Dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės

Nr. DOK-4153

Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13788-2023-4

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. gruodžio 19 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Irmanto Šulco, Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė) ir Eglės Zemlytės,

susipažinusi su 2025 m. lapkričio 27 d. paduotu atsakovų Y. Ch. ir O. Y. kasaciniu skundu dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties peržiūrėjimo

n u s t a t ė :

Atsakovai Y. Ch. ir O. Y. padavė kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės O. P. ieškinį atsakovams Y. Ch., O. Y. dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės; trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. P.

Kauno apylinkės teismas 2025 m. balandžio 30 d. sprendimu ieškinį tenkino ir atidalijo atsakovams Y. Ch. ir O. Y. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių 112/1000 dalių negyvenamosios patalpos–neįrengtos pastogės (duomenys neskelbtini) iš bendrosios dalinės nuosavybės, atsakovams Y. Ch. ir O. Y. priteisiant 2275,35 Eur kompensaciją pinigais iš ieškovės O. P.; teismas priteisė ieškovei O. P. 87,95 kv. m negyvenamąją patalpą–neįrengtą pastogę (duomenys neskelbtini) (111/125 dalių ir 112/1000 dalių) natūra.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartimi paliko nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą.

Atsakovai Y. Ch. ir O. Y. kasaciniu skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. rugsėjo 24 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 30 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti.

Atsakovų kasacinis skundas paduotas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose įtvirtintais kasacijos pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi, kad kasacinis teismas tikrina apeliacinės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtiniais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, kad kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui.

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą, ir argumentuotai pagrįsti, kad šis teisės pažeidimas turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasacinį skundą paduodant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, faktines aplinkybes, ir argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasaciniame skunde nurodomi tokie esminiai argumentai:

1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai netinkamai aiškino ir taikė CK 4.79 straipsnio 2 dalies nuostatas, įtvirtinančių bendraturčio teisę parduoti savo dalį daikto bet kuriam asmeniui, kai kiti bendraturčiai atsisako pasinaudoti savo pirmenybės teise pirkti, ta kaina, kuria ji buvo pasiūlyta bendraturčiui, o tuo pačiu ir kitų asmenų teisę įsigyti daikto dalį iš šio daikto bendraturčio, kai kitas bendraturtis šią daikto dalį atsisako pirkti už jam pasiūlytą tą pačią kainą. Ieškovės ieškinys Kauno apylinkės teisme gautas 2023 m. gruodžio 14 d., t. y. nepraėjus nė 10 mėnesių po pasiūlymo jai įsigyti šį turtą pirmumo teise gavimo ir praėjus vos 8 mėnesiams po to, kai ieškovei atsisakius pirkti 112/1000 dalis negyvenamosios patalpos–neįrengtos pastogės už pardavėjų pasiūlytą kainą, už tą pačią kainą šis turtas buvo parduotas atsakovams. Ieškiniu dėl palėpės dalies atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ieškovė įgijo palėpės dalį žymiai pigiau negu būtų įgijusi pirkdama tą dalį. Todėl ieškovė yra nesąžininga, piktnaudžiaujanti šalis.

2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė atsakovų konstitucines teises į jų nuosavybės neliečiamumą bei netinkamai aiškino ir taikė CK 4.80 straipsnio 2 dalies nuostatą, jog atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės vykdomas daiktą padalijant natūra ir tik tokio atidalijimo galimybės nesant vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais, CK 4.93 straipsnio 1 dalies nuostatą, jog Lietuvos Respublika garantuoja visiems savininkams vienodą teisių apsaugą ir 2 dalies 1 punkto nuostatą, jog niekas neturi teisės paimti iš savininko nuosavybę prievarta. Teismai nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, pagal kurią atidalijimui natūra teikiama pirmenybė, o tik nesant galimybės atidalyti natūra, yra priteisiama kompensacija pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-780/2003; 2005 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2005; 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy04NS8yMDA2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-85/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-85/2006">3K-3-85/2006</a>; 2008 m. lapkričio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy00NjYvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-466/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-466/2008">3K-7-466/2008</a>; 2009 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-21/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-21/2009">3K-3-21/2009</a>; 2011 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTMvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-253/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-253/2011">3K-3-253/2011</a>; 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTIvMjAxMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-512/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-512/2011">3K-3-512/2011</a>).

3. Teismai netinkamai taikė CK 1.5 straipsnio 4 dalies nuostatą, jog teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismai nusprendė paimti atsakovų nuosavybės teise valdomą nekilnojamojo turto dalį bei perduoti ją bendraturtei ieškovei prieš atsakovų valią, nors ieškovė turėjo galimybę tą patį turtą įsigyti pirmumo teise ir šios teisės atsisakė.

4. Teismai nustatydami palėpės vertę pasirėmė teismo eksperto rašytine konsultacija ir netinkamai taikė Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 patvirtintos Turto ir verslo vertinimo metodikos 28.3 punkto, 56 punkto, 57 punkto, Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnio 10 dalies ir 102-ojo Tarptautinių vertinimo standartų „Vertės pagrindai“ priedo „TVS apibrėžti vertės pagrindai“ punkto A 10.01 nuostatas.

5. Teismai, neištyrę ir neišsiaiškinę visų esminių bylos aplinkybių, neleistinai tendencingai (išskirtinai ieškovės naudai) interpretavo byloje surinktus įrodymus, taip iš esmės pažeisdami CPK 185 straipsnį, 263 straipsnio 1 dalį, 265 straipsnio 1 dalį. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, jog neva atidalyti pastogę natūra neįmanoma, ir taip pažeidė CPK 6, 12, 13, 17 straipsniuose įtvirtintus rungimosi, dispozityvumo, asmens lygybės įstatymui ir teismui, šalių procesinio lygiateisiškumo principus, bei buvo šališki šioje byloje, nes atsakovai pateko į žymiai nepalankesnę padėtį, palyginus su oponente – ieškove. Pirmosios instancijos teismas sprendime nurodė argumentą „atsakovų interesas naudotis bendrąja daline nuosavybe nevertintinas kaip labai svarbus“. Pacituotą skundžiamo sprendimo teiginį atsakovai vertina ir kaip jų diskriminavimą tautybės pagrindu (abu atsakovai yra ukrainiečiai), pažeidžiant CPK 6 straipsnyje įtvirtintą lygybės įstatymui ir teismui principą.

6. Pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą grindė neleistinu įrodymu – ieškovės atstovės paaiškinimais, duotais kitos sudėties teismui. Dėl to buvo pažeistas CPK 14 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas betarpiškumo principas, jog teismas privalo tiesiogiai ištirti visus byloje esančius įrodymus ir jog teismas savo sprendimą gali pagrįsti tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje.

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, nusprendžia, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad bylą nagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė skunde nurodytas teisės normas ir kad tai galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Kasacinio skundo argumentais taip pat nepagrindžiamas nukrypimas nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos bei CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyto kasacijos pagrindo egzistavimas.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, grąžintinas už jį sumokėtas žyminis mokestis. Žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija, remdamasi teismo nutartimi.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 346 straipsniu, 347 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais, 4 dalimi,

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Grąžinti E. S. 114 (vieną šimtą keturiolika) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2025 m. lapkričio 27 d., mokėjimo kodas ZO94317.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Šulcas

Egidija Tamošiūnienė

Eglė Zemlytė