Y. K. pagal BK 147 str., 307 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-84-511/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43628-2022-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.6.2.1; 2.4.2.1; 2.4.7; 2.8.9.5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. gegužės 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

neviešame teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios Y. K. (Y. K.) ir jos gynėjos advokatės Galinos Korabliovos kasacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo Y. K. pripažinta kalta ir nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 307 straipsnio 2 dalį – vienerių metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, Y. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams. Nuspręsta konfiskuoti iš Y. K. paimtus 6055 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutartis, kuria, iš dalies patenkinus nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos apeliacinį skundą, Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendis pakeistas. Iš nuteistosios Y. K. konfiskuojama pinigų suma sumažinta iki 6000 Eur, o 45 Eur grąžinti nuteistajai Y. K.. Nuspręsta panaikinti nuteistajai Y. K. grąžinamai pinigų sumai (45 Eur) laikiną nuosavybės teisės apribojimą. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžiu taip pat nuteisti S. S. (S. S.), N. H., tačiau šios nuosprendžio dalys kasacine tvarka neapskųstos.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Y. K. nuteista pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir BK 307 straipsnio 2 dalį už tai, kad ji kartu su S. S. iki 2022 m. vasario mėn., tikslesnis laikas nenustatytas, turėdami tikslą gauti pajamų iš kito asmens prostitucijos, Klaipėdos mieste susitarė organizuoti prostituciją ir jai vadovauti, surasti žmogų, kuris bus išnaudojamas prostitucijai. Siekdami įgyvendinti nusikalstamus tikslus, jie pasiskirstė vaidmenimis, t. y. kad už savo pasiūlytą piniginį atlygį jie nupirks merginą, kuri bus išnaudojama prostitucijai, po to S. S. suras klientų, kuriems bus teikiamos lytinės aistros tenkinimo paslaugos, įkels skelbimus, kuriuose bus reklamuojamos tokios paslaugos, bus atsakingas už klientus ir jų užsakymų vykdymą, jų siuntimą pas merginas, kurios teiks seksualines paslaugas, o Y. K. suras ir išnuomos patalpas, skirtas seksualinėms paslaugoms teikti Klaipėdos, Tauragės ir Šiaulių miestuose, suras merginų, kurios teiks seksualines paslaugas už atlygį.

1.1. Vykdydami nusikalstamos veikos planą, Y. K. ir S. S., veikdami bendrai, iki 2022 m. rugsėjo 13 d., tikslesnis laikas nenustatytas, Klaipėdos mieste įkalbėjo N. H. už 200 Eur piniginį atlygį, panaudojant apgaulę – pažadant gerai mokamą administratorės-barmenės darbą, atgabenti į Lietuvos Respubliką merginą, kuri bus išnaudojama prostitucijai. N. H., vykdydama nusikalstamos veikos planą, turėdama tikslą perleisti žmogų ir gauti piniginį atlygį už merginos, kuri bus išnaudojama prostitucijai, suradimą, pasinaudodama V. G. (V. G.) pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, kadangi ji neturėjo jokio pragyvenimo šaltinio, turėjo padėti sergančiai motinai, apgaule, žadėdama per kitus asmenis įdarbinti ją administratore-barmene Lietuvos Respublikoje ir gerą užmokestį, žinodama, kad ji bus išnaudojama prostitucijai, nupirko lėktuvo bilietą, už jį sumokėjo ir 2022 m. rugsėjo 20 d. iš (duomenys neskelbtini) atgabeno ją į Lietuvos Respubliką bei, vykdydama susitarimą, perdavė nukentėjusiosios kontaktus S. S. ir Y. K.. Atgabenus ir pardavus V. G. S. S. ir Y. K., nukentėjusiajai buvo pasakyta, kad ji dirbs ne administratore-barmene, o teiks seksualines paslaugas už piniginį atlygį. Neturėdama kito pasirinkimo, būdama materialiai priklausoma nuo N. H., V. G. sutiko teikti seksualines paslaugas S. S. ir Y. K. pasiūlytomis sąlygomis. N. H. už V. G. atgabenimą į Lietuvos Respubliką ir jos pardavimą, turint tikslą ją išnaudoti prostitucijai, gavo 200 Eur atlygį, o nukentėjusioji V. G. laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. buvo išnaudojama prostitucijai.

1.2. Tęsdama nusikalstamus veiksmus, Y. K. surado butus, esančius Klaipėdoje, Tauragėje ir Šiauliuose, kur bus teikiamos seksualinės paslaugos, ir atsiskaitė už jų nuomą. Ji paaiškino nukentėjusiajai, kad už patalpas, kuriose bus teikiamos seksualinės paslaugos, V. G. mokės pusę sumos, kitą dalį sumokės Y. K. ir S. S., taip pat kad seksualinėms paslaugoms teikti reikalingas priemones V. G. įsigis iš savų lėšų ir kad jai bus užtikrinta apsauga. Y. K., susitarusi su S. S., nustatė seksualinių paslaugų įkainius. S. S. interneto portale www.skelbiu.lt įkėlė skelbimus. V. G. taip pat buvo paaiškinta, kad pusė pajamų, gautų už seksualinių paslaugų teikimą, atiteks jai, kitą pusę pajamų V. G. privalės palikti seksualinėms paslaugoms teikti išnuomotuose butuose, vėliau pinigus pasiims Y. K. ir S. S.. Taigi, Y. K., veikdama bendrai su S. S., siekdama pelnytis iš V. G. prostitucijos, siekdama, kad nukentėjusioji būtų išnaudojama prostitucijai, laikotarpiu nuo 2022 m. spalio 13 d. iki 2022 m. lapkričio 16 d. organizavo prostituciją ir jai vadovavo ir gavo iš V. G. prostitucijos ne mažiau kaip 7360 Eur pajamų.

II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas S. S. gyvenamojoje vietoje rastus 6000 Eur, kurie priklausė Y. K., pagrįstai konfiskavo kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad byloje nepakanka duomenų, jog per kratą nuteistosios Y. K. gyvenamojoje vietoje rasti grynieji pinigai (45 Eur) taip pat buvo gauti iš nusikalstamos veikos. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo iš Y. K. ir iš nuteistosios konfiskuojamų pinigų sumą sumažino iki 6000 Eur, o 45 Eur (kaip nurodė apeliacinės instancijos teismas, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje dėl techninės klaidos nurodoma neteisinga 55 Eur suma) grąžino Y. K.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat panaikino nuteistajai Y. K. grąžinamai pinigų sumai (45 Eur) laikiną nuosavybės teisės apribojimą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Kasaciniu skundu nuteistoji Y. K. ir jos gynėja advokatė G. Korabliova prašo: 1) panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį dėl Y. K. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį, kuria iš dalies atmestas nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos apeliacinis skundas, ir šią baudžiamosios bylos dalį Y. K. nutraukti; 2) Y. K. paskirti švelnesnę, su laisvės atėmimu nesusijusią, bausmę. Kasatorės skunde nurodo:

3.1. Žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė BK 147 straipsnio 1 dalies nuostatas, nenustatė visų būtinųjų šio nusikaltimo sudėties požymių, taip pat pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą ir bausmės skyrimą, ir Y. K. paskyrė per griežtą bausmę. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino neišsamiai, selektyviai, nepagrįstai vieniems įrodymams teikdamas prioritetą prieš kitus, objektyviai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių ir tinkamai neatsakė į nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentus. Nurodyti BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 6 dalies, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

3.2. Žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius požymius – nukentėjusiosios verbavimą, gabenimą, pasinaudojimą jos pažeidžiamumu. Žemesnės instancijos teismai nenurodė, kokiais konkrečiais veiksmais Y. K. padarė šią nusikalstamą veiką. Priešingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, vien nuteistosios žinojimas apie surastą merginą iš (duomenys neskelbtini) ir jos išnaudojimas seksualinėms paslaugoms teikti (jei tai būtų įrodyta) galėtų būti kvalifikuojama tik pagal BK 307 straipsnio atitinkamą dalį.

3.3. Šiuo atveju teismai neteisingai aiškino verbavimo požymio turinį. Y. K. pripažinta aplinkybė, kad ji su S. S., žadėdami atlygį, įkalbėjo N. H. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ten surasti merginą prostitucijai, savaime negali būti laikoma nukentėjusiosios V. G. verbavimu. Y. K. pati asmeniškai V. G. neįkalbinėjo atvykti į Lietuvos Respubliką, nesitarė su ja dėl pasiūlymo verstis prostitucija, nenaudojo prieš ją fizinio smurto, grasinimų, apgaulės ir neatliko jokių kitų veiksmų, vertintinų kaip verbavimas. Be to, Y. K. su V. G. apskritai nebuvo susitikusios ir bendravusios. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad V. G. verbavimo ir gabenimo veiksmus atliko nuteistoji N. H., kurios konkretūs veiksmai, atlikti įkalbinėjant V. G. atvykti į Lietuvą, nebuvo planuojami ir (ar) derinami su Y. K.. Atvykusi į Lietuvą, V. G. gyveno kartu su N. H., kuri ir pasiūlė jai užsiimti prostitucija. Taigi, Y. K. nežinojo, kokiomis aplinkybėmis V. G. apsisprendė teikti seksualines paslaugas ir koks buvo V. G. susitarimas su nuteistąja N. H..

3.4. Žemesnės instancijos teismai taip pat netinkamai aiškino ir pritaikė pasinaudojimo pažeidžiamumu požymį. Byloje nenustatyta, kad Y. K. buvo žinoma apie V. G. sunkią materialinę padėtį, kaip jos galimą pažeidžiamumą BK 147 straipsnio prasme apibūdinantį požymį. V. G. parodė, kad prieš atvykdama į Lietuvą ji buvo dirbusi (duomenys neskelbtini), uždirbdavo iki (duomenys neskelbtini) (apie 700 Eur), Lietuvoje galėjo užsidirbti daugiau, todėl ir sutiko atvažiuoti. V. G. taip pat parodė, kad atvykusi į Lietuvą ji kelias savaites ieškojo darbo. Taigi, nukentėjusioji turėjo laiko pagalvoti ir tik po to sutiko su pasiūlymu teikti seksualines paslaugas. Be to, byloje nustatyta, kad V. G. pati pirmoji parašė merginai operatorei ir po kelių dienų pradėjo dirbti prostitute. Pažymėtina, kad sunki V. G. materialinė padėtis yra užfiksuota išimtinai remiantis jos pačios parodymais. Byloje nėra kitų objektyvių įrodymų, kurie atskleistų nukentėjusiosios materialinę padėtį, t. y. kad jai trūko lėšų minimaliems poreikiams patenkinti (pavalgyti, apsirengti, būsto poreikiui patenkinti). V. G. buvo darbingo amžiaus, neturėjo fizinių ar psichinių sutrikimų, kurie neleistų jai tinkamai suvokti ir įvertinti savo materialinės padėties ir jos pagerinimo galimybių bei tinkamai priimti sprendimus, sprendžiant ateities klausimus. Šios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad nukentėjusiajai V. G. buvo apsunkinta galimybė atsisakyti pasiūlymo teikti seksualines paslaugas, kaip vienintelio pasirinkimo pagerinti savo turtinę padėtį. Taigi, V. G. sąmoningai priėmė sprendimą verstis prostitucija. Vien tai, kad nukentėjusioji nusikalstamos veikos padarymo metu neturėjo pragyvenimo šaltinio, nesudaro pagrindo teigti, jog jos materialinė padėtis buvo tiek sunki, kad galėtų būti pakankama pripažinti buvus pasinaudojimą jos pažeidžiamumu BK 147 straipsnio prasme.

3.5. Be to, teismai netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajai V. G. taikoma kontrole. Y. K. neįgijo V. G. laisvę varžančios kontrolės, kuri būtų ribojusi jos galimybę pasirinkti savo elgesio variantą. V. G. nebuvo grasinama, ji nebuvo apgaudinėjama, nebuvo paimti jos asmens dokumentai. Taigi, nukentėjusioji turėjo visišką veiksmų laisvę ir nebuvo priklausoma nuo Y. K., turėjo grynųjų pinigų, kuriuos gavo teikdama seksualines paslaugas (kratų metu pas ją rasta ir paimta 4150 Eur), ji galėjo laisvai bendrauti su išoriniu pasauliu, savo artimaisiais, naudotis mobiliojo ryšio telefonu, bet kada palikti patalpas ir laisvai vaikščioti po miestą, kreiptis pagalbos į policiją ar kitas institucijas. Minėtos aplinkybės iš esmės paneigia teismų išvadą, kad dėl Y. K. veiksmų V. G. neva negalėjo laisvai pasirinkti, kaip jai elgtis. Taigi, V. G. laisvė nebuvo apribota, todėl šiuo atveju ji nepagrįstai buvo teismo pripažinta pažeidžiamu asmeniu.

3.6. Žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė ir nuteistųjų bendrininkavimo požymius, t. y. neatskleidė bendrininkavimo ir nuteistųjų susitarimo esmės, nenustatė bendrininkavimo laipsnio, nepasisakė dėl bendrininkų rūšies ir bendrininkavimo formos. Teismai taip pat tinkamai nemotyvavo, kodėl Y. K. vaidmuo padarant nusikalstamas veikas buvo svarbiausias.

3.7. Be to, pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi baudžiamojo įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis bausmės skyrimą, neįvertino visų BK 54 straipsnyje nurodytų aplinkybių ir Y. K. nemotyvuotai paskyrė per griežtą ir tinkamai neindividualizuotą laisvės atėmimo bausmę, kuri neatitinka padarytų nusikaltimų bei nuteistosios pavojingumo ir prieštarauja teisingumo principui. Pažymėtina, kad Y. K. anksčiau neteista, iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą atvyko dėl susiklosčiusių sunkių aplinkybių, po sugyventinio mirties liko viena auginti du mažamečius vaikus, lietuvių kalbos nemokėjo, gimtojoje šalyje toliau vyko karas, todėl nebuvo saugu grįžti ten gyventi. Nuteistoji neturėjo iš ko pragyventi, todėl vertėsi prostitucija. Teismas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes, turėjo pripažinti Y. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, nustatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte, t. y. kad nusikalstama veika padaryta dėl labai sunkios turtinės arba beviltiškos kaltininko padėties. Be to, Y. K. paskyrus ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, nukentės jos vaikų interesai, nes Lietuvoje nėra kito asmens, galinčio juos globoti, bus nutrauktas emocinis ir psichologinis jų ryšys, pažeista vaikų emocinė būsena. Šiuo metu vaikai yra grąžinti į (duomenys neskelbtini), nuteistoji neturi galimybės nuolat su jais bendrauti ir matytis, jai apskritai nėra teikiama informacija apie vaikų būklę ir buvimo vietą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti Y. K. taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Atkreiptinas dėmesys, kad analogišką nusikalstamą veiką toje pačioje baudžiamojoje byloje padariusiai kitai nuteistajai N. H., kurios socialinė padėtis buvo iš esmės tokia pati kaip Y. K., buvo paskirta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė.

4. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokurorė Aida Japertienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

4.1. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais iš esmės ginčijami fakto klausimai, kad byloje nenustatyta ir neįrodyta, jog Y. K. inkriminuoti veiksmai turi BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymių, nepagrindžia, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ir apskritai nesudaro kasacinio nagrinėjimo dalyko. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aiškiai išdėstyti konkretūs Y. K. veiksmai, kuriais ji padarė minėtą nusikalstamą veiką. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad Y. K. atliktus neteisėtus veiksmus patvirtina proceso dalyvių parodymai ir rašytiniai bylos įrodymai, kurie buvo aptarti ir įvertinti skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, pati nuteistoji Y. K. pareiškė, kad kalta visiškai prisipažįsta, kad abi nusikalstamas veikas ji padarė pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis ir kad ankstesnių apklausų metu ji davė neteisingus parodymus. Tai, kad kasatorės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, nereiškia, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

4.2. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 3, 5 dalių reikalavimų. Kasatorės iš esmės prašo kitaip vertinti bylos įrodymus ir jų pagrindu daryti kitokias išvadas dėl Y. K. kaltės įrodytumo. Tačiau, be teiginių, susijusių su bylos įrodymų ir jų pakankamumo vertinimu, kasatorės nepateikia jokių konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad vertindami bylos įrodymus žemesnės instancijos teismai padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus procesinius sprendimus. Tai, kad teismai padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi kasatorės, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio pažeidimai.

4.3. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą. Pažymėtina, kad, pagal BPK 367 straipsnio 3 dalį, kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistosios ir jos gynėjos apeliaciniame skunde nebuvo keliamas klausimas dėl Y. K. ir S. S. bendrininkavimo. Bylą išnagrinėję teismai nustatė, kad Y. K. nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe su S. S., ir tai yra jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė, nustatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Y. K. bendrininkavimo su S. S. neginčijo. Kasaciniame skunde kasatorės nepateikia konkrečių teisinių argumentų, pagrindžiančių, kad šiuo atveju buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

4.4. Kasatorių teiginiai, kad teismai neįvertino visų BK 54 straipsnyje nustatytų aplinkybių, kad nuteistajai Y. K. paskirta bausmė neatitinka padarytų nusikaltimų ir nuteistosios asmenybės pavojingumo, yra iš esmės deklaratyvūs, nepagrįsti teisiniais argumentais. Dėl nuteistajai paskirtos bausmės išsamiai ir argumentuotai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Šis teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Y. K., įvertino visas BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes ir paskyrė bausmes, artimas BK straipsnių sankcijų žemutinėms riboms. Pagrindo Y. K. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas teismas nenustatė, nes nėra nustatyta jokių išimtinių nei padarytas nusikalstamas veikas, nei nuteistosios asmenybę apibūdinančių aplinkybių. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo Y. K. paskirtos bausmės savo rūšimi ir dydžiu nėra aiškiai per griežtos ir jas švelninti pagrindo nėra. Subjektyvus kasatorių nesutikimas su teismo paskirta bausme nesudaro pagrindo konstatuoti, kad skirdamas bausmę teismas padarė baudžiamojo įstatymo taikymo pažeidimų.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos advokatės G. Korabliovos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Dėl BK 147 straipsnio 1 dalies taikymo ir esminių BPK pažeidimų, padarytų nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme

6. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai nustatė BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviuosius požymius – nukentėjusiosios verbavimą, gabenimą, pasinaudojimą jos pažeidžiamumu. Be to, kasatorių nuomone, teismai netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su nukentėjusiajai V. G. taikoma kontrole. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

7. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais.

8. Plačiąja prasme BK 147 straipsnyje nustatyta prekybos žmonėmis veika suprantama kaip tam tikri sandoriai (pardavimas, pirkimas, kitoks perleidimas ar įgijimas, verbavimas, gabenimas ar laikymas nelaisvėje žmogaus), kurių objektas yra žmogus ir kurie sudaromi siekiant išnaudoti tą žmogų. Aiškinant prekybą žmonėmis pagal BK 147 straipsnį, pabrėžtini tokie esminiai šios nusikalstamos veikos sudėties elementai: priešingumas asmens laisvei; bent vienos iš alternatyvių veikų padarymas (verbavimas, pardavimas, pirkimas, gabenimas ir kt.); bent vieno iš alternatyvių veikos padarymo ir nukentėjusiųjų laisvės pažeidimo būdų panaudojimas (fizinis smurtas, grasinimai, apgaulė, pasinaudojimas priklausomumu ar pažeidžiamumu ir kt.); tyčinis veikos pobūdis ir jos padarymo tikslas – įtraukti kitą asmenį į tam tikrą išnaudojimo sritį.

9. Prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei ir veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nurodytas nusikaltimas tik nustačius, jog veika priešinga žmogaus laisvei. Todėl kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti atitinkamo poveikio faktą nukentėjusiajam, siekiant suvaržyti jo laisvę. Toks poveikis gali būti padaromas bent vienu ar keliais iš BK 147 straipsnyje nurodytų alternatyvių būdų. Asmens laisvė kaip saugoma vertybė suprantama tiek kaip fizinė laisvė (galimybė judėti, pasirinkti buvimo vietą), tiek kaip valios laisvė (asmens gebėjimas nuspręsti ir veikti savarankiškai, pasirinkti savo elgesio variantą, rinktis iš keleto apsisprendimo ir veikimo alternatyvų). Asmens laisvės suvaržymas prekybos žmonėmis bylose gali būti susijęs tiek su visiška, tiek su daline kito žmogaus sprendimų ir veiksmų kontrole. Tokios kontrolės faktas yra pakankamas konstatuoti, kad buvo pažeista asmens laisvė. Kartu pažymėtina ir tai, kad nukentėjusio asmens sutikimas būti išnaudojamam nešalina baudžiamosios atsakomybės už prekybą žmonėmis. Toks sutikimas, duotas panaudojant prievartą, grasinimus, piktnaudžiaujant asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, panaudojant apgaulę, negali būti laikomas savanorišku.

10. Šios bylos kontekste pažymėtina, kad apgaulė tiek kitose nusikalstamose veikose, tiek ir prekyboje žmonėmis turi pasireikšti ne šiaip suklaidinimu, apgavyste, o esmine nukentėjusiojo apgaule, dėl kurios jis priima sau nenaudingą, finansiškai ar kitais aspektais žalingą sprendimą. Kaltininko panaudota apgaulė turi turėti lemiamą įtaką nukentėjusiajam priimant jam žalingą sprendimą.

11. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad prekybą žmonėmis BK apibrėžia kaip sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, su kuriais kovojama tarptautiniu lygiu ir kurie yra įtraukti į tarptautinių organizuotų nusikaltimų sąrašą. Tai rodo šių nusikaltimų išskirtinį pavojingumą, kartu reikalauja ypatingo dėmesio atskleidžiant tokias veikas ir vertinant jų požymių pagrįstumą. Dėl BK 147 straipsnyje įtvirtintos sudėtingos prekybos žmonėmis objektyviųjų požymių struktūros, nustatančios daug alternatyvių veikų, poveikio būdų ir išnaudojimo formų, atsiranda sąlygos netinkamai taikyti šią normą ir pernelyg išplėsti jos taikymo sritį. Todėl, atsižvelgdami į šio straipsnio svarbą, ginamas vertybes ir paskirtį, teismai turėtų itin atsakingai įvertinti objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visumą, motyvuotai pagrįsti savo išvadas dėl šio straipsnio taikymo ir nustatyti pagrįstas taikymo ribas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMtNzE5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-13-719/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-13-719/2020">2K-13-719/2020</a>, 2K-7-104-719/2021).

12. Šioje byloje pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu Y. K. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteista už tai, kad ji, veikdama su S. S., įkalbėjo N. H. už 200 Eur piniginį atlygį, panaudojant apgaulę, atgabenti į Lietuvos Respubliką merginą, kuri bus išnaudojama prostitucijai. N. H., pasinaudodama V. G. pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties, apgaule, žadėdama per kitus asmenis įdarbinti ją administratore-barmene Lietuvos Respublikoje ir gerą užmokestį, žinodama, kad ji bus išnaudojama prostitucijai, atgabeno ją į Lietuvos Respubliką ir perdavė nukentėjusiosios kontaktus S. S. ir Y. K.. Atgabenus ir pardavus V. G. S. S. ir Y. K., nukentėjusiajai buvo pasakyta, kad ji dirbs ne administratore-barmene, o teiks seksualines paslaugas už piniginį atlygį. Neturėdama kito pasirinkimo, būdama materialiai priklausoma nuo N. H., V. G. sutiko teikti seksualines paslaugas S. S. ir Y. K. pasiūlytomis sąlygomis, t. y. buvo išnaudojama prostitucijai.

13. Nesutikdamos su pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu, nuteistoji Y. K. ir jos gynėja apeliaciniame skunde prašė jį panaikinti ir dėl Y. K. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Apeliantės skunde nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas BPK 20 straipsnyje, ir padarė teisės normų, reglamentuojančių nuosprendžio surašymą, pažeidimų. Apeliantės pažymėjo, kad teismo padarytos išvados neatitinka nustatytų bylos aplinkybių, nuosprendis yra nepakankamai motyvuotas, jame nėra nurodyti konkretūs Y. K. nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji ir subjektyvieji požymiai. Apeliantės atkreipė dėmesį, kad Y. K. neatliko jokių veiksmų, turinčių įtakos nukentėjusiosios V. G. apsisprendimui atvykti į Lietuvą verstis prostitucija, jos viena kitos nepažinojo ir nebendravo tarpusavyje. Apeliančių nuomone, byloje nėra nė vieno įrodymo, kuris patvirtintų Y. K. veiksmus, sudarančius nusikalstamos veikos, nustatytos BK 147 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Taigi, iš apeliacinio skundo matyti, kad jame išdėstyti konkretūs nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis argumentai tiek dėl byloje sprendžiamų faktinių, tiek dėl teisinių pagrindų.

14. Teisėjų kolegija pažymi, kad apeliacinės instancijos teismo paskirtis – šalinti galimas žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, siekiant užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ar nutartys. Dėl to apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių (nutarčių) teisėtumą ir pagrįstumą, tiksliai laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Toks patikrinimas atliekamas bylą nagrinėjant pagal paduotus skundus, vadovaujantis BPK XXV skyriaus taisyklėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTkwLTY0OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-190-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-190-648/2018">2K-190-648/2018</a>, 2K-248-689/2018 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismui baudžiamojo proceso įstatymas suteikia plačius įgaliojimus: tiek iš naujo vertinti bylos įrodymus, tiek atlikti įrodymų tyrimą ir atitinkamai keisti, naikinti ar palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimamus nuosprendžius ar nutartis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMzUtNjQ4LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-135-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-135-648/2016">2K-P-135-648/2016</a>, 2K-241-303/2018, 2K-48-511/2020, 2K-13-654/2023).

15. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Tai reiškia, kad teismas privalo išsamiai išnagrinėti apeliacinius skundus, bylos patikrinimas turi būti paremtas bylos duomenimis ir jų analize, visų teisinę reikšmę turinčių aplinkybių išnagrinėjimu, o visais išnagrinėtais klausimais daromos išvados turi būti aiškios ir pakankamai argumentuotos. Apeliacinės instancijos teismas nutarties aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, jeigu skundas atmetamas, nurodyti motyvus, paaiškinančius, kodėl skundas atmetamas, o nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3, 5 dalys). Nesant apeliacinės instancijos teismo motyvuotų išvadų bent dėl dalies apeliacinių skundų prašymų ar esminių argumentų, laikoma, kad apeliaciniai skundai liko neišnagrinėti, taip pažeidžiant pirmiau nurodytus BPK reikalavimus, ir šie pažeidimai pripažintini esminiais, nes dėl jų apeliacinės instancijos teismo priimtų nuosprendžio ar nutarties negalima laikyti teisėtais (BPK 369 straipsnio 3 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQyLTQ5NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-242-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-242-495/2021">2K-242-495/2021</a>, 2K-7-88-489/2023, 2K-249-697/2024).

16. Tikrindamas apskųsto nuosprendžio pagrįstumą ir teisingumą, apeliacinės instancijos teismas taip pat privalo laikytis BPK 20 straipsnio nuostatų. Tik laikantis įrodinėjimą reglamentuojančių BPK 20 straipsnio nuostatų ir nustačius visas baudžiamojoje byloje įrodinėtinas aplinkybes, galimas tinkamas ir teisingas baudžiamojo įstatymo klausimų išsprendimas.

17. Y. K. pagal BK 147 straipsnio 1 dalį buvo inkriminuotos šios veikos: nukentėjusiosios verbavimas, gabenimas, pirkimas (pardavimas), tam panaudojant jos laisvės pažeidimo būdus – apgaulę, pasinaudojimą pažeidžiamumu ir priklausomumu, turint tikslą nukentėjusiąją išnaudoti prostitucijai.

18. Teisėjų kolegijos nuomone, skundžiamoje nutartyje apeliacinės instancijos teismas, pakankamai išsamiai išanalizavęs įrodymus ir motyvuotai pagrindęs BK 307 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos požymius Y. K. veikoje, tinkamai neatsakė į nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos apeliacinio skundo argumentus, neįvertino visų įrodymų ir nepateikė motyvų dėl dalies Y. K. inkriminuotos prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos būtinųjų požymių.

19. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nuteistoji N. H. nupirko lėktuvo bilietą, atgabeno nukentėjusiąją V. G. iš (duomenys neskelbtini) į Lietuvą ir ją už 200 Eur pardavė nuteistiesiems Y. K. ir S. S.. Kasacinės instancijos teismas, aiškindamas asmens pardavimo sąvoką, yra pažymėjęs, kad asmens pardavimas ar kitoks perleidimas – tai nusikalstamas sandoris, kuris sudarytas išnaudojimo tikslais ir kurio metu kaltininkas perleidžia nukentėjusį asmenį iš savo kontrolės kito asmens kontrolei. Esant šiai prekybos žmonėmis išraiškos formai, galima sakyti, kad nukentėjusysis tik pakeičia savo „savininką“. Taigi asmens pardavimo ar kitokio perleidimo sandorio metu yra disponuojama jau nelaisvu žmogumi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDMtOTQyLzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-43-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-43-942/2016">2K-43-942/2016</a>, 2K-64-654/2024). Skundžiamoje apeliacinės instancijos teismo nutartyje pažymėta, kad nuteistoji Y. K., apklausiama apeliacinės instancijos teisme, prisipažino kalta padariusi nusikalstamas veikas ir parodė, jog su S. S., žadėdami atlygį, įkalbėjo N. H. nuvažiuoti į (duomenys neskelbtini) ir ten surasti merginą prostitucijai, o N. H., vykdydama jų nurodymus, tai ir padarė. Šis teismas nurodė, kad aptartus nuteistosios Y. K. parodymus patvirtina ir nuteistųjų S. S. bei N. H. parodymai. Šių nuteistųjų parodymų kontekste atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neaptarė, už ką N. H. buvo sumokėti 200 Eur, t. y. ar organizuojant prostituciją už asmens, galinčio tuo verstis, suradimą, ar už nukentėjusiosios perleidimą išnaudojimo tikslais iš savo kontrolės Y. K. ir S. S. kontrolei už pinigus. Taigi, apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų, kodėl nurodytus nuteistųjų veiksmus galima laikyti asmens pirkimu (pardavimu).

20. Kiti BK 147 straipsnyje nustatyti alternatyvūs veiksmai – nukentėjusiosios verbavimas, gabenimas, kuriuos pagal teismų nustatytas aplinkybes tiesiogiai atliko N. H., Y. K. inkriminuoti kaip šios nusikalstamos veikos bendrininkei. Todėl apeliacinio skundo kontekste dėl šių veiksmų inkriminavimo Y. K. apeliacinės instancijos teismas turėjo pasisakyti ir dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų jos bendrininkavimo požymių, padarant šią nusikalstamą veiką, tačiau apeliacinės instancijos teismas to tinkamai nepadarė.

21. Bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu ir tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>, 2K-91-511/2022, 2K-279-697/2022). Esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>).

22. Iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad žemesnės instancijos teismai iš esmės nepateikė motyvų dėl bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių nustatymo, t. y. tiek dėl bendrų N. H., Y. K. ir S. S. prekybos žmonėmis veiksmų, tiek dėl jų susitarimo ir bendros tyčios tai daryti kartu. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad Y. K. ir S. S. įkalbėjo N. H. už piniginį atlygį, panaudojant apgaulę, atgabenti į Lietuvą merginą, kuri bus išnaudojama prostitucijai, o N. H. tai ir padarė. Tačiau teismai nenurodė, kokiais įrodymais remdamiesi jie padarė išvadą, kad nuteistieji buvo iš anksto susitarę, jog nukentėjusioji prostitucijai bus verbuojama panaudojant apgaulę, t. y. nuslepiant tikrąjį siūlomo darbo pobūdį. Teismai nenurodė įrodymų, kuriais grindė išvadas, kad nuteistiesiems Y. K. ir S. S. buvo žinoma apie nukentėjusiosios V. G. sunkią materialinę padėtį, kaip jos galimą pažeidžiamumą BK 147 straipsnio prasme apibūdinantį požymį. Teismai argumentuotai nepasisakė ir dėl nuteistųjų bendrininkų rūšies bei bendrininkavimo formos.

23. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsakė į apeliacinio skundo argumentus dėl pasinaudojimo nukentėjusiosios pažeidžiamumu dėl sunkios materialinės padėties ir materialiniu priklausomumu požymio.

24. Pasinaudojimas asmens pažeidžiamumu, kaip prekybos žmonėmis nusikalstamos veikos sudėties požymis, – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti. Piktnaudžiavimas pažeidžiamumu gali būti konstatuojamas, kai asmuo tokį pasiūlymą priima ir kaip būdą ištrūkti iš skurdo ar kitos sudėtingos ekonominės ar socialinės situacijos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkwLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-290/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-290/2014">2K-290/2014</a>, 2K-432/2014, 2K-173-693/2018, 2K-288-648/2018). Aukos pažeidžiamumas gali būti bet kokios rūšies: fizinis, psichologinis, emocinis, socialinis ar ekonominis. Piktnaudžiavimas aukos pažeidžiamumu turi būti pakankamai rimto pobūdžio ir masto, kad būtų paneigta nukentėjusio asmens sutikimo reikšmė, ypač tais atvejais, kai nukentėjęs asmuo neidentifikuoja savęs kaip aukos; kai jis ir toliau lieka priklausomas ar kitaip prisirišęs prie to, kuris piktnaudžiavo jo pažeidžiamumu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjU4LTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-258-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-258-788/2022">2K-258-788/2022</a>). Pasinaudojimo asmens pažeidžiamumu atveju kaltininkas turi žinoti apie nukentėjusiojo pažeidžiamumą, t. y. turi būti nustatyta, kad jis, įgyvendindamas tam tikrus nusikalstamus veiksmus, suvokė ar numanė sunkią nukentėjusiojo padėtį ir tuo naudojosi. Nukentėjusiojo pažeidžiamumą gali nulemti tiek viena, tiek kelios susidėjusios aplinkybės, reikšmingai apsunkinančios galimybę atsisakyti priimti kaltininko pasiūlymą būti išnaudojamam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03My01MTEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-73-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-73-511/2021">2K-7-73-511/2021</a>, 2K-243-387/2023).

25. Pasinaudojimas priklausomumu – tai specifinė psichinės prievartos rūšis, kai nukentėjusiajam tiesiogiai arba užuominomis leidžiama suprasti, jog norėdamas išvengti tam tikrų nemalonumų jis privalo paklusti kaltininko, nuo kurio priklauso, valiai. Prekybos žmonėmis atvejais tai gali būti priklausomumas, kylantis tiek iš teisinių, tiek ir iš faktinių santykių, kai vieno žmogaus gerovė (padėtis) priklauso nuo kito žmogaus valios. Šios kategorijos bylose pasinaudojimas priklausomumu gali pasireikšti ir kaip piktnaudžiavimas asmens laisvę varžančia padėtimi, pvz., atėmus tapatybės dokumentus, kelionės bilietus, kitokius svarbius dokumentus, kuriais iš esmės apribojama nukentėjusiojo judėjimo galimybė. Pasinaudojimas priklausomumu gali būti konstatuotas ir tada, kai nukentėjusysis, siekiant nukentėjusiojo išnaudojimo, kaltininko veiksmais paverčiamas skolininku ir dėl to tampa nuo jo priklausomas, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03My01MTEvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-73-511/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-73-511/2021">2K-7-73-511/2021</a>, 2K-57-788/2022, 2K-165-976/2022).

26. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad V. G. yra pažeidžiama dėl jos nelegalios padėties, susidariusio skurdo, legalaus darbo neturėjimo. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad V. G. buvo pažeidžiama dėl jos sunkios materialinės padėties – ji turėjo finansinių sunkumų, turėjo padėti sergančiai motinai. Todėl nukentėjusioji, neturėdama kito pasirinkimo, būdama materialiai priklausoma nuo N. H., sutiko teikti seksualines paslaugas. Vis dėlto šios apeliacinės instancijos teismo išvados nėra pakankamai pagrįstos visų bylos duomenų vertinimu ir motyvuotos, iš ko būtų galima spręsti, kad jai buvo apsunkinta galimybė atsisakyti nuteistosios N. H. pasiūlymo užsiimti prostitucija, kaip vienintelio pasirinkimo pagerinti savo turtinę padėtį. Teismas nevertino, kad ji buvo pilnametė, darbinga ir fiziškai sveika, turėjo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini). Be to, teismas nevertino nukentėjusiosios V. G. parodymų, kad prieš tai ji turėjo darbą (duomenys neskelbtini), kur uždirbdavo iki (duomenys neskelbtini) (apie 700 Eur). Nors prieš išvykdama į Lietuvą ji nedirbo, tačiau dar turėjo likusių pinigų. Neaišku, kuo grindžiami pirmosios instancijos teismo argumentai dėl jos nelegalios padėties, o apeliacinės instancijos teismas dėl to nepasisakė. Be to, nesvarstytos ir nevertintos nukentėjusiosios galimybės turėti legalų darbą ir pajamas, be kita ko, įvertinus ir Lietuvos valstybės teikiamas socialines garantijas, lengvatas ir galimybes įsidarbinti, dėl karo teikiamas asmenims iš (duomenys neskelbtini). Be to, nors byloje nustatyta, kad V. G. turėjo skolą N. H. už kelionę į Lietuvą ir apgyvendinimą, tačiau nevertinti nukentėjusiosios parodymai, kad nuteistoji N. H. kuo greičiau grąžinti skolos iš jos nereikalavo.

27. Jau minėta, kad prekyba žmonėmis yra priskiriama nusikaltimams asmens laisvei ir veika gali būti kvalifikuojama kaip BK 147 straipsnyje nurodytas nusikaltimas tik nustačius, jog veika priešinga žmogaus laisvei. Nagrinėjamu atveju teismai nevertino nukentėjusiosios parodymų, kad nukentėjusioji V. G. Lietuvos Respublikoje buvo iš esmės fiziškai laisva, turėjo asmens dokumentus, telefoną. Ji turėjo grynųjų pinigų, kuriuos gavo teikdama seksualines paslaugas (kratų metu pas ją rasta ir paimta 4150 Eur), jais disponavo pirkdama sau reikalingus daiktus. Teismas taip pat nevertino nukentėjusiosios parodymų, kad jei būnant (duomenys neskelbtini) jai būtų pasiūlę vykti į Lietuvą teikti seksualinių paslaugų, mano, kad būtų sutikusi, nes jai buvo reikalingi pinigai ir ji norėjo padėti motinai. V. G. pirmosios instancijos teisme parodė, kad ji nelaiko savęs nukentėjusiąja dėl N. H. veiksmų; kad ji neketino dirbti šito darbo visą laiką, prieš ją suimant jau buvo surinkusi pinigus ir ketino išvykti ir nebedirbti; kad jos laisvė judėti, kreiptis pagalbos į policiją ar kitas institucijas nebuvo apribota, niekas jos nelaikė, jos veiklos niekas nekontroliavo, teikti seksualinių paslaugų ji nebuvo verčiama. Nors žemesnės instancijos teismai nurodė, kad nuteistieji Y. K. ir S. S. kontroliavo V. G. seksualinių paslaugų teikimą, tačiau motyvuotai neatskleidė, kaip ši kontrolė pasireiškė, o iš esmės pateiktos išvados, pagrindžiančios tik pelnymąsi iš nukentėjusiosios prostitucijos, t. y. kad Y. K. ir S. S. paimdavo dalį nukentėjusiosios uždirbtų pinigų. Tačiau teismai šiuo atveju nepateikė tinkamai motyvuotų išvadų, kodėl toks pinigų iš nukentėjusiosios paėmimas gali būti vertinamas kaip jos išnaudojimas BK 147 straipsnio 1 dalies prasme, o ne prostitucijos organizavimas (skelbimų įkėlimas, bendravimas su klientais, butų, kur teikiamos seksualinės paslaugos, suradimas ir nuoma ir kt.) ir pelnymasis iš jos BK 307 straipsnio 2 dalies prasme. Taigi, teismai šioje byloje tinkamai neatskleidė nukentėjusiosios laisvės suvaržymo, ją išnaudojant prostitucijai, požymių.

28. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju prekybos žmonėmis nusikalstama veika nebuvo išsamiai atskleista ir tinkamai nenustatyti visi būtinieji šios veikos požymiai. Taip apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma nuteistosios Y. K. ir jos gynėjos apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimas), nutartyje nenurodė motyvų, pagrįstai paaiškinančių, kodėl atmetami kai kurie esminiai apeliacinio skundo argumentai, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių pažeidimai). Tą nulėmė ir tai, kad įrodymų vertinimas byloje nebuvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas). Nurodyti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai pripažintini esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti baudžiamąją bylą ir priimti teisingą sprendimą (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalis naikintina ir ši baudžiamosios bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Iš naujo nagrinėdamas bylos dalį apeliacine tvarka, teismas privalo ištaisyti šioje nutartyje aptartus pažeidimus, tinkamai patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, išnagrinėti nuteistųjų apeliaciniuose skunduose nurodytus esminius argumentus ir savo sprendime dėl jų pateikti išsamiai motyvuotas išvadas.

29. BPK 376 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu byloje nuteisti keli asmenys, teismas išnagrinėja bylą dėl to nuteistojo, su kuriuo susijęs paduotas skundas. Tačiau jeigu netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas ir esminiai šio kodekso pažeidimai galėjo turėti įtakos ir kitiems nuteistiesiems, teismas patikrina, ar teisėtas nuosprendis ir kitiems nuteistiesiems, kurie nepadavė skundų. Nagrinėjamu atveju pirmiau minėti pažeidimai liečia ir nuteistuosius S. S. ir N. H., todėl panaikintina apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis ir dėl šių asmenų nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir ši bylos dalis perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

30. Pripažinus, kad apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis naikintina dėl padarytų esminių BPK pažeidimų ir perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, apeliacinio skundo argumentai dėl Y. K. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir nuteistajai paskirtos per griežtos bausmės turės būti nagrinėjami iš naujo, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,

n u t a r i a :

Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. spalio 17 d. nutarties dalį dėl Y. K. ir S. S. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį bei bausmių jiems subendrinimo, dėl N. H. nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Darius Kantaravičius

Alenas Piesliakas

Eligijus Gladutis