Administracinė byla Nr. eI1-3271-1066/2025
Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01978-2024-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 20.2.3.1; 20.2.3.2;
(S)
55.1.1
REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. rugpjūčio 7 d.
Vilnius
Regionų administracinio teismo teisėjas Gediminas Užubalis,
dalyvaujant pareiškėjui A. L.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
1. Pareiškėjas A. L. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 8 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo įvykdymo.
2. Pareiškėjas, grįsdamas savo skundo reikalavimą dėl žalos atlyginimo, nurodo, kad:
2.1. Jis 2022 m. balandžio 22 d. atvyko tęsti laisvės atėmimo bausmę į Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją I sektorių (Pravieniškių I-ąjį kalėjimą) ir visą laikotarpį nuo atvykimo iki 2022 m. spalio 5 d. pareiškėjui besinaudojant dušu (t. y. kiekvieną pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį, o grįžus iš sporto aikštynų (t. y. pasportavus) - antradienį ir šeštadienį), pareiškėjui nebuvo užtikrintinas privatumas besinaudojant dušu. Dušai (dušo čiaupai) nebuvo atskirti pertvaromis ir nuolat tekdavo matyti kitus besimaudžiančius asmenius, kurie vaikštinėdavo per patalpą, jie nuolat stebėdavo pareiškėją, nes pasitaikydavo iškrypėlių ar netradicinės orientacijos asmenų, dėl ko pareiškėjui tekdavo nuolatos patirti diskomfortą.
2.2. Anot pareiškėjo, nuo 2022 m. spalio 5 d. pareiškėją perkėlė tęsti bausmės atlikimą į Pravieniškių III sektorių, kuriame pareiškėjas buvo kalinamas iki 2024 m. vasario 13 d.
2.2.1. Taip pat, pareiškėjo teigimu, jis buvo paleistas į laisvę ir į kalinimo įstaigą grįžo 2024 m. gegužės 26 d. ir nuo tada pastebėjo, kad šiame sektoriuje jau buvo įrengtos apie 1,60 m aukščio pertvaros, tačiau, nepaisant to, besimaudant duše jis buvo matomas priešais besimaudančių asmenų (iš priekio), kurie vis tiek akivaizdžiai pareiškėją stebėjo, šaipėsi, nužiūrinėjo nuogą, po to aptarinėja su kai kuriais kitais nuteistaisiais pareiškėjo kūno sudėjimą. Dėl tokio elgesio pareiškėjui teko taip pat patirti didelių nepatogumų, dėl kurių pareiškėjas negali jaustis nuolat atsipalaidavęs, jaučia psichologinį ir fizinį sukaustymą.
2.3. Pareiškėjo teigimu, 2024 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimą į Pravieniškių I-ojo kalėjimo 6 būrį, ir tenai pareiškėjui besinaudojant dušu, pastebėjo ant lubų kenkėjų, kurie krisdavo pareiškėjui besimaudant ant jo kūno ir net kandžiodavo, ko pasekoje, atsirasdavo įkandimai, niežėdavo visą kūną, kas pareiškėjui sukeldavo papildomų didelių nepatogumų, o tuo pačiu ir dvasinių, fizinių ir emocinių kančių. Duše buvo pelėsis bei augdavo grybai. Dėl tokių nuolatinių pažeidimų pareiškėjas ne itin jaukiai jausdavosi, be to, pačiam pareiškėjui dėl to atsirado ant kojų grybelis, tapo alergiškas pelėsiui.
2.4. Pareiškėjas tvirtina, kad jam būnant Pravieniškių III sektoriuje (būriuose Nr. 2, 3, 6, 8, 11 ir 14) nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2024 m. vasario 13 d., ir nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki dabar (skundo teismui pateikimo dienos) nebuvo ir nėra įrengtas laisvalaikio kambarys, kuriame būtų galima praleisti prasmingai laiką, nėra televizoriaus ir / ar radijo. Dėl ko pareiškėjas patyrė papildomų didelių nepatogumų bei nepilnavertiškumo jausmą.
2.5. Mano, kad kalint tokiomis sąlygomis, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą ir prašo ją priteisti.
3. Atsakovės Lietuvos valstybės atstovė Lietuvos kalėjimų tarnyba (toliau – Tarnyba) atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į pareiškėjo skundą pateikia savo poziciją, kurią grindžia šiais argumentais:
3.1. Pažymi, kad Pravieniškių 1-ajame kalėjime pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atlieka
nuo 2024 m. birželio 7 d. (ne nuo 2024 m. gegužės 26 d., kaip nurodoma skunde), todėl, pasak atsakovės, laikotarpis nuo 2024 m. gegužės 26 d. iki 2024 m. birželio 7 d. neturėtų būti vertinamas.
3.2. Dėl privatumo naudojantis dušu paaiškina, kad Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje laikotarpiu nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. spalio 5 d. dušuose pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė. Pravieniškių PN-AK Pirmajame sektoriuje pertvaros iš šonų dušinėse buvo įrengtos nuo 2022 m. vasario mėn. Tuo tarpu, Pravieniškių PN-AK Trečiajame sektoriuje (nuo 2023 m. sausio 1 d. - Pravieniškių 1-ajame kalėjime) pertvaros iš šonų įrengtos nuo 2022 m. spalio mėn. Anot atsakovės, tokiu atveju nuo 2022 m. vasario mėn. iki 2024 m. spalio 3 d. kaliniams naudojantis dušo patalpomis buvo užtikrinamas pakankamas privatumas. Atsakovė neturinti duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į įstaigos administraciją dėl dušuose neužtikrinamo privatumo. Taigi laikytina, kad kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė, o tokie pareiškėjo teiginiai nesudaro pagrindo konstatuoti neteisėtus atsakovės veiksmus.
Byloje nėra duomenų, patvirtinančių kad dėl naudojimosi dušu be pertvarų, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui už tai piniginę kompensaciją kaip žalos atlyginimą.
3.3. Atsakovės teigimu, vertinant pareiškėjo naudojimosi dušu dažnumą ir kiek kartų pareiškėjas galėjo naudotis dušu, pagal teisinį reguliavimą turėtų būti skaičiuojama, kad per savaitę dušu galėjo naudotis 1-2 kartus pagal minėtų teisės aktų reikalavimus.
Atsakovė taip pat paaiškina, kad pareiškėjas laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. birželio 11 d. paskirtas į karantino kamerą Nr. 14, nuteistieji paskirti į kamerų tipo patalpas ir karantino patalpas buvo vedami pagal patvirtintą 2024 m. sausio 31 d. nuteistųjų, perkeltų į Pravieniškių 1-ojo kalėjimo kamerų tipo patalpas ir patalpintų karantino patalpose, išvedimo į dušą, kirpimo ir drabužių skalbimo tvarkos aprašą Nr. SV-22-1999, pagal grafiką pareiškėjas į dušą buvo išvedamas vieną kartą, nuteistieji į dušą vedami ne daugiau kaip po du nuteistuosius. Dušinės patalpoje įrengti du dušai vienoje eilėje atskirti pertvara, todėl pareiškėjas (kuomet kalėjo karantino patalpose) nebuvo priešais matomas kito nuteistojo. Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1-5 būrių nuteistieji dušu galėjo naudotis kasdien, konkretus dušo naudojimosi laikas nėra numatytas, todėl pareiškėjui kalint 2 ir 5 būriuose, jis galėjo naudotis dušu pagal poreikį norimu metu, atsižvelgiant į dušu besinaudojančių asmenų skaičių, todėl argumentai dėl pareiškėjui neužtikrinto privatumo, kad prausiantis jį iš priekio stebėdavo kiti nuteistieji yra nepagrįsti, yra deklaratyvūs.
3.4. Paaiškina, kad nuteistieji paskirti į 7 ir 6 būrius dušu naudotis galėjo pagal Pravieniškių 1-ojo kalėjimo nuteistųjų naudojimosi dušu patvirtintą grafiką Nr. SV. 22-747 3 kartus per savaitę, t. y. pirmadienį, trečiadienį ir penktadienį. Grafike nurodyta, jog vienu metu į dušą vedami tik vienos kameros nuteistieji, tuo tarpu kamerose buvo kalinama nuo 1 iki 4 nuteistųjų. Dušo patalpoje, į kurią buvo vedamas pareiškėjas, yra įrengta pakankamai maudymosi vietų vienoje eilėje, todėl pareiškėjas turėjo galimybę pats pasirinkti maudymosi vietą, kur jo nematys priešais besimaudantis kitas nuteistasis.
Papildomai pažymi, jog dušo įrengimas su pertvaromis iš šonų, bet be durų ar kitų matomumą ribojančių priemonių iš priekio, t. y. uždarų dušo kabinų nebuvimas tos pačios lyties asmenims yra analogiškas daugumai viešų įstaigų (sporto klubų, pramogų centrų, baseinų) įrengimui ir atitinka bendrąsias visuomenėje galiojančias ir didžiajai daliai visuomenės priimtinas nuostatas.
3.5. Dėl kreipimosi į psichologus nurodo, kad pareiškėjas į psichologus dėl patiriamų emocinių ir dvasinių kančių ir išgyvenimų, diskomforto, orumo pažeminimo, didelių nepatogumų, dėl kurių negali atsipalaiduoti, psichologinio ir fizinio sąstingio, padidėjusio nerimo, irzlumo, pykčio, apetito ir nuotaikos stokos, depresinio pobūdžio išgyvenimų, nepilnavertiškumo jausmo, kurių intensyvumas viršijo kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį ir kuriuos neva galėjo sukelti nesudarytos tinkamos kalinimo sąlygos įstaigoje, t. y. besimaudant duše buvo matomas priešais besimaudančių kitų asmenų iš priekio, taip pat dėl to, kad nebuvo ir nėra įrengtas laisvalaikio kambarys, dėl ko negalėjo praleisti prasmingai laiką ar pasiklausyti žinių, nesikreipė. Pareiškėjo teiginiai apie patirtus neigiamus išgyvenimus laikytini jo paties subjektyvia nuomone, nesudarančia pagrindo neturtinės žalos atsiradimui.
3.5. Dėl higienos normų, parazitų naikinimo paaiškino, kad yra sudaryta kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartis dėl kalinimo įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, o šis informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Turto valdymo skyriaus komendantas gautą informaciją pateikia Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris raštu informuoja apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose ir suderina darbų atlikimo laiką.
Taip pat akcentuoja, kad švarai ir tvarkai palaikyti nuteistiesiems išduodamas sanitarinis valiklis, rūgštinis valiklis, šveitimo milteliai, valymo inventoriaus komplektas šepetys (šluota), kibiras, šiukšlių dėžė, šiukšlių semtuvas, valymo šluostės. Bendrojo naudojimo dušinių patalpas kiekvieną dieną valo, tvarko ir vėdina Turto valdymo skyriuje darbine veikla užsiimantis nuteistasis, todėl pelėsiams, grybams susidaryti nėra galimybių. Atsakovė neturi duomenų, jog pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu būtų raštu kreipęsis dėl kenkėjų, „augančių grybų“ ir / ar pelėsio. Taip pat ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas nėra kreipęsis į sveikatos priežiūros specialistus dėl sveikatos būklės pablogėjimo, atsiradusio kojų grybelio, įkandimų bei alergijos.
3.6. Dėl pareiškėjo argumento, jog nebuvo įrengti laisvalaikio kambariai, atsakovės atstovė pažymi, kad pagal atsakovės turimus duomenis Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1-2, 5-6, 7-8, 11-12, 14 ir 17 būriuose laisvalaikio kambariai buvo įrengti. Taigi toks pareiškėjo teigimas yra nepagrįstas, be to, pareiškėjas, nurodydamas šį neva jo teisių pažeidimą, konkrečiais faktais, įvykiais ir išsamiomis aplinkybėmis nenurodo ir nepagrindžia, kaip buvo pažeistos jo teisės, ar apribotos galimybės ilsėtis, užsiimti kažkokia poilsio veikla jo laisvalaikio metu. Pareiškėjas tik abstrakčiai nurodo, kad nebuvo poilsio kambario, tačiau nesieja šio pažeidimo su konkrečiai jam pasireiškusiomis neigiamomis pasekmėmis. Dėl laisvalaikio kambario nebuvimo pareiškėjas į kalinimo įstaigos administraciją nesikreipęs, taigi, atsakovės manymu, laikytina, kad tokios kalinimo sąlygos jam buvo tinkamos ir nepatogumų nekėlė.
3.7. Teigia, kad nėra duomenų, kurie patvirtintų pareiškėją dėl nustatytų pažeidimų patyrus neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio prasme. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnį nėra preziumuojama, todėl jos atsiradimo faktą bei priežastinį ryšį su skundžiamos valstybės valdžios institucijos neteisėtais konkrečiais aktais ar veiksmais (6.271 str. prasme) privalo įrodyti pareiškėjas.
Pareiškėjas turi nurodyti, kaip pasireiškė neturtinės žalos atsiradimas ir tai patvirtinančius įrodymus, kurie jo nuomone, įgalintų teismą visiškai ar iš dalies patenkinti reikalavimą dėl patirtos žalos atlyginimo. Vien tik Pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka. Paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais įrodymais.
3.8. Pareiškėjas šiuo atveju nepateikia jokių argumentų, kad dėl nustatytų neteisėtų atsakovės veiksmų pareiškėjui atsirado neturtinė žala ir kad tarp šių neteisėtų veiksmų ir žalos yra priežastinis ryšys.
k o n s t a t u o j a:
4. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis – viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), žalai ir priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Tam, kad būtų konstatuotas neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (CK 6.271 straipsnio prasme), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmeniui, teigiančiam, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
5. Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų kalinimo sąlygų kalėjime, aktualus yra Konvencijos 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98).
6. Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).
7. Ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina dėl Lietuvos kalėjimų tarnybos darbuotojų neteisėtų veiksmų, kai pareiškėjui nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. spalio 5 d. (jam būnant Pravieniškių PN-AK I sektoriuje), o nuo 2022 m. spalio 5 d. iki 2024 m. vasario 13 d., bei nuo 2024 m. gegužės 26 d. (Pravieniškių PN-AK III sektoriuje), nebuvo užtikrintinas privatumas duše, atlyginimo priteisimo. Taip pat pareiškėjas teigia, kad besinaudojant dušu, pastebėjęs ant lubų kenkėjų, be to, kalinimo įstaigoje nebuvo įrengta laisvalaikio kambarių.
Taigi sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad pataisos įstaiga arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
8. Dėl ginčo laikotarpio pasakytina, kad atsakovės atstovės pateiktais (pagal jos informacinės sistemos) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2022 m. spalio 24 d. laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje I sektoriuje, nuo 2022 m. spalio 24 d iki 2023 m. sausio 9 d. - Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje III sektoriuje (šie sektoriai nuo 2023 m. sausio 1 d. buvo reorganizuoti į Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 1-ąjį kalėjimą). Nuo 2023 m. sausio 9 d. iki 2024 m. vasario 13 d. pareiškėjas laisvės atėmimo bausmę atliko Pravieniškių 1-ame kalėjime, iš kurio buvo paleistas, tačiau grįžo 2024 m. balandžio 24 d. ir 2024 m. balandžio 30 d. vėl buvo paleistas į laisvę. Nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. spalio 3 d. pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 1-ame kalėjime. Taigi ginčo laikotarpis (nuo 2022 m. balandžio 22 d. iki 2024 m. spalio 3 d.) bus aktualus sprendžiant dėl galimai netinkamų kalinimo sąlygų, pareiškėjui kalint Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje I ir III sektoriuose bei Pravieniškių 1-ame kalėjime.
9. Pareiškėjas neturtinę žalą, visų pirma, kildina iš to, jog ginčo laikotarpiu jam nebuvo užtikrintas privatumas maudantis duše, jam kalint Pravieniškių pataisos namų-atvirojoje kolonijoje (toliau - Pravieniškių PN-AK) I ir III sektoriuose, kurie, kaip jau minėta, po reorganizacijos vadinami Pravieniškių 1-uoju kalėjimu.
Atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, atsiliepime pateiktuose paaiškinimuose nurodyta, kad Pravieniškių PN-AK I ir III sektoriuose pertvaros nebuvo įrengtos, kadangi tokios prievolės laisvės atėmimo vietų įstaigai teisės aktai nenumatė. Tačiau nuo 2022 m. vasario mėnesio Pravieniškių PN-AK I sektoriuje pertvaros dušinėje buvo įrengtos, o Pravieniškių PN-AK III sektoriuje pertvaros visų būrių dušinėse buvo įrengtos 2022 m. spalio mėnesį. Šią aplinkybę patvirtina ir į bylą pateiktos fotonuotraukos, kurios padarytos po pertvarų dušuose įrengimo.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas dėl privatumo naudojantis dušu yra pažymėjęs, jog pertvarų duše nebuvimas neužtikrina visiško privatumo buvimo (2016 m. spalio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xMDIxLTYwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1021-602/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1021-602/2016">A-1021-602/2016</a>, 2016 m. spalio 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xNDU2LTYwMi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1456-602/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1456-602/2016">A-1456-602/2016</a>, 2022 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-43-789/2022). Be kita ko, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikosi pozicijos, kad aplinkybė, jog teisės aktai nenumato pareigos pataisos namams įrengti pertvarų dušuose, nesudaro pagrindo atleisti Pravieniškių PN-AK nuo pareigos užtikrinti suimtųjų (nuteistųjų) privatumą naudojantis sanitariniais įrenginiais (2018 m. spalio 17 d. nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS00NTUyLTU3NS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-4552-575/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-4552-575/2018">A-4552-575/2018</a>, 2019-04-17 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0xOTQ2LTUyNS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-1946-525/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-1946-525/2019">A-1946-525/2019</a>, 2019-12-04 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS0zMDY3LTY2Mi8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-3067-662/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-3067-662/2019">A-3067-662/2019</a>, 2021-02-10 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTcyLTU3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-172-575/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-172-575/2021">TA-172-575/2021</a>, 2021-03-17 nutartis administracinėje byloje Nr. TA-735-624/2021, 2021-04-28 nutartis administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtMTAwNS03ODkvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-1005-789/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-1005-789/2021">TA-1005-789/2021</a>).
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 44 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. sausio 21 d. įsakymu Nr. 1R-25 (redakcija, galiojusi iki 2021 m. gegužės 26 d.; toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės), 17.5 papunktyje buvo numatyta, kad iš užrakintų gyvenamųjų aukštų, gyvenamųjų patalpų (kamerų) arba palatų nuteistieji (suimtieji) išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę dirbantys ar užsiimantys individualia darbine, kūrybine veikla nuteistieji, kiti – ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę) <... >. Nuo 2021 m. gegužės 26 d. Pataisos įstaigų ir tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių galiojančios redakcijos (neteko galios nuo 2023 m. sausio 1 d.) 17.5 papunktyje buvo numatyta, kad nuteistieji išleidžiami į valgyklą, dušą (ne rečiau kaip du kartus per savaitę, o kai yra sudarytos sąlygos, – kasdien).
9.1. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jam kalint Pravieniškių PN-AK I sektoriuje nuo 2022 m. balandžio 22 d., o nuo 2022 m. spalio 5 d. pareiškėją perkėlus tęsti bausmės atlikimą į Pravieniškių III sektorių, nebuvo užtikrintinas privatumas besinaudojant dušu be pertvarų.
Teismas pažymi, kad byloje pateikti Pravieniškių PN-AK nuteistųjų ir suimtųjų naudojimosi dušu grafikai, pažymos dėl informacijos pateikimo, atsakovės atstovės paaiškinimai, taip pat ir pareiškėjo skunde nurodytos aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas turėjo galimybę dušu pasinaudoti dažniau negu du kartus per savaitę. Tai reiškia, jog Tarnybos administracija pareiškėjui sudarė palankesnes sąlygas negu minimalūs reikalavimai, nustatyti pagal teisinį reglamentavimą. Teismo vertinimu, naudotis dušu dažniau negu reglamentuojama teisės aktuose, yra pareiškėjo paties išreikšta valia, todėl jo savanoriškas naudojimasis dušu dažniau negu numatyta teisės aktuose, negali būti vertinamas kaip atsakovės atstovės neteisėti veiksmai (neveikimas) dėl maudymosi duše pažeidimų. Taigi šiuo atveju teismas, įvertinęs tai, Pravieniškių PN-AK I sektoriuje pertvaros dušinėje buvo įrengtos nuo 2022 m. vasario mėnesio, o Pravieniškių PN-AK III sektoriuje pertvaros visų būrių dušinėse buvo įrengtos 2022 m. spalio mėnesį, konstatuoja, jog pareiškėjui atliekant bausmę Pravieniškių PN-AK I ir III sektoriuose ginčo laikotarpiu jo privatumas naudojantis dušu nebuvo pažeistas ir pareiškėjas negalėjo patirti nepatogumų naudodamasis dušu, nes, kaip jau minėta, pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK I sektorių atvyko 2022 m. balandžio 22 d., o į Pravieniškių PN-AK III sektorių perkeltas 2022 m. spalio 24 d.
9.2. Pareiškėjas taip pat skunde tvirtina, kad jis buvo paleistas į laisvę ir į kalinimo įstaigą grįžo 2024 m. gegužės 26 d. ir nuo tada pastebėjo, kad šiame sektoriuje jau buvo įrengtos apie 1,60 m aukščio pertvaros, tačiau, nepaisant to, besimaudant duše jis buvo matomas priešais besimaudančių asmenų.
Kaip minėta, pareiškėjas bausmę atliko Pravieniškių 1-ame kalėjime nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. spalio 3 d., taigi pasisakydamas dėl pareiškėjo teisės į privatumą naudojantis dušu, jam kalint Pravieniškių I-ajame kalėjime minėtu laikotarpiu, kai pareiškėjas buvo matomas priešais besimaudančių asmenų, teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato, kaip turi būti įrengtos dušų patalpos. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, kad dušuose bent iš šonų esant įrengtoms pertvaroms, yra užtikrinamas pakankamas privatumas, todėl toks dušų įrengimas (nors ir neužtikrinant visiško privatumo) savaime nėra pagrindas valstybės atsakomybei atsirasti (žr., pvz., 2020 m. vasario 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1227-624/2020; 2024 m. sausio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-44-525/2024; ir kt.). Tačiau Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, jog jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas pažeidžia asmens privatumą (žr., pvz., mutatis mutandis (su būtinais, atitinkamais pakeitimais) 2024 m. kovo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-9-492/2024; 2024 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-21-520/2024; 2024 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-56-520/2024; 2025 m. balandžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-14-822/2025; 2025 m. balandžio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eTA-21-815/2025).
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas Pravieniškių I-ajame kalėjime bausmę atlieka nuo 2024 m. birželio 7 d., o ne nuo 2024 m. gegužės 26 d., kaip tvirtina pats pareiškėjas. Tokius duomenis pateikė atsakovės atstovė ir teismui nėra pagrindo abejoti jais. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. spalio 3 d. bausmę atliko Pravieniškių I-ajame kalėjime, kuriame jau buvo įrengtos pertvaros, to neneigia ir pats pareiškėjas, tačiau, kaip minėta, pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, jeigu dušai įrengti vieni prieš kitus, o pareiškėjas savo privatumo pažeidimą šiuo atveju iš esmės ir sieja su tokiu dušų įrengimu, toks dušų įrengimas taip pat pažeidžia asmens privatumą, todėl ginčo laikotarpiu konstatuotinas pažeidimas. Dėl ginčo laikotarpio atsakovės atstovė nurodė, kad pareiškėjas nuo 2024 m. birželio 7 d. iki 2024 m. birželio 11 d. buvo karantino kameroje ir į dušą buvo išvedamas vieną kartą pagal grafiką, o karantino kameros dušinės patalpose dušai yra vienoje eilėje atskirti pertvara, taigi pareiškėjas negalėjo (ir nebuvo) šiuo laikotarpiu maudantis duše matomas kitų besimaudančių asmenų. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad pareiškėjui kalint Pravieniškių I-ajame kalėjime jis nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. liepos 18 d. buvo paskirtas į 2 būrį, nuo 2024 m. liepos 18 d. iki 2024 m. liepos 27 d. buvo paskirtas į 7 būrį (nuo 2024 m. liepos 29 d. iki 2024 m. liepos 31 d. buvo išvykęs į asmens sveikatos priežiūros padalinį Pravieniškių 2-ąjį kalėjimą), nuo 2024 m. liepos 31 d. iki 2024 m. rugpjūčio 8 d. buvo paskirtas į 7 būrį, nuo 2024 m. rugpjūčio 8 d. iki 2024 m. rugpjūčio 13 d. buvo paskirtas į 5 būrį, nuo 2024 m. rugpjūčio 13 d. iki 2024 m. rugpjūčio 27 d. buvo paskirtas į 7 būrį, nuo 2024 m. rugpjūčio 27 d. iki 2024 m. rugsėjo 4 d. buvo paskirtas į 2 būrį, nuo 2024 m. rugsėjo 4 d. iki 2024 m. spalio 3 d. buvo paskirtas į 6 būrį. Šiuo laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. spalio 3 d. pareiškėjas turėjo teisę pasinaudoti dušu nuo 3 iki 7 kartų per savaitę, pareiškėjas šių aplinkybių skunde neginčija, todėl teismas sprendžia, kad pareiškėjo teisė į privatumą naudojantis duše matomas kitų besimaudančių asmenų buvo pažeista laikotarpiu nuo 2024 m. birželio 11 d. iki 2024 m. spalio 3 d. pareiškėjui kalint Pravieniškių I-ajame kalėjime.
10. Pareiškėjo teigimu, 2024 m. rugpjūčio mėnesį jis buvo perkeltas tęsti bausmės atlikimą į Pravieniškių I-ojo kalėjimo 6 būrį, kur jam besinaudojant dušu, nuo lubų krisdavo kenkėjai ir net kandžiodavo, taip pat buvo matyti pelėsio.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad Tarnyba 2023 m. balandžio 21 d. sudarė kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutartį Nr. ST-217 su UAB „Dezinfekcijos paslaugos“, taip pat 2024 m. balandžio 11 d. pasirašytas susitarimas dėl 2023 m. balandžio 21 d. kenkėjų monitoringo, kontrolės ir naikinimo paslaugų viešojo pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ST-217 pratęsimo. Minėtų sutarčių pagrindu kalinimo įstaigoje teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Kaip nurodo atsakovės atstovė, apie gyvenamosiose patalpose pastebėtus kenkėjus nuteistieji praneša savo būrio Resocializacijos skyriaus specialistui, kuris informuoja Turto valdymo skyriaus komendantą. Pastarasis apie praneša Turto valdymo skyriaus inspektoriui, kuris informuoja įmonę apie būtinumą atlikti kenkėjų naikinimą konkrečiose patalpose bei suderina darbų atlikimo laiką. Taigi apie pastebėtus kenkėjus gyvenamojoje patalpoje nuteistieji privalo pranešti administracijai nustatyta tvarka, tačiau byloje duomenų, jog pareiškėjas būtų tokią informaciją teikęs administracijai ar kitoms įstaigoms, nėra. Tai, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo patalpose reguliariai kiekvieno mėnesio nustatytą dieną atliekami kenkėjų monitoriningo ir naikinimo darbai patvirtina byloje pridėti Graužikų ir nariuotakojų stebėjimo ir naikinimo darbų atlikimo (registravimo) aktai, taip pat pateikti Pranešimai apie atlikus profilaktinius dezinfekcijos darbus būtent rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais. Įvertinus tai, kad pateiktuose įrodymuose nurodyta, jog gyvų kenkėjų nepastebėta, teismas pareiškėjo argumentus pripažįsta visiškai nepagrįstais, todėl jie atmetami.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis dėl kenkėjų bei pelėsio, taip pat ir dėl sveikatos būklės pablogėjimo, kenkėjų įkandimų bei sukeltos alergijos ar atsiradusios kojų grybelio (Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. LV-59007 „Apie nuteistojo A. L. laikymo sąlygas“ ir 2024 m. spalio 23 d. medicininis pažymėjimas Nr. 59922).
11. Pareiškėjo teigimu, jam kalint Pravieniškių III sektoriuje (būriuose Nr. 2, 3, 6, 8, 11 ir 14) nebuvo įrengto laisvalaikio kambario. Šį pareiškėjo argumentą teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstą. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 56 straipsnio 1 dalį organizuodama nuteistųjų užimtumą, laisvės atėmimo vietų įstaiga privalo siekti, kad kiekvienas nuteistasis, išskyrus šio kodekso 79 straipsnio 2 dalyje nurodytą drausminę nuobaudą atliekančius nuteistuosius, ne mažiau kaip penkias valandas per parą užsiimtų šio kodekso 55 straipsnio 2 dalyje nurodytų užimtumo formų veiklomis.
Nagrinėjamu atveju byloje esanti Pravieniškių 1-ojo kalėjimo Turto valdymo skyriaus 2024 m. spalio 24 d. pažyma Nr. LV-59007 „Apie nuteistojo A. L. laikymo sąlygas“ patvirtina, kad Pravieniškių 1-ojo kalėjimo 1-2, 5-6, 7-8, 11-12, 14 ir 17 būriuose laisvalaikio kambariai buvo įrengti. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neva neįrengto poilsio kambario, laikytini nepagrįstais. Be to, pats pareiškėjas niekaip nepagrindžia, kokiu būdu buvo pažeistos ar kitaip apribotos jo galimybės ilsėtis ar / ar užsiimti poilsio veikla jo laisvalaikio metu. Pareiškėjas dėl tokių nepatogumų nesikreipė, o tik deklaratyvus teigimas, jog kalinimo įstaigoje nėra / nebuvo laisvalaikio kambarių, negali būti vertinamas kaip pareiškėjo teisių pažeidimas. Byloje nėra duomenų, kad kalėjime pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.
12. Pareiškėjas prašo priteisti 8 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti ir 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo administracinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala – tai fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų patyrė papildomą diskomfortą, nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, kančią, emocinę depresiją, pažeminimą, paniekinimą, reputacijos pablogėjimą. Teismui nekyla abejonių, kad pareiškėjas patyrė tam tikrų nepatogumų, neigiamų išgyvenimų dėl neužtikrinto pakankamo privatumo naudojantis dušu, o šios aplinkybės sudaro pagrindą vertinti, kad šiuo aspektu egzistuoja visos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti Lietuvos kalėjimų tarnybos veiksmai, žala, tiesioginis priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos (CK 6.271 straipsnis).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Byloje pateikta Pravieniškių 1-ojo kalėjimo medicininiai pažymėjimai patvirtina, kad pareiškėjas dėl patiriamų dvasinių išgyvenimų, dėl privatumo neužtikrinimo naudojantis dušu, dėl kojų grybelio ar kenkėjų, taip pat ir sveikatos būklės pablogėjimo į psichologus nesikreipė. Pagal byloje esančius medicininius dokumentus nėra pagrindo daryti išvadą, jog tam tikri sveikatos sutrikimai siejami priežastiniu ryšiu su nustatytais atsakovės atstovės neteisėtais veiksmais. Taip pat pažymėtina, kad nenustatyta, jog atsakovės atstovė būtų sąmoningai siekusi sukelti nepatogumų pareiškėjui ar pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.
Nustačius Tarnybos neteisėtus veiksmus dėl pareiškėjo teisės į privatumą pažeidimą (tais atvejais, kai pareiškėjas duše buvo matomas kitų besimaudančių asmenų), teismo vertinimu, yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjas patyrė neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme. Remiantis šiomis nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus nustatyto pažeidimo pobūdį ir trukmę bei nenustačius, kad dėl konstatuotų pažeidimų pareiškėjui būtų kilę ypatingai neigiamų pasekmių (pavyzdžiui, sukrėtimų, kurie būtų lėmę tolesnį pareiškėjo gyvenimą), atsižvelgus į Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio ir pragyvenimo sąlygas, daroma išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog pareiškėjo patirta dvasinė skriauda gali būti įvertinta skunde nurodyta 8 000 Eur suma, tačiau dėl nustatyto pažeidimo pareiškėjo patirtai neturtinei žalai atlyginti adekvati suma yra 100,00 Eur.
13. Pareiškėjas prašo teismo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo. Nagrinėjamu atveju aktuali CK 6.210 straipsnio 1 dalis, nustatanti, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų skaičiavimo termino pradžia nustatyta CK 6.37 straipsnio 2 dalyje, kuri numato, kad prievolės skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Taip pat pažymėtina, kad remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, t. y. bylose dėl žalos, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis), 5 proc. dydžio metinės palūkanos priteisiamos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-06-11 nutartį administracinėje byloje Nr. A-662-1673/2012, 2015-04-29 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QS04MTEtNDQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'A-811-442/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="A-811-442/2015">A-811-442/2015</a>, 2023-10-25 nutartį administracinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/VEEtNTU4LTc4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'TA-558-789/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="TA-558-789/2023">TA-558-789/2023</a>).
Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad administracinė byla buvo iškelta 2024 m. spalio 9 d. nutartimi, todėl, vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, pareiškėjui priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
14. Remiantis tuo, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, neturtinei žalai atlyginti priteistina 100,00 Eur suma. Kitoje dalyje skundas yra atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a:
Pareiškėjo A. L. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui A. L. 100,00 Eur (vieną šimtą eurų) neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, ir 5 proc. dydžio metinių palūkanų už prievolę atlyginti neturtinę žalą nuo 2024 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Kitoje dalyje pareiškėjo A. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.
Teisėjas Gediminas Užubalis
