Baudžiamoji byla Nr. 1-405-859/2026
Teisminio proceso Nr. 1-12-1-04238-2014-9
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.2.14.1.2.4; 1.2.14.9.3
(S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2026 m. kovo 10 d.
Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Vladimir Berezovskij,
sekretoriaujant Ramintai Braškienei,
valstybinį kaltinimą palaikant prokurorei Rasai Šimonei,
dalyvaujant nukentėjusiajam A. V.
kaltinamajam E. Š.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamosios vietos nedeklaravęs, tačiau faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), 187 straipsnio 3 dalyje.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Įrodytų nusikalstamų veikų aplinkybės
1. E. Š., laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio mėnesio, tiksliau nenustatytos datos, iki 2014 m. gruodžio 22 d. 17.00 val., (duomenys neskelbtini), išdaužęs 28 eurų vertės A. V. sodo namo lango stiklą, įsibrovęs į šį namą, pagrobė svetimą, bendros 516 eurų vertės nukentėjusiojo A. V. turtą: 202 eurų vertės dviratį; 130 eurų vertės žoliapjovę; bendros 18 eurų vertės (3 X 6 Eur) tris statybinius peilius; bendros 36 eurų vertės (3 X 12 Eur) trys dekoratyvines lauko lempas; 35 eurų vertės dekoratyvinį laivą; 39 eurų vertės kampinį šlifuoklį; bendros 10 eurų vertės (2 X 5 Eur) dvi chromuotas stalo kojas; 46 eurų vertės prailgintuvą, bei supjaustydamas sugadino svetimą nedidelės 336 eurų vertės nukentėjusiojo A. V. turtą: 173 eurų vertės odinę sofą-lovą; 80 eurų vertės čiužinį; bendros 10 eurų vertės dvi pagalves; bendros 45 eurų vertės dvi užuolaidas.
1.1. Padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) ir 187 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. kovo 23 d.).
II. Įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai
2. Teisiamajame posėdyje 2026 m. vasario 19 d. Kaltinamasis sutiko duoti parodymus, tačiau kaltu neprisipažino. Parodė, kad tai jau ne pirmas kartas [dėl baudžiamųjų bylų]. Dėl mašinos vagystės irgi buvo rastas jo kraujas, bet vėliau paaiškėjo, kad tai ne jo kraujas. Nukentėjusiojo nepažįsta. Jam rodė sodų nuotraukas per „Google Maps“. Gyvena (duomenys neskelbtini) gal 1-1,5 km. atstumu nuo (duomenys neskelbtini). Kai jam buvo (duomenys neskelbtini) gyveno (duomenys neskelbtini), daug kur kraustėsi. Tuo metu dirbo.
2.1. Ikiteisminiame tyrime įtariamuoju apklaustas kaltės taip pat nepripažino ir parodė, kad į namą [pranešime apie įtarimą] nurodytu adresu nesibrovė, nėra lankęsis šiuo adresu ir adresas jam nepažįstamas. Adresas nurodytas įtarime yra netoli adreso, kur gyvena jo tėtis, nors ir negyveno kartu, tačiau lankydavosi pas tėtį. Asmens – A. V. jis nepažįsta ir pas jį nesilankė. Kaip galėjo atsirasti kraujas namelio viduje, ant turėklų ir paklodės, jis nežino. Parodo, kad ant kūno, rankų turėdavo žaizdų, kadangi jo darbas yra su (duomenys neskelbtini), todėl dažnai susižeisdavo, įsibrėždavo. Žaizdos būdavo atviros, kraujuodavo. Taigi su įtarimu jis nesutinka, į šį namą, nurodytą įtarime ar kitus namus, jis nesibrovė. Žino, kokia atsakomybė gresia už įsibrovimus ir tikrai taip nesielgė. Svetimo turto taip pat nesugadino, jokio lango nedaužė ar nelipo į namo vidų. Ar kažkas iš jo draugų ar giminių galėjo taip pasielgti, nežino, nemano. Taigi tikrai negali paaiškinti, iš kur atsirado jo kraujas namo viduje (b. l. 53-57);
2.2. 2025 m. lapkričio 24 d., įteikus jam patikslintą pranešimą apie įtarimą dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje (redakcija galiojusi iki 2023 m. birželio 1 d.) ir 187 straipsnio 3 dalį, savo kaltės nepripažino ir parodė, kad neįvykdė pranešime apie įtarimą nurodytų nusikalstamų veikų. Jis niekada nebuvo įsibrovęs į svetimą namą. Negali paaiškinti, kaip galėjo atsirasti kraujas apvogtame sodo namelyje (b. l. 62-65).
3. Nors kaltinamasis savo kaltės viso baudžiamojo proceso eigoje nepripažino, jo kaltę padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina šioje baudžiamojoje byloje esantys duomenys.
4. Teisiamajame posėdyje 2026 m. vasario 19 d. nukentėjusysis A. V. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Tai buvo naujas susuktas į ruloną antčiužinis, pirktas Senukuose. Čekis neišliko. Antčiužinis buvo nupirktas visiškai naujas, išpakuotas, pabandė, o paskui nusprendė išvežti į sodą. Atvažiavę pastebėjo išdaužtą langą ir viduje buvo kraujas. Policija gal nuo to paties čiužinio nuiminėjo kraują. Dar buvo toks statybinis peilis, juo buvo gerokai prasieita: buvo perpjauta per lovą, pereita per lovos atlošą. Sodo namelį naudojo vasarą, jis buvo kaip vasarnamis, tie sodai yra (duomenys neskelbtini) vietose ir nebuvo tvorų, tai kentėjo ne tik jo sodas. Ten toks traukos centras. Patvirtina, kad išvardinti daiktai buvo perpjauti, sugadinti. Tie visi daiktai buvo naudoti, tik tas peiliukas praktiškai nenaudotas, naujas. Palaiko ieškinį nurodytai sumai.
4.1. Ikiteisminiame tyrime 2014 m. gruodžio 22 d. nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2022 m. lapkričio mėn. pabaigoje buvo nuvykęs į sodo namelį (duomenys neskelbtini). Tuo metu namelis buvo tvarkingas. 2014 m. gruodžio 22 d., apie 17 val., atvykę į sodo namelį pamatė, kad vieno iš kambario lango stiklas išdaužtas. Įėję į namelį pastebėjo, kad iš prieškambario dingo dviratis, juodos spalvos vyriškas, universalaus tipo, o iš pusrūsio dingo žoliapjovė – trimeris. Tikslesnius daiktų duomenis galės pateikti vėliau. Apžiūrėjęs namelį ant čiužinio prie išdaužto lango pastebėjo avalynės pėdsakus. Viename iš kambarių supjaustyta odinė sofa-lova, pagalvė ir čiužinys. Supjaustytą lovą vertina 600 litų, čiužinį 300 litų, dvi pagalves 20 litų, ant supjaustyto čiužinio aptiko rausvos spalvos pėdsakus, galimai kraujo. Išdaužto lango stiklą vertina 100 litų, dviračio vertė 700 litų, žoliapjovės vertė 450 litų. Neįtaria, kas galėjo pavogti daiktus (b. l. 23).
4.2. 2015 m. vasario 22 d. A. V. el. paštu patikslino pavogtus daiktus: statybinis peilis, trys dekoratyvinės lempos, dekoratyvinis laivas, kampinis šlifuoklis, pirktas „Maximoje“, žalios spalvos korpusu, dvi stalo chromuotos kojos, pirktos IKEA, pridėta PVM sąskaita faktūra su čekiu (žoliapjovės kaina 430 Lt, data – 2014 m. birželio 11 d.), dviračio nuotrauka, čekis su čiužiniu (kaina 279 Lt, data: 2014 m. rugsėjo 15 d.) (b. l. 26-29);
4.3. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. lapkričio 19 d. papildomai apklaustas A. V. patikslino vagystės metu padarytą žalą, paaiškino, kad buvo išdaužtas lango stiklas, kurį įvertino 100 litų, šiuo metu vertina 28 eurais. Buvo supjaustyta odinė sofa-lova, kurią anksčiau įvertino 600 litų, šiuo metu vertina 173 eurais. Sugadintos dvi pagalvės, kurių vieną vertino 20 litų. Šiuo metu dvi pagalves vertina 10 eurų. Sugadintas lovos čiužinys, tuo metu vertino 279 litų, šiuo metu vertina 80 eurų. Buvo supjaustytos dvi užuolaidos, kurias vertina 45 eurais. Iš namelio pavogtas dviratis, pavadinimo nepamena, anksčiau vertino 700 litų, šiuo metu vertina 202 eurais. Žoliapjovė, pavadinimo nepamena, tuo metu vertino 450 litų, šiuo metu vertina 130 eurų. Pavogti trys statybiniai peiliai, kurių vieno vertė 6 eurai, viso 18 eurų vertės. Pavogtos trys dekoratyvinės lauko lempos, kurių vieną vertino 12 eurų, viso 36 eurų vertės. Pavogtas dekoratyvinis laivas, kurį vertina 35 eurais. Laivas buvo pastatytas ant lentynos kambaryje. Pavogtas kampinis šlifuoklis, pavadinimo nepamena, jį vertina 39 eurais. Pavogtos dvi chromuotos stalo kojos, pirktos parduotuvėje IKEA. Vienos kojos vertė 5 eurai, abiejų vertė 10 eurų. Pavogtas prailgintuvas, kurį vertina 46 eurais. Viso vagystės metu jam padarytą žalą vertina 852 eurais. Sodo namelis yra (duomenys neskelbtini), šiuo metu tikslesnių vietų, kur gulėjo pavogti daiktai, negali nurodyti. E. Š. nepažįsta. Sodo namelyje buvo rastas kraujas asmens, kuris, jo manymu, apvogė jo sodo namelį. Mano, įsipjovė jo statybiniais peiliukais, nes jie labai aštrūs (b. l. 31-33).
5. BRIT ataskaitų žiūryklės duomenimis, 2014 m. gruodžio 22 d. 19.48 val. registruotas pranešimas apie tai, kad „Mėnesio laikotarpiu apvogtas namas. Pateko išdaužus langą. Pavogta dviratis, žoliapjovė, kitus daiktus dar tikslina. Taip pat apgadinti (supjaustyti) kiti daiktai. Laukia vietoje“. Pranešėja G. V. (b. l. 83).
6. 2014 m. gruodžio 22 d. protokolu – pareiškimu A. V. pranešė, jog nuo 2014 m. lapkričio pabaigos iki 2014 m. gruodžio 22 d., apie 17 val., (duomenys neskelbtini), išdaužus lango stiklą, patekta į namelį ir pavogti įvairūs daiktai. Kurių bendra vertė 1 150 litų. Padaryta 2 190 litų žala (b. l. 2). Pradėtas ikiteisminis tyrimas (b. l. 1).
7. Įvykio vietos apžiūros protokolu 2014 m. gruodžio 22 d. (su schema bei foto-lentele) apžiūrėta įvykio vieta – sodo namelis, adresu (duomenys neskelbtini). Apžiūros objektas dviejų aukštų sodo namelis. Nustatyta, kad iš namo kairės pusės nuo įėjimo į namelį apie 1,56 metro aukštyje yra kambario Nr. 1 langas, kurio apatinės dalies stiklas išdaužtas, o šukės pažirusios ant žemės. Įėjimo į namelį durų spyna nepažeista. Įėjus į namelį, patenkama į prieškambarį, kuriame, pasak [nukentėjusiojo A. V.], buvo paliktas dviratis. Iš prieškambario yra nusileidimas į pusrūsį, kuriame buvo padėta žoliapjovė. Iš prieškambario pakilus laipteliais, esančiais kairėje pusėje, patenkama į kambarį Nr. 1. Pakilus minėtais laipteliais, kairėje matomas medinis turėklas, ant kurio aptiktas į kraują panašus pėdsakas. Kairiau nuo turėklo, matomas minėtas langas. Ant grindų prie lango padėtas čiužinys, ant kurio matomi vienos rūšies avalynės pėdsakai. Dešiniau nuo minėtų laiptelių yra kiti laipteliai, kuriais pakylama į kambarį Nr. 2. Patekus į kambarį, kairėje pusėje, matoma odinė sofa-lova ir ant jos padėta pagalvė, daiktai supjaustyti. Tiesiai prie įėjimo padėtas čiužinys supjaustytas, ant kurio matosi į kraują panaši dėmė. Apžiūros metu paimta paklodės, į kurią įsuktas čiužinys, esantis patalpoje Nr. 2, dalis, ant kurios aptikti pėdsakai panašūs į kraują; pėdsako, panašaus į kraują, aptikto ant turėklo kambaryje Nr. 1, nuoplova (b. l. 6-22).
8. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro 2015 m. liepos 8 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(1396)-IS1-4558 nurodyta, kad ant pateiktų tirti tampono su nuoplova ir paklodės iškarpos, paimtų 2014 m. gruodžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą – sodo namelį, (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo tapatybei nustatyti tiriant DNR (b. l. 40-41).
9. Atlikus tyrimą, 2025 m. rugpjūčio 19 d. gautas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos pranešimas, kuriame nurodyta, kad vyro kraujo, rasto ant tampono su nuoplova ir paklodės iškarpos, paimtų 2014 m. gruodžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą – sodo namelį, (duomenys neskelbtini) (žr. 2015 m. liepos 8 d. LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(1396)-IS1-4558, pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 12-1-04238-14), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 42).
10. Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos 2025 m. lapkričio 14 d. specialisto išvadoje Nr. IBPS-V-3095907-25 nurodyta, kad ant tampono su nuoplova ir paklodės iškarpos, paimtos 2014 m. gruodžio 22 d. apžiūrint įvykio vietą – sodo namelį, (duomenys neskelbtini), rasto vyro kraujo genotipas (žr. 2015 m. liepos 8 d. LPKTC specialisto išvadą Nr. 140-(1396)-IS1-4558) sutampa su E. Š. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų E. Š. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-23 (b. l. 45-46).
11. Šio nuosprendžio 4-10 pastraipose aptarti duomenys atitinka leistinumo, sąsajumo, patikimumo reikalavimus. Jie gauti įstatymo nustatyta tvarka ir patvirtina kaltinime nurodytas faktines aplinkybes, todėl teismas laiko šiuos duomenis įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1, 3 – 4 dalys).
12. Nors kaltinamasis viso baudžiamojo proceso metu savo kaltės nepripažino, teigė, kad kaltinime nurodytu adresu nesilankė, nukentėjusiojo nepažįsta, paaiškinti iš kur atsirado kraujas, negalėjo, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad kaltinimas yra pagrįstas ir būtent Kaltinamasis padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teismo vertinimu, tokioms išvadoms neprieštarauja ir paties Kaltinamojo ikiteisminiame tyrime duoti parodymai, kad dėl darbo ant kūno, rankų turėdavo žaizdų, jos būdavo atviros, kraujuodavo.
13. Kaltinamojo kaltę pagrindžia byloje esantys įrodymai:
13.1. nukentėjusiojo pareiškimas apie galimai padarytas nusikalstamas veikas, kuriame nurodyta, jog išdaužus lango stiklą, buvo patekta į namelį ir pavogti įvairūs daiktai (nuosprendžio 6 pastraipa);
13.2. nukentėjusysis patvirtino ikiteisminiame tyrime ir teisme, kad sodo namelyje buvę daiktai buvo supjaustyti, ant čiužinio rasta kraujo, kuris galėjo atsirasti įsipjovus jo statybiniais peiliukais, nes jie labai aštrūs. Atskirai pastebėtina, kad nukentėjusysis Kaltinamojo nepažinojo, neįtarė, kas galėjo padaryti nusikalstamą veiką (nuosprendžio 4, 4.1-4.2, 4.3 pastraipos);
13.3. atlikus įvykio vietos apžiūrą, iš esmės detalizuotos ir pareiškime nurodytos aplinkybės aprašant turto sugadinimus, be kita ko, užfiksuota, kad rastas supjaustytas čiužinys, ant kurio matėsi į kraują panaši dėmė, į kraują panašus pėdsakas rastas ir ant medinio turėklo (nuosprendžio 7 pastraipa);
13.4. iš gauto Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kriminalistinių tyrimų valdybos pranešimo matyti, kad atlikus objektų DNR tyrimą, genotipas sutapo su Kaltinamojo genotipu (nuosprendžio 9 pastraipa);
13.5. specialisto išvadoje 2025 m. lapkričio 14 d. nurodyta, kad ant tampono su nuoplova ir paklodės iškarpos, paimtų apžiūrėjus įvykio vietą, nustatyta, kad rasto vyro kraujo genotipas sutampa su kaltinamojo E. Š. genotipu. Atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 1×10-23 (nuosprendžio 10 pastraipa).
14. Šio nuosprendžio 4-10 pastraipose išdėstyti ir teismo išanalizuoti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad kaltinamasis E. Š. kaltinime nurodytu laikotarpiu, išdaužęs 28 eurų vertės A. V. sodo namo lango stiklą, įsibrovė į namą pagrobė kaltinime detalizuotą svetimą, nukentėjusiojo A. V. bendros 516 eurų vertės turtą bei sugadino svetimą, nukentėjusiojo A. V. bendros nedidelės 336 eurų vertės turtą. Tokiais veiksmais padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 2 dalyje ir 187 straipsnio 3 dalyje.
15. Konkrečiu atveju, vagystės veiką kvalifikuoja tai, kad turtą Kaltinamasis pagrobė įsibrovęs į patalpą, todėl, nepriklausomai nuo pagrobto turto vertės, jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį. Kadangi vėlesni pakeitimai nedaro įtakos kaltinamojo teisinei padėčiai, jo veika kvalifikuojama pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 178 straipsnio 2 dalies redakciją (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.).
16. Minėta, kad įsibraunat ir įsibrovus į patalpą [nukentėjusiojo sodo namą] buvo sugadintas svetimas, nukentėjusiojo turtas. Veika kvalifikuojama iš sutapties su BK 187 straipsnio 3 dalimi, kadangi vagystės įsibraunant į patalpą sudėtis neapima turto sugadinimo. Kaltinamojo atlikti veiksmai – lango išdaužimas, patekimas į sodo namą, jame esančių daiktų, aprašytų kaltinime paėmimas, kitų daiktų sugadinimas supjaustant, įgyvendinti esant bendram sumanymui pagrobti svetimą turtą. Lango išdaužimas nebuvo savitikslis, tokiu būdu Kaltinamasis pateko į patalpą, kas jam leido atlikti kitus veiksmus kaltinime aprašytus veiksmui – pagrobti svetimą nukentėjusiojo turtą. Teismo vertinimu, įvykio vietos apžiūros protokolo foto-lentelėje užfiksuotos nuotraukos iš įvykio vietos bei daiktų sugadinimo pobūdis rodo ir patvirtina, kad Kaltinamasis siekė surasti turtą ir atitinkamų daiktų viduje, todėl jo veiksmai laikytini sudėtine veiksmų, kuriais buvo pagrobtas svetimas turtas, dalimi, t. y. sugadinti daiktai buvo tarsi kliūtys, trukdančios Kaltinamajam įgyvendinti išankstinį sumanymą – pagrobti svetimą turtą. Tokias išvadas patvirtina ir teisiamajame posėdyje apklausto nukentėjusiojo parodymai, kad peiliu buvo „gerai prasieita“, „buvo perpjauta per lovą, pereita per lovos atlošą“. Taigi, tarsi buvo ieškoma paslėptų daiktų. Dėl aptartų aplinkybių Kaltinamojo veiksmai, sugadinant nukentėjusiojo turtą bei nustatyto turto pagrobimas, kvalifikuotini kaip ideali nusikalstamų veikų sutaptis.
17. Nustatant sugadinto turto vertę atsižvelgiama į BK 190 straipsnio 1 dalyje nurodytą turto vertės, kriterijų. Lietuvos Respublikos minimaliojo darbo užmokesčio dydžių, socialinės apsaugos išmokų ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio indeksavimo 2008 m. liepos 15 d. Nr. X-1710 įstatymo 4 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo taikymą, 2 dalis nustato, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių teisės pažeidimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“ arba „MGL“ yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui“ (2008 m. gruodžio 19 d. įstatymo Nr. XI-87 redakcija, galiojanti nuo 2009 m. sausio 1 d.). Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 130 litų (37,66 Eur). Pagal minėto nutarimo Lietuvos Respublikos vyriausybės 2008 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1031 (2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo Nr. 707 redakciją, galiojančią nuo 2018 m sausio 1 d.) buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur.
18. Šiuo nuosprendžiu konstatuotų nusikalstamų veikų padarymo metu (2014 m. lapkričio mėn. – 2014 m. gruodžio 22 d.) 1 MGL buvo 130 litų (37,66 Eur). Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 190 straipsnio 1 dalį, turtas buvo laikomas nedidelės vertės – kai jo vertė viršija 1 MGL, bet neviršija 3 MGL. Pagal vėliau įsigaliojusią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją (2014 m. gruodžio 18 d. įstatymo Nr. XII-1481 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. sausio 1 d.), turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršijo 3 MGL, bet neviršijo 5 MGL dydžio sumos. Pagal šiuo metu galiojančią BK 190 straipsnio 1 dalies redakciją, turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL dydžio sumos. Šiuo metu galiojanti BK 190 straipsnio 1 dalies (2023 m. balandžio 27 d. įstatymo Nr. XIV-1925 redakcija, galiojanti nuo 2023 m. birželio 1 d.) redakcija laikytina švelniausia – bendra sugadinto turto vertė (t. y. 336 Eur) viršija 3 MGL (150 Eur) dydžio sumą, bet neviršija 10 MGL (500 Eur) dydžio sumos, toks turtas laikytinas nedidelės vertės turtu. Veika teisingai kvalifikuota kaip baudžiamasis nusižengimas, atsakomybė už kurio padarymą numatyta BK 187 straipsnio 3 dalyje.
19. Šiuo metu galiojanti BK 187 straipsnio 3 dalies redakcija neturi įtakos Kaltinamojo teisinei padėčiai, jo veika kvalifikuotina pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusią BK 187 straipsnio 3 dalies redakciją (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. kovo 23 d.).
III. Bausmių, baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo motyvai
20. Šiuo nuosprendžiu konstatuojama, kad Kaltinamasis padarė dvi nusikalstamas veikas: vieną apysunkį nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.), ir vieną baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. kovo 23 d.).
21. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Nusikalstamais veiksmais padaryta žala neatlyginta. Bylos duomenimis, Kaltinamasis šiuo metu nedirba, paskutiniai darbiniai teisiniai santykiai nutrūko (duomenys neskelbtini) (b. l. 79-80). Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, Kaltinamasis neteistas, visgi, matyti, kad jo atžvilgiu du kartus buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai, kurie vėliau nutraukti (b. l. 75-78) ir būtent dėl aplinkybių, panašių šioje byloje – nusikalstamų veikų padarymo vietose, šalia jų, buvo rasti Kaltinamojo biologinės kilmės pėdsakai.
21.1. Pažymėtina, kad minėtų nutrauktų baudžiamųjų procesų išvados neturi įtakos šiam nuosprendžiui. Visgi, vertinant minėtas aplinkybes kaip Kaltinamąjį charakterizuojančią bylos medžiagą, sudaro pagrindą analizuoti esamus pernelyg glaustus sutapimus su šiame nuosprendyje nustatytu laikotarpiu būtent Kaltinamojo paliktais biologinės kilmės pėdsakais nusikalstamų veikų vietose. Tokiems sutapimams nėra būdingas Kaltinamojo buvimas netinkamu laiku netinkamoje vietoje.
21.2. Šiuo nuosprendžiu konstatuotos nusikalstamos veikos padarytos tyčia. Pirmiausia, Nukentėjusiojo turtas sugadintas tikslu patekti į namą, o jame esantis turtas – tikslu surasti turtą, vertą grobimo. Galiausiai, veiką baigė Kaltinamojo veiksmai pagrobus šiuo nuosprendžiu nustatytą Nukentėjusiojo turtą.
21.3. Nusikalstamos veikos baigtos, nes Nukentėjusiojo turtas buvo sugadintas, o vertingas turtas buvo pagrobtas. Tokios veikos padarytos įsibrovus į pastatą – Nukentėjusiojo sodo namą. Pagrobtu turtu Kaltinamasis naudojosi savo nuožiūra.
22. Kaltinamasis Administracine tvarka penkerių metų laikotarpiu nebaustas (b. l. 81-82). Kita vertus, senesni Informacijos apie pretendentą paieškos rezultatai rodo, kad 2016-2018 m. laikotarpiu administracine tvarka baustas tris kartus, įskaitant, už smulkias vagystes (b. l.72-74).
23. Nagrinėjamu atveju matyti, kad ikiteisminis tyrimas pradėtas 2014 m. gruodžio 23 d. (b. l. 1), o jo pradinėje stadijoje nepavykus nustatyti asmens, padariusio nusikalstamą veiką, ikiteisminis tyrimas buvo sustabdytas (b. l. 85). Vėliau, 2023 m. spalio 13 d. nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (b. l. 87-88). Visgi, nustačius, kad priimant nutarimą buvo padaryta rašybos klaida, vietoje BK 178 straipsnio 2 dalies, nurodyta BK 178 straipsnio 1 dalis, kas turėjo lemiamą reikšmę apskaičiuojant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatį, Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės 2025 m. rugsėjo 29 d. nutarimu buvo panaikintas nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą ir ikiteisminis tyrimas atnaujintas. Taigi aktyvūs veiksmai Kaltinamojo atžvilgiu pradėti atlikti tik po to, kai buvo atnaujintas ikiteisminis tyrimas, pavykus nustatyti, jog sodo namelyje ant supjaustyto čiužinio bei laiptų turėklų rastas kraujas yra Kaltinamojo kraujas. Baudžiamoji byla su Kaltinamuoju aktu teismui perduota 2025 m. lapkričio 28 d. Įvertinus tai, ikiteisminio tyrimo veiksmai nelaikytini pernelyg užsitęsę, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeisti proceso operatyvumo principai.
24. Dėl nustatyto, nesant Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinus minėtus, Kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys, 61 straipsnio 1 ir 2 dalys), konstatuotina, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti Kaltinamajam už nusikalstamų veikų padarymą paskyrus tokias bausmes:
24.1. už BK 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;
24.2. už BK 187 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. kovo 23 d.) – 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, su šio nuosprendžio 24.1 pastraipoje išvardintais įpareigojimais.
25. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, dalimis, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu Kaltinamajam paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, ir jam skirtina galutinė subendrinta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė be intensyvios priežiūros, su pirmiau aptartais įpareigojimais.
Dėl civilinių ieškinių.
26. Ikiteisminiame tyrime nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. V. 2025 m. lapkričio 19 d. pareiškė 852 Eur civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo (b. l. 34-36). Teisiamajame posėdyje civilinį ieškinį palaikė visa apimtimi.
27. Byloje neginčijamai nustatyta, kad turtinė žala padaryta dėl Kaltinamojo nusikalstamų veiksmų, ieškinys iš dalies pagrįstas dokumentais (b. l. 26-36), taip pat įvertinus nukentėjusiojo paaiškinimus, tai, kad prašomų atlyginti daiktų vertė rinkoje nėra nepagrįstai didelė, civilinis ieškinys tenkinamas visa apimtimi iš Kaltinamojo nukentėjusiojo naudai priteisiant 852 Eur turtinės žalos atlyginimą.
Dėl kardomųjų priemonių.
28. Ikiteisminiame tyrime 2025 m. spalio 27 d. Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 69-70), nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.
Dėl daiktinių įrodymų.
29. Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vokas, kuriame yra tamponas ir paklodės iškarpa bei vokas su E. Š. seilių lyginamuoju pavyzdžiu, saugomi Policijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikintini (b. l. 47).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
n u s p r e n d ž i a :
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2023 m. birželio 1 d.) ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje (2013 m. liepos 2 d. įstatymo Nr. XII-500 redakcija, galiojusi nuo 2013 m. liepos 13 d. iki 2015 m. kovo 23 d.), ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir E. Š. paskirti galutinę subendrintą 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros, įpareigojant šiuo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose, pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Bausmės vykdymo pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo Probacijos tarnyboje dienos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti.
Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo civilinį ieškinį tenkinti visa apimtimi ir iš E. Š. civilinio ieškovo A. V. naudai priteisti 852 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt du eurus).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu, nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voką, kuriame yra tamponas ir paklodės iškarpa bei voką su E. Š. seilių lyginamuoju pavyzdžiu, saugomus Policijos departamento Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdybos valdymo ir sandėlių skyriuje, sunaikinti.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Teisėjas Vladimir Berezovskij
