Civilinė byla Nr. 3K-3-598/2009
Procesinio sprendimo kategorijos: 98.4; 106.1; 124.2.2
(S)
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko, Janinos Stripeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Vinco Versecko,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. P. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos V. P. pareiškimą atsakovui V. Z. dėl civilinės bylos proceso atnaujinimo; trečiasis asmuo byloje – Vilniaus apskrities viršininko administracija.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Byloje kilo ginčas dėl proceso atnaujinimo naujai paaiškėjus esminėms bylos aplinkybėms, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos bylos nagrinėjimo metu. Pareiškėja nurodė, kad naujai paaiškėjo esminė bylos aplinkybė dėl kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo žemės sklype, apsaugos zonos, kuri įrodo, kad kanalizacijos įrenginiams, esantiems atsakovo žemės sklype, plane pažymėtame žyma 105-1, turi būti nustatyta apsaugos zona. 2008 m. vasario 6 d. pareiškėja, gavusi pranešimą iš Širvintų rajono apylinkės teismo dėl pateikto atsakovo ieškinio, sužinojo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA) 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime Nr. 89-9561 dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę kaimo vietovėje piliečiui V. Z. (toliau – 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimas) nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įrašyta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimą. Kadangi ieškinyje dėl kanalizacijos trasos servituto nustatymo pareiškėja rėmėsi atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimu, kuriame nebuvo įrašyta kanalizacijos įrenginių apsaugos zona, tai ši aplinkybė turi esminę reikšmę bylai. Pareiškėja taip pat nurodė, kad 2008 m. birželio 13 d. naujai paaiškėjo dar viena esminė bylos aplinkybė, t. y. kad 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrise parodytas vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą vakarinėje dalyje ir kelias iki rūsio, kurie turėjo būti palikti, atkuriant atsakovui nuosavybės teises į ginčo sklypus, arba turėjo būti nustatytas kelio servitutas.
Pareiškėja prašė atnaujinti civilinę bylą Nr. 2-51-522/2007 dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, panaikinti sprendimą šioje byloje ir priimti naują sprendimą: 1) įrašyti kanalizacijos trasos servitutą atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 105-1, arba įpareigoti VAVA Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių įrašyti kanalizacijos įrenginių apsaugos zoną šiame sklype; 2) įrašyti kelio servitutą atsakovo sklype, plane pažymėtame žyma 105-1, nuo kelio Vileikiškiai–Užušiliai iki lauko rūsio, kaip pateikta S. P. namų valdos žemės sklypo 1995 m. vasario 1 d. abrise, arba įpareigoti VAVA panaikinti 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimą; 3) atlyginti nuostolius, patirtus civilinėse bylose Nr. 2-51-522/2007 ir Nr. 2A48-932/07 – 6224,60 Lt, ir nuostolius, susijusius su naujų įvažiavimų įrengimu namų valdos žemės sklype.
Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė
Širvintų rajono apylinkės teismas 2009 m. balandžio 3 d. nutartimi pareiškėjos pareiškimo dėl civilinės bylos atnaujinimo netenkino, priteisė iš pareiškėjos atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Teismas nurodė, kad aplinkybės, jog ginčo žemės sklype yra nustatytos ir sąmoningai nuslėptos vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zonos, nebuvo nagrinėjamos civilinėje byloje Nr. 2-51-522/2007. Teismas nustatė, kad ginčo sklypas yra vienas iš 16 sklypų, į kurį atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės; 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodyta speciali žemės naudojimo sąlygų apsaugos zona nekonkretizuota, t. y. nenurodyta, kuriam konkrečiai iš 16 sklypų ji yra taikoma; VĮ Registrų centro 2004 m. rugpjūčio 2 d. pažymėjime neįrašyta ši apsaugos zona atsakovui priklausančiame ginčo žemės sklype, nėra jos ir 2002 m. spalio 4 d. R. Bartkevičienės IĮ parengtame plane. Teismas konstatavo, kad kai nėra nei faktinių, nei teisinių duomenų apie tam tikros aplinkybės egzistavimą, ji negali būti pagrindas atnaujinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu užbaigtą civilinę bylą. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėja apie 1995 m. vasario 1 d. abrisą ir jo turinį žinojo civilinės bylos Nr. 2-51-522/2007 nagrinėjimo metu, todėl ši aplinkybė negali būti proceso atnaujinimo pagrindas. Jei pareiškėja būtų sąžiningai įgyvendinusi savo procesines teises ir aktyviai rūpinusis procesu, šį dokumentą galėjo gauti iš Širvintų rajono žemėtvarkos skyriaus, o tai, kad asmenys aplaidžiai dalyvavo teismo procese, negali būti proceso atnaujinimo pagrindas. Teismas sprendė, kad pareiškėjos pateiktas abrisas neturėtų jokios įtakos galutiniam prašomoje atnaujinti civilinėje byloje priimtam teismo sprendimui, nes šis dokumentas nėra pagrindas servitutui nustatyti, nes abrisas yra lauko matavimo brėžinys, preliminarus žemės sklypo planas, sudaromas žemės sklypo ribų paženklinimo vietoje metu, ir tai yra tik pagalbinė, preliminari priemonė žemės sklypo kadastrinių matavimų procese žemės sklypo kadastriniams duomenims nustatyti; abrise nurodytų duomenų neatitiktis VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registre įregistruotiems duomenims negali būti pagrindas teigti, kad reikia vadovautis abrise nurodytomis aplinkybėmis, nes pareiškėjai ir jos sutuoktiniui priklausančio žemės sklypo kadastriniai matavimai buvo atlikti 1994 m. rugpjūčio 15 d., vadovaujantis visais surinktais kadastriniais duomenimis, jie yra įregistruoti VĮ Registrų centre. Kadangi servitutas priverstinai gali būti nustatytas tik įrodžius, kad jis yra objektyviai būtinas, o pareiškėja ir jos sutuoktinis gali protingomis sąnaudomis naudotis kitais dviem įvažiavimais į savo žemės sklypą, tai teismas sprendė, kad nėra pagrindo servitutui nustatyti. Teismas pažymėjo, kad, nagrinėjant bylą, kurioje prašoma atnaujinti procesą, dalyvaujančių byloje asmenų procesinė padėtis negali kisti, negali būti reiškiami nauji reikalavimai, tuo tarpu prašyme dėl proceso atnaujinimo pareiškėja atsakovais nurodė kitus asmenis, pareiškė naujus reikalavimus, todėl pareiškimas atmestinas.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartimi Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pareiškėja nukrypo nuo ieškinio reikalavimų civilinėje byloje, pareiškė iš esmės naujus, nenagrinėtus reikalavimus dėl kanalizacijos trasos servituto įrašymo, prašė nustatyti įpareigojimus asmenims, kurie nebuvo atsakovai nagrinėjant civilinę bylą, t. y. VAVA Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių, todėl sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjo tik ta apimtimi, kuri apibrėžta išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-51-522/2007 atsakovams ir kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims pareikšto ieškinio reikalavimų. Teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo teigti, jog pareiškėjos nurodyta pirmoji naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistuoja ir galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindas. Be to, ieškinyje nebuvo reikalavimo nustatyti kanalizacijos trasos servitutą, todėl teismas sprendė, kad aplinkybės, susijusios su tokiu pareiškimo dėl proceso atnaujinimo reikalavimu, šioje byloje negali būti tiriamos ir vertinamos. Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog pareiškėjos nurodyta antroji naujai paaiškėjusi aplinkybė dėl 1995 m. vasario 1 d. abriso jai turėjo būti žinoma nagrinėjant civilinę bylą, nes yra susijusi su jos valdoma nuosavybe, be to, abrise nurodyta, kad sklypo ribos buvo derinamos su S. P. Dėl to teismas darė išvadą, kad ši aplinkybė neatitinka naujai paaiškėjusios aplinkybės kriterijaus ir negali būti pagrindas atnaujinti procesą. Dėl pareiškėjos atskirojo skundo argumentų, susijusių su pridėtų įrodymų pašalinimu iš bylos, teismas nustatė, kad byloje esantys pareiškėjos 2009 m. kovo 23 d. prašymai dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo ir dėl įrodymų pridėjimo yra su teisėjos rezoliucija „prašymo nuorašus su priedais įteikti šalims“. Teismas nurodė, kad tokia rezoliucija nereiškia, jog dokumentai jau pridėti prie nagrinėjamos civilinės bylos, o teisėja suteikė galimybę kitiems dalyvaujantiems byloje asmenims iš anksto susipažinti su dokumentų turiniu ir pasirengti prašymų svarstymui; įrodymų pridėjimo klausimas buvo svarstomas teismo posėdyje, šalys ir jų atstovai išsakė savo argumentus dėl pareikštų prašymų, ir žodine nutartimi buvo atsisakyta įrodymus pridėti prie bylos, nes jie nepatvirtina naujų aplinkybių. Dėl to teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos veiksmai atitiko CPK 169, 180, 290 straipsnių nuostatas. Teismas taip pat pažymėjo, kad pareiškėjos papildomai pateiktas namų valdos planas, parengtas 2009 m. liepos 7 d., kuriame matyti, kad dalis pareiškėjai priklausančios kanalizacijos trasos yra už sklypo ribų atsakovo žemės sklype, galėjo būti parengtas ir civilinės bylos Nr. 2-51-522/2007 nagrinėjimo metu; be to, aplinkybė, kad dalis pareiškėjai priklausančios kanalizacijos trasos patenka į atsakovui priklausantį žemės sklypą, jei ji būtų patvirtinta ir kitais įrodymais, galėtų sudaryti pagrindą nustatyti būtiną šios trasos priežiūrai servitutą, tačiau jis būtų visai kitokio turinio ir pobūdžio, siauresnės apimties, negu buvo pareikštas ieškinio reikalavimas dėl kelio ir teisės aptarnauti antžemines ir požemines komunikacijas servituto nustatymo, todėl apskritai negali būti nagrinėjamas šioje byloje. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš pareiškėjos atsakovui priteisė 4875 Lt advokato pagalbos išlaidų, kurios nėra per didelės, nes atsakovui teko atsikirsti į didelės apimties pareiškėjos procesinius dokumentus, susipažinti su jos reiškiamais prašymais ir teikiamais dokumentais, juos kvalifikuotai įvertinti. Kadangi išlaidų dydį patvirtina teismui pateikti dokumentai, teismas sprendė, kad jas mažinti nėra pagrindo. Teismas iš pareiškėjos atsakovo naudai priteisė 1600 Lt iš 3187,50 Lt prašytų priteisti išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme atlyginti, atsižvelgdamas į atliktų darbų apimtis, rekomenduojamus apmokėjimo dydžius bei į tai, kad advokatas šioje byloje ilgą laiką atstovauja atsakovui ir yra gerai susipažinęs su byla.
Kasacinio skundo teisiniai argumentai.
Pareiškėja V. P. kasaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartį ir Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Kasacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1. Dėl neteisėtos sudėties teismo. Pirmą kartą nagrinėjant kasatorės prašymą dėl proceso atnaujinimo Širvintų rajono apylinkės teismas 2008 m. spalio 24 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. PA-1-779/2008) paliko šį pareiškimą nenagrinėtą, o apeliacinės instancijos teismas 2009 m. sausio 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2SA-18-492/2009) grąžino kasatorės prašymą dėl proceso atnaujinimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Širvintų rajono apylinkės teismo teisėja I. Staknienė, palikusi šį prašymą nenagrinėtą, vėl pakartotinai nagrinėjo šią bylą, todėl darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis buvo priimta neteisėtos sudėties teismo. Taip buvo pažeistos CPK 71 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 1-2 dalių, 329 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, o šis pažeidimas yra absoliutus teismo nutarties negaliojimo pagrindas. Taip pat pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo kasacinio teismo formuojamos teismų praktikos dėl CPK 71 straipsnio 1 dalies taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities viršininko v. UAB “Dvidešimt pirmojo amžiaus statyba ir technologijos”, bylos Nr. 3K-3-148/2004).
2. Dėl bylinėjimosi išlaidų. Pirmosios instancijos teismas iš kasatorės priteisė nepagrįstai didelę sumą bylinėjimosi išlaidų atsakovo naudai, nes Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. sausio 26 d. nutartimi (civilinės bylos Nr. 2SA-18-492/2009) kasatorės prašymas buvo grąžintas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Dėl to atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu pirmą kartą (4875 Lt), priteistos nepagrįstai, nes teismas tenkino kasatorės atskirąjį skundą ir grąžino prašymą nagrinėti pakartotinai. Taip teismas pažeidė CPK 93 straipsnio nuostatas.
3. Dėl kasatorės pareikštų reikalavimų tapatumo. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad kasatorė prašyme dėl proceso atnaujinimo iškėlė naujus, išnagrinėtoje byloje nepareikštus ir nenagrinėtus, reikalavimus dėl kanalizacijos trasos servituto įrašymo. Kasatorė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-51-522/2007 buvo pareiškusi du reikalavimus: 1) nustatyti atsakovo sklypo rytinėje dalyje kelio servitutą; 2) nustatyti servitutą – teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Prašymo dėl proceso atnaujinimo kasatorė prašo: 1) nustatyti kelio servitutą, kuris suteiktų teisę privažiuoti prie kanalizacijos įrenginių ir lauko rūsio; 2) kanalizacijos trasos servitutą, kuris suteiktų teisę kasatorei aptarnauti gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype, bei jomis netrukdomai naudotis. Tai iš esmės yra tie patys reikalavimai.
4. Dėl pridėtų įrodymų pašalinimo iš bylos. Pirmosios instancijos teismas pažeidė civilinio proceso įstatymą, nes pašalino iš bylos įrodymus, kurie buvo pridėti. Kasatorė 2009 m. kovo 23 d. prašymu dėl rašytinių įrodymų pateikimo ir išreikalavimo pateikė atsakovo žemės sklypų Nr. 105-1–105-6 2002 m. balandžio 4 d. ribų paženklinimo akto, kuriame nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių zona, kopiją. Šis įrodymas prie bylos buvo pridėtas teisėjo rezoliucija „Prašymo nuorašus įteikti šalims. Išreikalauti iš VAVA prašomus dokumentus iki teismo posėdžio, 2009-03-24, teisėja Inga Staknienė“, tačiau teismo posėdžio metu šis klausimas nepagrįstai buvo pakartotinai svarstomas ir nuspręsta šio įrodymo nepridėti prie bylos.
5. Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, kaip proceso atnaujinimo pagrindo. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona teisėtai nebuvo įrašyta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimą. Pirmosios instancijos teismo nepagrįstai prie bylos nepridėtas atsakovo žemės sklypų Nr. 105-1–105-6 2002 m. balandžio 4 d. ribų paženklinimo aktas įrodo, kad ginčo žemės sklype ši apsaugos zona turėjo būti įregistruota ir todėl turėjo būti nustatytas kanalizacijos trasos servitutas. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai konstatavo, kad 1995 m. vasario 1 d. abrisas turėjo būti žinomas kasatorei bylos nagrinėjimo metu, nes jis buvo suderintas su kasatorės sutuoktiniu. Abrise nėra kasatorės sutuoktinio parašo, šis abrisas buvo sudarytas valstybės institucijų iniciatyva ir nebuvo saugomas vietos agrarinės reformos tarnybos byloje. Dėl to konstatuotina, kad kasatorė apie šį dokumentą galėjo sužinoti tik tada, kai jis buvo pateiktas kito teisminio nagrinėjimo metu. Šis abrisas įrodo, kad kasatorė buvo įsirengusi įvažiavimą į savo sklypą rytinėje atsakovo žemės sklypo pusėje, todėl atsakovui atkuriant nuosavybės teises šis įvažiavimas turėjo būti paliktas. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius 2009 m. liepos 7 d. patvirtino kasatorės žemės sklypo planą, kuriame užfiksuota ginčo kanalizacijos trasa. Šis planas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre 2009 m. rugpjūčio 28 d. Tai įrodo, kad yra pagrindas atnaujinti procesą civilinėje byloje ir nustatyti kanalizacijos trasos servitutą.
Atsakovo ir trečiojo asmens atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.
k o n s t a t u o j a :
Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl teismo sudėties teisėtumo.
Viena iš tinkamo proceso garantijų yra užtikrinimas, kad šalių ginčą nagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas (lot. nemo judex in causa sua). Dėl to teismo nešališkumas yra užtikrinamas įstatyme įtvirtinant atvejus, kai teisėjas negali pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą (CPK 71 straipsnis). CPK 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisėjas, dalyvavęs nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, negali dalyvauti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad CPK 71 straipsnio 1 dalies nuostata turi būti aiškinama ir taikoma sistemiškai su CPK 296 straipsnio ir 297 straipsnio 2 dalies nuostatomis. Kitaip tariant, teisėjas negali nagrinėti bylos iš naujo, kai bylą nagrinėjant pirmą kartą išreiškė savo nuomonę dėl bylos esmės. Pareiškimo palikimas nenagrinėto nėra bylos išsprendimas iš esmės, nes byla yra užbaigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės. Pareiškėjui pašalinus kliūtis, kurios buvo pagrindas palikti pareiškimą nenagrinėtą, jis su tapačiu reikalavimu gali kreiptis į teismą pakartotinai (CPK 297 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teisėtos sudėties pirmosios instancijos teismas priėmė 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, nepažeisdamas CPK 71 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasatorės argumentai dėl proceso normų pažeidimų, kurie sudaro teismo sprendimo absoliutų negaliojimo pagrindą, įtvirtintą CPK 329 straipsnio 2 dalies 1 punkte, yra nepagrįsti.
Dėl kasatorės pareikštų reikalavimų tapatumo.
Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad kasatorė prašyme dėl proceso atnaujinimo iškėlė naujus, išnagrinėtoje byloje nepareikštus ir nenagrinėtus, reikalavimus dėl kanalizacijos trasos servituto įrašymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje pabrėžiama, kad byloje dalyvaujančių asmenų galimybė naudotis procesinėmis teisėmis reikšti naujus reikalavimus, tikslinti ieškinio, priešieškinio dalyką ar pagrindą vertinama, atsižvelgiant į proceso atnaujinimo pagrindą ir CPK 141, 143 straipsnių nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. I. v. A. K., bylos Nr. 3K-3-108/2009).
Išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-51-522/2007 kasatorė buvo pareiškusi du reikalavimus: 1) nustatyti atsakovo sklypo rytinėje dalyje kelio servitutą; 2) nustatyti servitutą – teisę aptarnauti požemines ir antžemines komunikacijas. Prašymu dėl proceso atnaujinimo kasatorė prašo: 1) nustatyti kelio servitutą, kuris suteiktų teisę privažiuoti prie kanalizacijos įrenginių ir lauko rūsio; 2) kanalizacijos trasos servitutą, kuris suteiktų teisę kasatorei aptarnauti gyvenamojo namo požeminės kanalizacijos komunikacijas, esančias atsakovo žemės sklype, bei jomis netrukdomai naudotis. Ieškinio reikalavimai sudaro ieškinio dalyką (lot. petitum), kurį kartu su ieškinio faktiniu pagrindu privalo nurodyti ieškovas (CPK 135 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija pažymi, kad bylą nagrinėjantis teismas, vertindamas faktines aplinkybes, susijusias su ieškinio dalyku, turi nustatyti, kokiu būdu ieškovo subjektinės teisės turėtų būti apgintos ir nurodyti tam tikrą pažeistos teisės gynimo būdą įtvirtinančią teisės normą. Kitaip tariant, ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas nesaisto teismo, nes faktinių bylos aplinkybių teisinė kvalifikacija yra teismo prerogatyva (lot. iura novit curia). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasatorė, paduodama tiek ieškinį, tiek prašymą dėl proceso atnaujinimo, reiškia tapačius reikalavimus, t. y. nustatyti kelio ir kanalizacijos trasos servitutus ginčo sklype. Kokios apimties atsakovo, kaip tarnaujančiojo daikto savininko, nuosavybės teisės suvaržymai nagrinėjamu atveju gali būti nustatyti, turi nuspręsti bylą nagrinėjantis teismas, parinkdamas teisės normą atsižvelgiant į faktinį ieškinio pagrindą.
Dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių kaip proceso atnaujinimo pagrindo
Kasacinio teismo jurisprudencijoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad pagrindas procesui civilinėje byloje dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių atnaujinti (CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas) yra tada, kai pareiškėjas įrodo, kad tokios aplinkybės: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas. CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punktas taikytinas ir tais atvejais, kai pareiškėjas suranda naujų įrodymų, patvirtinančių, kad paaiškėjo naujų esminių bylos aplinkybių. Šiuose įrodymuose esanti informacija turi turėti esminę reikšmę bylai, t. y. ji turi turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, teismo sprendime padarytų išvadų dėl teisės normų aiškinimo ir taikymo pagrįstumui, be to, turi patvirtinti aplinkybes, kurios nebuvo ir neturėjo būti žinomos nagrinėjant bylą nei teismui, nei pareiškėjui. Vertinant, ar nauji įrodymai laikytini naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis, teismui būtina išsiaiškinti, ar nauji įrodymai, kurių pagrindu pareiškėjas prašo atnaujinti procesą, negalėjo būti pateikti anksčiau ne dėl pareiškėjo kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Statūna“ v. UAB „Parama“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-57/2008; kt.).
Kasatorė nurodė, kad naujai paaiškėjo esminės bylos aplinkybės: 1) dėl kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo žemės sklype, servituto nustatymo – 2008 m. vasario 6 d. ji sužinojo, kad 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įrašyta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimą; 2) dėl kelio servituto nustatymo – 2008 m. birželio 13 d. ji sužinojo, kad 1995 m. vasario 1 d. S. P. namų valdos abrise parodytas vienintelis įvažiavimas į namų valdos žemės sklypą vakarinėje dalyje ir kelias iki rūsio, kurie turėjo būti palikti, atkuriant atsakovui nuosavybės teises į ginčo sklypus. Bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad nėra teisinio ir faktinio pagrindo teigti, jog kasatorės nurodyta pirmoji naujai paaiškėjusi aplinkybė egzistuoja ir galėtų būti proceso atnaujinimo pagrindas, nes 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodyta speciali žemės naudojimo sąlygų apsaugos zona nekonkretizuota. Dėl antrosios kasatorės nurodytos aplinkybės bylą nagrinėję teismai nurodė, kad ši aplinkybė jai turėjo būti žinoma nagrinėjant civilinę bylą, nes yra susijusi su jos valdoma nuosavybe.
Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismas nustatė, jog pareiškėjos papildomai pateiktas namų valdos planas, parengtas 2009 m. liepos 7 d., patvirtina, kad dalis pareiškėjai priklausančios kanalizacijos trasos yra už sklypo ribų atsakovo žemės sklype, tačiau konstatavo, jog šis planas galėjo būti parengtas ir civilinės bylos Nr. 2-51-522/2007 nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija negali sutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada, nes kitoje civilinėje byloje iki 2009 m. kovo 18 d. tarp kasatorės sutuoktinio ir atsakovo vyko ginčas dėl nuosavybės teisės į kasatorės su sutuoktiniu turimą ginčo sklypą (teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys). Dėl to kasatorė negalėjo anksčiau parengti, patvirtinti ir įregistruoti savo žemės sklypo plano, kuriame užfiksuotos jai priklausančios kanalizacijos trasos dalis yra už sklypo ribų atsakovo žemės sklype. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad šis įrodymas negalėjo būti pateiktas anksčiau, todėl atitinka naujumo kriterijų.
Sprendžiant klausimą, ar šis įrodymas kartu su aplinkybe, kad 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodyta kanalizacijos tinklų ir įrenginių apsaugos zona nebuvo įrašyta į atsakovo žemės sklypo, plane pažymėto žyma 105-1, registracijos pažymėjimą, gali turėti neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai, turi būti atsižvelgiama į tai, jog 2003 m. gruodžio 18 d. sprendime nurodyta speciali žemės naudojimo sąlygų apsaugos zona, nors ir nekonkretizuota, tačiau sukelia teisines pasekmes, nes dėl visų žemės sklypų, į kuriuos šiuo administraciniu aktu atsakovui buvo atkurtos nuosavybės teisės, gali kilti ginčai. Be to, specialios žemės naudojimo sąlygos apsaugos zonos įtaka servituto nustatymui turi būti vertinama pagal prašomo nustatyti servituto tikslą, rūšį ir turinį (CK 4.111, 4.112, 4.123 straipsniai).
Servituto, kaip išvestinės daiktinės teisės, esmė – vieno (tarnaujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko teisių apribojimas kito (viešpataujančiojo) nekilnojamojo daikto savininko naudai, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą (CK 4.111 straipsnio 1 dalis). Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu daiktų savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad servituto nustatymas teismo sprendimu siejamas ne su absoliučiu negalėjimu be servituto savininkui naudotis jam priklausančiu daiktu, o su sąlyga, jog nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį; sprendžiant dėl servitutu suteikiamų ar atimamų teisių apimties būtina įvertinti viešpataujančiojo daikto tikslinę paskirtį, nes tai lemia faktinius daikto naudojimo poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje žemės ūkio kooperatyvas „Naujieji Berniūnai“ ir kt. v. J. S., bylos Nr. 3K-3-157/2009; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai neišsiaiškino, kaip, kiek dažnai reikia aptarnauti kasatorės kanalizacijos tinklus, esančius atsakovo sklype, ar kasatorė turi galimybę tinkamai aptarnauti šiuo tinklus nesinaudojant atsakovo sklypo dalimi. Tai turi esminę reikšmę, sprendžiant klausimą, ar prašyme dėl proceso atnaujinimo nurodyta naujai paaiškėjusi aplinkybė, kuria kasatorė grindžia kanalizacijos įrenginių, esančių atsakovo žemės sklype, servituto nustatymo būtinumą, turi neabejotiną teisinę svarbą jau išnagrinėtos bylos baigčiai. Pažymėtina, kad servituto nustatymo būtinumas turi būti vertinamas vadovaujantis pragmatiškumu ir racionalumu, t. y. jei kasatorė negali tinkamai aptarnauti kanalizacijos trasos dalies, esančios jos žemės sklype, nepasinaudojant atsakovo žemės sklypo dalimi, tai atsisakymas nustatyti servitutą yra racionaliai nepagrįstas.
Dėl antrosios kasatorės nurodytos naujai paaiškėjusios aplinkybės bylą nagrinėję teismai konstatavo, kad 1995 m. vasario 1 d. abrisas turėjo būti žinomas kasatorei bylos nagrinėjimo metu, nes jis buvo suderintas su kasatorės sutuoktiniu. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad abrise nėra kasatorės sutuoktinio parašo, todėl kasacinio skundo argumentas, kad kasatorė apie šį dokumentą galėjo sužinoti tik tada, kai jis buvo pateiktas kito teisminio nagrinėjimo metu, laikytinas pagrįstu. Dėl to konstatuotina, kad bylą nagrinėjusių teismų išvada, jog šis įrodymas galėjo būti pateiktas anksčiau, yra nepagrįsta. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad šio abriso duomenys rodo, jog kasatorė buvo įsirengusi įvažiavimą į savo sklypą rytinėje atsakovo žemės sklypo pusėje, todėl bylą nagrinėję teismai turėjo atsižvelgti į šią aplinkybę, sprendžiant klausimą dėl šio įrodymo svarbos jau išnagrinėtos bylos baigčiai, t. y. ar be kasatorės prašomo nustatyti kelio servituto jai būtų įmanoma normaliomis sąnaudomis (negriaunant esančių statinių ir pan.) savo sklypą naudoti pagal paskirtį.
Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje teismai neatskleidė bylos esmės, t. y. nesiaiškino esminių faktinių aplinkybių, susijusių su kasatorės nurodytų naujai paaiškėjusių aplinkybių įtaka išnagrinėtos bylos baigčiai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla grąžintina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui (CPK 360 straipsnis).
Dėl kitų kasacinio skundo argumentų.
Kasatorė kasaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai pašalino iš bylos įrodymus, kurie buvo pridėti, t. y. žemės sklypų Nr. 105-1–105-6 2002 m. balandžio 4 d. ribų paženklinimo akto, kuriame nurodyta specialioji žemės naudojimo sąlyga – vandentiekio, lietaus ir fekalinės kanalizacijos tinklų ir įrenginių zona, kopiją. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog teisėjo rezoliucija „prašymo nuorašus su priedais įteikti šalims“ nereiškia, kad dokumentai jau pridėti prie nagrinėjamos civilinės bylos, o įrodymų pridėjimo klausimas buvo svarstomas teismo posėdyje ir žodine nutartimi buvo atsisakyta įrodymus pridėti prie bylos, nes jie nepatvirtina naujų aplinkybių. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinio skundo argumentai dėl proceso teisės normų pažeidimo šiuo atveju yra nepagrįsti.
Kasatorė kasaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė atsakovo naudai bylinėjimosi išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu pirmą kartą (4875 Lt), nes kasatorės atskirasis skundas buvo patenkintas ir prašymas atnaujinti procesą grąžintas nagrinėti pakartotinai. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad bylos grąžinimas iš naujo nagrinėti nėra bylos išsprendimas iš esmės, nes tokioje proceso stadijoje neįmanoma nustatyti, kuri ginčo šalis laimėjo ginčą. Kadangi bylinėjimosi išlaidos atlyginamos vadovaujantis taisykle „pralaimėjęs moka“ (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis), tai teisėjų kolegija konstatuoja, kad toje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė atsakovui jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Dėl išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasacinės instancijos teisme
Kasacinės instancijos teisme patirta 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, tai nurodytų išlaidų priteisti valstybės naudai šioje procesinėje stadijoje nėra galimybės (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Dėl nurodytų išlaidų priteisimo valstybės naudai turės pasisakyti pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pakartotinai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 15 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 360 ir 362 straipsniais,
nutaria:
Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 3 d. bei Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugpjūčio 10 d. nutartis ir perduoti pareiškėjos prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai
Česlovas Jokūbauskas
Janina Stripeikienė
Vincas Verseckas
