Dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūrinio sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-183/2014

Teisminio proceso numeris: 2-55-3-01680-2013-6

Procesinio sprendimo kategorijos 93.1; 99.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2014 m. kovo 24 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Sigitos Rudėnaitės ir Gedimino Sagačio (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutarties ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą dėl Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos procedūrinio sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – ir VKEKK) 2013 m. liepos 5 d. sprendimą Nr. R2-2029, kuriuo atsisakyta priimti ieškovo 2013 m. birželio 19 d. prašymą Nr. 013-01-17464R išspręsti jo ir vartotojų N. K. ir V. K. ginčą dėl vartotojų atsisakymo mokėti už suvartotą šilumą bei šilumos paskirstymo metodų taikymo teisėtumo ir perduoti ieškovo prašymą nagrinėti VKEKK, t. y. įpareigoti priimti nagrinėti ieškovo prašymą išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalį.

Teismui paduotą procesinį dokumentą ieškovas įvardijo atskiruoju skundu ir nurodė, kad pagal CPK 80 straipsnio 2 dalį už atskiruosius skundus žyminis mokestis nemokamas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nutarčių esmė

Vilniaus apygardos teismas 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi nustatė ieškovui UAB „Vilniaus energija“ septynių dienų terminą procesinio dokumento trūkumams pašalinti. Teismas išaiškino, kad CPK 80 straipsnio 2 dalyje nurodyti atskirieji skundai, už kuriuos žyminis mokestis nemokamas, reiškia skundus, paduotus dėl teismo nutarčių, o ne dėl kitų institucijų priimtų sprendimų; pažymėjo, kad ieškovui, skundžiančiam VKEKK sprendimą, už civilinę bylą inicijuojantį dokumentą tenka pareiga sumokėti įstatyme nustatyto dydžio žyminį mokestį. Ieškovui šios pareigos neįvykdžius, teismas nustatė terminą trūkumui pašalinti – 144 Lt žyminiam mokesčiui sumokėti ir šį faktą patvirtinančiam įrodymui teismui pateikti.

Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs ieškovo UAB „Vilniaus energija“ atskirąjį skundą, 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartimi paliko nepakeistą Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį; nustatė ieškovui septynių dienų terminą nuo nutarties kopijos įteikimo dienos sumokėti pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytą žyminį mokestį.

Teismas nurodė, kad teisminės gynybos prieinamumo teisė negali būti aiškinama, kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu, nes teisė kreiptis į teismą įgyvendinama tam tikra Civilinio proceso kodekse nustatyta tvarka, kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiajam; viena tinkamo kreipimosi į teismą sąlygų yra žyminio mokesčio, t. y. įstatymo nustatytos pinigų sumos, kurią turi sumokėti asmuo už tam tikrus įstatyme reglamentuojamus teismo atliekamus procesinius veiksmus, sumokėjimas (CPK 80 straipsnis). Su ieškovo teiginiais, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje nustatyta galimybė skųsti institucijų procedūrinius sprendimus Vilniaus apygardos teismui įgyvendintina pateikiant dokumentą – atskirąjį skundą (ne ieškinį), kuris žyminiu mokesčiu neapmokestinamas (CPK 80 straipsnio 2 dalis) ir kad skundžiamas VKEKK procedūrinis sprendimas prilygintinas pirmosios instancijos teismo nutarčiai, teismas nesutiko, laikė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog, remiantis CPK 334 straipsniu, atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui galima apskųsti tik pirmosios instancijos teismo nutartis, o ne kitų institucijų priimtus sprendimus; ieškovo teismui pateiktas procesinis dokumentas, nepaisant to, ar šalis jį įvardijo skundu, pareiškimu ar kt., vertintinas ne kaip atskirasis skundas, o ieškinys, už kurį turi būti sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas žyminis mokestis. Teismo vertinimu, Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 punkte nustatyta galimybė skųsti teismui atitinkamų institucijų procedūrinius sprendimus nereiškia, kad pateikiamas procesinis dokumentas prilygintinas atskirajam skundui.

Teismas sprendė, kad pirmosios instancijos teismas, įpareigodamas ieškovą sumokėti 144 Lt dydžio žyminį mokestį, nepažeidė civilinio proceso normų ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra.

III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovas prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį.

Kasacinis skundas grindžiamas esminiu argumentu, kad teismai netinkamai aiškino Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalį, CPK 80 straipsnį, CPK II dalies XVI skyriaus antrojo skirsnio „Atskirieji skundai“ nuostatas.

Procedūrinių sprendimų, tarp jų – atsisakymo priimti nagrinėti pareiškėjo prašymą išspręsti ginčą (skundą), apskundimo tvarka nustatyta Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje, todėl teismai nepagrįstai rėmėsi nurodyto įstatymo 34 straipsnio 16 dalimi bei CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalyje reglamentuojama institucijų sprendimų, kai prašymas išspręsti ginčą (skundą) išnagrinėjamas iš esmės, apskundimo tvarka. Nagrinėjamoje byloje skundas paduotas ne dėl vartotojų ir ieškovo ginčo esmės, o dėl VKEKK, kaip ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, priimto procedūrinio sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti ieškovo prašymą; ieškovas negali pateikti ieškinio pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnį, nes prašoma panaikinti VKEKK sprendimą ginčo nepradėjus nagrinėti iš esmės ir tai užkerta kelią tolesnei bylos eigai. Ieškovas teisėtai ir pagrįstai pateiktą procesinį dokumentą įvardijo atskiruoju skundu, ne ieškiniu; jo nagrinėjimui taikytinos CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytos taisyklės. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15, 16 dalyse įtvirtintas specialus bylų teismingumas Vilniaus apygardos teismui (CPK 28 straipsnio 4 punktas), tačiau neįvardyta, kokiu procesiniu dokumentu turi būti skundžiami atitinkamai institucijų procedūriniai sprendimai ir sprendimai, priimti išnagrinėjus ginčą iš esmės. Taigi taikytina įstatymo analogija – CPK 334 straipsnio 1 dalis, nes VKEKK procedūrinis sprendimas užkirto kelią tolesniam ginčo nagrinėjimui, kas atitinka CPK nustatytą pagrindą atskirajam skundui paduoti. Ieškovui atskiruoju skundu apskundus Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) 2013 m. liepos 11 d. procedūrinį sprendimą Nr. 2R-1737 (civilinės bylos Nr. 2-5013-232/2013), teismo nutartis trūkumams pašalinti (sumokėti žyminį mokestį) negauta, taigi teismas sutiko su procedūrinio sprendimo apskundimo forma. Institucijų procedūriniai sprendimai, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui (analogiškai kaip yra nustatyta CPK 335 straipsnyje) skundžiami Vilniaus apygardos teismui per septynias dienas nuo jų įteikimo suinteresuotam asmeniui. Institucijų sprendimai, kuriais ginčas išsprendžiamas iš esmės (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16 dalis), Vilniaus apygardos teismui skundžiami per 30 dienų nuo jų priėmimo (analogiškai kaip pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus bylą ir priėmus sprendimą; CPK 307 straipsnio 1 dalis).

Komisijai atsisakius priimti prašymą išspręsti ginčą, nepripažintina, kad pasinaudota privaloma ikiteismine ginčo nagrinėjimo procedūra. Kadangi ieškovo prašymas neišnagrinėtas iš esmės, vadovaujantis CPK 80 straipsnio 2 dalimi, žyminis mokestis nemokėtinas. Priešingu atveju to paties ginčo nagrinėjimas žyminiu mokesčiu būtų apmokestinamas keletą kartų: skundžiant ikiteisminio nagrinėjimo institucijos atsisakymą priimti prašymą nagrinėti skundą; institucijos sprendimą, kuriuo ginčas išsprendžiamas iš esmės; Vilniaus apygardos teismui įpareigojus VKEKK nagrinėti prašymą, išnagrinėjus klausimą dėl šilumos kiekio skirstymo pagal metodiką, dėl 120 120,84 Lt priteisimo iš vartotojų ieškovui kreipiantis į bendrosios kompetencijos teismą.

Į CPK 442 straipsnyje nurodytą ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamų bylų sąrašą skundai dėl valstybės institucijos (VKEKK) procedūrinio sprendimo neįtraukti. Tai, kad tokio pobūdžio skundai nagrinėtini Vilniaus apygardos teisme, reglamentuojama Energetikos įstatyme. Nors jame nenustatyta skundo forma ir jo nagrinėjimo tvarka, tai nereiškia, kad į pirmiau nurodytą sąrašą neįtraukti procesiniai dokumentai pateiktini CPK I dalies „Bendrosios nuostatos“ XI skyriaus „Procesas“ nustatyta tvarka (paduodant ieškinį, apmokestinamą žyminiu mokesčiu). Nesant šio reguliavimo Energetikos įstatyme, vadovaujantis įstatymo analogija, gali būti laikomasi Elektroninių ryšių įstatyme nustatytos procedūrinių sprendimų apskundimo ir nagrinėjimo tvarkos – skundas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtinas pagal atskirojo skundo nagrinėjimo nuostatas (CPK III dalies XVI skyriaus antrasis skirsnis). CPK 80 straipsnyje išvardyta, kada mokamas žyminis mokestis, tačiau nenustatyta pareigos jį mokėti už valstybinių institucijų procedūrinių sprendimų apskundimą.

Atsiliepimų į kasacinį skundą negauta.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasacinis teismas, neperžengdamas kasacinio skundo ribų, patikrina apskųstus teismų sprendimus ir (ar) nutartis teisės taikymo aspektu; nagrinėdamas bylą, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnis).

Byloje sprendžiamas klausimas dėl to, kokia tvarka (ieškinio teisenos ar atskirojo skundo) nagrinėtinas ginčas dėl VKEKK procedūrinio sprendimo atsisakyti priimti energetikos įmonės prašymą nagrinėti jos ginčą su vartotojais (Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalis) ir atitinkamai – procesinis klausimas dėl to, ar energetikos įmonė, ginčydama tokį sprendimą, turi pareigą mokėti žyminį mokestį pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktą.

Energetikos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad VKEKK išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus dėl energetikos įmonių veiklos ar neveikimo tiekiant, skirstant, perduodant, laikant energiją, dėl teisės energetikos įmonėms pasinaudoti tinklais ir sistemomis nesuteikimo, dėl prisijungimo, energijos ir energijos išteklių tiekimo srautų balansavimo, kainų ir tarifų taikymo. Pagal Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalį vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos procedūriniai sprendimai, priimti nagrinėjant skundą ar ginčą, tarp jų ir sprendimai atsisakyti priimti prašymą nagrinėti skundą ar ginčą, palikti prašymą nenagrinėtą, nutraukti ar sustabdyti skundo ar ginčo nagrinėjimą, užkertantys kelią tolesniam skundo ar ginčo nagrinėjimui, per septynias dienas nuo sprendimo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos gali būti skundžiami Vilniaus apygardos teismui.

Kasatoriaus teigimu, kadangi įstatyme tiesiogiai neįvardyta, kokiu procesiniu dokumentu Vilniaus apygardos teismui turi būti skundžiami 34 straipsnio 15 dalyje nurodyti procedūriniai sprendimai, vadovaujantis įstatymo analogija, gali būti laikomasi Elektroninių ryšių įstatyme nustatytos procedūrinių sprendimų apskundimo ir nagrinėjimo tvarkos, t. y. skundas nagrinėtinas pagal atskirojo skundo nagrinėjimo nuostatas (CPK III dalies XVI skyriaus antrasis skirsnis).

Teisėjų kolegija su šiuo kasatoriaus argumentu nesutinka. Vadovaujantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, įstatymo analogiją galima taikyti tik tuo atveju, jeigu nėra įstatymo, reglamentuojančio ginčo materialinį arba procesinį santykį, t. y. jeigu konstatuojama įstatymo spraga. Nagrinėjamų santykių atveju nėra įstatymo spragos. Tam tikro konkretaus teisinio santykio juridinio reglamentavimo nebuvimas savaime nelaikytinas teisės spraga, nes įstatymų leidėjas gali jo sąmoningai nepateikti arba susieti su bendrosiomis teisės normomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal antstolės A. K. pareiškimą dėl baudos skyrimo, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTYvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-216/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-216/2011">3K-3-216/2011</a>). Vartotojų ir energetikos įmonių teisę į pažeistų ar ginčijamų teisių ar įstatymų saugomų interesų teisminę gynybą Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje numatytais atvejais užtikrina bendrosios CPK įtvirtintos teisės normos. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. CPK 5 straipsnio 4 dalyje numatyta skirtingų kategorijų byloms taikytina kreipimosi į teismą tvarka: ieškinio teisenos bylose paduodami ieškiniai, o ypatingosios teisenos ir kitose bylose – pareiškimai ar prašymai. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos jo teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, privalo laikytis atitinkamos proceso įstatymų nustatytos tvarkos ir sąlygų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad pagal teisės gynimo būdą teismo sprendimai skirstomi į tris rūšis: sprendimus dėl teisinių santykių pripažinimo (patvirtinami ar paneigiami tam tikri teisiniai santykiai), dėl teisinių santykių modifikavimo (pakeičiami ar nutraukiami jau susiklostę tam tikri teisiniai santykiai), dėl priteisimo (atsakovas įpareigojamas atlikti arba susilaikyti atlikti ieškovo naudai tam tikrus veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio A. S. prašymą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-238/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-238/2007">3K-3-238/2007</a>; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje pagal pareiškėjo UAB „Garant“ pareiškimą, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNjgvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-368/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-368/2009">3K-3-368/2009</a>). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje nustatyta vartotojų ir energetikos įmonių teisė ginčyti institucijų, inter alia VKEKK, sprendimus gali būti įgyvendinama remiantis CPK nustatyta bendrąja ieškinio teisenos tvarka pareiškiant ieškinį atsakovui – sprendimą priėmusiai institucijai, kurio dalykas – vienas ar keli pirmiau nurodyti teisių gynimo būdai. Taigi, nėra pagrindo teigti, kad teisės sistemoje nėra normų, nustatančių kasatoriaus teisės į teisminę gynybą realizavimo tvarką, atitinkamai – nėra pagrindo pripažinti esant įstatymo spragą. Nesant įstatymo spragos, nėra pagrindo taikyti įstatymo analogijos (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Ta aplinkybė, kad CPK 80 straipsnyje išvardyta, kada mokamas žyminis mokestis, tačiau expresis verbis nenustatyta pareigos jį mokėti už valstybinių institucijų procedūrinių sprendimų apskundimą, taip pat nelaikytina pagrindu konstatuoti įstatymo spragą, nes CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytas žyminis mokestis, mokamas kituose ginčuose. Į šių ginčų kategoriją patenka ir Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje nurodyti vartotojų ir energetikos įmonių ginčai su jų prašymus ar skundus nagrinėjančiomis institucijomis.

Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai nurodė, kad, remiantis CPK 334 straipsnio 1 dalimi, atskiraisiais skundais apeliacinės instancijos teismui galima apskųsti tik pirmosios instancijos teismo nutartis, o ne kitų institucijų, inter alia nurodytų Energetikos įstatymo 34 straipsnyje, priimtus sprendimus. Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje nustatyta galimybė skųsti teismui atitinkamų institucijų priimtus procedūrinius sprendimus, tačiau jame nenurodyta, kad skundas Vilniaus apygardos teisme nagrinėtinas pagal atskirojo skundo nagrinėjimo nuostatas. Dėl to kasatoriaus pateiktas procesinis dokumentas, nepaisant to, kad jis buvo įvardytas atskiruoju skundu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų pagrįstai įvertintas kaip ieškinys, kuris privalo atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus, inter alia už jį turi būti sumokėtas CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytas žyminis mokestis. Toks ieškinys nagrinėtinas ne pagal CPK III dalies XVI skyriaus antrajame skirsnyje nustatytą tvarką, o pagal CPK bendrąsias ieškinio teisenos taisykles.

Konstatavus, kad ginčo santykių teisiniame reglamentavime nėra įstatymo spragos, atmestini kaip nepagrįsti visi kasatoriaus argumentai, susiję su atskirųjų skundų nagrinėjimo tvarkos tariamais pranašumais, palyginti su bendrąja ieškinio teisenos tvarka, nagrinėjant ginčus dėl Energetikos įstatymo 34 straipsnio 15 dalyje nurodytų institucijų sprendimų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teisinio reguliavimo tikslingumas yra ne teismų, o įstatymų leidėjo prerogatyva.

Teisėjų kolegija sutinka su kasatoriumi, kad apeliacinės instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nepagrįstai rėmėsi Energetikos įstatymo 34 straipsnio 16, o ne 15 dalimi, nes kasatorius į teismą kreipėsi ne dėl jo ir vartotojų ginčo esmės, o dėl VKEKK, kaip ikiteisminio nagrinėjimo institucijos, priimto procedūrinio sprendimo atsisakyti priimti nagrinėti ieškovo prašymą. Tačiau, atsižvelgiant į apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvus, darytina išvada, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino kasatoriaus skundžiamo VKEKK sprendimo kaip galutinio sprendimo dėl kasatoriaus ir vartotojų ginčo esmės. Dėl to nutarties teksto netikslumas, nurodant ne tą straipsnio dalį, nagrinėjamoje byloje nenulėmė netinkamo teisės aiškinimo ar taikymo.

Teisėjų kolegija, patikrinusi apskųstas teismų nutartis teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad jas pakeisti ar naikinti kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų šioje byloje

Kasaciniame teisme patirta 22,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 24 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus kasacinio skundo, šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatoriaus (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugsėjo 19 d. nutartį ir Vilniaus apygardos teismo 2013 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistas.

Priteisti iš kasatoriaus UAB „Vilniaus energija“ (į. k. 111760831) 22,20 Lt (dvidešimt du litus 20 centų) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos, įstaigos kodas – 188659752, biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Sigita Rudėnaitė

Gediminas Sagatys