Civilinė byla Nr. e3K-3-623-248/2015
Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00509-2014-8
Procesinio sprendimo kategorija 3.3.3.8 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2015 m. gruodžio 30 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gražinos Davidonienės (kolegijos pirmininkė), Birutės Janavičiūtės (pranešėja) ir Vinco Versecko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal buvusios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos smiltė“ direktorės ir akcininkės A. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos J. G. skundą dėl bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos smiltė“ kreditorių susirinkimo nutarimų panaikinimo; suinteresuoti asmenys: bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „Nidos smiltė“, bankroto administratorė uždaroji akcinė bendrovė Verslo valdymo centras.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
Ginčo esmė
Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių kasacinį procesą galinčius inicijuoti subjektus (CPK 342 straipsnis), aiškinimo ir taikymo.
Pareiškėja (UAB „Nidos smiltė“ akcininkė) prašė teismo panaikinti UAB „Nidos smiltė“ 2014 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimą iškelti UAB „Nidos smiltė“ bankroto bylą ir bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, panaikinti visus kitus UAB „Nidos smiltė“ kreditorių susirinkimo nutarimus, taip pat taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki būsimo teismo sprendimo priėmimo uždrausti kreditoriams priimti nutarimus UAB „Nidos smiltė“ bankroto ne teisme procese, o bankroto administratorei UAB Verslo valdymo centrui uždrausti vykdyti bet kokius UAB „Nidos smiltė“ kreditorių nutarimus. Ji nurodė, kad UAB „Nidos smiltė“ bankroto procedūra negalėjo būti pradėta ir vykdoma ne teismo tvarka, nes buvo pažeista šios procedūros inicijavimo tvarka, nustatyta ĮBĮ 12 straipsnio 2 dalyje, ir kitos ĮBĮ imperatyviosios nuostatos. Be to, UAB „Nidos smiltė“ ginčijamų kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo metu galėjo ir gali atsiskaityti su kreditoriais.
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. rugpjūčio 14 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė kreditoriams priimti nutarimus UAB „Nidos smiltė“ bankroto ne teisme procese, o administratorei UAB Verslo valdymo centrui uždraudė vykdyti bet kokius UAB „Nidos smiltė“ kreditorių nutarimus.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014 m. gruodžio 15 d. nutartimi pareiškėjos skundo netenkino; panaikino taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Teismas, vertindamas UAB „Nidos smiltė“ finansinę situaciją, nustatė, kad įmonės balanse nurodytas įmonės turtas neatitiko realios įmonės padėties. Dėl to teismas sprendė, kad UAB „Nidos smiltė“ faktiškai buvo nemoki, todėl kreditorių interesai galėjo būti ginami arba iškeliant įmonei bankroto bylą, arba, kreditoriams sutinkant ir esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, bankroto procesą vykdant ne teismo tvarka. Teismas atmetė pareiškėjos skundo teiginius dėl procedūrinių reikalavimų pradedant įmonei bankroto procesą ne teismo tvarka ir nurodė, kad, kai buvo priimamas sprendimas dėl bankroto bylos iškėlimo neteismine tvarka, balsavo 100 procentų kreditorių. Teismas iš bylos duomenų sprendė, kad įmonės bankroto bylos iškėlimo dieną įmonė atitiko imperatyviąsias ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas. Teismo vertinimu atkurti nemokios įmonės mokumą, išlaisvinti ją nuo skolų ir suteikti galimybę vykdyti verslą toliau arba iš naujo nėra jokių objektyvių prielaidų.
Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjos atskirąjį skundą, kuriuo pareiškėja prašė panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir UAB „Nidos smiltė“ bankroto bylą ne teismo tvarka nutraukti, 2015 m. kovo 26 d. nutartimi jį tenkino ir panaikino Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį ir pripažino neteisėtais bei panaikino UAB „Nidos smiltė“ 2014 m. liepos 28 d. kreditorių susirinkimo nutarimus, taip pat nutraukė pradėtą šios bendrovės bankroto procesą ne teismo tvarka. Teismas sprendė, kad skundžiamas kreditorių susirinkimo nutarimas buvo priimtas pažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnio nuostatas. Teismas nurodė, kad 2014 m. liepos 28 dieną vykusiame UAB „Nidos smiltė“ kreditorių susirinkime, kuriame buvo nutarta pradėti vykdyti UAB „Nidos smiltė“ bankroto procedūrą ne teismo tvarka, dalyvavo viena UAB „Nidos smiltė“ kreditorė – UAB „Gamtinės dujos“. Duomenų apie kitų įmonės kreditorių egzistavimą ir informavimą byloje nepateikta. Apie savo ketinimus inicijuoti bankroto procesą įmonės vadovė neinformavo akcininkų. Pagal ĮBĮ 12, 13 straipsnio normas nėra jokio pagrindo manyti, kad inicijuojant bankroto procedūrą ne teismine tvarka savininko informavimas nebėra reikalingas. Įmonė pagal banko sąskaitoje buvusias lėšas buvo pajėgi atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, teismo vertinimu, toks bankroto ne teismo tvarka inicijavimas neatitiko šios bankroto procedūros tikslo ir esmės, pažeidė įmonės savininkų teises. Be to, panaikinus neteisėtai pradėtą ir vykdomą procesą dėl bankroto procedūros ne teismo tvarka, ĮBĮ 5 straipsnio 1 dalyje išvardyti asmenys gali pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Dėl to įmonės kreditorių interesų užtikrinimas, panaikinus skundžiamą kreditorių susirinkimo nutarimą, nebūtų paneigtas.
III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Kasaciniu skundu buvusi UAB „Nidos smiltė“ direktorė ir akcininkė A. N. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutartį ir palikti galioti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Dėl teisės teikti kasacinį skundą. A. N., kaip buvusi UAB „Nidos smiltė“ direktorė ir akcininkė, inicijavo kreditorių susirinkimą, siūlydama kreditoriams sutikti bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, todėl ji pripažintina byloje dalyvaujančiu asmeniu (trečiuoju asmeniu, atsakovo pusėje pareiškiančiu savarankiškus reikalavimus). Bankroto procesą inicijavusio asmens nepripažinus byloje dalyvaujančiu asmeniu, susidarytų situacija, kad, apeliacinės instancijos teismui panaikinus kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka, kasacija būtų negalima, nes byloje neliktų asmenų, suinteresuotų bankroto bylos iškėlimu.
Dėl kreditoriaus sampratos. Apie siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi būti informuoti bei kreditorių susirinkime turi teisę balsuoti tie asmenys, kurie kreditorių susirinkimo dieną turi reikalavimą įmonei, kreditorių susirinkime nekviečiami dalyvauti ir į bendrą balsavimo sąrašą neįtraukiami asmenys, kurių reikalavimai arba pagrindas įsipareigojimą įtraukti į įmonės apskaitą galimai atsirastų po kreditorių susirinkimo (bankroto bylos iškėlimo).
Dėl pareigos informuoti savininkus apie bankroto ne teismo tvarka iškėlimą. ĮBĮ nustatyti du skirtingi bankroto proceso inicijavimo ir bankroto procedūrų vykdymo būdai. ĮBĮ 12 straipsnyje nenustatyta vadovo pareigos raštu informuoti akcininkus apie ketinimą siūlyti kreditoriams bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka. Pagal ĮBĮ 13 straipsnį ne teismo tvarka bankroto procedūros vykdomos vadovaujantis ĮBĮ, tačiau teismo kompetencijai skirtus klausimus svarsto ir sprendžia kreditorių susirinkimas. Taigi bankroto procedūros pradedamos vykdyti prasidėjus bankroto procesui, o bankroto procesas prasideda tik po bankroto iškėlimo, todėl apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad rengiantis pradėti bankroto procesą ne teismo tvarka turi būti taikomos ĮBĮ nuostatos, reglamentuojančios pasirengimą bankroto procesą pradėti teismo tvarka.
Dėl įmonės finansinės situacijos vertinimo ir vadovo pareigų. ĮBĮ nustatyta tiek vadovo, tiek savininko pareiga, o ne teisė inicijuoti bankroto procesą, kai tik paaiškėja, kad įmonė negali ir negalės atsiskaityti su kreditoriais, ir ši vadovo bei savininko pareiga yra savarankiška, todėl savininkas neturi gauti vadovo sutikimo, o vadovas – savininko pritarimo inicijuoti bankroto procesą.
Dėl pagrindo nutraukti pradėtą bankroto procesą. Bankroto procedūra, vykdoma ne teismo tvarka, prasideda kreditorių susirinkimui priėmus nutarimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, ir po šio nutarimo priėmimo iškart atsiranda visos pasekmės, kaip ir įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti įmonei bankroto bylą (ĮBĮ 13 straipsnio 5 dalis), todėl bankroto administratorius nedelsiant turi imtis aktyvių veiksmų (ĮBĮ 13 straipsnio 4 dalis). Jeigu nėra ĮBĮ 12 straipsnio 1 dalyje nustatytų bankroto proceso ne teismo tvarka vykdymo sąlygų pažeidimo, taip pat jei kreditoriai nepateikė skundų dėl esminių procedūrinių pažeidimų, galėjusių lemti nutarimo neteisėtumą, ne teismo tvarka pradėtas ir vykdomas bankroto procesas galėtų būti nutrauktas tik nustačius, kad įmonė galėjo atsiskaityti su visais įmonės kreditoriais. Taigi sprendžiant, ar jau pradėtas bankroto procesas gali būti nutrauktas, būtinai turi būti įvertintas įmonės mokumas. Apeliacinės instancijos teismas įmonės finansinės būklės nevertino ir ne teismo tvarka pradėtą bankroto procesą nepagrįstai nutraukė tik tuo pagrindu, kad bankroto procesas inicijuotas pažeidžiant ĮBĮ 12 straipsnyje nustatytą tvarką.
Dėl naujų atskirojo skundo reikalavimų. Pareiškėja, kreipdamasi į teismą, prašė tik panaikinti UAB „Nidos smiltė“ kreditorių susirinkimo nutarimus, o teikdama atskirąjį skundą, jau nurodė papildomą prašymą – nutraukti UAB „Nidos smiltė“ bankroto procesą. Taigi atskirajame skunde buvo iškeltas naujas reikalavimas, jį apeliacinės instancijos teismas pagal CPK 312 straipsnį turėjo atsisakyti nagrinėti.
Dėl neteisėtos teismo sudėties. Kasatorės vertinimu, bylą išnagrinėjo netinkamos sudėties teismas, nes pirmosios instancijos teismas bylą turėjo išspręsti sprendimu, o ne nutartimi, turėjo būti pateiktas ne atskirasis, o apeliacinis skundas, ir šį skundą turėjo nagrinėti trijų teisėjų kolegija, o ne vienas teisėjas.
Atsiliepimu į kasacinį skundą pareiškėja prašo atmesti buvusios UAB „Nidos smiltė“ direktorės ir akcininkės A. N. kasacinį skundą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas grindžiamas argumentais:
Dėl teisės paduoti kasacinį skundą. Kasatorė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nebuvo byloje dalyvaujančiu asmeniu, todėl pagal CPK 342 straipsnį negali paduoti kasacinio skundo. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau kasatorė nei bylą nagrinėjant pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismuose suinteresuotumo byla neturėjo. Kasatorė dar prieš skundžiamą kreditorių susirinkimą buvo išreiškusi norą nebebūti UAB „Nidos smiltė“ direktore ir šiuo metu ja nėra, todėl šios bylos baigtis niekaip negali paveikti jos teisių ar interesų. Tai, kad kasatorė inicijavo kreditorių susirinkimą, siūlydama kreditoriams sutikti su bankroto proceso vykdymu ne teismo tvarka, nesudaro pagrindo ją pripažinti byloje dalyvaujančiu asmeniu.
Dėl kreditorių informavimo apie bankroto procesą ne teismo tvarka. Vadovaujantis ĮBĮ 12 straipsnio 2 ir 4 dalimis siūlymą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka turi gauti visi įmonės kreditoriai, įskaitant ir tuos, kurių mokėjimo terminai nepasibaigę. Kreditorių neinformavimas apie inicijuojamą bankroto procesą ne teismo tvarka pažeidžia jų teises, todėl bankroto procedūra, pradėta neteisėtų sprendimų pagrindu, yra pripažintina neteisėta.
Dėl įmonės vadovo pareigos informuoti įmonės savininkus apie bankroto procedūrą. ĮBĮ reglamentuoja bankroto procesą, todėl įmonės bankroto procesui ne teismo tvarka taip pat taikomos ir bendrosios šio įstatymo nuostatos. Kai įmonės vadovas siekia inicijuoti bankroto procedūras ne teisme, remiantis CPK 3 straipsnio 6 dalimi, jis taip pat privalo vadovautis imperatyviosiomis ĮBĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatomis ir apie išankstinę bankroto procedūrą pranešti ne tik kreditoriams, bet ir akcininkams. Įmonės vadovas negali vienašališkai, neinformavęs įmonės akcininkų ir negavęs jų pritarimo ar sutikimo, inicijuoti bankroto procedūros ne teismo tvarka, nes tai neatitiktų bankroto procedūros ne teismo tvarka esmės. Įmonės vadovo pareiga informuoti įmonės savininkus apie įmonėje atsiradusius finansinius sunkumus ir apie atsiradusį bankroto procedūros pagrindą kyla ne tik iš ĮBĮ, bet ir Akcinių bendrovių įstatymo, CK 2.82 straipsnio 3 dalies bei 2.87 straipsnio 1 dalies.
Dėl naujų reikalavimų išdėstymo atskirajame skunde. Pareiškėjos reikalavimas nutraukti bankroto procesą nėra naujas reikalavimas byloje, nes jis yra neatskiriamai susijęs su reikalavimu panaikinti neteisėtus kreditorių susirinkimo nutarimus. Pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą neteisėtu, pati bankroto procedūra taip pat laikoma neteisėta, nes iš neteisėtų veiksmų teisė neatsiranda. Pripažinus skundžiamus kreditorių susirinkimo nutarimus neteisėtais, įmonės finansinės situacijos vertinimas tampa neaktualus.
Dėl neteisėtos teismo sudėties. Vadovaujantis ĮBĮ, laikytina, kad bankroto procese visi klausimai sprendžiami teismo nutartimis, tik vieninteliu atveju yra priimamas sprendimas – kai teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos (ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalis). Paprastai atskirąjį skundą nagrinėja vienas apeliacinės instancijos teismo teisėjas. ĮBĮ nėra tiesiogiai nurodyta, kokiu procesiniu dokumentu teismas išsprendžia kreditorių susirinkimo nutarimo teisėtumo klausimą, tačiau, vadovaujantis ĮBĮ įstatymu bei teismų praktika, skundai dėl kreditorių susirinkimo nutarimo panaikinimo patenkinami arba netenkinami teismo nutartimis.
UAB Verslo valdymo centras pareiškimu dėl prisidėjimo prie kasatorės A. N. kasacinio skundo dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo prašo kasacinį skundą tenkinti.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl kasacinį procesą galinčių inicijuoti subjektų
CPK 340 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas peržiūrėjimo kasacine tvarka dalykas yra apeliacinės instancijos teismų sprendimai ir nutartys. Dėl jų kasaciniai skundai gali būti paduodami laikantis CPK XVII skyriuje nustatytos kasaciniams skundams pateikti jų turinio, formos, terminų tvarkos. CPK 342 straipsniu kasacinį skundą paduoti teisė suteikta dalyvaujantiems byloje asmenims. Šią teisę dalyvaujantys byloje asmenys turi, neatsižvelgiant į tai, ar kasacinį skundą paduodantis asmuo, ar kiti dalyvaujantys byloje asmenys buvo pateikę apeliacinį skundą dėl jiems nepalankaus pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Taigi, ar asmuo turi teisę paduoti kasacinį skundą, sprendžiama pagal tai, ar asmuo buvo dalyvaujančiu byloje asmeniu. Dalyvaujančiais byloje asmenimis pripažįstami proceso dalyviai, turintys teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi. Toks suinteresuotumas gali būti procesinis, materialus, arba ir materialus, ir procesinis. Dalyvaujantys byloje asmenys į bylą paprastai (išskyrus, pvz., atstovus) įstoja pirmosios instancijos teisme (CPK 37, 45–47 straipsniai). A. N. apie prasidėjusį teismo procesą buvo žinoma, ji nagrinėjamoje byloje buvo proceso dalyve – apklausta kaip liudytoja (CPK 61 straipsnis). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme pageidavimo įstoti į bylą dalyvaujančiu byloje asmeniu ji nereiškė, nenurodė nei asmeninio materialiojo, nei procesinio suinteresuotumo dėl bylos baigties, t. y. neteikė argumentų, kad byloje priimtas sprendimas veiks jos materialiąsias teises ir (arba) pareigas ar kad bylos rezultatas ateityje gali turėti jai neigiamų padarinių. Šis klausimas nebuvo keliamas ir apeliacinės instancijos teisme.
Kasacinį skundą A. N. paduoda savo vardu, tačiau iš kasacinio skundo turinio galima spręsti, kad kasatorė teigia esant savo, kaip UAB „Nidos smiltė“ atstovės, procesinį suinteresuotumą. Ji nurodo, kad apeliacinės instancijos teismui bylą išsprendus pareiškėjos (vienos iš įmonės akcininkų) naudai, t. y. pripažinus kreditorių susirinkimo nutarimą bankroto procedūras vykdyti ne teismo tvarka neteisėtu, bankroto administratorė neteko įmonės atstovavimo teisės ir nebeliko asmenų, suinteresuotų kasacinio skundo padavimu ir bylos išnagrinėjimo rezultato pakeitimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pati kasatorė kasaciniame skunde nuosekliai nurodo, kad ji yra buvusi UAB „Nidos smiltė“ direktorė ir akcininkė. Tai sudaro pagrindą spręsti, kad šiuo metu kasatorė su minėta įmone nesusijusi nei kaip jos dalyvė (CK 2.45 straipsnis), nei kaip valdymo organas (CK 2.81, 2.82 straipsniai). Bylos duomenimis, dabar įmonei vadovauja kitas direktorius, kuris kaip vienasmenis valdymo organas turi teisę vesti bylą teisme juridinio asmens vardu (CPK 55 straipsnis), taip pat ir skųsti teismo sprendimą (nutartį) kasacine tvarka. Teisės aktai nenustato, kad juridiniam asmeniui atstovautų valdymo organas, vadovavęs jam ginčijamų teisinių santykių atsiradimo metu ir priėmęs teisme ginčijamą sprendimą. Kadangi A. N. nėra dalyvaujantis byloje asmuo ir nepagrindė savo teisinio suinteresuotumo dėl šios bylos baigties, teisėjų kolegija sprendžia, kad kasacinį skundą padavė neturintis tokios teisės asmuo (CPK 342 straipsnis). Vadinasi, pagal CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktą buvo pagrindas kasacinį skundą atsisakyti priimti kaip paduotą asmens, neturinčio teisės inicijuoti kasacinį procesą. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad kasacinį skundą reikėjo atsisakyti priimti šio kodekso 350 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, o šiai aplinkybei paaiškėjus jau bylos nagrinėjimo metu, konstatuoja, kad yra pagrindas kasacinį procesą nutraukti (CPK 350 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 356 straipsnio 6 dalis).
Dėl pareiškimo dėl prisidėjimo prie kasacinio skundo reikšmės
Priėmus sprendimą nutraukti kasacinį procesą, pareiškimas dėl prisidėjimo prie šio skundo nenagrinėjamas, nes pagal CPK 348 straipsnio 1 dalį pareiškime dėl prisidėjimo prie paduoto kasacinio skundo prisidedantis asmuo negali pareikšti savarankiškų apskųsto sprendimo ar nutarties peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindų ir savarankiškų reikalavimų. Taigi asmens prisidėjimas prie paduoto kasacinio skundo neturi įtakos kasacijos dalykui ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka riboms (CPK 353 straipsnis).
Dėl atsisakymo priimti atsiliepimą
Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad 2015 m. liepos 30 d. buvo gautas UAB „Nidos smiltė“ pareiškimas dėl bendrovės adreso pasikeitimo, tačiau šiuo adresu kasacinis skundas nebuvo išsiųstas, taigi UAB „Nidos smiltė“ negalėjo pateikti atsiliepimo į kasacinį skundą, 2015 m. spalio 28 d. nutartimi nutarė išsiųsti UAB „Nidos smiltė“ nurodytu naujuoju adresu buvusios UAB „Nidos smiltė“ direktorės ir akcininkės A. N. kasacinį skundą ir įpareigojo UAB „Nidos smiltė“ iki 2015 m. lapkričio 28 d. pateikti atsiliepimą į jį. 2015 m. spalio 28 d. nutartis ir pranešimas UAB „Nidos smiltė“ direktoriui išsiųsti UAB „Nidos smiltė“ nurodytu naujuoju adresu 2015 m. spalio 29 d. tiek paštu, tiek EPP priemonėmis. UAB „Nidos smiltė“ atsiliepimas į kasacinį skundą Lietuvos Aukščiausiajame Teisme gautas 2015 m. gruodžio 2 d., t. y. praleidus CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatytą vieno mėnesio terminą, jį atnaujinti neprašoma. Dėl to pavėluotai pateiktą atsiliepimą į kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 351 straipsnio 1 dalimi, 356 straipsnio 6 dalimi ir 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
UAB „Nidos smiltė“ atsiliepimą į buvusios uždarosios akcinės bendrovės „Nidos smiltė“ direktorės ir akcininkės A. N. kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. kovo 26 d. nutarties peržiūrėjimo atsisakyti priimti ir grąžinti jį pateikusiam asmeniui.
Kasacinį procesą nutraukti.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Gražina Davidonienė
Birutė Janavičiūtė
Vincas Verseckas
