Dėl nuostolių atlyginimo

Civilinė byla Nr. e2-89-810/2025

Teisminio proceso Nr. 2-09-3-00412-2024-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.4; 2.6.10.2.4.1; 2.6.10.5.2.1; 3.1.7.1; 3.1.7.3; 3.1.7.4; 3.1.7.6; 3.1.7.8; 3.1.7.11; 3.2.6.1; 3.2.6.2.

(S)

ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. rugpjūčio 29 d.

Druskininkai

Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmų teisėja Edita Dambrauskienė,

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Eglei Večerkauskaitei,

dalyvaujant ieškovės akcinės draudimo bendrovės (toliau – ir ADB) „Gjensidige“ atstovams advokatui R. B., advokato padėjėjui A. K.,

atsakovės individualios įmonės (toliau – ir IĮ) „R. G. komercinė firma“ atstovams R. G. ir advokatui V. R.,

trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, atsakovės pagal priešieškinį uždarosios akcinės bendrovės UAB „Radmira“ atstovams L. S. ir advokatui V. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ADB „Gjensidige“ (toliau – ir ieškovė) ieškinį atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ (toliau – ir atsakovė) dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo ir pagal atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ patikslintą priešieškinį atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“ (toliau – ir atsakovė pagal priešieškinį) dėl nuostolių atlyginimo.

Teismas

nustatė:

ieškovė ADB „Gjensidige“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (reg. 2024-03-13 CBP-1834), prašydama priteisti ieškovei iš atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ 16 653,06 EUR draudimo išmoką, 755,55 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškiniu (reg. sujungtoje civ. byloje Nr. e2-425-314/2024 2023-11-09 CBP-8389) ir pareiškimu dėl priešieškinio sumos sumažinimo (reg. 2025-07-15 DOK-27880) prašo priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ IĮ „R. G. komercinė firma“ naudai 26 353,59 EUR nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė ADB „Gjensidige“ ieškinyje (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 1-7) nurodė, kad 2023-01-06 ADB „Gjensidige“ draudėjui UAB „Radmira“ (toliau – draudėjas) išdavė Įmonių turto draudimo liudijimą Nr. GJELT 3855482 (toliau – Draudimo sutartis), kuria laikotarpiu nuo 2023-01-06 iki 2024-01-05 buvo apdraustas draudėjo pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). 2023-03-14 apie 20:10 val. adresu (duomenys neskelbtini), įvyko įvykis (gaisras), apie kurį ieškovę informavo draudėjas, nurodęs, jog kaimyninėse patalpose, esančiose tame pačiame statinyje, įvyko gaisras, kurio metu buvo apgadintas virš draudėjo patalpų esantis stogas (danga, šiltinamasis sluoksnis, ventiliacija), o taip pat gaisro gesinimo metu užlietos patalpos. Ieškovė ieškinyje cituoja Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos rašto, tarnybinių pranešimų turinį. Nurodo, kad atsiradusią žalą bei įvykio aplinkybes taip pat pagrindžia kartu su ieškiniu pateikti įrodymai: foto lentelė, turto apžiūros aktas, draudimo išmokos apskaičiavimo išvada, lokalinė sąmata, pranešimas apie sutartinės hipotekos išregistravimą, pranešimas apie 16 653,06 EUR draudimo išmoką, pavedimas, pretenzija. Bendra patirtos žalos suma yra 17 543,06 EUR. Atsižvelgiant į tai, ieškovas 2023-03-14 įvykį pripažino draudiminiu ir, atskaičius 890,00 EUR išskaitą, išmokėjo draudėjui 16 653,06 EUR draudimo išmoką. Todėl galutinė nuostolio suma subrogacijai dėl padarytos žalos yra 16 653,06 EUR. Ieškovės nuomone, iš ieškinyje nurodytų aplinkybių bei įrodymų akivaizdu, jog už padarytą žalą yra atsakingas atsakovas. Labiausiai tikėtina, kad gaisro židinys yra atsakovui R. G. priklausančio sandėlio pusėje, nes pagal stogo degių medžiagų išdegimus labiausiai tikėtina, kad gaisras iš šios vietos kryptingai plito link stoge įrengtų ortakių, nes tose vietose buvo degimui reikalingas oro pratekėjimas. Iš minėto tarnybinio pranešimo galima matyti, jog gaisro kilimo versijos yra dvi: dėl elektros instaliacijos arba savaiminio medžiagų užsiliepsnojimo. Buvo nustatyta, jog iki gaisro elektros instaliacija buvo veikiama drėgmės dėl nesandaraus sandėlio stogo (kas padidina avarinio darbo režimo riziką), versijos dėl pastato elektros įrangos gedimo ar avarinio darbo režimo negalima nei patvirtinti nei atmesti. Taigi, atsakovas matė, kad siena, ant kurios yra elektros paskirstymo dėžutė, šlampa dėl ant stogo pradėjusio tirpti sniego, tačiau nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų apsaugota elektros paskirstymo dėžutė bei nesiėmė jokių veiksmų, kad būtų atlikti elektros instaliacijos remonto darbai. Atsakovas ant stogo laikė degias medžiagas, nes gaisro židinio vietoje buvo savaiminiam užsiliepsnojimui linkusios medžiagos ir susidariusios tam reikalingos sąlygos. Taigi, akivaizdu, jog atsakovas netinkamai prižiūrėjo savo turtą, kad dėl jo nebūtų padaryta žala kitiems subjektams – šiuo atveju kaimynų turtui (ieškovo draudėjui). Ieškovės teigimu, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.261 straipsniu bei Kasacinio teismo praktika, iš atsakovo turėtų būti priteista ieškovei 755,55 Eur kompensacinių palūkanų (16 653,06 Eur [žala] x 0,06 [palūkanų dydis]/365 [dienų skaičius metuose] x 276 [pradelstų dienų skaičius]) nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę (2023-06-06 (+18 dienų nuo pranešimo (2023-05-18) atsakovui išsiuntimo) iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (2024-03-08).

Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ pateikė atsiliepimą į ieškinį (elektroninės bylos tomas Nr. 1, b. l. 67-69), jame nurodė, kad su ieškovės ieškiniu nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsakovė atsiliepime teigia, kad minėtas gaisras kilo būtent dėl UAB „Radmira“ veiksmų – UAB „Radmira“ stogo dalyje virš jiems priklausančių patalpų įrengto dūmtraukio, nuo kurio ir užsidegė stogo šiltinimo medžiagoje esančios presuotos durpių plokštės ir dėl to gaisras išplito link IĮ „R. G. komercinė firma“ stogo dalies, kur buvo pastebėtas ir buvo iškviesti ugniagesiai. IĮ „R. G. komercinė firma“ savo poziciją, kad gaisras kilo visiškai kitoje vietoje, nei nurodoma ADB „Gjensidige“ ieškinyje, grindžia UAB „Gaisriniai projektai“ 2023-10-27 parengta specialisto išvada Nr. GP\GT\2023\10-4. Atsakovės teigimu, UAB „Radmira“ atsisako duoti sutikimą patekti ant jai priklausančios stogo dalies ir nustatyti tikrąsias gaisro kilimo priežastis bei vietą. Atsakovės nuomone, ieškovė nepagrįstai suabsoliutina Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2023-04-17 tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybės, kurios taip pat nurodytos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2023-12-04 rašte, kuriame taip pat teigiama, kad Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba ekspertizių neatlikinėja, o dėl tikslesnių gaisro kilimo aplinkybių galima kreiptis į ekspertus, kurie yra kompetentingi tokias išvadas pateikti.

Atsakovė atsiliepime atskirai pasisakė dėl ieškinio faktinį pagrindą sudarančių aplinkybių:

1) elektros įrangos gedimo gaisro priežastis Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos nebuvo nei atmesta, nei patvirtinta. Elektros laidai niekaip nesilietė su stogo dangos šiltinimo sluoksniu. Hipotetiniai pasvarstymai, kad atsakovas neva tai elgėsi nerūpestingai, leisdamas drėkti elektros laidams, yra nesusiję su kilusiu gaisru, kadangi tokios aplinkybės nenurodė Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba. Natūralu, kad atsakovas gaisro dieną negalėjo suprasti ir žinoti gaisro kilimo priežasties. Tačiau jo pirminius, išgąsčio ir susijaudinimo pasėkoje išsakytus žodžius Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba naudoja visuose vėlesniuose pranešimuose, ignoruodama 2023-03-29 teiktą atsakovo pranešimą, kuriame jis išsamiai nurodo faktines aplinkybes;

2) degių medžiagų laikymo ant stogo aspektas iš viso nesuprantamas ir neatitinkantis tikrovės – atsakovas ant stogo jokių degių medžiagų niekada nelaikė;

3) Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto samprotavimai apie „baltos medžiagos fragmentus, kurie panašūs į negesintas kalkes“ (2023-04-17 tarnybinio pranešimo 3 lapo 2 pastraipa) yra visiškai nepagrįsti (nėra nei šios „baltos medžiagos“ sudėties tyrimo, nei kas iš viso tai per medžiaga, ar jos rasta tik atsakovo stogo dalyje, ar jos ieškota, bet nerasta UAB „Radmira“ stogo dalyje ir pan.).

Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškinyje (reg. sujungtoje civ. byloje Nr. e2-425-314/2024 2023-11-09 CBP-8389) nurodė, kad 2023-03-14 IĮ „R. G. komercinė firma“ ir UAB „Radmira“ bendrąja daline nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – Objektas) kilo gaisras. Objekte kilusio gaisro metu apdegė dalis stogo apšiltinimo medžiagos, sudarytos iš presuotų durpių plokščių. Siekiant nustatyti tiek gaisro kilimo priežastį, tiek gaisro židinį bei galimą kilusio gaisro plitimo kelią, IĮ „R. G. komercinė firma“ kreipėsi į UAB „Gaisriniai projektai“. UAB „Gaisriniai projektai“ 2023-05-03 pateikė raštą, kuriame nurodė, kad, atlikus detalią stogo apžiūrą ir atlikus dalinį stogo nuardymą, buvo pastebėta, kad stogo dangos sukritimai, kurie galimai atsirado sudegus durpių sluoksniui, matomi ne tik IĮ „R. G. komercinė firma“ stogo dalyje. Tai rodo, jog stogas degė/rūko ir virš UAB „Radmira“ priklausančių patalpų. IĮ „R. G. komercinė firma 2023-05-15 ir 2023-06-26 kreipėsi į UAB „Radmira“ su prašymais dėl leidimo patekti ant UAB „Radmira“ priklausančių patalpų stogo ir atlikti jo dalies ardymo darbus, siekiant atlikti papildomą apžiūrą ir nustatyti tikslią gaisro kilimo vietą, ugnies plitimo kelią ir priežastį, tačiau UAB „Radmira“ tokio leidimo nedavė. 2023-10-27 UAB „Gaisriniai projektai“ pateikė specialisto išvadą Nr. GP\GT\2023\10-4, kurios išvadų dalyje yra nurodyta, jog gaisro kilimo vieta (gaisro židinio zona) galėjo būti šalia įrengto dažymo kameros skysto kuro krosnies dūmtraukio. Kaip atrodo ši minima dažymo kameros skysto kuro krosnis ir jos dūmtraukis ties stogu (iš vidaus), matoma teikiamose dviejose fotonuotraukose. Šiose nuotraukose matyti, kad ties dūmtraukiu tiek lubos pageltusios (nuo karščio), tiek ir pats dūmtraukis, kuris įkaista, akivaizdžiai nėra įrengtas pagal priešgaisrinės saugos reikalavimus. Specialisto išvadoje nustatyta ir tai, kad gaisras galėjo kilti dėl stogo šiltinimo medžiagos (durpių) savaiminio užsiliepsnojimo dėl dūmtraukio šilumos poveikio. Pabrėžė, kad dažymo kameros skysto kuro krosnies dūmtraukį ant Objekto stogo įrenginėjo UAB „Radmira“, ir dūmtraukis yra jai priklausančioje stogo dalyje. Šioje specialisto išvadoje pakartota 2023-05-03 UAB „Gaisriniai projektai“ rašto išvada, jog, siekiant sukonkretinti padarytas išvadas, būtina detaliai apžiūrėti dūmtraukio įrengimo vietą nuardant stogo bituminę dangą aplink dūmtraukį.

Priešieškinyje taip pat teigiama, kad pagal IĮ „R. G. komercinė firma“ užsakymą buvo sudaryta lokalinė sąmata, kurioje yra numatyti planuojami Objekto gaisravietės sutvarkymo ir atstatymo darbai bei jų vertė. Pagal šią lokalinę sąmatą gaisravietės sutvarkymo ir atstatymo darbų kaina siekia 28 095,92 EUR sumą. Ši suma nėra galutinė, todėl bylos nagrinėjimo metu gali būti tikslinama. Kadangi gaisro kilimą ant Objekto stogo lėmė atsakovės pagal priešieškinį neteisėti veiksmai ir kaltė, priešieškiniu yra teikiamas reikalavimas priteisti gaisravietės sutvarkymo ir atstatymo nuostolius (tiesiogines išlaidas) iš atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“.

Atsakovė pagal priešieškinį UAB „Radmira“ pateikė atsiliepimą į priešieškinį (reg. sujungtoje civ. byloje Nr. e2-425-314/2024 2024-01-02 DOK-160), jame nurodė, kad su priešieškiniu UAB „Radmira“ nesutinka, prašo jo netenkinti. Atsiliepime į priešieškinį nurodė, kad priešieškinyje nurodomos aplinkybės yra pateikiamos selektyviai, iškreipiant bendrą kontekstą, o gaisro kilimo priežastys įvardijamos, pasitelkiant subjektyvius IĮ „R. G. komercinė firma“ atstovo pamąstymus. Vienintelė teisingai priešieškinyje nurodyta aplinkybė yra ta, kad 2023-03-14 pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilo gaisras, apie kurį atsakovės pagal priešieškinį atstovą L. S. informavo atsakovės atstovas R. G., kuris nurodė, kad jo atstovaujamam juridiniam asmeniui priklausančiose patalpose, esančiose (duomenys neskelbtini), jis pastebėjo gaisro požymius, t. y. atsakovei priklausančios patalpos buvo prisikaupusios dūmų. R. G. pasiteiravo, ar UAB „Radmira“ patalpose viskas tvarkoje. Atsakovės pagal priešieškinį atstovas patikrino UAB „Radmira“ priklausančias patalpas, tačiau jokių pakitimų ar gaisro požymių nebuvo. L. S. kartu su R. G. apžiūrėjo IĮ „R. G. komercinė firma“ priklausančias patalpas, kurios buvo prisikaupusios dūmų, kas leidžia daryti išvadą, jog dėl didelio dūmų kiekio gaisro židinys buvo būtent atsakovei priklausančiose patalpose. Įvertinus susidariusią situaciją, L. S. pasiūlė R. G. nedelsiant skambinti Priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, ką R. G. ir padarė. Dėl gaisro, kilusio atsakovei priklausančiose patalpose, gesinimo ir padarinių šalinimo atsakovė pagal priešieškinį patyrė materialinę žalą (vandeniu buvo supiltos sandėliavimo patalpos, pažeista dalis stogo apšiltinimo ir stogo dangos ir kt.). UAB „Radmira“ atstovai, žinodami atsakovės atstovo R. G. būdą, siekdami užkirsti kelią interpretacijoms dėl gaisro kilimo priežasčių, raštu kreipėsi į Druskininkų priešgaisrinę gelbėjimo tarnybą dėl gaisro kilimo priežasčių įvardijimo. 2023-03-27 Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba raštu UAB „Radmira“ informavo, kad, atlikus neatidėliotiną informacijos apie gaisrą patikrinimą, nustatyta, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo dėl elektros laidų kibirkščiavimo. UAB „Radmira“ atstovai, gavę kompetentingos valstybinės institucijos - Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atsakymą dėl gaisro kilimo priežasčių ir lokalizacijos, toliau tęsė savo vykdomą ūkinę - komercinę veiklą, kreipėsi į draudimo kompaniją dėl nuostolių atlyginimo. 2023-05-17 draudimo kompanijos „Gjensidige“ sprendimu atsakovei pagal priešieškinį buvo atlyginta dalis dėl atsakovės patalpose kilusio gaisro ir jo likvidavimo kilusių nuostolių. Nors gaisro pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), kilimo priežastis ir kilimo vieta Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos buvo nustatyta ir įvardinta pakankamai aiškiai, atsakovės atstovas UAB „Radmira“ atstovus nuolat raštu ragino leisti atlikti stogo ardymo darbus virš UAB „Radmira“ priklausančių patalpų, siekiant išsiaiškinti neva gaisro kilimo priežastis. UAB „Radmira“ atstovai geranoriškai bendravo su atsakovės atstovu, neprieštaravo patekimui ant stogo ir iš esmės sutiko, kad IĮ „R. G. komercinė firma“ atliktų stogo ardymo darbus virš UAB „Radmira“ priklausančių patalpų, tačiau pareikalavo garantijų, kad po apžiūros atsakovė savo lėšomis ir tinkamą kvalifikaciją turinčių specialistų darbu stogą sugražintų į tą pačią padėtį. Tokių garantijų IĮ „R. G. komercinė firma“ atsakovei pagal priešieškinį nepateikė, todėl leidimas ardyti stogą atsakovei suteiktas nebuvo. Pažymėjo, kad atsakovė po kilusio gaisro skubiai nuardė stogo dangą, apšiltinimo medžiagas virš savo patalpų, atliko remonto darbus, o atsakovė pagal priešieškinį jokių veiksmų iki šiol nesiėmė. 2023-12-04 Druskininkų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atsakovę pagal priešieškinį raštu informavo, kad 2023-03-14 20 val. 10 min. gaisras kilo pastato dalyje (priklausančioje R. G. įmonei) adresu: (duomenys neskelbtini). Dėl gaisro priežasties nustatymo 2023-03-15 buvo atliktas neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimas bei 2023-04-11, pasitelkus Gaisrinių tyrimo centro ekspertus, neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikslinimas. Papildomai apžiūrėjus gaisro vietą labiausiai tikėtina, kad gaisro židinys yra pastato dalyje, priklausančioje R. G. įmonei. Vertinant gaisro kilimo aplinkybes, neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikslinimo metu surinktais duomenimis, labiausiai tikėtinos gaisro priežastys - gedimas elektros instaliacijoje arba savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas.

Atsiliepime į priešieškinį taip pat teigiama, kad ieškinys iš esmės grindžiamas tik 2023-10-27 specialisto išvada Nr. GP/GT/2023/10-4 (toliau – ir Specialisto išvada), kurioje padaryta prielaida, kad gaisro kilimo vieta galėjo būti šalia UAB „Radmira“ patalpose įrengto dažymo kameros skysto kuro krosnies dūmtraukio. Taip pat nurodyta, kad yra tikimybė, jog gaisras galėjo kilti dėl stogo šiltinimo medžiagos (durpių) savaiminio užsiliepsnojimo dėl dūmtraukio šilumos poveikio. Specialisto išvadoje pažymėta, kad išvadai paneigti ar patvirtinti reikia atlikti stogo dangos ardymo darbus aplink įrengtą dažymo kameros skysto kuro krosnies dūmtraukį. Tačiau, pirma, Specialisto išvadą teikęs specialistas neturėjo visos informacijos objektyviai išvadai pateikti (Specialisto išvadoje nevertinti Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos duomenys apie gaisro kilimo priežastį ir vietą (židinį)), antra, kaip matyti iš Specialisto išvados (3 puslapis), specialistas, atlikęs tyrimą, rėmėsi ne objektyviais duomenimis, o paties R. G., kuris turi aiškų materialinį ir procesinį suinteresuotumą bylos baigtimi, paaiškinimais. Pažymėjo, kad Specialisto išvados ir kompetentingos valstybės institucijų, taip pat ir Gaisrinių tyrimų centro pateikti duomenys dėl galimos gaisro kilimo vietos ir priežasties kardinaliai skiriasi.

Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ pateikė pareiškimą dėl priešieškiniu prašomos priteisti nuostolių sumos padidinimo (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 172-176), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ naudai 31 887,84 EUR nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ savininkui R. G. duodant parodymus teisme kilo būtinybė pateikti papildomus/patikslintus duomenis, susijusius su nuostolių paskaičiavimu ir jų pagrindimu. Tikslinant informaciją ir duomenis paaiškėjo, kad UAB „Budekos statyba“ nuo 2024-04-27 nebeturi darbuotojų, drastiškai padidėjo šios įmonės skola VMI ir atsakovui nebepavyksta su niekuo iš šios įmonės susisiekti. Dėl to atsakovei nebėra galimybės iš šios įmonės gauti duomenis ir informaciją, kurią patikslinti pasiūlė teismas. Atsakovė kreipėsi į A. A., turintį ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, su prašymu atvykti adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti gaisro vietą, patalpas ir stogą bei parengti tikslius duomenis, kuriais vadovaujantis būtų parengta remonto darbų lokalinė sąmata. A. A. parengė 2024-07-22 statinio apžiūros aktą bei nurodė esminius/pagrindinius veiksmus, kuriuos reikia atlikti, kad atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ priklausančios patalpos ir stogas virš patalpų būtų atstatyti į pradinę būklę: aprašė darbus, subraižė schemas, atliko matavimus. Šios aplinkybės matomos iš 2024-07-22 statinio apžiūros akto priedo (5 schemos su matavimais). Ši informacija ir duomenys buvo perduoti inžinieriui sąmatininkui L. K., kuris pagal SISTELA programos duomenis parengė lokalinę sąmatą. Šią sąmatą ir joje pateiktus duomenis patvirtino inžinierė samatininkė R. V., kuriai pagal teikiamą kvalifikacijos atestatą yra suteikta teisė ne tik eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovės pareigas, bet ir atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą. Į šį procesą pasijungus kvalifikuotiems specialistams paaiškėjo, kad atkurti gaisro metu pažeistą IĮ „R. G. komercinė firma“ turtą kainuos šiek tiek daugiau, nei buvo prašoma pradiniu ieškiniu. Todėl atsakovė tikslina prašomą priteisti nuostolių sumą – 31 887,84 EUR.

Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ pateikė pareiškimą dėl priešieškiniu prašomos priteisti nuostolių sumos sumažinimo (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 40-43), kuriuo prašo priteisti iš atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ naudai 26 353,59 EUR nuostolių ir bylinėjimosi išlaidas. Pareiškime nurodė, kad atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškiniu iš atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ prašo priteisti 31 887,84 EUR nuostolių atlyginimą. Atsižvelgus į tai, kad sąmatoje nurodyti darbai nėra atlikti ir PVM suma už šiuos darbus šiuo metu neturi būti skaičiuojama, 5 534,25 EUR suma (PVM dydžio suma, kuri yra nurodyta sąmatoje) yra mažinamas atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškinio reikalavimas atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“.

Ieškovės ADB „Gjensidige“ atstovas teismo posėdyje ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti, su atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškiniu atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“ nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Atsakovės UAB „Radmira atstovai teismo posėdyje su ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškiniu nesutiko, prašė jo netenkinti, priešieškinį atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“ palaikė, prašė jį tenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

Atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ atstovai teismo posėdyje su ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškiniu atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ sutiko, prašė jį tenkinti, su atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškiniu atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“ nesutiko, prašė jo netenkinti, paaiškino aplinkybes, iš esmės analogiškas nurodytoms procesiniuose dokumentuose.

k o n s t a t u o j a :

asmuo turi teisę kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso gynimo, bet teisę į pažeistos ar ginčijamos teisės ar įstatymo saugomo intereso apgynimą – ieškinio patenkinimą – asmuo įgyja įrodęs ieškinio (priešieškinio) pagrindą sudarančias aplinkybes (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnio 1 dalis). Jeigu asmuo neįrodo faktų, kuriais grindžia savo materialinį teisinį reikalavimą (CPK 178 straipsnis), tai jis kartu neįrodo savo teisės ar teisinio intereso pažeidimo.

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, priimdamas sprendimą, yra saistomas ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių ir negali peržengti ieškinio ribų, t. y. negali keisti nei ieškinio dalyko (pvz., negali priteisti šaliai to, ko ji neprašo, arba priteisti daugiau, nei šalis prašo), nei ieškinio pagrindo (negali nustatyti tokių aplinkybių, kuriomis, reikšdamas reikalavimą, nesirėmė ieškovas, negali savo sprendime remtis tokiais faktais, kurių šalys teismui nenurodė, ir įrodymais, kurių byloje nėra) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-486/2012; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-278/2014; 2015 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710-611/2015).

Bylos duomenimis nustatyta, kad akcinė draudimo bendrovė „Gjensidige“ ir UAB „Radmira“ 2023-01-06 sudarė Įmonių turto draudimo sutartį (jos pagrindu ADB „Gjensidige“ 2023-01-06 išdavė Įmonių turto draudimo liudijimą Nr. GJELT 3855482), kuria nuo 2023-01-06 iki 2024-01-05 pagal Įmonių turto draudimo taisykles Nr. 059 (galiojančias nuo 2021-05-11) buvo apdraustas draudėjos UAB „Radmira“ pastatas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 8-15).

Iš Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2023-05-08 rašto „Dėl informacijos suteikimo“ (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 16-17), paruošto vyriausiojo specialisto R. R., matyti, kad 2023-03-14 20 val. 10 min. Druskininkų priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje gautas pranešimas, kad pastate (duomenys neskelbtini), kilo gaisras. Gaisro metu apdegė dalis stogo apšiltinimo medžiagos (presuotų durpių plokščių), dalis patalpų sulietos vandeniu, gesinimo metu sugadinta dalis stogo konstrukcijų. Atlikus neatidėliotinos informacijos apie gaisrą patikrinimą labiausiai tikėtina gaisro priežastis – gedimas elektros instaliacijoje arba savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas.

R. G. 2023-03-15 pateiktame paaiškinime apie kilusį gaisrą (reg. prijungtoje civilinėje byloje Nr. e2-425-314/2024, 2024-03-27 DOK-13070), R. G. nurodė, kad 2023-03-14 apie 17 val., būdamas sandėlyje (duomenys neskelbtini), jis pajautė svilėsių kvapą. Apžiūrėjo patalpas ir pamatė, kad iš lubų sujungimo su sandėlio siena viršuje pasirodė dūmai. Atviros liepsnos nematė. Iškvietė ugniagesius, kurie smilkimą likvidavo. Didžiausia tikimybė, kad smilko nuo sugedusios elektros instaliacijos. Patalpos sulietos vandeniu.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. R. 2023-03-15 tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo“ (reg. prijungtoje el. byloje Nr. e2-425-314/2024, 2024-03-27 DOK-13070) nurodyta, kad neatidėliotino informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo metu nustatyta, kad gaisras kilo vieno aukšto mūrinio sandėlio 50x16 m ploto dalyje, stogo danga bituminė. Gaisro metu apdegė dalis presuotų durpių plokščių. Dalis patalpų sulietos vandeniu. Atlikus gaisro vietos apžiūrą, nustatyta, kad gaisro židinio vieta yra stogo konstrukcijoje. Šioje vietoje labiausiai apdegusi gaisro vieta. Žodžiu apklausus gaisro gesinimo vadovą Druskininkų PGT pamainos vadą J. V., kuris teigė, kad atvykus į gaisro vietą, arčiau (duomenys neskelbtini), pro stogo įtrūkimus matėsi dūmai. Gaisras buvo užgesintas nuardant dalį stogo konstrukcijų. Pastato dalies, kur kilo gaisras, savininkas R. G. paaiškinime dėl kilusio gaisro teigė, kad 2023 kovo 14 d. apie 17 val. būdamas sandėlyje pajautė svilėsių kvapą. Apžiūrėjęs patalpas pamatė, kad iš sujungimo lubų su sandėlio siena viršuje pasirodė dūmai. Apėjęs pastato vidų ir išorę atviros liepsnos nematė, bet dūmų kvapas jautėsi. Iškvietė ugniagesius, kurie smilkimą likvidavo, įvykio metu niekas neapdegė tik smilko stogo pašiltinimas iš presuotų durpių plokščių. Nuo ko galėjo pradėti smilkti pašiltinimas, nežino. Didžiausia tikimybė, kad gaisras galėjo kilti nuo sugedusios elektros instaliacijos. Patalpos sulietos vandeniu, turtas nedraustas. Dėl įvykio niekam pretenzijų neturi. Apžiūrėjus gaisro vietą, žmogaus veikos nepastebėta. Dūmtraukis su gaisro vieta nesiliečia. Atlikus neatidėliotinos informacijos apie gaisrą bei gaisro židinio vietą patikrinimą, labiausiai tikėtina, kad gaisras galėjo kilti dėl elektros laidų kibirkščiavimo, dėl to pradėjo smilkti presuotų durpių plokščių stogo pašiltinimas. Savininkas R. G. niekam pretenzijų dėl gaisro neturi, žalos nepateikė ikiteisminio tyrimo neprašė pradėti.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. R. 2023-04-17 tarnybiniame pranešime „Dėl neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikrinimo“ (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 18-30) nurodyta, kad 2023-04-11 buvo atliktas neatidėliotinos informacijos apie kilusį gaisrą patikslinimas dėl gaisro, kilusio 2023-03-14 (duomenys neskelbtini), R. G. priklausančiame sandėliavimo paskirties pastate. Informacijos patikslinimo metu kartu dalyvavo Gaisrinių tyrimų centro ekspertinių tyrimų skyriaus vedėjas M. D. ir vyriausiasis ekspertas E. D.. Nustatyta, kad gaisras kilo vieno aukšto mūrinio sandėlio stogo konstrukcijoje. Sandėlis sublokuotas su dviejų aukštų mūriniu administraciniu pastatu. Stogo konstrukciją sudarė gelžbetoninės plokštės, apšiltinimo medžiaga (presuotos durpių plokštės), steko užpildas uždengtas dar viena gelžbetonine plokšte, o ji padengta bitumine danga. Gaisro metu sugadinta apie 65 m2 stogo konstrukcijos, apdegė dalis presuotų durpių plokščių, dalis patalpų sulietos vandeniu, apgadinta stogo konstrukcija. Žodžiu apklausus gaisro gesinimo vadovą Druskininkų PGT pamainos vadą J. V., jis teigė, kad, atvykus į gaisro vietą tarp sublokuotų pastatų (dviejų aukštų administracinio ir sandėlio), pro sandėlio stogo įtrūkimus matėsi dūmai (nuotrauka Nr. 1). Tą patvirtina ir pastato savininkas R. G., kuris paaiškinime teigė, kad 2023-03-14 d. apie 17 val., būdamas sandėlio patalpose (nuotrauka Nr. 2) pastebėjo, kad per sandėlio lubų ir administracinio pastato sienos sujungimo vietą veržiasi dūmai. Buvo iškviesti ugniagesiai gelbėtojai, kurie gaisrą užgesino dviejų dienų laikotarpyje. Gaisro gesinimo darbus apsunkino tai, kad gaisras vystėsi stogo viduje (tarp dviejų gelžbetoninių plokščių). Užgesintas gaisras pavaizduotas nuotraukoje Nr. 3. Informacijos apie kilusį gaisrą patikslinimo metu buvo nustatinėjama gaisro židinio vieta pagal terminius pažeidimus ir degimo pėdsakus bei savininko R. G. pastebėjimus. Savininkas patikslinimo metu nurodė, kad gaisras galėjo kilti UAB „Radmira“ priklausančioje stogo dalyje po stogo ventiliacijos ortakiu (nuotrauka Nr. 4), kadangi šioje vietoje stogo plokštė įdubusi. Jo manymu, po ventiliacijos anga kilęs gaisras išplito į jam priklausančią stogo dalį. Apžiūrėjus plastikinį ventiliacijos ortakį, kuris nutolęs nuo vietos, kur pastebėtas gaisras (nuotrauka Nr. 1) apie 16,5 m, pastebėta, kad jis apsilydęs, aplink stogo danga įdubusi. Ortakio viduje apsilydęs bitumas, aplink jį degimo požymių nepastebėta. Nei gesinimo metu, nei prieš kylant gaisrui niekas pro ortakį besiveržiančių dūmų nepastebėjo. UAB „Radmira“ serviso atstovas paaiškino, kad stogo remonto darbų pastaruosius keturis mėnesius nevykdė. Labiausiai tikėtina, kad plastikinis ortakis galėjo apsilydyti gaisro metu per jį išeinant karštam orui. Savininko versija dėl gaisro židinio vietos UAB „Radmira“ stogo dalyje mažai tikėtina, nes nenustatyta degimo pėdsakų stogo dangoje aplink šį ortakį, taip pat nenustatyta termininio poveikio pėdsakų ir kitose (5 vnt.) šalia išdėstytuose ortakiuose. Tikėtina, kad plastikinis ortakis būtų sudegęs, jeigu gaisro židinys būtų po juo. Daugiausiai terminių pažeidimų ir degimo pėdsakų matoma vietoje (nuotrauka Nr. 5) po pirmo gesinimo ir (nuotrauka Nr. 6) likvidavus gaisrą ir pašalinus apdegusias medžiagas. Gaisro poveikis ir išdegimo gylis mažėja tolstant nuo administracinio pastato sienos (nuotrauka Nr. 7). Apžiūrėjus gaisro vietą ir įvertinus aukščiau išvardintas aplinkybes labiausiai tikėtina, kad gaisro židinys yra R. G. priklausančio sandėlio pusėje (nuotrauka Nr. 8). Pagal stogo degių medžiagų išdegimus labiausiai tikėtina, kad gaisras iš šios vietos kryptingai plito link stoge įrengtų ortakių, nes tose vietose buvo degimui reikalingas oro pritekėjimas. Įvertinus gaisro kilimo vietą iškeliamos kelios gaisro kilimo priežastys: tyčinė žmogaus veika, neatsargus žmogaus elgesys, dėl gedimo dūmtraukyje, elektros įrangos gedimai bei savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas. Gaisras kilo stogo vidinėje konstrukcijos dalyje, kuri iš išorės pažeista nebuvo. Tyčinio dangos apgadinimo fakto ar pašalinių asmenų prieš gaisrą nepastebėta. Atvykus gesinti gaisrą lengvai užsiliepsnojančių ar degių skysčių pėdsakų ar kvapo nenustatyta. Savininkas nenurodė, kad gaisrą galėjo sukelti kas nors tyčia. Remiantis išvardintomis aplinkybėmis tyčinio padegimo versija atmestina. Prieš gaisrą ar jo metu ant stogo ir sandėlyje ugnies darbai nebuvo vykdomi. Gaisro gesinimo ir neatidėliotino apie gaisrą patikrinimo metu neatsargaus elgesio su ugnimi požymių nepastebėta (nuorūkos, degtukai, žiebtuvėliai, neatsargumas naudojant uždegimo įrenginius). Ant stogo prieš kylant gaisui niekas nesilankė. Prieš kylant gaisrui administraciniame pastate buvo kūrenamas židinys. Su gaisro kilimo vieta židinys ar dūmtraukis nesiliečia (nuotrauka Nr. 9). Apžiūrėjus dūmtraukio įrengimo vietą gaisro požymių nepastebėta. Apžiūrėti UAB „Radmira“ stogo dalyje esantys metaliniai dažymo kameros įrenginiai. Tai oro paėmimo ir pašalinimo bei dyzelinio šildymo įrenginio dūmų išleidimo metalinės konstrukcijos (nuotrauka Nr. 10). Apie juos gaisro požymių nepastebėta, stogo danga neapdegusi. Įrenginiai nuo gaisro kilimo vietos nutolę daugiau nei 16 metrų atstumu. Informacijos apie gaisrą patikrinimo bei patikslinimo metu administracinio pastato antrame aukšte bei sandėlyje elektros instaliacija buvo atjungta (nuotrauka Nr. 11). Galimybės įjungti ir patikrinti, ar elektros instaliacija yra tvarkinga ar nėra įvykęs avarinis darbo režimas, nebuvo, nes ji sudrėkusi po gaisro. Savininkas pirmame paaiškinime teigė, kad gaisras galėjo kilti dėl gedimo elektros instaliacijoje, nors trumpo jungimo požymių nepastebėjo. Administracinio pastato ir sandėlio pastate elektros instaliacija sena, savininko žodžiais paskutiniu metu remontuota nebuvo. Apžiūrėjus elektros paskirstymo dėžutes, esančias administracinio pastato sienoje, prie kurios nustatyta gaisro židinio vieta (nuotrauka Nr. 12, Nr. 13), matosi voratinkliai, vietomis pajuodusi izoliacinė medžiaga. Taip pat vienoje iš dėžučių matosi aliumininio laido fragmentas be izoliacijos. Elektros instaliacijos laidai iki dėžučių pravesti iš šonų ir viršaus. Elektros instaliacija yra potinkinė, todėl išsiaiškinti, kaip ir kur ji pravesta, bei nuodugniai ją apžiūrėti, galimybės nebuvo. Siena ir paskirstymo dėžutėje esantys laidai sušlapę. Savininkas paaiškino, kad šioje vietoje siena pradėjo šlapti iki gaisro, dėl ant stogo pradėjusio tirpti sniego. Tiriamuoju atveju galimybės nuodugniai apžiūrėti elektros instaliaciją, kuri yra išdėstyta šalia nustatytos gaisro židinio vietos, nebuvo. Negalima atmesti, kad elektros instaliacijos laidai yra po nenuardyta stogo danga, kur patikrinti nėra galimybės, arba laidai galėjo būti pašalinti gaisro padarinių likvidavimo metu. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, bei įvertinus aplinkybę, kad iki gaisro elektros instaliacija buvo veikiama drėgmės dėl nesandaraus sandėlio stogo (kas padidina avarinio darbo režimo riziką), versijos dėl pastato elektros įrangos gedimo ar avarinio darbo režimo negalima nei patvirtinti nei atmesti. Viena iš galimų gaisro priežasčių galėtų būti savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas. Šiltinimo medžiagoje panaudos presuotos durpių plokštės. Tai yra degi medžiaga, linkusi mikrobiologiniam savaiminiam užsiliepsnojimui, jei saugoma drėgnoje būsenoje. Priežastis yra biologiniai ir cheminiai procesai, vykstantys esant žemai temperatūrai. Pradinis šilumos išsiskyrimas durpėse prasideda dėl biologinio proceso - mikroorganizmų ir grybelių gyvybinės veiklos. Informacijos apie gaisrą patikslinimo metu stogo šiltinimo sluoksnio skirtingose vietose pastebėti baltos medžiagos (sukietėjusių miltelių) fragmentai, kurie panašūs į negesintas kalkes. Tiriamuoju atveju cheminių medžiagų reakcijos gali būti susijusio su drėgmės sąveika. Negesintų kalkių ir drėgmės sąveikos metu išsiskiria temperatūra, pakankama savaiminiam medžiagų užsidegimui. Šios versijos negalima atmesti, nes gaisro židinio vietoje buvo savaiminiam užsiliepsnojimui linkusios medžiagos ir susidariusios tam reikalingos sąlygos. Vertinant gaisro kilimo aplinkybes, neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo metu surinktus duomenis, tikėtina gaisro priežastis - gedimas elektros instaliacijoje arba savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos 2023-12-04 rašte „Dėl informacijos pateikimo“ (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 99) nurodyta, kad, vertinant gaisro kilimo aplinkybes, neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikslinimo metu surinktus duomenis, labiausiai tikėtinos gaisro priežastys – gedimas elektros instaliacijoje arba savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas. Taip pat nurodyta, kad tarnyba ekspertizių neatlikinėja, todėl dėl gaisro kilimo aplinkybių nustatymo reikalinga kreiptis į ekspertus.

Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. GP/GT/2023/10-4 (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 77-98, 166) nurodyta, kad, apibendrinus visų iškeltų ir tirtų versijų rezultatus daroma išvada, kad yra tikimybė, jog gaisras galėjo kilti dėl stogo šiltinimo medžiagos (durpių) savaiminio užsiliepsnojimo dėl dūmtraukio šilumos poveikio. Tačiau norint kategoriškai patvirtinti arba paneigti šį faktą, būtina detaliai apžiūrėti dūmtraukio įrengimo vietą (nuardant stogo bituminę dangą aplink dūmtraukį).

Alytaus apylinkės teismo 2024-10-09 nutartimi byloje paskirta komisijinė sandėliavimo paskirties pastato, adresu (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro ekspertizė, atsakant į klausimus: 1) kur yra adresu (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro kilimo vieta (gaisro židinys)? 2) kokia yra adresu (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro priežastis?

Į bylą pateiktas 2025-01-02 teismo ekspertizės aktas Nr. 1/2024 (toliau – ir Ekspertizės aktas) (elektroninės bylos tomas Nr. 4, l. 14-32, 131), kuriame pateiktos tokios išvados:

1. Gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zona yra aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį (žr. 5 pav.). Ši zona buvo nustatyta įvertinus tai, kad tai yra žemiausia vieta stogo šlaite ir šioje vietoje buvo šilumos šaltinis.

2. Apibendrinant versijų atmetimo metodu atliktą tyrimą, kategoriškos gaisro priežasties nustatyti negalima dėl duomenų stokos. Pagal tyrimui pateiktą medžiagą (3 tomai) ir papildomos apžiūros rezultatus nėra galimybės nustatyti kokiu minimaliu atstumu iki dūmtraukio išorinio paviršiaus buvo durpių paviršius ir per kokį laiką presuotos durpės galėjo pasiekti savo savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą bei kokiu intensyvumu galėjo vystytis užsidegimo mechanizmas (savaiminis šiluminis užsiliepsnojimas) nuo minėto šildymo įrenginio poveikio. Tačiau ekspertų atliktas tyrimas ir nustatytos gaisro kilimo aplinkybės leidžia įvardinti labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį. Ekspertai, tyrimo metu sukauptų duomenų apimtyje, daro labiausiai tikėtiną išvadą, kad gaisras kilo dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo, sąlygoto šildymo įrenginio poveikio, kadangi gaisro židinyje nustatyti reikšmingi šiai versijai daiktiniai įrodymai ir būdingi požymiai.

Teismas sprendžia, kad byloje nėra ginčo dėl to, jog 2023-03-14 ir iki tol pastato - sandėlio (patalpa Nr. 2), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio adresu (duomenys neskelbtini), savininkas buvo UAB „Radmira“, o pastato – sandėlio (patalpa Nr. 1), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios tuo pačiu adresu, savininkas buvo IĮ „R. G. komercinė firma“ (elektroninės bylos tomas Nr. 3, b. l. 97-113, 134-140, tomas Nr. 4, l. 138-145, 150-164).

Byloje kilo ginčas dėl adresu (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro židinio zonos ir gaisro priežasties/priežasčių. Ieškovė ADB „Gjensidige“ ir atsakovė pagal priešieškinį UAB „Radmira“ teigė ir įrodinėjo, kad gaisro židinio vieta yra atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ priklausančio pastato – sandėlio (patalpa Nr. 1) stogo dalyje, ties administracinio pastato siena, o gaisro kilimo priežastis – gedimas elektros instaliacijoje arba savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas. Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ teigė ir įrodinėjo, kad kilusio gaisro židinio vieta yra aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį, o gaisras kilo dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo, sąlygoto šildymo įrenginio (dūmtraukio) poveikio.

CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta griežtoji statinių savininko (valdytojo) atsakomybė už žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar kitokių jų trūkumų. Nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyta, kad gaisro priežastis buvo statinio konstrukciniai trūkumai. Už žalą, padarytą nesant CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų, įstatymas pastato savininkui (valdytojui) nenustato griežtosios civilinės atsakomybės, todėl tokios žalos atlyginimui taikytinos bendrosios iš delikto kilusios žalos atlyginimo taisyklės.

CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, o šio straipsnio 2 dalis įpareigoja dėl žalos atsiradimo atsakingą asmenį visiškai atlyginti kitam asmeniui padarytą žalą. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš šių sąlygų, deliktinė civilinė atsakomybė negali būti taikoma.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės gaisro atveju, yra išaiškinęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Turto sugadinimo atveju, kai žala padaryta dėl gaisro, atlikus neteisėtus veiksmus, be kita ko, pripažįstamas ir patalpų, iš kurių kilo gaisras, savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jeigu nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2009">3K-3-304/2009</a>; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2014">3K-3-241/2014</a>; 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius duomenis, susijusius su gaisro židinio ir jo priežasčių nustatymu, tarp jų – Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadą Nr. GP/GT/2023/10-4, Ekspertizės aktą, ekspertų ir šalių atstovų paaiškinimus, liudytojų parodymus, jų tarnybiniuose pranešimuose ir kituose rašytiniuose įrodymuose, foto nuotraukose ir vaizdo įrašuose užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zona yra aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį, o labiausiai tikėtina gaisro priežastis, jog gaisras kilo dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo, sąlygoto šildymo įrenginio (dūmtraukio) poveikio.

Pažymėtina, kad įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 176 straipsnio 1 dalis). Lietuvos civiliniame procese yra taikomas pagrįsto įsitikinimo standartas, kuris reikalauja, kad teisėjas būtų pagrįstai ir asmeniškai įsitikinęs dėl bylos faktinių aplinkybių. Pagrįstas įsitikinimas formuoja teisėjo vidinį tikrumą dėl bylos faktų. Šis standartas nereikalauja pašalinti visas abejones dėl bylos faktinių aplinkybių – teisėjas privalo turėti tokio laipsnio tikrumą, kuris tik pašalina esmines abejones, abejonių visiškai nepanaikindamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 28 punktas).

Bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMzkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-139/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-139/2010">3K-3-139/2010</a>, kt.). Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymą nereikalauja, kad visi prieštaravimai būtų pašalinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. vasario 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtNDItNjg0LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-42-684/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-42-684/2019">e3K-3-42-684/2019</a> 30 punktą). Faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtOS0xMDc1LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-9-1075/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-9-1075/2024">e3K-3-9-1075/2024</a>, 29, 30 punktai ir juose nurodyta kasacinio teismo praktika).

Nagrinėjamo ginčo ypatumas yra tas, kad esminiam klausimui, susijusiam su civilinės atsakomybės atsakovams taikymu, išspręsti, t. y. gaisro atsakovams nuosavybės teise priklausančiose patalpose kilimo židiniui ir priežasčiai nustatyti, būtinos specialios žinios.

Į bylą pateiktoje gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvadoje Nr. GP/GT/2023/10-4 ir teismo ekspertizės akte Nr. 1/2024 nurodyta, kad, formuluojant galutines išvadas, taikoma tokia išvadų skalė: 1) kategoriška išvada – kai, eksperto vidiniu įsitikinimu, yra pakankamai duomenų, požymių vertinamai versijai pripažinti arba atmesti; kategoriškai pripažinti tam tikrą gaisro priežasties versiją galima tada, kai visos kitos versijos yra atmestos; 2) labiausia tikėtina išvada – kai tam tikrai gaisro priežasties versijai pagrįsti yra esminių požymių, bet pagal pateiktą medžiagą alternatyvių versijų visiškai atmesti taip pat negalima (pavyzdžiui, esant pakankamai įrodymų, kad gaisras galėjo kilti dėl laidų trumpojo jungimo, trūksta duomenų, kad būtų galima atmesti atviros ugnies šaltinio panaudojimo versiją); pradinių duomenų tam tikroms versijoms tirti nebuvimas pateiktoje medžiagoje nesudaro pakankamo pagrindo kitą arba kitas versijas pripažinti labiau tikėtinomis; 3) tikėtina išvada – kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra apytikriai lygiavertė su bent viena kita gaisro priežasties versija; 4) mažai tikėtina išvada – kai, eksperto nuomone, vertinamos versijos tikimybė yra reikšminga, bet mažesnė negu kitų galimų (alternatyvių) versijų tikimybių; 5) yra tikimybė – kai vertinamos gaisro priežasties versijos negalima pripažinti arba atmesti kategoriškai, bet šios versijos tikimybė nelyginama su kitų versijų tikimybe; 6) nustatyti negalima – kai tyrimui pateiktoje medžiagoje ir tyrimo objektuose nėra jokios informacijos apie tiriamas įvykio aplinkybes arba tie duomenys yra prieštaringi tiek, kad egzistuoja daugybė skirtingų lygiaverčių situacijų galimybė.

Gaisro ekspertinio tyrimo specialisto išvada Nr. GP/GT/2023/10-4 (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 77-98, 166) buvo pateikta atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ užsakymu. Šioje išvadoje yra nurodyta, kad apžiūros metu buvo vizualiai apžiūrėtas nuo gaisro nukentėjęs pastato stogas bei jo konstrukcijos. Nustatyta, kad gaisro metu išdegė stogo šiltinimui buvusi panaudota medžiaga – durpės (žr. 1-3 pav.). Nuo aukštos temperatūros poveikio atsiradusio gaisro metu vidinėse stogo konstrukcijose smilkstant (degant) durpėms, matomas apdegęs ir apsilydęs ventiliacinis kaminėlis bei su tuo susijusios stogo deformacijos (žr. 4 pav.). Po nenuardyta stogo dalimi, nuo išdegusių durpių yra susidariusios tuščios erdvės (matomi stogo dangos įkritimai). Tose vietose matomos viršutinės stogo dangos deformacijos (įlinkimai). Durpių, naudojamų stogo apšiltinimui, sluoksnio storis yra 100 mm, vietomis siekia iki 120 mm. Tose vietose, kur durpės yra išdegusios po viršutinės stogo dangos betono sluoksniu yra susiformavusios tuštumos. Ten, kur betono danga plonesnė, taip pat dėl nevienodų apkrovos pasiskirstymų stogo viršutinėje dangoje yra atsiradusios deformacijos ir įgriuvos (įkritimai).

Š. S. išvadoje taip pat nurodyta, kad gaisro kilimo vieta arba gaisro židinys – tai vieta, kur degimas prasideda anksčiausiai, todėl iki gaisro užgesinimo jis dažniausiai vyksta ilgiausiai. Degios medžiagos dega, o nedegios įkaista palaipsniui (priklausomai nuo to, kokios aplinkui medžiagos dega, koks liepsnos intensyvumas ir kokia terminė aplinka). Todėl ilgiausiai trukusio gaisro poveikio pagrindinis požymis yra didžiausias degių medžiagų sudegimo, nedegių medžiagų įkaitimo, suirimo bei deformacijos laipsnis, terminiai pažeidimai. Gaisro židinio zona – kai tikslios gaisro židinio vietos nustatyti pagal pateiktą medžiagą ir apžiūros rezultatus negalima, tada nustatoma kiek galima mažesnė įvykio vietos dalis, kurios ribose buvo gaisro židinys. Gaisro židinio požymiai – tai būdingi medžiagų, įrenginių, konstrukcijų elementų terminiai pažeidimai, pagal kuriuos nustatomas gaisro židinys – kur dėl įvairių priežasčių nevaldomai dega medžiagos. Yra keli gaisro židinio ar gaisro židinio zonos nustatymo būdai: pagal terminius pažeidimus, nustatytus įvykio vietos apžiūros metu, ir liudytojų parodymus. Dažniausiai požymiai būdingi gaisro kilimo vietai nustatomi:

- pagal konstrukcinių elementų giluminius išdegimus (nustatoma smarkiau ar labiau, negu kitose gaisravietės vietose apdegusių ar apanglėjusių daiktų koncentracijos vieta). Šis požymis charakteringesnis tose vietose, kur aiškiai matosi gilūs degių medžiagų apanglėjimo požymiai, kurie parodo, kad būtent šioje vietoje ir galėjo pirmiausia užsidegti (kilti gaisras);

- pagal metalinių paviršių spalvas ir atspalvius (metalas pakeičia spalvą veikiamas aukštos temperatūros) galima gauti papildomos informacijos apie metalinių konstrukcijų ar detalių įkaitimą gaisro metu, kas pagelbėtų nustatant gaisro židinį;

- pagal gaisravietėje esančius (matomus) apversto kūgio formos degimo pėdsakus (apversto kūgio formos daugybiniai pažeidimai, besiformuojantys nuo tos vietos, iš kur išplito degimas, požymiai). Apversto kūgio viršūnė būna nukreipta į gaisro židinio pusę.

Bendriems požymiams galima priskirti gaisro vystymosi zonas, nes jos yra pastoviai egzistuojantis elementas per visą gaisro, kaip reiškinio, vystymosi laikotarpį.

Taigi, remiantis šioje Specialisto išvadoje UAB „Gaisriniai projektai“ direktoriaus M. L. pateikta išvada, pagal visus charakteringus degimo požymius bei užsidegusios medžiagos (konkrečiu atveju durpių) specifinį degimo būdą, t. y. labai lėtą smilkimą, nustatyti tikslią gaisro kilimo vietą pakankamai sudėtinga. Dėl to įvertinus visus galimus gaisro sukėlimo šaltinius galima daryti prielaidą, kad gaisro kilimo vieta (gaisro židinio zona) galėjo būti šalia įrengto dažymo kameros skysto kuro krosnies dūmtraukio (žr. 6 - 7 pav.). Atkreipė dėmesį, kad norint tiksliai pasisakyti dėl gaisro kilimo vietos (gaisro židinio zonos) reikia atlikti stogo dangos ardymo darbus aplink įrengtą dažymo kameros skysto kuro krosnies dūmtraukį.

Specialisto

Analogišką išvadą dėl gaisro kilimo židinio ir priežasties pateikė teismo ekspertai A. Č. ir E. P. teismo ekspertizės akte Nr. 1/2024 (elektroninės bylos tomas Nr. 4, l. 14-32, 131). Ekspertai A. Č. ir E. P., atlikdami teismo pavestą ekspertinį tyrimą, turėjo galimybę apžiūrėti ir įvertinti pastato, adresu (duomenys neskelbtini), stogo konstrukciją UAB „Radmira“ priklausančio sandėlio stogo dalyje, šią konstrukciją nuardant, taip pat apžiūrėti ir įvertinti potinkiniame sluoksnyje esančius laidus. Tokios galimybės neturėjo nei gaisravietę apžiūrėję ir gaisrą gesinę Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, nei Gaisrinių tyrimų centro ekspertai, nei Specialisto išvadą pateikęs ir gaisravietę apžiūrėjęs liudytojai.

Teismo ekspertų A. Č. ir E. P. nuomone, gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zona yra aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį (žr. 5 pav.). Ši zona buvo nustatyta įvertinus tai, kad tai yra žemiausia vieta stogo šlaite ir šioje vietoje buvo šilumos šaltinis. Teismo ekspertų teigimu, labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis tyrimo metu sukauptų duomenų apimtyje, yra ta, kad gaisras kilo dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo, sąlygoto šildymo įrenginio poveikio, kadangi gaisro židinyje nustatyti reikšmingi šiai versijai daiktiniai įrodymai ir būdingi požymiai.

Atskirai pažymėtina, kad, kaip 2025-03-26 ir 2025-05-21 teismo posėdžiuose nurodė paaiškinimus teikę ekspertai A. Č. ir E. P., gaisravietės apžiūrą jie atliko ir tyrimui reikšmingus duomenis jie rinko atskirai, po to priėjo vieningos nuomonės dėl atsakymų į užduotus klausimus. Taip pat pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant labiausiai tikėtino fakto taisyklei, vien tai, kad tyrimo išvadoje gaisro priežastis nurodyta kaip „labiausiai tikėtina“, nėra pakankamas pagrindas paneigti šios išvados įrodomąją reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MTYvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-516/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-516/2009">3K-3-516/2009</a>).

Ekspertizės akte nurodyta, kad, prieš pradedant sandėliavimo pastato stogo konstrukcijų ardymo darbus, buvo užfiksuotas pradinis vaizdas (žr. 2 pav.). Toliau, atsižvelgus į vizualiai matomus stogo viršutinės dangos sukritimus, UAB „Radmira“ atstovo buvo paprašyta pradėti stogo dangos ardymo darbus (žr. 3 pav.). UAB „Radmira“ darbuotojams atliekant stogo dangos ardymo darbus buvo stebima ir fiksuojama durpių sluoksnio medžiagos būklė, bei nustatomos vietos, kur dar yra išlikę durpių sluoksnio fragmentai, o kur yra pilnai susmilkusi durpė – pelenai (tai galutinis kietų medžiagų degimo reakcijos produktas, kurį sudaro nedegios ir nelakios mineralinės medžiagos). Šios apžiūros metu buvo nustatyta, kad visame stogo dangos ardymo plote (žr. 3 pav.) durpės sluoksnis yra susmilkęs (durpių fragmentų nebuvo aptikta, o pelenai buvo nukasti kartu su šlako sluoksniu), o nuardžius stogo dangą aplink UAB „Radmira“ dažymo kameros dūmtraukį nustatyta, kad aplink jį yra pilnai išdegusios durpės (durpių fragmentų aplink dūmtraukį nebuvo aptikta, o pelenai buvo nukasti kartu su šlako sluoksniu), toliau matomi nuo dūmtraukio išorinės pusės, tam tikru atstumu nutolę (išlikę) apanglėjusių ir nudegusių durpių fragmentai (žr. 4 pav.). Ekspertai įvertinę 2024-11-23 papildomos apžiūros rezultatus nustatė, kad gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zona, yra aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį (žr. 5 pav.). Ši zona buvo nustatyta įvertinus tai, kad tai yra žemiausia vieta stogo šlaite ir šioje vietoje buvo šilumos šaltinis. Ekspertai atkreipė dėmesį, kad papildomos apžiūros metu buvo sudarytos sąlygos nuardyti didesnę dalį stogo dangos ir taip pamatyti platesnį gaisro (smilkimo) padarytą mąstą, kas leido nustatyti tikslesnę gaisro (smilkimo) kilimo zoną. Todėl ekspertai nustatant gaisro kilimo zoną turėjo daugiau informacijos nei PAGD prie VRM Vilniaus PGV Druskininkų PGT pareigūnai atlikę pirminį gaisro tyrimą.

Ekspertas A. Č. 2025-03-26 teismo posėdyje paaiškino, kad aplinkybė, jog gaisro gesinimo metu ir po jo R. G. stogo dalyje buvo pašalinta nemažai durpių, įtakos nustatyti gaisro kilimo kelią neturėjo. Jo teigimu, ekspertizės akto išvados neprieštarauja gaisrininkų nurodytai aplinkybei, kad gaisrą jie gesino tik R. G. stogo dalyje, nes reikia suvokti, kur kilo gaisras, gaisro plitimo kelią. Gaisro gesinimas R. G. stogo dalyje buvo tik pasekmė. Šiuo atveju ugnies plitimo kelias galėjo būti ilgas. Šis procesas galėjo trukti kelias savaites ar net mėnesį. Aplinkybė, kad R. G. pastato stogas buvo kiauras, pro jį bėgo vanduo, savaiminio durpių užsiliepsnojimo nepatvirtina, nes tam nebuvo reikiamos aplinkos temperatūros – ji buvo ne aukštesnė nei 15 laipsnių. Tam, kad būtų savaiminis durpių užsiliepsnojimas, lauke turi būti virš 70 laipsnių temperatūra, todėl ši versija atmesta. Negesintų kalkių jie niekur nerado. A. Č. teigimu, tinko ardymu buvo įsitikinta, kad jokia instaliacija į stogo konstrukcijas neina. A. Č. teigimu, pirmiausia buvo nustatinėjama gaisro kilimo vieta. Ją nustačius, be šio dūmtraukio ant stogo daugiau nieko, galinčio sukelti temperatūrą iki 70 laipsnių, nepastebėjo. Apie R. G. administracinio pastato kaminą degimo požymių nebuvo, todėl jį eliminavo.

Ekspertas E. P. 2025-05-21 teismo posėdyje paaiškino, kad apžiūros metu apžiūrinėjo visą stogo konstrukciją. Nustatė, kad toje pusėje, kur buvo administracinis pastatas, gaisras kilti negalėjo. Apžiūros metu nemaža dalis R. G. stogo konstrukcijos buvo nuardyta. UAB „Radmira“ pasitelkti darbuotojai atidenginėjo stogo dalį link dūmtraukio. Ilgą laiką jokių durpių nerado. Po to priartėjo prie gaisro šaltinio. Jokių kitų šilumos šaltinių apart dūmtraukio nenustatė. Gaisras ant R. G. pastato stogo buvo vertinamas kaip gaisro pasekmė. Atliekant ekspertinį tyrimą rėmėsi gaisro gesinimo metu padarytomis nuotraukomis, jos buvo tikslesnės ir informatyvesnės. Analogiško stogo išdegimo iki pelenų R. G. stogo pusėje nebuvo. Prašymo dėl leidimo atlikti papildomą apžiūrą priede – fotonuotraukoje - matosi R. G. pusėje išlikusių daug durpių salelių, išdegimo iki pelenų nėra. Tuo tarpu priešingoje UAB „Radmira“ pusėje – pelenai. Toje vietoje degimas vyko ilgiausiai. Teismo ekspertas E. P. negali atmesti, kad UAB „Radmira“ stogo pusėje ugniagesiams matuojant šilumą termovizoriais gesinimo metu, dulkės jau buvo susmilkusios, todėl fiksuota žemesnė temperatūra. Gaisras aptiktas gerokai vėliau, todėl gesinimo metu UAB „Radmira“ stogo pusėje galėjo būti užgesęs. Eksperto E. P. teigimu, ekspertizės metu durpių pagal dūmtraukį neaptiko, bet nuardžius didesniu atstumu, matėsi nudegusios durpės (nuotrauka Nr. 4). Dūmtraukio išorės temperatūros nematavo, nes atliekant stogo ardymo darbus viskas subyrėjo, dūmtraukio konstrukcija tapo nevientisa. Eksperto teigimu, dūmtraukio poveikį išorei lemia išorinis izoliacinis sluoksnis. Kai ardė dūmtraukį, matė, kad jis nusmukęs. Nežino, kada jis nusmuko. Negali atmesti, kad kažkuri dūmtraukio dalis izoliacija nebuvo padengta. Metalas perkaista, todėl išorinio poveikio temperatūra tampa artima vidinei. Dūmtraukis virš administracinio pastato stogo įrengtas mūriniame dūmtraukyje arba ventiliacijos ortakyje, todėl yra apsaugotas, šioje vietoje gaisro židinys negalėtų kilti – dūmtraukis neturi tiesioginio sąlyčio su perdangoje esančiomis durpėmis. Elektros instaliacijos gedimas, kaip priežastis, buvo atmesta, nes laidai buvo gerokai aukščiau stogo, kuriame vyko degimas. Apžiūros metu neaptiko, kad kažkuris laidų kiaurai kirto sieną, kad pateko į gaisravietės zoną. Sąlygos, būtinos biologiniam ar cheminiam savaiminiam užsiliepsnojimui kilti, nenustatytos, todėl šios versijos atmestos. Ekspertas E. P. nurodė, kad stogas, nors ir plokščias, turi nuolydį. R. G. stoge buvo aukščiausia vieta, todėl visa šiluma gaisro metu sukilo į tą aukščiausią vietą, kur ir buvo pastebėtas gaisras, kuris plito palankiais keliais. Dėl įtrūkimų R. G. pastato stogo pusėje plitimas buvo palankesnis. Šiluma linkusi kilti į viršų, o UAB „Radmira“ dūmtraukis yra žemesnėje stogo dalyje. Medžiagoje niekur nefiksuota, kad R. G. pastato stogo pusėje buvo aptikta pelenų, todėl gaisras jo pastato pusėje yra gaisro pasekmė.

Ieškovės ir atsakovės pagal priešieškinį atstovai, nesutikdami su Specialisto išvados ir Ekspertizės akto išvadomis dėl gaisro, adresu (duomenys neskelbtini), kilimo vietos ir priežasties, teigia, jog reikia vadovautis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Vilniaus priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Druskininkų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyriausiojo specialisto R. R. 2023-03-15 tarnybiniame pranešime (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-425-314/2024 dokumentas, reg. 2024-03-27 DOK-13070) ir 2023-04-17 tarnybiniame pranešime (elektroninės bylos tomas Nr. 1, l. 18-30) bei liudytojų R. R., J. V., M. D., E. D. teismo posėdžio metu nurodytomis aplinkybėmis. 2023-03-15 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro židinio vieta yra stogo konstrukcijoje, o 2023-04-17 tarnybiniame pranešime nurodyta, kad gaisro židinys yra R. G. priklausančio sandėlio pusėje (nuotrauka Nr. 8). Pastarajame tarnybiniame pranešime taip pat nurodyta, kad, įvertinus gaisro kilimo vietą, iškeltos gaisro kilimo priežastys: tyčinė žmogaus veika, neatsargus žmogaus elgesys, dėl gedimo dūmtraukyje, elektros įrangos gedimai bei savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas. Tyčinio padegimo, neatsargus žmogaus elgesys, gedimas dūmtraukyje versijos atmestos, tikėtina gaisro priežastimi nurodyta – gedimas elektros instaliacijoje arba savaiminis medžiagų užsiliepsnojimas.

Liudytoju 2024-07-11 teismo posėdyje apklaustas R. R. paaiškino, kad gaisravietėje elektros laidų nerado, bet nusprendė, kad daugiau nuo nieko gaisras kilti negalėjo. Parodžius sienoje užfiksuotą elektros paskirstymo dėžutę (2023-04-17 tarnybinio pranešimo priedas nuotrauka Nr. 13), nurodė, kad nuo šios dėžutės gaisras kilti negalėjo, bet sienoje galėjo būti laidai, ar jų buvo – nepatikrino, nes sienos daužyti negalėjo. Ant stogo elektros įrenginių nebuvo. Nurodė, kad jis nėra ekspertas, jo nuomone, gaisras plito iš R. G. stogo pusės į UAB „Radmira“ stogo pusę, tačiau to nei patvirtinti nei paneigti negali, nes UAB „Radmira“ stogo ardyti negalėjo. R. G. stogas buvo nuardytas, todėl jis taip ir teigia, kad židinys buvo R. G. pusėje. Tarnybinis pranešimas surašytas spėliojimų būdu.

Liudytojas J. V. 2024-09-02 teismo posėdyje nurodė gaisro gesinimo aplinkybes, tačiau konkrečios gaisro vietos ir priežasties pasakyti negalėjo, nurodė, kad tai nėra jo kompetencija. Gesinant perdangą ardė ten, kur buvo įkaitę, kur buvo gaisro požymių. Laidų stogo dangoje nerado.

Liudytojas M. D. 2024-09-02 teismo posėdyje parodė, kad gaisravietės apžiūros metu buvo nustatyta, jog gaisro židinio zona – prie administracinio pastato sienos sandėlio stogo dalyje, kuri priklauso R. G. Administracinio pastato sienoje įrengtos paskirstymo dėžutės ir išvedžiota potinkinė elektros instaliacija, kurios jie apžiūrėti neturėjo galimybių. Kaip laidai buvo išdėstyti, nežino. Negali nei atmesti, nei patvirtinti, kad laidai ėjo pro gaisro kilimo vietą. Todėl padarė tikėtiną versiją. Liudytojas M. D. pasisakė ir dėl savaiminio užsiliepsnojimo versijos, tačiau nenurodė, kad įvykio metu buvo susidariusios savaiminiam medžiagų užsiliepsnojimui reikalingos sąlygos. Liudytojo E. D. 2024-09-02 teismo posėdžio metu duoti parodymai analogiški parodymams, duotiems liudytojo M. D.

Pažymėtina, kad ir minimuose tarnybiniuose pranešimuose, ir liudytojams R. R., J. V., M. D. ir E. D. teikiant parodymus, akcentuojama į gaisro kilimo priežastis (šaltinius), tačiau nenurodomi jokie tam tikrais duomenimis pagrįsti argumentai, kaip Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai, taip pat Gaisrinių tyrimų centro ekspertinių tyrimo skyriaus pareigūnai nustatė gaisro židinio zoną ir priežastį. Tiek teismo ekspertai, tiek ir liudytojas M. D. teismo posėdyje nurodė, kad pirmiausia, apžiūrint gaisravietę, yra nustatoma gaisro židinys (zona), o jau po to iškeliamos visos galimos versijos dėl priežasčių, kurios yra toje zonoje. Iš tarnybinių pranešimų ir liudytojų R. R., J. V., M. D. ir E. D. parodymų turinio visumos galima spręsti, kad gaisro židinio zoną jie nustatė toje vietoje, kur buvo pastebėtas ir vėliau gesinamas gaisras. Nė vienas iš jų neturėjo galimybės atidengti UAB „Radmira“ priklausančios stogo dalies perdangos, įsitikinti, ar toje dalyje yra likę durpių sluoksniai, ar galimai vietoje jų susidarę pelenai, patikrinti ir palyginti, kuriose vietose ir kur labiausiai išdegusios durpės perdangoje, nuardyti sienos tinko sluoksnį ir patikrinti, ar stogo perdangą kerta laidai, todėl teismas daro išvadą, kad tarnybiniuose pranešimuose pareigūnų nurodytos aplinkybės, taip pat jų parodymų metu nurodytos aplinkybės nepaneigia Specialisto išvadoje ir Ekspertizės akte nurodytų išvadų dėl gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zonos, kuri yra aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį. Ši išvada buvo tinkamai logiškai argumentuota ir pagrįsta tiek Ekspertizės akte, tiek ir ekspertų paaiškinimais teismo posėdžiuose, taip pat Specialisto išvadoje ir liudytojų M. L. ir A. I. parodymais. Tuo tarpu pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ir jų apklausų metu nurodyti duomenys dėl gaisro adresu (duomenys neskelbtini), kilimo vietos ir priežasties laikomi nepatikimais, nepatvirtintais objektyviais bylos duomenimis, nes šie pareigūnai neturėjo galimybės atlikti stogo perdangos ir sienos tinko ardymo darbų, todėl neturėjo tos duomenų visumos, kuriais vadovavosi Ekspertizės aktą surašę ir argumentavę teismo ekspertai. Teismui abejonių dėl nurodytos gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zonos nekyla, todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta.

Ekspertizės akte nurodyta, kad, nagrinėjant tiriamo gaisro priežasčių versijas, tikslinga išsiaiškinti gaisro kilimo aplinkybes, kokios degios medžiagos ir potencialūs uždegimo šaltiniai buvo šio ekspertinio tyrimo nustatytoje gaisro židinio zonoje. Taip pat ekspertai įvertino ir kitas aplinkybes, kurios galėtų būti reikšmingos šiam ekspertiniam gaisro tyrimui. Tyrimui pateiktos medžiagos duomenimis (3 tomai), gaisras vyko stogo konstrukcijoje, o į žemiau esančias patalpas ir stogo išorinę pusę gaisras neišplito. Žemiau esančios IĮ „R. G. komercinė firma“ patalpos aprūko ir dalis buvo sulietos vandeniu. Vandeniu taip pat buvo sulieta dalis UAB „Radmira“ priklausančių patalpų. Pirmuosius gaisro požymius – dūmus pastebėjo R. G., sandėlio patalpos Nr. 1-7 lubų lygyje, per esančius įtrūkimus sienos ir lubų sankirtoje, ties atitvara, tarp administracinio pastato dalies. Pagal ekspertizės metu 2024-11-23 atliktos papildomos apžiūros rezultatus, stogo konstrukciją sudaro šie sluoksniai (iš viršaus į apačią): apie 10 mm bituminės dangos sluoksnis, apie 10 mm asbesto plokštės sluoksnis, apie 20 mm bituminės dangos sluoksnis, apie 8-10 cm šlako ir vietomis kalkinio skiedinio priemaišomis (virš šlako) sluoksnis, apie 50 mm presuotų durpių sluoksnis, dujų silikato blokelių sluoksnis ir gelžbetoninė perdanga. Papildomos apžiūros metu stogo konstrukcijos liekanose nenustatyta kalkinio skiedinio liekanų presuotų durpių sluoksnyje. Gaisro paveikto stogo konstrukcijos plote yra UAB „Radmira“ dažymo kameros skysto kuro šildytuvo nerūdijančio plieno dūmtraukis, ant kurio dalių matomi „Wadex 180 4247 0,6“ žymenys. Nuo skysto kuro šildytuvo, vertikalia kryptimi nerūdijančio plieno, apie 160 mm diametro, dūmtraukis neizoliuotas, vieno sluoksnio, o stogo konstrukcijos kirtimo vietoje minėtas dūmtraukis dvisienis (apie 180 mm diametras išorinėje pusėje), dūmtraukio tarpsienis izoliuotas apie 10 mm būdingu stiklo vatos sluoksniu ir išorinėje pusėje papildomai izoliuotas mineraline vata, kurios sluoksnio storis skirtingose dūmtraukio pusėse nevienodas. Išmatuota anga stogo konstrukcijoje, aplink dūmtraukį, skirtingose pusėse yra apie 35-105 mm pločio. Pagal pateiktą medžiagą (tomas Nr. 2, l 6) dažymo kameros įrenginio „BD-6400“ veikimo laiko registracijos žurnalas užvestas nuo 2022 m. liepos 22 d. ir pirmojo paleidimo metu veikė 20 min., paleidimo darbus atliko D. B.. Paskutinį kartą iki gaisro dažymo kamera buvo paleista 2023 m. kovo 8 d., veikė 25 min., 2023 m. kovo 6 d. veikė 40 min. (tomas Nr. 2, l. 9). Duomenų apie degiklio parametrų nustatymus nėra (tomas Nr. 2, l. 9). Ekspertizės metu nėra žinomi minėtos dažymo kameros reikalavimai dūmtraukiui ir jo įrengimo kokybės užtikrinimui.

Teismo ekspertai Ekspertizės akto aprašomojoje dalyje nurodė, kad versija dėl elektros instaliacijos (prietaisų) avarinio darbo rėžimo poveikio negali būti patvirtinta, ji tyrimo metu sukauptų duomenų apimtyje atmetama, kadangi gaisro židinyje nenustatyta jokių reikšmingų šiai versijai daiktinių įrodymų ar būdingų požymių. Teismo ekspertai Ekspertizės akte taip pat nurodė, kad versija dėl pašalinio atviro ugnies šaltinio poveikio negali būti patvirtinta, todėl ji tyrimo metu sukauptų duomenų apimtyje atmetama, kadangi gaisro židinyje nenustatyta jokių reikšmingų šiai versijai daiktinių įrodymų ar būdingų požymių. Trečią versiją (dėl savaiminio mikrobiologinio, cheminio durpių užsiliepsnojimo) teismo ekspertai taip pat atmetė. Šių versijų atmetimo argumentai išsamiai nurodyti Ekspertizės akte, šie argumentai išsamiai papildyti teismo posėdyje, ekspertams teikiant paaiškinimus. Teismo ekspertų nurodyti argumentai ir išvados šiais klausimais yra logiškai susieti tarpusavyje ir su bylos duomenimis, juos iš dalies patvirtino ir UAB „Gaisriniai projektai“ pateikta Specialisto išvada, liudytojų M. L., A. I. parodymai. Todėl teismas šias aplinkybes dėl šioje pastraipoje nurodytų gaisro kilimo priežasčių (trijų versijų) atmetimo laiko įrodytomis ir plačiau dėl jų nepasisako.

Teismo ekspertai, analizuodami durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo galimybę, Ekspertizės akte nurodė, kad šio tyrimo metu nustatytoje gaisro židinio zonoje matomas dūmtraukis, kertantis visus stogo konstrukcijos sluoksnius. Kitų alternatyvių šildymo įrenginių ar šilumos (didesnės kaip 60?) šaltinių ekspertai stogo konstrukcijose ar ant stogo nenustatė. Ekspertinio tyrimo metu nustatytoje gaisro židinio zonoje vienintelė degi medžiaga buvo presuotų durpių lakštai, duomenų apie kitas degias medžiagas nėra. Augalinės kilmės medžiagų šiluminiam savaiminiam užsiliepsnojimui palankios sąlygos pavaizduotos 7 pav. [7]. 1 lentelėje pateikti orientaciniai, durpių gaisro pavojingumo rodikliai. Iš 1 lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad jei durpėms nebus jokio išorinio poveikio, galinčio įkaitinti jas iki pradinės jų savaiminio šiluminio užsiliepsnojimo vystymosi temperatūros, tai durpės pačios savaime užsiliepsnoti negali. Gaisro paveikto stogo konstrukcijos plote yra UAB „Radmira“ dažymo kameros skysto kuro šildytuvo nerūdijančio plieno dūmtraukis, ant kurio dalių matomi „Wadex 180 4247 0,6“ žymenys. Nuo skysto kuro šildytuvo, vertikalia kryptimi nerūdijančio plieno apie 160 mm diametro dūmtraukis neizoliuotas, vieno sluoksnio, o stogo konstrukcijos kirtimo vietoje minėtas dūmtraukis dvisienis (apie 180 mm diametras išorinėje pusėje), dūmtraukio tarpsienis izoliuotas apie 10 mm būdingu stiklo vatos sluoksniu ir išorinėje pusėje papildomai izoliuotas mineraline vata, kurios sluoksnio storis skirtingose dūmtraukio pusėse nevienodas. Anga stogo konstrukcijoje, aplink dūmtraukį, skirtingose pusėse yra apie 35-105 mm pločio. Nustatyti tikslų šilumos izoliacijos sluoksnio storį ir įrengimo kokybę neįmanoma, kadangi aplink dūmtraukį būdinga akmens vata nevientisa, vietomis buvo užkamšyta iš atskirų fragmentų, kurie ardant dūmtraukio konstrukciją sukrito arba pakeitė savo pradinę padėtį. Ekspertų 2024-11-23 papildomos apžiūros metu nustatyti durpių sluoksnio terminiai pažeidimai aplink dūmtraukį yra būdingi nagrinėjamai versijai (žr. 8 pav.). Ekspertų 2024-11-23 papildomos apžiūros metu UAB „Radmira“ paleido dažymo kameros šildymo krosnį, valdiklyje nustatant 32 °C temperatūros pakėlimą dažymo kameroje, krosnies degiklis automatiniu būdu veikė apie 2 min., didžiausia skaitmeniniais matuokliais išmatuota orientacinė degimo produktų, dūmtraukio viduje, temperatūra siekė 251-306 °C. Ši temperatūra yra aukštesnė nei apie 70 °C pradinė temperatūra, o tai yra palanku tolesniam durpių savaiminio užsiliepsnojimo procesui plėstis. Pagal pateiktą medžiagą (tomas Nr. 2, l. 6) dažymo kameros įrenginio „BD-6400“ veikimo laiko registracijos žurnalas užvestas nuo 2022 m. liepos 22 d. ir pirmojo paleidimo metu veikė 20 min., paleidimo darbus atliko D. B.. Paskutinį kartą iki gaisro dažymo kamera buvo paleista 2023 m. kovo 8 d., veikė 25 min., 2023 m. kovo 6 d. veikė 40 min. (tomas Nr. 2, l. 9). Duomenų apie degiklio parametrų nustatymus nėra (tomas Nr. 2, l. 9). Ekspertizės metu nėra žinomi minėtos dažymo kameros reikalavimai dūmtraukiui ir jo įrengimo kokybės užtikrinimui. Dėl pradinių duomenų stokos, nėra galimybės nustatyti kokiu minimaliu atstumu iki dūmtraukio išorinio paviršiaus buvo durpių paviršius ir kokią temperatūrą galėjo pasiekti per dūmtraukio šiluminio poveikio trukmę, bei kokiu intensyvumu galėjo vystytis užsidegimo mechanizmas (šiluminis savaiminis užsiliepsnojimas) dėl minėto šildymo įrenginio poveikio. Iš 8 pav. matomų durpių liekanų degimo pobūdžio ekspertai daro išvadą, kad durpių šiluminis savaiminis užsiliepsnojimas, sąlygotas dūmtraukio šiluminio poveikio yra tikėtinas. Svarbu paminėti, kad ekspertizės metu nustatyti faktines dažymo kameros įrenginio „BD-6400“ skysto kuro šildymo įrenginio naudojimo aplinkybes iki gaisro kilimo nėra galimybės, kadangi prietaisas neturi automatizuoto istorinių duomenų įrašymo, išsaugojimo ir atvaizdavimo galimybės. Nors nėra galimybės nustatyti, kokiu minimaliu atstumu iki dūmtraukio išorinio paviršiaus buvo durpių paviršius ir per kokį laiką presuotos durpės galėjo pasiekti savo savaiminio užsiliepsnojimo temperatūrą, bei kokiu intensyvumu galėjo vystytis užsidegimo mechanizmas nuo minėto šildymo įrenginio poveikio, ekspertai, įvertinę visus tyrimo metu surinktus duomenis ir nustatytas faktines aplinkybes, daro išvadą, kad versijos dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo, sąlygoto šildymo įrenginio poveikio atmesti negalima. Tyrimo metu sukauptų duomenų apimtyje ši versija yra vertinama kaip labiausiai tikėtina, kadangi gaisro židinyje nustatyti reikšmingi šiai versijai daiktiniai įrodymai ir būdingi požymiai. Apibendrinant versijų atmetimo metodu atliktą tyrimą, nustatyta, kad kategoriškos gaisro priežasties nustatyti negalima dėl duomenų stokos, o versija dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo yra labiausiai tikėtina.

Bylos šalys (ieškovė ir atsakovė pagal priešieškinį) pastarąją ekspertizės išvadą dėl gaisro adresu (duomenys neskelbtini), kilimo priežasties paneigiančių įrodymų nepateikė, šią išvadą padarė du komisijinį ekspertinį tyrimą savarankiškai atlikę ir vieningos nuomonės priėję kvalifikuoti teismo ekspertai A. Č. ir E. P., ji patvirtinta taip pat ir Specialisto išvada bei liudytojų M. L. ir A. I. parodymais, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ įrodė šios bylos išsprendimui aktualią aplinkybę, kad gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zona buvo aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį, ir labiausiai tikėtiną gaisro kilimo priežastį, kad gaisras kilo dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo, sąlygoto šildymo įrenginio (UAB „Radmira“ priklausančio sandėlio stogo dalyje esančio dūmtraukio) poveikio.

Atskirai pažymėtina, kad atsakovė pagal priešieškinį UAB „Radmira“ pateikė į bylą Dažymo kameros įrenginio veikimo laiko registracijos žurnalo kopiją (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 6-14), iš kurio matyti, kad dažymo kameros įrenginys iki 2023-03-14 gaisro pastebėjimo be kita ko veikė ir 2023-03-01 (25 min.), ir 2023-03-06 (40 min.), ir 2023-03-08 (25 min.). UAB „Radmira“ atstovai teismo posėdyje teigė, kad gaisro pastebėjimo dieną (2023-03-14) dažymo kameros įrenginys neveikė, todėl gaisras dėl dūmtraukio šiluminio poveikio perdangos durpių sluoksnyje kilti negalėjo. Visgi, ekspertų E. P. ir A. Č. teigimu, durpės smilkti iki gaisro pastebėjimo ir jo gesinimo galėjo kelias savaites ar net mėnesį, gaisro pradžios data nėra aiški, todėl galima teigti, kad šis žurnalas iš dalies patvirtina priešingą tikėtiną aplinkybę, kad, dažymo kamerai 2023-03-06 nepertraukiamai veikiant net 40 minučių, dūmtraukis išorėje galėjo įkaisti iki didesnės nei 70 laipsnių temperatūros ir sukelti durpių perdangos sluoksnyje užsiliepsnojimą. Pažymėtina, kad UAB „Radmira“ į bylą pateikė atsakovės pagal priešieškinį atsakingų darbuotojų 2025-07-18 atlikto dūmtraukio išorėje skleidžiamos šilumos temperatūros matavimo tuo pačiu šilumos matuokliu ir tuo pačiu ekspertų matavimo būdu duomenis (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 73-76, 78-81), iš kurių matyti, kad dažymo kameros valdiklyje nustačius 50 laipsnių temperatūros pakėlimą dažymo kameroje ir krosnies degikliui automatiniu būdu veikus 2 min., dūmtraukio išorėje matuoklis fiksavo 40,1 °C šilumos temperatūrą. Todėl, teismo nuomone, tikėtina, kad, dažymo kamerai veikiant 40 min., krosnies degiklis turėjo veikti ženkliai ilgiau nei 2 min., o dūmtraukio temperatūra išorėje galėjo pakilti virš 70 °C. Tai sąlygoja savaiminį durpių užsiliepsnojimą. 2024-07-11 teismo posėdyje apklaustas UAB „Radmira“ darbuotojas D. B., dirbantis su dažymo kamera, nurodė aplinkybes, susijusias su dažymo kameros eksploatavimu, tačiau krosnies veikimo aplinkybių jis nurodyti negalėjo. Jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių Ekspertizės akto duomenimis (elektroninės bylos tomas Nr. 4, l. 14-32) ir dažymo kameros BD-6400 pardavėjo atstovo T. A. pateiktais duomenimis (elektroninės bylos tomas Nr. 3, l. 20-23) nustatytą aplinkybę, kad dūmtraukis dažymo kameros veikimo metu viduje įkaista iki 200 °C ir didesnės temperatūros, UAB „Radmira“ nepateikė, todėl ši aplinkybė laikoma įrodyta.

Minėta, kad, nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus, pirmiausia būtina nustatyti neteisėtus veiksmus, kurių nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo procesas pasibaigia. Veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, taip pat ir bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti, kad kitas asmuo atliko neteisėtus veiksmus ir dėl jų kilo žala, t. y. turi įrodyti neteisėtus veiksmus (veikimą ar neveikimą), žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo (CK 6.246, 6.247 ir 6.249 straipsniai, CPK 178 straipsnis). Nustačius šias sąlygas, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė preziumuojama ir jam tenka pareiga šią prezumpciją paneigti (CK 6.248 straipsnis).

UAB „Radmira“ į bylą pateikė komercinį pasiūlymą dėl dažymo kameros BD-6400, PVM sąskaitą faktūrą (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 2-5), dažymo kameros BD-6400 naudojimosi instrukciją (elektroninės bylos tomas Nr. 3, b. l. 4-17), tačiau nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad UAB „Radmira“ priklausančio sandėlio, esančio (duomenys neskelbtini), stogo dalyje dažymo kameros dūmtraukis buvo įrengtas vadovaujantis nustatytomis metalinio dūmtraukio įrengimo, priklausomai nuo stogo perdangos medžiagos, taisyklėmis. Atsakovė pagal priešieškinį UAB „Radmira“ šioje byloje privalėjo įrodyti, tačiau neįrodė aplinkybės, kad, įrengiant metalinį dažymo kameros dūmtraukį ir jį eksploatuojant, ji elgėsi kaip atidus ir rūpestingas asmuo, t. y., dažymo kameros dūmtraukį įrengė ir eksploatavo laikantis nustatytų reikalavimų, užtikrino jo įrengimo kokybę. Byloje nėra duomenų, kad atsakovė pagal priešieškinį, įrengdama dažymo kameros metalinį dūmtraukį, buvo itin atidi, elgėsi kaip rūpestingas asmuo, kad būtų išvengta gaisro kilimo. Priešingai – UAB „Radmira“ dūmtraukio įrengimo metu neabejotinai buvo žinoma, kad stogo perdangoje yra degus durpių sluoksnis, todėl ji galėjo numatyti galimą gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti, tačiau to nepadarė, nes nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga. Tai patvirtina UAB „Radmira“ veiksmų neteisėtumą. Pažymėtina ir tai, kad UAB „Radmira“ į bylą pateiktas priešgaisrinės saugos pažymėjimas Nr. A-NM/PS-118 (elektroninės bylos tomas Nr. 4, l. 162), išduotas L. S. 2018-11-16, taip pat patvirtina, kad atstovui L. S. buvo žinomi priešgaisrinės saugos reikalavimai, o tai, kad jis jų nepaisė ir nekontroliavo, ar tinkamai įrengtas ir eksploatuojamas dažymo kameros dūmtraukis, patvirtina aplinkybę, kad UAB „Radmira“ neveikė šioje situacijoje kaip atidus ir rūpestingas asmuo. Teismas, įvertinęs bylos duomenis, taip pat daro išvadą, kad UAB „Radmira neįrodė, jog jos kaltės dėl kilusio gaisro adresu (duomenys neskelbtini), nėra, t. y. neįrodė, kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų įrengiant ir eksploatuojant dūmtraukį, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas.

Pasisakant dėl atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ tariamai neteisėtų veiksmų ir kaltės dėl to, kad ji tariamai nesukontroliavo atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ daromų pažeidimų bendrosios konstrukcijos stoge, sutiktina su atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ pareiškime dėl priešieškinio sumos sumažinimo (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 40-43) nurodytais argumentais, kad tokie teiginiai yra neteisingi ir nepagrįsti. Nesuprantama, kokiu būdu, neturėdama dažymo kameros dūmtraukio įrengimo projektinių sprendinių, specifikacijų, naudojimo instrukcijos, duomenų, ar dūmtraukis įrengtas laikantis metalinių dūmtraukių įrengimo taisyklių, IĮ „R. G. komercinė firma“ galėjo kontroliuoti UAB „Radmira“ vykdomą veiklą, leisti ar neleisti jai šią veiklą vykdyti. Pažymėtina, kad šie nurodyti duomenys nebuvo pateikti net ir į nagrinėjamą bylą, vadinasi, tokių duomenų tiesiog nėra.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl patalpų savininko (valdytojo) civilinės atsakomybės ribų, be kita ko, yra nurodęs, kad dėl gaisro, kaip potencialiai pavojingo veiksnio, gyventojai, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi būti itin atidūs ir elgtis taip, kad būtų išvengta jo kilimo. Dėl kokios priežasties kilo gaisras patalpose, nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti. Jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, tai teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti. Esant tokiai situacijai patalpų savininkas turi įrodyti, kad jis yra nekaltas dėl gaisro kilimo. Tokio elgesio privalo laikytis tiek turto savininkas, tiek kitas jo valdytojas, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti atitinkamas patalpas. Bendrame pastate kilusio gaisro atveju reikėtų pripažinti, kad atsakingas už jo kilimą yra asmuo, kurio patalpose yra gaisro židinys. Įrodytas gaisro židinio faktas būtų pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo elgėsi nerūpestingai. Toks asmuo (savininkas, valdytojas, naudotojas), kurio patalpoje kilo gaisras, turėtų įrodinėti, kad jo kaltės nėra, t. y. kad jis laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zMDQvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-304/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-304/2009">3K-3-304/2009</a>; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNDEvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-241/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-241/2014">3K-3-241/2014</a>).

Įrodytas gaisro židinio (zonos) faktas yra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad šis asmuo (šiuo atveju – UAB „Radmira“) elgėsi nerūpestingai, todėl būtent jis turi ir įrodinėti savo kaltės nebuvimą, t. y., kad laikėsi visų keliamų reikalavimų, o gaisras kilo dėl trečiųjų asmenų veiksmų, gamtos jėgų veikimo ar kitokių priežasčių, už kurias jis nėra atsakingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTUvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-215/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-215/2012">3K-3-215/2012</a>).

Ieškovė ir atsakovė pagal priešieškinį UAB „Radmira“ neįrodė, kad gaisrą sąlygojo kokie nors neteisėti atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ veiksmai ir/ar neatsargus jos elgesys. Todėl mėginimas perkelti kaltę nukentėjusiam asmeniui – atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ - sutiktina su atsakovės nuomone, yra neabejotinai nepagrįstas. Darytina išvada, kad CK 6.297 straipsnis šiuo atveju negali būti taikomas.

Dėl ADB „Gjensidige“ ieškinio atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo

Ieškovė prašo priteisti jai iš atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ 16 653,06 EUR draudimo išmoką, 755,55 EUR kompensacinių palūkanų, skaičiuojamų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo sutartis nenumato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal to paties straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal CK 6.1015 straipsnį subrogacija draudimo santykiuose yra draudėjo reikalavimo teisių į žalos atlyginimą iš atsakingo už padarytą žalą asmens perėjimas draudikui. Subrogacijos (lot. subrogare – pakeisti, išrinkti vietoje kito) esmė – deliktinės arba sutartinės prievolės asmenų pasikeitimas, t. y. kai esant žalą padariusio atsakingo asmens (skolininko) prievolei nukentėjusio asmens (kreditoriaus) vietą užima draudikas, išmokėjęs draudimo atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-132-611/2020, 35 punktas).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė ADB „Gjensidige“ teigia, jog ji, išmokėjusi draudėjai UAB „Radmira“ draudimo išmoką pagal turto draudimo sutartį ir taip atlyginusi draudėjai žalą, atsiradusią dėl adresu (duomenys neskelbtini), patalpose kilusio gaisro, perėmė iš draudėjos reikalavimo teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovės IĮ „R. G. komercinės firmos“, kaip patalpų, kuriose kilo gaisras, savininkės (CK 6.1015 straipsnis).

Atsižvelgiant į tai, kad teismas, pagal įrodymų vertinimo taisykles įvertinęs byloje esančius įrodymus, priėjo prie bylos duomenimis pakankamai pagrįstos išvados, jog gaisro (smilkimo) kilimo pradžios zona buvo aplink UAB „Radmira“ įrengtą dažymo kameros dūmtraukį, o labiausiai tikėtina gaisro kilimo priežastis ta, kad gaisras kilo dėl presuotų durpių šiluminio savaiminio užsiliepsnojimo, sąlygoto šildymo įrenginio (UAB „Radmira“ priklausančio sandėlio stogo dalyje esančio dūmtraukio) poveikio, ieškovės ieškinys netenkinamas, kadangi ieškovė neįrodė būtinųjų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ deliktinei atsakomybei dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo taikyti.

Dėl atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškinio atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“ dėl nuostolių atlyginimo

Šiame sprendime teismas, išanalizavęs bylos duomenis ir nurodęs teismo išvadas pagrindžiančius argumentus, padarė išvadą, kad atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ neteisėti veiksmai dėl adresu (duomenys neskelbtini), kilusio gaisro buvo įrodyti, o atsakovė UAB „Radmira“ aplinkybės, kad ji nėra kalta dėl gaisro kilimo, neįrodė. Todėl toliau teismas pasisako dėl kitų dviejų deliktinės civilinės atsakomybės sąlygų – žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kuria asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad siekdamas įrodyti žalą, kaip civilinės atsakomybės sąlygą, ieškovas paprastai privalo įrodyti du elementus: žalos padarymo faktą ir žalos dydį. Žalos padarymo faktas sukuria prievolę atlyginti žalą. Žalos faktas nepreziumuojamas ir turi būti įrodinėjamas įprastine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMzQ1LTI0OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-345-248/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-345-248/2020">e3K-3-345-248/2020</a>, 47 punktas). Žalos dydis taip pat nėra preziumuojamas, todėl kiekvienu konkrečiu atveju žalos dydį turi įrodyti ieškovas, o teismas privalo patikrinti, ar ieškovas tinkamai apskaičiavo žalos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMjQxLTcwMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-241-701/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-241-701/2019">e3K-3-241-701/2019</a>, 31 punktas; 2022 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTEwLTkxNi8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-110-916/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-110-916/2022">e3K-3-110-916/2022</a>, 38 punktas).

Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja visiško žalos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis) ir nuostata, kad niekas negali praturtėti kito sąskaita (CK 6.237 straipsnis). Tai reiškia, kad žalos turi būti priteisiama tiek, kiek jos padaryta, bet ne daugiau, nei padaryta. Todėl padarytos žalos dydžio nustatymas yra svarbi įrodinėtina civilinės atsakomybės taikymo sąlyga. Kai priteisiamas mažesnis už tikruosius nuostolius žalos atlyginimas, lieka iš dalies neapgintos nukentėjusio asmens teisės, kai priteisiamos žalos atlyginimas viršija tikruosius nuostolius, nukentėjęs asmuo nepagrįstai praturtėja skolininko sąskaita – abiem atvejais teisingumo principas yra pažeidžiamas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad gaisro metu buvo sugadintas IĮ „R. G. komercinė firma“ priklausančio sandėlio, adresu (duomenys neskelbtini), stogas ir aprūko bei vandeniu sulietos vidaus patalpos.

Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ pareiškime dėl priešieškiniu prašomos priteisti nuostolių sumos padidinimo (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 172-176) nurodė, kad atsakovė kreipėsi į A. A., turintį ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, su prašymu atvykti adresu (duomenys neskelbtini), apžiūrėti gaisro vietą, patalpas ir stogą bei parengti tikslius duomenis, kuriais vadovaujantis būtų parengta remonto darbų lokalinė sąmata. A. A. parengė 2024-07-22 statinio apžiūros aktą bei nurodė esminius/pagrindinius veiksmus, kuriuos reikia atlikti, kad atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“ priklausančios patalpos ir stogas virš patalpų būtų atstatyti į pradinę būklę: aprašė darbus, subraižė schemas, atliko matavimus. Šios aplinkybės matomos iš 2024-07-22 statinio apžiūros akto priedų (5 schemos su matavimais). Atsakovės teigimu, ši informacija ir duomenys buvo perduoti inžinieriui sąmatininkui L. K., kuris pagal SISTELA programos duomenis parengė lokalinę sąmatą. Šią sąmatą ir joje pateiktus duomenis patvirtino inžinierė sąmatininkė R. V., kuriai pagal teikiamą kvalifikacijos atestatą yra suteikta teisė ne tik eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovės pareigas, bet ir atlikti statybos skaičiuojamosios kainos nustatymą. Todėl atsakovė patikslino prašomą priteisti nuostolių sumą – 31 887,84 EUR.

Ieškovės atstovas 2025-06-27 teismo posėdyje papildė anksčiau pateiktą paaiškinimą, be kita ko nurodydamas argumentą, kad negyvenamosios patalpos – Sandėlio (patalpa Nr. 1), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), fizinio nusidėvėjimo procentas yra 59 %, dėl to tokia apimtimi turi būti mažinama priešieškiniu prašoma priteisti suma.

Pareiškime dėl priešieškiniu prašomos priteisti nuostolių sumos sumažinimo (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 40-43) atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ nurodė, kad, atsižvelgus į tai, kad sąmatoje nurodyti darbai nėra atlikti ir PVM suma už šiuos darbus šiuo metu neturi būti skaičiuojama, 5 534,25 EUR suma (PVM dydžio suma, kuri yra nurodyta sąmatoje) yra mažinamas atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškinio reikalavimas atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“.

Dėl patalpos fizinio nusidėvėjimo pareiškime dėl priešieškiniu prašomos priteisti nuostolių sumos sumažinimo (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 40-43) atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“ nurodė, kad atsakovės patirtų nuostolių skaičiavimo metodas, taikant patalpos nusidėvėjimo procentą, kurį ieškovas siūlo vertinant atsakovo IĮ „R. G. komercinė firma“ priešieškinio reikalavimą, prieštarautų visiško nuostolių atlyginimo principui ir negali būti taikomas šioje byloje. Atsakovė UAB „Radmira“ taip pat nurodė, kad atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ patalpose buvo/yra vykdoma maisto produktų, gėrimų nespecializuota didmeninė prekyba. Tam dar 2011 m. buvo gautas Maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimas. 2022-04-28 buvo gautas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento patikrinimo aktas su nurodytais trūkumais po atlikto patikrinimo. Po šio patikrinimo akto gavimo nurodyti trūkumai buvo nedelsiant pašalinti, išdažytos ir sutvarkytos patalpos (grindys, sienos). Tiek priemonių planas, tiek ir patalpų fotonuotraukos (priedai Nr. 5 ir 6) buvo išsiųsti 2022-05-13 ir veikla buvo vykdoma toliau. 2022 m. gegužės mėnesį sandėlio patalpos buvo labai geros būklės, o gaisro metu buvo sulietos nepraėjus nei metams po jų sutvarkymo. Atsakovės teigimu, 2022 metų vasarą buvo tvarkoma stogo virš administracinio pastato vieta, pro kurią drėko administracinio pastato siena. Ji matoma nuotraukoje (ta vieta, pro kurią prasisunkdavo drėgmė), kuri teikiama kaip priedas Nr. 7 (paliekant faile nurodytą datą, kada daryta ši nuotrauka). 2022 metų rugsėjo mėnesį pakartotinai apžiūrint stogo virš administracinio pastato būklę, buvo užfiksuota ir dalis stogo virš sandėlio patalpų – stogo būklė matoma iš teikiamo priedo Nr. 8. Vizualiai matyti, kad stogo, kuris dabar ir turės būti remontuojamas, būklė 2022 m. rugsėjo mėnesį buvo gera ir atliko savo paskirtį – visiškai apsaugojo sandėlio patalpas nuo atmosferos poveikio. Pažymėjo, kad stogo laikino apsaugojimo darbai yra atlikti. Nusidėvėjimas netaikytinas ir ardymo darbams, pastolių įrengimo darbams, jokiems glaisto valymo, stogo perdengimo, betonavimo darbams, kadangi tai nėra įmanoma siekiant atkurti tinkamą stogo ir patalpų būklę.

Ieškovė ADB „Gjensidige“ pateikė rašytinius paaiškinimus (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 60-64), juose nurodė, kad iš atsakovės pateiktoje sąmatoje (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 183-184) nurodytos 31 887,84 EUR sumos turi būti išskaičiuotas 5 534,25 EUR PVM, todėl susidaro 26 353,59 EUR suma. Ieškovės teigimu, taip pat turi būti išskaičiuojamas pastato fizinis nusidėvėjimas. Remiantis tuo, ieškovo specialistas paskaičiavo pastato nusidėvėjimą (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 67-68), kuriame nurodė, kad pastato nusidėvėjimo procentas yra 70 % (59% + 11%). Nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo medžiagų, kurios pagal sąmatą sudaro 9 256,39 EUR sumą. Taigi, nusidėvėjimas dėl šio pastato yra 6 479,47 EUR (9 256,39 EUR * 70 % / 100 %). Ieškovės teigimu, UAB „Sistela“ patvirtinta skaičiavimo metodika yra plačiai taikoma ir naudojama ekspertų. Pabrėžė, jog ir atsakovės pateikta sąmata yra parengta Sistela sistemos pagrindu. Kaip matyti iš atsakovės pateiktos sąmatos (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 183-184), medžiagų kainos (nuo kurių skaičiuojamas nusidėvėjimas) sudaro 9 256,39 EUR sumą. Kadangi iš viso pastato nusidėvėjimo procentas yra 70 % (59% + 11%), nusidėvėjimas skaičiuojamas nuo medžiagų, kurios pagal sąmatą sudaro 9 256,39 EUR sumą, ir yra 6 479,47 EUR. Todėl atsakovės prašoma priteisti žalos suma turi būti mažinama iki 19 874,12 EUR sumos (31 887,84 EUR – 5 534,25 EUR PVM – 6 479,47 EUR nusidėvėjimas). Jeigu teismas laikys, jog atsakovei neturi būti atlyginama žala už stogo ardymo darbus bet atlyginama už patalpų vidaus darbus, tokiu atveju teismas turėtų vadovautis ieškovo sąmata (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 69-70) ir nuo sąmatoje nurodytos 26 113,17 Eur sumos išskaičiuoti 4 532,04 EUR PVM, tada 6 479,47 EUR nusidėvėjimą (9 256,39 EUR medžiagos * 70 % / 100 %). Tokiu atveju žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 15 101,66 EUR (26 113,17 EUR – 4 532,04 EUR PVM – 6 479,47 EUR nusidėvėjimas). Jeigu teismas laikys, jog atsakovei neturi būti atlyginama žala už stogo ardymo darbus bei neturi būti atlyginama už patalpų vidaus darbus, tokiu atveju teismas turėtų vadovautis ieškovo sąmata (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 71-72) ir nuo sąmatoje nurodytos 17 835,38 EUR sumos išskaičiuoti 3 095,40 EUR PVM, tada 5 542,19 EUR nusidėvėjimą (7 917,41 EUR medžiagos * 70 % / 100 %). Tokiu atveju žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 9 197,79 EUR (17 835,38 EUR – 3 095,40 EUR PVM – 5 542,19 EUR nusidėvėjimas).

Atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ atstovas šiuos aukščiau išdėstytus ieškovės argumentus dėl atsakovės prašomos priteisti dėl gaisro patirtų nuostolių sumos mažinimo palaikė, jiems pritarė. Atsikirtimuose ir rašytiniuose paaiškinimuose (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 73-76) UAB „Radmira nurodė, kad atsakovės prašoma priteisti 26 353,59 EUR nuostolių suma turėtų būti mažinama atitinkamai 59 arba 70 proc., atsižvelgiant į pastato nusidėvėjimą.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atkūrimo išlaidų ir ar iš viso ketina prarastą turtą atkurti.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, spręsdamas išlaidų, patirtų sugadinto daikto remontui, priteisimo, klausimą yra išsakęs poziciją, kad nustatyti išlaidų dydį leidžia skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos fizinės būklės ir esamų eksploatacinių ir naudingumo savybių objektus pagal darbų technologijas ir kainas. Remontui reikalingos lėšos turi būti suskaičiuotos iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Vadinasi, jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo būklė sugadinimo metu yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės, o jei objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (daiktas nusidėvėjęs), t. y. dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pažeidimo metu daikto esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį, todėl atkūrimo išlaidos tokiu atveju yra lygios išlaidoms, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, nes, jei nusidėvėjusiam turtui atkurti yra panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesnis už buvusį, ir jeigu visas atkūrimo išlaidas padengtų žalą padaręs fizinis ar juridinis asmuo, tai teisiškai reikštų turto savininko praturtėjimą skolininko sąskaita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr 3K-3- 763/2001). Tokiu atveju teisingo žalos atlyginimo principas būtų pažeistas, neįvertinus pastato fizinio nusidėvėjimo.

Atsakovė IĮ „R. G. komercinė firma“, įrodinėdama atsakovės dėl gaisro patirtos ir iš UAB „Radmira“ prašomos priteisti žalos dydį, pateikė A. A., turinčio ypatingojo statinio statybos vadovo ir ypatingojo statinio techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, parengtą 2024-07-22 statinio apžiūros aktą, kuriame nurodyti esminiai/pagrindiniai veiksmai, kuriuos reikia atlikti, kad atsakovei priklausančios patalpos ir stogas virš jų būtų atstatyti į pradinę būklę: aprašė darbus, subraižė schemas, atliko matavimus (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 175-182), taip pat A. A. 2025-07-31 rašytinį paaiškinimą (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 95-96), kuriame jis pateikė argumentus dėl nusidėvėjimo skaičiavimo negalimumo jo 2024-07-22 statinio apžiūros akte nurodytiems darbams ir medžiagoms, bei sukritikavo UAB „Drusta“ parengtą sąmatą (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 77), nes, atliekant šioje sąmatoje nurodytus darbus, nebus atkurtos iki gaisro buvusios stogo savybės. A. A. teigimu, šioje sąmatoje nurodyti sumažinti darbų kiekiai, neįtraukti reikalingi darbai ir tai neatitinka realios padėties, neatstatoma į pradinę padėtį, todėl remtis šia sąmata negalima.

Teismas, įvertinęs A. A. kvalifikaciją, jo pateiktą 2024-07-22 apžiūros aktą ir priedus, 2025-07-31 paaiškinimą, kuriuose jis aiškiai ir argumentuotai nurodė reikalingus atlikti darbus ir jų kiekius, norint atstatyti atsakovei priklausančio sandėlio (patalpos Nr. 1) būklę į padėtį, buvusią iki gaisro, taip pat jų pagrindu inžinieriaus sąmatininko L. K. pagal SISTELA programą parengtoje ir inžinierės sąmatininkės R. V. patvirtintoje lokalinėje sąmatoje užfiksuotus duomenis, daro išvadą, kad tam, jog atsakovei priklausančio sandėlio būklę būtų galima atkurti į buvusią iki gaisro padėtį, reikalinga 31 887,84 EUR su PVM suma (elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 183-184). UAB „Radmira“ pateikta UAB „Drusta“ parengta lokalinė sąskaita pastarosios aplinkybės nepaneigia (neaiškūs sandėlio (patalpos Nr. 1) atkūrimui iki buvusios būklės reikalingi darbai, jų kiekiai, patalpos, kuriose tie darbai turėtų būti atliekami, neaiški lokalinę sąmatą parengusio asmens kvalifikacija), kitų objektyvių duomenų, paneigiančių šią atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ nurodytą sandėlio (patalpos Nr. 1) atkūrimui iki buvusios būklės iki gaisro reikalingą 31 887,84 EUR su PVM sumą, atsakovė pagal priešieškinį nepateikė. Pažymėtina, kad, nesutinkant su atsakovės nurodyta sandėlio atkūrimui reikalinga suma, kurią atsakovė įrodinėjo kvalifikuotų specialistų pagalba, buvo galimybė pateikti kitokias aplinkybes patvirtinančius kvalifikuotų specialistų parengus rašytinius įrodymus arba prašyti teismo skirti statybos ekspertizę.

Visgi, net ir nustačius, jog atsakovei priklausančio sandėlio (patalpos Nr. 1) būklės atkūrimui į buvusią iki gaisro padėtį reikalinga 31 887,84 EUR su PVM suma, būtina pasisakyti dėl šio pastato nusidėvėjimo.

Byloje nustatyta, kad viso pastato nusidėvėjimo procentas yra 70 % (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 67-68). Į bylą nebuvo pateikta įrodymų, patvirtinančių, kad IĮ „R. G. komercinė firma“ iki kilusio gaisro patalpas būtų remontavusi (sutvarkiusi stogą, atlikusi vidaus patalpų remontą), t. y., į bylą nebuvo pateiktos sutarčių su rangovais kopijos, o remontą atlikus ūkio būdu – medžiagų ir įrankių įsigijimo dokumentai, nors tokie dokumentai įmonėje neabejotinai turi būti saugomi. Pažymėtina, kad iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo akto Nr. 22MPĮ-448 (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 52-58) matyti, kad, 2022-04-28 atlikus patikrinimą IĮ „R. G. komercinė firma“ priklausančiame sandėlyje, adresu (duomenys neskelbtini), pateikta išvada, kad tikrinimo metu sandėlio patalpos nešvarios, netvarkingos, grindų danga nešvari, vietomis danga pažeista, kaupiasi nešvarumai, sienų danga vietomis pažeista, kaupiasi nešvarumai, vietomis matosi voratinkliai. Šio akto priedais nurodytos 8 fotonuotraukos, tačiau jos teismui atsakovės nebuvo pateiktos. Trūkumų šalinimo plane (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 53-54) nurodyta, kad grindų dangos nelygumai užcementuoti, liko dažymas, sienų dangos pažeidimus numatyta glaistyti, dažyti. Šių darbų atlikimo patvirtinimui atsakovė pateikė fotonuotraukas (elektroninės bylos tomas Nr. 5, l. 55 ir 56), tačiau šiose nuotraukose užfiksuotas vaizdas kaip tik sudaro pagrindą išvadai, kad tuo metu buvo atlikti skuboti sandėlio patalpos Nr. 1 trūkumų šalinimo darbai, bet ne remontas, iš esmės atnaujinantis sandėlio vidaus patalpas. Vėlgi, teismui nepateiktos rangos sutarčių, o darbus atlikus ūkio būdu - medžiagų įsigijimo dokumentų kopijos, nors šie dokumentai turėtų būti saugomi įmonėje.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad atsakovė neįrodė aplinkybės, jog atsakovei priklausančio sandėlio stogas ir vidaus patalpos iki kilusio gaisro buvo naujai suremontuoti, todėl pagrįstu laikomas argumentas, kad nuo medžiagų, kurios pagal sąmatą sudaro 9 256,39 EUR sumą, turi būti skaičiuojamas 70 % pastato nusidėvėjimo procentas, t. y., turi būti minusuojama 6 479,47 EUR suma. Todėl atsakovo prašoma priteisti suma turi būti mažinama ne tik 5 534,25 EUR PVM suma, bet ir 6 479,47 EUR suma iki 19 874,12 EUR (31 887,84 – 5 534,25 – 6 479, 47). Nusidėvėjimo procento minusavimo iš turto atstatymui į iki gaisro buvusią būklę reikalingos medžiagų kainos būtinumą neabejotinai patvirtina ir tai, kad sandėlio stogas iki gaisro buvo nesandarus, pro jį prabėgdavo vanduo, dėl ko kai kurios vidaus patalpų sienos buvo sulietos vandeniu. Į bylą nebuvo pateikta konkrečių duomenų, kokios būklės sandėlio stogas ir vidaus sienos buvo iki gaisro, tačiau aplinkybės, kad stogo perdanga virš atsakovei priklausančio sandėlio buvo sutrūkinėjusi, pro stogą prabėgo vanduo, neneigė ir pats R. G., ją patvirtino ir teismo posėdyje apklausti ekspertai, kurie nurodė, jog gaisro metu dūmų prasiskverbimas iš perdangos apšiltinimo sluoksnio į išorę buvo pastebėtas stogo dalyje virš atsakovei priklausančio sandėlio būtent dėl to, kad stogo perdanga buvo įtrūkusi. Pagal į bylą pateiktas nuotraukas matyti, kad iki gaisro sudrėkusi buvo administracinio pastato siena, kurioje užfiksuotos elektros laidų paskirstymo dėžutės. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Alytaus departamento Maisto tvarkymo subjekto dėl vartotojo pranešimo (skundo) patikrinimo akte Nr. 22MPĮ-448 (elektroninės bylos failas Nr. 5, l. 52-58) duomenų apie sudrėkusias sandėlio sienas nėra. Atsakovei priklausantis sandėlis (patalpa Nr. 1) nagrinėjamo gaisro metu ir iki jo buvo naudojamas atsakovės veiklai vykdyti, minimaliomis pastangomis buvo atnaujintas, todėl taikyti nustatytą sandėlio (patalpos Nr. 1) nusidėvėjimo procentą visai reikalingai sandėlio atstatymui į iki gaisro buvusią būklę sumai pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, kad būtent dėl kilusio gaisro atsakovė patyrė nuostolius dėl sandėlio stogo ir vidaus patalpų sugadinimo (tarp UAB „Radmira“ neteisėtų veiksmų ir atsakovės patirtos žalos yra priežastinis ryšys), tačiau atsakovės darbuotojų ir savininko aktyviais veiksmais, išvežant prekes iš sandėlio patalpų, kurios gesinant gaisrą buvo užliejamos vandeniu, buvo užkirstas kelias dar didesnei žalai kilti.

Nagrinėjamu atveju visiškai nesvarbu, kad ieškovė, apskaičiuodama UAB „Radmira“ dėl gaisro atlygintiną žalą, neišskaičiavo nusidėvėjimo procento, nes ieškovę ir UAB „Radmira“ siejo sutartiniai draudimo teisiniai santykiai. Tuo tarpu šioje byloje, nenustačius deliktinės atsakomybės taikymo sąlygų atsakovei IĮ „R. G. komercinė firma“, sprendžiama dėl deliktinės atsakomybės UAB „Radmira“ taikymo.

Esant nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms ir nurodytam teisiniam reguliavimui, įvertinant byloje pateiktą rašytinę medžiagą ir teismo posėdžio metu išsakytus bylos šalių atstovų paaiškinimus, atsižvelgiant į teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad atsakovė tinkamai pagrindė tik dalį patirtos turtinės žalos, todėl priešieškinio reikalavimą dėl turtinės žalos atlyginimo tenkina dalyje, t. y. priteisia iš UAB „Radmira“ atsakovei 19 874,12 EUR turtinės žalos atlyginimą už turto sugadinimą. Kita atsakovės priešieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo atmetama kaip neįrodyta.

Dėl kitų šalių argumentų teismas nepasisako, nes jie šios bylos išsprendimui teisiškai nereikšmingi. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>; 2010 m. birželio 1 d. nutartis byloje Nr.<a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>; 2010 m. kovo 16 d. nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>; ir kt.). Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yMTkvMjAwOQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-219/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-219/2009">3K-3-219/2009</a>; V. de H. v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Pagal CPK 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).

Ieškovės ADB „Gjensidige“ ieškinys netenkinamas, todėl jos patirtos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 718 EUR žyminis mokestis (prijungtos civilinės bylos Nr. e2-425-314/2024 dokumento, reg. 2023-11-09 CBP-8389, priedas, elektroninės bylos tomas Nr. 2, l. 186) už priešieškinio reikalavimus, 15 496,07 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos tomas Nr. 4, l. 65-93, tomas Nr. 5, l. 14-26), 998,25 EUR išlaidos įrodymų surinkimui (elektroninės bylos tomas Nr. 4, l. 166-171), 1700 EUR išlaidos už ekspertizę (elektroninės bylos tomas Nr. 3, l. 168) (CPK 80, 85 straipsniai, 88 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6, 10 punktai).

CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (2015 m. kovo 19 d. Nr. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d. (toliau – Rekomendacijos)) 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, ginčo sumos dydį, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, kitas svarbias aplinkybes.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės ir atsakovės pagal priešieškinį atstovai advokatai V. R. ir V. K. dalyvavo 2024-06-10 posėdyje nuo 13:43 iki 14:50 val., 2024-04-03 posėdyje nuo 9:43 iki 10:47 val., 2024-07-05 posėdyje nuo 9:06 iki 12:09 ir nuo 13:21 iki 14:38, 2024-07-11 posėdyje nuo 9:02 iki 12:21 val., 2024-09-02 posėdyje nuo 8:59 iki 12:37 val., 2024-10-04 posėdyje nuo 8:17 iki 8:42 val., 2024-11-18 posėdyje nuo 16:02 iki 16:18 val., 2025-02-13 posėdyje nuo 13:31 iki 13:53 val., 2025-03-26 posėdyje nuo 09:06 iki 10:27 val., 2025-05-21 posėdyje nuo 09:09 iki 11:00 val., 2025-06-17 posėdyje nuo 9:12 iki 9:26 val., 2025-08-07 posėdyje nuo 13:25 iki 16:23 val. Atsakovės atstovas ruošė dokumentų projektus – 2023-11-09 ieškinį (priešieškinį), 2024-04-12 atsiliepimą į ieškinį, 2024-06-10 pranešimą dėl atstovavimo, 2024-06-11 pranešimą dėl liudytojų adresų ir teisingų identifikacinių duomenų, 2024-06-13 papildomą prašymą dėl įrodymų prijungimo, 2024-07-19 prašymą dėl teismo pasiūlymo pateikti papildomus duomenis termino pratęsimo, 2024-08-01 pareiškimą dėl prašomos priteisti nuostolių sumos padidinimo, 2024-08-01 prašymą dėl įrodymų prijungimo, 2024-08-30 prašymą dėl įrodymų prijungimo, 2024-09-18 rašytinius paaiškinimus dėl ekspertų kandidatūrų ir ekspertizės, 2024-10-09 prašymą dėl įrodymų prijungimo, 2025-04-10 rašytinius paaiškinimus, 2025-06-16 atsiliepimą į prašymą skirti pakartotinę ekspertizę, 2025-07-14 pareiškimą dėl priešieškinio sumos sumažinimo, 2025-08-04 rašytinius paaiškinimus, taip pat prašymus dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atsikirtimą į ieškovės pretenziją ir prašymą dėl leidimo atlikti stogo nuardymo darbus ikiteisminėje stadijoje. Iš pateiktų teisinių paslaugų suteikimo aktų matyti, kad atsakovė buvo konsultuojama advokato V. R. dėl ginčo, vyko pasirengimas posėdžiams, visa tai detaliai išdėstyta teisinių paslaugų suteikimo aktuose.

Visgi, teismas įvertinęs bylos medžiagą, jos sudėtingumą, apimtį (5 tomai), ieškovės ir atsakovės reikalavimų dydį finansine išraiška, šalių atstovų darbo ir laiko sąnaudas, paruoštų procesinių dokumentų kiekį, jų apimtis, jų turinį bei susipažinęs su šalių atstovų pateiktais prašymais ir juose nurodytų teisinių paslaugų pobūdžiu, sprendžia, kad atsakovės prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šioje civilinė byloje yra aiškiai per didelės, neatitinkančios suteiktų paslaugų pobūdžio, turinio ir apimties, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijų, todėl šios išlaidos mažinamos iki 9 000,00 EUR. Darytina išvada, kad atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 9 000,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti, 998,25 EUR išlaidos įrodymų surinkimui, 1 700,00 EUR išlaidos už ekspertizę, iš viso 11 698,25 EUR šios išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, todėl laikomos įrodytomis.

Ieškovės ieškinys atmestinas, todėl iš ieškovės atsakovės naudai priteistinos 50 proc. atsakovės patirtų, pagrįstomis teismo pripažintų, bylinėjimosi išlaidų, t. y. 5 849,13 EUR (11 698,25 EUR : 2).

Atsakovė pradiniu priešieškiniu prašė priteisti iš UAB „Radmira“ 28 095,92 EUR nuostolių, teismas priešieškinį tenkina iš dalies, t. y., dėl 19 874,12 EUR nuostolių sumos, todėl priešieškinys tenkinamas 70,74 proc. Iš UAB „Radmira“ atsakovei priteistina 4 169,51 EUR bylinėjimosi išlaidų suma (5 849,13 EUR x 70,74 :100) ir 447,00 EUR žyminis mokestis, iš viso 4 616,51 EUR bylinėjimosi išlaidų.

Iš į bylą pateiktų dokumentų matyti, kad atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 300,00 EUR išlaidos advokato pagalbai apmokėti (elektroninės bylos tomas Nr. 4, l. 65-93, tomas Nr. 5, l. 14-26) ir 2 200,00 EUR išlaidos už ekspertizę (elektroninės bylos tomas Nr. 3, l. 163-164). Atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ prašomos priteisti atstovavimo išlaidos šioje civilinė byloje yra atitinkančios suteiktų paslaugų pobūdį, turinį ir apimtį, teisingumo, sąžiningumo, protingumo kriterijus, todėl pripažįstamos pagrįstomis ir įrodytomis. Atsakovei pagal priešieškinį UAB „Radmira“ iš atsakovės priteisiama 28,56 proc. patirtų bylinėjimosi išlaidų, t. y. 1 609,30 EUR ((3300,00 EUR + 2200,00 EUR) x 29,26 : 100).

Šalių bylinėjimosi išlaidos įskaitytinos ir iš atsakovės pagal priešieškinį UAB „Radmira“ atsakovės IĮ „R. G. komercinė firma“ naudai priteistina 3 007,21 EUR (4616,51 EUR – 1609,30 EUR) bylinėjimosi išlaidų.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nagrinėjamoje byloje sudaro 39,65 EUR sumą, jos paskirstomos sekančiai, priteisiant valstybei: 50 proc. (19,83 EUR) išlaidų iš ieškovės, 14,02 EUR iš UAB „Radmira“ (19,82 EUR x 70,74 : 100). Likusi 5,80 EUR suma iš atsakovės nepriteisiama, nes neviršija minimalios valstybei priteisiamų bylinėjimosi išlaidų sumos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ ieškinį atsakovei individualiai įmonei „R. G. komercinė firma“ dėl žalos subrogacijos tvarka atlyginimo atmesti.

Atsakovės individualios įmonės „R. G. komercinė firma“ priešieškinį atsakovei pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Radmira“ tenkinti iš dalies.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Radmira“ (juridinio asmens kodas 304144481) individualios įmonės „R. G. komercinė firma“ (juridinio asmens kodas 152036237) naudai 19 874,12 EUR (devyniolikos tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt keturių eurų 12 ct) nuostolių atlyginimą ir 3 007,21 EUR (trijų tūkstančių septynių eurų 21 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Kitą atsakovės individualios įmonės „R. G. komercinė firma“ priešieškinio atsakovei pagal priešieškinį uždarajai akcinei bendrovei „Radmira“ dalį atmesti.

Priteisti iš ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) atsakovei individualiai įmonei „R. G. komercinė firma“ (juridinio asmens kodas 152036237) naudai 5 849,13 EUR (penkių tūkstančių aštuonių šimtų keturiasdešimt devynių eurų 13 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš ADB „Gjensidige“ (juridinio asmens kodas 110057869) valstybei 19,83 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5662.

Priteisti iš UAB „Radmira“ (juridinio asmens kodas 304144481) valstybei 14,02 EUR išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kurios turi būti sumokėtos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: „Swedbank“, AB Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, Luminor Bank AB Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB Šiaulių banke Nr. LT 32 7180 0000 0014 1038, Danske Bank A/S Lietuvos filiale Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB Medicinos banke Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant įmokos kodą 5662.

Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti dažymo kameros įrenginio veikimo laiko registracijos žu,rnalą uždarai akcinei bendrovei „Radmira“.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Druskininkų rūmus.

Teisėja Edita Dambrauskienė