Dėl sprendimo panaikinimo

Administracinė byla Nr. eI3-5412-1114/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02788-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 25.7; 25.8; 55.1.3

(S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. rugpjūčio 31 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinio studijų fondo skundą pareiškėjai I. N., trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, dėl sprendimo panaikinimo.

Teismas

n u s t a t ė :

Atsakovas (skundą padavusi institucija) Valstybinis studijų fondas (toliau – ir atsakovas, Fondas) kreipėsi į teismą su skundu, kurio reikalavimus patikslinęs, prašo: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-265/04-2022) dalyje, kuria Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“ buvo panaikintas ir Valstybinis studijų fondas įpareigotas iš naujo išnagrinėti I. N. 2022 m. balandžio 13 d. skundą (prašymą) atleisti ją nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą; 2) palikti nepakeistą Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“.

Atsakovas nurodo, kad I. N. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisiją su skundu, kuriuo prašė panaikinti Valstybinio studijų fondo (toliau – Fondas) 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SG2-159 (toliau – ir Įspėjimas) ir Fondo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. R2-115 (toliau – ir Fondo sprendimas). Išnagrinėjusi skundą, Lietuvos administracinių ginčų komisija priėmė 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-265/04-2022) (toliau – Skundžiamas sprendimas), kuriuo bylos dalį dėl Įspėjimo panaikinimo nutraukė, Fondo sprendimą panaikino ir įpareigojo Fondą iš naujo išnagrinėti I. N. 2022 m. balandžio 13 d. skundą (prašymą) atleisti ją nuo valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti, arba jų dalies (toliau – lėšos) grąžinimo į valstybės biudžetą. Fondas nesutinka su Skundžiamu sprendimu toje dalyje, kuria Fondo sprendimas buvo panaikintas ir Fondas įpareigotas iš naujo išnagrinėti I. N. 2022 m. balandžio 13 d. skundą (prašymą) atleisti ją nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą.

Pažymi, kad lėšų grąžinimą į valstybės biudžetą reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalis bei ją įgyvendinantis Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą atvejų bei tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (toliau – ir Aprašas).

Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir LSMU) 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00415 informavo Fondą, kad pareiškėja 2021 m. rudens semestro metu (2021 m. rugsėjo 10 d.) savo noru nutraukė antrosios pakopos valstybės finansuojamas studijas. Pareiškėjai pagal Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalį bei Aprašo 2 ir 4 punktus kilo prievolė grąžinti lėšas. Lietuvos sveikatos mokslų universitetui 2022 m. kovo 1 d. rašte nenurodžius nė vieno iš Aprašo 7 punkte pateiktų atleidimo nuo lėšų grąžinimo kriterijų, Fondas 2022 m. kovo 30 d. išsiuntė pareiškėjai Įspėjimą. Fondas 2022 m. balandžio 15 d. gavo pareiškėjos prašymą (skundą). Pareiškėja prašė Fondo panaikinti prievolę grąžinti lėšas. Pareiškėja valstybės finansuojamas antrosios pakopos studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete nutraukė, šią aplinkybę patvirtinantys dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti, Aprašo 7 punkte nurodytų aplinkybių pareiškėjos atveju nėra, todėl Fondas laikė, kad prievolės grąžinti lėšas atsiradimo teisinis pagrindas galioja, todėl prievolė privalo būti vykdoma. Atsižvelgiant į tai, buvo priimtas Fondo sprendimas ir apie tai informuota pareiškėja. Apraše įtvirtintas baigtinis aplinkybių sąrašas, kai asmenys gali būti atleisti nuo lėšų grąžinimo (Aprašo 7 punktas), todėl kitais, Apraše nenustatytas pagrindais atleisdamas asmenis nuo lėšų grąžinimo, Fondas pažeistų Aprašo nuostatas, Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje įtvirtintus įstatymo viršenybės ir lygiateisiškumo principus. Fondas pagal kompetenciją negali vertinti aukštųjų mokyklų ar jų darbuotojų veiksmų, keisti aukštųjų mokyklų priimtų sprendimų, spręsti aukštųjų mokyklų ir studentų ginčų ar duoti aukštosioms mokykloms privalomų vykdyti nurodymų, todėl Fondas 2022 m. balandžio 25 d. rašte Nr. A2-26 neprašė aukštosios mokyklos pakomentuoti, kokią informaciją ji suteikė pareiškėjai.

Fondas pažymi, kad grąžintinų lėšų dydis yra nustatytas Aprašo 5 punkte. Studijų nutraukimo metu (2021 m. rugsėjo 10 d.) galiojęs bazinės socialinės išmokos dydis buvo 40 Eur, taigi maksimali antrosios pakopos studentų grąžintinų lėšų suma pagal Aprašo 5.2 papunktį galėjo būti 40 Eur x 50 = 2 000 Eur. Grąžintinų lėšų dydis Apraše yra fiksuotas. Jis apskaičiuojamas, nepriklausomai nuo to, kiek laiko trunka studento studijos, t. y. tiek už kelias dienas, tiek ir už kelis mėnesius ar metus trukusias studijas grąžinamas fiksuotas Aprašo 5 punkte nustatytas lėšų dydis.

Pareiškėja I. N. pateikė atsiliepimą, kuriame nurodo, jog su skundu nesutinka.

Pareiškėja atsiliepime teigia, kad buvo įstojusi į LSMU magistrantūrą studijuoti. Prasidėjus mokslo metams pareiškėja buvo pirmajame susirinkime, kur buvo pasakyta, kad paskaitas reikės lankyti, praleidus 3 paskaitas, neprileis prie atsiskaitymų. Kadangi nenorėjo atsisakyti darbo, o suderinti su studijomis negalėjo, nusprendė studijų atsisakyti. LSMU dekanate buvo keletą kartų, ten buvo pasakyta, jei pareiškėja spėja nutraukti studijas iki rugsėjo 15 d., už studijas mokėti nereikės. Prašymą parašė 2021 m. rugsėjo 9 d. LSMU dekanate buvo pasakyta, kad gali stoti nemokamai ir kitais metais, nes studijų krepšelis išlieka. Parašiusi prašymą 2021 m. rugsėjo 9 d., dekanate buvo nuraminta ir užtikrinta, kad už nutrauktas studijas mokėti nereikės, o ir stoti galės kitais metais. Šie teiginiai nekėlė abejonės, kad informacija gali būti neteisinga. Pažymi, kad buvo dekanate suklaidinta vyr. administratorės, kuri yra atsakinga už studijų programą Sveikatinimas ir reabilitacija (magistrantūros studijas). Pareiškėja prašė, jog studijų fondas panaikintų reikalavimą grąžinti 2 000 Eur, nes ji buvo suklaidinta aukštosios mokyklos.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau – ir LSMU, Universitetas) pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo: 1) tenkinti Valstybinio studijų fondo pateiktą prašymą ir panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimtą 2022 m. birželio 3 d. sprendimą Nr. 21R-(AG-265/04-2022) dalyje, kuria Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“ buvo panaikintas ir Valstybinis studijų fondas įpareigotas iš naujo išnagrinėti I. N. 2022 m. balandžio 13 d. skundą (prašymą) atleisti ją nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą; 2) palikti nepakeistą Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“.

Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodo, kad konkretūs atvejai, kada išlieka pareiga grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ patvirtinto Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą atvejų bei tvarkos aprašo 5-6 punktuose.

Remiantis Aprašo 9 punktu, per 20 darbo dienų, terminą skaičiuojant nuo naujo studijų semestro pradžios, Universitetas turi pateikti duomenis Fondui valstybės finansuojamose studijų vietose studijavusių asmenų, kurie nutraukė studijas ar buvo pašalinti per praėjusį studijų semestrą, sąrašą. Universitetas 2022 m. kovo 1 d. lydraščiu pateikė Fondui 2021 m. studijų metų rudens semestro metu valstybės finansuojamas studijas nutraukusių ar pašalintų iš aukštosios mokyklos asmenų sąrašą, kuriame buvo ir pareiškėja. Taip pat Universitetas 2022 m. balandžio 29 d. išsiuntė raštą Nr. 2022-DVT2-00781, kuriuo dar kartą patvirtino, kad pareiškėja neatitinka nė vienos Aprašo 7 punkte nustatytos aplinkybės, dėl kurios galėtų būti atleidžiama nuo lėšų grąžinimo.

Universitetas, teikdamas informaciją Fondui dėl asmenų, kurie studijavo valstybės finansuojamoje studijų vietoje, kurie nutraukė studijas, atsižvelgė į visus turimus duomenis ir juos patikrino su Aprašo 7 punkte nurodytais pagrindais, taip nustatydamas, jog pareiškėjai tenka prievolė grąžinti lėšas. Atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindai pareiškėjos atveju neegzistuoja, todėl pareiškėja privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas. Toks Lietuvos administracinių ginčų komisijos išreikštas prieštaravimas teisės aktais nustatytai tvarkai, nėra suprantamas, kadangi remiantis šiuo išsakytu teiginiu, Fondas savavališkai turėtų išplėsti teisiškai reglamentuotą baigtinį aplinkybių sąrašą, kuris nurodytas Apraše, ir kiekvienu atveju, jį galėtų pakreipti norima linkme, kadangi būtų galima vadovautis ne tik teisės aktuose nustatytais kriterijais (reikalavimais), bet ir kitais kriterijais ir aplinkybėmis, kurios Apraše nėra nustatytos. Lietuvos administracinių ginčų komisija, priimdama Sprendimą, kaltę dėl prievolės pareiškėjai atsiradimo perkėlė Universitetui. Universitetas, veikdamas kaip autonomiją turintis subjektas, tinkamai informavo ir pačią pareiškėją apie tokios prievolės atsiradimo galimybę pareiškėjos pasirašytos studijų sutarties 16 punkte.

Prievoliniai santykiai saisto Fondą ir pareiškėją, o ne Universitetą ir pareiškėją. Nėra aišku, kaip Universiteto suteikta konsultacija turi įtakos Fondo ir Pareiškėjos santykiams, susietiems Pareiškėjai tenkama prievolę grąžinti lėšas. Universitetas negali pakeisti teisinio reguliavimo ir panaikinti pareiškėjai tenkančios prievolės, susietos ne su Universitetu, o su Fondu.

Lietuvos administracinių ginčų komisijai kilo abejonė, kas sudaro 2 000 Eur lėšas, kurias pareiškėja turi grąžinti, kokias išlaidas valstybė patyrė pareiškėjos studijoms. Tam, jog įsigaliotų lėšų grąžinimo mechanizmas reikia tik dviejų aspektų, t. y. studijų sutarties pasirašymo ir jos nutraukimo, įtakoto pareiškėjos veiksmų. Lietuvos administracinių ginčų komisijos argumentas, jog pareiškėja pateikė prašymą nutraukti studijų sutartį, kai jokios paskaitos Universitete dar nevyko, magistrantūros studijos nebuvo prasidėjusios, taip pat turi būti vertinamas kritiškai ir negali būti vienas iš pagrindų, kurie panaikintų prievolę grąžinti lėšas.

k o n s t a t u o j a :

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. rašto (sprendimo) Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Raštu (sprendimu) atsakovas Valstybinis studijų fondas netenkino pareiškėjos I. N. prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų, skirtų studijų kainai apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą atvejų bei tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 1 d. nutarimu Nr. 149 „Dėl Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo įgyvendinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 13 d. nutarimo Nr. 1070 redakcija).

Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalis numato, kad valstybės finansuojamose studijų vietose studijavę asmenys, pašalinti iš mokslo ir studijų institucijos arba nutraukę studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti skirtas lėšas arba jų dalį.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad LSMU ir pareiškėja I. N. pasirašė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir studento, studijuojančio valstybės finansuojamoje vietoje, studijų sutartį Nr. LSMU215080 (toliau – ir Sutartis). I. N. Sutartį elektroniniu parašu pasirašė 2021 m. liepos 2 d. 16:23:52. Remiantis Sutarties 3 punktu, studijų finansavimo pobūdis – valstybės finansuojamos studijos; studijos yra visiškai apmokamos valstybės biudžeto lėšomis; studento valstybės biudžeto lėšomis finansuojama vieta yra įgyjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo nustatyta tvarka.

Pagal Sutarties 12 punktą, studentas, priimtas į valstybės finansuojamą studijų vietą, įgyja teisę išklausyti studijų programą valstybės finansuojamomis lėšomis vieną kartą. Metinė studijų, kurios visiškai apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, kaina – 4 787 Eur. Studentas nemoka jokių įmokų, tiesiogiai susijusių su studijų programos įgyvendinimu ir normalia studijų eiga, išskyrus šioje Sutartyje numatytus atvejus. Remiantis Sutarties 16 punktu, valstybės finansuojamoje studijų vietoje studijavęs studentas, pašalintas iš Universiteto arba nutraukęs studijas, Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti lėšas arba jų dalį. Už laiku negrąžintas lėšas ar likusią negrąžintą jų dalį Vyriausybės įgaliota institucija skaičiuoja delspinigius – 0,02 procento už kiekvieną pavėluotą dieną.

Sutartyje įtvirtinta, kad studentas įsipareigoja nedelsiant nutraukti Sutartį, jei dėl tam tikrų priežasčių nebeketina studijuoti Universitete (11.4 punktas). Sutarties 22 punkte nustatyta, jog studentas turi teisę nutraukti šią sutartį apie tai raštu įspėjęs Universitetą ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas. Savo noru nutraukęs studijas studentas Vyriausybės nustatyta tvarka privalo į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas (išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus). Jei studentas Sutarties savo iniciatyva nenutraukia, tačiau nebestudijuoja, visa atsakomybė su dėl Sutarties nevykdymu susijusiomis pasekmėmis atitenka studentui.

Sutarties 31 punktas nustato, jog tais atvejais, kai Sutartis nereguliuoja su studento studijomis susijusių klausimų, taikomi Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas, Universiteto statutas, Universiteto studijų reglamentas ir kiti teisės aktai.

Nustatyta, jog pareiškėja I. N. LSMU rektoriaus 2021 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu „Dėl studentų priėmimo“ Nr. 2021-SCD-0497 nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. buvo priimta į LSMU Slaugos fakulteto Sveikatinimo ir reabilitacijos II pakopos nuolatinių studijų progamos I kursą valstybės finansuojamoje vietoje.

Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėja 2021 m. rugsėjo 9 d. LSMU rektoriui pateikė prašymą dėl studijų nutraukimo, išbraukiant iš studentų sąrašų. Pareiškėja prašyme nurodė: „Prašau leisti nutraukti studijas ir išbraukti mane iš valstybės finansuojamos vietos nuo 2021-09-09, nes nenoriu tęsti studijų universitete“. Prašymas patvirtintas 2021 m. rugsėjo 13 d. dekano viza: „Leisti nutraukti studijas, išbraukiant iš Sveikatinimas ir reabilitacija studijų programos 1 kurso valstybės finansuojamų studentų sąrašo“. 2021 m. rugsėjo 15 d. rektoriaus įsakymu Nr. 2021-SC1-1671 pareiškėja buvo išbraukta iš studentų sąrašo.

Nustatyta, jog LSMU 2022 m. kovo 1 d. raštu Nr. 2022-DVT2-00415 pateikė Valstybiniam studijų fondui duomenis apie asmenis, kurie studijavo valstybės finansuojamose studijų vietose ar tikslinio finansavimo studijų vietose ir nutraukė studijas ar buvo pašalinti iš aukštosios mokyklos per 2021 studijų metų rudens semestrą. Į šį sąrašą buvo įtraukta ir I. N., nurodoma studijų nutraukimo data – 2021 m. rugsėjo 10 d., studijos nutrauktos savo noru, einamųjų studijų metų metinė studijų kaina – 4 787 Eur, studijos 100 procentų finansuotos iš valstybės biudžeto.

Aprašo 7 punktas nustato, kad asmenys atleidžiami nuo lėšų grąžinimo, jeigu: 7.1. asmuo nutraukė studijas savo noru per pirmosios studijų pakopos ar vientisųjų studijų pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą; 7.2. asmuo studijų semestrą baigė mokslo ir studijų institucijos nustatytu laiku (rezidentūros ir doktorantūros atveju – baigė studijų metus), neturi akademinių skolų (doktorantūros atveju – atsiskaitė už doktoranto darbo plane numatytas veiklas) ir ne vėliau kaip iki naujo studijų semestro pradžios (rezidentūros ir doktorantūros atveju – naujų studijų metų pradžios) raštu pranešė mokslo ir studijų institucijai apie studijų nutraukimą arba asmuo įvykdė studijų programos reikalavimus (doktorantūros atveju – įvykdė doktoranto darbo planą), įskaitant baigiamojo darbo (doktorantūros atveju – disertacijos) pateikimą mokslo ir studijų institucijai, tačiau baigiamojo darbo (doktorantūros atveju – disertacijos) negynė (neapgynė); 7.3. asmuo neteko valstybės finansavimo, nes neatitiko Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme 78 straipsnio 4 dalyje nustatytų gero mokymosi kriterijų, studijų semestrą baigė mokslo ir studijų institucijos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų rezultatų palyginimo paskelbimo raštu pranešė mokslo ir studijų institucijai apie studijų nutraukimą; 7.4. asmeniui sesija buvo pratęsta, ir studijų semestrą jis baigė mokslo ir studijų institucijos nustatytu laiku, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo pratęstos sesijos termino pabaigos raštu pranešė mokslo ir studijų institucijai apie studijų nutraukimą; 7.5. asmuo buvo išvykęs dalinių studijų užsienyje, neturi akademinių skolų ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo studijų semestro užsienio aukštojoje mokykloje pabaigos raštu pranešė mokslo ir studijų institucijai apie studijų nutraukimą; 7.6. asmuo buvo išleistas akademinių atostogų dėl ligos, gydytojui ar gydytojų konsultacinei komisijai rekomendavus, arba nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros atostogų ir nepasibaigus akademinių atostogų terminui raštu pranešė mokslo ir studijų institucijai apie studijų nutraukimą; 7.7. asmuo teisės aktų nustatyta tvarka pripažintas neįgaliu ir pateikė neįgalumą patvirtinančius dokumentus mokslo ir studijų institucijai.

Iš bylos duomenų nustatyta, kad nei pareiškėja, nei LSMU nepateikė Fondui duomenų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kad ginčo atveju egzistavo bent viena iš Aprašo 7 punkte išvardintų sąlygų, kai asmuo (studentas) atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo. Ginčo dėl šios aplinkybės tarp šalių nėra. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime taip pat patvirtino, kad šiuo atveju nenustatė, jog egzistuoja Aprašo 7 punkte nurodytas atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindas.

Kaip minėta, pareiškėja studijas nutraukė savo noru pateikusi prašymą išbraukti ją iš valstybės finansuojamos vietos. Ginčo atveju pareiškėja buvo sudariusi sutartį ir vėliau savo noru nutraukė studijas antrosios studijų pakopos (magistrantūros) pirmojo semestro pradžioje. Tačiau ginčo atveju Aprašo 7.1 punktas negali būti taikomas – jis skirtas būtent tiems atvejams, kai studentas savo noru nutraukė studijas per pirmosios studijų pakopos ar vientisųjų studijų pirmųjų studijų metų pirmąjį semestrą.

Teismas pažymi, kad nei LSMU Statute, nei Studijų reglamente nėra nuostatų dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo, kai studentas savo noru nutraukia studijas antrosios studijų pakopos (magistrantūros) pirmojo semestro pradžioje. Nors pareiškėja prašymuose, skunduose nurodo, jog Universiteto atstovė jai suteikė informaciją, kad, nutraukus studijas iki rugsėjo 15 d., valstybės finansuojamų studijų kainos valstybės biudžetui grąžinti nereikės, tačiau nei Mokslo ir studijų įstatyme, nei Apraše, nei Universiteto ir pareiškėjos sudarytoje studijų sutartyje, nei Universiteto vidaus aktuose (Statute, Studijų reglamente ir LSMU studento su studijomis susijusių finansinių sąlygų tvarkos apraše) tokia sąlyga nėra įtvirtinta. Pareiškėja remiasi tik Universiteto atstovės žodinių paaiškinimų citatomis, tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad ši informacija jai buvo suteikta raštu. Teismo vertinimu, pasirašydama studijų sutartį su LSMU, pareiškėja buvo tinkamai informuota apie tai, kad, savo noru nutraukusi studijas, ji Vyriausybės nustatyta tvarka privalės į valstybės biudžetą grąžinti studijų kainai valstybės finansuojamoje studijų vietoje apmokėti skirtas lėšas (išskyrus Vyriausybės nustatytus atvejus) (Sutarties 16 ir 22 punktai).

Tiek 2022 m. kovo 30 d. Įspėjime, tiek 2022 m. gegužės 4 d. rašte (sprendime) pareiškėjai buvo suteikta informacija apie Aprašo 7 punkte nustatytas atleidimo nuo lėšų grąžinimo sąlygas.

Valstybinis studijų fondas 2022 m. kovo 30 d. priėmė Įspėjimą dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą Nr. SG2-159, kuriuo įspėjo I. N. apie tai, kad ji per 3 metus nuo šio įspėjimo išsiuntimo dienos, t. y. iki 2025 m. kovo 30 d., privalo grąžinti į Fondo sąskaitą valstybės biudžeto lėšas, skirtas studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti. Nurodė, jog grąžintina suma yra 2 000 Eur. Byloje tarp šalių nėra ginčo dėl grąžintinų lėšų dydžio, jo apskaičiavimo pagrįstumo.

Įspėjime taip pat išvardintos sąlygos, kurioms egzistuojant, asmuo atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, nurodyta, jog jeigu egzistuoja bent viena iš nurodytų aplinkybių, Fondas prašo raštu informuoti apie tai iki įspėjime nurodyto lėšų grąžinimo termino pabaigos ir atsiųsti kriterijų pagrindžiančius dokumentus.

Pareiškėja 2022 m. balandžio 7 d. elektroniniu paštu kreipėsi į LSMU dėl susidariusios situacijos. LSMU Slaugos fakulteto dekanato atstovas elektroniniu paštu 2022 m. balandžio 7 d. pateikė pareiškėjai atsakymą, kuriame nurodė: „nutraukus studijas prasidėjus semestrui, nutraukimo pasekmių universitetas nenustato. Iš universiteto išėjusi informacija yra teisinga. Todėl dabar reikėtų kreiptis į Valstybinį studijų fondą ir jiems teikti prašymą.“

Pareiškėja I. N. 2022 m. balandžio 13 d. Valstybiniam studijų fondui pateikė skundą (prašymą), kuriuo prašė panaikinti Valstybinio studijų fondo sprendimą grąžinti 2 000 Eur, nes, pareiškėjos teigimu, ji nutraukė studijas dar nepradėjusi mokytis ir dekanate buvo suklaidinta, jog, nutraukus studijas iki rugsėjo 15 d., už studijas mokėti jai nereikės.

Fondas 2022 m. balandžio 25 d. raštu Nr. A2-26 kreipėsi į Universitetą prašydamas pateikti studijų nutraukimą patvirtinančius dokumentus ir nurodyti, ar egzistuoja Aprašo 7 punkte nurodytos aplinkybės, kurioms esant pareiškėja galėtų būti atleista nuo lėšų grąžinimo. Universitetas, atsakydamas į Fondo raštą, 2022 m. balandžio 29 d. rašte Nr. 2022-DVT2-00781 nurodė, kad pareiškėja nuo 2021 m. rugsėjo 1 d. Universiteto rektoriaus įsakymu Nr. 2021-SCD-0497 priimta į Slaugos fakulteto Sveikatinimo ir reabilitacijos II pakopos nuolatinių studijų programą. Atsižvelgiant į pareiškėjos pateiktą 2021 m. rugsėjo 9 d. prašymą Nr. SCPR-57693, 2021 m. rugsėjo 15 d. rektoriaus įsakymu Nr. 2021-SC1-1671 ji buvo išbraukta iš studentų sąrašo. Universitetas pateikė nurodytas aplinkybes patvirtinančius dokumentus, taip pat pažymėjo, kad pareiškėja neatitinka nei vienos Aprašo 7 punkte nustatytos aplinkybės, dėl kurios galėtų būti atleidžiama nuo lėšų grąžinimo.

Valstybinis studijų fondas, išnagrinėjęs pareiškėjos 2022 m. balandžio 13 d. skundą (prašymą), 2022 m. gegužės 4 d. raštu (sprendimu) Nr. R2-115 netenkino pareiškėjos prašymo (skundo). Sprendimas grindžiamas tuo, kad Aprašo 7 punkte yra nurodytas baigtinis atvejų, kai asmuo atleidžiamas nuo lėšų grąžinimo, sąrašas, kitais pagrindais Fondas atleisti asmenų nuo lėšų grąžinimo negali. Nei aukštoji mokykla, nei pareiškėja nepateikė duomenų apie tai, kad Aprašo 7 punkte nurodytos aplinkybės egzistuoja. Fondas padarė išvadą, kad pareiškėjos prašyme (skunde) nurodytos studijų nutraukimo priežastys į Aprašo 7 punkte nurodytą reguliavimo sritį nepatenka.

Pareiškėja, nesutikdama su Valstybinio studijų fondo 2022 m. kovo 30 d. įspėjimu ir 2022 m. gegužės 4 d. sprendimu, pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijai prašydama panaikinti įspėjimą ir sprendimą.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. birželio 3 d. sprendimu Nr. (AG-265/04-2022) nusprendė: bylos dalį dėl pareiškėjos I. N. reikalavimo panaikinti Valstybinio studijų fondo 2022 m. kovo 30 d. sprendimą Nr. SG2-159 „Įspėjimas dėl lėšų, skirtų studijų kainai valstybės finansuojamose studijų vietose apmokėti, arba jų dalies grąžinimo į valstybės biudžetą“ nutraukti; likusią skundo dalį tenkinti – panaikinti Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. raštą Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“.

Lietuvos administracinių ginčų komisija 2022 m. birželio 3 d. sprendime Nr. 21R-(AG-265/04-2022) padarė išvadą, kad ginčijamas įspėjimas savo esme (turiniu) yra tarpinis dokumentas, nesukeliantis savarankiškų materialinių teisinių pasekmių, jis negali būti administracinio ginčo bylos dalyku, todėl bylos dalį dėl reikalavimo panaikinti įspėjimą nutraukė kaip nepriskirtiną komisijos kompetencijai (Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Pažymėtina, kad nei pareiškėja, nei atsakovas šios Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 3 d. sprendimo dalies neskundė teismui, todėl teismas šiame sprendime jos nevertina ir dėl jos nepasisako.

Sprendimo dalį dėl Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. rašto (sprendimo) Nr. R2-115 panaikinimo Lietuvos administracinių ginčų komisija pagrindė šiais argumentais: 1) Universitetas nei Fondui, nei Komisijai teiktoje medžiagoje nepateikė išsamių duomenų (paaiškinimų), kokio pobūdžio informacija pareiškėjai realiai buvo suteikta; 2) neaišku, ar Universiteto darbuotoja neišsiaiškino aplinkybių, kurias siekė pareiškėja išsiaiškinti, arba suteikė iš esmės neteisingą informaciją; 3) universiteto ir Fondo pozicija, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė nėra pagrindas atleisti nuo lėšų grąžinimo, laikytina formalia ir rodančia, kad iš esmės nevertintos pareiškėjos prašyme nurodytos individualios aplinkybės; 4) atsakovas turėjo atsižvelgti ir į lėšų, kurias pareiškėja įpareigojama grąžinti paskirtį; 5) pareiškėja 2021 m. rugsėjo 9 d. pateikė prašymą Universitetui, kaip ji nurodė, kai jokios paskaitos Universitete dar nevyko, taigi, ir magistrantūros studijos nebuvo prasidėjusios; galimai Universitetas priėmė į atsilaisvinusią valstybės finansuojamą vietą kitą studentą, kaip tai yra nustatyta Mokslo ir studijų įstatymo 77 straipsnio 14 dalyje; galima dar ir kita situacija, kad jei valstybės finansuojama vieta nėra užimta, finansavimas buvo išlikęs iki biudžetinių metų pabaigos; 6) kokias nurodytas lėšas, būtinas studijoms vykdyti patyrė valstybės biudžetas, lieka neaišku.

Lietuvos administracinių ginčų komisija sprendime konstatavo, kad nebuvo įvertinta pareiškėjos individuali situacija bei neatliktas ginčo atveju sisteminis teisės normų vertinimas, apsiribojant Aprašo 7 punkto vertinimu. Komisijos vertinimu, Fondas yra saistomas pareigos išsiaiškinti visas pareiškėjos prašyme nurodytas aplinkybes ir išsamiai išnagrinėti pareiškėjos prašymą surinkdamas iš Universiteto papildomą medžiagą bei pateikdamas ginčo kontekste visapusišką teisinį vertinimą.

Valstybinis studijų fondas pateikė skundą teismui prašydamas: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimą dalyje, kuria Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimas Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“ buvo panaikintas ir Valstybinis studijų fondas įpareigotas iš naujo išnagrinėti I. N. 2022 m. balandžio 13 d. skundą (prašymą) atleisti ją nuo lėšų grąžinimo į valstybės biudžetą; 2) palikti nepakeistą Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. sprendimą Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“.

Valstybinis studijų fondas skundą grindžia šiais argumentais: 1) esant galiojančiam prievolės atsiradimo pagrindui ir nesant Aprašo 7 punkte nurodytų atleidimo nuo prievolės vykdymo pagrindų, prievolė grąžinti lėšas Fondui privalo būti vykdoma; 2) Sutartis buvo sudaryta pareiškėjos laisva valia, ji buvo susipažinusi su Sutarties sąlygomis, todėl turėjo ir galėjo žinoti apie atsirasiančią prievolę grąžinti lėšas valstybės finansuojamas studijas nutraukus; 3) prievolės grąžinti lėšas atsiradimo pagrindas yra asmens studijų duomenys, todėl prievolės grąžinti lėšas atsiradimo pagrindo galiojimą tvirtina aukštoji mokykla; 4) aplinkybę, kad pareiškėja nutraukė valstybės finansuojamas antrosios pakopos studijas LSMU, patvirtinantys dokumentai yra galiojantys, nenuginčyti; 5) asmenų prašymai nagrinėjami ir sprendimai atleisti asmenis nuo lėšų grąžinimo ar naikinti atsiradusią prievolę grąžinti lėšas priimami Aprašo ribose; 6) atleidžiant asmenis kitais nei Apraše nustatytais pagrindais, nuo įstatymų viršenybės ir lygiateisiškumo principo būtų nukrypstama, būtų sukurtas teisinis neapibrėžtumas, kuomet taikomi ir kiti atleidimo nuo lėšų grąžinimo pagrindai, nors asmenys apie juos nežino.

Pareiškėja nei Fondui kartu su 2022 m. balandžio 13 d. skundu, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nei teismui nepateikė duomenų ir įrodymų, kurie paneigtų Universiteto Fondui suteiktą informaciją apie pareiškėjos antrosios pakopos studijų valstybės finansuojamoje vietoje nutraukimo aplinkybes. Tokių aplinkybių iš bylos duomenų nenustatė ir teismas.

Teismas pažymi, kad Apraše nėra nuostatų, dėl atleidimo nuo lėšų grąžinimo tuo atveju, jeigu studijos nutrauktos dėl suklydimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjos išdėstytas aplinkybes apie studijų nutraukimą savo noru ir nutraukimo priežastis, daro išvadą, kad jos negali būti priskiriamos nė vienai iš Aprašo 7 punkte numatytų sąlygų, taigi, pareiškėja dėl suklydimo (ar suklaidinimo) savo noru nutraukusi valstybės finansuojamas antrosios pakopos studijas semestro pradžioje negali būti atleista nuo lėšų valstybės biudžetui grąžinimo.

Kaip minėta, pareiškėja turėjo teisę teikti Fondui prašymą dėl atleidimo jį nuo lėšų grąžinimo kartu su Aprašo 7 punkte išvardintus atvejus pagrindžiančiais įrodymais. Tačiau pareiškėja nei kartu su 2022 m. balandžio 13 d. skundu (prašymu) Fondui, nei su 2022 m. balandžio 29 d. skundu Lietuvos administracinių ginčų komisijai, nei šios administracinės bylos nagrinėjimo metu teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, kad egzistuoja bent viena Aprašo 7 punkte nurodyta aplinkybė, kurios atveju pareiškėja būtų atleidžiama nuo lėšų grąžinimo. Byloje nenustatyta, jog Fondas netinkamai apskaičiavo grąžintiną lėšų sumą. Kaip minėta, ginčo tarp šalių dėl grąžintinų lėšų dydžio byloje nėra.

Įvertinęs ginčo faktines aplinkybes, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas, Fondo 2022 m. gegužės 4 d. rašto (sprendimo) turinį, teismas konstatuoja, jog jis yra pagrįstas jo priėmimo metu žinomais duomenimis, nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei aktualiomis teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalis), priimtas nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas nenustatė ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų akto panaikinimo pagrindų. Teismas daro išvadą, kad Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. raštas (sprendimas) Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“ buvo priimtas teisėtai ir pagrįstai.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, jog Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. birželio 3 d. sprendime padarytos išvados dėl Fondo 2022 m. gegužės 4 d. rašto (sprendimo) Nr. R2-115 yra nepagrįstos. Iš bylos duomenų nustatyta, jog atsakovas pateikė pakankamai įrodymų, pagrindžiančių pareiškėjai kylančią prievolę grąžinti valstybės biudžeto lėšas, skirtas valstybės finansuojamų studijų kainai apmokėti. Teismas laiko, kad atsakovas savo poziciją pagrindė svariais argumentais, kurie iš esmės paneigia Lietuvos administracinių ginčų komisijos padarytas išvadas.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog atsakovo skundas yra pagrįstas ir tenkintinas, todėl panaikintina skundžiamo Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-265/04-2022) dalis, kuria panaikintas Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. raštas Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos.

Nagrinėjamu atveju atsakovas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės nepateikė teismui rašytinių įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nėra sprendžiamas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

n u s p r e n d ž i a :

Atsakovo (skundą padavusios institucijos) Valstybinio studijų fondo skundą tenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2022 m. balandžio 3 d. sprendimo Nr. 21R-(AG-265/04-2022) dalį, kuria panaikintas Valstybinio studijų fondo 2022 m. gegužės 4 d. raštas Nr. R2-115 „Dėl prašymo atleisti nuo studijų kainos grąžinimo netenkinimo“.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Indrė Pukanasytė-Biekšė