Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-31-744/2019
Teisminio proceso Nr. 4-70-3-01164-2018-7
Procesinio sprendimo kategorijos: 21.3.3; 21.7.5; 21.11.13
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 14 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Laisvydas Zederštremas,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal pareiškėjos J. Č. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos E. Č. (turi būti pareiškėjos J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus) skundą dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė :
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Pareiškėja J. Č. su 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 22 d. pranešimais „Dėl galimai neteisėto tėvo elgesio“ (reg. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini)) kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą dėl galimai įvykdytų vaikų teisių pažeidimų, informuodama, kad jos buvęs sutuoktinis A. Č. galimai įvykdė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 73 ir 80 straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus.
2. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariatas (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK) gavęs J. Č. pranešimus ir patikslinęs pranešimuose nurodomas aplinkybes, nustatė, kad dėl analogiškų pranešimuose išdėstytų aplinkybių J. Č. jau buvo kreipusis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris nurodytas aplinkybes ištyrė. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, priimtas sprendimas J. Č. pranešimų pakartotinai nenagrinėti. Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėja buvo informuota, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK pakartotinai nenagrinės pareiškėjos pranešimų.
3. Nesutikdamas su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. Č. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius 2018 m. gruodžio 5 d. pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tačiau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) tiek pareiškėja J. Č., tiek jos atstovas advokatas informuoti, kad 2018 m. gruodžio 4 d. skundu neteisingai ginčijamas priimtas sprendimas bei neteisingai vadovaujamasi ANK 621-626 straipsnių nuostatomis, todėl pareiškėjos atstovo advokato Andriaus Kazakevčiaus skundas buvo jam grąžintas.
4. Pareiškėjos J. Č. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius nesutikdamas su Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini), pateikė skundą Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui.
5. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuspręsta atsisakyti priimti nagrinėti Komisijoje pareiškėjos J. Č. skundą ir jį grąžinti pareiškėjai. Komisijos pirmininko pavaduotoja Šiaulių apygardos skyriuje Raminta Ramanauskienė, susipažinusi su J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundu, sprendime konstatavo, kad skundas dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) teiktinas tiesiogiai bendrosios kompetencijos teismui.
6. 2018 m. gruodžio 19 d. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmuose gautas pareiškėjos J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundas, kuriuo prašoma panaikinti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) ir grąžinti bylą institucijai, kurios pareigūnai įgalioti atlikti administracinio nusižengimo tyrimą.
7. Skundžiama Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi atsisakyta priimti pareiškėjos E. Č. skundą. Tačiau apygardos teismas pažymi, kad skundą apylinkės teismui dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo buvo padavusi ne E. Č., o pareiškėjos J. Č. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius. Apygardos teismas skundžiamoje nutartyje paminėtą apelianto vardą ir pavardę laiko rašymo apsirikimu, neturinčiu reikšmės skundžiamos nutarties teisėtumui, ir laiko, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi buvo atsisakyta priimti pareiškėjos J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundą. Teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad ANK 621 straipsnyje, 622 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismui skundžiami ne teismo tvarka priimti nutarimai. Šiuo atveju nutarimas nebuvo priimtas, E. Č. (turi būti J. Č.) nekilo teisė pateikti skundą teismui, todėl skundas nepriimtinas.
II. Atskirojo skundo bei atsiliepimo į skundą argumentai ir prašymai
8. 2019 m. sausio 7 d. pareiškėja J. Č. pateikė atskirąjį skundą Šiaulių apygardos teismui, kuriuo prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – jos skundą priimti nagrinėti teisme.
8.1. Atskirajame skunde pareiškėja nurodo, kad Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis yra neteisėta. Teigia, kad teismas atsisakė priimti jos 2018 m. gruodžio 17 d. skundą dėl Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2018 m. lapkričio 20 d. rašto Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo, nes, teismo vertinimu, skundžiamas raštas nėra laikytinas nutarimu ANK 621, 622 straipsnių nuostatų taikymo prasme, todėl pareiškėja neturi teisės teikti skundo dėl šio rašto panaikinimo. Tačiau J. Č. nesutinka su tokia teismo pozicija, nes ji per ne lyg formali ir padaryta neįsigilinus į bylos medžiagą.
8.2. Pareiškėja teigia, kad ji 2018 m. spalio 15 d. ir 2018 m. spalio 22 d. pranešimais informavo Šiaulių apskrities VPK apie galimai įvykdytus vaikų teisių pažeidimus. 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK informavo ją apie tai, jog jos pranešimai pakartotinai nebus nagrinėjami. Kadangi šis raštas sukeliamų teisinių pasekmių, tai yra savo juridinio turinio prasme, atitiko nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo tyrimo teiseną pasekmes, ji 2018 m. gruodžio 4 d. apskundė jo teisėtumą teismui pagal ANK 621 straipsnį. 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK atsisakė priimti jos skundą, motyvuodamas tuo, kad skundas pateiktas nesilaikant rašte išaiškintos apskundimo tvarkos. Minimame 2018 m. gruodžio 7 d. rašte buvo išaiškinta neteisinga, tai yra net neegzistuojanti tokio dokumento apskundimo tvarka. Nebeturėdama kitos išeities ji apskundė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2018 m. gruodžio 7 d. rašto teisėtumą taip, kaip tai buvo nurodyta pačiame dokumente, tai yra Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius 2018 m. gruodžio 13 d. sprendimu atsisakė priimti nagrinėti Komisijoje jos skundą ir jį grąžino jai. Minimame sprendime Komisija išaiškino, jog „Iš skundo ir prie jo pateiktų dokumentų matyti, jog ginčo vada yra administracinio nusižengimo teisena. Pagal ANK 615 straipsnio 1 dalį, institucijų nutarimai administracinių nusižengimų bylose gali būti apskųsti apylinkės teismui pagal institucijos buveinę. Nagrinėjamu atveju Šiaulių apskrities VPK, pagal ANK įgaliota pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, surašė skundžiamąjį raštą, veikdama, kaip viešojo administravimo įgaliojimus turintis subjektas. Skundžiamuoju raštu Šiaulių apskrities VPK iš esmės atsisakė pradėti administracinio nusižengimo tyrimą, tačiau nepriėmė nutarimo dėl pareiškėjos pranešimų, nors pagal ANK teisinį reglamentavimą turėjo pareigą sprendimą nepradėti administracinio nusižengimo teisenos įforminti procesiniu sprendimu ir tokiu būdu sudaryti pareiškėjai sąlygas spręsti skųsti ar ne tokį nutarimą ANK reglamentuota tvarka apylinkės teismui. Bendrosios kompetencijos teismų praktikoje išaiškinta, jog tokie raštai neatitinka procesiniams dokumentams keliamų reikalavimų, kurie nurodyti ANK (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTU2MC02MjYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-560-626/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-560-626/2016">ATP-560-626/2016</a>)“. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2018 m. gruodžio 13 d. sprendime taip pat buvo konstatuota, kad pareiškėjos skundas dėl skundžiamojo Šiaulių apskrities VPK informacinio pobūdžio rašto teiktinas tiesiogiai bendrosios kompetencijos teismui.
8.3. Pareiškėjos vertinimu, kuris absoliučiai atitinka ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus poziciją, Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2018 m. lapkričio 20 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini) savo sukeliamų teisinių pasekmių prasme absoliučiai atitinka nutarimo atsisakyti pradėti administracinio nusižengimo tyrimo teiseną pasekmes. Jų vizualinis skirtumas šiuo atveju yra tik tame, kad rašte nurodytas netinkamas procesinio dokumento pavadinimas ir klaidingai išaiškinta procesinio sprendimo apskundimo tvarka. Tačiau teisiniu požiūriu tai nėra reikšminga, kadangi dokumento turinys bei jo sukeliamos pasekmės yra svarbiau nei dokumento forma.
9. Atsiliepime į pareiškėjos J. Č. apeliacinį skundą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad pareiškėjos J. Č. skunde nurodytų reikalavimų tenkinimo klausimą palieka spręsti teismui. Pažymi, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK 2018 m. spalio 24 d. gautas J. Č. pranešimas „Dėl galimai neteisėto tėvo elgesio“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 2018 m. spalio 26 d. gautas J. Č. pranešimas „Dėl galimai neteisėto tėvo elgesio“ (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikslinus pranešimuose nurodomas aplinkybes, buvo nustatyta, kad dėl analogiškų pranešimuose išdėstytų aplinkybių J. Č. jau buvo kreipusis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius nurodytas aplinkybes ištyrė, tiek J. Č., tiek bendrų vaikų tėvui A. Č. išaiškino tėvų teises, pareigas ir atsakomybę vaikų atžvilgiu. Remiantis tuo, kad J. Č. pateikta informacija buvo išnagrinėta Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus, savo 2018-10-24 ir 2018-10-26 pranešimuose policijai (reg. Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini)) J. Č. nenurodė naujų aplinkybių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies 4 punktu, kuriame nurodoma, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo ar jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo sprendimu gali būti nenagrinėtas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetetingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą, priimtas sprendimas J. Č. pranešimų 2018-10-24 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018-10-26 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) pakartotinai nenagrinėti. Apie tai J. Č. išsiųstas 2018 m. lapkričio 20 d. pranešimas (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), kuriame jai buvo išaiškinta priimto sprendimo apskundimo tvarka, t. y. nesutinkant su priimtu sprendimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 36 straipsniu, turint teisę jį apskųsti, savo pasirinkimu administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka. Tiriant J. Č. pranešimus 2018-10-24 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)), 2018-10-26 (reg. Nr. (duomenys neskelbtini)) administracinė teisena pradėta nebuvo, nutarimas nepradėti teisenos priimtas nebuvo.
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja kreipėsi į Šiaulių apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą pranešimais „Dėl galimai neteisėto tėvo elgesio“ pranešdama, kad jos buvęs sutuoktinis A. Č. galimai įvykdė ANK 73 ir 80 straipsniuose numatytus administracinius nusižengimus. Dėl šių pranešimų pareiškėjai J. Č. buvo atsakyta Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini). Nesutikdamas su šiuo Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos J. Č. atstovas advokatas Andrius Kazakevičius pateikė skundą Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmams, tačiau Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gruodžio 7 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini) skundas buvo grąžintas pareiškėjos atstovui advokatui Andriui Kazakevčiui, nes pažeista apskundimo tvarka. Apskundus Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo 2018 m. gruodžio 7 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, jį buvo atsisakyta priimti kaip nežinybingą. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartimi taip pat atsisakyta priimti pareiškėjos J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundą, nes teismui skundžiami ne teismo tvarka priimti nutarimai, o šiuo atveju nutarimas nebuvo priimtas. Taigi pareiškėja J. Č., norėdama apskųsti Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), negalėjo to padaryti, nes nei administracinių ginčų komisija, nei apylinkės teismas, nepriėmė pareiškėjos J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundo. Apygardos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 33 straipsnio 2 dalis piliečiams laiduoja teisę apskųsti valstybės įstaigų ar pareigūnų sprendimus, todėl dėl byloje susidariusios situacijos buvo pažeista pareiškėjos J. Č. konstitucinė teisė.
11. Nagrinėjamu atveju apylinkės teismas, kaip pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją vykdantis teisingumą Lietuvoje, gavęs pareiškėjos J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundą, remdamasis įstatymu turėjo išaiškinti ir nurodyti, kokia tvarka ir kodėl tokia tvarka pareiškėja J. Č. turi apskųsti jai nepriimtiną Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus 2018 m. lapkričio 20 d. raštą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pateikė formalius motyvus, kurie nesiremia situacijos analize ir įstatymo taikymu. Apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad teismui skundžiami ne teismo tvarka priimti nutarimai, šiuo atveju nutarimas nebuvo priimtas, todėl neatsirado teisė pateikti skundą teismui. Apylinkės teismas nesiaiškino, ar teisingai šioje situacijoje pasielgė Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmasis veiklos skyrius nepriėmęs motyvuoto nutarimo, o 2018 m. lapkričio 20 d. surašęs raštą Nr. (duomenys neskelbtini), ar rašto surašymas yra tinkamas atsisakymas pradėti administracinio nusižengimo teiseną, ar jame nurodyta apskundimo tvarka remiasi tinkamai pritaikytu įstatymu.
12. ANK 1 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad šiame kodekse nustatoma administracinių nusižengimų teisena. Pareiškėja J. Č. į Šiaulių apskrities VPK kreipėsi dėl galimų administracinių nusižengimų, numatytų ANK 73 ir 80 straipsniuose, požymių. Taigi pareiškėjos valia buvo ištirti jos nurodomus įvykius, kaip turinčius administracinių nusižengimų požymių. Tačiau byloje susidariusioje situacijoje Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK neteisingai taikė įstatymą bei pasielgė formaliai, netinkamai vadovavosi ANK normomis ir dėl pareiškėjos pranešimų nepriėmė motyvuoto sprendimo, kurį galima būtų skųsti aiškia įstatyme nustatyta tvarka.
13. Administracinės teisenos pradžią apibrėžia ANK 590 straipsnis. ANK 590 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi šiuo kodeksu ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Dėl administracinio nusižengimo teisenos pradžios specialus procesinis dokumentas nerašomas. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo teisena taip pat gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kuriuo asmuo, kuris nėra pareigūnas, užfiksavo administracinio nusižengimo požymius turinčios veikos padarymą. Atsiliepime Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmojo veiklos skyriaus viršininkas nurodo, kad gavus pareiškėjos J. Č. pranešimus, buvo tikslinamos juose nurodomas aplinkybes ir nustatyta, kad dėl analogiškų pranešimuose išdėstytų aplinkybių J. Č. jau buvo kreipusis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, kuris J. Č. nurodytas aplinkybes ištyrė, todėl administracinė teisena pradėta nebuvo, nutarimas nepradėti teisenos priimtas nebuvo, apie tokį Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK sprendimą J. Č. buvo informuota 2018 m. lapkričio 20 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini).
14. Apygardos teismas pažymi, kad raštas negali būti vertinamas kaip procesinis dokumentas (nutarimas) administracinio nusižengimo byloje. Nagrinėjamu atveju byloje administracinio nusižengimo teisena nebuvo pradėta. Tačiau atsisakius pradėti administracinio nusižengimo teiseną turi būti priimami taikomame procese nustatyti sprendimai (tiek dokumento rūšies prasme, tiek sprendimo prasme). Administracinių nusižengimų teisenoje priimami nutarimai, taigi Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmasis veiklos skyrius, atsisakydamas pradėti administracinio nusižengimo teiseną turėjo priimti motyvuotą nutarimą, o ne procesinį sprendimą įforminti raštu.
15. Atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK, gavęs pareiškėjos J. Č. pranešimus ir nustatęs, kad juose nurodomas aplinkybes ištyrė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius ir galimai priėmė sprendimą, iš esmės nustatė ANK 591 straipsnyje esančias aplinkybes, dėl kurių administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Tačiau toks sprendimas negali būti padaromas rašte, dėl jo turi būti priimtas nutarimas, kurį būtų galima apskųsti bendros kompetencijos teismams. Tokios praktikos laikosi ir kiti apeliacinės instancijos teismai (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QU4yLTY5LTY1NC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'AN2-69-654/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="AN2-69-654/2019">AN2-69-654/2019</a>, Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 7 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTU2MC02MjYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-560-626/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-560-626/2016">ATP-560-626/2016</a>). Apylinkės teismas neįsigilino į reikšmingas bylos aplinkybes ir nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjos J. Č. atstovo advokato Andriaus Kazakevičiaus skundą. Siekiant užtikrinti pareiškėjos J. Č. teises, apylinkės teismas privalėjo grąžinti bylą Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmajam veiklos skyriui, jog būtų priimtas motyvuotas nutarimas, kuriame būtų faktinių aplinkybių, įstatymo taikymo ir sprendimo argumentai bei motyvai, kuriuos pareiškėja galėtų skųsti. Esant šioms aplinkybėms, Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartis naikinama, byloje priimamas naujas sprendimas – byla grąžinama Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK Pirmajam veiklos skyriui motyvuoto nutarimo priėmimui.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 656 straipsnio 5 dalimi, 6 dalies 3 punktu,
n u t a r i a :
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. gruodžio 21 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – grąžinti bylą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šiaulių miesto ir rajono policijos komisariato Pirmajam veiklos skyriui motyvuoto nutarimo priėmimui.
Nutartis yra neskundžiama.
Teisėjas Laisvydas Zederštremas
