Dėl ieškovo kaltės bei turto padalijimo

Civilinė byla Nr. 3K-3-463/2007

Procesinio sprendimo kategorija 75.8 (S)

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Česlovo Jokūbausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virgilijaus Grabinsko ir Sigito Gurevičiaus,

rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės D. Z. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. Z. ieškinį atsakovei D. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, turto padalijimo ir atsakovės D. Z. priešieškinį ieškovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės bei turto padalijimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

Ieškovas V. Z. prašė nutraukti su atsakove D. Z. sudarytą santuoką ir padalyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį turtą. Ieškovas nurodė, kad šalims bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas (duomenys neskelbtini), ūkiniai pastatai (duomenys neskelbtini) ir 1,000 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), automobilis „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) bei UAB „Vytoda” akcijos, ir prašė šį turtą, vadovaujantis CK 3.117 straipsnyje nustatyta sutuoktinių bendro turto lygių dalių prezumpcija, padalyti taip: priteisti atsakovei 1500 Lt vertės automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) ir 62 500 Lt vertės 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 10 700 Lt vertės žemės sklypą su 6367 Lt vertės gyvenamuoju namu ir ūkiniais pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), ir 30 000 Lt piniginę kompensaciją; UAB „Vytoda” akcijas padalyti ieškovui ir atsakovei lygiomis dalimis. Ieškovas nurodė, kad šalių santuoka, sudaryta 1972 m. vasario 19 d., iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nes sutuoktiniai apie šešerius metus nepalaiko santuokinių ryšių, gyvena atskirai. Galimybių išsaugoti santuoką nėra.

Atsakovė D. Z. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti santuoką nutraukta dėl ieškovo kaltės, priteisti jai 20 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą ir padalyti santuokoje įgytą turtą, priteisiant atsakovei 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), 1/2 dalį UAB „Vytoda“ akcijų ir automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), o ieškovui – 1/2 dalį gyvenamojo namo su priklausiniais ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį UAB „Vytoda“ akcijų. Atsakovė nurodė, kad dėl santuokos iširimo kaltas ieškovas, nes jis 2000 metų sausio mėnesį išėjo gyventi pas kitą moterį, taigi buvo neištikimas, pažeidė sutuoktinio pareigas, paliko šeimą ir ja nesirūpina. Atsakovė gyvena viena. Amoralus ir atsakovę žeminantis ieškovo elgesys jai buvo didelis smūgis, sukėlęs daug neigiamų išgyvenimų. Tai tęsiasi šešerius metus. Atsakovės teigimu, tokiais ieškovo veiksmais jai padaryta 20 000 Lt vertintina neturtinė žala. Atsakovė nurodė, kad dalytiną turtą sudaro 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais ir žemės sklypas, esantys (duomenys neskelbtini), UAB „Vytoda“ akcijos, kurių vertė apie 28 000 Lt, ir automobilis „VW Golf“ (duomenys neskelbtini). Vadovaujantis įstatymais ir teismų praktika, 1/2 dalis buto, esančio (duomenys neskelbtini), priteistina atsakovei, nes 1991 m. lapkričio 25 d. šeimos nariai – atsakovė, ieškovas ir jų pilnametis sūnus – pasirašė susitarimą, kad 1/2 dalį buto įsigyja sūnus, o 1/2 dalį – atsakovė. Automobilis „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) yra atsakovės asmeninė nuosavybė, nes jos įsigytas 2006 metais (t. y. jai gyvenant vienai) iš asmeninių lėšų.

II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimu ieškinį atmetė, o priešieškinį patenkino: ieškovo V. Z. ir atsakovės D. Z. santuoką, sudarytą 1972 m. vasario 19 d. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje, nutraukė dėl ieškovo kaltės; atsakovei po santuokos nutraukimo paliko jos turėtą santuokinę pavardę; atsakovei priteisė 1500 Lt vertės automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini), 88 000 Lt vertės 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), 9550 Lt vertės 1/2 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų bei 16 000 Lt vertės 1/2 dalį (0,5 ha) žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), – iš viso turto už 125 050 Lt; ieškovui priteisė 9550 Lt vertės 1/2 dalį gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, ir 16 000 Lt vertės 1/2 dalį (0,5 ha) žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), ir UAB „Vytoda“ akcijas, kurių nominali vertė 10 000 Lt, – iš viso turto už 35 550 Lt; priteisė atsakovei iš ieškovo 4000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 400 Lt žyminio mokesčio, 3200 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei 800 Lt kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, – iš viso 8400 Lt. Teismas konstatavo, kad šalių santuoka iširo dėl ieškovo kaltės. Ieškovas iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, 2000 metais paliko šeimą ir ja nesirūpina, dėl to šalių bendras gyvenimas tapo negalimas, šalys nuo 2000 metų netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo (CK 3.60 straipsnis). Teismas taip pat konstatavo, kad ieškovo santuokinė neištikimybė, nesąžiningumas ir apgaudinėjimas sukėlė atsakovei neturtinio pobūdžio neigiamas pasekmes (dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, emocinę depresiją ir pan.), tačiau, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalies, 6.251 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei atsižvelgdamas į ieškovo sveikatos būklę ir turtinę padėtį, sumažino atsakovės prašomą priteisti žalos atlyginimo dydį iki 4000 Lt. Teismas preziumavo, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), tačiau, vadovaudamasis CK 3.123 straipsnio 1 dalies normomis ir atsižvelgdamas į tai, jog santuoka nutraukta dėl ieškovo kaltės, ir į kitas svarbias aplinkybes, nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo: atsakovei priteisė didesnę dalį turto, kurį sutuoktiniai įsigijo kaip bendrąją jungtinę nuosavybę (CK 3.127 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą pagal ieškovo V. Z. apeliacinį skundą, 2007 m. vasario 26 d. nutartimi skundą iš dalies patenkino ir Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį dėl UAB „Vytoda“ akcijų priteisimo pakeitė ir nustatė, kad ieškovui priteisiamos 5200 Lt vertės UAB „Vytoda“ akcijos, o iš viso turto priteisiama už 30 750 Lt; panaikino sprendimo dalį, kuria atsakovei priteista 3200 Lt atstovavimo išlaidų; nustatė, kad atsakovei tenka 2/3 dalys, o ieškovui – 1/3 dalis bendro santuokinio turto, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 15 990 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią didesnę turto dalį; ieškovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo atmetė. Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas sprendime nenurodė, kokią bendro turto dalį priteisė kiekvienam iš sutuoktinių, tačiau iš priteisto turto vertės matyti, jog ieškovui teko turto mažiau nei 1/4 dalis (t. y. 22,13 proc.), be to, ieškovas nereikalavo baldų ir kito turto, esančio dalijamame bute. Teisėjų kolegija, nustačiusi, kad yra galimybė turtą padalyti ar kompensuoti dalimis, kurios artimesnės CK 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatai, jog sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK 3.117 straipsnio 2 dalies normą dėl galimo nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo. Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas, dalydamas turtą, pagrįstai atsižvelgė į aplinkybę, jog santuoka nutrūko dėl ieškovo kaltės. Toks CK 3.123 straipsnio 1 dalies taikymas yra tinkamas, t. y. sutuoktinio neištikimybė yra svarbi aplinkybė, leidžianti teismui nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, ypač tais atvejais, kai prašoma priteisti neturtinė žala sumažinta dėl tokios aplinkybės, kaip sutuoktinio, kalto dėl santuokos iširimo, sveikatos būklė. Teisėjų kolegija taip pat nurodė, kad, nesant kitų aplinkybių, leidžiančių nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas per daug didelę turto dalį paskyrė atsakovei. Nustačius vieną iš sąlygų, leidžiančių nukrypti nuo lygių dalių principo, pakankamas nukrypimas nuo sutuoktinių lygių dalių principo yra paskirti atsakovei 2/3, o ieškovui – 1/3 dalį bendro turto. Ieškovo reikalavimą priteisti jam gyvenamąjį namą su ūkiniais pastatais ir 1 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), teisėjų kolegija atmetė dėl to, kad atsakovė naudojasi šia kaimo sodyba, o ieškovas nenurodė, jog šis namas jam reikalingas nuolat gyventi. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad šalys, dėl nesutarimų negalėdamos naudotis bendru turtu, gali jį parduoti, atsidalyti žemės sklypą iš bendrosios dalinės nuosavybės, atmetė ieškovo teiginį, jog kaimo sodybos padalijimas natūra yra netinkamas. Teisėjų kolegija pripažino pagrįstu ir kitais įrodymais nepaneigtu ieškovo teiginį, kad jam priklauso tik 52 proc., o ne 100 proc. UAB „Vytoda“ akcijų, ir priteisė ieškovui šį 5200 Lt vertės turtą, atitinkamai pakeisdama pirmosios instancijos teismo sprendimo dėl akcijų priteisimo dalį bei tą dalį, kuria nustatyta, kad bendra sutuoktinių turto vertė yra 150 600 Lt, nustatant, kad šio turto vertė yra 145 800 Lt. Kadangi ieškovui tenkančio turto dalis turėtų būti 48 600 Lt vertės, o turtas padalytas natūra atsakovei paskiriant turto už 125 050 Lt, ieškovui už 30 750 Lt, tai iš atsakovės ieškovui priteistina piniginė kompensacija, atitinkanti turto, viršijančio 2/3 dalis, vertę – 17 850 Lt (48 600 Lt – 30 750 Lt). Iš dalies patenkinusi ieškinį, teisėjų kolegija atitinkamai pakeitė ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl atstovavimo išlaidų ir priteistą 3200 Lt sumą sumažino iki 1340 Lt, nustatydama bendrą iš atsakovės ieškovui priteistiną 15 990 Lt piniginės kompensacijos ir atstovavimo išlaidų sumą.

III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą teisiniai argumentai

Kasaciniu skundu atsakovė D. Z. prašo Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutartį panaikinti ir palikti galioti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 6 d. sprendimą. Kasacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:

1. Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas dėl santuokinio turto dalių nustatymo, nepagrįstai rėmėsi tik ieškovo neištikimybės faktu ir nevertino kitos reikšmingos ir pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės – kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip šešerius metus ja visiškai nesirūpina. Dėl to teismas nukrypo nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos aiškinant CK 3.123 straipsnio 1 dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005 ir 2007 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2007) ir pažeidė CK 3.60 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą sutuoktinio kaltės prezumpcijos aiškinimo taisyklę, dėl to netinkamai taikė CK 3.70 straipsnio 2 dalies, 3.117 straipsnio 2 dalies bei 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas. Be to, nutartyje nenurodyta argumentų, dėl kurių teismas nevertino pirmiau nurodytos aplinkybės, kad sutuoktinis paliko šeimą ir ja visiškai nesirūpina.

2. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė taisyklę, draudžiančią praturtėti kito asmens sąskaita, ir taip nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-613/2002, 2002 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1054/2002 ir 2005 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2005). Teismas nevertino aplinkybės, patvirtintos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kad privatizuojant 1/2 dalį buto buvo panaudoti vien tik atsakovės investiciniai čekiai, o grynaisiais pinigais apmokėta tik 12 proc. šios buto dalies vertės. Teismas taip pat neatsižvelgė į tai, kad ieškovas visus savo investicinius čekius panaudojo ne sutuoktinių bendrajai jungtinei nuosavybei įgyti, bet savo tėvų butui privatizuoti. Šį butą vėliau pardavus, atsakovė jokios lėšų dalies negavo. Investiciniai čekiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-311/2002 pateiktą išaiškinimą yra pripažįstami asmeniniu turtu.

3. Apeliacinės instancijos teismo argumentas, kad ieškovui priteistina turto dalis didintina atsižvelgiant į tai, jog jis nereikalavo baldų ir kito bute esančio turto, prieštarauja CK 3.129 straipsniui, pagal kurį ieškinio senatis reikalavimams dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus nekilnojamuosius daiktus, padalijimo taikomas penkerių metų ieškinio senaties terminas, skaičiuojamas nuo to momento, kai šalys pradėjo gyventi skyrium. Byloje nustatyta, kad ieškovas paliko šeimą prieš šešerius metus.

4. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad atsakovė nuo 2000 metų viena išlaiko butą, savo lėšomis padarė jo remontą. Tai turėjo būti įvertinta nustatant dalijamo turto vertę.

5. Teismas, priteisdamas iš atsakovės kompensaciją, neatsižvelgė į tai, kad ji pagal amžių ir gaunamas pajamas yra nepajėgi sumokėti tokios sumos. Be to, ieškovės amžius ir nedidelės pajamos yra aplinkybės, vertintinos taikant CK 3.123 straipsnį.

6. Į atsakovei pagal CK 3.70 straipsnį priteistiną turtinės žalos atlyginimą turėjo būti įskaitytos ir bylinėjimosi išlaidos.

7. Apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo nustatytas santuokinio turto dalis, pažeidė CK 3.118 straipsnio nuostatas dėl kompensacijų balanso sudarymo: į dalytiną turtą nepagrįstai įtraukė iš atsakovės asmeninių lėšų tuo metu, kai šalys gyveno atskirai, įsigytą automobilį „VW Golf“; neatsižvelgė į tai, kad ieškinyje akcijos iš viso nenurodytos ir byloje ieškovo nepateikta įrodymų dėl jų vertės bei kiekio, nepasisakė, kokiais įrodymais remdamasis konstatavo, kad ieškovui priklauso tik 52, o ne 100 proc. akcijų.

Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas V. Z. prašo kasacinį skundą atmesti ir apeliacinės instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą, nurodydamas tokius argumentus:

1. Kasacinio skundo teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas sutuoktinių turto dalių nustatymą, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, yra nepagrįstas. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nurodytas aplinkybių, sudarančių pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas gali pripažinti svarbiomis ir kitokias aplinkybes. Tai yra teismo prerogatyva, todėl kasatorė nepagrįstai tvirtina, kad teismas turėjo vertinti tik dvi aplinkybes – neištikimybę ir šeimos palikimą.

2. Kasatorės argumentai dėl pažeistos draudimo praturtėti kito asmens sąskaita taisyklės kritikuotini dėl to, kad vien tik buto įsigijimo už vieno iš sutuoktinių lėšas faktas nėra pagrindas pripažinti butą vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe. Teismas, konstatuodamas, kad šis turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė, pagrįstai vertino ir kitas aplinkybes – atsiskaitymą už butą ne tik investiciniais čekiais, bet ir grynaisiais pinigais, valios išreiškimą įgyjant butą nuosavybėn, taip pat tai, kad sutuoktiniai šiame bute gyveno dvidešimt aštuonerius metus ir jį išlaikė, apstatė.

3. Kasacinio skundo argumentai dėl senaties nenagrinėtini, nes pareikšti tik kasaciniame skunde, be to, ieškovas neprašė padalyti baldų ir kito bute esančio turto. Taip pat neturi reikšmės šioje byloje ir teiginiai, kad atsakovė negavo jokių lėšų už parduotą ieškovo tėvų butą.

4. Kasatorės nurodyta aplinkybė, kad ieškovas paliko šeimą ir ja nesirūpino, negali būti pagrindu visą santuokoje įgytą turtą pripažinti atsakovės nuosavybe.

5. Kasatorės argumentai dėl akcijų padalijimo prieštarauja byloje esančiam rašytiniam įrodymui dėl atsakovui priklausančių akcijų kiekio ir vertės.

6. Kasatorės teiginys dėl bylinėjimosi išlaidų atmestinas, nes ji nereikalavo atlyginti turtinę žalą. Teismas, esant ieškovo reikalavimui atlyginti bylinėjimosi išlaidas, pagrįstai taikė CPK 93 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Ieškovas atsiliepime taip pat nurodė, kad su kasacinio skundo argumentu dėl netinkamo turto padalijimo būdo jis sutinka, nes turtas nepagrįstai padalytas iš dalies kompensuojant pinigais. Ieškovo teigimu, dėl atsakovės nepakankamai geros turtinės padėties nesant galimybių priteisti jo naudai piniginės kompensacijos, gali būti padidinta jo dalis bendrame turte.

k o n s t a t u o j a :

IV. Byloje teismų nustatytos aplinkybės

Ieškovas V. Z. ir atsakovė D. Z. susituokė 1972 m. vasario 19 d. Santuokos metu šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgijo 1/2 dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvenamąjį namą, ūkinius pastatus ir 1,000 ha žemės sklypą, esančius (duomenys neskelbtini), automobilį „VW Golf“ (duomenys neskelbtini) bei UAB „Vytoda” akcijas. 2000 metais ieškovas išėjo gyventi pas kitą moterį. Šalys nuo 2000 metų netvarko bendro ūkio ir negyvena santuokinio gyvenimo.

V. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

Kasatorė prašo panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, tačiau iš kasacinio skundo turinio akivaizdu, kad jame išdėstyti argumentai susiję tik su apeliacinės instancijos teismo nutarties dalimi dėl turto padalijimo, o dėl kitų šioje byloje išspręstų reikalavimų (santuokos nutraukimo, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo) kasaciniame skunde nenurodyta jokių argumentų. Kasacinio teismo teisėjų kolegija nenustatė pagrindo ir poreikio peržengti kasacinio skundo ribas, todėl kasacinė byla nagrinėjama neviršijant tų ribų, kurios apibrėžtos kasacijos pagrindą sudarančių kasacinio skundo argumentų (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde iš esmės keliami teisės klausimai dėl CK trečiosios knygos normų dėl turto padalijimo ir nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo aiškinimo ir taikymo, taigi šie teisės klausimai ir yra analizuotini.

1. CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį; į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, taikydamas CK 3.123 straipsnį, nepagrįstai neatsižvelgė į pirmosios instancijos teismo nustatytą aplinkybę, kad ieškovas paliko šeimą ir daugiau kaip šešerius metus visiškai ja nesirūpina. Kasacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad CK 3.123 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybių, į kurias gali atsižvelgti teismas, spręsdamas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo, sąrašas nėra baigtinis ir teismas gali pripažinti reikšmingomis ir kitas aplinkybes, bet šios pagal aiškinamos normos prasmę turi būti turtinio pobūdžio, t. y. aplinkybės, patvirtinančios sutuoktinio geresnę ar blogesnę už kito sutuoktinio turtinę padėtį: sumažėjusias galimybes gauti pajamų (pvz., dėl ligos) ar, priešingai, padidėjusius finansinius poreikius (pvz., kai kartu lieka gyventi vaikai), taip pat aplinkybės, patvirtinančios, kad kitas sutuoktinis neprisidėjo prie turto išlaikymo, ir pan. Aplinkybės, kuriomis remiasi kasatorė (ieškovo neištikimybė ir šeimos palikimas bei nesirūpinimas ja), yra neturtinio pobūdžio ir sudaro pagrindą spręsti klausimą dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, kurios konstatavimas gali sukelti ir CK nustatytas turtinio pobūdžio teisines pasekmes (pvz., teisę reikalauti turtinės, neturtinės žalos atlyginimo ir kt.), bet nėra savarankiškas pagrindas, savaime leidžiantis nukrypti nuo lygių dalių principo pagal CK 3.123 straipsnį, neįrodžius, kad tam tikri kaltojo sutuoktinio veiksmai sukėlė neigiamas turtines pasekmes kitam sutuoktiniui arba turėjo įtakos bendro turto vertės sumažėjimui. Dėl to kasacinio skundo pirmasis argumentas pripažintinas nepagrįstu. Kita vertus, konstatuotina, kad teismas, vertindamas sutuoktinio neištikimybę kaip pagrindą, į kurį atsižvelgtina nustatant dalijamo sutuoktinių turto dalių dydį, šia prasme taip pat netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio 1 dalies nuostatas.

2. Su CK 3.123 straipsnio taikymo problema susijęs taip pat ir kitas kasatorės argumentas – dėl buto įsigijimo aplinkybių ir jų įtakos sutuoktinių dalių nustatymui dalijant santuokinį turtą. Kasatorė teigia, kad didžioji dalis šalių buto kainos privatizavimo metu buvo sumokėta jos investiciniais čekiais, todėl į šią aplinkybę būtina atsižvelgti dalijant santuokinį turtą. Priešingu atveju ieškovas, beveik neprisidėjęs privatizuojant butą, nepagrįstai praturtėtų. Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu kasatorės argumentą, kad investiciniai čekiai pripažintini sutuoktinio asmeniniu turtu. Tokia yra ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2002 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. M. v. V. V.; bylos Nr. 3K-7-311/2002). Kita vertus, toje pačioje nutartyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad butų privatizavimo procesas buvo orientuotas į gyventojų aprūpinimą gyvenamosiomis patalpomis, sudarant sąlygas lengvatinėmis sąlygomis įsigyti jas privačion nuosavybėn; tiek nuomininkams, tiek ir jų šeimos nariams įstatymai užtikrino lygias teises privatizuoti patalpas, tačiau pasinaudoti valstybės lengvatomis viena šeima galėjo tik vieną kartą. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija toje byloje taip pat nurodė, kad, butus privatizuojant sutuoktiniams, butų privatizavimo lengvata buvo teikiama šeimoms, o ne vienam iš sutuoktinių, butai buvo parduodami šeimoms bendram naudojimui, todėl nustačius, kad butas buvo įgytas jį privatizavus pagal Butų privatizavimo įstatymą šalių santuokos metu, toks butas neabejotinai pripažintinas abiejų sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe. Dėl to šiuo atveju, kai byloje nustatyta, kad dalis šalių buto kainos apmokėta atsakovės investiciniais čekiais, o dalis – iš santuokinių lėšų grynaisiais pinigais, atsižvelgiant į tai, kad butas pirktas lengvatinėmis sąlygomis (privatizuotas), o ne rinkos kaina, sprendžiant sutuoktinių turto padalijimo klausimą, taikytinas ne kompensavimo sutuoktiniui, panaudojusiam savo asmenines lėšas turtui įgyti, mechanizmas, bet CK 3.123 straipsnio nuostatos, pirmiau nurodytą aplinkybę vertinant kaip pagrindą nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo.

3. Apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas bendrąja jungtine nuosavybe esančio santuokinio turto sąrašą, neatsižvelgė į tai, kad automobilį „VW Golf“ atsakovė įvardijo kaip jos asmeninę nuosavybę, motyvuodama tuo, kad jis įgytas iš jos asmeninių lėšų 2006 metais, t. y. tuo metu, kai ieškovas jau keleri metai kartu nebegyveno. CK 3.67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis, išskyrus tą, kuris buvo pripažintas kaltu dėl santuokos iširimo, gali prašyti, kad teismas nustatytų, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo tos dienos, kai jie faktiškai nustojo kartu gyventi. Atsakovės teiginys, kad automobilis priklauso jai asmeninės nuosavybės teise, vertintinas kaip jos teisiškai netiksliai suformuluotas ir išreikštas pageidavimas taikyti CK 3.67 straipsnio 2 dalies nuostatą. Teismas netinkamai vertino šias aplinkybes, todėl nepagrįstai nepasisakė dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės. Taip pat neaišku, kokiais įrodymais remdamasis apeliacinės instancijos teismas sprendė dėl ieškovui priklausančių UAB „Vytoda“ akcijų kiekio ir vertės, todėl ši nutarties dalis pripažintina nemotyvuota ir nepagrįsta.

4. Dalijant bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, ypač tada, kai nukrypstama nuo bendro turto dalių lygybės principo ir (arba) kai vienam iš sutuoktinių priteisto turto vertė viršija jo dalį bendrame turte, susiduriama su kompensacijos išmokėjimo klausimų sprendimu. Tokiu atveju teismui tenka pareiga, prieš padalijant konkretų turtą, jeigu vienam iš sutuoktinių tenka kitam sutuoktiniui mokėti kompensaciją pinigais, išsiaiškinti kompensaciją turėsiančio mokėti sutuoktinio galimybę įvykdyti tokią turtinę prievolę. Dėl to visų pirma turėtų būti apsvarstyta galimybė padalyti turtą taip, kad jis pagal teismo nustatytas dalis būtų šalims priteisiamas natūra, ir tik nesant tokios galimybės – kompensuojama pinigais (CK 3.117 straipsnio 3 dalis, 3.127 straipsnio 3 dalis). Apeliacinės instancijos teismas turto padalijimo natūra prioriteto netaikė ir priteisė ieškovui iš atsakovės piniginę kompensaciją, neišsiaiškinęs jos finansinių galimybių. Pažymėtina, kad dėl turto padalijimo būdo – natūra – abiejų šalių pozicijos sutampa, todėl teismui būtina į tai atsižvelgti.

5. Dėl pirmiau išdėstytų argumentų konstatuotina, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 3.123 straipsnio nuostatas dėl nukrypimo nuo sutuoktinių turto lygių dalių, netinkamai nustatė turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, sąrašą (CK 3.88, 3.118 straipsniai), nepasisakė dėl CK 3.67 straipsnio 2 dalies taikymo galimybės ir neįvertino galimybės turtą padalyti tik natūra, todėl nutarties dalis dėl turto padalijimo negali būti pripažinta pagrįsta ir yra naikintina. Ši bylos dalis grąžintina apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

6. Kitų kasacinio skundo argumentų pagrįstumo klausimas svarstytinas nagrinėjant bylą iš naujo apeliacine tvarka, todėl dėl jų kasacinio teismo teisėjų kolegija nepasisako.

7. Kasatorė neskundė apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies dėl santuokos nutraukimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, todėl ši teismo nutarties dalis, nenustačius absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų, paliktina galioti.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 362 straipsniu,

n u t a r i a :

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties dalį dėl sutuoktinių turto padalijimo panaikinti ir šią bylos dalį perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kitą Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 26 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Česlovas Jokūbauskas

Virgilijus Grabinskas

Sigitas Gurevičius