos į savo sąskaitą pervedė jai realiai priklausantį darbo užmokestį, ir nustatė, kad nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2011 m. vasario 1 d. jai nesumokėtas darbo užmokestis sudarė 28 313,58 Lt. 2011 m. vasario 1 d. tarpusavio įsiskolinimų užskaitymo aktu Nr. 01-02/11 darbo užmokesčio įsiskolinimas – 27 218,57 Lt – R. Z. įskaitytas mažinant tokia pat suma jos įsiskolinimą asociacijai. Iš faktinių bylos aplinkybių matyti, kad pinigus R. Z. pasisavino 2009 m. vasario 12 d. dar prieš šio darbo užmokesčio įsiskolinimo atsiradimą, o į asmeninę sąskaitą pervestus pinigus panaudojo ne asociacijos interesams, o savo poreikiams tenkinti, t. y. jais disponavo savo nuožiūra. Nustatęs šias faktines aplinkybes, teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad R. Z. veikoje yra visi būtini turto pasisavinimo požymiai. Nuosprendyje yra išdėstyti įrodymai, išnagrinėti teisiamajame posėdyje, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nuteistosios kaltės, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kaltinamosios duotus parodymus bei pateiktus kitus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadų teisingumą, dar kartą įvertino įrodymus ir nustatęs, kad neįrodyta, jog ji 2007 m. lapkričio 30 d. pasisavino 15 000 Lt, šią aplinkybę iš kaltinimo pašalino. Šis teismas motyvavo, kodėl sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Z. 2007 m. liepos 11 d. – 2007 m rugpjūčio 6 d. įneštos lėšos į šios asociacijos sąskaitą banke tapo bendru asociacijos narių turtu. Pagal Asociacijos įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 4 punktą, asociacijos narys bet kada gali išstoti iš asociacijos, tačiau stojamieji nario įnašai ir nario mokesčiai ar kitaip asociacijos nuosavybėn perduotos lėšos ir turtas negrąžinami. Tačiau nuteistoji, pasinaudodama savo, kaip asociacijos pirmininkės ir buhalterės, pareigomis, iš asociacijos sąskaitos banke į savo asmeninę sąskaitą per du kartus persivedė 39 000 Lt.
Prokurorė atkreipia dėmesį į tai, kad R. Z. apeliacinio skundo pradžioje teigė, jog iš asociacijos banko sąskaitos į savo sąskaitą pervedė jai realiai priklausantį darbo užmokestį, o skundo pabaigoje teigė, kad būdama asociacijos pirmininke teisėtai grąžino pagal asociacijos narės R. Z. prašymus jos pačios į asociacijos sąskaitą pagal sutartį Nr. TK06-06-/08 įmokėtą 39 000 Lt avansinę įmoką. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu R. Z. parodė, kad pinigus iš asociacijos sąskaitos atsiėmė tam, kad jais atsilygintų už savo prisiimtus įsipareigojimus pagal tris sutartis: dėl gręžinio, elektros linijų atšakų, gatvių apšvietimo įrengimo. Iš viso turėjo įsipareigojimų už 35 000 Lt. Pinigus iš asociacijos sąskaitos susigrąžino todėl, kad nutarė neeikvoti savo santaupų, tuos pinigus panaudojo antrą kartą kitam tikslui, kad sumokėtų už savo, kaip fizinio asmens, įsipareigojimus. Vėliau kaltinamoji parodė, jog pinigus iš GNSB „K.“ banko sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą pervedė išsigandusi, kad kitas bendrijos vadovas jos pinigų nepasisavintų ar neiššvaistytų. Aptarti įrodymai patvirtina, kad R. Z. nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarė veikdama tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis). Pasisavinto turto vertė viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, todėl nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.
Prokurorė nesutinka su kasatorių teiginiais, kad teismai atsisakė priimti R. Z. teisinančius įrodymus. Visi R. Z. ir jos gynėjo advokato pateikti dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, buvo pridėti prie bylos ir teismų įvertinti. Taip pat nepagrįsti kasatorių teiginiai dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimo, nes teismai, išsamiai bei nešališkai išnagrinėję visas bylos aplinkybes, byloje esančius ir teisiamajame posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus vertino ir atskirai, ir lygindami juos tarpusavyje, tyrė bei analizavo tiek R. Z. teisinančius, tiek ją kaltinančius įrodymus, laikydamiesi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nuosprendyje išdėstė visus teisiamajame posėdyje išnagrinėtus duomenis, kuriuos pripažino įrodymais, nurodė, kuriais iš jų grindžiama kasatorės kaltė, taip pat ir motyvus, kuriais vadovaudamiesi atmetė teisinančius įrodymus.
Nuteistosios R. Z. ir jos gynėjo kasacinis skundas atmestinas.
Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį
Kasaciniame skunde dirbtinai susiejama R. Z. veikla vadovaujant asociacijai GNSB „K.“ ir jos veiksmai pervedant asociacijos sąskaitoje esančius pinigus į savo sąskaitą. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad R. Z. buvo pateikusi prašymą dėl išstojimo iš asociacijos narių, tačiau dėl teisinio reguliavimo kliūčių ji negalėjo išstoti iš asociacijos, todėl sustabdė narystę GNSB „K.“.
Iš kasaciniame skunde nurodytų dokumentų matyti, kad R. Z. savo narystę asociacijoje GNSB „K.“ buvo sustabdžiusi laikinai dėl nesutarimų organizuojant ir vykdant pirmininko perrinkimą ir įregistravimą. Į teismą su ieškiniu R. Z. taip pat kreipėsi ne dėl išstojimo iš asociacijos ir įnašų grąžinimo, o dėl GNSB „K.“ visuotinio narių susirinkimo sprendimo atleisti R. Z. iš pirmininko pareigų bei naujo pirmininko paskyrimo. Taigi R. Z. pareiškimai dėl narystės sustabdymo bei kreipimasis į teismą buvo susiję ne su jos turtinių klausimų sprendimu asociacijoje GNSB „K.“, o su ginčais, susijusiais su asociacijos valdymo organų išrinkimu bei jos pašalinimu iš pirmininkės pareigų. Šios aplinkybės negali būti siejamos su pareikštu kaltinimu ir R. Z. nuteisimu dėl turto pasisavinimo.
Turto pasisavinimas – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai ir neatlygintinai pasisavina patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę.
Bylos proceso metu nustatyta, kad R. Z. iš savo asmeninės sąskaitos į GNSB „K.“ sąskaitą, esančią banke AB „Swedbank“, per penkis kartus pervedė 54 000 Lt, t. y.: 2007 m. liepos 11 d. – 15 000 Lt; 2007 m. liepos 12 d. – 15 000 Lt; 2007 m. liepos 22 d. – 15 000 Lt; 2007 m. rugpjūčio 1 d. – 5000 Lt; 2007 m. rugpjūčio 6 d. – 4000 Lt. 2007 m. liepos 11 d. mokėjimo pavedime nurodyta, kad pinigai pervedami už vandentiekio, nuotekų ir vidaus statybinių kelių komunikacijas, o kituose pavedimuose – pagal sutartį Nr. TK 06-06/08, kurį surašė ir pasirašė tuo metu bendrijos pirmininke ir buhaltere dirbusi pati R. Z.. Remdamiesi GNSB „K“ visuotinio narių susirinkimo sprendimais bei paminėtais mokėjimo pavedimais, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad R. Z. įneštos lėšos į GNSB „K.“ sąskaitą banke tapo bendru asociacijos narių turtu, t. y. svetimu turtu kiekvienam iš asociacijos narių, nes tos lėšos skirtos konkretiems tikslams (uždaviniams), numatytiems Įstatuose, įgyvendinti.
Teismų išnagrinėtos bylos aplinkybės ir ištirti įrodymai patvirtina, kad R. Z. 2008 m. gruodžio 17 d. remdamasi sutartimi Nr. TK06-06/08 (ta pačia, kuria buvo pervesti pinigai į GNSB „K.“ sąskaitą) iš GNSB „K.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, mokėjimo nurodymu Nr. 206, pervedė 20 000 Lt. R. Z. 2009 m. vasario 12 d. remdamasi ta pačia sutartimi Nr. TK06-06/08 iš GNSB „K.“ sąskaitos (duomenys neskelbtini), esančios AB „Swedbank“, į savo asmeninę sąskaitą (duomenys neskelbtini), esančią tame pačiame banke, mokėjimo nurodymu Nr. 222, pervedė 19 000 Lt. Nurodytu laikotarpiu R. Z. dirbo GNSB „K.“ pirmininke ir buhaltere, todėl turėjo teisę duoti nurodymus dėl piniginių lėšų panaudojimo ir vykdyti asociacijos sąskaitoje esančių piniginių lėšų operacijas. Šios funkcijos jai buvo patikėtos pagal pareigas. Teismų praktikoje patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų ar sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus. Asociacijos sąskaitoje esančiais pinigais R. Z. galėjo disponuoti remiantis Lietuvos Respublikos įstatymais, GNSB „K.“ įstatais ar visuotinio narių susirinkimo sprendimais dėl asociacijos tikslų įgyvendinimo. R. Z. iš GNSB „K.“ banke esančios sąskaitos tyčia pervesdama pinigus į banko asmeninę sąskaitą panaudojo ne GNSB „K.“ interesams, o savo, kaip fizinio asmens, poreikiams tenkinti, t. y. jais disponavo savo nuožiūra.
Nuteistosios ir jos gynėjo kasacinio skundo teiginiai, kad ji GNSB „K.“ priklausančių pinigų nepasisavino, nes šie jai (nuteistajai) priklausė, kadangi pinigus ji buvo avansu įmokėjusi asociacijos reikmėms už bendrus darbus, be to, asociacija jai buvo skolinga už darbą, atmestini. Kaip jau minėta, teismai teisingai pažymėjo, kad R. Z. įneštos lėšos į GNSB „K.“ sąskaitą banke tapo bendru asociacijos narių turtu, t. y. svetimu turtu kiekvienam iš asociacijos narių, kuris skirtas konkretiems tikslams (uždaviniams), numatytiems Įstatuose, įgyvendinti. Kasaciniame skunde išdėstytus argumentus būtų galima vertinti kaip tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą ar atsisakymą kartu su kitais asociacijos nariais atlikti vandentiekio, nuotekų ir vidaus statybinių kelių komunikacijų įrengimo darbus tuo atveju, jei R. Z. būtų apie tai informavusi GNSB „K.“ asociacijos narius ar įtraukusi į asociacijos buhalterinę apskaitą lėšų paėmimą užskaitant už atliktą darbą. Tokiu atveju būtų pagrindas svarstyti šiuos veiksmus kaip civilinį teisinį ginčą, tačiau tokių duomenų byloje nėra. Tai, kad remiantis 2007 ir 2008 metų GNSB „K“ faktinių išlaidų registrų duomenimis patirtos faktinės išlaidos, tenkančios tuometinei sklypo savininkei R. Z., sudarė 19 062 Lt, neturi reikšmės visos pinigų sumos pasisavinimo faktui, o tik patvirtina, jog įmokėti pinigai buvo naudojami asociacijos GNSB „K.“ tikslams įgyvendinti. Nuteistosios R. Z. teiginiai, kad GNSB „K.“ jai nesumokėjo atlyginimo arba dėl užskaitymų už darbą, nepagrįsti, nes lėšų pasisavinimo laikotarpiu ji dirbo buhaltere, todėl pati periodiškai išsimokėdavo atlyginimą ir sąskaitoje buvo pakankamai lėšų atlyginimui išmokėti. Tai, kad vėliau susidarė GNSB „K.“ įsiskolinimas R. Z. už atliktą darbą, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes tai, kaip teisingai pažymėjo bylą nagrinėję teismai, akivaizdžiai yra civilinių teisinių santykių nagrinėjimo objektas. Veika teisingai kvalifikuota kaip baigtas turto pasisavinimas, nes R. Z. pasavino lėšas, kurios buvo apskaitytos asociacijos GNSB „K.“ balanse ir buvo šio juridinio asmens nuosavybė.
Byla apeliacine tvarka išnagrinėta laikantis bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrųjų nuostatų, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo esminius apeliacinio skundo argumentus, nuteistosios ir jos gynėjo prašymu atliko įrodymų tyrimą. Nepagrįstai skunde tvirtinama, kad buvo suvaržytos kasatorės teisės teikti įrodymus, nes teismas netenkino jos prašymo apklausti R. B., generalinį rangovą bei kitus liudytojus, specialistę I. Auškalnienę ir taip pažeidė baudžiamosios bylos nagrinėjimo visapusiškumo ir objektyvumo principus. Bylos apeliacinio nagrinėjimo metu nei kasatorė, nei jos gynėjas tokio prašymo (apklausti minėtus liudytojus) nepareiškė. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi įstatymo reikalavimais išnagrinėti bylą išsamiai, nesant tyčinę kaltę patvirtinančių įrodymų iš kaltinimo buvo pašalinta R. Z. kaltinime nurodyta aplinkybė, kad ji 2007 m. lapkričio 30 d. pasisavino GNSB „K.“ priklausančius 15 000 Lt.
Apeliacinės instancijos teismas teisingai kvalifikavo veiką, pripažindamas, kad R. Z. tokiais savo veiksmais, turėdama vieningą tyčią, per du kartus pasisavino svetimą turtą, t. y. 39 000 Lt, ir tai atitinka BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistosios R. Z. ir jos gynėjo advokato Alvydo Kvaščevičiaus kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Viktoras Aidukas
Aldona Rakauskienė
Alvydas Pikelis
