Baudžiamoji byla Nr. 2K–477/2014
Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00692-2011-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.14.6.1;
1.2.29.1 (S)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. lapkričio 18 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Gintaro Godos ir pranešėjo Alvydo Pikelio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. Z. (A. Z.), V. N., D. G. kasacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 26 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:
A. Z. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį 85 MGL (11 050 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (11 050 Lt) bauda;
V. N. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį 85 MGL (11 050 Lt) bauda, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (11 050 Lt) bauda;
D. G. – pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį 85 MGL (11 050 Lt) bauda, pagal 300 straipsnio 1 dalį 30 MGL (3900 Lt) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 85 MGL (11 050 Lt) bauda.
Taip pat skundžiama Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 21 d. nutartis, kuria nuteistųjų A. Z., V. N., D. G. apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
A. Z. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: pagal 2005 m. kovo 13 d. darbo sutartį Nr. 186 dirbdamas UAB „GTC“ mašinistu, pagal 2011 m. sausio 3 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. 204 būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „GTC“ priklausantį turtą – dyzeliną, žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje MPT6 Nr. 138 yra apie 270 litrų dyzelino likutis, Darbo lape Nr. 00000459, grafoje „Likutis darbo pradžioje“, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „29,02 kg“, ir 2011 m. balandžio 21 d. telefonu iš UAB „GTC“ užsakė 500 litrų dyzelino, po to 2011 m. balandžio 22 d. apie 11 val. „D“ geležinkelio stotyje, esančioje Klaipėdoje, Kairių g. 1, veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir D. G., V. N. į „D“ geležinkelio stotį, esančią Klaipėdoje, Kairių g. 1, automobiliu „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (valst. Nr. RA 566) atvežus 900 litrų dyzelino, iš šio kiekio 160 litrų V. N. įpylus į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr. 138, A. Z., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr. 138 V. N. įpylė tik 160 litrų, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 45 pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr. 138 buvo įpilta 500 litrų dyzelino; D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną (duomenys neskelbtini) V. N. dyzelino neįpylė, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 49 pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 400 litrų dyzelino; tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba ((duomenys neskelbtini), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „D“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „G“ apsaugos darbuotojai. Taip A. Z. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti UAB „GTC“ priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 Lt sumą.
V. N. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: pagal 2003 m. balandžio 22 d. darbo sutartį Nr. 70 dirbdamas UAB „GYC” vairuotoju, pagal 2011 m. sausio 31 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. 18 būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „GTC“ priklausantį turtą – dyzeliną, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrai grupe su A. Z. ir D. G., pagal išankstinius D. G. ir A. Z. melagingus reikalavimus formoje F-98 2011 m. balandžio 22 d. apie 7 val. UAB „GTC“ teritorijoje, esančioje Šiaulių r., Šilėnai, Geležinkelio g. 20, į cisterną (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įsipylė 900 litrų dyzelino ir šią priekabą-cisterną automobiliu „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) atvežė į „D“ geležinkelio stotį, esančią Klaipėdoje, Kairių g. 1,. 2011 m. balandžio 22 d. apie 11 val. „D“ geležinkelio stotyje, esančioje Klaipėdoje, Kairių g. 1 veikdamas bendrininkų grupe su A. Z. ir D. G., 160 litrų įpylė į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr. 138, kur A. Z., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr. 138 V. N. tyčia įpylė tik 160 litrų, V. N. davė A. Z. pasirašyti Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 45, kur A. Z. pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr. 138 buvo įpilta 500 litrų dyzelino; D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną (duomenys neskelbtini) V. N. dyzelino neįpylė, V. N. davė D. G. pasirašyti Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 49, kur D. G. pasirašė, taip melagingai patvirtino, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 400 litrų dyzelino, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „D“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „Gelsauga“ apsaugos darbuotojai. Taip V. N. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti jo žinioje buvusį svetimą, UAB „GTC“ priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 Lt sumą.
D. G. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe, pasikėsino pasisavinti jam patikėtą svetimą turtą ir suklastojo dokumentus: pagal 1997 m. kovo 3 d. darbo sutartį Nr. 49 K, dirbdamas UAB „GTC” mašinistu, pagal 2011 m. sausio 31 d. visiškos individualios materialinės atsakomybės sutartį Nr. 164, būdamas materialiai atsakingas už bendrovės materialines vertybes, turėdamas išankstinę tyčią pasisavinti jam patikėtą svetimą UAB „GTC“ priklausantį turtą – dyzeliną, žinodamas, kad jo aptarnaujamoje bėginėje mašinoje (duomenys neskelbtini) yra apie 200 litrų dyzelino likutis, Darbo lape Nr. 00000481 grafoje „Likutis darbo pradžioje“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „78,20 kg“, ir 2011 m. balandžio 21 d. telefonu iš UAB „GTC“ užsakė 400 litrų dyzelino, po to 2011 m. balandžio 22 d. apie 11 val. „D“ geležinkelio stotyje, esančioje Klaipėdoje, Kairių g. 1, veikdamas bendrininkų grupe su V. N. ir A. Z., V. N. į „D“ geležinkelio stotį, esančią Klaipėdoje, Kairių g. 1, automobiliu „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) atvežus 900 litrų dyzelino, iš šio kiekio 160 litrų V. N. įpylus į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 ir A. Z. Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 45 pasirašius, taip melagingai patvirtinant, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 buvo įpilta 500 litrų dyzelino, D. G., žinodamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną (duomenys neskelbtini) V. N. dyzelino neįpylė, Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 49 pasirašė, taip melagingai patvirtindamas, kad į jo aptarnaujamą bėginę mašiną (duomenys neskelbtini) buvo įpilta 400 litrų dyzelino, bei Darbo lape Nr. 00000481 grafoje „Gauta“ įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, t. y. „332,80 kg“ degalų kiekį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios, nes V. N., išvažiuojantį su automobiliu „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame buvo 740 litrų dyzelinio kuro, iš „D“ geležinkelio stoties, sulaikė UAB „G“ apsaugos darbuotojai. Taip D. G. suklastojo tikrus dokumentus ir pasikėsino pasisavinti UAB „GTC“ priklausantį turtą – 740 litrų dyzelino už 2945,20 Lt sumą.
Kasaciniu skundu nuteistasis A. Z. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 369 straipsnio 3 dalis), nes jo veikoje nebuvo nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje 183 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Teismų sprendimuose jo kaltės turinys (tiesioginė tyčia) neatskleistas, nepadaryta jo veiksmų analizė. Teismai, pasak kasatoriaus, vertindami nuteistųjų, liudytojų V. Š., G. J., V. D., J. L. ir V. N. parodymus, kuro siurblio apžiūros protokolą (T. 1, b. l. 73-74), nustatė, kad kuro siurblys buvo sugedęs. Teismų sprendimuose nėra įvardijama, kuo pasireiškė apgaulė jo veikoje. Anot kasatoriaus, iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad jo apgaulė sietina ne su kuro siurblio tyčiniu sugadinimu, o netinkamu informacijos pateikimu. Kasatoriaus nuomone, vertinant, ar jo veikoje buvo tiesioginė tyčia, buvo būtina nustatyti, ar kuro siurblys sugedo dėl subjektyvių priežasčių – techninių gedimų, ar tai sietina su tyčiniu kuro siurblio sugadinimu. Byloje nėra pateikta instrukcijų, kaip elgtis technikos gedimo atveju, kada pasirašyti kuro išdavimo žiniaraščiuose ir kituose dokumentuose. Pasak kasatoriaus, informacijos pateikimo ar nepateikimo, netinkamo pateikimo apie kuro siurblio gedimą negalima sieti su apgaule, prieš tai nenustačius kuro siurblio gedimo priežasties.
Kasatorius pažymi, kad nuteistojo D. G. valdomoje bėginėje mašinoje buvo keturi kuro bakai, nebuvo matavimo liniuotės, todėl D. G. pamatavo kuro kiekį su pagaliu ir pagal kuro lygį kuro bakuose buvo nustatytas jo apytikslis kiekis (T. 1, b. l. 115). Kaltinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį buvo pateiktas abstrakčiais, abejotinais įrodymais. Pasak kasatoriaus, priimti apkaltinamąjį nuosprendį jam nebuvo teisinio pagrindo ir dėl kitų objektyvių priežasčių: veika padaryta 2011 m. balandžio 22 d., po to buvo trys nedarbo dienos, dėl to kuro likučių kiekis buvo nustatytas tik 2011 m. balandžio 26 d., su jam priskirta transporto priemone nedirbo, kuro bakas nebuvo užplombuotas, transporto priemonė nebuvo saugoma, todėl kuro kiekis bake galėjo būti pakitęs ir dėl galbūt trečiųjų asmenų veikos. Byloje neginčijamai nustatyta, kad „D“ geležinkelio stoties teritorija saugo ir visas išvažiuojančias iš teritorijos transporto priemones tikrina UAB „G“ apsaugos darbuotojai. Tokia apsaugos darbuotojų pareiga kyla iš darbo sutarčių, sudarytų su „D“ geležinkelio stoties administracija. Kasatorius teigia, kad UAB „GTC“ mašinistu dirbo nuo 2005 m. kovo 13 d., todėl negalėjo nežinoti aplinkybės, jog išvažiuojant iš „D“ geležinkelio teritorijos bet kuriuo atveju bus patikrintas apsaugos darbuotojų, ir suprato ar turėjo suprasti, kad neturi jokių galimybių užvaldyti svetimą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Dėl to, nesant jo veikoje pasikėsinimą apibūdinančių požymių, jo veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį nebuvo teisinio pagrindo.
Kasatoriaus nuomone, jis yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Jis neneigia pasirašęs kaltinime nurodytus duomenis degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 45, tačiau šie duomenys buvo įrašyti ne siekiant užvaldyti svetimą turtą. Instrukcijų, kada pasirašyti degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje, t. y. po ar prieš kuro įpylimą, nėra. Nuteistojo teigimu, jis dokumentus pasirašė, nes kuras buvo atvežtas ir pradėtas pilti į baką, tačiau numatyti, kad viso kuro nepavyks supilti dėl kuro siurblio gedimo, jis neturėjęs galimybės. Kasatoriaus nuomone, nesant jo veikoje nusikaltimo požymių (tiesioginės tyčios), numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje 183 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo laikyti, kad apgaulė pasireiškė dokumento suklastojimu, todėl teismų sprendimai turėtų būti pakeisti ir jis pagal inkriminuotus BK straipsnius išteisintas.
Kasaciniu skundu nuteistasis V. N. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Kasatorius teigia, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kasaciniame skunde teigiama, kad byloje nustatyta, jog „D“ geležinkelio stoties teritoriją saugo ir visas išvažiuojančias iš teritorijos transporto priemones tikrina UAB „G“ apsaugos darbuotojai. Tokia apsaugos darbuotojų pareiga kyla iš darbo sutarčių, sudarytų su „D“ geležinkelio stoties administracija. V. N. nurodo, kad UAB „GTC“ vairuotoju dirbo nuo 2003 m. balandžio 22 d., tai laikytina ganėtinai ilgu laiko tarpu, kad nežinotų aplinkybės, jog išvažiuojant iš „D“ geležinkelio teritorijos bet kuriuo atveju bus patikrintas apsaugos darbuotojų, t. y. suprato ar turėjo suprasti, kad jis neturi jokių galimybių užvaldyti svetimą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, dėl to nesant jo veikoje pasikėsinimą apibūdinančių požymių jo veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį nebuvo teisinio pagrindo. Kasatoriaus nuomone, išvežti kurą iš saugomos teritorijos galimybė būtų tik tuo atveju, jeigu iš anksto būtų susitarta su saugomos teritorijos vienu iš darbuotojų, kad išvežamo kuro netikrins, tačiau tokių faktinių bylos aplinkybių byloje nėra nustatyta.
Pasak kasatoriaus, vertinant, ar jo veikoje buvo tiesioginė tyčia, buvo būtina nustatyti, ar kuro siurblys sugedo dėl subjektyvių priežasčių – techninių gedimų, ar šis gedimas sietinas su tyčiniu kuro siurblio sugadinimu. Byloje nėra pateikta instrukcijų, kaip elgtis technikos gedimo atveju, kada pasirašyti kuro išdavimo žiniaraščiuose ir kituose dokumentuose.
Iš skundžiamų teismų sprendimų matyti, kad V. N. apgaulė sietina ne su kuro siurblio tyčiniu sugadinimu, o netinkamu informacijos pateikimu. Tačiau pačios informacijos pateikimo ar nepateikimo, netinkamo pateikimo apie kuro siurblio gedimą, kasatoriaus nuomone, negalima sieti su apgaule, prieš tai nenustačius kuro siurblio gedimo priežasties. Šios aplinkybės gali būti vertinamos kaip darbuotojo drausminis nusižengimas.
Kasatorius mano, kad yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Pateikti kaltinimai buvo abstraktūs ir nekonkretūs, nėra išskirti dokumento suklastojimo veikos požymiai. Kaltinime nenurodoma, kad V. N. Degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 45 būtų įrašęs bet kokius duomenis, kurie neatitiktų tikrovės, jis nuteistas už tai, kad davė A. Z. pasirašyti minimame akte. Pats davimo pasirašyti dokumente faktas negali būti kvalifikuotinas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes dėl to nebuvo pakeistas dokumento tikrumas ar jo turinio teisingumas. Kasatorius pažymi, kad instrukcijų, kada pasirašyti degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje, t. y. po ar prieš kuro įpylimą, nėra. Byloje nustatyta, jog kuras buvo atvežtas ir pradėtas pilti į baką, tačiau numatyti, kad viso kuro nepavyks supilti dėl kuro siurblio gedimo, jis neturėjo galimybės, todėl dokumento perdavimo faktą, nesat jo veikoje tiesioginės tyčios, kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nebuvo teisinio pagrindo.
Kasaciniu skundu nuteistasis D. G. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimus ir jį pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį išteisinti.
Kasatoriaus nuomone, teismų sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikyto įstatymo (BPK 369 straipsnio l dalies l, 2 punktai).
Pasak kasatoriaus, teismai šluotkotį (pagalį) pripažino tinkamu kuro kiekio matavimo prietaisu, kuriuo kuro kiekis buvo nustatytas apytiksliai. Taigi, abejotinų duomenų visumoje yra teikiami kaltinimai ir asmuo pripažįstamas kaltu, nors baudžiamosios teisės doktrina vienareikšmiškai pasisako, jog visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai ir teismo nuosprendis turi būti pagrįstas neabejotinais įrodymais (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Kuro bake esančio likučio kiekis matuojamas kalibruota liniuote, kuri yra pačiame kuro bake, metrolazde ir gradacine lentele (T. 1, b. l. 77-78, 101), o ne pagaliu. Kasatorius pažymi, kad jo valdomoje bėginėje mašinoje buvo keturi kuro bakai, kurie buvo pastatyti nelygioje vietoje, todėl vien dėl šios priežasties kuro bako likučiai negalėjo būti apskaičiuoti objektyviai (T. 1, b. l. 115).
Kasatorius teigia, kad teismų sprendimuose jo kaltės turinys (tiesioginė tyčia) neatskleistas, nepadaryta jo veiksmų analizė. Teismai, vertindami nuteistųjų, liudytojų V. Š., G. J., V. D., J. L. ir V. N. parodymus, kuro siurblio apžiūros protokolą (T. 1, b. l. 73-74), nustatė, kad kuro siurblys buvo sugedęs.
Pasak kasatoriaus, teismų sprendimuose nėra įvardijama, kuo pasireiškė apgaulė jo veikoje. Iš Klaipėdos apygardos teismo nutarties matyti, kad jo apgaulė sietina ne su kuro siurblio tyčiniu sugadinimu, o su netinkamu informacijos pateikimu. Kasatoriaus nuomone, netinkamas informavimas arba visai informacijos nepateikimas negali būti sietinas su apgaulės požymiais. Tai gali būti vertinama kaip drausminis pažeidimas, jeigu būtų pažeisti įmonės vidaus tvarką reglamentuojantys norminiai aktai. Vertinant, ar jo veikoje buvo tiesioginė tyčia, kasatoriaus teigimu, būtina buvo nustatyti, ar kuro siurblys sugedo dėl subjektyvių priežasčių – techninių gedimų, ar gedimas sietinas su tyčiniu siurblio sugadinimu. Šių aplinkybių visumos nenustatymas neduoda pagrindo teigti, kad jis kaltinime nurodytu apgaulės būdu siekė užvaldyti svetimą turtą ir jo veika atitinkamai kvalifikuotina pagal BK 22 straipsnio l dalį 183 straipsnio l dalį.
Kasatorius mano, kad teismai be teisinio pagrindo, nesant pasikėsinimo požymių jo veiką kvalifikavo pagal BK 22 straipsnį. Byloje neginčijamai nustatyta, kad „D“ geležinkelio stoties teritorija saugo ir visas išvažiuojančias iš teritorijos transporto priemones tikrina UAB „G“ apsaugos darbuotojai. Tokia apsaugos darbuotojų pareiga kyla iš darbo sutarčių, sudarytų su „D“ geležinkelio stoties administracija. Jis UAB „GTC“ mašinistu dirbo nuo 1997 m. kovo 6 d. ir tai laikytina ganėtinai ilgu laiko tarpu, kad nežinotų aplinkybės, jog išvažiuojant iš „D“ geležinkelio teritorijos bus patikrintas apsaugos darbuotojų. Jis suprato ar turėjo suprasti, kad neturi jokių galimybių užvaldyti svetimą turtą kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Išvažiavimas iš teritorijos nepatikrinus galimas tik dėl aplaidaus apsaugos darbuotojų darbo arba iš anksto susitarus su konkrečiu apsaugos darbuotoju, tačiau šių aplinkybių byloje nėra nustatyta, dėl to, nesant jo veikoje pasikėsinimą apibūdinančių požymių, jo veiką kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio l dalį, 183 straipsnio l dalį nebuvo teisinio pagrindo.
Kasatoriaus nuomone, jis yra nepagrįstai nuteistas ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Jis neneigia pasirašęs kaltinime nurodytus duomenis degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje Nr. 49, tačiau minimi duomenys buvo įrašyti ne siekiant užvaldyti svetimą turtą. Instrukcijų, kada pasirašyti degalų ir tepalų išdavimo žiniaraštyje, t. y. po ar prieš kuro įpylimą, nėra. Nuteistojo teigimu, dokumentus pasirašė, nes kuras buvo atvežtas ir pradėtas pilti į baką, tačiau numatyti, kad viso kuro nepavyks supilti dėl kuro siurblio gedimo, jis neturėjęs galimybės.
Kasatorius mano, kad nesant jo veikoje nusikaltimo požymių (tiesioginės tyčios), numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje 183 straipsnio 1 dalyje, nėra pagrindo laikyti, jog apgaulė pasireiškė dokumento suklastojimu, todėl teismų sprendimai turėtų būti pakeisti ir jis pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį turi būti išteisintas.
Atsiliepimu į nuteistųjų A. Z., V. N., D. G. kasacinius skundus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Vitalija Songailienė prašo kasacinius skundus atmesti.
Prokurorė atsiliepime nurodo, jog apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pripažino, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino ir pagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais, juose užfiksuota informacija. Teismas padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą ir pagrįstai pripažino, kad A. Z., V. N. ir D. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio l dalyje 183 straipsnio l dalyje ir 300 straipsnio l dalyje.
Prokurorė mano, kad apeliacinės instancijos teismas, kaip įpareigoja BPK 320 straipsnis, išdėstė motyvuotas išvadas dėl apeliacinių skundų esmės, nuteistųjų apeliaciniai skundai išnagrinėti laikantis BPK normų, reglamentuojančių bylos nagrinėjimo apeliaciniame teisme tvarką, priimta teismo nutartis atitinka BPK 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Kasacinio skundo argumentai, kad nuteistieji nepadarė jokios nusikalstamos veikos, yra nepagrįsti. Ištyrus bylos įrodymus buvo nustatyta, kad nuteistųjų parodymus, jog jie kuro neįsipylė dėl gedimo, paneigė liudytojai G. J. ir V. N., kurie paaiškino, kad turėdami duomenų, jog gali būti grobstomas kuras, jie vykdė slaptą automobilio „Iveco“ stebėjimą, matė, kaip V. N. privažiavo prie A. Z. kelio mašinos, padavė jam kuro pistoletą, pylė kurą į jo mašiną, po to privažiavo prie D. G. ir pylė kurą į jo kelio mašiną. Jų veiksmai imitavo kuro pylimą, tačiau niekuo neparodė, kad įvyko siurblio gedimas. Sustabdytas išvažiuojant poste, V. N. pareiškė, kad važiuoja išpilti kuro į kitą techniką, vėliau, pamatęs saugos darbuotojus, pradėjo aiškinti, kad sugedo išpylimo siurblys. A. Z. ir D. G. pradžioje aiškino, kad kuras į jų kelio mašinas įpiltas sėkmingai, tačiau, sužinoję apie V. N. sulaikymą, pradėjo teigti, kad kuras nebuvo įpiltas dėl siurblio gedimo. V. N. apie galimą siurblio gedimą nepranešė savo viršininkui, nors, susidarius tokiai situacijai, turėjo tai padaryti. Pasak prokurorės, teismui pagrįstai nekilo jokių abejonių dėl A. Z.., V. N. ir D. G. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo. Nuteistieji iš anksto pasirašė žiniaraščiuose dėl kuro gavimo ir pirmą kartą paklausti dėl kuro patvirtino, kad kuras buvo įpiltas į jų kelio mašinas. Vėlesni A. Z. bei D. G. veiksmai patvirtina žinojimą, kad faktiškai kuro negavo. Priešingu atveju būtų bandyta pataisyti žiniaraštį ir informuoti vadovus. A. Z. ir D. G. dirbo įmonėje ne vienerius metus, patys mokėjo apskaičiuoti kuro likučius, žinojo valandines kuro normas, todėl suprato kuro vertę ir nebūtų rizikavę savo materialine gerove.
Prokurorės nuomone, A. Z., V. N. ir D. G. nusikalstami veiksmai teisingai ir pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 22 straipsnio l dalį 183 straipsnio l dalį ir 300 straipsnio l dalį. Esminių BPK reikalavimų, pasak prokurorės, nagrinėjant šią baudžiamąją bylą, padaryta nebuvo.
Nuteistųjų A. Z., V. N. ir D. G. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos aplinkybių ir nuteistųjų versijos išnagrinėjimo bei įrodymų vertinimo
Visi trys kasaciniai skundai iš esmės grindžiami tais pačiais argumentais, kuriuose teigiama, kad nuteistieji dyzelino nepasisavino, dokumentų neklastojo, o neatitikimai tarp degalų išdavimo žiniaraštyje įrašyto ir nustatyto kuro kiekio bakuose automobilyje „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su cisterna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bėginėse mašinose MPT6 Nr. 138 bei bėginėje mašinoje (duomenys neskelbtini) atsirado dėl kuro siurblio gedimo užpylimo metu.
Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pagal nuteistųjų A. Z., V. N. ir D. G. skundus, vadovavosi bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrosiomis nuostatomis, išnagrinėjo apeliacinius skundus ir patikrino bylą pagal skunduose išdėstytus argumentus. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi bylos proceso metu pirmosios instancijos teisme nustatytais duomenimis, kad darbo lape Nr. 00000459, grafoje „Likutis darbo pradžioje“ A. Z. įrašė „29,02 kg“, darbo lape Nr. 00000481, grafoje „Likutis darbo pradžioje“ D. G. įrašė „78,20 kg“. Iš byloje esančių dokumentų krovinio važtaraščio Nr. 01/16, degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio Nr. 49, degalų ir tepalų išdavimo žiniaraščio Nr. 45, 2011 m. balandžio 26 d. akto, automobilio „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su cisterna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuro siurblio apžiūros protokolo matyti, kad V. N. buvo išduota 900 litrų dyzelino, kurį pagal A. Z. ir D. G. užsakymą jis turėjo nugabenti į „D“ geležinkelio stotį. D. G. žiniaraštyje pasirašė, kad į jo valdomą bėginę mašiną pripilta 400 litrų dyzelino, A. Z. pasirašė, kad pripilta 500 litrų dyzelino. 2011 m. balandžio 26 d. patikrinus bėginę kelio mašiną MPT6 Nr. 138, aptarnaujamą A. Z., išmatavus metrolazde ir gradacine lentele kuro likutį nustatyta, kad kuro bake yra apie 430 litrų, tai sudaro 363,35 kg, dyzelino. 2011 m. balandžio 26 d. patikrinus bėginę kelio mašiną (duomenys neskelbtini), aptarnaujamą D. G., išmatavus metrolazde ir gradacine lentele kuro likutį nustatyta, kad kuro bake yra apie 200 litrų, tai sudaro 169 kg dyzelino. Formoje F-98 pažymėta, jog 2011 m. balandžio 22 d. apie 7 val. į automobilio „Iveco 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) cisterną (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) įpilta 900 litrų dyzelino. Sulaikius ir apžiūrėjus automobilį „Iveco“ 50C“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su cisterna bei perpumpavus kurą, skaitiklio rodmenys rodė 740 litrų.
Nuteistųjų versiją dėl kuro siurblio gedimo apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo, argumentuotai paneigė ir pagrįstai atmetė. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi liudytojo G. J., V. D. ir V. N. parodymais apie tai, jog stebint kuro užpylimo procesą nuteistųjų veiksmai nerodė, kad kuro siurblys sugedo, tačiau buvo galima suprasti, kad atliekami akivaizdūs imituojantys kuro pylimą veiksmai, nes išvažiuojant V. N. cisterna buvo beveik pilna kuro, o V. N. sustabdytas poste, paaiškino, kad kurą veža išpilti į kitą techniką, nors pagal važtaraščius kuras buvo išpiltas. Nuteistieji A. Z. ir D. G. iš pradžių taip pat tvirtino, kad kuras jau buvo įpiltas sėkmingai, ir tik sužinoję, kad V. N. yra sulaikytas, pradėjo teigti, kad dėl gedimo kuras į jų transporto priemones nebuvo įpiltas. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo ir kitus prieštaravimus nuteistųjų parodymuose: ikiteisminio tyrimo ir bylos proceso teisme metu nuteistieji skirtingai aiškino pranešimo apie siurblio gedimą aplinkybes. Jų teiginiai dėl pranešimo apie gedimą, apklausus atsakingus asmenis –– V. Š. ir R. B., nepasitvirtino.
Vertinant nuteistųjų parodymus dėl žiniaraščio apie kuro supylimą užpildymą, prieš įpilant kurą, nenuoseklūs ir nelogiški jų veiksmai, kai, jų teigimu, dėl siurblio gedimo nepavykus supilti numatyto ir žiniaraštyje pažymėto, kiekio degalų į A. Z. aptarnaujamą bėginę mašiną MPT6 Nr. 138, vėl, jų teigimu, prieš įpylimą buvo pažymėta, jog į D. G., aptarnaujamą bėginę mašiną (duomenys neskelbtini) yra supiltas užsakytas kuro kiekis. Po to, praktiškai neužpylus kuro į abi aptarnaujamas bėgines mašinas, tačiau, užfiksavus neteisingus duomenis apie užpylimą dokumentuose, nuteistieji nesiėmė jokių veiksmų ištaisyti žiniaraščių duomenis, nesurašė akto apie kuro neužpylimą bei nepranešė apie tai atsakingiems asmenims, o automobilis „Iveco“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su cisterna (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir kuru pajudėjo iš teritorijos.
Ikiteisminio bylos tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo nustatyta, jog nuteistieji sugadino ar sąmoningai netinkamai sumontavo kuro siurblio elektros jungtį, tačiau ši aplinkybė nėra įtraukta į kaltinimą ir neturi esminės reikšmės kaltininkų tyčios nustatymui bei kitų veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, požymių konstatavimui. Skunduose taip pat išdėstyti argumentai dėl netinkamai išmatuoto kuro kiekio bakuose, tačiau remiantis šiais argumentais teismams nebuvo pagrindo pripažinti gautus rezultatus neteisingais ir reikšmingais veikos kvalifikavimui. Bylos dokumentuose užfiksuota, jog 2011 m. balandžio 26 d. aktuose nurodyta, kad A. Z. valdomos bėginės mašinos MPT6 Nr. 138 kuro bake, D. G. valdomos bėginės mašinos MPD Nr. 997 kuro bake dyzelino kiekis nustatytas atlikus matavimus metrolazde ir gradacine lentele. Liudytojai G. J. ir V. Š. patvirtino, kad A. Z. valdomos bėginės mašinos kuro bakas buvo išmatuotas su kalibruota liniuote, kuri buvo pačiame kuro bake, o D. G. valdomoje bėginėje mašinoje buvo keturi kuro bakai ir nebuvo matavimo liniuotės, todėl D. G. pamatavo kuro kiekį su pagaliu ir pagal kuro lygį kuro bakuose buvo nustatytas jo apytikslis kiekis. A. Z. ir D. G. aktuose pasirašė, nustatyto dyzelino kiekio neginčijo. Kuras iš V. N. vairuojamo automobilio „Iveco“ cisternos buvo perpumpuotas, iš kuro siurblio skaitiklio rodmenų buvo nustatyta, kad cisternoje buvo 740 litrų dyzelino.
Vertinant nuteistųjų pateiktą versiją, įvykio aplinkybes, bylos proceso metu nustatytą jų veiksmų visumą atliekant dokumentų užpildymą bei kuro užpylimą, apeliacinių skundų argumentai dėl to, jog kuras bakuose buvo matuojamas primityviu matavimo prietaisu – šluotkočiu, teisės taikymo aspektu šie matavimo rezultatai nėra reikšmingi veikos kvalifikavimui ir atliktų proceso veiksmų pagrįstumo įvertinimui. Todėl teismai pagrįstai neabejojo atliktų matavimų duomenų teisingumu ir rėmėsi nustatytais kuro kiekio likučiais bėginėse mašinose MPT6 Nr. 138 ir MPD Nr. 997 bei automobilio „Iveco“ cisternoje.
Nuteistųjų veikos pagrįstai ir teisingai teismų kvalifikuotos pagal BK 22 straipsnio 1 dalį 183 straipsnio 1 dalį kaip pasikėsinimas pasisavinti svetimą turtą, nes dyzelinas jiems buvo patikėtas dėl darbo teisinių santykių, darbinėms funkcijoms vykdyti, nusikaltimą padarė veikdami grupe asmenų, šią aplinkybę patvirtina suderinti nuteistųjų veiksmai. Siekdami pasisavinti svetimą turtą nuteistieji suklastojo dokumentus, įrašydami neteisingus duomenis apie kuro likutį bei užpilto kuro kiekį. Šie veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 1 dalį.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a:
Nuteistųjų A. Z., V. N., D. G. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai: Viktoras Aidukas
Gintaras Goda
Alvydas Pikelis
