Baudžiamoji byla Nr. 1A-59-744/2019
(Nr. 1A-410-744/2018)
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-15599-2018-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.1.1; 1.1.8.7.3; 1.1.8.10.1; 1.1.9.8; 1.2.14.5.1; 1.2.27.4; 1.2.29.3.1; 2.1.8; 2.4.6.4.1; 2.4.6.4.2; 2.4.6.4.3
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U O S P R E N D I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 13 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio, Nijolės Matuzevičienės ir Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas),
sekretoriaujant Jolantai Plungienei,
dalyvaujant prokurorui Mariui Fokui,
nuteistajam G. K., jo gynėjui advokatui Modestui Švažui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo G. K. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 289 straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 1 metų 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmės, paskirtos pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, subendrintos apėmimo būdu, ir paskirta subendrinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmė, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 302 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrinta su subendrinta bausme, paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, ir paskirta subendrinta 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 ir 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu G. K. paskirta subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, ir G. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 10 mėnesių ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į G. K. paskirtos bausmės laiką įskaitytas jo laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 4 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra 2018 m. lapkričio 20 d. Bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, tai yra nuo 2018 m. lapkričio 20 d. Atsižvelgus į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirta bauda šiuo metu išieškoma priverstinai (bausmę vykdo antstolės Eurikos Rulienės kontora), termino šiuo nuosprendžiu paskirtos baudos savanoriškam sumokėjimui nuspręsta nebenustatyti ir nesumokėtos baudos vykdymo pakartotinai nebenukreipti antstolei. Įsiteisėjus nuosprendžiui, jo nuorašą nuspręsta išsiųsti baudos išieškojimą vykdančiai antstolei Eurikai Rulienei. Tuo atveju, jei dalis baudos jau išieškota, ją nuspręsta įskaityti į šiuo nuosprendžiu subendrintos 50 MGL (1 883 Eur) baudos dalį. Kardomoji priemonė – suėmimas, iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nuspręsta: 1) 800 eurų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti neribotam L. Š. naudojimui, 2) mobiliuosius telefonus „Alcatel“, „e-star“, „Uncomm“, „Samsung“, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti, kaip nusikalstamos veikos įrankius, 3) L. Š. asmens paso puslapį, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti jį išdavusiai institucijai – Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriaus Joniškio grupei, 4) raštelį, 4 vnt. išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio telefono SIM kortelių „Tele-2 Pildyk“, 4 vnt. išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio telefono SIM kortelių „Ežys“, vieną išankstinio mokėjimo mobiliojo ryšio telefono SIM kortelę „Labas“ bei mobiliojo ryšio telefono SIM korteles, kurios buvo įdėtos į mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“, „Alcatel“, „Uncomm“ ir „e-star“, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, 5) 54,11 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti teisėtam savininkui G. K., 6) kompaktinį diską su vaizdo įrašu iš laikino sulaikymo kameros, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje, kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.
Teisėjų kolegija,
n u s t a t ė :
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. G. K. nuteistas už tai, kad jis, veikdamas kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, atliekančiu laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini) rajone, bendrais tyčiniais veiksmais, apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą – pinigus, ir pasisavino viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, o būtent: 2018 m. balandžio 4 d., laikotarpyje nuo 11 val. 05 min. 31 s. iki 12 val. 24 min. 15 s., aštuonis kartus tyrimo metu nenustatytam asmeniui iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus į nukentėjusiosios L. Š. fiksuoto ryšio telefoną Nr. (duomenys neskelbtini), ir prisistačius policijos pareigūnu bei melagingai pranešus, kad ji gavo pensiją netikrais pinigais ir, kad yra sugauti pinigų padirbėjai, todėl pas ją atvyks jo pasiųstas asmuo paimti netikrus pinigus, kuriuos paims ir pakeis į tikrus, ir nukentėjusiajai L. Š. apgaulės įtakoje sutikus paduoti namuose laikomus 800 eurų, tuo pat metu tyrimo metu nenustatytam asmeniui, tuo pačiu neteisėtai turėtu mobiliojo ryšio telefonu, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), ir, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), paskambinus jam į mobiliojo ryšio telefono aparatą, kurio IMEI (duomenys neskelbtini) ir, kuriame buvo įdėta SIM kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė jam nuvykti adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., prisistatyti policijos pareigūnu ir paimti apgaule iš nukentėjusiosios L. Š. išviliotus pinigus, kur jis taksi automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apie 12 val. 24 min., nuvyko nurodytu adresu, kur nukentėjusiajai L. Š. prisistatė policijos pareigūnu, taip pasisavindamas viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardą, apgaule paėmė iš nukentėjusiosios L. Š. 800 eurų, tokiu būdu jis tyčia apgaule savo ir tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai L. Š. priklausančius 800 eurų.
2. Be to, G. K. nuteistas už tai, kad jis 2018 m. balandžio 4 d. apie 11.55 val. adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, neturėdamas teisėto pagrindo iš L. Š. paėmė ir tokiu būdu įgijo jos vardu 2013 m. vasario 19 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), kurį neteisėtai su savimi laikė iki tos pačios dienos 16.04 val., kol Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato pareigūnai jį rado laikino sulaikymo patalpoje Nr. 2.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir prašymai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo peržiūrėti baudžiamąją bylą, įvertinti visas aplinkybes – jo jauną amžių, nusikaltimo pobūdį, jo gailėjimąsi, nuoširdų prisipažinimą ir sušvelninti jam Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Teigia, kad jis suklydo, bet šiuo metu jau yra pasitaisęs. Taip pat G. K. prašo panaikinti pirmosios instancijos nuosprendžio dalį dėl daiktų, kurie priskirti prie nusikalstamos veikos įrankių, konfiskavimo ir šiuos daiktus grąžinti jam, teisėtam šių daiktų savininkui. Mano, kad šie daiktai skundžiamu nuosprendžiu konfiskuoti nepagrįstai, nuosprendyje nurodytos aplinkybės neatitinka realybės.
4. Atsiliepimų į nuteistojo G. K. apeliacinį skundą negauta.
5. Teismo posėdžio metu nuteistasis G. K. ir jo gynėjas advokatas Modestas Švažas prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras Marius Fokas prašė nuteistojo G. K. apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
6. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismai turi kruopščiai patikrinti apskųstų nuosprendžių ar nutarčių teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamiesi apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų.
7. Nuteistasis G. K. apeliaciniu skundu neginčija pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, savo kaltės padarius nusikalstamas veikas, jam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijos, todėl šie klausimai, sprendžiant G. K. apeliacinio skundo pagrįstumo klausimą, išsamiau nevertinami. Nagrinėjamu atveju G. K. nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, taip pat prašo grąžinti jam daiktus, kuriuos, apelianto nuomone, nepagrįstai nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankius.
Dėl nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyto G. K. nusikalstamų veikų padarymo laiko
8. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nuteistojo G. K. apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas G. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje ir 302 straipsnio 1 dalyje. Tačiau pirmosios instancijos teismo išvados, jog G. K. pas nukentėjusiąją L. Š., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajone, taksi automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko 2018 m. balandžio 4 d. apie 12.24 val., ir, nukentėjusiajai L. Š. prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš jos 800 eurų, o L. Š. vardu 2013 m. vasario 19 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas tuo pačiu adresu pas L. Š. paėmė 2018 m. balandžio 4 d. apie 11.55 val., prieštarauja byloje esantiems įrodymams.
9. Kaip matyti iš byloje esančio liudytojo G. S. apklausos protokolo, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas tyrėjui nurodė, kad jis 2018 m. balandžio 4 d. apie 11.20 val. gavo iškvietimą atvykti pas klientą prie (duomenys neskelbtini) miesto pašto. Atvykus į automobilį atsisėdo vienas vyriškis ir pasakė, kad reikia vykti į (duomenys neskelbtini), prie 6 numeriu pažymėto namo. Klientui pasiteiravus, kiek laiko truks kelionė, jis atsakė, kad kelionė užtruks apie 12 ar 15 minučių (1 t., b. l. 69, 70). Nukentėjusiosios L. Š. protokole -pareiškime nurodyta, kad nepažįstamas jaunuolis, kuris apgaulės būdu iš nukentėjusiosios išviliojo 800 Eur, pas ją į namus atvyko 2018 m. balandžio 4 d. apie 11.30 val. (1 t., b. l. 27). Ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. birželio 14 d. G. K. pareikštame įtarime taip pat buvo nurodyta, kad G. K. pas nukentėjusiąją L. Š., gyvenančią (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, taksi automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko ir, nukentėjusiajai L. Š. prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš jos 800 eurų ir jos vardu 2013 m. vasario 19 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. balandžio 4 d. apie 11.30 val. (3 t., b. l. 21, 22). Šios įtarime nurodytos nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės užfiksuotos ir Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo G. B. tarnybiniame pranešime (2 t., b. l. 45, 46). Kaip matyti iš byloje esančio Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio A. J. tarnybinio pranešimo ir įtariamojo G. K. laikino sulaikymo protokolo, G. K., vykstantis taksi automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini) k., buvo sulaikytas 2018 m. balandžio 4 d. 12.05 val. (1 t., b. l. 9, 3 t., b. l. 36). Įvertinus nurodytas aplinkybes, nuteistajam G. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laikas tikslintinas, nustatant, kad G. K. 2018 m. balandžio 4 d. pas nukentėjusiąją L. Š., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, taksi automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko ir, nukentėjusiajai L. Š. prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš jos 800 eurų bei jos vardu 2013 m. vasario 19 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.05 val. Toks nusikalstamų veikų laiko patikslinimas apeliacinės instancijos teisme, pasirėmus objektyviais duomenimis, kurie iš bylos medžiagos buvo žinomi nuteistajam G. K., nelaikomas faktinių aplinkybių pakeitimu iš esmės skirtingomis ir yra galimas, nes nepablogina nuteistojo teisinės padėties bei nepažeidžia jo teisės į gynybą, be to, apie tokį faktinių aplinkybių pakeitimą teisme proceso dalyviai buvo informuoti BPK 256 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Taigi skundžiamas nuosprendis keistinas, nes jame išdėstytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas).
Dėl G. K. paskirtos bausmės
10. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinti teisingumo ir teisinės valstybės principai suponuoja, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Baudžiamosios teisės paskirties (BK 1 straipsnis) kontekste tai reiškia, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos, adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos skiriamos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių (jų rūšių dydžių), kurios būtų akivaizdžiai neadekvačios nusikalstamai veikai ir neatitiktų bausmės paskirties. Šie iš konstitucinio teisingumo principo kylantys reikalavimai įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte, 54 straipsnio 3 dalyje.
11. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu konkrečiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDIwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-420/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-420/2006">2K-420/2006</a>, 2K-390/2011, 2K-315/2013, 2K-209-222/2018).
12. Vadovaujantis bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys). Baudžiamasis kodeksas sudaro galimybę teismui parinkti teisingą bausmę, tačiau pagal BK 54 straipsnio 1 dalies normą teismas pirmiausia skiria bausmę pagal Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
13. Už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 289 straipsnyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Už nusikaltimą, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, baudžiama bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pirmosios instancijos teismas pripažino G. K. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje, ir jį nubaudė pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 289 straipsnį – 9 mėnesių laisvės atėmimo bausme, pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 2 metų laisvės atėmimo bausme. Skirdamas bausmes nuteistajam G. K. pirmosios instancijos teismas iš esmės atsižvelgė į visas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, turinčias įtakos bausmės nuteistajam paskyrimui, tai yra į tai, kad G. K. įvykdė vieną apysunkį nusikaltimą (BK 11 straipsnio 4 dalis) ir du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikė tyčia, į kaltininko asmenybę (teistas už tyčinius nusikaltimus, naujas nusikalstamas veikas padarė teistumui neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis), didžioji dalis ankstesnių teistumų yra susiję su nusikalstamų veikų nuosavybei įvykdymu, naujas nusikalstamas veikas padarė būdamas tik 2018 m. kovo 9 d. paleistas iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų, nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas). Pirmosios instancijos teismas taip pat nustatė, kad yra viena nuteistojo G. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)) ir dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės (tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje padarė bendrininkų grupėje ir iš savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3 punktas)).
14. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, spęsdamas klausimą dėl G. K. paskiriamų bausmių individualizavimo, nepagrįstai G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų (BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punktas). BK 60 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas yra įtvirtinęs, jog skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme nustatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis. Pabrėžtina, kad BK 60 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažįstama tik tada, kai ji ne tik nėra nusikalstamos veikos sudėties požymis, bet ir kai ta aplinkybė neišreiškia nusikalstamos veikos esmės. Tos pačios nuomonės laikomasi ir formuojamoje kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-58/2010).
15. Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminiame tyrime surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis nustatyta, kad nuteistasis G. K. apgaule savo ir kito asmens naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajai L. Š. priklausančius 800 eurų, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, be kita ko, atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą. Apgaule įgydamas svetimą turtą kaltininkas siekia turėti turtinės naudos, tai yra veikia dėl savanaudiškų paskatų. Todėl apibendrinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad savanaudiškos paskatos išreiškia nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, esmę. Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų, todėl ši nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Kita vertus, paskirdamas G. K. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, be šios, nepagrįstai nustatytos, aplinkybės, kaip jau minėta, teismas vertino ir kitas bausmės rūšies ir dydžio nustatymui svarbias aplinkybes – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, G. K. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo asmenybę ir kt., todėl, įvertinus anksčiau nurodytų aplinkybių visetą, net ir pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas be pagrindo pripažino G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog jis BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė dėl savanaudiškų paskatų, kolegijos nuomone, tai nėra pagrindas mažinti G. K. paskirtą bausmę.
16. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog nuteistasis G. K. yra recidyvistas, tai yra, būdamas teistas už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė kelis tyčinius nusikaltimus (BK 27 straipsnio 1 dalis), nesvarstė galimybės šią aplinkybę pripažinti G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), tačiau apeliacinės instancijos teismas apie tai plačiau nepasisako, nes nėra prokuroro ar nukentėjusiosios skundo, todėl nėra pagrindo sunkinti nuteistojo teisinės padėties.
17. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, padarė teisingą išvadą, jog bausmės tikslai nuteistojo G. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už įvykdytas nusikalstamas veikas laisvės atėmimo bausmes, mažesnes už BK 182 straipsnio 1 dalies, 289 straipsnio, 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytų laisvės atėmimo bausmių vidurkius. Be to, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, G. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės teisingai buvo sumažintos vienu trečdaliu. Pirmosios instancijos teismo nuteistajam G. K. už nusikalstamas veikas paskirtos bausmės nėra per giežtos ar aiškiai neteisingos, mažinti jas ar paskirti švelnesnes kitos rūšies bausmes apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Nei apeliaciniame skunde nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis yra jauno amžiaus, nuoširdžiai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, gailisi, šiuo metu, jo nuomone, jis jau yra pasitaisęs, nei 2018 m. gruodžio 27 d. apeliacinės instancijos teismui pateiktame prašyme (3 t., b. l. 161, 162) nurodytos aplinkybės, kad jis yra vedęs ir turi šeimą (kartu su prašymu pateikta santuokos sudarymo įrašo kopija), nėra pakankamas pagrindas lengvinti jo baudžiamąją atsakomybę dėl anksčiau išdėstytų aplinkybių, kurios nepaneigia jam paskirtų bausmių pagrįstumo. Pažymėtina, kad vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo. Tai, kad nuteistasis savo gyvenimo būdu ne pirmą kartą pablogina savo padėtį, yra jo paties netinkamo elgesio, nenoro laikytis įstatymų ir visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių pasekmė. G. K., būdamas ankščiau teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, be abejonės žinojo apie gresiančią bausmę už šių nusikalstamų veikų padarymą, tačiau to nepaisė ir vėl nusikalto.
18. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmes, G. K. paskirtas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, subendrino apėmimo būdu, ir paskyrė subendrintą 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taip pat teismas, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmę, paskirtą pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, dalinio sudėjimo būdu subendrino su subendrinta bausme, paskirta pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir 289 straipsnį, ir paskyrė subendrintą 1 metų 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau šitaip subendrindamas G. K. už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 63 straipsnio 1 bei 4 dalių nuostatas ir tokiu būdu paskyrė neteisingą subendrintą bausmę.
19. Teisėjų kolegija pažymi, kad iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis G. K. atliko veiksmus, atitinkančius skirtinguose baudžiamuosiuose straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviąsias puses, tačiau jo veiksmai vertintini kaip idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, kadangi jie padaryti realizuojant vieną bendrą nusikalstamą sumanymą. Kaip matyti iš bylos duomenų G. K. tyčia buvo nukreipta apgaule įgyti svetimą turtą, tai yra apgaule gauti nukentėjusiajai L. Š. priklausančius pinigus, o kiti jo veiksmai (viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens vardo pasisavinimas ir fizinio asmens dokumento įgijimas ir laikymas neturint teisėto pagrindo) buvo tik priemonė anksčiau nurodytam tikslui pasiekti, todėl G. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje, 302 straipsnio 1 dalyje, sudaro idealiąją nusikaltimų sutaptį.
20. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad šios išvados neprieštarauja ir formuojamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikai, pagal kurią idealioji nusikalstamų veikų sutaptis konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus bendrą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, tai yra dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent idealioji nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje konstatuota ir tai, kad sutaptis yra idealioji ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant bendrą sumanymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009, 2K-P-78/2012). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra jungiami bendro kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius.
21. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį ir 302 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės tarpusavyje turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 straipsnio 2 dalis, 5 dalies 1 punktas). Pirmosios instancijos teismas, neteisingai pritaikęs BK 63 straipsnio 1, 4 dalių nuostatas, paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę. Todėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos subendrintos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Iš naujo subendrinus skundžiamu nuosprendžiu G. K. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 289 straipsnį, 302 straipsnio 1 dalį paskirtas bausmes, G. K. skirtina nauja subendrinta bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, mažintina vienu trečdaliu, ir, BK 64 straipsnio 1 bei 2 dalių nuostatomis, subendrintina su G. K. Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, ir skirtina galutinė subendrinta bausmė.
Dėl daiktų konfiskavimo
22. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. K. prašo grąžinti jam daiktus, kuriuos skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nepagrįstai nuspręsta konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos įrankius.
23. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas, įtvirtintas BK 72 straipsnyje, yra baudžiamojo poveikio priemonė, kurios turinį sudaro priverstinis neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. BK 72 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais, o 4 dalyje – kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu: 1) perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti; 2) šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) šis turtas jam buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) šis turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajaus, įnašų ir pan.), yra kaltininkas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridiniame asmenyje vadovaujančias pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, juridinio asmens vardu priimti sprendimus ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.
24. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.
25. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuspręsta, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip nusikalstamos veikos įrankius konfiskuoti G. K. sulaikymo metu pateiktus mobiliuosius telefonus „Alcatel“, „E-star“, „Uncomm“, „Samsung“ (1 t., b. l. 95), o mobiliojo ryšio telefono SIM korteles, kurios buvo įdėtos į mobiliojo ryšio telefonus „Samsung“, „Alcatel“, „Uncomm“ ir „E-star“, sunaikinti.
26. Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamu atveju nuteistasis G. K. vykdydamas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas naudojosi mobilaus ryšio telefonu „E-star“, kuriame buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini). Tai nurodė pats nuteistasis G. K. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (3 t., b. l. 15, 16, 32, 33) ir šiuos savo parodymus patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme (3 t., b. l. 138). Iš byloje atliktos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos analizės taip pat matyti, kad nenustatytas asmuo iš (duomenys neskelbtini) pataisos namų skambino 2018 m. balandžio 4 d. 9.01 val. kaltinamajam G. K. į SIM kortelę Nr. (duomenys neskelbtini). Nenustatytas asmuo iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini), 2018 m. balandžio 4 d. laikotarpiu nuo 9.01 val. iki 12.56 val. kaltinamajam G. K. skambino 26 kartus į mobiliojo ryšio telefoną. Daugiau skambučių iš abonento Nr. (duomenys neskelbtini) į kitus mobiliojo ryšio telefonus daryta nebuvo. Kaltinamojo G. K. viename iš keturių mobiliojo ryšio telefonų, tai yra į mobiliojo ryšio telefoną „E-star“, buvo įdėta SIM kortelė, kurios Nr. (duomenys neskelbtini), ir kuris 2018 m. balandžio 4 d. bendravo su nenustatytu asmeniu, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini). Mobiliojo ryšio telefone „E-star“, adresų knygoje įvesti trys mobiliojo ryšio telefonai su (duomenys neskelbtini) taksi paslaugomis atliekančiais asmenimis. 2018 m. balandžio 4 d. iš nenustatyto asmens abonento Nr. (duomenys neskelbtini) buvo priimta 10 skambučių ir gautos 7 SMS žinutės (1 t., b. l. 144-200, 2 t., b. l. 1-47). Atsižvelgus į šias aplinkybes, byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų darymo metu G. K. naudotas telefonas „E-star“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su jame įdėta SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), abonento Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo pripažintas nusikalstamos veikos padarymo priemone. Minėta priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl, siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymą, minėtas telefonas konfiskuotas pagrįstai. G. K. sulaikymo metu pateikti kiti trys mobilieji telefonai „Alcatel“, „Uncomm“ ir „Samsung“ su juose buvusiomis SIM kortelėmis nagrinėjamoje byloje nusikalstamoms veikoms daryti nebuvo panaudoti, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jie nepagrįstai pripažinti nusikaltimų priemonėmis ir konfiskuoti. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, mobilusis telefonas „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobilusis telefonas „Alcatel“, kuro IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobilusis telefonas „Uncomm“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi Šiaulių apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato daiktų saugojimo kambaryje (1 t. 132-135 b. l.), remiantis BPK 94 straipsnio 5 dalimi, gražintini savininkui G. K..
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 punktu, 3 punktu, 331 straipsniu,
n u s p r e n d ž i a :
nuteistojo G. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti:
patikslinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodytą G. K. nusikalstamų veikų padarymo laiką, nurodant, kad G. K. 2018 m. balandžio 4 d. pas nukentėjusiąją L. Š., adresu (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimas, (duomenys neskelbtini) rajonas, taksi automobiliu „VW Sharan“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvyko ir, nukentėjusiajai L. Š. prisistatęs policijos pareigūnu, paėmė iš jos 800 eurų, o tuo pačiu ir jos vardu 2013 m. vasario 19 d. išduotą Lietuvos Respublikos pasą Nr. (duomenys neskelbtini) laikotarpiu nuo 11.30 val. iki 12.05 val.;
panaikinti nuosprendžiu nustatytą nuteistojo G. K. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jis nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, padarė dėl savanaudiškų paskatų;
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio dalį dėl G. K. už atskirus nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimo ir už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes subendrinti iš naujo:
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, G. K. bausmes, paskirtas už nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje, 289 straipsnyje ir 302 straipsnio 1 dalyje, subendrinti bausmių apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dviem) metams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, G. K. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams;
vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 65 straipsnio 2 dalimi, G. K. paskirtą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. birželio 14 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės neatlikta dalimi ir G. K. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieniems) metams 4 (keturiems) mėnesiams ir 50 MGL (1 883 Eur) dydžio baudą;
daiktus – mobilųjį telefoną „Samsung“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), mobilųjį telefoną „Alcatel“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), ir mobilųjį telefoną „Uncomm“, kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini), saugomus Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariate, gražinti savininkui G. K..
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Teisėjai Nerijus Masiulis
Nijolė Matuzevičienė
Laisvydas Zederštremas
