Baudžiamoji byla Nr. 1-180-1208/2026
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-43466-2025-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1;
1.1.9.2; 1.1.9.7; 1.2.25.5; 2.12.2.8; 1.1.7.2.4; 1.1.10.1.1; 1.1.8.11; 1.1.8.12; 2.3.6.4.5.1;
2.3.6.4.5.2; 2.4.1.3; 2.1.16.1.10
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
NUOSPRENDIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. sausio 13 d.
Prienai
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Agneta Bulakė,
sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei,
dalyvaujant prokurorui Tomui Buškevičiui,
kaltinamajai V. P. ir jos gynėjai advokatei Dianai Ingridai Vinklerytei,
viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), įgijusi vidurinį išsilavinimą, išsiskyrusi, nedirbanti, vaiko priežiūros atostogose, faktiškai gyvenanti adresu: (duomenys neskelbtini), teista:
1) Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų 2020 m. gegužės 12 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį, 284 straipsnį – vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹ straipsniu, paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, 2021 m. spalio 11 d. išregistruota iš probuojamų asmenų registro;
2) Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – paskirta 6 mėnesių viešųjų darbų bausmė, įpareigojant neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, bausmės neatlikusi,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Teismas
nustatė:
I. Teismo nustatytos aplinkybės
1. V. P. 2025 m. gruodžio 14 d., apie 18.18 val., (duomenys neskelbtini), ties (duomenys neskelbtini) pastatu, pažeisdama Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – lengvąjį automobilį BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį UAB „Renti“, būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau kaip 1,51 promilių neblaivumas (18.58 val. alkoholio kiekio matuokliu nustatytas 2,55 promilių neblaivumas), kuomet nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį.
2. Šiais savo veiksmais V. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
II. Byloje surinkti įrodymai
3. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamoji V. P. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad susipyko su artimaisiais, susinervino ir norėjo važiuoti pasiaiškinti. Pradėjo gerti apie 17 val., baigė gerti gal 20 min. prieš sėdant į automobilį. Namie išgėrė visą 0,5 l talpos butelį brendžio ir sėdo už vairo. Būdama neblaivi nesuprato, ką daro. Pavažiavo kokius 500 m., nesuvaldė automobilio. Automobilis priklauso UAB „Renti“, jo valdytojas yra R. B., kuris yra jos sugyventinis. Automobilis buvo laikomas namų kieme, o rakteliai buvo namuose. R. B. nežinojo, kad ji vairuos. Su nustatytu neblaivumu sutinka. Dėl šio įvykio labai gailisi, ateityje daugiau taip nebus. Anksčiau turėjo teisę vairuoti, tačiau ši teisė yra atimta, kadangi ji vairavo neblaivi. Neblaivi ir be teisių vairavo pirmą kartą. Šalia jos niekas nevažiavo, ji buvo viena. Atsitrenkusi į medį susižalojo, jai buvo sužeistas kaklas, krūtinė, ranka, smakras. Pareigūnus iškvietė šalia esantis kaimynas, pati pareigūnams neskambino. Jai paskirta bausmė viešieji darbai, jos dar nepradėjo atlikinėti, nes dabar tik baigia pasveikti, paskirtų valandų dar neišdirbo.
4. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji prisipažino padarius nusikalstamą veiką, paaiškino jos padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinamoji, jos gynėja ir prokuroras sutiko, kad nebūtų apklausiami liudytojai, tiriami kiti įrodymai, kaltinimas pareikštas dėl vieno nesunkaus nusikaltimo padarymo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla teisiamajame posėdyje išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad kiti bylos duomenys teisme būtų tiriami ir skelbiami, šie bylos duomenys buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
5. Įtariamąja apklausta V. P. kalta prisipažino ir parodė, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena su savo sugyventiniu R. B. ir savo dviem mažametėmis dukromis. Sugyventinis R. B. nuo gruodžio 2 d. iki gruodžio 23 d. atlieka arešto bausmę Alytaus kalėjime. Šių metų sausio mėnesį sugyventinis R. B. pirko lizingu automobilį BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), už 5 000 Eur, iš įmonės UAB „Renti“. Ji moka važiuoti automobiliu ir turėjusi vairuotojo pažymėjimą, bet šiuo metu jis yra atimtas, kadangi ji 2021 m. vairavo automobilį šiek tiek išgėrusi, buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. 2025 m. gruodžio 14 d., apie 17.00 val., mama pasiėmė mergaites iš namų, jas išsivežė į eglutės įžiebimą, o ji liko namuose viena. Likusi namie viena pradėjo liūdėti, kad jos nesivežė kartu su mergaitėmis, jog sugyventinio nėra namie. Tada pasiėmė iš spintelės brendžio butelį ir gėrė namuose viena. Išgėrusi alkoholio, negali paaiškinti kodėl, bet pasiėmė nuo spintelės R. B. automobilio BMW AG raktus ir išvažiavo iš namų. Automobiliu važiavo viena. Vairuodama automobilį buvo užsisegusi saugos diržą. Nuvažiavusi nuo namų apie 500 m., tamsiu paros metu nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį. Įvykus eismo įvykiui susižalojo krūtinę ir kaklą. Netrukus į įvykio vietą atvyko medikai ir policijos pareigūnai, kurie įformino įvykį, davė pūsti į alkoholio matuoklį. Kas iškvietė medikus ir policiją nežino, nes buvo trumpam praradusi sąmonę. Žino, kad įpūtė į alkoholio matuoklį virš dviejų promilių. Medikai apžiūrėjo ir dėl patirtų sužalojimų išvežė į (duomenys neskelbtini). Gailisi padariusi nusikalstamą veiką, visiškai prisipažįsta, kad vairavo automobilį būdama neblaivi (b. l. 118–121).
6. Liudytojas R. B., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad nuo gruodžio 2 d. iki gruodžio 23 d. atlieka bausmę Alytaus kalėjime. Gerai pažįsta V. P., kuri yra jo sugyventinė. Kaip sugyventiniai gyvena apie dvejus metus, namuose adresu: (duomenys neskelbtini). Jis turi automobilį BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2025 m. sausio mėn. pirko lizingu išsimokėtinai iš UAB „Renti“. Automobilį pirko už 5 000 Eur, kas mėnesį mokėdavo po 260 Eur. Kai išvažiavo į Alytaus kalėjimą atlikti paskirtos arešto bausmės, savo automobilį paliko sugyventinei V. P. namų kieme. Nežinojo, kad sugyventinė V. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, prie jo yra vairavusi automobilį, matė, kad moka važiuoti, bet niekada nekilo klausimas, ar ji turi vairuotojo pažymėjimą. Kai paskambino 2025 m. gruodžio 15 d., kalbant V. P. pradėjo verkti. Paklausus, kas atsitiko, pasakė, kad prisidirbo, kad 2025 m. gruodžio 14 d. vakare važiavo su automobiliu BMW AG, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį, pati susižalojo ir apgadino automobilį. Viktorijos paklausus, ar vairavo blaivi, ji prisipažino, kad buvo išgėrusi. Savo sugyventinei V. P. pretenzijų neturi, kad važiavo su automobiliu ir išoriškai jį apgadino (b. l. 59–62).
7. Liudytoja E. V., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad dirba Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėja. 2025 m. gruodžio 14 d. dirbo nuo 08.00 val. iki 20.00 val. vakaro. 2025 m. gruodžio 14 d. tarnybiniu automobiliu patruliuojant (duomenys neskelbtini) mieste kartu su Reagavimo skyriaus jaunesniuoju tyrėju R. S., apie 18.18 val. iš budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), automobilis atsitrenkė į medį, moteriai apie 40 m. Nuvykus (duomenys neskelbtini) gatvėje prie namo Nr. 8 rado automobilį BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje buvo vyriškis T. Š., kuris paaiškino, kad būdamas kieme išgirdo garsų dungtelėjimą, atbėgus iš kiemo į kelią pamatė automobilį BMW AG, atsitrenkusį į pakelės medį, tada staigiai apie įvykį pranešė pagalbos telefonu 112, iškvietė medikus ir policiją. T. Š. priėjęs arčiau automobilio pamatė už automobilio vairo moterį, daugiau asmenų automobilyje nebuvo. T. Š. daugiau nieko apie šį įvykį pasakyti negalėjo, nes kaip jis įvyko nematė. Nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo V. P., būdama neblaivi. Patikrinus alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. ARFM-0242, pirmuoju tikrinimu 18.39 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.58 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. Patikrinus duomenų bazę buvo nustatyta, kad V. P. neturi vairuotojo pažymėjimo, neturi teisės vairuoti, tačiau vairavo motorinę transporto priemonę. V. P. vairuodama automobilį nepasirinko saugaus važiavimo greičio ir atsitrenkė į pakelės medį. Eismo įvykio metu apgadintas automobilis, V. P. automobiliu važiavo viena. Automobilio BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra UAB „Renti“, o automobilio valdytojas R. B. Automobilis išvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, adresu Santaikos g. 31D, Alytus, automobilis užplombuotas. V. P. surašytas neblaivumo nustatymo aktas. Surašyta priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktas. Kadangi V. P. išvežta į (duomenys neskelbtini) ligoninę, ši nepasirašė ant neblaivumo nustatymo akto ir priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 51–54).
8. Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo užfiksuota, kad 2025 m. gruodžio 14 d., apie 18.18 val., V. P., neturėdama teisės vairuoti transporto priemones (teisė vairuoti atimta) ir būdama neblaivi, kai jai nustatytas daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas (pirmu tikrinimu 18.39 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, antru tikrinimu 18.58 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas) vairavo R. B. priklausančią motorinę transporto priemonę BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tiesiame kelio ruože nepasirinko saugaus važiavimo greičio, jo nesuvaldė ir atsitrenkė į šalia sodybos esantį medį. Eismo įvykio metu nukentėjo vairuotoja V. P., kuri dėl patirtų sužalojimų išvežta į (duomenys neskelbtini). Eismo įvykio metu apgadinta transporto priemonė. Automobilis BMW AG saugomas aikštelėje, adresu Santaikos g. 31D (b. l. 6–11).
9. Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus tyrėjos E. V. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad eismo įvykio metu nukentėjo neblaivi V. P., kuri buvo skubiai GMP automobiliu išvežta į (duomenys neskelbtini), todėl šaukimas atvykti į Prienų policijos komisariatą neišduotas. Apie įvykį informuota vairuotojos mama I. K. V. P. važiavo viena, eismo įvykį mačiusių asmenų nėra. Eismo įvykio metu apgadintas medis šalia sodybos, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 25–26).
10. Įvykio vietos apžiūros protokolu apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini) namo. Gatvė asfaltuota, plotis 4,70 m. Dešinėje gatvės pusėje yra mūrinis namas pažymėtas Nr. 8. Pagal važiavimo kryptį, ties minėto namo tvora skersai gatvės stovi mėlynos spalvos automobilis BMW AG, kurio priekinė dalis nukreipta į sodybos vartus. Automobilio priekinės dalies kairė pusė remiasi į medį, esantį prie sodybos įvažiavimo vartų. Ant automobilio galinės dalies pritvirtintas valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini), priekinėje automobilio dalyje valstybinio numerio ženklo nėra. Automobilio variklis išjungtas. Mirksi avarinio sustojimo šviesos. Automobilio priekinė dalis apgadinta, t. y. priekinis bamperis, kairės pusės priekinis žibintas, kapotas, kairės pusės priekinis sparnas bei ratas, valstybinio numerio ženklas bei jo rėmelis, grotelės ir priekinis stiklas. Užvedimo spynelėje automobilio raktelio nėra. Automobilio salone, po eismo įvykio, yra iššovusios oro pagalvės. Automobilio salono galinėje dalyje, už vairuotojo pusės, ant grindų yra keturios tuščios plastikinės talpos, t. y. dvi talpos su užrašu „Blindos alus“, kita plastmasinė talpa nuo vandens bei energetinio gėrimo. Automobilio salone netvarkinga ir nešvaru. Priekinėje dalyje, vairuotojo pusėje, ant grindų numestas pakelis cigarečių bei nuorūka. Durelių daiktadėžėse sudėti įvairūs smulkūs daiktai. Bagažinėje padėta žemų dažnių kolonėlė, atsarginis ratas bei tuščios metalinės skardinės nuo energetinio gėrimo. Ant automobilio, kairėje pusėje esančios durų atramos yra metalinė lentelė su VIN kodu (duomenys neskelbtini). Nuo automobilio 7,90 m atstumu yra pasklidusios automobilio plastmasinės dalys. Automobilis iš įvykio vietos paimtas ir išvežtas saugojimui adresu Santaikos g. 31D, Alytus. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Paimtas automobilio registracijos liudijimas Nr. K0227189 (b. l. 12–22).
11. Neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad Alytaus AVPK Prienų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus jaunesnysis tyrėjas R. S. atliko V. P. neblaivumo patikrinimą prietaisu „Alcotest 6810“, ARFM-0242“, patikros Nr. 2401961. Pirmuoju tikrinimu 18.39 val. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, antruoju tikrinimu 18.58 val. nustatytas 2,55 promilių neblaivumas. V. P. nustatyti neblaivumo požymiai – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba. Įvertinus bendrą asmens būklę, nustatyta, kad V. P. eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą (užsimerkusi ir atsimerkus) negali (b. l. 23).
12. VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad automobilio BMW vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 4 180 Eur (b. l. 29).
13. AB „Regitra“ išraše apie kelių transporto priemonių nurodyta, kad transporto priemonės BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra UAB „Renti“, valdytojas – R. B. (b. l. 27).
14. 2025 m. sausio 22 d. transporto priemonės valdymo ir naudojimosi sutartimi Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyta, kad UAB „Renti“ perduoda automobilį BMW, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), naudotis R. B. (b. l. 33–41).
III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
15. Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako ir tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
16. Byloje surinkti ir ištirti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, patvirtina, kad V. P. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje vairavo automobilį BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdama neblaivi, kai jos iškvėptame ore buvo nustatyta 2,55 promilių etilo alkoholio koncentracija. Kaltinamoji V. P., apklausiama tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje, kaltę pripažino, parodė, kad įvykio dieną ji viena namuose išgėrė 0,5 l talpos brendžio butelį, pasiėmė sugyventinio, kurio tuo metu nebuvo namuose, automobilio raktelius ir išvažiavo iš namų. Nuvažiavus nuo namų apie 500 m., nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į medį, susižalojo. Atvykę į įvykio vietą, pareigūnai patikrino jos blaivumą, jai nustatė daugiau nei dviejų promilių neblaivumą, su nustatytu neblaivumu ji sutinka. Aplinkybę, jog būtent V. P. vairavo šį automobilį ir tai ji darė būdama neblaivi, patvirtina ne tik pačios kaltinamosios parodymai, bet ir policijos pareigūnės tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotos aplinkybės, kad gavus pranešimą apie eismo įvykį ir nuvykus į įvykio vietą buvo nustatyta, kad kaltinamoji V. P. tiesiame kelio ruože nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į šalia sodybos esantį medį, V. P. nustatytas neblaivumas. Iš neblaivumo nustatymo akte užfiksuotų duomenų matyti, kad 2025 m. gruodžio 14 d., 18.39 val. V. P. nustatytas 2,58 promilių neblaivumas, o 18.58 val. – 2,55 promilių neblaivumas. Teismas nenustatė aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas abejoti šių įrodymų tikrumu ir objektyvumu, todėl jais vadovaujasi. Taigi, bylos nagrinėjimo metu neginčijamai įrodyta, kad kaltinime nurodytą automobilį vairavo būtent kaltinamoji ir kad ji transporto priemonę vairavo būdama neblaivi, kai abiejų atliktų patikrinimų alkotesteriu metu jai buvo nustatytas didesnis nei 1,51 promilės neblaivumas, t. y. ji padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.
17. Iš kaltinamosios duotų parodymų ir nustatytų objektyvių aplinkybių darytina pagrįsta išvada, kad V. P. suvokė, jog vairavo automobilį būdama neblaivi bei norėjo taip veikti (apklausiama teisme nurodė, kad alkoholį vartojo tą pačią dieną, baigė gerti 20 min. prieš vairuodama automobilį), žinodama, kad yra išgėrusi 0,5 l talpos brendžio butelį, priėmė sprendimą vairuoti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.
IV. Bausmės skyrimo motyvai
18. Už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymą numatytos baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės.
19. Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54, 61 straipsnių nuostatomis, atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą, padarymo aplinkybes ir jos baigtumą, kaltininkės kaltės formą, asmenybę bei kitas ją charakterizuojančias aplinkybes, vertina nustatytas atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį.
20. V. P. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis. Kaltinamoji transporto priemonę vairavo gyvenamojoje vietovėje, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė automobilio ir sukėlė eismo įvykį – atsitrenkė į šalia gyvenamosios sodybos esantį medį. Teismas pažymi, kad vairavimas esant neblaiviam iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad V. P., vairuodama transporto priemonę būdama neblaivi, sukėlė didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmonių sveikatai ir gyvybei, tik laimingo atsitiktinumo dėka dėl jos sukelto eismo įvykio nekilo sunkesnių padarinių. Kaltinamoji praeityje administracine tvarka bausta už vairavimą neblaiviai, neturėdama teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai nustatytas sunkus neblaivumo laipsnis, kas reiškia, kad ji nepadarė tinkamų išvadų ir, visiškai ignoruodama teisės aktų reikalavimus, vėl nusikalto. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad anksčiau kaltinamajai taikytos administracinės nuobaudos, nesulaikė kaltinamosios nuo nusikalstamos veikos darymo, anksčiau paskirtos piniginės baudos buvo visiškai neefektyvios. V. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamojo posėdžio metu prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, nurodė besigailinti ją padariusi, ką teismas pripažįsta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
21. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo nauja BK 27 straipsnio redakcija (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija Nr. XIV-2573) ir šio straipsnio 1 dalyje jau nurodoma, jog teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Taigi įsigaliojus naujai baudžiamojo įstatymo redakcijai, teismas asmenį recidyvistu pripažįsta ne savaime (nustačius pakartotinės nusikalstamos tyčinės veikos padarymo faktą), tačiau įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą, tarpusavio ryšį, kaltininko asmenybę ir kitas aplinkybes, t. y. motyvuotu sprendimu. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė pripažinti kaltinamosios V. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką ji padarė būdama recidyviste. Iš įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų išrašo apie fizinį asmenį matyti, kad V. P. byloje nagrinėjamą tyčinę nusikalstamą veiką padarė esant neišnykusiam teistumui, netrukus po tai, kai jai 2025 m. lapkričio 10 d. nuosprendžiu jai buvo paskirta viešųjų darbų bausmė. Be to, V. P. bausta administracine tvarka, tame tarpe ir už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, paskirtų baudų nėra sumokėjusi. Minėtos aplinkybės patvirtina, kad V. P. savo elgesio nekeičia, švelnesnės bausmės teigiamos įtakos jos elgesiui neturėjo, kadangi asmuo ir vėl nusikalto. Teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, sprendžia, kad yra pagrindas pripažinti V. P. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
22. Teismas, įvertinęs visas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už nusikalstamą veiką skyrus prokuroro pasiūlytą bausmės rūšį – areštą, jos dydį nustatant artimą sankcijoje numatytam šios bausmės rūšies vidurkiui – 60 parų.
23. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, V. P. prisipažino padariusi jai inkriminuojamą nusikalstamą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu ir V. P. skirtina galutinė 40 parų arešto bausmė.
24. Šioje byloje nagrinėjama V. P. nusikalstama veika buvo padaryta neatlikus Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės, todėl nagrinėjamu atveju šiuo nuosprendžiu jai paskirta arešto bausmė BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu visiško bausmių sudėjimo būdu bendrinama su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme. Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. paskirta bausmė – 6 mėnesiai viešųjų darbų, įpareigojant ją per mėnesį išdirbti po 30 valandų visuomenės labui, t. y. iš viso 180 valandų viešųjų darbų. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 punkto b) papunkčiu, 1 arešto para yra prilyginama 9 viešųjų darbų valandoms, taigi minėtu teismo baudžiamuoju įsakymu V. P. paskirtos 180 valandų viešųjų darbų yra prilyginamos 20 parų arešto bausmei (180 / 9 = 20). Atsižvelgiant į tai, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (40 parų arešto) pridedama visa Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos neatliktos bausmės dalis (20 parų arešto), ir V. P. skiriama galutinė subendrinta 60 parų arešto bausmė. Bausmės bendrinamos visiško sudėjimo būdu atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančias aplinkybes.
25. BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmeniui, nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų. Atidėdamas paskirtos arešto bausmės vykdymą, teismas gali paskirti nuteistajam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Šiuo atveju nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Teismas taip pat paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3, 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.
26. Teismų praktikoje sprendžiant klausimus dėl terminuoto laisvės atėmimo (arešto) bausmės vykdymo atidėjimo laikomasi nuomonės, kad įstatymų leidėjas, numatydamas galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, netiesiogiai įpareigojo teismus neapriboti laisvės teisiamiesiems, kai tai įmanoma (pvz. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zODYtNzQ2LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-386-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-386-746/2015">2K-7-386-746/2015</a>), todėl esamomis aplinkybėmis pagrįstai manytina, jog bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, gali būti pasiekti ir be realaus arešto bausmės atlikimo. Teismo nuomone, V. P. nesiekia tokio pavojingumo, kad ją reikėtų izoliuoti nuo visuomenės net ir neilgam laikui. Kaltinamosios elgesio ilgesnė kontrolė laisvėje bus efektyvesnė priemonė nei trumpalaikis izoliavimas, kad ji ateityje daugiau nenusikalstų. Taip pat atsižvelgtina į tai, kad kaltinamoji turi du nepilnamečius vaikus, iš kurių vienas yra mažametis. Pažymėtina, kad jei V. P. nesilaikys arešto bausmės atidėjimo pareigų, bausmę vykdanti institucija turės teisę kreiptis į teismą dėl bausmės atidėjimo panaikinimo kaltinamajai.
27. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, kaltinamosios atžvilgiu taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, jai skirtinos bausmės vykdymas atidėtinas 8 (aštuonių) mėnesių terminui, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus – dalyvauti elgesio pataisos programoje (BK 75 straipsnio 6 dalies 6 punktas) bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 6 dalies 10 punktas).
V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai
28. BK 68 straipsnyje įtvirtinta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tuo pačiu ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.
29. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad V. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdama specialios teisės – teisės vairuoti transporto priemones (šia teise buvo uždrausta naudotis anksčiau, paskiriant administracinio poveikio priemonę, teisės vairuoti nėra susigrąžinusi), tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio svarstyti klausimo dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimo. Šios baudžiamojo poveikio priemonės esmė yra asmeniui nustatytas draudimas naudotis konkrečia specialia teise, nepriklausomai nuo to, jis yra ją teisėtai įgijęs ar ne. Tokiu atveju, kai asmuo neturi tokios teisės, šios priemonės poveikis yra prevencinis, nes jos taikymas ne tik užkerta kelią naudotis specialia teise, bet ir apriboja galimybę ją įgyti. Vairavimas esant neblaiviam yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga V. P. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.
30. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad pagal BK 68 straipsnio 2 dalį teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Teismo vertinimu, šiuo atveju, kai asmuo nusikalstamą veiką padarė kai jam nustatytas 2,55 promilių neblaivumas daugiau nei šešis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, nuo kurios yra draudžiama vairuoti kelių transporto priemones, trumpiausias – vienerių metų šios teisės atėmimo terminas nėra pateisinamas. Teismas pažymi ir tai, kad už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas daugiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės neblaivumas, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 422 straipsnio 5 ir 6 dalyse numatyta privaloma skirti administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių. Kadangi V. P. nusikalstamą veiką padarė neturėdama teisės vairuoti, anksčiau ji bausta už transporto priemonių vairavimą esant neblaiviai, ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, be to, tik laimingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkių tokio poelgio padarinių, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ir valstybės siekį padidinti saugumą kelyje, užkirsti kelią neblaiviems vairuotojams dalyvauti eisme, kuo būtų užtikrintas visuomenės saugumas, V. P. nustatytinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones terminas – 4 metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
31. Tarp baudžiamojo poveikio priemonių, išvardintų BK 68 straipsnyje, yra ir turto konfiskavimas. Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šiame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 5 dalyje, be kita ko, nurodoma, jog tuo atveju, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Teisminėje praktikoje ne kartą išaiškinta, kad automobilis, kurį vairuojant padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, yra šios nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir atitinka Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje numatyto konfiskuotino turto požymius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTc4OC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-788/2022">2K-123-788/2022</a> ir kt.).
32. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimo padarymo metu V. P. vairavo automobilį BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajai, o trečiajam asmeniui – UAB „Renti“ (b. l. 27). Automobilis atitinka konfiskuotino turto pagal BK 72 straipsnio 1 dalį požymius, todėl turi būt taikomas turto konfiskavimas. Byloje nenustatyta BK 72 straipsnio 4 dalies aplinkybių. Taigi, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, gali taikydamas baudžiamojo poveikio priemonę iš kaltininko išieškoti vairuoto automobilio vertę atitinkančią pinigų sumą.
33. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma liudija, kad 2025 m. gruodžio mėn. vidutinė automobilio BMW (2010 m. gamybos) kaina Lietuvoje buvo 4 180 Eur (su PVM) (b. l. 29). Kitų duomenų, kurie patvirtintų kitokią automobilio vertę, byloje nėra.
34. Teismas, atsižvelgęs į tai, jog V. P. įvykdė šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemonėmis taisyklių pažeidimą, o byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurias vertinant galima būtų teigti, jog aptartos baudžiamosios poveikio priemonės skyrimas aiškiai prieštarautų proporcingumo ir teisingumo principams, daro išvadą, kad taikytinos BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatos ir iš V. P. išieškotina automobilio BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertę atitinkanti pinigų suma – 4 180 Eur.
VI. Kiti klausimai
35. V. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikintina.
36. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad teisme 2025 m. gruodžio 29 d. yra gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų 141,56 Eur priteisimo iš kaltinamosios, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo teisme (b. l. 141–146). BPK 106 straipsnyje numatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Alytaus apylinkės teismo 2025 m. gruodžio 29 d. nutartimi, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu, V. P. buvo paskirta gynėja. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. P. šiuo metu nedirba, paskirtų administracinių baudų nėra sumokėjusi, be to, šiuo nuosprendžiu nuspręsta kaltinamosios atžvilgiu taikyti turto konfiskavimą, iš jos išieškant konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimas šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, todėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš V. P. nepriteistinos.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 304–305, 307–308 straipsniais,
nusprendžia:
V. P. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jai 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu ir V. P. skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę visiško bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų 2025 m. lapkričio 10 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prieš tai viešųjų darbų bausmę pagal bausmių keitimo taisykles pakeitus į areštą, ir V. P. paskirti galutinę subendrintą 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 8 (aštuoniems) mėnesiams, neskiriant intensyvios priežiūros.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 6 dalies 6 ir 10 punktais, įpareigoti V. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu dalyvauti elgesio pataisos programoje bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti V. P. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 4 (ketverius) metus, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Informuoti AB „Regitra“ apie specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones V. P. atėmimą 4 (ketveriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, iš V. P. konfiskuoti automobilio BMW AG, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą – 4 180 Eur (keturis tūkstančius vieną šimtą aštuoniasdešimt eurų).
V. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, pripažinti V. P. recidyviste.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš V. P. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja Agneta Bulakė
