Baudžiamoji byla Nr. 2K–410/2014
Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00615-2011-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
. 1.2.14.5;
2.4.7 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Aurelijaus Gutausko ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
sekretoriaujant Ritai Bartulienei,
dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui,
nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. P.,
teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendis – panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams ir, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, ši bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda, bei priimtas naujas nuosprendis – R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, o prašymas dėl proceso išlaidų priteisimo atmestas; kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendžiu R. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams dviem mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. rugsėjo 22 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas vieneriems metams dviem mėnesiams ir 10 MGL (1250 Lt) dydžio bauda. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies – jai iš R. J. priteista 66 110,25 Lt turtinei ir 1200 Lt neturtinei žalai atlyginti bei 3600 Lt atstovavimo išlaidoms apmokėti. R. J. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti šio nusikaltimo požymių. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Ž. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Tomo Šeškausko pranešimą, nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės, prašiusios kasacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
R. J. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad, turėdamas tikslą apgaule įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklaidindamas J. P. neva pinigus panaudos abiejų bendriems verslo tikslams – produkcijos iš UAB „Vision Euronord“ įgijimui bei platinimui, po mėnesio sumokės pelno dalį – 5000 Lt, o per metus – 119 000 Lt, tai turėjo įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui perduoti turtą, žadėdamas mokėti palūkanas už kreditą ir skolą grąžinti po trijų mėnesių, įkalbėjo J. P. sudaryti savo vardu paskolos sutartį, paimti paskolą ir perduoti jam pinigus produkcijai iš UAB „Vision Euronord“ pirkti; nukentėjusiajai J. P. 2010 m. rugpjūčio 18 d. pagal paskolos sutartį Nr. 4VJ-10594, sudarytą Kauno m. 4-ame notarų biure, adresu: Mituvos g. 5, Kaunas, gavus iš A. K. 47 000 Lt paskolą ir tą pačią dieną automobilyje prie Mituvos g. 5-o namo, Kaune, perdavus jam (R. J.) 42 300 Lt, šiuos pinigus R. J. pasisavino, pasibaigus sutartyje nurodytam trijų mėnesių terminui, jų negrąžino, taip apgaule įgijo nukentėjusiajai J. P. priklausančius 42 300 Lt, padarydamas jai 42 300 Lt turtinę žalą.
Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. P. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 23 d. nuosprendį ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2013 m. spalio 16 d. nuosprendį.
Kasatorė nurodo, kad sukčiavimas, be kita ko, gali reikštis ir apgaule įtraukiant nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį ir taip užvaldant svetimą turtą, o esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriant jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>).
Pirmosios instancijos teismo išvada dėl R. J. įvykdyto tyčinio didelės vertės svetimo turto įgijimo apgaule atitinka bylos aplinkybių visumą. Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnio nustatyta tvarka, teismas pagrįstai konstatavo, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis R. J. veikoje visiškai įrodyta, jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal šį baudžiamąjį įstatymą.
Nukentėjusioji atkreipia dėmesį į tam tikras aplinkybes, jos nuomone, patvirtinančias pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, kuriuo R. J. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, pagrįstumą bei teisėtumą. Ji pažymi, kad su R. J. bendro verslo nevykdė. Ji tik vieną kartą iš bendrovės „Vision“ pirko maisto papildų, daugiau jokios veiklos nevykdė. R. J. tik mokė ją verslo. Paskola buvo paimta R. J. Visas paskolos sąlygas aptarinėjo R. J. ir A. K. Tas faktas, kad liudytojas A. K. pripažino, jog apie paskolą šnekėjo liepos mėnesį (kai tuo tarpu paskola J. P. suteikta 2010 m. rugpjūčio 18 d.), rodo, jog R. J. ir A. K. buvo pažįstami. Be to, šis liudytojas parodė, kad paskolą suteikė, nes manė, jog tai pelningas verslas, nors su J. P. apie verslą nieko nekalbėjo. Byloje esanti bendrovės „Vision“ lentelė įrodo, kad už į verslą investuotus paskolintus pinigus jai per metus turėjo būti sumokėta 119 000 Lt. Nukentėjusioji pasitikėjo R. J., manė, kad jis pasiturintis, tuo metu pati turėjo finansinių problemų, tačiau, jeigu būtų žinojusi, kad jis pinigų neturi, nebūtų ėmusi paskolos ir perdavusi jam pinigus. Paimdamas iš nukentėjusiosios pinigus, R. J. nepasirašė jokio pinigų gavimo faktą patvirtinančio dokumento ir taip sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusioji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti pažeistą teisę į savo turtą arba toks pažeistos teisės gynimo būdas būtų iš esmės pasunkintas. Jeigu R. J. nebūtų pasirašęs vekselio, jis tvirtintų, kad apskritai neėmė pinigų. Be to, vekselį R. J. pasirašė tik liudytojai S. K. tarpininkaujant ir kelis kartus jos paragintas. Vekseliu jis įsipareigojo skolą grąžinti iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai tuo tarpu kasatorė pagal paskolos sutartį pinigus turėjo grąžinti iki 2010 m. lapkričio 18 d., o už kiekvieną paskolos negrąžinimo dieną buvo skaičiuojami 0,5 proc. delspinigiai. Kasatorės nuomone, pasirašydamas vekselį R. J. siekė atitolinti paskolos grąžinimą, o kartu išvengti ir baudžiamosios atsakomybės. Kasatorei laiku negrąžinus paskolos, buvo areštuotas visas turtas ir paskelbtos varžytynės. R. J. nerodė jokios iniciatyvos nuostoliams mažinti ir skolai grąžinti, nors, pagal pateiktus duomenis, gavo nemažų pajamų ir turėjo galimybę grąžinti bent dalį skolos. Be to, jau skolindamasis iš kasatorės R. J. buvo skolingas S. K. 48 000 Lt (liudytojos S. K. parodymai), G. Ž. – 9000 Lt (G. Ž. parodymai), o R. J. įmonės RSM skolos sudarė 10 000 Lt. Visa tai rodo, kad R. J. neturėjo realios galimybės pasiskolintą sumą grąžinti. R. J. nurodytos aplinkybės apie sužlugusį verslą neatitinka tikrovės, jis nepateikė jokių tai patvirtinančių dokumentų, be to, jis dešimt metų dirbo su „Vision“ maisto papildais, tą veiklą gerai išmanė, vis pirkdavo produkciją („Vision International People Group“ pateikti duomenys apie įsigytą produkciją), o tai reiškia, kad verslas klestėjo. Veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, buvimą įrodo ir kita bylos medžiaga – 2010 m. rugpjūčio 18 d. paskolos sutartis, sutartinės hipotekos lakštas, 2011 m. balandžio 7 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, „Vision International People Group“ raštai Nr. 120518-1, 120329-1 ir 09-19, liudytojų V. M., L. M., pačios kasatorės parodymai. Išnagrinėta bylos medžiaga rodo, kad R. J. nusikalstama veika buvo iš anksto suplanuota, jis melagingai įtikino kasatorę, jog ji gaus pelno dalį (5000 Lt per mėnesį, 119 000 Lt per metus), ir tai turėjo lemiamos įtakos nukentėjusiosios apsisprendimui sudaryti kredito sutartį ir gautus pinigus perduoti nuteistajam. Taip pat, pasak kasatorės, pirmosios instancijos teismas teisingai priteisė civilinį ieškinį. Gauta paskola buvo skirta R. J., taigi ir su paskola susijusios išlaidos priklauso jam, be to, pats R. J. 2011 m. balandžio 7 d. pasirašė 50 500 Lt vekselį; ši suma, susidedanti iš civilinėje byloje teismo priteisto išieškojimo ir žyminio mokesčio, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo aprobuotą praktiką, pagal kurią kaip turtinė žala gali būti vertinami tik realiai patirti nusikalstamos veikos sąlygoti turtiniai netekimai ar išlaidos.
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. kasacinis skundas atmestinas.
R. J. kaltinimas apgaule pasisavinus jam patikėtus J. P. paskolos pinigus buvo grindžiamas tuo, kad R. J., nurodydamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes (neva pinigus panaudos bendriems didelį pelną duosiančio verslo tikslams, pažadėdamas didelę pelno dalį) bei apgaulingai žadėdamas mokėti palūkanas už kreditą ir skolą grąžinti po trijų mėnesių, įkalbėjo J. P. sudaryti jai nenaudingą paskolos sutartį, išviliojo iš jos pagal šią sutartį gautus 42 300 Lt ir šiuos pinigus pasisavino.
Nukentėjusioji J. P., nesutikdama su apeliacinės instancijos teismo išvadomis dėl apgaulės požymio nebuvimo, nurodo, kad neįvertintos visos R. J. panaudotą apgaulę patvirtinančios aplinkybės: nuteistojo pažintis su kreditoriumi A. K.; R. J. nuslėpimas, kad jis turi skolų; nukentėjusiosios sunki finansinė padėtis, kuriai išspręsti buvo skubiai reikalingi pinigai; faktas, kad R. J. nepasirašė jokio dokumento, patvirtinančio, jog jis gavo pinigus; pavėluotas R. J. vekselio pasirašymas; nukentėjusiosios įsitikinimas, kad R. J. turtingas, jo verslas perspektyvus ir pelningas.
Dėl tokių kasacinio skundo argumentų visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad kasacinėje instancijoje tikrinama, ar gaunant, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Taigi kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su nustatytomis bylos aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu, prašoma atsižvelgiant į atskiras aplinkybes, įrodymus, jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl naujo nuosprendžio išvadų atitikties bylos aplinkybėms, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas.
Antra, pažymėtina, kad BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui, turtinei teisei įgyti ar turtinei prievolei išvengti arba ją panaikinti. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg3LzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-387/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-387/2009">2K-387/2009</a>, 2K-538/2010, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-255/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-255/2012">2K-7-255/2012</a>, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Įtraukimo į nenaudingą sandorį bylose apgaulei nustatyti taip pat taikytinas kreditoriaus teisinės padėties pasunkinimo kriterijus (byloje nustatoma situacija, kai būtent dėl skolininko veiksmų kreditoriaus galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš esmės pasunkintos) bei nukentėjusiojo atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus. Vadovaujantis pastaruoju kriterijumi, kaltininko naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo nukentėjusiojo elgesio lygį (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013). Tai reiškia, kad nukentėjusiojo veiksmus konkrečioje situacijoje taip pat reikia vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, asmens (bonis pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną. Protingas elgesys įpareigoja veiksnų nukentėjusįjį domėtis savo teisėmis ir pareigomis sudarant sandorius, susijusius su verslo kreditavimu ar paskolos gavimu, įvertinti tokių sandorių finansinę riziką, kreiptis pagalbos į atitinkamas teisines institucijas, kurios galėtų suteikti teisinę pagalbą. Be to, sukčiavimas padaromas tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs nukentėjusįjį ar kitą asmenį, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina, numato, kad dėl jo veiksmų nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia.
Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismų praktikoje nustatytų apgaulės nustatymo kriterijų laikėsi. Šio teismo nuosprendyje nurodyta aplinkybių visuma, iš kurių padaryta pagrįsta išvada, jog R. J. nustatyti veiksmai neduoda pagrindo išvadai, kad jis tyčia iš anksto suklaidintų nukentėjusiąją dėl vykdyto verslo galimybių. Teismas nurodė rašytinius bylos duomenis, jog iš nukentėjusiosios gautus pinigus R. J. panaudojo UAB „Vision Euronord“ produkcijai pirkti. Teismas, remdamasis bylos medžiaga, motyvuotai nurodė, kokios aplinkybės dėl R. J. vykdyto verslo ir jo turtinės padėties buvo žinomos nukentėjusiajai, pasisakė dėl R. J. neprotestuotino paprastojo vekselio išdavimo aplinkybių, šio dokumento reikšmės nustatant R. J. apgaulę. Kasaciniame skunde nurodytos aplinkybės nepaneigia apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl apgaulės požymio nenustatymo. Byloje nenustatyta duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tai, kad J. P. R. J. būtų daręs tokį poveikį, dėl kurio ji nesugebėtų suprasti sudaryto civilinio sandorio, verslo kreditavimo finansinės rizikos ir galimų padarinių.
Pagal teismų praktiką gali būti kvalifikuojamas kaip sukčiavimas pinigų išviliojimas iš kaltininko pasitikėjimą įgijusių nukentėjusiųjų, šiems paskolinant, o kaltininkui apgaulingai žadant šias paskolas investuoti į verslą, suteikti įvairias paslaugas, nors realiai to kaltininkas nedaro ir neketina daryti (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjUxLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-651/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-651/2006">2K-651/2006</a>, 2K-118/2003, 2K-74/2006, 2K-377/2005, 2K–55/2014). Tačiau nagrinėjamoje byloje tokios aplinkybės nenustatytos.
Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų. Minėto BPK straipsnio 5 dalis įpareigoja teismą įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Tai reiškia, kad teismas negali ignoruoti kurios nors byloje surinktų įrodymų dalies: savo procesiniame sprendime jis turi nurodyti, kuriais įrodymais grindžia savo sprendimą, o kuriuos atmeta. Iš apeliacinės instancijos teismo turinio aiškiai matyti, kokie bylos duomenys ir jais nustatytos aplinkybės lėmė šio teismo išvadas dėl R. J. išteisinimo. Darydamas šias išvadas šis teismas nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo yra neteisingos.
Taigi darytina išvada, kad, atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas, kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys neduoda pagrindo įžvelgti netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ar esminių BPK pažeidimų, dėl ko šį nuosprendį reikėtų naikinti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės J. P. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Aurelijus Gutauskas
Tomas Šeškauskas
