Baudžiamoji byla Nr. 2K-3/2014
Teisminio proceso Nr. 1-01-2-00021-2012-2
Procesinio sprendimo kategorijos: (S)
1.2.14.12;
2.1.7.4
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2014 m. sausio 21 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Dalios Bajerčiūtės, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjo Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. B. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendžio, kuriuo E. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį dvejų metų laisvės atėmimo bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaitytas E. B. kardomojo kalinimo (suėmimo) laikas nuo 2008 m. vasario 8 d. iki 2008 m. liepos 10 d., t. y. vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.
Iš E. B. vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi konfiskuota 70 000 Lt.
Taip pat skundžiama Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo E. B. apeliacinis skundas.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
E. B. nuteistas už tai, kad, žinodamas apie V. B. ir kitų nuteistųjų padarytus nusikaltimus – R. M. nužudymą dėl savanaudiškų paskatų ir jo meno vertybių kolekcijos užvaldymą, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip nuo 2006 m. birželio 1 d. iki 2007 m. vasario 8 d., įgijo R. M. kolekcijos kataloge (duomenys neskelbtini) pavaizduotus paveikslus: Nr. 26 „Prekyba daržovėmis“, kurio vidutinė vertė – 80 000 Lt; Nr. 38 „Nežinomos kilmingos moters portretas“, kurio vidutinė vertė – 50 000 Lt; Nr. 39 „Nežinomo kilmingo vyro portretas“, kurio vidutinė vertė – 50 000 Lt; Nr. 41 „Nežinomos moters portretas“, kurio vidutinė vertė – 45 000 Lt; Nr. 4 „Kalnų peizažas“, kurio vidutinė vertė – 105 000 Lt; Nr. 9 „Apleista pilis prie upės“, kurio vidutinė vertė – 50 000 Lt; Nr. 14 „Kalnų krioklys“, kurio vidutinė vertė – 80 000 Lt; Nr. 35 „Kristus su mokiniais“, kurio vidutinė vertė – 105 000 Lt; Nr. 3 „Mirusio Kristaus apraudojimas“, kurio vidutinė vertė – 110 000 Lt; t. y. įgijo turintį didelę vertę bei didelę istorinę ir kultūrinę reikšmę turtą, kurį V. B. ir kiti nuteistieji naktį iš 1998 m. birželio 30–osios į 1998 m. liepos 1–ąją pagrobė iš R. M. buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Be to, nuteistasis E. B. paveikslus „Prekyba daržovėmis“, „Nežinomos kilmingos moters portretas“, „Nežinomo kilmingo vyro portretas“, „Nežinomos moters portretas“ laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), ir naudojo rengdamasis realizuoti iki 2007 m. vasario 8 d., o, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, 2007 m. vasario 8 d. juos savo gyvenamosios vietos kieme, (duomenys neskelbtini), nepaaiškindamas jų priklausomybės, perdavė realizuoti V. B., kuris šiuos paveikslus automobiliu nugabeno į savo gyvenamąją vietą, esančią (duomenys neskelbtini). Nuo 2007 m. gegužės 1 d. iki liepos 31 d. (duomenys neskelbtini), V. B. už 70 000 Lt pardavus paveikslus V. J. L., taip E. B. realizavo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtą – pirmiau nurodytus paveikslus.
Be to, nuteistasis E. B. paveikslus „Kalnų peizažas“, „Apleista pilis prie upės“, „Kalnų krioklys“, „Kristus su mokiniais“ laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir naudojo rengdamasis realizuoti iki laikotarpio nuo 2007 m. liepos mėn. 27 d. iki rugpjūčio 24 d., kai šiuos prie savo darbovietės, esančios (duomenys neskelbtini), šalia pastato Nr. 15, realizavo – perdavė V. B. seseriai E. B.
Be to, nuteistasis E. B. paveikslą „Mirusio Kristaus apraudojimas“ laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje bei naudojo rengdamasis realizuoti iki 2007 m. birželio mėn. 1 d.–rugpjūčio 31 d., kai šį paveikslą (duomenys neskelbtini) kieme, nepaaiškindamas jo priklausomybės, realizavo – perdavė pasaugoti kaimynui R. L., o šiam paslėpus paveikslą gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose – sandėliuke, E. B. iki 2008 m. vasario 10 d. (duomenys neskelbtini), pagalbinėse patalpose, sandėliuke, laikė ir taip naudojo rengdamasis realizuoti nusikalstamu būdu gautą didelės vertės bei didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turtą – paveikslą „Mirusio Kristaus apraudojimas“.
Kasatorius nuteistasis E. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. sausio 25 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 10 d. nutartį ir bylą jam nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnyje, sudėtis yra formali, todėl ji laikoma baigta nuo konkrečių normos dispozicijoje įvardytų alternatyvių veiksmų: įgijimo, naudojimosi ar realizavimo, atlikimo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-271/2006), o baudžiamajai atsakomybei atsirasti pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš nurodytų alternatyvių veikų. Kasatorius nurodo, kad jis buvo kaltinamas ir nuteistas už visų trijų alternatyvių veikų padarymą, tačiau tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje inkriminuoti veiksmai nurodyti kaip išplaukiantys vienas iš kito. Kasatoriaus nuomone, turėjo būti tiksliai, aiškiai ir nedviprasmiškai nustatytas nusikalstamos veikos objektyvusis požymis – neteisėto didelės vertės, didelės istorinės ir kultūrinės reikšmės turto įgijimo momentas. Anot kasatoriaus, byloje surinkti įrodymai nepagrindžia išvados, kad jis neteisėtai įgijo R. M. paveikslus, o pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad būtent kasatorius turėjo devynis R. M. kolekcijos paveikslus, rėmėsi iš esmės tik nuteistojo už R. M. nužudymo organizavimą – V. B. – parodymais, jog jis juos perdavė kasatoriui per A. P., kuris yra miręs, todėl patikrinti tokių V. B. parodymų nėra jokios galimybės. Kitų objektyvių duomenų dėl paveikslų įgijimo fakto, kasatoriaus nuomone, byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, kad įrodymais pripažįstami tik tie duomenys, kurie yra patvirtinti teisme, šiuo atveju paveikslų įgijimo aplinkybės byloje neįrodytos. Įvertinus tai, kad tiek kaltinimas, tiek teismų išvados dėl kasatoriaus kaltės padarius nusikaltimą, numatytą BK 189 straipsnyje, suformuluoti kaip nuosekli veiksmų seka, kad jis neteisėtai įgijo paveikslus, po to neteisėtai įgijęs – juos laikė (naudojo) bei bandė realizuoti, netinkamas neteisėto įgijimo aplinkybės kvalifikavimas lemia ir kitų BK 189 straipsnyje numatytų požymių (veikų) netinkamą nustatymą, todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priimti sprendimai yra neteisėti ir naikintini.
Kasaciniame skunde pažymima, kad pareiga įrodyti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens kaltę tenka valstybiniam kaltinimui (BPK 44 straipsnio 6 dalis), o asmens kaltė dėl nusikaltimo padarymo negali būti grindžiama tikėtinais ir abejonių keliančiais įrodymais (BPK 20 straipsnio 3 dalis; kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-49/2006). Pagal BPK 1 straipsnį baudžiamojo proceso paskirtis inter alia (be kita ko) yra siekis, kad niekas nekaltas nebūtų nuteistas, todėl vienas pagrindinių jo uždavinių – tinkamas baudžiamojo proceso įstatymo taikymas, kai bylos nagrinėjimo metu neginčijamai nustatomi ir neginčijamais įrodymais patvirtinami visi būtini inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties elementai. Duomenys negali būti laikomi įrodymais, jeigu juos gaunant buvo pažeisti baudžiamojo proceso principai, o teismo baigiamasis aktas turi būti pagrįstas tik patikimais ir leistinais įrodymais, patvirtintais teisme. Abejotini duomenys negali būti patikimi įrodymai, pagrindžiantys kaltinamojo kaltę. Kasatoriaus teigimu, nuosprendis šioje byloje yra neteisėtas, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių, o teismo išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams, todėl padaryta esminių BPK 20 straipsnio pažeidimų dėl įrodymų leistinumo ir vertinimo, tai sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti baudžiamąją bylą bei priimti pagrįstą ir teisingą sprendimą. Taigi, kasatoriaus teigimu, byloje liko neįrodytas neteisėtas paveikslų įgijimas, dėl to nepagrįstos ir teismų išvados, kad kasatorius, neteisėtai įgijęs paveikslus, juos laikė (naudojo), saugodamas pas R. L., bandė realizuoti per E. B. ir V. B. Teismai nuosprendį ir nutartį grindė liudytojų E. B., V. B. parodymais, tačiau nevertino to, kad E. B. pati buvo nuteista pagal BK 189 straipsnį, V. B. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kuris, anot kasatoriaus, nepagrįstai nutrauktas. Teismai nepagrįstai pasisakė, kad nenustatė aplinkybių, dėl kurių šie liudytojai būtų suinteresuoti apkalbėti ar duoti kasatoriui nepalankius parodymus, nes akivaizdu, kad savo parodymais jie siekė išvengti ar sušvelninti savo baudžiamąją atsakomybę, todėl jų parodymai negali būti laikomi patikimais ir pripažįstami įrodymais byloje. Be to, kasatoriaus teigimu, byloje nėra jokių duomenų apie atsiskaitymo aplinkybes už tariamą paveikslų realizavimą. Teismai netinkamai vertino V. B. parodymus dėl 70 000 Lt perdavimo kasatoriui už paveikslus ir 20 000 Lt užmokesčio V. B., nes kasatorius teigia niekada nepripažinęs, jog gavo iš V. B. 70 000 Lt ir perdavė šiam 20 000 Lt kaip tarpininkavimo užmokestį. Kasatorius nurodo, kad apeliaciniame skunde buvo keliamas netinkamai įvertintų faktinių bylos aplinkybių klausimas, ir jis atkreipė teismo dėmesį į netinkamai pritaikytą baudžiamąjį įstatymą, nes, darant prielaidą, kad jis perdavė V. B. 20 000 Lt, neaišku, kodėl nurodyta suma priteista iš jo, o ne iš V. B. Taip pat teismai netinkamai vertino faktinę aplinkybę apie E. B. paimtas paskolas, tariamai siekiant atsiskaityti su kasatoriumi, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad ji šiuos pinigus panaudojo savo būsto remontui. Taigi, įvertinus tai, kas nurodyta, anot kasatoriaus, buvo padaryta esminių BPK pažeidimų dėl įrodymų vertinimo.
Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Artūras Urbelis prašo nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti. Prokuroro nuomone, didžioji dalis kasacinio skundo nėra susijusi su kasacinio apskundimo pagrindų motyvavimu, yra skirta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumui nagrinėti bei apeliacinės instancijos teismo išvadų, kuriomis sutinkama su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytomis išvadomis, kritikai, o tai nėra kasacinio apskundimo ir bylos nagrinėjimo pagrindas.
Atsiliepime pabrėžiama, kad nuteistasis ne tik suvokė, jog įgijo ir disponavo pagrobtais paveikslais, bet ir žinojo visas nusikaltimo, numatyto BK 189 straipsnyje, aplinkybes. Šias aplinkybes įrodo tai, kad R. M. nužudymas ir jo kolekcijos pagrobimas visuomenėje sukėlė didelį atgarsį, nuteistasis gyveno Kaune, žinojo ir pažinojo nusikaltimą padariusį asmenį ir jo artimuosius, domėjosi R. M. kolekcija, buvo įsigijęs šios kolekcijos katalogą ir jį turėjo, be to, buvo teisiamas už neteisėtą disponavimą R. M. kolekcijos paveikslais. Prokuroras pažymi, kad šioje byloje nustatyta, jog nuteistasis buvo įgijęs net devynis pagrobtos kolekcijos paveikslus, kuriuos V. B., E. B. ir R. L. perdavė laikydamasis konspiracijos, nedalyvaujant kitiems asmenims, kontroliuojant aplinką. Nuteistojo kaltės turinį, anot prokuroro, akivaizdžiai atskleidžia tai, kad dalis paveikslų buvo perduota nusikaltimo organizatoriaus artimam giminaičiui, o paveikslai buvo be rėmų, porėmių, nelygiai apipjaustytais kraštais.
Atsiliepime į kasacinį skundą nurodoma, kad paveikslų vertė ir istorinė, kultūrinė reikšmė, svarbi taikant BK 189 straipsnio 2 dalį, nustatyti remiantis 2000 m. sausio 20 d. prekinės ekspertizės aktu, paveikslai įvertinti: Nr. 3 – „Mirusio Kristaus apraudojimas“ – 100 000–120 000 Lt; Nr. 4 – „Kalnų peizažas“ – 90 000–120 000 Lt; Nr. 9 – „Apleista pilis prie upės“ – 40 000–60 000 Lt; Nr. 14 – „Kalnų krioklys“ – 70 000–90 000 Lt; Nr. 26- „Prekyba daržovėmis“ – 70 000–90 000 Lt; Nr. 35 – „Kristus su mokiniais“ – 90 000–120 000 Lt; Nr. 38 – „Nežinomos kilmingos moters portretas“ – 40 000–60 000 Lt; Nr. 39 – „Nežinomo kilmingo vyro portretas“ – 40 000–60 000 Lt; Nr. 41 – „Nežinomos moters portretas“ – 40 000–50 000 Lt; taip pat nustatyta, kad šie kūriniai turi istorinę–kultūrinę reikšmę bei muziejinę vertę.
Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje esančius teisėtais būdais bei baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautus įrodymus, apklausė kaltinamąjį, liudytojus, teisiamojo posėdžio metu posėdžio pirmininkas perskaitė bylai nagrinėti turinčius reikšmės dokumentus, o nuosprendį, vykdydamas BPK 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus, grindė šiais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais ir, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatų; apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus – E. B. teisinančius – įrodymus.
Prokuroras pažymi, kad liudytojų E. B. ir V. B. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai yra leistini ir teisėti įrodymai, teismai pagrįstai jais rėmėsi, vadovaudamiesi BPK 20 straipsnio nuostatomis, įvertino, palygino su visais bylos duomenimis. Be šių įrodymų, pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi liudytojų R. L., V. L. A. K., V. J. L., M. P., V. B., O. D. parodymais, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Ikiteisminio tyrimo metu buvo rasti devyni pagrobti R. M. kolekcijos paveikslai: automobilio apžiūros metu iš E. B. paimtas paveikslas „Kristus su mokiniais“, kratos metu E. B. gyvenamosiose patalpose rasti ir paimti paveikslai „Kalnų peizažas“, „Apleista pilis prie upės“ ir „Kalnų krioklys“, iš R. L. paimtas paveikslas „Mirusio Kristaus apraudojimas“, iš V. J. L. paimti keturi paveikslai „Prekyba daržovėmis“, „Nežinomos kilmingos moters portretas“, „Nežinomo kilmingo vyro portretas“, „Nežinomos moters portretas“. Liudytojas R. L. parodė, kad nuteistasis E. B. jam 2007 m. vasarą perdavė paveikslą, kurį prašė palaikyti, tai patvirtina ir liudytojos V. L. parodymai, kad jos vyras, būdamas neblaivus, prasitarė apie iš E. B. gautą paveikslą. Liudytojas R. L. taip pat paliudijo, kad E. B. bendravo su O. D. ir parodė jų susitikimų vietą. Liudytoja O. D. patvirtino, kad bendravo su E. B., ir nurodė, kad ji supažindino E. B. su E. B., nes jie turėjo kažkokių „nesuvestų sąskaitų“, tai patvirtino E. B. ir V. B.. Liudytoja E. B. parodė, kad jos brolis V. B. prašė ją nuvykti pas E. B. ir paprašyti, kad šis grąžintų daiktus, kuriuos jis paėmė iš R. M.; kad keturis paveikslus, paimtus iš jos kratos metu, jai davė E. B. Tokias pačias aplinkybes nurodė ir V. B. Apie jų bendravimą dėl paveikslų grąžinimo liudija ir byloje esantys rašytiniai įrodymai (V. B. siųsti laiškai, Lukiškių TIK pateikta informacija). Tai, kad E. B. naudojosi ir realizavo nuosprendyje nurodytus paveikslus, patvirtina ir liudytojas V. B., nurodęs, kad 2006 m. vasarą E. B. atvažiavo į Šventąją ir jo teiravosi apie pasiturinčius draugus, kurie norėtų įsigyti senovinius paveikslus, taip pat jo parodymai apie tai, kad 2007 m. vasario 8 d. jis nuvyko pas E. B., kuris perdavė keturis paveikslus. Liudytojo V. J. L. parodymai patvirtina, kad V. B. jam siūlė paveikslus ir jis įsigijo juos už 70 000 Lt, būtent tie paveikslai iš V. J. L. buvo paimti, kai šis savanoriškai juos atidavė. Liudytojas A. K. atpažino ir bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad visi jam parodyti paveikslai priklausė jo nužudytam dėdei R. M., kurie 1998 m. birželio 30–osios – liepos 1–osios naktį buvo pagrobti iš jo buto, esančio (duomenys neskelbtini). Tokias aplinkybes patvirtina ir Vilniaus apygardos teismo 2000 m. rugsėjo 11 d. nuosprendis, kuriame konstatuota, kad 1998 m. birželio 30 d.–liepos 1 d. R. M. nužudytas iš savanaudiškų paskatų, pagrobtas jo turtas, taip pat ir nagrinėjamoje byloje minimi paveikslai. Šiuo nuosprendžiu pripažinti kaltais ir nuteisti V. B., A. D. (A. D.), I. K., V. P. Taip pat liudytojo A. K. parodymus patvirtina ir tokios aplinkybės, kad realizavus 1998 m. liepos 14 d. nutarimą padaryti poėmį buvo paimti R. M. pagrobtų paveikslų rėmai, porėmiai, kurie apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai, o remiantis 1998 m. liepos 25 d. daiktinių įrodymų apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėti ir pagrobtų paveikslų porėmiai; 2008 m. kovo 31 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. l 1-526 (08), 11-548 (08), kuria nustatyta, kad tirti pateiktas paveikslas Nr. 3 „Mirusio Kristaus apraudojimas“ yra atidalytas nuo porėmio Nr. 3 (paimto iš R. M. buto (duomenys neskelbtini) ir anksčiau sudarė vieną visumą; Nr. 26 „Prekyba daržovėmis“ yra atidalytas nuo porėmio Nr. 26 (paimto iš R. M. buto (duomenys neskelbtini) ir anksčiau sudarė vieną visumą; Nr. 38 „Nežinomos kilmingos moters portretas“ yra atidalytas nuo porėmio Nr. 38 (paimto iš R. M. buto (duomenys neskelbtini) ir anksčiau sudarė vieną visumą; Nr. 39 „Nežinomo kilmingo vyro portretas“ yra atidalytas nuo porėmio Nr. 39 (paimto iš R. M. buto (duomenys neskelbtini) ir anksčiau sudarė vieną visumą; Nr. 41 „Nežinomos moters portretas“ yra atidalintas nuo porėmio Nr. 41 (paimto iš R. M. buto (duomenys neskelbtini) ir anksčiau sudarė vieną visumą. Liudytojų E. B., V. B. ir R. L. parodymais nustatyta, kad šiuos R. M. kolekcijos paveikslus jie gavo iš nuteistojo E. B.. Jų parodymai nuoseklūs, nuo pirmosios apklausos liudytojai nurodė nuteistąjį kaip asmenį, perdavusį jiems paveikslus, patvirtinti akistatose, parodymų patikrinimo vietoje metu. Teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, kad liudytojai būtų tarpusavyje susitarę, turėtų pagrindą apkalbėti E. B. Pažymėtina, kad liudytojai E. B., V. B., R. L. vienas kito nepažinojo, todėl pagal savo santykius su E. B. vertintini kaip trys nepriklausomi šaltiniai, t. y. kaimynas (R. L.), senas pažįstamas, gyvenantis per 200 km (V. B.), ir nusikaltimo, kurio metu buvo pagrobti paveikslai, organizatoriaus sesuo (E. B.).
Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas tinkamai patikrino, ar pirmosios instancijos teismas nepažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimų, ir pagrįstai konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 20, 301 straipsniais, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir pagrįstai pripažino E. B. kaltu pagal BK 189 straipsnio 2 dalį.
Kasacinis skundas atmestinas.
Dėl BK 189 straipsnio 2 dalies taikymo
Kasatorius nurodo, kad teismai neįrodė neteisėto nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo fakto. Dėl to kasatorius daro išvadą, kad negalėjo būti nustatyti ir kiti objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, požymiai, t. y. naudojimasis nusikalstamu būdu įgytu turtu ir jo realizavimas.
Tokie nuteistojo E. B. argumentai nepagrįsti.
BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad turtas gautas nusikalstamu būdu. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto didelės vertės turto ar tokiu būdu gautų didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčių vertybių įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą.
Teismų praktikoje išaiškinta, kad šis nusikaltimas laikomas baigtu nuo nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, naudojimosi juo arba jo realizavimo momento. Kaltininko kaltė šiuo atveju pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. asmuo turi suprasti, jog įgyja nusikalstamu būdu gautą turtą, juo naudojasi arba jį realizuoja, ir to norėti. Įstatymo nereikalaujama, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Įgijimas yra bet kokios formos sandoris, kuriuo neteisėtu būdu gautas turtas perduodamas kaltininkui. Kvalifikuojant padarytą veiką kaip žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą yra svarbus turto perdavimo faktas tretiesiems asmenims, tačiau neturi reikšmės, kokia forma turtas perduodamas ir ar gaunama už tai turtinė nauda, ar ne. Be to, pats žinomai nusikalstamu būdu įgyto turto perdavimas tretiesiems asmenims eliminuoja galimybę pripažinti, kad turtas buvo perduotas teisėtai atitinkama civilinės teisės reglamentuota forma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013).
Nagrinėjamoje byloje teismai priėjo prie išvados, kad nuteistasis E. B. padarė visas tris veikas, numatytas BK 189 straipsnio 2 dalyje, kurios kvalifikuotos kaip vientisas pavienis nusikaltimas. E. B. pirmiausia įsigijo nusikalstamu būdu gautą turtą, po to juo naudojosi ir galiausiai – realizavo. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje akivaizdžiai išskirta ir aptarta kiekviena iš E. B. nustatytų veikų, nurodant konkrečius įrodymus, kurių tyrimo pagrindu teismas priėjo prie išvadų, kad veikos padarytos. Nėra pagrindo teigti, kad E. B. nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo aplinkybės nenustatytos ir jos preziumuojamos vien iš vėlesnių veikų.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kokios turto įgijimo aplinkybės nenustatytos, tačiau kaltinime išdėstė, kokie konkretūs paveikslai buvo neteisėtai įgyti, nurodė laiką, kada E. B. pradėjo disponuoti pagrobtu R. M. turtu. Šis teismas paaiškino ir priežastis, kodėl ikiteisminio tyrimo metu neįmanoma nustatyti konkrečių V. B. aplinkos žmonių, kurie E. B. perdavė iš R. M. pagrobtus paveikslus. Kolegija sprendžia, kad šios nenustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo manyti, jog apkaltinamajame nuosprendyje neišdėstytas ir nemotyvuotas neteisėtas nusikalstamu būdu gauto turto įgijimas. Teismai nurodė bylos duomenų visumą, kuri netiesiogiai patvirtina, kad būtent kasatorius buvo įgijęs konkrečius R. M. kolekcijos paveikslus (liudytojo V. B. parodymai, kad 2006 m. vasarą kasatorius jo teiravosi apie pasiturinčius draugus, kurie domėtųsi paveikslų įsigijimu, kad šis liudytojas Vilniuje būtent iš E. B. paėmė keturis paveikslus parduoti; liudytojo V. J. L. parodymai, kad 2007 m. žiemą V. B. siūlė jam įsigyti senovinių paveikslų, kad pavasarį juos medžioklės metu jam parodė, o vėliau įsigijo, sumokėdamas 70 000 Lt; 2008 m. vasario 10 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, kuriame užfiksuota, kad iš V. J. L. paimti keturi paveikslai, atitinkantys R. M. kolekcijos kataloge (duomenys neskelbtini) iliustracijose pavaizduotus paveikslus; taip pat liudytojos O. D. parodymai, kad E. B. ir V. B. pažinojo vienas kitą, kad V. B. jai buvo sakęs, jog paveikslus perdavė saugoti E. B., kad E. B. parodė, kur gyvena E. B., juos taip supažindino; 2008 m. vasario 9 d. E. B. automobilio apžiūros protokolas ir 2008 m. vasario 15 d. daiktų apžiūros protokolas, kuriuose užfiksuota, kad pas E. B. rastas ir paimtas R. M. kataloge (duomenys neskelbtini) iliustracijoje Nr. 35 pavaizduotas paveikslas „Kristus su mokiniais“; 2008 m. vasario 9 d. kratos protokolas, kuriame užfiksuota, kad pas E. B. namuose rasti ir paimti R. M. kolekcijos paveikslai: „Kalnų peizažas“, „Apleista pilis prie upės“, „Kalnų krioklys“; E. B. parodymai, kad jos brolis V. B. prašė nuvykti pas E. B. ir susigrąžinti iš jo paveikslus, paimtus iš R. M., kad pas ją rastus R. M. paveikslus jai perdavė būtent E. B.; V. B. laiškai seseriai E. B. dėl paveikslų susigrąžinimo ir kt.). Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad šių įrodymų visuma patvirtina, jog būtent E. B. turėjo įgijęs devynis iš R. M. kolekcijos nusikalstamu būdu gautus paveikslus.
Pagal BK 189 straipsnio 2 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas nusikalstamu būdu gautu turtu gali reikštis šio turto įgijimu, naudojimusi ir realizavimu. Priešingai nei teigia kasatorius, kiekvienu konkrečiu atveju baudžiamajai atsakomybei pagal BK 189 straipsnio 2 dalį pakanka konstatuoti, kad buvo padaryta bent viena iš alternatyvių veikų, t. y. kad nusikalstamu būdu gautas didelės vertės turtas ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčios vertybės buvo įgytos, arba buvo naudotos, arba realizuotos. Galima teigti, kad kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi, priešingai negu teigiama skunde, kvalifikuojant kaltininko veiksmus už nusikalstamu būdu įgyto turto realizavimą, įstatymo nereikalaujama, kad prieš tai būtų nustatyta, kaip tas turtas buvo įgytas, taip pat ar juo buvo naudotasi.
Dėl nenagrinėtinų skundo argumentų ir BPK normų taikymo
Kasatorius ginčija teismų išvadas, padarytas ištyrus ir įvertinus liudytojų V. B. bei E. B. parodymus dėl to, kad E. B. šiems asmenims perdavė R. M. kolekcijos paveikslus; nurodo, kad teismai nevertino nurodytų asmenų parodymų patikimumo, taip pat nepasisakė dėl atsiskaitymo už realizuotus paveikslus aplinkybių, t. y. ar buvo atsiskaityta su pačiu E. B., kokiu tikslu iš tiesų buvo paimtos E. B. paskolos iš banko; taip pat nesutinka su teismų išvadomis, kad jis gavo 70 000 Lt iš V. J. L. už keturis R. M. paveikslus ir kad šiam sumokėjo 20 000 Lt už tarpininkavimą parduodant paveikslus, o jei ir sumokėjo, tai, kasatoriaus manymu, iš jo turėjo būti konfiskuota ne 70 000 Lt, o 50 000 Lt.
Atsakydama į tokius skundo argumentus teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatinėjant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, tarp jų ir kaltinamasis (nuteistasis), jo gynėjas, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Dėl to kaltininkui nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Taigi, kasacinio skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų, leidžiančių konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.
Patikrinus skundžiamus nuosprendį ir nutartį teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad byloje įrodytomis pripažintas bylos aplinkybes teismai nustatė laikydamiesi BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.
Teismai, vertindami kasaciniame skunde kritikuojamus liudytojų V. B. ir E. B. parodymus, patikrino juos patikimumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nenustatytas liudytojų suinteresuotumas apkalbėti E. B., duoti klaidinamus parodymus dėl reikšmingų bylos aplinkybių, taip pat nėra nustatytų priešiškų šių asmenų santykių, E. B. su V. B. tarpusavyje nebendravo, todėl derinti parodymų negalėjo ir neturėjo intereso, o šių liudytojų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklūs, atitiko kitus byloje surinktus įrodymus, t. y. įrodymai, susieti į vientisą grandinę, vieni kitus patvirtino.
Pirmosios instancijos teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 1–3 punktų reikalavimų, priimtame nuosprendyje aiškiai nurodė visas įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes: tiek nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi ir realizavimą, tiek nustatydamas E. B. kaltę – tiesioginę tyčią. Tai, kad E. B. nesutinka su jo kaltinimą patvirtinančiais įrodymais ir jų tyrimo pagrindu teismų padarytomis išvadomis, nėra pagrindas keisti ar naikinti teisingus ir teisėtus žemesnių instancijų teismų sprendimus.
Byloje nustatyta, kad E. B., realizavęs keturis paveikslus, savo naudai įgijo 70 000 Lt. Šie pinigai, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti. Teismai nustatė, kad per V. B. E. B. iš V. J. L. gavo 70 000 Lt už realizuotus R. M. paveikslus: „Prekyba daržovėmis“, „Nežinomos kilmingos moters portretas“, „Nežinomo kilmingo vyro portretas“, „Nežinomos moters portretas“, o tai, kur dalį šių pinigų E. B. panaudojo (perdavė 20 000 Lt V. B. už tarpininkavimą ar ne), veikos kvalifikavimui ir BK 72 straipsnio 2 dalies taikymui neturi teisinės reikšmės. Į analogišką E. B. apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3, 5 dalių nuostatų, atsakė nutartyje.
Taigi, darytina išvada, kad atsižvelgiant į paduoto kasacinio skundo ribas, kasacine tvarka skundžiamų pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties turinys neduoda pagrindo įžvelgti esminių BPK nuostatų pažeidimų ar netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, dėl kurių šiuos skundžiamus teismų sprendimus reikėtų keisti ar bylą E. B. nutraukti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo E. B. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Dalia Bajerčiūtė
Aldona Rakauskienė
Tomas Šeškauskas
