Dėl žalos priteisimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-615/2009

Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2.4.1; 44.8

(S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Egidijaus Laužiko (pranešėjas), Antano Simniškio ir Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų ieškinį atsakovėms V. K. ir N. K. dėl žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Ginčo esmė

Nagrinėjamoje byloje kilo teisės klausimų dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių neteisėtu elektros vartojimu padarytos žalos dydžio nustatymo ir mažinimo kriterijus, aiškinimo ir taikymo (CK 6.251 straipsnis).

Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovių 46 519,38 Lt žalos dėl neteisėto elektros energijos vartojimo, 5 proc. procesinių palūkanų. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad atsakovės yra buto (duomenys neskelbtini) bendraturtės. Ieškovas 2006 m. liepos 26 d. atliko atsakovių buto elektros apskaitą ir nustatė, kad metrologinės plombos ant elektros skaitiklio gaubto falsifikuotos, žinybinė plomba priklijuota. Pagal ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr.4-350 patvirtintas Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisykles ieškovas sudarė komisiją, kuri perskaičiavo suvartotos elektros energijos kiekį už laikotarpį nuo 2003 m. liepos 26 d. iki 2006 m. liepos 26 d. ir nustatė, kad ieškovui yra padaryta 46 519,38 Lt žalos dėl neapskaitinio elektros energijos vartojimo.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimų esmė

Vilniaus miesto 1–asis apylinkės teismas 2008 m. spalio 28 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui iš atsakovių po 11 500 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. procesinių palūkanų ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendė, kad atsakovės atsakingos už elektros skaitiklio priežiūrą ir saugumą, nes tokią pareigą prisiėmė 2002 m. vasario 7 d. su ieškovu sudarydamos elektros energijos tiekimo–vartojimo sutartį. Be to, nurodyta buitinių elektros vartotojų pareiga nustatyta ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 62 punkte. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas konstatavo, kad dėl atsakovių kaltės pažeistos į jų gyvenamąjį namą tiekiamą elektros energiją apskaitančio elektros skaitiklio plombos, o ieškovas įrodė žalos dydį – 46 420,53 Lt skola už suvartotą elektros energiją ir 98,85 Lt už elektros skaitiklio keitimą bei remontą. Teismas sumažino priteistiną žalą iki 23 000 Lt, atsižvelgęs į atsakovės V. K. sveikatos būklę, atsakovės N. K. invalidumą, taip pat į tai, kad pastaroji turi mažametį sūnų, kad abi atsakovės neturi kito nekilnojamojo turto ir kad, priteisus ieškovui visą 46 519,38 Lt sumą, joms atsirastų sunkių padarinių (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. vasario 27 d. nutartimi patenkino atsakovių apeliacinį skundą iš dalies: pakeitė Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą, sumažino ieškovui priteistą žalą iki 6156,97 Lt ir priteisė iš kiekvienos atsakovės po 3078,49 Lt. Vilniaus apygardos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo argumentais ir išvadomis dėl atsakovių kaltės, neteisėtų veiksmų, žalos padarymo fakto ir priežastinio ryšio. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad atsakovės elgėsi nesąžiningai, nes siekė išvengti tinkamo prievolių vykdymo. Vilniaus apygardos teismas kitaip negu pirmosios instancijos teismas vertino padarytos žalos dydį. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad suvartotos energijos kiekį reikėjo perskaičiuoti ne už ieškovo prašomą laikotarpį (nuo 2003 m. liepos 26 d. iki 2006 m. liepos 26 d.), bet už vienerius metus, t. y. nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2006 m. liepos 26 d., nes toks maksimalus terminas nustatytas ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkte. Nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2006 m. liepos 26 d. atsakovių suvartotos elektros energijos kiekį Vilniaus apygardos terminas apskaičiavo taip: už 159 paras – 8586 Lt, už 207 paras – 1178 Lt. Atėmęs atsakovių per nurodytą laikotarpį už elektros energiją sumokėtą sumą ir pridėjęs elektros skaitiklio keitimo ir remonto išlaidas, apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovui turi būti atlyginta 6156,97 Lt žalos (8586 + 1178 + 98,85 – 3705,88 = 6156,97 (Lt). Teismas pabrėžė, kad nurodyta suma atitinka atsakovių turtinę padėtį ir galimybes atlyginti tokio dydžio nuostolius. Vilniaus apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi atmetė ieškovo prašymą dėl aritmetinės klaidos ištaisymo, motyvuodamas tuo, kad, ištaisius klaidą ir vietoj 1178 Lt įrašius 11178 Lt, padidėtų iš atsakovių priteistina suma nuo 6156,97 lt iki 16 058,12 Lt, todėl būtų pakeista ir teismo nutarties rezoliucinės dalies esmė, be to, liktų neapsvarstytas priteistinos žalos mažinimo klausimas, o tai daryti pagal CPK 276 straipsnį draudžiama.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį: priteisti ieškovui iš atsakovių solidariai 16 156,97 Lt. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė CPK 270 straipsnio 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 331 straipsnio 4 dalį, nes priėmė nutartį, kurios rezoliucinė dalis neatitinka teismo nurodytų motyvų. Kasatorius teigia, kad teismas nutarties motyvuojamojoje dalyje apskaičiavo 16 156,97 Lt skolą už neteisėtai suvartotą elektros energiją, bet rezoliucinėje dalyje nurodė mažesnę 6156,97 Lt priteistiną skolą ir nepateikė motyvų, kodėl taip pasielgė.

2. Nurodytais veiksmais, apeliacinės instancijos teismas pažeidė civilinio proceso tikslus, vieną iš pagrindinių principų – teisę į teisingą bylos išnagrinėjimą ir kasatoriaus interesus (CPK 2 straipsnis).

Atsiliepime į kasacinį skundą atsakovės prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Atsakovės teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nutartis yra išsamiai argumentuota, pagrįsta tinkamomis teisės normomis ir detaliai ištirtais įrodymais bei jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis.

2. Atsiliepime nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas teisingai įvertino aplinkybes, sudarančias pagrindą mažinti priteistiną žalą (atsakovės V. K. sveikatos būklę, atsakovės N. K. neįgalumą ir kt.), todėl tinkamai aiškino ir taikė šį klausimą reglamentuojančias teisės normas ir nustatė pagrįstą priteistinos žalos dydį – 6159,97 Lt (CK 1.5 straipsnio 4 dalis, 6.251 straipsnio 2 dalis).

konstatuoja:

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl kasacijos paskirties

Kasacinio teismo paskirtis yra spręsti teisės aiškinimo ir taikymo klausimus, šios funkcijos atlikimas sudaro sąlygas užtikrinti visoje valstybės teritorijoje vienodą teisės aiškinimą ir taikymą. CPK 353 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus sprendimus ir nutartis teisės taikymo aspektu. Kasacinis teismas yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių. Taigi kasacinis teismas sprendžia tik teisės, bet ne fakto klausimus. Dėl to faktinės bylos aplinkybės svarstomos tik sprendžiant klausimą, ar bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas bei ar nepadarė esminių proceso teisės normų pažeidimų. Šioje byloje kasacinio nagrinėjimo ribas lemia kasacinio skundo dalykas ir pagrindas, taip pat atsiliepimo į kasacinį skundą pagrindas. Dėl šių priežasčių teisėjų kolegija nurodo, kad kasacine tvarka gali būti nagrinėjami tik tie kasaciniame skunde ir atsiliepime į skundą išdėstyti kasacijos pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys nurodomus pagrindus, kuriuose yra formuluojamos teisės taikymo ir aiškinimo problemos, reikšmingos vienodinant teismų praktiką, susijusią su teisės taikymu ir aiškinimu (interpretavimu). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad šie kasaciniam teismui suteikti įgalinimai leidžia siekti kasacijos tikslų – vykdyti teisingumą konkrečioje byloje (kasacijos individualus pobūdis) ir užtikrinti harmoningą teisės plėtrą valstybėje (norminę reikšmę turintis kasacijos pobūdis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Senukų prekybos centras“ v. UAB „EM Trans“, byla Nr. 3K-3-3/2005).

Šioje byloje keliamas už neteisėtai suvartotą elektros energiją priteistos žalos dydžio klausimas. Iš esmės padarytos žalos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, bet teisės normų, reglamentuojančių žalos dydžio nustatymo ir mažinimo kriterijus, aiškinimas ir taikymas yra teisės klausimas.

Dėl žalos dydžio nustatymo ir mažinimo kriterijų

Iš kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą, kurie apibrėžia šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalyką, matyti, kad šalys neginčija sutartinės civilinės atsakomybės už neteisėtą elektros energijos vartojimą atsakovėms sąlygų ir taikymo aspektų, išskyrus padarytos žalos dydžio nustatymo ir mažinimo kriterijus. Dėl to teisėjų kolegija analizuoja tik padarytą žalą, kaip vieną iš civilinės atsakomybės sąlygą, ir nepasisako dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, nes jos nėra šios bylos kasacinio nagrinėjimo dalykas. Taigi, atsižvelgusi į pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, kad atsakovių neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekis turėjo būti perskaičiuotas už vienerius metus nuo paskutinės elektros apskaitos prietaisų patikrinimo dienos, t. y. nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2006 m. liepos 26 d. Tokia neteisėtai suvartotos elektros energijos kiekio perskaičiavimo taisyklė nustatyta ūkio ministro 2005 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 4-350 patvirtintų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 97.4 punkte. Dėl to perskaičiuota nurodytu laikotarpiu atsakovių suvartotos elektros energijos vertės išraiška, atėmus per šį laikotarpį atsakovių sumokėtas lėšas, yra 16 058,12 Lt (366 paros x 216 kwh x 0,25 Lt – 3705,88 Lt = 16 058,12 Lt), o elektros skaitiklio keitimo ir remonto išlaidos yra 98,85 Lt, iš viso patirta žalos – 16 156,97 Lt (16 058,12 + 98,85 = 16 156,97 (Lt). Taigi apeliacinės instancijos teismo apskaičiuotas atsakovių nuo 2005 m. liepos 26 d. iki 2006 m. liepos 26 d neteisėtai suvartotos elektros energijos vertės išraiška yra netiksli, todėl keistina.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė priteistinos žalos mažinimo klausimą ir žalos atlyginimą sumažino per pusę. Pažymėtina, kad CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, pagal kurį padaryti nuostoliai turi būti atlyginami visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą civilinę atsakomybę. Nurodytas principas nėra absoliutus, todėl pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo taikytais priteistinos žalos mažinimo kriterijais, nes jie atitinka CK 6.251 straipsnio 2 dalyje nustatytuosius: atsakovės V. K. sveikatos būklė sunki; atsakovė N. K. yra neįgali; ji augina mažametį sūnų; abi atsakovės neturi kito nekilnojamojo turto; priteisus ieškovui iš atsakovių visą žalos atlyginimą, joms atsirastų sunkių padarinių. Atsižvelgdama į tokias nagrinėjamoje byloje teismų nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad jos sudaro pagrindą pagal CK 6.251 straipsnio 2 dalį per pusę mažinti priteistinos žalos atlyginimą. Taigi žalos atlyginimo mažinimo aspektu, t. y. CK 6.251 straipsnio 2 dalies aiškinimo ir taikymo prasme, pirmosios instancijos teismo argumentai yra pagrįsti, todėl teisėjų kolegija, atsižvelgusi, kad tikrasis padarytos žalos dydis yra 16 156,97 Lt, jų pagrindu mažina žalos atlyginimą iki 8078,5 Lt. Dėl to ieškovui iš kiekvienos atsakovės priteistina po 4039,25 Lt žalos atlyginimo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinis skundas tenkintinas iš dalies ir apeliacinės instancijos teismo priteistas žalos atlyginimas iš kiekvienos atsakovės padidinamas nuo 3078,49 Lt iki 4039,25 Lt (CPK 359 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pažymėtina, kad prie atsiliepimo į kasacinį skundą atsakovės pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad jos yra visiškai įvykdžiusios skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį: 2009 m. kovo 26 d. abi sumokėjo kasatoriui po 3432,41 Lt (3078,49 Lt skolos ir 353,92 Lt bylinėjimosi išlaidų). Atsižvelgus į tai, kad apeliacinės instancijos teismo nutartis įvykdyta, kasatoriui iš atsakovių priteistina 960,76 Lt skolos.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kasacinis skundas tenkinamas iš dalies, t. y. jame kasatoriaus nurodyta ginčo suma yra 10 000 Lt, o kasacinis teismas 1921,53 Lt padidina priteistą žalos atlyginimą (8078,5 – 6156,97 = 1921,53 (Lt). Taigi patenkinta kasacinio skundo dalis yra 19,21 proc., o atmesta – 80,79 proc. (CPK 93 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą ir kasacinio teismo patenkintą ieškinio dalį, ieškovui iš atsakovių priteistinas žyminis mokesti mažintinas proporcingai patenkintai ieškinio daliai iki 242,41 Lt (1395,58 Lt x 17,37 proc. : 100 proc. = 242,41 Lt). Taigi ieškovui iš atsakovių turėtų būti priteistina po 121,20 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą. Tačiau 2009 m. kovo 26 d. abi atsakovės sumokėjo kasatoriui po 353,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, nors pagal galutinį bylos rezultatą turėtų sumokėti po 121,20 Lt. Dėl to atsakovėms iš ieškovo turi būti grąžinama po 232,72 Lt žyminio mokesčio už ieškinio padavimą (353,92 – 121,20 = 232,72 Lt). Taip pat atsižvelgiant į galutinį bylos rezultatą ir kasacinio teismo patenkintą apeliacinio skundo dalį, atsakovėms iš ieškovo priteistina po 171,16 Lt žyminio mokesčio už apeliacinio skundo padavimą proporcingai patenkintai apeliacinio skundo daliai (690 Lt x 35,12 proc. : 100 proc. = 242,33 Lt). Susumavusi nurodytas bylinėjimosi išlaidas, teisėjų kolegija nurodo, kad iš viso atsakovėms iš ieškovo turi būti priteisiama po 403,92 Lt bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Kasatorius už kasacinio skundo padavimą sumokėjo 300 Lt. Iš dalies patenkinus kasacinį skundą kasatoriui iš atsakovių priteisiama po 28,81 Lt žyminio mokesčio proporcingai patenkintai kasacinio skundo daliai.

Bylą nagrinėjant kasaciniame teisme, valstybė patyrė 39,75 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Tai patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Bendrosios raštinės 2009 m. gruodžio 17 d. pažyma. Kasacinis skundas iš dalies patenkintas, todėl valstybei iš kasatoriaus priteisiama 32,11 Lt nurodytų išlaidų proporcingai atmestai kasacinio skundo daliai, o iš atsakovių – po 3,82 Lt proporcingai patenkintai kasacinio skundo daliai (CK 96 straipsnio 2 dalis, 340 straipsnio 5 dalis).

Pažymėtina, kad prie atsiliepimo į kasacinį skundą atsakovės pridėjo įrodymus, patvirtinančius, kad jos yra visiškai įvykdžiusios skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį: 2009 m. kovo 26 d. abi sumokėjo kasatoriui po 3432,41 Lt (3078,49 Lt skolos ir 353,92 Lt bylinėjimosi išlaidų).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 96 straipsniais, 340 straipsnio 5 dalimi, 359 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 362 straipsnio 1 dalimi,

nutaria:

Vilniaus miesto 1–ojo apylinkės teismo 2008 m. spalio 28 d. sprendimą ir Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 27 d. nutartį pakeisti.

Priteisti ieškovui AB Rytų skirstomiesiems tinklams (juridinio asmens kodas 110870890) iš atsakovių V. K. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (duomenys neskelbtini) po 960,76 Lt (devynis šimtus šešiasdešimt litų 76 ct) žalos atlyginimo.

Pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo:

„Priteisti atsakovėms V. K. (duomenys neskelbtini) ir N. K. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų (juridinio asmens kodas 110870890) po 403,92 Lt (keturis šimtus tris litus 92 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.“

Kitas teismų sprendimo ir nutarties dalis palikti nepakeistas.

Priteisti ieškovui AB Rytų skirstomiesiems tinklams (juridinio asmens kodas 110870890) iš atsakovių V. K. (duomenys neskelbtini) bei N. K. (duomenys neskelbtini) po 28,81 Lt (dvidešimt aštuonis litus 81 ct) žyminio mokesčio už kasacinį skundą.

Priteisti valstybei iš ieškovo AB Rytų skirstomųjų tinklų (juridinio asmens kodas 110870890) 32,11 Lt (trisdešimt du litus 11 ct), iš atsakovių V. K. (duomenys neskelbtini) bei N. K. (duomenys neskelbtini) – po 3,82 Lt (tris litus 82 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai

Egidijus Laužikas

Antanas Simniškis

Janina Stripeikienė