Dėl teisės normų, reglamentuojančių sutartinės civilinės atsakomybės taikymą, neteisėtus veiksmus (neveikimą), taikant sutartinę civilinę atsakomybę, taip pat dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo

Civilinė byla Nr. 3K-3-700-701/2015

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03508-2013-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.10.2.1; 2.5.10.5.1; 3.2.4.8.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. gruodžio 30 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Antano Simniškio (pranešėjas) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ ieškinį atsakovams E. M., P. K., V. K., V. T., J. T., P. G., G. K., T. K., dalyvaujant tretiesiems asmenims T. D., I. K., dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių sutartinės civilinės atsakomybės taikymą, neteisėtus veiksmus (neveikimą), taikant sutartinę civilinę atsakomybę, taip pat dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto aiškinimo ir taikymo.

Ieškovė prašė priteisti solidariai iš atsakovų E. M., P. K., V. K., V. T., J. T., P. G., G. K., T. K. 104 983 Lt (30 405,18 Eur) nuostoliams atlyginti. Ieškovė nurodė, kad su atsakovais E. M., P. K., V. K., V. T., J. T., P. G., G. K. buvo sudariusi trumpalaikes žemės nuomos sutartis, jos vienašališkai atsakovų buvo nutrauktos nuo 2011 m. lapkričio 18 d. Atsakovai 2011 m. rugpjūčio 18 d. raštu pranešė ieškovei apie sutarčių nutraukimą, o 2011 m. rugsėjo 9 d. su trečiuoju asmeniu T. D. sudarė žemės sklypų nuomos sutartis, kuriomis jam išnuomojo 36,49 ha žemės sklypą. Ieškovė išsinuomotame žemės sklype buvo deklaravusi juodąjį pūdymą ir 20,83 ha plote augino žieminius kvietrugius, juos 2012 m. rugpjūčio mėn. nukūlė T. D.. Kadangi atsakovai pažeidė nuomos sutarčių 3.3 punktą ir CK 6.564 straipsnio 3 dalies nuostatas, tai jie yra atsakingi už ieškovės patirtus nuostolius ir privalo juos atlyginti, nes nesudarė ieškovei galimybės nuimti kvietrugių derliaus. Ieškovės teigimu, kvietrugių derlingumą ji nustatė pagal ūkininko V. K., kuris augina kvietrugius naudodamas analogišką techniką ir medžiagas, gauto derliaus kiekį ir grūdų supirkimo kainas.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

Panevėžio miesto apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas nustatė, kad ieškovė 2007 m. sausio 18 d. sudarė su atsakovais V. T. ir J. T. trumpalaikę žemės nuomos sutartį dėl 5,92 ha dalies žemės sklypo (duomenys neskelbtini), 2010 m. sausio 4 d. – su atsakove E. M. sutartį dėl 5,92 ha nurodyto žemės sklypo nuomos, 2010 m. kovo 22 d. – su J. G. sutartį dėl 3 ha nurodyto žemės sklypo nuomos (atsakovė P. G. yra teisių perėmėja pagal paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą 2011 m. balandžio 12 d.), 2010 m. sausio 4 d. – su atsakovais G. K., P. K. ir V. K. sutartis dėl 9,38 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), ir 11,92 ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypų (duomenys neskelbtini) nuomos. Atsakovai E. M., P. K., V. K., V. T., P. G., G. K. 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimu nuo 2011 m. lapkričio 18 d. nutraukė 36,49 ha žemės sklypo, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir 12,10 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) trumpalaikes žemės nuomos sutartis su ieškove. 2011 m. rugsėjo 9 d. su trečiuoju asmeniu T. D. atsakovai V. T., J. T., P. G., I. K., G. K., E. M., P. K. ir V. K. sudarė 36,49 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį, o atsakovai G. K., V. K. ir P. K. – 12,10 ha žemės sklypo (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Sutarčių įsigaliojimo diena – 2011 m. lapkričio 18 d. Trumpalaikių žemės nuomos sutarčių nutraukimo dieną – 2011 m. lapkričio 18-ąją – 12,10 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise atsakovams G. K. (1/2 dalis) ir P. K. su V. K. (1/2 dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), o 36,49 ha žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise P. G. (300/3649 dalių), V. T. su J. T. (600/3649 dalių bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise), P. K. su V. K. (4745/36490 dalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise), E. M. (600/3649 dalių), I. K. (6745/36490 dalys) ir G. K. (10000/36490 dalių). Žieminių kvietrugių derlių, užaugusį žemės sklype, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugpjūčio mėnesį nusiėmė trečiasis asmuo T. D.. Ikiteisminis tyrimas, kurio metu įtarimai buvo pareikšti T. D., buvo nutrauktas, konstatavus, kad šis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Teismas nustatė, kad ieškovė, gavusi 2011 m. rugpjūčio 18 d. atsakovų pranešimą apie žemės nuomos sutarčių nutraukimą ir daugiau nei po mėnesio apsėjusi sklypą žieminiais kvietrugiais, turėjo suvokti, kad iki nuomos sutarties galiojimo pabaigos nespės nuimti pasėto derliaus. Ieškovė tinkamai nevykdė savo pareigos bendradarbiauti ir kooperuotis. Atsakovai, 2011 m. rugsėjo 9 d. sudarydami žemės sklypų nuomos sutartis su T. D., negalėjo žinoti apie tai, kad ieškovė jų žemės sklypuose realiai ketina sėti grūdines kultūras. Be to, ieškovė tinkamai neprižiūrėjo atsakovams priklausančio žemės sklypo, tai nustatyta Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a>. Nurodytoje byloje ieškovė nereiškė reikalavimo priteisti nuostolius iš atsakovų dėl netekto žieminių kvietrugių derliaus, todėl prejudicinio fakto šiuo klausimu nenustatyta. Teismas ieškovės veiksmus, kai ši, gavusi pranešimą apie nuomos sutarčių nutraukimą, ėmėsi žemės ūkio veiklos atsakovų žemės sklype, traktavo kaip neatitinkančius teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų. Anot teismo, ieškovė nepagrįstai savo veiksmus grindė įsipareigojimais Nacionalinei mokėjimų agentūrai prie Žemės ūkio ministerijos, nes civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> nustatyta, kad atsakovų žemės sklypas nedirbamas, neprižiūrėtas, neatitiko juodajam pūdymui keliamų reikalavimų (ieškovė deklaravo jame juodąjį pūdymą). Teismas sprendė, kad atsakovai nepažeidė bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, neatliko neteisėtų veiksmų.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka pagal ieškovės apeliacinį skundą, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. sprendimą paliko nepakeistą. Kolegija nurodė, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a>, konstatuota, jog žemės sklypų nuomos sutartis atsakovai nutraukė teisėtai ir pagrįstai, pranešimas apie sutarčių nutraukimą buvo tinkamas, ŽŪB „Berčiūnai“ ieškinys dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmestas, sprendimas įsiteisėjęs. Šiuo sprendimu nustatyta, kad ieškovė įgijo teisę nuimti derlių, tačiau reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> nebuvo reiškiamas. Anot kolegijos, Panevėžio miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> nebuvo vertinama ŽŪB „Berčiūnai“ teisė nusiimti derlių, nes ieškiniu nebuvo reikalaujama atlyginti nuostolius, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nekonstatavo prejudicinio fakto (CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kolegija nurodė, kad ieškovė, žinodama atsakovų ketinimus dėl žemės nuomos ir jų priežastis, privalėjo būti atidi, – suprasdama, kad derlių ji galės nuimti tik kitų metų vasarą, t. y. pasibaigus nuomos sutarčiai, galiojusiai iki 2011 m. lapkričio 18 d., privalėjo iki sėjos išsiaiškinti darbų vykdymo nuomojamame žemės plote tikslingumą. 2011 m. spalio 17 d. raštu atsakovai nurodė, kad žemės nuomos sutarčių nutraukimas įregistruotas VĮ Registrų centre ir jokia bendrovės veikla žemės sklypuose negalima. Su trečiuoju asmeniu T. D. atsakovai žemės nuomos sutartis sudarė 2011 m. rugsėjo 9 d., taigi sutarčių sudarymo momentu jiems negalėjo būti žinoma apie ieškovės ketinimus vykdyti sėją. Įsipareigojimai Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nėra pakankama priežastis ignoruoti žemės savininkų valią. Be to, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad žemės plotas netvarkomas taip, kad būtų tinkamas naudoti pagal paskirtį. Kolegija sprendė, kad didelis ieškovės neatsargumas, prisiimta rizika padėjo atsirasti žalai ir tokie veiksmai buvo esminė žalos atsiradimo priežastis, todėl ieškinys atmestinas (CK 6.282 straipsnio 1 dalis). Kolegija taip pat nurodė, kad byloje nėra neginčijamų įrodymų, pagrindžiančių ieškovės patirtų nuostolių dydį. Kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad ieškovės vadovas augino analogiškas grūdines kultūras ir nuėmęs derlių gavo po 5,6 t/ha bei pardavė po 900 Lt/t, neįrodo, jog nuomotame žemės plote ieškovė būtų prikūlusi tokį patį kiekį grūdų; be to, trečiasis asmuo T. D. nurodė, kad jis nuo pavasario prižiūrėjo pasėlius ir nukūlęs kvietrugius iš ieškovės apsėto žemės ploto gavo daug mažesnį derlių – iš viso 49,3 t – ir jį pardavė tik už 41 164,53 Lt (11 922,07 Eur).

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų E. M., P. K., V. K., V. T., J. T., P. G., G. K. ir T. K. visas bylinėjimosi išlaidas. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl CPK 185 straipsnio 1 dalies taikymo. Byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų ieškovė patyrė šioje byloje prašomus priteisti nuostolius, tačiau teismai, pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles, padarė priešingas išvadas ir netaikė atsakovams civilinės atsakomybės.

2. Dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a>, nustatė, kad atsakovai teisėtai nutraukė žemės nuomos sutartis. Tačiau Panevėžio miesto apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> nesprendė, ar atsakovai neatliko kitų neteisėtų veiksmų. Šioje byloje prašomi priteisti nuostoliai kilo ne dėl to, kad atsakovai nutraukė su ieškove sudarytas žemės nuomos sutartis. Teismai neįvertino, kad atsakovai savo sutartines pareigas nustojo vykdyti iki žemės nuomos sutarčių galiojimo termino pabaigos 2011 m. lapkričio 18 d., su trečiuoju asmeniu T. D. sutartis sudarė 2011 m. rugsėjo 9 d., tinkamai apie tai neinformavo ieškovės, neužtikrino jos teisės nusiimti derlių. Ieškovė, 2011 m. rugsėjo 30 d. apsėdama žemės sklypus, turėjo jų valdymo ir naudojimosi jais teisę, o ieškovės, kaip žemės nuomininkės, teisė nusiimti derlių pasibaigus sutarčiai garantuojama pagal CK 6.564 straipsnio 1 dalį, šalių sudarytų sutarčių 3.3 punktą. Ieškovė pažymi, kad atsakovai neinformavo ir trečiojo asmens apie jam išnuomotose žemės sklypuose esančius ieškovės pasėlius, nors ieškovės apie tai buvo informuoti tinkamai. Trečiasis asmuo T. D. dalį pasėlių sunaikino, o iš likusių išdygusį derlių nusiėmė ir pardavė. Ieškovės nuomone, nepagrįsta teismų išvada dėl jos didelio neatsargumo sklypus apsėjus po atsakovų 2011 m. rugpjūčio 18 d. pranešimo apie žemės nuomos sutarčių nutraukimą, nes ieškovė turėjo teisę naudotis išsinuomotais žemės sklypais dar tris mėnesius, žemės nuomos sutartys galiojo, ir ieškovė privalėjo mokėti žemės nuomos mokestį. Be to, ieškovė privalėjo apsėti išsinuomotus žemės sklypus žemės ūkio ministro 2007 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 3D-327 pagrindu, priešingu atveju jai galėjo būti taikomos sankcijos. Ieškovės nuomone, jei, anot bylą nagrinėjusių teismų, prie žalos atsiradimo prisidėjo ir ji pati, tai teismai turėjo spręsti dėl mišrios kaltės instituto taikymo (CK 6.248 straipsnio 4 dalis) ir priteisti iš atsakovų jos patirtų nuostolių atlyginimą, proporcingą atsakovų kaltei.

3. Dėl žalos ir jos dydžio. T. D. paaiškinimai patvirtina (Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 5 d. sprendimas), kad 41 164,53 Lt (11 922,07 Eur) pajamas jis gavo tik todėl, kad dalį ieškovės pasėlių suarė, nes vykdydamas ekologinę žemdirbystę turėjo laikytis reikalavimo, jog nuo magistralinio kelio būtų išlaikyta apsauginė juosta, apsauganti pasėlius nuo teršalų. Taigi jei trečiasis asmuo nebūtų sunaikinęs pasėlių, tai iš užaugusio derliaus būtų gavęs daugiau pajamų, taip pat iš Nacionalinės mokėjimų agentūros prie Žemės ūkio ministerijos būtų gavęs išmokų. Tačiau teismai iš atsakovų nepriteisė net trečiojo asmens gautų 41 164,53 Lt (11 922,07 Eur) pajamų, kurios įrodytos realiai atliktais sandoriais. Ieškovė pateikė į bylą rašytinius įrodymus, pagrindžiančius jo šioje byloje prašomos atlyginti žalos (30 405,18 Eur) dydį, tačiau pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, jog atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų, nepasisakė dėl kitų civilinės atsakomybės sąlygų, o apeliacinės instancijos teismas šiuos rašytinius įrodymus vertino kaip nepakankamus patirtos žalos dydžiui nustatyti. Tačiau pagal kasacinio teismo praktiką civilinėje byloje nėra reikalaujama absoliutaus faktų įrodytumo. Nagrinėjamoje byloje buvo neįmanoma įrodyti neabejotinai patyrus būtent tokio dydžio nuostolių, nes dalis pasėlių trečiojo asmens buvo sunaikinta. Ieškovė patirtos žalos dydį nustatė remdamasi alternatyviais duomenimis, kurie buvo gauti iš ūkininko, netoliese auginusio tą pačią grūdinę kultūrą, ūkio. Be to, šioje byloje žalos ieškovei padarymo faktas neabejotinas, todėl pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį teismas turėjo pareigą nustatyti nuostolių dydį.

4. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a>, nustatytas aplinkybes, turinčias šioje byloje prejudicinę galią. Šioje byloje ieškovė rėmėsi civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> nustatytomis aplinkybėmis, atsakovai dalyvavo nurodytoje byloje. Be to, civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> atsakovai įrodinėjo, kad ieškovė po žemės nuomos sutarčių nutraukimo nebeturėjo jokių žemės nuomininko teisių ir kad bet kokia ieškovės veikla atsakovams priklausančiuose žemės sklypuose po žemės nuomos sutarčių nutraukimo yra neteisėta. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu nustatė, kad ieškovė turėjo teisės aktais nustatytą pareigą apsėti žemės sklypus, už jos nevykdymą jai galėjo būti pritaikytos sankcijos; ieškovė įgijo teisę nusiimti derlių pagal CK 6.564 straipsnio 3 dalį, žemės nuomos sutarčių 3.3 punktą; ieškovės veiksmai negali būti laikomi neteisėtais, nes teisę taip elgtis ji įgijo sudariusi su atsakovais žemės nuomos sutartis.

Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, patirtas kasaciniame teisme. Atsiliepimas į kasacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

1. Dėl įrodymų vertinimo ir civilinės atsakomybės sąlygų. Byloje nėra teisinio pagrindo pripažinti, kad teismai pažeidė procesines įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176–178, 185 straipsniai). Kasatorė, nesutikdama su teismų pateiktu įrodymų vertinimu, nepagrindžia teismų padarytų teisės normų pažeidimų, o tiesiog pateikia savo nuomonę dėl įrodymų turinio. Atsakovai, 2011 m. rugsėjo 9 d. pasirašydami žemės nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu T. D., neteisėtų veiksmų neatliko, nes sutartys įsigaliojo tik 2011 m. lapkričio 18 d. Teismai nustatė kasatorės neteisėtus veiksmus, būtent – 2011 m. rugpjūčio 18 d., žinodama apie žemės nuomos sutartinių teisinių santykių pasibaigimą 2011 m. lapkričio 18 d., 2011 m. rugsėjo 30 d. apsėjo žemės sklypus, taigi prisiėmė riziką dėl galimų nuostolių ir ginčų ateityje. Atsakovams 2011 m. rugsėjo 9 d. sudarant žemės nuomos sutartis su T. D., jokia kultūra jų žemės sklypuose nebuvo pasėta. Ieškovė tinkamai neinformavo atsakovų apie realiai 2011 m. rugsėjo 30 d. atliktą kultūrų sėją ginčo žemės sklypuose. Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad T. D., prieš nuimdamas derlių, žinojo, jog ginčo žemę 2011 m. rudenį kultūromis buvo apsėjusi ieškovė. T. D. ir ieškovė susitarė, kad dėl 2012 m. rugpjūčio mėn. 4–5 d. nukultų kultūrų pretenzijų dėl žalos atlyginimo nebus. Apeliacinės instancijos teismas nekonstatavo, kad ieškovė turėjo susilaikyti nuo kultūrų sėjos, tačiau nurodė, kad ji turėjo iki sėjos išsiaiškinti dėl tikslingumo vykdyti darbus nuomojamame žemės plote, siekdama išvengti nuostolių ir ginčų ateityje. Atsakovų nuomone, nesant vienos pagrindinių sąlygų civilinei atsakomybei kilti – jų neteisėtų veiksmų, žalos atlyginimo ieškovei klausimas negalėjo būti svarstomas. Be to, ieškovė tik kasaciniame skunde kelia mišrios kaltės instituto taikymo galimybę šioje byloje (CPK 347 straipsnio 2 dalis, 353 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, teigdama, kad turi teisę į nuostolių atlyginimą, turėjo tai įrodyti. Aktyvus teismo vaidmuo neturi pažeisti civiliniame procese vyraujančio rungimosi principo (CPK 12, 178 straipsniai). Be to, ieškovė nenurodė, kokius bylai reikšmingus įrodymus, susijusius su jos patirta žala, teismai galėjo surinkti. Ieškovė iš esmės siekia, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu būtų nustatytos kitos su ieškovės patirtų nuostolių dydžiu susijusios faktinės aplinkybės, nei tai padarė apeliacinės instancijos teismas. Tačiau kasacinis teismas nagrinėja teisės klausimus.

2. Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto pažeidimo. Teismai konstatavo, kad Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendime nebuvo vertinama ieškovės teisė nusiimti derlių, nes ieškiniu nebuvo reikalaujama atlyginti nuostolius. Dėl to teismai nekonstatavo prejudicinio fakto. Teismai konstatavo ne tai, kad ieškovė po žemės nuomos sutarčių pabaigos prarado teisę į derlių ir kad elgėsi neteisėtai, o jos neatidumą apsėjant ginčo žemės sklypus po pranešimo apie nuomos sutarčių nutraukimą ir nesiaiškinant dėl tikslingumo vykdyti tokius darbus.

Trečiasis asmuo T. D. atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kasacinį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Jis nurodo, kad pagal kasacinio teismo praktiką tik tais atvejais, kai nuomininkas laikosi žemės naudojimosi sąlygų, įstatymu pripažįstama jo teisė nusiimti derlių. Trečiasis asmuo, išsinuomojęs žemę su neteisėtai pasėtais žieminiais kvietrugiais, turėjo teisę nuimti derlių. Nuostolius ieškovei lėmė jos pačios tyčiniai veiksmai, kuriais ji siekė sukelti žalą. Tai lemia ieškinio dėl žalos atlyginimo atmetimą (CK 6.253 straipsnio 1, 5 dalys, 6.282 straipsnio 1 dalis, 6.259 straipsnio 1, 2 dalys). Ieškovė yra profesionali ūkininkė, todėl jai žinoma, kad žieminė kultūra nesubrandina derliaus per tris mėnesius (po pranešimo apie sutarties nutraukimą). Be to, ieškovė trečiajam asmeniui yra patvirtinusi, kad jokių pretenzijų neturi, tai reiškia, kad dėl derliaus nuėmimo ji nuostolių nepatyrė arba jai nuostoliai buvo atlyginti, arba ji pripažino savo kaltę dėl kilusios žalos. Byloje nenustatyta, kad atsakovams buvo žinoma apie žemės apsėjimą. Trečiasis asmuo buvo teisėtas žemės naudotojas, jis pasėlius augino, prižiūrėjo, todėl įgijo teisę nuimti derlių. Teismai nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių šioje byloje.

k o n s t a t u o j a :

IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Dėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymo

CK 1.138 straipsnyje nustatyti skirtingi civilinių teisių gynimo būdai, kuriuos taiko teismas. Asmuo, norėdamas, kad jo civilinės teisės būtų apgintos, gali naudoti vieną ar iš karto kelis civilinės teisės gynimo būdus, jeigu įstatyme nenustatyta konkretaus tos civilinės teisės gynimo būdo. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad tokiu atveju civilinių teisinių santykių subjektai gali pasirinkti civilinių teisių gynimo būdą savo nuožiūra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. M. ir kt. v. V. K. ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOS8yMDEy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-39/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-39/2012">3K-7-39/2012</a>).

CK 1.138 straipsnio 6 punkte nustatytas atskiras civilinių teisių gynimo būdas – įtvirtinta galimybė išieškoti iš pažeidusio teisę asmens padarytą turtinę žalą (nuostolius), o įstatymų ar sutarties nustatytais atvejais – netesybas. CK 6.245 straipsnio 3 dalyje reglamentuota sutartinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl to, kad neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma sutartis, kurios viena šalis turi teisę reikalauti nuostolių atlyginimo ar netesybų (sumokėti baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti dėl sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo padarytus nuostolius arba sumokėti netesybas (baudą, delspinigius).

Nagrinėjamoje byloje svarbu pažymėti, kad pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė sutarties šalis – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine (mutatis mutandis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. K. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04OC02ODQvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-88-684/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-88-684/2015">3K-3-88-684/2015</a>; 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. L. ir kt. v. AB DNB bankas, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNjQtMzc4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-164-378/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-164-378/2015">3K-3-164-378/2015</a>; kt.).

Atsižvelgiant į nurodytas teisės normas ir kasacinio teismo formuojamą praktiką, nagrinėjamoje byloje teismams sprendžiant, ar atsakovams taikytina sutartinė civilinė atsakomybė, buvo svarbu nustatyti, ar atsakovai pažeidė CK 6.564 straipsnio 3 dalies, šalių sudarytų žemės nuomos sutarčių 3.3 punkto nuostatas, kuriomis reikšdama ieškinį rėmėsi ieškovė, t. y. ar atsakovai atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą). Bylą nagrinėję teismai atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) byloje nenustatė. Kasatorė nesutinka su šia teismų išvada, nurodo CK 6.564 straipsnio 1 dalies, šalių sudarytų nuomos sutarčių 3.3 punkto pažeidimą. Kadangi tai yra teisės klausimas, tai teisėjų kolegija pasisako dėl nurodytų nuostatų taikymo nagrinėjamoje byloje (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

Dėl neteisėtų veiksmų (neveikimo) nustatymo, taikant sutartinę civilinę atsakomybę

Civilinei atsakomybei taikyti turi būti nustatytos šios sąlygos: atsakovų neteisėti veiksmai, pasireiškiantys sutartinės prievolės nevykdymu ar netinkamu vykdymu, dėl to atsiradę nuostoliai ir priežastinis jų ryšys. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį skolininko kaltė – preziumuojama, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Tačiau sutartinės prievolės neįvykdymas ar netinkamas įvykdymas, kaip sutartinės atsakomybės sąlyga, nėra preziumuojamas (CK 6.246, 6.256 straipsniai), todėl ginčo atveju jį privalo įrodyti ieškovas, reikalaujantis taikyti sutartinę civilinę atsakomybę (CPK 178 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB Medicinos bankas v. BUAB „Liturta“ ir kt., bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yOTAtNzA2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-290-706/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-290-706/2015">3K-3-290-706/2015</a>).

CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas, pasisakydamas žemės nuomos sutarties vykdymo ir nutraukimo klausimu, yra nurodęs, kad nuomotojas turi teisę CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu nutraukti žemės nuomos sutartį prieš terminą tik tuo atveju, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę žemės naudojimo paskirtį ir jei tokie veiksmai iš esmės pažeidžia sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. Š. ir kt. v. „Karneta“, bylos Nr. 3K-3-227/2009; 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB,,Alvilė” v. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NzMvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-473/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-473/2010">3K-3-473/2010</a>). Apie žemės nuomos sutarties nutraukimą nuomotojas privalo raštu pranešti žemės ūkio paskirties žemės nuomininkams ne vėliau kaip prieš tris mėnesius (CK 6.564 straipsnio 2 dalis). Jeigu žemės ūkio paskirties žemės nuomos sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius (CK 6.564 straipsnio 3 dalis). Pagal kasacinio teismo praktiką galiojančia žemės nuomos sutartimi yra saistomas nuomotojas, taip pat ir paskesni šios žemės naudotojai ta prasme, kad jie gali tapti žemės nuomos teisinių santykių dalyviais tik pasibaigus tokiai nuomos sutarčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. sausio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. B. v. R. H., bylos Nr. 3K-3-21/2011).

CK 6.564 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 2 dalies nuostatas iš esmės atitinka šalių nuomos sutarčių 3.1.1 punktas, kuriame nustatyta, kad nuomotojas gali nutraukti šią sutartį pranešdamas apie tai nuomininkui prieš tris mėnesius, jeigu nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartį ar pagrindinę tikslinę naudojimo paskirtį. Panašiai kaip CK 6.564 straipsnio 3 dalyje, taip ir nuomos sutarties, sudarytos su V. T. ir J. T., 3.3 punkte nustatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas arba nuomotojas atlygina nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius, tarp jų ir negautą pelną, bei sumoka nuomininkui 50 VDU dydžio baudą, o kitų nuomos sutarčių 3.3 punktuose nustatyta, kad jeigu sutartis nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, derlių nusiima nuomininkas bei nuomotojas įsipareigoja atlyginti nuomininkui su sutarties nutraukimu susijusius nuostolius, tarp jų ir negautą pelną, kuriuos nuomininkas patyrė dėl sutarties nutraukimo.

Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 18 d. atsakovai pranešė ieškovei, jog nutraukia nuomos sutartis prieš terminą nuo 2011 m. lapkričio 18 d., nes Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos 2011 m. rugpjūčio 8 d. žemės naudojimo patikrinimo aktu nustatė, kad žemės sklypai netvarkomi taip, kad būtų tinkami naudoti pagal paskirtį. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2013 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a>, konstatavo, kad žemės sklypų nuomos sutartis atsakovai nutraukė pagrįstai ir teisėtai, ŽŪB „Berčiūnai“ ieškinį dėl vienašališko sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu atmetė (CPK 182 straipsnio 2 punktas).

Byloje teismų taip pat nustatyta, kad 2011 m. rugsėjo 9 d. atsakovai sudarė nuomos sutartis su trečiuoju asmeniu T. D., nustatydami, kad šios sutartys įsigalios nuo 2011 m. lapkričio 18 d., t. y. jau esant nutrauktoms nuomos sutartims su ieškove. Sudarant šias nuomos sutartis su T. D. žemės sklypai dar nebuvo apsėti, juos ieškovė apsėjo 2011 m. rugsėjo 30 d. Bylos duomenimis, užaugusį derlių nusiėmė ne atsakovai, o trečiasis asmuo T. D., ieškovė 2013 m. balandžio 30 d. raštu patvirtino, kad pretenzijų trečiajam asmeniui T. D. neturi. Ieškovė, reikšdama reikalavimą atsakovams, rėmėsi tuo, kad šie nesudarė jai galimybės nusiimti derlių, įrodinėjo dėl prarasto derliaus patyrusi atitinkamo dydžio nuostolius.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieškovė, reikšdama ieškinį atsakovams ir prašydama taikyti jiems sutartinę civilinę atsakomybę, iš esmės nenurodė, kaip konkrečiai atsakovai pažeidė sudarytų nuomos sutarčių 3.3 punktą ir CK 6.564 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nenustatyti faktai, kad atsakovai kokiais nors veiksmais būtų trukdę, nesudarę galimybės ieškovei nusiimti derlių ar skatinę T. D. nusiimti derlių, taip pat kad atsakovai būtų neigę ieškovės teisę į derlių. Taip pat negalima byloje konstatuoti ir atsakovų neteisėto neveikimo, nes, bylos duomenimis, buvo surengtas ieškovės, T. D. ir dalies atsakovų susitikimas, buvo siekiama išspręsti derliaus nusiėmimo klausimą. Pažymėtina, kad ir pati ieškovė nenurodė, kokius konkrečius veiksmus turėjo atlikti, bet neatliko atsakovai. Minėta, kad būtent T. D. nusiėmė ieškovės pasėtą derlių. Pagal CK 6.253 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Trečiojo asmens veikla – tai asmens, už kurį nei kreditorius, nei skolininkas neatsako, veiksmai (veikimas, neveikimas), dėl kurių atsirado nuostolių (CK 6.253 straipsnio 4 dalis). Taigi atsakovams negali būti taikoma civilinė atsakomybė už trečiojo asmens T. D. veiksmus.

Atsižvelgdama į pirmiau šioje nutartyje išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju teismai iš esmės vertino ir tyrė sutartinei civilinei atsakomybei taikyti reikšmingas aplinkybes, t. y. nagrinėjo atsakomybės kilimo sąlygos – neteisėtų veiksmų (neveikimo) klausimą, priėmė ir tyrė visus įrodymus, kuriais ieškovė grindė teiginius dėl atsakovų neteisėtų veiksmų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuomos sutarčių nuostatas pažeidžiančių atsakovų neteisėtų veiksmų (neveikimo) byloje nenustatyta. Tokią išvadą patvirtina byloje surinktų įrodymų visuma, kurią pagal kasacinio teismo praktiką ir turi įvertinti bylą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „JG Property developments“ v. A. B., bylos Nr. 3K-3-500/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB,,Šilo bitė“ ir kt. v. Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas ir kt., bylos Nr. 3K-3-340/2011; kt.). Nesant nustatytai vienai iš sąlygų, būtinų civilinei atsakomybei kilti, ji atsakovams negali būti taikoma, todėl kitų sąlygų (viena iš jų – kasaciniame skunde minima žala ir jos dydis) nustatymas netenka teisinės reikšmės nagrinėjamoje byloje, ir teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, taip pat materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutartinę civilinę atsakomybę, todėl pagrindo panaikinti ar pakeisti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus nenustatyta (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

Dėl CPK 182 straipsnio 2 punkto taikymo

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Kasacinis teismas yra suformulavęs tokius prejudicinių faktų kriterijus (byloje turi būti nustatytas jų visetas): prejudiciniais faktais laikytinos įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje pagal I. Č. prašymą, bylos Nr. 3K-3-294-916/2015; 2015 m. liepos 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Panevėžio žemprojektas“ v. Infrastruktūros plėtros departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos, bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00NTktNjExLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-459-611/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-459-611/2015">3K-3-459-611/2015</a>; kt.).

Bylos duomenimis, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a>, nustatyta, kad bendrovė įgijo teisę nusiimti derlių. Kasatorės nuomone, šis faktas nagrinėjamoje byloje laikytinas prejudiciniu. Bylą nagrinėję teismai šio fakto prejudiciniu nepripažino, nurodydami, kad reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> nebuvo reiškiamas. Teisėjų kolegija laiko šią teismų išvadą nepagrįsta.

Visų pirma civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> dalyvavo tie patys asmenys, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimu konstatuota, kad ieškovė įgijo teisę nusiimti derlių CK 6.564 straipsnio 3 dalies ir nuomos sutarčių 3.3 punkto pagrindu. Nors civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi05MC04MTIvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-90-812/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-90-812/2013">2-90-812/2013</a> ir nebuvo reiškiamas reikalavimas priteisti iš atsakovų nuostolių atlyginimą, tačiau nurodytoje byloje ieškovė reiškė reikalavimą pripažinti vienašališką nuomos sutarčių nutraukimą neteisėtu, o atsakovai reiškė priešieškinio reikalavimą – įpareigoti ieškovę pašalinti valdymo pažeidimą, uždraudžiant ieškovei naudotis jiems nuosavybės teise priklausančia žeme. Taigi tiek nurodytos, tiek ir šios bylos nagrinėjimo dalykas buvo nuomos sutarčių šalių veiksmai, atlikti vykdant sutartis. Dėl šios priežasties Panevėžio miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 19 d. sprendimu nustatytas faktas, kad ieškovė, iki nuomos sutarčių nutraukimo apsėjusi nuomojamą lauką, įgijo teisę nusiimti derlių, laikytinas prejudiciniu šioje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Tačiau ši išvada neteikia pagrindo pakeisti ar panaikinti iš esmės teisingos apeliacinės instancijos teismo nutarties, nes nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad atsakovai kokiais nors neteisėtais veiksmais ar neveikimu būtų pažeidę ieškovės teisę nusiimti derlių, todėl sutartinė civilinė atsakomybė jiems netaikytina (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.253 straipsnio 1, 4 dalys).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovai atsiliepimu į kasacinį skundą prašo priteisti iš kasatorės išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Pateiktais duomenimis, atsakovas P. K. turėjo 100 Eur, atsakovas G. K. – 100 Eur, atsakovas V. T. – 200 Eur, atsakovė E. M. – 100 Eur, atsakovė P. G. – 100 Eur šių išlaidų. Teisėjų kolegija sprendžia šį prašymą tenkinti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis, Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) 8.14 punktas).

Kasaciniame teisme patirta 48,89 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 30 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinant kasacinio skundo šios bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai priteistinos iš kasatorės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

n u t a r i a :

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti iš kasatorės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ (j. a. k. 168536660) atsakovui P. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) 100 (vieną šimtą) Eur, atsakovui G. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 100 (vieną šimtą) Eur, atsakovui V. T. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 200 (du šimtus) Eur, atsakovei E. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 100 (vieną šimtą) Eur, atsakovei P. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) – 100 (vieną šimtą) Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

Priteisti iš kasatorės žemės ūkio bendrovės „Berčiūnai“ (j. a. k. 168536660) 48,89 Eur (keturiasdešimt aštuonis Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, atlyginimo į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

Nutarties kopiją išsiųsti Nekilnojamojo turto registrui.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Janina Januškienė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas