Administracinė byla Nr. 2AT-7-2014
Teisminio proceso Nr. 4-52-3-00458-2013-7
Procesinio sprendimo kategorijos:
50.15.2;
80.8
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vladislovo Ranonio, Viktoro Aiduko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal neįtraukto į bylos procesą asmens OU „H“ atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 30217 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. M. Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimu pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis, 2013 m. kovo 8 d. 10.40 val. Vilniaus r., Vilniaus teritorinės muitinės Lavoriškių kelio poste, važiuodamas UAB „H“ vardu registruotu krovininiu automobiliu „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) iš Baltarusijos Respublikos į Lietuvos Respubliką, nedeklaravęs ir nepateikęs muitinės kontrolei, bet paslėpęs automobilio kabinoje po kabinos apdaila, per valstybės sieną gabeno 494 pakelius cigarečių „Minsk Capital“ su baltarusiškomis banderolėmis, kurių bendra muitinė vertė 3877,90 Lt. Už šį pažeidimą jam paskirta 6000 Lt bauda, konfiskuojant 494 pakelius cigarečių „Minsk Capital“, paženklintų trečiųjų šalių akcizo ženklais, be automobilio „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) konfiskavimo.
Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinis skundas patenkintas ir pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistas: I. M. už ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtas automobilio „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), valdomo ir naudojamo OU „H“, konfiskavimas, panaikinta nutarimo dalis dėl automobilio „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jo registracijos liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinimo savininkui, kita nutarimo dalis palikta nepakeista.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. spalio 24 d. nutartimi priimtas neįtraukto į bylos procesą asmens OU „H“ atstovo advokato M. Vasiliausko prašymas ir atnaujinta administracinėn atsakomybėn patraukto asmens I. M. administracinio teisės pažeidimo byla.
Pareiškėjas, remdamasis ATPK 30217, 30221 straipsnių nuostatomis, prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir palikti galioti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutarimą
Pareiškėjas nurodo, kad apygardos teismas padarė esminį proceso teisės pažeidimą, nes priėmė sprendimą dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų OU „H“ materialiųjų teisių ir pareigų. Pažymėtina, kad teismas konfiskavo OU „H“ priklausantį automobilį, net nepranešęs OU „H“ apie bylos nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, taip nesuteikdamas teisės pasisakyti dėl jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Taip pat apygardos teismas rezoliucinėje nutarties dalyje klaidingai nurodė, kad OU „H“ yra transporto priemonės valdytoja, nes ji yra šios priemonės savininkė (transporto priemonės valdytoja ir naudotoja yra UAB „H“).
Pareiškėjas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatas, tai, kad apeliacinės instancijos teismas pasisakė dėl į bylą neįtrauktos OU „H“ materialiųjų teisių ir pareigų, yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
Be to, pagal ATPK 30218 straipsnio 1 dalies 2 punktą paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą turi teisę neįtrauktas į bylos procesą asmuo, jeigu įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis pažeidžia neįtraukto į bylos procesą asmens teises ar teisėtus interesus. Sistemiškai aiškinant ATPK nuostatas, galima daryti išvadą, kad toks asmuo privalo būti įtrauktas į bylos procesą ir jam turi būti sudaryta galimybė ginti savo nuosavybės teisę ir teisėtus interesus, nes tokia praktika formuojama ir administracinėse bylose. ATPK 3028 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims, o šie asmenys per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu gali pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir jame išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto tokio skundo. Tačiau šioje byloje, anot pareiškėjo, apeliacinės instancijos teismas neišsiuntė apeliacinio skundo kopijos OU „H“, todėl nuosavybės teise priklausančio automobilio savininkas UAB „OU „H“ negalėjo pareikšti savo nuomonės dėl paduoto apeliacinio skundo ir tinkamai gintis.
Pareiškėjas atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo yra išaiškinta, jog, nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje gali būti taikomas transporto priemonės konfiskavimas, apie bylos procesą turi būti pranešama ne tik administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, bet ir transporto priemonės savininkui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT-1/2012).
Pareiškėjas teigia, kad ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankcija nenustato privalomojo turto konfiskavimo. Be to, ATPK, skirtingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse (toliau – BK), konfiskavimas detaliai nereglamentuotas. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį nenustačius, kad turto savininkas suteikė turtą nusikalstamai veikai daryti arba turėjo ir galėjo žinoti, jog jam priklausantis turtas bus panaudotas darant nusikaltimą, šio turto konfiskavimas netaikomas, tačiau teismas iš kaltininko išieško tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Taip užtikrinami trečiųjų asmenų nuosavybės neliečiamumas, teisėtų interesų ir teisių apsauga bei nuosavybės neliečiamumo garantijos.
Pareiškėjas pažymi, kad transporto priemonės savininkas nežinojo ir negalėjo žinoti, jog transporto priemonė bus naudojama kontrabandai gabenti per Baltarusijos sieną. UAB „H“ suteikia teise naudotis transporto priemonėmis savo darbuotojams, bet tik su darbo santykiais susijusioms užduotims atlikti (pvz., pristatyti krovinį į kitą šalį). Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo I. M. nurodė, kad cigaretes gabeno pats, savo iniciatyva, o panašių įvykių UAB „H“ veikloje nėra buvę. Teismai formuodami praktiką yra nurodę, kad transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta įrengiant slėptuvę kontrabandos dalykui gabenti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas. Šioje byloje cigaretės buvo rastos vilkiko kabinoje (po vairuotojo sėdyne). Taigi transporto priemonėje nebuvo jokių specialiai įrengtų slėptuvių cigaretėms slėpti.
Pareiškėjas nesutinka su apeliacinės instancijos teismo išvada, kad cigarečių gabenimas be transporto priemonės būtų neįmanomas. Teismas neįvertino aplinkybės, kad konfiskuota transporto priemonė yra vilkikas, o rastas cigarečių kiekis, t. y. 494 pakelių, net nesudaro vienos dėžės cigarečių, todėl tokį kiekį galima gabenti ir lengvuoju automobiliu ar kitu būdu. Pareiškėjas mano, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo turėjo ir kitų būdų tokiam kiekiui cigarečių gabenti. Be to, byloje nėra duomenų, kad pažeidėjo darbdavys ar automobilio savininkas galėjo būti susiję su šiuo pažeidimu ar apie jį žinoti, o tai nepagrindžia būtinumo konfiskuoti trečiajam asmeniui priklausančią transporto priemonę. Pažymima, kad teismai, nagrinėdami analogiškas bylas, kuriose nelegaliai gabentų cigarečių pakelių skaičius yra daug didesnis (pvz., 2000 pakelių – administracinė byla Nr. ATP-174-582/2013; 700 – pakelių administracinė byla Nr. ATP-748-238/2013; kt.) transporto priemonės konfiskavimo netaikė motyvuodami tuo, kad transporto priemonės, kurios vertė neabejotinai daug didesnė nei neteisėtai gabentų cigarečių vertė, konfiskavimas savo tiesioginiu neigiamu poveikiu akivaizdžiai ir neproporcingai yra didesnė sankcija ne pažeidimą padariusiam asmeniui, o su pažeidimu nesusijusiam pažeidėjo darbdaviui. Šios transporto priemonės konfiskavimas tiesiogiai nepaveiks pažeidėjo ir nebus efektyvi prevencinė priemonė.
Atsiliepimu į pareiškimą Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas Jonas Reklaitis prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartį ir perduoti bylą nagrinėti Vilniaus rajono apylinkės teismui.
Atsiliepime nurodoma, kad su pareiškimu dėl proceso teisės normų pažeidimo sutinkama su išlyga – jeigu administracinio teisės pažeidimo byloje nėra jokių duomenų, kad transporto priemonės savininkei OU „H“ buvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką bei joje priimtus sprendimus.
Vilniaus teritorinės muitinės nuomone, Vilniaus apygardos teismas tinkamai pritaikė materialiosios teisės normas ir pagrįstai konfiskavo kontrabandos gabenimo priemonę.
Tam, kad procesas galėtų būti atnaujinamas nurodytu pagrindu, būtina įvertinti, kokią įtaką teisės pažeidėjui nepriklausančios kontrabandos gabenimo priemonės konfiskavimas ir automobilio savininko neįtraukimas į procesą galėjo turėti įtakos teismo sprendime nurodomų materialiosios ir proceso teisės normų aiškinimui ir taikymui, kartu ir teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Pažymėtina, kad transporto priemonės, kuria buvo gabenama kontrabanda, konfiskavimas pagal ATPK 210 straipsnio 2 dalies sankciją yra neprivalomas. Taikyti ar ne tokią nuobaudą, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į įvairias aplinkybes. Parenkant nuobaudą turi būti skiriama tokia, kuri būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų. Vadovaujantis ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose gali būti konfiskuotas nepriklausomai nuo to, ar jis yra pažeidėjo nuosavybė. Taip pat nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės savininkas kokiu nors būdu yra susijęs su administracinio teisės pažeidimo padarymu. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką transporto priemonės konfiskavimas taikomas tais atvejais, kai transporto priemonė buvo panaudota kontrabandos pažeidimui daryti, t. y. jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta – įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui gabenti arba tiesiogiai panaudota kontrabandos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės nebūtų įmanomas.
Laikytina, kad šioje byloje apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei pirmosios instancijos teismas, rėmėsi aktualia suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus apygardos teismo praktika kontrabandos bylose. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pažeidėjas be transporto priemonės nebūtų galėjęs slaptai per valstybės sieną gabenti cigarečių išvengiant muitinės kontrolės ir todėl automobilį pripažino įrankiu teisės pažeidimui padaryti, nes jis buvo panaudotas tiesiogiai kontrabandos dalykui gabenti ir slėpti (cigaretės slėptos automobilio kabinoje po jos apdaila).
OU „H“ atstovo advokato Mindaugo Vasiliausko prašymas iš dalies tenkintinas.
Dėl ATPK 3028 straipsnio taikymo
ATPK 3028 straipsnyje nustatyta, kad, priėmęs apeliacinį skundą, apylinkės teismas per tris dienas išsiunčia jo kopijas šio kodekso 291 straipsnyje nurodytiems asmenims, išskyrus skundą padavusį asmenį; šie asmenys turi teisę, o valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos privalo per keturiolika dienų nuo apeliacinio skundo kopijų išsiuntimo dienos raštu pateikti apygardos teismui atsiliepimus į apeliacinį skundą ir juose išdėstyti savo nuomonę dėl paduoto apeliacinio skundo. Pagal ATPK 291 straipsnį organų (pareigūnų) nutarimus administracinių teisės pažeidimų bylose apylinkės teismui gali apskųsti asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas priimtas, institucija, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, taip pat nukentėjusysis (ar atstovai). Vadinasi, ATPK 3028 straipsnyje įtvirtintas teisinis reguliavimas jį aiškinant kartu su teisiniu reguliavimu, nustatytu ATPK 291 straipsnyje, reiškia ir tai, kad vienas iš subjektų, kuriam turi būti išsiųstas apeliacinis skundas taip jam sudarant galimybę raštu pateikti atsiliepimą į apeliacinį skundą ir tokiu būdu dalyvauti apeliaciniame procese, yra asmuo, dėl kurio atitinkamas nutarimas buvo priimtas. Sprendžiant, kas ATPK 3028 straipsnio prasme yra laikomas asmeniu, dėl kurio atitinkamas nutarimas buvo priimtas, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal ATPK 30218 straipsnio 2 punktą paduoti prašymą atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą šio kodekso 30217 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytais pagrindais turi teisę ne tik organas (pareigūnas), surašęs administracinio teisės pažeidimo protokolą ir (ar) atlikęs tyrimą, nukentėjusysis, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, bet ir neįtrauktas į bylos procesą asmuo, jeigu įsiteisėjęs nutarimas ar nutartis pažeidžia neįtraukto į bylos procesą asmens teises ar teisėtus interesus, taip pat jo atstovas. Taigi, ATPK 3028 straipsnyje įtvirtintą teisinį reguliavimą aiškinant kitų ATPK nuostatų kontekste, darytina išvada, kad pagal šį straipsnį asmeniu, dėl kurio atitinkamas nutarimas buvo priimtas bei kuriam turi būti išsiųstas apeliacinis skundas, paprastai yra ir toks asmuo, kurio teisėms ar pareigoms galėtų turėti tiesioginę įtaką administracinės bylos išsprendimas. Toks aiškinimas atitiktų ir iš teisingumo, teisinio tikrumo, teisės į teisminę gynybą principų kylančius reikalavimus.
Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad galimos tokios teisinės situacijos, kai pažeidėjas padaro administracinį nusižengimą panaudodamas kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę ir per administracinį procesą sprendžiamas klausimas dėl tokios transporto priemonės konfiskavimo. Šiuo atveju apie tokį procesą, per jį priimtus procesinius sprendimus ATPK nustatyta tvarka turi būti informuojamas ne tik pažeidėjas, bet ir transporto priemonės savininkas, taip užtikrinant jo teisę dalyvauti procese bei ginti savo interesus. Pažymėtina, kad tokios pozicijos iš esmės laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Antai Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas buvo išaiškinęs, kad, nagrinėjant apeliacinius skundus bylose, kuriose buvo keliami ne pažeidėjui priklausančių transporto priemonių konfiskavimo klausimai, ir nurodęs, kad efektyvus teisingumo vykdymas ir teisinio tikrumo principas reikalauja, kad kiekvienas asmuo, kurio teisėms ar pareigoms administracinės bylos išsprendimas gali turėti įtakos, turėtų teisę dalyvauti procese. Tokiai praktikai pritarė ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavęs, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje taikant konfiskavimo nuobaudą yra sprendžiama dėl asmens civilinės teisės – teisės netrukdomai naudotis savo nuosavybe, taigi nuobaudos paskyrimas nagrinėjamu atveju tiesiogiai daro įtaką automobilio, kurį nuspręsta konfiskuoti, savininko teisėms, ir šis asmuo turi aiškų suinteresuotumą apginti savo interesus. Nesuteikiant galimybės asmeniui įrodyti, kad jis nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu, nebūtų užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Baudžiamojo proceso kodeksas asmeniui, kurio turtas konfiskuotas, baudžiamajame procese suteikia teisę paduoti apeliacinį skundą dėl tokio sprendimo (BPK 312 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinėje byloje Nr. 2AT– 18/2012).
Minėta, kad Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutartimi, patenkinus Vilniaus teritorinės muitinės apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo pakeistas tuo aspektu, kad I. M. už ATPK 210 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skirtas automobilio „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), priklausančio OU „H“, konfiskavimas. Minėta ir tai, kad pagal ATPK 3028 straipsnį apeliacinis skundas turi būti išsiųstas asmeniui, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė buvo panaudota darant administracinį nusižengimą ir per administracinį procesą sprendžiamas klausimas dėl tokios transporto priemonės konfiskavimo. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 210 straipsnio 2 dalyje, padarymo metu ir per bylos nagrinėjimą teismuose transporto priemonė „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) nuosavybės teise priklausė OU „H“. Tačiau apeliacinis skundas OU „H“ nebuvo išsiųstas. Todėl nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės savininkė OU „H“ neturėjo galimybės pareikšti savo nuomonės dėl paduoto apeliacinio skundo ir dalyvauti apeliaciniame procese. Konstatuotina, kad transporto priemonės savininkei OU „H“ nesudarius galimybės pareikšti nuomonės dėl apeliacinio skundo, nebuvo užtikrintas teisingas teismo procesas ir efektyvi savininko teisių gynyba. Kartu pažymėtina ir tai, kad, neužtikrinus asmens, kuriam nuosavybės teise priklausanti transporto priemonė galėjo būti konfiskuota, dalyvavimo apeliaciniame procese, nebuvo sudaryta galimybė šiam asmeniui įrodyti, jog jis nėra atsakingas už jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Taip nebuvo išaiškintos visos aplinkybės, turinčios reikšmės teisingai išspręsti bylą.
Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą apeliacine tvarka buvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, kurie gali būti ištaisyti šią bylą iš naujo nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30221 straipsnio 14 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 14 d. nutarties dalį, kuria konfiskuotas automobilis „MAN 18.430“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), ir perduoti šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.
Teisėjai Vladislovas Ranonis
Viktoras Aidukas
Armanas Abramavičius
