Dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-733-421/2015

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-04421-2014-8

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.2.5.1; 3.1.7.

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio ir Donato Šerno (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ ieškinį atsakovui A. I. (A. I.) dėl mokymo išlaidų priteisimo bei atsakovo A. I. priešieškinį UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ dėl darbo ginčų komisijos sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių mokymosi išlaidų priteisimą, aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė pakeisti darbo ginčų komisijos sprendimą ir papildomai priteisti jai iš atsakovo 4874,25 Eur (16 829,80 Lt) su atsakovo mokymu susijusių išlaidų bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2012 m. lapkričio 5 d. A. I. su UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ sudarė darbo sutartį dirbti mechaniku, o 2013 m. sausio 9 d. darbuotojo pareigos buvo pakeistos į licencijuoto mechaniko. Darbo sutarties 10 punkte nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius dvylika darbo mėnesių darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms susijusioms reikmėms (t. y. kelionės, apgyvendinimo ir kt. išlaidas). 2012 m. lapkričio 22 d. A. I. su UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ sudarė sutartį, pagal kurią darbuotojas įsipareigojo darbdavei atlyginti 9000 Eur (31 075,20 Lt) dydžio išlaidas, patirtas dėl jo dalyvavimo orlaivio inžinieriaus mokymuose, jeigu darbo sutartis bus nutraukta nepraėjus trejiems darbo metams po atestacijos išklausius mokymų kursą. Nuo 2012 m. lapkričio 30 d. iki 2012 m. gruodžio 23 d. A. I. buvo komandiruotas dirbti į Jungtinę Karalystę. Komandiruotės tikslas – orlaivių aptarnavimas. 2012 m. gruodžio 3 d. – 2012 m. gruodžio 22 d. A. I. dalyvavo orlaivio inžinieriaus mokymų kurse, mokymo kurso Nr. (duomenys neskelbtini), mokymų vieta – „Prestwick Hangar“, Jungtinė Karalystė. Nuo 2013 m. vasario 17 d. iki 2013 m. kovo 2 d. A. I. buvo komandiruotas dirbti į Jungtinę Karalystę. Komandiruotės tikslas – orlaivių aptarnavimas. 2013 m. vasario 18 d. – 2013 m. kovo 3 d. A. I. dalyvavo orlaivio inžinieriaus mokymuose, mokymo kurso Nr. B737-6/7/8/900 B2, mokymų vieta – „Prestwick Hangar“, Jungtinė Karalystė. 2013 m. rugsėjo 6 d. A. I. pateikė darbdavei prašymą atleisti savo paties prašymu, o 2013 m. rugsėjo 10 d. UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ direktorius K. Č. įsakymu atleido A. I. iš darbo nuo 2015 m. rugsėjo 26 d. pagal DK 127 straipsnį. UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ pareikalavo, kad pagal darbo sutarties 10 punktą ir pagal šalių 2012 m. lapkričio 22 d. sudarytą sutartį A. I. atlygintų 9000 Eur (31 075,20 Lt) mokymosi išlaidų. Darbuotojui neatlyginus minėtų išlaidų, 2013 m. gruodžio 4 d. UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ kreipėsi į darbo ginčų komisiją dėl 9000 Eur (31 075,20 Lt) mokymosi išlaidų ir 3217,67 Eur (11 109,97 Lt) bylinėjimosi darbo ginčų komisijoje išlaidų atlyginimo. Darbo ginčų komisija 2014 m. vasario 6 d. sprendimu darbdavės reikalavimą tenkino iš dalies – priteisė jai 7343,42 Eur (25 355,37 Lt) mokymosi išlaidų atlyginimo, kitą reikalavimų dalį atmetė. 2014 m. kovo 6 d. darbdavė kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl darbo ginčų komisijos sprendimo pakeitimo, o 2014 m. kovo 6 d. (teisme gauta 2014 m. kovo 12 d.) A. I. pareiškė priešieškinį, kuriuo prašė darbdavės ieškinį atmesti, panaikinti darbo ginčų komisijos 2014 m. vasario 6 d. sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Darbuotojas teigė, kad apgyvendinimo ir kelionės išlaidos negali būti atlyginamos, nes jos patirtos tarnybinės komandiruotės metu, taip pat darbdavės darbo ginčų komisijai pateikti dokumentai yra prieštaringi ir todėl negali patvirtinti jo mokymui patirtų išlaidų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovei UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ iš atsakovo 3171,43 Eur (10 950,30 Lt) mokymo išlaidų atlyginimo, kitą ieškinio dalį atmetė. Teismas šalių sudarytos darbo sutarties nuostatą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo išskaidė ir nurodė, kad ta apimtimi, kuria darbo sutartyje nustatoma darbuotojo pareiga atlyginti ne tik darbdavės išlaidas, turėtas mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, bet ir kitoms susijusioms reikmėms (kelionei, apgyvendinimui ir kt.), susitarimas laikytinas negaliojančiu ex officio ir netaikytinas. Teismas nurodė, kad ši sutarties nuostatos dalis prieštarauja DK 95 straipsnio 5 daliai, o DK 94 straipsnio 2 dalis draudžia nustatyti tokias darbo sutarties sąlygas, kurios pablogintų darbuotojo padėtį, palyginti su ta padėtimi, kurią nustato Darbo kodeksas. Vertindamas 2012 m. lapkričio 22 d. A. I. ir UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ sudarytą sutartį, teismas nurodė, kad šia sutartimi prisiimtas darbuotojo įsipareigojimas laikytinas negaliojančiu ex officio ir netaikytinas. Teismas nurodė, kad DK 95 straipsnio 5 daliai ir teismų praktikai prieštarauja ta sutarties dalis, kuria nustatomas terminas viršija vienerių metų terminą, ta dalis, kurioje iš anksto nustatoma, kokią sumą darbuotojas turės atlyginti, neatsižvelgiant į realias darbdavio patirtas išlaidas darbuotojo mokymui, ir ta dalis, kuria išplečiamas atlygintinų išlaidų sąrašas, įtraukiant į jį darbuotojui mokėtiną darbo užmokestį, socialinio draudimo įmokas, mokymų vadovo atlyginimą ir kt. Vertindamas darbdavės patirtų išlaidų dydį teismas nurodė, kad darbdavė pateikė oro transporto bendrovės „Ryanair“ sąskaitą, kurioje nurodoma sumokėti už orlaivio inžinieriaus mokymus 6348 Eur (21 918,37 Lt), o darbdavė šią sąskaitą apmokėjo. Kadangi sąskaitoje nedetalizuota, už kieno mokymus ji pateikiama, o mokymuose dalyvavo du darbuotojai, tarp jų ir atsakovas, teismas nurodytą sumą padalijo iš dviejų. Teismas atmetė darbdavės prašymą atlyginti darbuotojo transportavimo išlaidas (nepateikta duomenų, kad darbdavė sumokėjo transportavimo išlaidas už A. I.; pagal DK 220 straipsnio 1 dalį darbuotojams, pasiųstiems į tarnybines komandiruotes, per visą komandiruotės laiką mokami dienpinigiai ir kompensuojamos su komandiruote susijusios faktinės išlaidos – išlaidos kelionei ir apgyvendinimui), išlaidas darbuotojo darbo užmokesčiui ir dienpinigiams, išlaidas dėl darbo užmokesčio, mokėto kitam darbuotojui, kuris pavadavo atsakovą jo komandiruotės metu (nes jų nelaikė išlaidomis, susijusiomis su atsakovo mokymais), apgyvendinimo išlaidas (komandiruotės metu darbuotojas iš dalies ir dirbo, ir mokėsi, o garantijas komandiruotės metu nustatantis DK 220 straipsnis nurodo, kad darbuotojui kompensuojamos išlaidos kelionei ir apgyvendinimui), atstovavimo darbo ginčų komisijoje išlaidas (nes CPK 98 straipsnio 3 dalis to nenustato). Teismas atnaujino atsakovo praleistą darbo ginčų komisijos sprendimo apskundimo terminą, pripažinęs, kad jis praleistas dėl svarbių priežasčių, t. y. darbo ginčų komisijos posėdyje darbuotojas, kuris yra Latvijos pilietis, neturėjo tinkamo vertėjo, sprendimą gavo tik lietuvių kalba ir užtruko, kol jį išvertė.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2015 m. gegužės 4 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje, nepažeisdamas teisės aktų reikalavimų, teisingai išnagrinėjo bylą ir pagrįstai taikė tinkamas teisės normas bei vadovavosi privalomais teismų sprendimais analogiškose bylose. Teisėjų kolegija atmetė darbdavės argumentus dėl civilinės teisės taikymo 2012 m. lapkričio 22 d. A. I. ir UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ sutarčiai dėl mokymosi išlaidų atlyginimo, pažymėjusi, kad šalių ginčas yra kilęs iš darbo teisinių santykių, o minėtą sutartį šalys sudarė būtent turėdamos tikslą kelti darbinę kvalifikaciją.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ prašo pakeisti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, priteisti jai 9000 Eur (31 075,20 Lt) mokymosi išlaidų ir bylinėjimosi išlaidas, patirtas darbo ginčų komisijoje ir teismuose. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytų išlaidų mokymams, kvalifikacijai kelti, stažuotėms turinio. Teismai nepagrįstai siaurinamai aiškino DK 95 straipsnio 5 dalį ir įstatyme nurodytoms išlaidoms nepriskyrė darbuotojo kelionės ir apgyvendinimo išlaidų. DK 95 straipsnio 5 dalyje nėra nurodyta, kad nagrinėjamoje byloje šalių sutartos išlaidos nepriskiriamos išlaidoms, kurias darbdavys turėjo dėl darbuotojo mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių ir kurias darbuotojas gali būti įpareigotas atlyginti. Atsakovas Jungtinėje Karalystėje ne dirbo, o mokėsi, nes pagal orlaivio techninės priežiūros specialisto licencijavimo ir mokymo sistemą, reglamentuotą 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamente (EB) Nr. 2042/2003 dėl orlaivių nepertraukiamojo tinkamumo skraidyti ir aviacijos produktų, dalių bei prietaisų tinkamumo naudoti ir šias užduotis atliekančių organizacijų bei darbuotojų patvirtinimo, A. I. mokymų metu išklausė teorinį kursą ir atliko praktinę stažuotę. Taigi teisinio pagrindo laikyti stažuotę darbo funkcijos atlikimu nėra.

Dėl CK 6.156 ir CK 6.193 straipsnių taikymo ir netinkamo santykių kvalifikavimo. CK įtvirtintas sutarties laisvės principas nustato, kad civilinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu. Šalys 2012 m. lapkričio 22 d. sudarė sutartį, pagal kurią darbuotojas įsipareigojo darbdavei atlyginti 9000 Eur (31 075,20 Lt) dydžio išlaidas, patirtas dėl darbuotojo dalyvavimo orlaivio inžinieriaus mokymuose. Ši sutartis turi būti aiškinama vadovaujantis CK 6.193 straipsnio taisyklėmis ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, pagal kurią taikant sutarčių aiškinimo taisykles turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Libra Vitalis“ v. UAB „Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Auksinis varnas” v. AB,,Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMjgvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-128/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-128/2010">3K-3-128/2010</a>; 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Creditum Vilnius“ v. AB „Utenos melioracija“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMTgvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-318/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-318/2011">3K-3-318/2011</a>). Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti tikrieji analizuojamos sutarties šalių ketinimai. Darbuotojas siekė įgyti tam tikrą profesinį kvalifikacinį išsilavinimą, o darbdavė sutiko finansuoti pirmiau nurodytus mokymus. Bylą nagrinėję žemesnės instancijos teismai netinkamai kvalifikavo šalių 2012 m. lapkričio 22 d. sudarytą sutartį – tai nebuvo darbo sutarties priedas ar pakeitimas, o atskira civilinė sutartis, kuria šalys susitarė dėl finansinės pagalbos darbuotojo mokymams teikimo ir papildomų sąlygų. Taigi teismai nepagrįstai tokiai sutarčiai taikė DK, o ne CK nuostatas. Šalys, saistomos darbo santykių, gali sudaryti ir vykdyti ne tik darbo, bet ir civilinės teisės reglamentuojamas sutartis (pavyzdžiui, nuomos, panaudos, paskolos ir t. t.).

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų. Teismai netinkamai taikė proceso teisės normas (CPK 176 straipsnio 1 dalis, 177 straipsnio 2 ir 3 dalys, 185 straipsnio 1 dalis), nenustatė bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių, neištyrė visų įrodymų, rėmėsi prielaidomis, o ne įrodymais patvirtintais faktais, todėl padarė nepagrįstas išvadas dėl mokymosi išlaidų dydžio. Teismai nemotyvuotai atmetė įrodymus – mokymų organizatorės „Ryanair“ 2014 m. kovo 20 d. sąskaitą už A. B. mokymus ir patikslintą „Ryanair“ 2013 m. kovo 19 d. sąskaitą už A. I. mokymus, kurioje pati mokymų organizatorė nurodo, kad sąskaita pateikiama tik už vieno darbuotojo mokymus, o vadovavosi vien tik pirmąja „Ryanair“ 2013 m. kovo 19 d. sąskaita, kurioje nenurodyta, už kokių darbuotojų mokymą ji išrašyta. Kartu su apeliaciniu skundu ieškovė pateikė papildomą įrodymą – „Ryanair“ 2014 m. rugsėjo 16 d. rašto kopiją. Šiame rašte mokymų organizatorė dar kartą paaiškina, kokios paslaugos buvo suteiktos pagal 2013 m. kovo 19 d. sąskaitą. Apeliacinės instancijos teismas šio įrodymo nevertino ir juo nesivadovavo. Tokiu elgesiu teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje, atlyginimo. Teismai nepagrįstai nepriteisė kasatorei bylinėjimosi išlaidų, patirtų privalomos ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos metu. DK 287 straipsnyje nustatyta privaloma ginčo nagrinėjimo darbo ginčų komisijoje procedūra. Pagal 2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-556 patvirtintų Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 punktą ir Darbo ginčų komisijos reglamento 2 punktą komisija savo veikloje vadovaujasi, be kita ko, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Pagal CPK 113 straipsnio 3 dalį ir dėl to, kad atsakovas yra Latvijos pilietis, visi dokumentai turėjo būti išversti į jam suprantamą kalbą, todėl kasatorė turėjo išlaidų, kurios remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktu priskiriamos prie kitų būtinųjų išlaidų ir turi būti atlyginamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 23 d. papildoma nutartis, priimta civilinėje byloje UAB AK „Aviabaltika“ v. Flight Test Aerospace INC, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MzEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-431/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-431/2013">3K-3-431/2013</a>). Pagal DK 287 straipsnio 1 dalį darbdavys gali dalyvauti darbo ginčų komisijos posėdyje su atstovu, dėl to kasatorė turėjo išlaidų. Remiantis CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktu šios išlaidos priskiriamos bylinėjimosi išlaidoms. Teismai netinkamai aiškino CPK 98 straipsnio 3 dalį ir nepagrįstai apribojo asmens teisę pasitelkti kvalifikuotą teisinę pagalbą. CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas turi būti aiškinamas kartu su CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktu ir išlaidos, patirtos ikiteisminėje institucijoje, turi būti atlyginamos. Pabrėžtina, kad išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, atlyginimas taip pat nustatytas ir LR teisingumo ministro įsakymu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.19 punkte.

Atsiliepimu į ieškovės kasacinį skundą atsakovas A. I. prašo ieškovės kasacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir palikti galioti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

Dėl DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytų išlaidų mokymams, kvalifikacijai kelti, stažuotėms turinio. Žemesnės instancijos teismai nurodė pagrįstus ir teisėtus motyvus, vertindami darbo sutarties sąlygą dėl mokymosi išlaidų atlyginimo ir šalių 2012 m. lapkričio 22 d. sudarytą sutartį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnyje ir DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas darbo laisvės principas leidžia darbuotojui išeiti iš darbo. CK 6.228 straipsnyje įtvirtinta šalies teisė atsisakyti sutarties ar atskiros jos sąlygos, jeigu sutarties sudarymo metu sutartis ar atskira jos sąlyga nepagrįstai suteikė kitai šaliai perdėtą pranašumą. Nagrinėjamoje byloje šalių nelygybė yra esminė, darbuotojas yra priklausomas nuo darbdavės, jis yra ekonomiškai silpnesnė, neinformuota, nepatyrusi šalis. Darbdavė neįrodė, kad darbuotojui žinomas 2003 m. lapkričio 20 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 2042/2003, 2012 m. lapkričio 22 d. sudarytos sutarties sąlygos, kad darbuotojas mokėsi ir įgijo licenciją. A. I. licenciją įgijo 2013 m. sausio 31 d., t. y. iki kursų Jungtinėje Karalystėje baigimo. 2012 m. lapkričio 22 d. sudaryta sutartis neturi UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ antspaudo, po sutarties sudarymo kitu šriftu joje įrašyta suma – 9000 Eur (31 075,20 Lt), ji nepasirašyta abiejų šalių.

Dėl CK 6.245 straipsnio pažeidimo. Kasatorės skundas turi būti atmestas, nes ji nepateikė įrodymų, kad tarp šalių buvo tinkamai aptartos ir įformintos sutarties sąlygos, o CK 6.245 straipsnyje nustatyta civilinė atsakomybė tik esant visoms civilinės atsakomybės sąlygoms.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo pažeidimų. Civiliniame procese galioja rungimosi principas – šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi (CPK 12, 178 straipsniai), o teismas, vertindamas pateiktus įrodymus, remiasi civiliniame procese taikoma įrodymų pakankamumo taisykle, kurios turinys yra atskleistas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. v. Lietuvos Respublikos knygų prekybos valstybinė firma „Knyga“, bylos Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. balandžio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „AAA“ v. Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras, bylos Nr. 3K-3-569/2002; 2002 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Ū. ir R. Ū. v. O. I., L. I. ir L. I., bylos Nr. 3K-3-862/2002; 2003 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje LUAB korporacija „Lietverslas“ v. E. G., bylos Nr. 3K-3-113/2003; 2008 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Alviga“ v. UAB „Žiemys“, bylos Nr. 3K-3-172/2008). Darbdavė nepateikė teismui konkrečių darbuotojo kelionės išlaidų įrodymų, kad sumokėjo kelionės išlaidas už A. I., taip pat kelionės bilietų ir apmokėtų sąskaitų faktūrų. Byloje pateiktos sąskaitos buvo skirtingos ir neaiškios, todėl UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 4 straipsnį.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminėje ginčo sprendimo institucijoje, atlyginimo. LR socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu patvirtinti Darbo ginčų komisijos nuostatai ir Darbo ginčų komisijos reglamentas tokių išlaidų atlyginimo nenustato.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl šalių sudarytų susitarimų kvalifikavimo

DK 95 straipsnio 5 dalyje (2005 m. gegužės 12 d. įstatymo Nr. X-188 redakcija) nustatyta galimybė darbo sutarties šalims sulygti, kad tuo atveju, kai sutartis nutraukiama dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, tai darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdaviui jo turėtas išlaidas per paskutinius vienerius darbo metus darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms, nurodant, kad kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatyta ir kita kompensavimo tvarka bei terminai. Taigi įstatymo leidėjas reglamentavo teisines situacijas, atsirandančias tarp darbdavio ir darbuotojo, sprendžiant klausimus dėl atlyginimo tų išlaidų, kurias darbdavys patiria mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją. Pagrindinė tokio reglamentavimo nuostata yra ta, kad darbdavys, mokydamas darbuotoją, keldamas jo kvalifikaciją ir taip didindamas jo paklausą darbo rinkoje, turi pagrindą tikėtis, kad sąžiningas darbuotojas tęs darbo santykius ir taip kompensuos darbdavio patirtas išlaidas, o jei darbo sutartis bus nutraukta dėl darbuotojo kaltės arba jo pareiškimu be svarbios priežasties, iš dalies (atlygintinų išlaidų dydis apribotas vienerių metų terminu) atlygins tokias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio energija“ v. K. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2009">3K-3-234/2009</a>).

Nagrinėjamos bylos atveju darbuotojas ir darbdavė sudarė du susitarimus dėl mokymosi išlaidų atlyginimo. Pirmasis susitarimas buvo įtvirtintas 2012 m. lapkričio 5 d. darbo sutarties 10 punkte – jame nustatyta, kad, nutraukus darbo sutartį dėl darbuotojo kaltės arba darbuotojo pareiškimu be svarbios priežasties, darbuotojas įsipareigoja atlyginti darbdavei šios turėtas išlaidas per paskutinius dvylika darbo mėnesių darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui ir kitoms susijusioms reikmėms (t. y. kelionės, apgyvendinimo ir kt. išlaidas). Antrasis susitarimas buvo įtvirtintas 2012 m. lapkričio 22 d. sutartyje, kurioje nurodyta, kad darbuotojas įsipareigoja darbdavei atlyginti 9000 Eur (31 075,20 Lt) dydžio išlaidas, patirtas dėl jo dalyvavimo orlaivio inžinieriaus mokymuose, jeigu darbo sutartis bus nutraukta nepraėjus trejiems darbuotojo darbo metams. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos susitarimus, pažymi, kad jiems abiem taikomas DK 95 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas. Iš esmės abiejų susitarimų tikslas – kelti darbuotojo kvalifikaciją darbdavės lėšomis ir nustatyti darbuotojo pareigą atlyginti darbdavės turėtas išlaidas, jei darbo santykiai nutrūks. Darbo sutartyje (2012 m. lapkričio 5 d. susitarimas) įtvirtintas apibendrintas susitarimas, o atskiroje sutartyje (2012 m. lapkričio 22 d. susitarimas) įtvirtintas konkretesnis susitarimas: nurodoma, kad darbuotojas dalyvaus orlaivio inžinieriaus mokymuose ir atlygins darbdavei konkrečią išlaidų sumą, nustatomas trejų metų darbo pas darbdavę terminas. Kasaciniame skunde nurodytas argumentas, kad pastarasis susitarimas turi būti vertinamas kaip toks, kurį leidžia ir reglamentuoja civilinė teisė, yra nepagrįstas. DK 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis kodeksas reglamentuoja darbo santykius, susijusius su šiame kodekse ir kituose norminiuose teisės aktuose nustatytų darbo teisių ir pareigų įgyvendinimu ir gynyba. DK 9 straipsnis nurodo įstatymo ir teisės analogijos taisykles ir pagal jas yra galimybė taikyti civilinės teisės normas darbo santykiams, tačiau joms taikyti būtina nustatyti atvejį, kai darbo teisės normose nėra tiesioginės normos, reglamentuojančios tam tikrą santykį. Nagrinėjamoje byloje toks atvejis nenustatytas: darbo sutarties šalys du kartus (apibendrintai ir konkrečiai) susitarė dėl mokymosi išlaidų atlyginimo (tą patvirtina susitarimo tikslas ir turinys), o šiuos santykius tiesiogiai ir išsamiai reglamentuoja DK 95 straipsnio 5 dalis. Priešingas aiškinimas paneigtų darbo teisės normomis nustatytą teisinį reguliavimą.

Dėl susitarimų atlyginti mokymo išlaidas pagal DK 95 straipsnio 5 dalį turinio

Šalys, sulygdamos dėl DK 95 straipsnio 5 dalyje nustatytos darbo sutarties sąlygos, privalo laikytis įstatymo reikalavimų. Pirma, įstatymų leidėjas apribojo darbo sutartyje sulygtą darbdavio turėtų išlaidų atlyginimą konkrečiu vienerių metų terminu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio energija“ v. K. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2009">3K-3-234/2009</a>). Nagrinėjamoje byloje šalys pirmajame susitarime darbo sutartyje (2012 m. lapkričio 5 d. susitarimas) nurodė DK 95 straipsnio 5 daliai neprieštaraujantį terminą – „per paskutinius dvylika darbo mėnesių“, o antrajame susitarime (2012 m. lapkričio 22 d. susitarimas) nurodytas terminas – „jeigu darbo sutartis bus nutraukta nepraėjus trejiems darbuotojo darbo metams po atestacijos išklausius mokymų kursą“ – prieštarauja DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytam terminui ta dalimi, kuri viršija įstatymo leidžiamą vienerių metų terminą. Pažymėtina, kad pagal DK 94 straipsnio 2 dalį darbo sutarties šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo padėtį, palyginti su ta, kurią nustato DK, įstatymai, kiti norminiai teisės aktai ir kolektyvinė sutartis. Jei darbo sutarties sąlygos prieštarauja DK, įstatymui arba kolektyvinei sutarčiai, taikomos DK, įstatymų, norminių teisės aktų arba kolektyvinės sutarties nuostatos. Remiantis DK 139 straipsnio 3 dalimi, kai darbo sutarties dalys prieštarauja įstatymams, ginčą nagrinėjantis organas pripažįsta šią darbo sutarties dalį negaliojančia. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudaryti mokymosi išlaidų atlyginimo susitarimai pripažįstami negaliojančiais ta dalimi, kuri viršija DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytą vienerių metų terminą, skaičiuojamą nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

Antra, DK 95 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamos išlaidos, kurias darbuotojas gali įsipareigoti atlyginti, – tai darbdavio turėtos išlaidos darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad atlygintinos mokymosi išlaidos turi būti aiškios ir apibrėžtos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. U. v. Rokiškio rajono savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-633-421/2015), bet iš anksto darbo sutartyje šalys neprivalo detalizuoti, kokias konkrečiai ir kokio dydžio mokymo, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių išlaidas darbuotojas turės atlyginti darbo sutarties nutraukimo jo pareiškimu be svarbios priežasties atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Panevėžio energija“ v. K. S., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMzQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-234/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-234/2009">3K-3-234/2009</a>). Tačiau DK reikalauja, kad išlaidos būtų realiai patirtos („darbdavio turėtos“), todėl pareiga įrodyti realiai patirtų išlaidų dydį tenka darbdaviui. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, DK 94 straipsnio 2 dalimi ir DK 139 straipsnio 3 dalimi, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šalių sudaryti mokymosi išlaidų atlyginimo susitarimai pripažįstami negaliojančiais ta dalimi, kuria iš anksto nurodoma atlygintina išlaidų suma nesiejant jos su darbdavio realiai patirtomis išlaidomis. Žemesnės instancijos teismai pagrįstai nesirėmė šalių susitarimuose nurodyta pinigų suma, o tyrė ir vertino, ar darbdavė patyrė išlaidų dėl darbuotojo mokymų, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių ir kokio dydžio jos buvo.

Trečia, DK 95 straipsnio 5 dalis įvardija atlygintinų darbdavio turėtų išlaidų darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms sąvoką. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuluota taisyklė, kad DK nenustato galimybės kompensuoti darbdaviui DK 220 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarime Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ išvardytų, su darbuotojo tarnybine komandiruote vykdyti darbo funkcijas susijusių išlaidų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ekonomikos mokymo centras“ v. A. G., bylos Nr. 3K-3-36/2006). Pildydama ankstesnę praktiką teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal galiojantį teisinį reguliavimą, DK 95 straipsnio 5 dalyje nurodytos išlaidos darbuotojo mokymui, kvalifikacijos kėlimui, stažuotėms negali būti aiškinamos plečiamai ir reiškia tik mokymosi, kvalifikacijos kėlimo, stažuotės proceso išlaidas. T. y. jos neapima kitų susijusių išlaidų – kelionės, apgyvendinimo ir kt. Todėl remdamasis tuo, kas išdėstyta, DK 94 straipsnio 2 dalimi ir DK 139 straipsnio 3 dalimi, kasacinis teismas konstatuoja, kad šalių sudaryti mokymosi išlaidų atlyginimo susitarimai pripažįstami negaliojančiais ta dalimi, kuria į atlygintinas išlaidas įtraukiamos darbuotojo kelionės, apgyvendinimo ir kt. išlaidos.

Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo

Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismas turi įvertinti atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Interbolis“ v. VĮ Registrų centras, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTUvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-155/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-155/2010">3K-3-155/2010</a>; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zNDAvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-340/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-340/2011">3K-3-340/2011</a>; 2011 m. spalio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB „Rytų skirstomieji tinklai“ v. religinė bendruomenė Meditacijos centras „Ojas“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00MTUvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-415/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-415/2011">3K-3-415/2011</a>; 2012 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje IĮ „Tinkreta“ v. UAB „Vikva“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00Ni8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-46/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-46/2012">3K-3-46/2012</a>; kt.). Pažymėtina, kad, vertinant įrodymus, būtina atsižvelgti ir į bylos specifiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. K. v. AB „Klaipėdos nafta“, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNzUvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-275/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-275/2013">3K-3-275/2013</a>). Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai išsamiai ištyrė ir įvertino byloje pateiktas UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ sąskaitas, kuriomis darbdavė įrodinėjo išlaidas, turėtas dėl darbuotojo mokymų, kvalifikacijos kėlimo, stažuočių. Kasatorė nepagrįstai nurodo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimą, nes žemesnės instancijos teismai atsižvelgė į darbdavės teiginius, kad už tuose pačiuose kursuose dalyvavusius du darbuotojus ji sumokėjo dviem skirtingomis sąskaitomis: už A. I. – 2013 m., o už kitą darbuotoją, dalyvavusį mokymuose kartu su A. I., – 2014 m. Šie darbdavės teiginiai buvo įvertinti kartu su kitais byloje nustatytais faktais – byloje pateiktos darbdavės išlaidas patvirtinančios sąskaitos skiriasi, nors jų data ta pati (2013 m. kovo 19 d.), viena iš sąskaitų yra neinformatyvi, nenurodoma, už kieno, kokius ir kada vykusius kursus prašoma sumokėti (pirmoji 2013 m. kovo 19 d. sąskaita); mokymuose dalyvavo du darbdavės darbuotojai, o darbdavė 2013 m. apmokėjo tik vieną sąskaitą, jos sąskaitų registre taip pat nurodyta tik viena sąskaita. Teismai įvertino atskirų įrodymų įrodomąją reikšmę bei jų visetą ir iš įrodymų visumos padarė pagrįstą išvadą, jog darbdavė neįrodė, kad 2013 m. kovo 19 d. sąskaita buvo išrašyta ir sumokėta tik už A. I. mokymus. Nesutikdama su teismų išvadomis, kasatorė kitaip vertina tuos pačius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, tačiau kitokia kasatorės nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti teismų išvadomis, pagrįstomis ne tik kasatorės nurodytais įrodymais, bet ir visa bylos medžiaga, todėl kasacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo atmestini.

Dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų darbo ginčų komisijoje, atlyginimo

Kasatorė teigia, kad ji patyrė 3217,67 Eur (11 109,97 Lt) bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje ir šios išlaidos turi būti atlyginamos. Teisėjų kolegija pažymi, kad darbo ginčų komisija, atmesdama kasatorės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, atlyginimo, padarė teisės aiškinimo ir taikymo klaidą. Darbo ginčų komisija savo veikloje privalo vadovautis 2012 m. gruodžio 5 d. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu Nr. A1-556 patvirtintais Darbo ginčų komisijos nuostatais ir Darbo ginčų komisijos reglamentu. Darbo ginčų komisijos nuostatų 2 punkte ir Darbo ginčų komisijos reglamento 2 punkte nurodyta, kad komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksu. Vertimo ir išlaidos, patirtos nagrinėjant ginčą darbo ginčų komisijoje, kuri yra privalomas ikiteisminis darbo ginčą nagrinėjantis organas, gali būti atlyginamos, ir darbo ginčų komisija turi nagrinėti ir spręsti šį klausimą, kai jis iškyla, taikydama CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktą. Išlaidų advokato (advokato padėjėjo) teisinei pagalbai apmokėti privalomoje ikiteisminėje ginčų sprendimo institucijoje, jeigu ginčas vėliau tapo teisminis, rekomenduojami priteistini maksimalūs dydžiai nustatyti Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 10 punktuose bei 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 8.1 ir 8.19 punktuose. Darbo ginčų komisija minėtus teisės aktus turi taikyti pagal analogiją, kai ginčo santykio tiesiogiai nereguliuoja specialusis teisės aktas (CPK 3 straipsnio 6 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Analogiška taisyklė taikoma priešieškinio atžvilgiu.

Nagrinėjamoje byloje ieškinys ir priešieškinis patenkinti iš dalies: UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ prašė priteisti 9000 Eur (31 075,20 Lt) mokymosi išlaidų atlyginimą, o A. I. prašė šių išlaidų nepriteisti – ieškovės ieškinį atmesti ir panaikinti darbo ginčų komisijos sprendimą, kuriuo buvo priteista dalis šių išlaidų. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovei iš darbuotojo priteista 3171,43 Eur (10 950,30 Lt) mokymo išlaidų atlyginimo, teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinys yra patenkintas 1/3 dalimi, o priešieškinis – 2/3 dalimis, bylinėjimosi išlaidos šalims paskirstytinos vadovaujantis šiomis proporcijomis.

Darbo ginčų komisijoje ieškovė UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ patyrė 3217,67 Eur (11 109,97 Lt) bylinėjimosi išlaidų, iš jų 2286,90 Eur – teisinių paslaugų ir 930,77 Eur – vertimo paslaugų išlaidų. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas priteisė 769,23 Eur vertimo išlaidų, t. y. išlaidų dalį vertimui be PVM. Ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis keičiama priteisiant 930,77 Eur vertimo išlaidų (suma apskaičiuota su PVM) ir jas paskirstant šalims.

Šios bylos atveju maksimalus atlygintinų teisinių paslaugų išlaidų darbo ginčų komisijoje dydis nustatytinas pagal analogiją taikant Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, nes 2015 m. kovo 16 d. Lietuvos advokatų tarybos pirmininko raštu Nr. 141 ir 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintos Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nuostatos taikomos nustatant priteistino užmokesčio dydį už advokato ar advokato padėjo pagalbą, suteiktą po jų įsigaliojimo. Taigi pagal Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 5, 7, 8.1 ir 10 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, kasacinis teismas sprendžia, kad šalims turi būti paskirstomos 115,85 Eur (400 Lt) teisinių paslaugų išlaidos.

Pirmosios instancijos teisme už ieškovę buvo sumokėta 147,71 Eur (510 Lt) žyminio mokesčio. Ieškovė prašė atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų. Atsakovas pirmosios instancijos teisme turėjo 289,62 Eur (1000 Lt) išlaidų advokato pagalbai.

Apeliacinės instancijos teisme ieškovė turėjo 1700,68 Eur (5872,11 Lt) išlaidų advokato pagalbai, iš jų 189,12 Eur (653,00 Lt) sudarė žyminis mokestis. Išlaidos advokato pagalbai 1511,56 Eur (5219,11 Lt) viršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 7 ir 8.9 punktuose nurodytą rekomenduojamą priteisti užmokestį, todėl teisėjų kolegija sprendžia tik dėl minėtų teisės aktų nuostatų neviršijančios dalies – 868,86 Eur (3000 Lt) išlaidų – paskirstymo šalims.

Kasacinės instancijos teisme už ieškovę buvo sumokėtas 131 Eur (452,32 Lt) žyminis mokestis. Ieškovė prašė atlyginti kitas bylinėjimosi išlaidas, tačiau nepateikė išlaidas patvirtinančių dokumentų.

Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo patirta 11,01 Eur (38,00 Lt) pašto išlaidų. Kasacinis teismas patyrė 6,86 Eur (23,69 Lt) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Pagal CPK 79 straipsnį, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktą, 92 straipsnį, 96 straipsnio 1 dalį, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš proceso dalyvių.

Apibendrinus tai, kas pasakyta, konstatuojama, kad už ieškovę buvo sumokėta 467,83 Eur (1615,32 Lt) žyminio mokesčio ir ieškovė šioje byloje patyrė 984,71 (3400,00 Lt) Eur bylinėjimosi išlaidų, kurios neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio už atitinkamus procesinius veiksmus, 930,77 Eur (3213,76 Lt) išlaidų už vertimo paslaugas. Atsakovas patyrė 289,62 Eur (1000 Lt) bylinėjimosi išlaidų. Remiantis nustatytomis patenkintų ir atmestų reikalavimų proporcijomis, iš ieškovės priteisiamos 2/3 atsakovo turėtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 193,08 Eur (666,67 Lt), o iš atsakovo ieškovei – 1/3 už ieškovę sumokėto žyminio mokesčio, t. y. 155,94 Eur (538,43 Lt), 1/3 ieškovės turėtų išlaidų atstovavimui, t. y. 328,24 Eur (1133,35 Lt), 1/3 išlaidų už vertimą, t. y. 279,23 Eur (964,13 Lt). Atlikus įskaitymą, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 601,36 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Valstybės naudai priteistinos išlaidos pagal nurodytas proporcijas paskirstomos taip: 11,91 Eur (41,12 Lt) iš ieškovės, 5,96 Eur (20,58 Lt) iš atsakovo.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalį, kuria iš atsakovo A. I. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ priteista 3171,43 Eur (trys tūkstančiai šimtas septyniasdešimt vienas Eur 43 ct) mokymo išlaidų ir likusi ieškinio dalis atmesta, palikti nepakeistą.

Kitas Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 4 d. nutarties ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis pakeisti.

Priteisti iš atsakovo A. I. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (j. a. k. 302719086) 601,36 Eur (šešis šimtus vieną Eur 36 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš ieškovės UAB „Kaunas Aircraft Maintenance Services“ (j. a. k. 302719086) 11,91 Eur (vienuolika Eur 91 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Priteisti valstybei iš atsakovo A. I. (duomenys neskelbtini) 5,96 Eur (penkis Eur 96 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas