Dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe

Civilinė byla Nr. 3K-3-603/2009

Procesinio sprendimo kategorijos:

104.8; 121.20 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (pranešėjas), Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė) ir Vinco Versecko,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. G. R. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės E. G. R. ieškinį atsakovui M. R., dalyvaujant trečiajam asmeniui Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui, dėl bendrosios jungtinės nuosavybės pripažinimo asmenine nuosavybe.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovė E. G. R. prašė pripažinti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jos asmeninė nuosavybė. Ieškovė nurodė, kad 1998 m. rugsėjo 4 d. ji sudarė santuoką su S. R. 2008 metais šis žuvo. Ieškovės teigimu, 2004 m. kovo 8 d. ji paveldėjo savo tetos butą, kurį pardavė ir už tuos pinigus įsigijo butą (duomenys neskelbtini), be to, paėmė paskolą buto remontui iš Jungtinių Amerikos Valstijų ne pelno korporacijos „Baltic-Americian Enterprise Fund“ (teisių perėmėjas – Allied Irish Banks p.l.c. filialas Nordea Bank Finland Plc). Ieškovė nurodė, kad, nors buto (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta abiejų sutuoktinių vardu, tačiau butui pirkti ji panaudojo tik savo asmenines lėšas, sutuoktinis S. R. prie buto įsigijimo visiškai neprisidėjo, tik laidavo pagal paskolos sutartį. Dėl teisinio neišprusimo ieškovė galvojusi, kad sutuoktiniui esant laiduotoju pagal paskolos sutartį jis turi būti nurodytas ir buto pirkimo–pardavimo sutartyje. Remiantis šia sutartimi Nekilnojamojo turto registre nupirktas butas įregistruotas kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. kovo 3 d. sprendimu, priimtu už akių, ieškinį atmetė. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmenine sutuoktinio nuosavybe pripažįstamas turtas, kurį jis įgijo už asmenines arba realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą gautas lėšas, jeigu jį įgyjant buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Jeigu tokia valia neišreiškiama aiškiai ir suvokiamai kitam sutuoktiniui, o kilus ginčui ir dalijant turtą sutuoktiniai nesusitaria dėl nuosavybės teisių į turtą, tai taikoma bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpcija, kol neįrodoma priešingai. Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų vertinimą, nustatė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), 2004 m. kovo 25 d. pirkimo–pardavimo sutartimi buvo įgytas E. G. R. ir S. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis. Teismas pažymėjo, kad ieškovė šios sutarties neginčija, todėl sutartis vertintina kaip rašytinis įrodymas, patvirtinantis, jog buto įsigijimo metu buvo aiškiai išreikšta ieškovės ir S. R. valia butą įgyti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis, o ne ieškovės asmeninėn nuosavybėn. Teismas nurodė, kad, esant aiškiai išreikštai valiai butą įgyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis, aplinkybė, jog už perkamą butą ieškovė atsiskaitė asmeninėmis lėšomis, neturi teisinės reikšmės sprendžiant ieškinio pagrįstumo klausimą. Teismas konstatavo, kad ieškinys pagal suformuluotą ieškinio dalyką ir pagrindą bei pateiktus rašytinius įrodymus negali būti patenkintas, nes reikalavimas pripažinti turtą asmenine sutuoktinio nuosavybe neatitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkto reikalavimų.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės E. G. R. apeliacinį skundą, 2009 m. liepos 16 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 3 d. sprendimą, priimtą už akių, panaikino ir bylą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Teisėjų kolegija nustatė, kad, esant nežinomam atsakovo gyvenamosios vietos adresui, pirmosios instancijos teisme procesiniai dokumentai jam buvo įteikti viešo paskelbimo būdu. Teisėjų kolegija nurodė, kad pagal CPK 130 straipsnio 1 dalį įteikimas viešo paskelbimo būdu yra galimas tik tuo atveju, kai nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas, leisdamas įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu, nesiėmė priemonių ir nesiaiškino, ar byloje nėra galimybės paskirti kuratoriaus, taip pažeisdamas CPK normas, t. y. neteisingai taikydamas CPK 130 straipsnio 1 dalies nuostatas. Taigi atsakovas buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Tai reiškia, kad nebuvo sąlygų priimti sprendimą už akių. Teisėjų kolegija nurodė, kad apeliacinės instancijos teismas negali ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, todėl yra pagrindas teismo sprendimą už akių panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (329 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija atmetė apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų pažeidimu, konstatavusi, kad pagal CPK 285 straipsnio 2 dalį teismas, priimdamas teismo sprendimą už akių, atlieka tik formalų įrodymų vertinimą. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjant bylą iš naujo būtina įvertinti aplinkybę, jog byloje nurodytas kaip atsakovas M. R. nėra pagrindęs savo dalyvavimo procese ir pateikęs teismui įrodymų, kad jis iš tikrųjų yra S. R. materialiųjų teisių ir pareigų perėmėjas (CPK 48 straipsnio 3 dalis). Paaiškėjus situacijai, kad ieškovės nurodytas atsakovas mirusiojo S. R. procesinių teisių neperėmė ir nėra jo įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, svarstytina galimybė įtraukti į bylos nagrinėjimą Kauno apskrities Valstybinę mokesčių inspekciją, atstovaujančią valstybei tokio pobūdžio bylose (CK 5.2 straipsnio 3 dalis).

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė E. G. R. prašo Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas klaidingai vertino aplinkybes, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu atsakovui. Procesiniai dokumentai buvo įteikti tinkamai, laikantis CPK 123 straipsnio 3 dalyje nustatytos tvarkos. Atsakovas 2009 m. liepos 8 d. prašyme apeliacinės instancijos teismui nurodė tokį pat savo adresą, kaip ir kasatorė ieškinyje, tuo adresu procesiniai dokumentai buvo įteikti kartu su atsakovu gyvenantiems jo šeimos nariams. Šias aplinkybes kasatorė buvo nurodžiusi 2008 m. lapkričio 20 d. prašyme, tačiau teismai jų nenagrinėjo.

2. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo kitų apeliacinio skundo argumentų ir nenurodė, kuo remdamasis laiko juos nepagrįstais. Taigi teismas, pažeisdamas CPK 332 straipsnio nuostatas, priėmė iš esmės nemotyvuotą nutartį. Be to, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarimo argumentus dėl teismo sprendimo turinio ir motyvų. Net ir konstatavęs, kad pirmosios instancijos teisme procesiniai dokumentai atsakovui įteikti netinkamai, apeliacinės instancijos teismas turėjo išnagrinėti visus apeliacinio skundo argumentus tam, kad ateityje nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nebūtų kartojama tų pačių klaidų.

3. 2009 m. liepos 8 d. apeliacinės instancijos teisme gautame atsakovo prašyme nurodyta, kad procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai, tačiau jis negalėjęs dalyvauti posėdžiuose, ir kad ieškinio reikalavimus jis pripažįsta. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje nenurodė, kad byloje yra gautas atsakovo ieškinio pripažinimas, jo nenagrinėjo ir neišsprendė priėmimo klausimo, todėl konstatuotina, jog apeliacinės instancijos teismo nutartis priimta pažeidžiant proceso teisės normas.

4. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, kuriais apeliacinio skundo motyvai dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo atmesti remiantis įrodymų vertinimo proceso ypatumais priimant sprendimą už akių (formaliu įrodymų vertinimu), nepagrįsti ir neatitinka Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d. nutarime išdėstytų išaiškinimų. Teismas be teisinio pagrindo atsisakė tirti apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimu.

5. Apeliacinės instancijos teismo argumentai, susiję su mirusiojo S. R. procesinių teisių perėmimu, nepagrįsti. Teismas priimdamas nutartį nekonstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų teisių ir pareigų, nors tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kurį teismas privalo patikrinti ex officio, dėl to manytina, kad bylą galima išnagrinėti iš esmės ir neįtraukiant į jos nagrinėjimą Valstybinės mokesčių inspekcijos, be to, ši nepateikė pareiškimo dėl S. R. palikimo priėmimo.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Nagrinėjamoje byloje aktualu tai, kad pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo atsakovui nedalyvaujant teismo posėdyje, o šaukimas atsakovui buvo įteiktas viešo paskelbimo būdu. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad atsakovas buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Pirmosios instancijos teismas nesiėmė priemonių ir nesiaiškino, ar byloje nėra galimybės paskirti kuratoriaus, o įteikimas viešo paskelbimo būdu galimas tik tuo atveju, kai nėra galimybės paskirti kuratoriaus. Tinkamo pranešimo apie teismo posėdžio laiką ir vietą neatvykusiai šaliai nebuvimas daro negalimą sprendimo už akių priėmimą (CPK 285 straipsnio 3 dalis). Kasatorė nurodo, kad atsakovui teismo šaukimas buvo įteiktas tinkamai. Dėl to kasacinio teismo teisėjų kolegija, apibendrindama kasacinio skundo argumentus, pasisako dėl sąlygų, kurioms esant teismo šaukimas gali būti įteiktas kuratoriui.

Dėl teismo procesinio dokumento – teismo šaukimo – įteikimo kuratoriui

Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų (toks yra ir teismo šaukimas) įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už teismo šaukimo įteikimą atsakingas teismas, kuris pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti teismo šaukimus. CPK 123 straipsnyje įtvirtintos bendrosios procesinių dokumentų įteikimo taisyklės, pagal kurias teismo šaukimai dalyvaujantiems byloje fiziniams asmenims įteikiami asmeniškai, o jeigu šie neturi civilinio procesinio veiksnumo – tai atstovui pagal įstatymą. Procesiniai dokumentai turi būti įteikiami adresato gyvenamojoje arba darbo vietoje, kurias pradiniame civilinės bylos proceso etape privalo nurodyti bylą inicijuojantis asmuo. Fizinio asmens gyvenamąja vieta pagal CK 2.16 straipsnio 1 dalį laikoma vieta, kurioje jis faktiškai dažniausiai gyvena.

Siekiant užtikrinti procesinių dokumentų įteikimo efektyvumą, nustatytos bendrųjų procesinių dokumentų įteikimo tvarkos taisyklių išimtys: jei procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato jo gyvenamojoje ar darbo vietoje, dokumentas įteikiamas kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių. Toks įteikimas yra lygiavertis įteikimui asmeniškai adresatui. Jei adresato gyvenamojoje vietoje nerandama nei paties adresato, nei pilnamečių jo šeimos narių, tai procesinius dokumentus galima įteikti kitais alternatyviais būdais: namo (bendrijos) administracijai, butų eksploatavimo organizacijai, seniūnijos seniūnui ar darbovietės administracijai (CPK 123 straipsnio 3 dalis).

Galimi atvejai, kai nėra žinoma nei šalies gyvenamoji, nei darbo vieta. Tokiu atveju procesinis dokumentas, sukeliantis būtinumą ginti šios šalies teises, iki jos gyvenamoji ar darbo vieta paaiškės, gali būti įteiktas kuratoriui. Kuratoriaus instituto paskirtis yra papildomai apsaugoti asmenų, kurių gyvenamoji ir darbo vieta nežinomos, procesines teises. Bendrosios su kuratoriaus institutu susijusios nuostatos įtvirtintos CPK 39 straipsnyje. Kuratorius gali būti paskirtas tik esant tam tikroms sąlygoms: 1) nėra žinoma šalies, kuriai turi būti paskirtas kuratorius, gyvenamoji ir darbo vieta (pastarąją aplinkybę, vadovaujantis CPK 129 straipsnio 2 dalimi, turi įrodyti suinteresuotas asmuo); 2) būtina skubiai atlikti su šia šalimi susijusius procesinius veiksmus (vienas iš tokių veiksmų – teismo šaukimo įteikimas); 3) yra suinteresuotos šalies prašymas skirti kuratorių ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą; 4) kuratoriumi gali būti skiriamas tik fizinis asmuo; 5) būtinas kuratoriumi skiriamo asmens sutikimas; 6) kuratoriumi paskirto asmens interesai neturi būti priešingi atstovaujamos šalies interesams. CPK 39 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kuratorius konkrečioje byloje veikia kaip atstovas pagal įstatymą, t. y. turi visas atstovaujamojo teises ir pareigas. Kadangi kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita, tai teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu, bet neturi teisės skirti jo savo iniciatyva. Jeigu nėra suinteresuoto asmens prašymo ir išankstinio apmokėjimo už kuratoriaus atstovavimą ar kuratoriumi skiriamo asmens sutikimo, laikytina, kad kuratoriaus paskyrimas negalimas.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, kompetentingas ne tik aiškinti teisės klausimus, bet ir nustatinėti faktines bylos aplinkybes. Teisę peržengti apeliacinio skundo ribas apeliacinės instancijos teismas turi ne tik tikrindamas, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, bet ir tada, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 straipsnis). Įstatyme įtvirtintas draudimas teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą ar nutartį naikinti vien formaliais pagrindais (CPK 328 straipsnis). Juolab negali būti pripažįstamas teisėtu sprendimo ar nutarties naikinimas menamu, t. y. galinčiu būti, bet galinčiu ir neegzistuoti, pagrindu. Minėta, kad tam, jog būtų paskirtas kuratorius, turi būti suinteresuotos proceso šalies prašymas ir išankstinis apmokėjimas už kuratoriaus atstovavimą, o bylą nagrinėjantis teismas gali tik pasiūlyti šaliai pasinaudoti kuratoriaus institutu. Prašymo ir apmokėjimo nebuvimas reiškia kuratoriaus paskyrimo negalimumą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje dalyvavo ieškovė, taigi šią aplinkybę (galimybę paskirti kuratorių) apeliacinės instancijos teismas galėjo ir privalėjo išsiaiškinti bei nustatyti ir tik po to, jeigu tai įgalina bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribos, daryti išvadą, galėjo ar negalėjo pirmosios instancijos teismas byloje priimti sprendimą už akių.

Apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovui nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą, ir šią aplinkybę susiejęs su negalimumu priimti sprendimą už akių, padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas padarė proceso teisės pažeidimų, dėl kurių galėjo būti neteisingai išspręsta byla ir kurie negali būti ištaisyti pirmosios instancijos teisme. Kasacinio teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, konstatuoja, kad šiuo atveju taikytina ne CPK 329 straipsnio 1 dalies, bet šio straipsnio 3 dalies 1 punkto norma. Pagal šią normą, net jei byla ir būtų išnagrinėta pirmosios instancijos teisme nedalyvaujant kuriam nors iš dalyvaujančių byloje asmenų, kuriam nebuvo pranešta apie teismo posėdžio laiką ir vietą, tai vien šiuo pagrindu teismo sprendimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu tik tuo atveju, jeigu būtent toks asmuo, remdamasis šia aplinkybe, grįstų savo apeliacinį skundą (CPK 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas). Tuo tarpu apeliacinį skundą pateikė ne teismo posėdyje nedalyvavęs atsakovas, bet ieškovė. Visa tai apibendrindama, kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė netinkamą pirmosios instancijos teismo sprendimo naikinimo pagrindą – CPK 329 straipsnio 1 dalį, o 329 straipsnio 3 dalies 1 punktas, kuriame reglamentuojama šios bylos procesinė situacija, šiuo atveju netaikytinas, nes nenustatyta nei faktinių, nei teisinių šios normos taikymo prielaidų.

Konstatavus, kad apeliacinės instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas nepasitvirtino, apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui. Kiti kasacinio skundo motyvai yra arba išvestiniai iš šioje kasacinėje byloje išnagrinėto proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimo, arba analizuotini nagrinėjant bylą iš esmės apeliacinės instancijos teisme (kaip antai dėl atsakovo materialinio suinteresuotumo bylos baigtimi, jo pareiškimo apeliacinės instancijos teismui vertinimo ir apeliacinės instancijos teismo nenagrinėtų apeliacinio skundo argumentų).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Janina Stripeikienė

Vincas Verseckas