V. V. pagal BK 24 str. 4 d., 207 str. 2 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-61-489/2025

Teisminio proceso Nr. 1-06-1-11011-2010-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.2; 1.1.9.7; 1.1.10.1.1; 1.2.17.11.2; 1.2.18.4; 1.2.19.4.2; 1.2.29.1.3; 2.1.3.2; 2.1.6.2.2; 2.1.7.4.1; 2.2.4.3; 2.3.2.2.13; 2.8.9.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 10 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Tomo Šeškausko (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,

nuteistajam V. V., jo gynėjui advokatui Teisučiui Milickiui,

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija) 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (paramos dokumentų suklastojimas), pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, V. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (3766 Eur) dydžio bauda. V. V. išteisintas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) („OAO Astar“ sutarties pagaminimas), neįrodžius, kad jis dalyvavo darant nusikalstamą veiką. V. V. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) (sutarties Nr. 1 suklastojimas), nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nuspręsta iš V. V. išieškoti 700 000 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą.

Taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 17 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorės Jūratės Radišauskienės ir nuteistojo V. V. gynėjo advokato Teisučio Milickio apeliacinius skundus, Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendis pakeistas. Panaikinta šio nuosprendžio dalis dėl V. V. išteisinimo pagal BK 216 straipsnio 1 dalį. Dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis ir V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. V. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (paramos dokumentų suklastojimas) paskirta bausmė pakeista į laisvės atėmimą vieneriems metams. Panaikinta nuosprendžio dalis, kuria V. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (sutarties Nr. 1 suklastojimas) baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Iš Vilniaus apygardos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinta aplinkybė, kad V. V., veikdamas bendrininkų grupe su R. T. (R. T.), suklastojo sutartį Nr. 1. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, V. V. šiuo Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir bausmės, paskirtos Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį, subendrintos apėmimo bei dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – dveji metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 3 dalimi, V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas iš dalies atidėtas ir nustatyta, kad V. V. privalo įsiteisėjus nuosprendžiui nedelsiant atlikti vienerių metų laisvės atėmimo bausmės dalį, o likusios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų terminui. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, 75 straipsnio 5 dalimi, iš V. V. nuspręsta išieškoti 2 200 000 Eur konfiskuotino turto vertę. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu taip pat išteisintas D. S. (D. S.), tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. V. V. nuteistas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija), 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), o baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, už tai, kad suklastojo tikrus dokumentus, taip padarydamas didelę žalą, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir apgaule gavo tikslinę paramą, dėl to valstybė patyrė didelę turtinę žalą.

1.1. V. V. nuo 2002 m. lapkričio 19 d. iki 2011 m. balandžio 18 d., būdamas UAB „Garsų pasaulis“ dalyvis, turintis daugiausia akcijų, nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2008 m. birželio 8 d. eidamas generalinio direktoriaus pareigas, nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2014 m. spalio 7 d. būdamas valdybos narys (nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. – valdybos pirmininkas), ne vėliau kaip 2008 m. sausio mėn., pasinaudodamas tuo, kad UAB „Garsų pasaulis“ ketina įsigyti specialią keturių spalvų giliaspaudę („intaglio“) spausdinimo mašiną ir dėl jos įsigijimo derasi su Nyderlandų Karalystėje registruota įmone „Drent Goebel B.V.“, siekė iš sandorio su įmone „Drent Goebel B.V.“ neteisėtai gauti asmeninės turtinės naudos – apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti UAB „Garsų pasaulis“ didelės – 3 000 000 Eur – vertės turtą, o tam, kad nuslėptų nusikalstamą veiką ir įmonei padarytą žalą, apgaule gauti maksimalų 15 000 000 Lt (4 344 300,28 Eur) įrangos įsigijimo finansavimą Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšomis, taip apgaule įgytą turtą negrįžtamai paversti savo ir kitų asmenų nuosavybe.

1.2. 2008 m. sausio mėn. R. T. atvykus į Vilnių, V. V. su R. T. pasirašė UAB „Garsų pasaulis“ ir bendrovės „Drent Goebel B.V.“ 2008 m. sausio 28 d. sutartį Nr. S-3/080128 (toliau – Sutartis Nr. 1) dėl spausdinimo mašinos pirkimo–pardavimo ir susitarė, kad UAB „Garsų pasaulis“ iš įmonės „Drent Goebel B.V.“ perkamos spausdinimo mašinos faktinę 6 000 000 Eur kainą padidins iki 9 000 000 Eur. Taip dėl užaukštintos kainos iš UAB „Garsų pasaulis“ galima būtų apgaule įgyti 3 000 000 Eur skirtumą ir jį pasidalyti, užmaskuojant kaip tariamą komisinį mokestį, pinigus pervedant fiziniams ir juridiniams asmenims. Be to, dėl sąmoningai padidintos spausdinimo mašinos kainos sudaryta galimybė UAB „Garsų pasaulis“ apgaule gauti didesnę paramą ir taip nepagrįstai praturtėti.

1.3. 2008 m. vasario 13 d. ir 2008 m. balandžio 21 d. per D. S. valdomą Delavero valstijoje (JAV) registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „American Economic Society LLC“ banko sąskaitą į bendrovės „Drent Goebel B.V.“ banko sąskaitą nenustatytas asmuo pervedė atitinkamai 600 000 Eur ir 300 000 Eur (iš viso 900 000 Eur), kaip Sutartyje Nr. 1 nustatytą avansinį mokėjimą už UAB „Garsų pasaulis“ spausdinimo mašiną. Taip V. V. slėpė jau sudarytą ir pradėtą vykdyti sandorį. UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojai ir kaip konsultantai samdyti UAB „EI projektai“ darbuotojai V. V. nurodymu ir su jo žinia rengė UAB „Garsų pasaulis“ verslo planą ir ruošėsi pretenduoti į paramą, taip pat ir spausdinimo mašinai įsigyti, nors 2008 m. kovo 17 d. Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu Nr. 4-105 patvirtinto Priemonės „Lyderis LT“ Projektų finansavimo sąlygų aprašo (toliau – ir Aprašas) 12.5 papunktyje nustatyta: „Projektas, tinkamas finansuoti pagal šią priemonę: <...> gali būti pradėtas įgyvendinti ne anksčiau, nei Lietuvos verslo paramos agentūra, atlikusi projekto tinkamumo vertinimą, raštu informuoja pareiškėją, kad projektas atitinka Aprašo reikalavimus. <...> Jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki rašto išsiuntimo datos, visas projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas.“

1.4. 2008 m. balandžio 22 d., t. y. kitą dieną po Sutarties Nr. 1 pagrindu išankstinio 300 000 Eur apmokėjimo gavimo iš bendrovės „American Economic Society LLC“ banko sąskaitos, R. T. iš bendrovės „Drent Goebel B.V.“ sąskaitos padarė pavedimą tarpininkų įmonei, t. y. 2008 m. balandžio 22 d. bendrovė „Drent Goebel B.V.“ iš minėtos banko sąskaitos 300 000 Eur pervedė į Honkonge registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Gloaming Investments Ltd.“ banko sąskaitą kaip tariamą komisinį mokestį.

1.5. V. V., žinodamas, kad dėl sudarytos ir pradėtos vykdyti Sutarties Nr. 1 UAB „Garsų pasaulis“ neatitinka Aprašo reikalavimų ir negali pretenduoti į paramą, laikotarpiu, trukusiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gegužės 28 d., vykdydamas nusikalstamą sumanymą dėl neteisėto paramos gavimo apgaule, davė nurodymus apie nusikalstamą sumanymą ir sudarytą Sutartį Nr. 1 nežinančiam UAB „Garsų pasaulis“ Saugiojo spausdinimo padalinio vadovui A. L. parengti UAB „Garsų pasaulis“ paraišką dėl projekto ES finansavimui gauti ir kaip tinkamą finansavimui veiklą numatyti spausdinimo mašinos įsigijimą, tai šis ir padarė. Vėliau V. V., tuo metu ėjęs bendrovės generalinio direktoriaus pareigas, žinodamas, kad paraiškoje nurodyti duomenys, neva pagrindžiantys bendrovės teisę į paramą, yra neatitinkantys tikrovės, 2008 m. gegužės 28 d. pasirašė paraišką (taip pat projekto paraiškos A dalies 15 lape „Pareiškėjo deklaracija“), taip patvirtindamas tikrovės neatitinkančius duomenis ir suteikdamas suklastotam dokumentui juridinę galią. 2008 m. gegužės 29 d., pateikdamas paraišką VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) Projektų kontrolės departamento Vilniaus ir Alytaus skyriui kaip paramos gavimui privalomą dokumentą, šiuos žinomai suklastotus dokumentus panaudojo.

1.6. 2008 m. birželio 16 d. nuo 10.00 val. iki 12.00 val. V. M., tuo metu ėjęs UAB „Garsų pasaulis“ generalinio direktoriaus pareigas, nežinodamas apie V. V. ir R. T. nusikalstamą sumanymą ir jau sudarytą Sutartį Nr. 1 bei pagal ją atliktą avansinį mokėjimą, būdamas suklaidintas V. V., LVPA darbuotojams per apsilankymą planuojamoje projekto įgyvendinimo vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), pateikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, kad bendrovė nėra atlikusi teisiškai saistančio įsipareigojimo užsakyti įrangą.

1.7. 2008 m. liepos 30 d. esmingai suklaidinti LVPA darbuotojai, neturėdami jokios informacijos apie Sutartį Nr. 1, UAB „Garsų pasaulis“ raštu Nr. R4-4678(1.10) „Dėl paraiškos atitikimo administracinės atitikties ir tinkamumo finansuoti reikalavimams“ pranešė, kad UAB „Garsų pasaulis“ projektas Nr. VP2-2.1-ŪM-01-K-01-107 (toliau – Projektas) atitinka Aprašo reikalavimus (bendras projekto biudžetas – 51 264 530 Lt (14 847 234 Eur), iš jų skirtas maksimalus galimas 15 000 000 Lt (4 344 300,28 Eur) finansavimas Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos lėšomis). 2008 gruodžio 11 d. buvo pasirašyta Projekto finansavimo ir administravimo sutartis Nr. S-VP2-2.1-ŪM-01-K-01-107.

1.8. Nuo 2008 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Garsų pasaulis“ generalinio direktoriaus V. M. įsakymu Nr. PK-080808 „Dėl pirkimų komisijos sudarymo“ Projekte numatytiems pirkimams organizuoti ir vykdyti sudarytos komisijos nariai V. M., A. L., J. J., R. N., nežinodami sumanytos apgaulės ir fakto, kad spausdinimo mašinos tiekėja bendrovė „Drent Goebel B.V.“ jau iš anksto buvo pasirinkta be konkurso, 2008 m. rugpjūčio 22 d. surašė ir pasirašė Pirkimo komisijos posėdžio protokolą Nr. 2, kuriuo patvirtino tariamo spausdinimo mašinos konkurso dokumentaciją: įrangos techninę specifikaciją, pirkimo konkurso sąlygas ir pirkimo skelbimą. Po to šiuos V. V. žinomai suklastotus dokumentus panaudojo: 2008 m. rugpjūčio 28 d. kartu su bendrovės raštu Nr. 725 pateikė LVPA Projektų kontrolės departamento Vilniaus ir Alytaus skyriui kaip pirkimo teisėtumą patvirtinančius ir privalomus paramai gauti.

1.9. 2008 m. rugsėjo 22–24 d. Pirkimų komisijos nariai A. L., V. M., J. J., R. N. surašė ir savo parašais patvirtino Pirkimo komisijos posėdžio protokolus: 2008 m. rugsėjo 22 d. Nr. 4, 2008 m. rugsėjo 23 d. Nr. 8 ir 2008 m. rugsėjo 24 d. Nr. 11, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad vienintelis bendrovės „Drent Goebel B.V.“ pasiūlymas dėl spausdinimo mašinos tiekimo gautas po 2008 m. rugsėjo 6 d. skelbimo apie pirkimą dienraštyje „Lietuvos aidas“ išspausdinimo, dėl to pasiūlymas pripažintas neva laimėjusiu konkurse.

1.10. 2008 m. rugsėjo 26 d. tuometinis UAB „Garsų pasaulis“ generalinis direktorius V. M., nežinodamas bendrininkų grupės narių sumanymo dirbtinai pakelti įgyjamo turto (spausdinimo mašinos) kainą ir neturėdamas informacijos apie prieš tai sudarytą Sutartį Nr. 1, pasirašė UAB „Garsų pasaulis“ ir bendrovės „Drent Goebel B.V.“ sutartį Nr. S28/08.09.26 (toliau – Sutartis Nr. 2), taip be kaltės suteikė juridinę galią suklastotam dokumentui, kuriame buvo nurodyta melaginga, 3 000 000 Eur padidinta, spausdinimo mašinos kaina ir kuris buvo reikalingas apgaule gaunant maksimalaus 15 000 000 Lt (4 344 300,28 Eur) dydžio finansavimą paramos lėšomis, dalis jo buvo skirta 3 000 000 Eur sukčiavimo būdu bendrovei daromai žalai kompensuoti, o likusi dalis – bendrovės nepagrįstam praturtėjimui.

1.11. R. T., žinodamas, jog Sutartis Nr. 2 sudaroma tam, kad būtų naudojama tikrovės neatitinkančiai spausdinimo mašinos kainai pagrįsti, kaip bendrovės „Drent Goebel B.V.“ vadovas savo parašu patvirtino Sutartį Nr. 2 ir taip suteikė juridinę galią žinomai suklastotam dokumentui.

1.12. 2008 m. spalio 8–10 d. UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojai, nežinodami, kad Sutartis Nr. 2 yra suklastota, iš bendrovės banko sąskaitos pervedė bendrovei „Drent Goebel B.V.“ į banko sąskaitą pirmąjį 2 250 000 Eur mokėjimą pagal suklastotą Sutartį Nr. 2, po jo R. T. bendrovei „American Economic Society LLC“ į banko sąskaitą grąžino už UAB „Garsų pasaulis“ sumokėtus 900 000 Eur, padarydamas du pavedimus: 2008 m. spalio 16 d. – 600 000 Eur, 2008 m. lapkričio 5 d. – 300 000 Eur.

1.13. Nuo 2008 m. lapkričio 12 d. iki 2008 m. lapkričio 14 d. UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojai, nežinodami, kad Sutartis Nr. 2 suklastota, iš banko sąskaitos bendrovei „Drent Goebel B.V.“ pervedė antrąjį 2 700 000 Eur mokėjimą pagal suklastotą Sutartį Nr. 2, o 2009 m. vasario 26 d. – trečiąjį 3 150 000 Eur mokėjimą pagal suklastotą Sutartį Nr. 2.

1.14. 2009 m. vasario 27 d., t. y. kitą dieną po trečiojo mokėjimo iš UAB „Garsų pasaulis“ gavimo, R. T. iš bendrovės „Drent Goebel B.V.“ banko sąskaitos padarė 2 400 000 Eur pavedimą į tarpininkų įmonės „Gloaming Investments Ltd.“ banko sąskaitą, taip pagal suklastotą Sutartį Nr. 2 iš UAB „Garsų pasaulis“ sukčiaujant gauti pinigai buvo pervesti kaip tariami komisiniai.

1.15. 2009 m. sausio 13 d. UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojai, nežinoję nusikalstamo sumanymo ir veikdami be kaltės, panaudojo anksčiau suklastotus dokumentus (pirkimo komisijos posėdžių protokolus Nr. 2, 4, 8, 11 ir Sutartį Nr. 2) ir su UAB „Garsų pasaulis“ raštu Nr. R-38 pateikė LVPA Projektų kontrolės departamento Vilniaus ir Alytaus skyriui kaip pirkimo teisėtumą patvirtinančius ir privalomus paramai gauti dokumentus. 2009 m. kovo 30 d. UAB „Garsų pasaulis“ Saugaus spausdinimo padalinio vadovas A. L., nežinodamas apie sumanytą apgaulę, neturėdamas informacijos apie Sutartį Nr. 1 ir tikrąją spausdinimo mašinos kainą, parengė ir savo parašu patvirtino UAB „Garsų pasaulis“ mokėjimo prašymą Nr. 5 (MP005), kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad minėti trys UAB „Garsų pasaulis“ mokėjimai Sutarties Nr. 2 pagrindu, bendros 8 100 000 Eur sumos, pagal išlaidas pagrindžiantį dokumentą – bendrovės „Drent Goebel B.V.“ 2009 m. kovo 18 d. sąskaitą Nr. VV3/20090041 yra išlaidos, tinkamos kompensuoti paramos lėšomis, po to 2009 m. kovo 30 d. su bendrovės raštu Nr. R-244 pateikė jį (mokėjimo prašymą MP005) LVPA kaip paramos lėšoms gauti privalomus dokumentus, nors šios išlaidos buvo netinkamos kompensuoti.

1.16. Laikotarpiu nuo 2010 m. birželio 15 d. iki 2010 m. spalio 8 d. UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojai, nežinodami, kad Sutartis Nr. 2 yra suklastota, taip pat tikros spausdinimo mašinos kainos ir to, kad iš 8 100 000 Eur, UAB „Garsų pasaulis“ jau sumokėtų bendrovei „Drent Goebel B.V.“ už spausdinimo mašiną, 2 700 000 Eur yra pervesti neva kaip komisinis mokestis bendrovei „Gloaming Investments Ltd.“, iš UAB „Garsų pasaulis“ banko sąskaitos atliko paskutinį 900 000 Eur mokėjimą pagal suklastotą Sutartį Nr. 2, pagal 2010 m. gegužės 6 d. trišalį prievolių perkėlimo susitarimą (dėl bendrovei „Drent Goebel B.V.“ pradėtos bankroto procedūros, bendrovės bankroto administratoriui nežinant apie nusikalstamą sumanymą): 2010 m. birželio 15 d. pervedė 225 000 Eur tiesiogiai bendrovės „Drent Goebel B.V.“ kreditoriui bankui KBC, 2010 m. liepos 29 d., 2010 m. rugsėjo 24 d., 2010 m. spalio 8 d. į bendrovės „Goebel GmbH“ sąskaitą atitinkamai pervedė 350 000 Eur, 60 000 Eur ir 265 000 Eur.

1.17. 2010 m. lapkričio 16 d. UAB „Garsų pasaulis“ Saugaus spausdinimo padalinio vadovas A. L., nežinodamas nusikalstamo sumanymo pasipelnyti, neturėdamas informacijos apie Sutartį Nr. 1 ir tikrąją spausdinimo mašinos kainą, parengė ir savo parašu patvirtino UAB „Garsų pasaulis“ mokėjimo prašymą Nr. 12 (MP012), kuriame nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad suklastotos Sutarties Nr. 2 pagrindu patirtos paskutinio UAB „Garsų pasaulis“ 900 000 Eur mokėjimo išlaidos pagal jas pagrindžiantį dokumentą – bendrovės „Drent Goebel B.V.“ 2009 m. kovo 18 d. sąskaitą Nr. VV3/20090041 yra tinkamos kompensuoti paramos lėšomis, po to 2010 m. lapkričio 16 d. su bendrovės raštu Nr. R-765 ir 2010 m. gruodžio 20 d. patikslinimu pateikė jį (mokėjimo prašymą MP012) LVPA, kaip privalomus paramos lėšoms gauti, nors šios išlaidos buvo netinkamos kompensuoti.

1.18. Taip laikotarpiu, trukusiu nuo 2008 m. spalio 8 d. iki 2010 m. spalio 8 d., esmingai suklaidintiems UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojams pagal suklastotą Sutartį Nr. 2 už bendrovės „Drent Goebel B.V.“ spausdinimo mašiną sumokėjus 9 000 000 Eur, nors jos faktinė kaina buvo 6 000 000 Eur, V. V. ir R. T., veikdami kartu, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, didelės – 2 700 000 Eur – vertės UAB „Garsų pasaulis“ turtą, taip juridiniam asmeniui padarė nurodyto dydžio didelę turtinę žalą.

1.19. Be to, pagal aprašytą sumanymą negrįžtamai paversti savo nuosavybe apgaule įgytą turtą, LVPA pateikus suklastotą paraišką paramai gauti, panaudojus suklastotą Sutartį Nr. 2 ir kitus pirmiau minėtus žinomai suklastotus dokumentus, nuo LVPA darbuotojų nuslėpus spausdinimo mašinos tikrąją kainą, Sutartį Nr. 1, avansinius mokėjimus pagal ją ir 2 700 000 Eur pervedimą tarpininkų bendrovei „Gloaming Investments Ltd.“, esmingai suklaidinus LVPA darbuotojus, šiems nežinant nusikalstamų sumanymų ir UAB „Garsų pasaulis“ išmokėjus iš viso 4 096 107 Eur paramos lėšų (tarp jų pagal pateiktus suklastotus mokėjimo prašymus Nr. 5 ir Nr. 12 į UAB „Garsų pasaulis“ sąskaitą pervedus atitinkamai 2009 m. balandžio 20 d. – 2 370 059,77 Eur ir 2010 m. gruodžio 28 d. – 263 339,97 Eur), V. V. kito asmens – UAB „Garsų pasaulis“ – naudai apgaule gavo didelės – 4 096 107 Eur – vertės paramos lėšas (tarp jų 2 633 399,74 Eur spausdinimo mašinai įsigyti, iš kurių 2 370 059,77 Eur buvo Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos, 263 339,97 Eur – Lietuvos biudžeto lėšos) ir taip Lietuvos valstybei padarė nurodyto dydžio didelę turtinę žalą.

2. V. V. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) už tai, kad, atlikdamas pirmiau nurodytus veiksmus, taip pat piktnaudžiavo tarnyba.

2.1. V. V. nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2008 m. birželio 8 d., eidamas UAB „Garsų pasaulis“ generalinio direktoriaus pareigas, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 12 dalies 1 punktą ir UAB „Garsų pasaulis“ įstatų 10.11.1 papunktį (2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. gegužės 13 d. redakcija) būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą ir jos tikslų įgyvendinimą, nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2014 m. spalio 7 d. būdamas kolegialaus bendrovės valdymo organo – bendrovės valdybos – narys (nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. valdybos pirmininkas), pagal Akcinių bendrovių įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir UAB „Garsų pasaulis“ įstatų 10.10.1 papunktį (2008 m. liepos 28 d. redakcija) dalyvaudamas svarstant ir tvirtinant bendrovės veiklos strategiją, kaip privataus juridinio asmens, saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licencijos turėtojo, Lietuvos Respublikoje vykdančio saugios spaudos (asmens tapatybės dokumentų blankų, banderolių) licencijuotą veiklą, vienasmenis valdymo organas, laikomas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nuo tiksliai nenustatyto laikotarpio, bet ne vėliau kaip nuo 2008 m. sausio 28 d. iki 2010 m. gruodžio 28 d., piktnaudžiavo šia savo tarnybine padėtimi, veikė priešingais įmonei tikslais ir interesais, siekdamas turtinės naudos sau ir kitiems asmenims, nesant kyšininkavimo požymių.

2.2. V. V. savanaudiškais ir akivaizdžiai neteisėtais veiksmais savo pareigas panaudojo darydamas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 207 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas, nesivadovavo UAB „Garsų pasaulis“ įstatuose nustatytu pagrindiniu įmonės veiklos tikslu – pelno siekimu ir vadovavimu įmonei taip, kad priimamais sprendimais būtų užtikrintas bendrovės veiklos tęstinumas, nesilaikydamas sprendimų priėmimo tvarkos pagal UAB „Garsų pasaulis“ įstatų 10.9.4 papunktį ir negavęs bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo, pasirašė Sutartį Nr. 1, vėliau apie tai tyčia neinformavo bendrovės naujojo vadovo ir bendrovės valdybos narių, taip pat atlikdamas savo pareigas nesilaikė juridinio asmens veiklą reglamentuojančių įstatymų, piktnaudžiavo turimomis pareigomis, bendrovės finansinius ir žmogiškuosius išteklius (personalą) naudojo siekdamas sau asmeninės turtinės naudos, taip bendrovei savo tyčiniais veiksmais darydamas didelę turtinę ir neturtinę žalą, kenkdamas Lietuvos valstybės tarptautiniam įvaizdžiui ir prestižui, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose įtvirtintas prievoles nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, taip pat Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.87 straipsnyje įtvirtintas pareigas.

2.3. V. V., piktnaudžiaudamas tarnyba, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikai ir juridiniam asmeniui UAB „Garsų pasaulis“. Dėl jo padarytų nusikaltimų buvo iškraipyta UAB „Garsų pasaulis“, teikiančios viešąsias, t. y. licencijuotas saugios spaudos, paslaugas, normali, veiksminga, autoritetinga, Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymais, bendrovės vidaus teisės aktais pagrįsta ir teisinės valstybės siekius atitinkanti veikla, kurios pagrindinis tikslas – vykdyti saugiųjų dokumentų spausdinimo ir su tuo susijusią veiklą siekiant pelno, diskredituotas ir pažemintas UAB „Garsų pasaulis“ generalinio direktoriaus ir valdybos nario, kaip licencijuotas (viešąsias) paslaugas teikiančio juridinio asmens valdymo organo ir valdymo organo nario, valstybės tarnautojui prilyginto asmens, vardas, buvo sumenkintas ir pažemintas pačios bendrovės autoritetas.

2.4. V. V. taip pat padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos tarptautiniam įvaizdžiui, nes Europos kovos su sukčiavimu tarnyba (toliau – ir OLAF), atlikusi tyrimą, pateikė išvadas, kad UAB „Garsų pasaulis“, kaip paramos gavėja, neužtikrino konkurencijos, pažeidė patikimo finansų valdymo principą, spausdinimo mašinos kainą padidino tyčia, o iš tokio kainos padidinimo Lietuvos paramos gavėjo atstovai gavo naudos. OLAF tyrimo metu nustatytas 2 370 059,77 Eur finansinis poveikis, kaip nepagrįstai iš Europos regioninės plėtros fondo ERFP išmokėta paramos lėšų suma, kuri buvo patvirtinta Europos Komisijos ir išieškotina iš Lietuvos biudžeto.

3. V. V. nuteistas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija) už tai, kad laikotarpiu nuo 2008 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. gegužės 12 d. kartu su bendrininkų grupės nariu R. T. veikė pagal nusikalstamą sumanymą – nuslėpti iš UAB „Garsų pasaulis“ apgaule įgyto turto kilmę.

3.1. Pagal išankstinį vaidmenų pasiskirstymą, R. T. atliko finansines operacijas su dalimi į bendrovės „Drent Goebel B.V.“ sąskaitą gautų pinigų už UAB „Garsų pasaulis“ įsigyjamą Spausdinimo mašiną, o būtent su dirbtinai padidinta Spausdinimo mašinos kainos dalimi – 3 000 000 Eur, kurią buvo iš anksto sutarta apgaule įgyti iš UAB „Garsų pasaulis“ ir pasidalyti.

3.2. 2008 m. balandžio 21 d. D. S., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, per savo valdomą Delavero valstijoje (JAV) registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „American Economic Society LLC“ banko sąskaitą į bendrovės „Drent Goebel B.V.“ banko sąskaitą pervedus 300 000 Eur, kaip išankstinį mokėjimą už UAB „Garsų pasaulis“ Spausdinimo įrangą, R. T. kitą dieną (2008 m. balandžio 22 d.) pervedė 300 000 Eur į Honkonge registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Gloaming Investment Ltd.“ banko sąskaitą kaip tariamą komisinį mokestį.

3.3. 2008 m. spalio 8–10 d., 2008 m. lapkričio 12–14 d. ir 2009 m. vasario 26 d. UAB „Garsų pasaulis“ bendrovei „Drent Goebel B.V.“ atlikus tris mokėjimo pavedimus – atitinkamai 2 250 000 Eur, 2 700 000 Eur ir 3 150 000 Eur (iš viso 8 100 000 Eur), R. T. kitą dieną po trečiojo mokėjimo gavimo pervedė 2 400 000 Eur į Honkonge registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Gloaming Investment Ltd.“ banko sąskaitą kaip tariamą komisinį mokestį.

3.4. R. T., žinodamas, kad pinigai gauti nusikalstamu būdu – apgaule dirbtinai padidinus spausdinimo mašinos kainą, iš bendrovės „Drent Goebel B.V.“ banko sąskaitos iš viso pervedė 2 700 000 Eur Honkonge registruotai lengvatinio apmokestinimo bendrovei „Gloaming Investment Ltd.“ kaip tariamą „komisinį mokestį už Lietuvos saugios spaudos įmonės projektą“.

3.5. R. T., vykdydamas bendrininkų grupės nusikalstamą sumanymą nuslėpti nusikalstamu būdu gautų pinigų kilmę, 40 000 Eur iš 2 700 000 Eur panaudojo bendrovės „Gloaming Investment Ltd.“ veikloje ir iš šios bendrovės banko sąskaitos, veikdamas per nusikalstamo sumanymo nežinančius asmenis (verslo paslaugų bendrovę „Tricor Services Limited“, registruotą Honkonge), su kita dalimi nusikalstamu būdu gautų pinigų – 2 660 000 Eur vykdė tolesnes finansines operacijas jų kilmei ir galutiniams naudos gavėjams nuslėpti. R. T. 460 000 Eur pervedė į savo asmenines sąskaitas ir taip nuo Nyderlandų mokesčių institucijų nuslėpė šių pinigų kilmę.

3.6. V. V. koordinavo priedangos bendrovių parinkimą, panaudodamas elektroninio pašto adresus (duomenys neskelbtini), R. T. perdavė D. S., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, suteiktus šio atidarytų ir valdomų lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų rekvizitus ir sąskaitų numerius, po to 2 200 000 Eur R. T. kaip tariamus komisinius pervedė į lengvatinio apmokestinimo bendrovių, naudojamų priedangai, bankų sąskaitas iš UAB „Garsų pasaulis“ apgaule sukčiaujant gautus pinigus. Taip bendrininkų grupės nariai nuslėpė pinigų kilmę ir tai, kad pinigų gavėjai yra su UAB „Garsų pasaulis“ susiję asmenys (nuslėpė galutinius naudos gavėjus).

3.7. 2009 m. kovo 10 d. R. T. pervedė 1 500 000 Eur lengvatinio apmokestinimo bendrovei „Polywood Limited“, taip nuslėpė pinigų kilmę ir galutinius naudos gavėjus S. S. (S. S.) ir N. S. (N. S.).

3.8. 2009 m. kovo 30 d. R. T. pervedė 500 000 Eur į lengvatinio apmokestinimo bendrovės „American Economic Society LLC“ D. S., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, atidarytą ir valdomą banko sąskaitą, taip nuslėpė pinigų kilmę ir tai, kad V. V. yra galutinis šios finansinės operacijos naudos gavėjas. Iš šios banko sąskaitos 2009 m. balandžio 2 ir 8 d. Šveicarijoje, Lokarno mieste, nenustatyti asmenys išgrynino 255 000 Eur (+ 900 Eur banko mokestis).

3.9. 2009 m. gegužės 7 d. R. T. 200 000 Eur pervedė į lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Fager Commercial Ltd.“ D. S., kuris dėl nusikalstamos veikos nėra kaltas, atidarytą ir valdomą banko sąskaitą, taip nuslėpė pinigų kilmę ir tai, kad V. V. yra galutinis šios finansinės operacijos naudos gavėjas

3.10. Taip V. V., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. T., žinodami, kad bendrovė „Drent Goebel B.V.“ gavo 3 000 000 Eur iš nusikalstamos veikos – sukčiavimo, siekdami nuslėpti ir įteisinti juos, atliko su jų dalimi finansines operacijas – 2 700 000 Eur kaip tariamus komisinius pervedė ir slėpė kontroliuojamos Honkonge registruotos lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Gloaming Investment Ltd.“ sąskaitoje, po to tolesniais veiksmais pinigų kilmę ir tikruosius gavėjus slėpė atliekant finansines operacijas į R. T. asmenines sąskaitas (460 000 Eur) ir priedangos įmonių „Polywood Limited“, „American Economic Society LLC“, „Fager Commercial Ltd.“ sąskaitas (atitinkamai 1 500 000 Eur, 500 000 Eur ir 200 000 Eur), 40 000 Eur panaudojo bendrovės „Gloaming Investment Ltd.“ veiklai.

3.11. Likusios 300 000 Eur dalies iš įmonės „Drent Goebel B.V.“ pervesti į bendrovės „Gloaming Investment Ltd.“ ar kito juridinio ar fizinio asmens sąskaitą bendrininkų grupės nariai nespėjo dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, kadangi įmonės „Drent Goebel B.V.“ bankroto administratorius 2010 m. spalio 15 d. su pareiškimu apie įtariamą nusikalstamą bankrotą kreipėsi į Nyderlandų Karalystės Zutpheno Teisingumo Teismą, dėl to Nyderlandų Karalystės finansinės žvalgybos ir tyrimo tarnyba (FIOD), Honkongo mokesčių inspekcija, finansų įstaigos (bankai) pradėjo tyrimus dėl įmonės „Drent Goebel B.V.“ sandorių.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

4. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, priėmė neteisingą procesinį sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nusprendė, kad V. V., slėpdamas tikrąją nusikalstamų lėšų kilmę, su jomis atliko kaltinime nurodytas finansines operacijas, taigi padarė BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. V. buvo išteisintas pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, ir dėl šios dalies V. V. priėmė apkaltinamąjį nuosprendį.

5. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas V. V. nepagrįstai inkriminavo Sutarties Nr. 1 suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį ir nutraukė baudžiamąjį procesą dėl šios nusikalstamos veikos, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šis teismas pažymėjo, kad kaltinimas dėl minėtos sutarties suklastojimo V. V. apskritai nebuvo pateiktas. Todėl apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria V. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (sutarties Nr. 1 suklastojimas) baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, ir iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalino aplinkybę, kad V. V., veikdamas bendrininkų grupe su R. T., suklastojo Sutartį Nr. 1.

6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai V. V. už nusikaltimo, nustatyto BK 300 straipsnio 3 dalyje, padarymą (paramos dokumentų klastojimą) pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė švelnesnę negu straipsnio sankcijoje nustatytą bausmę. Šis teismas pažymėjo, kad dėl didelio V. V. nusikalstamos veiklos pavojingumo pirmosios instancijos teismo nurodomos aplinkybės, susijusios su ilga baudžiamojo proceso trukme ir V. V. asmenybe, nors ir yra svarbios paskiriant bausmę, tačiau nepagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeitė šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir V. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (paramos dokumentų suklastojimas) paskirtą bausmę. Teismas taip pat iš naujo išsprendė galutinės bausmės paskyrimo klausimą ir iš dalies atidėjo V. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

7. Be to, apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad, kitaip negu vertino pirmosios instancijos teismas, iš V. V. turi būti išieškota ne tik 700 000 Eur (500 000 + 200 000 Eur), bet ir 1 500 000 Eur konfiskuotino turto vertė. Teismas pažymėjo, kad šias lėšas V. V. taip pat įgijo veikdamas bendrininkų grupe su R. T.. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad V. V. iš nusikalstamos veikos įgijo 2 200 000 Eur (1 500 000 + 500 000 + 200 000 Eur), ir šio turto vertę atitinkančią sumą konfiskavo iš nuteistojo.

III. Kasacinio skundo argumentai

8. Kasaciniu skundu nuteistasis V. V. prašo: 1) panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 17 d. nuosprendžius ir baudžiamąją bylą jam nutraukti arba 2) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 17 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį dėl V. V. išteisinimo pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija), 216 straipsnio 1 dalį (2004 m. sausio 29 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) ir baudžiamojo proceso dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), nutraukimo, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, o kitą nuosprendžio dalį panaikinti, arba 3) panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. liepos 17 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatorius skunde nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 2 straipsnio 4 dalies, BK 207 straipsnio 2 dalies, BK 216 straipsnio 1 dalies, BK 228 straipsnio 2 dalies, BK 300 straipsnio 3 dalies nuostatas, neatskleidė šių nusikaltimų sudėčių požymių ir nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos analogiškose bylose, taip pat pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, V. V. paskyrė per griežtą bausmę ir nepagrįstai paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą. Be to, žemesnės instancijos teismai pažeidė teisę į gynybą, teisę būti informuotam apie kaltinimo pobūdį ir pagrindą (pateiktas kaltinimas buvo ydingas, neaiškus ir nesuprantamas) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 255 ir 256 straipsniuose nustatytas kaltinimo pakeitimo teisme sąlygas ir tvarką. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, įrodymus vertino atsainiai ir selektyviai, atskirai vieną nuo kito, nepagrįstai vieniems įrodymams teikdamas prioritetą prieš kitus, teisingais ir patikimais laikė įrodymus, kurie neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų (suinteresuoto bylos baigtimi liudytojo R. T. parodymus, duotus Nyderlandų pareigūnams), visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių ir nesiėmė visų įmanomų priemonių tokioms aplinkybėms nustatyti (nemotyvuotai netenkino gynybos prašymo paskirti spausdinimo mašinos vertės įsigijimo metu nustatymo ekspertizę), nepašalino prieštaravimų bei abejonių ir nuosprendį grindė prielaidomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatsakė į esminius jo (V. V.) gynėjo apeliacinio skundo argumentus. Nurodyti BPK 7, 10 straipsnių, 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 5–7 dalių, 255 straipsnio, 256 straipsnio, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principų reikalavimų pažeidimai yra esminiai, nes sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą. Tai sudaro pagrindą abejoti apeliacinės instancijos teismo objektyvumu ir nešališkumu.

8.2. Kaltinamasis aktas neatitiko įstatymo keliamų reikalavimų (BPK 219 straipsnio 3, 4 punktai), nes V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų aprašymas buvo neaiškus, prieštaringas ir nesuprantamas, jame nebuvo nurodyta būtinųjų nusikaltimų objektyviųjų požymių (pvz., kaip pasireiškė paramos dokumentų klastojimas, kuri konkrečiai dokumentų dalis netikra), taip pat duomenų, kuriais grindžiamas kaltinimas. Nors apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, tačiau konstatavo, jog pirmosios instancijos teismas V. V. nepagrįstai inkriminavo Sutarties Nr. 1 suklastojimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, kadangi kaltinimas dėl šios aplinkybės jam nebuvo pateiktas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad V. V. iš tiesų buvo kaltinamas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį dėl Sutarties Nr. 1 suklastojimo, tai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas šią bylos dalį nutraukti dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties. Visa tai patvirtina, kad kaltinamasis aktas iš tikrųjų neatitiko BPK 219 straipsnio reikalavimų, tai pažeidė nuteistojo teisę žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisę į gynybą.

8.3. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus, neteisėtai savo iniciatyva pakeitė V. V. pateiktame kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis, t. y. konstatavo, kad V. V. ir R. T. (kuriam kaltinimas šioje byloje išvis nebuvo pateiktas), veikdami kartu, savo ir kitų asmenų naudai (pirminiame kaltinime buvo – „savo ir įmonės „Drent Goebel B.V.“ naudai“) apgaule įgijo svetimą, didelės – 2 700 000 Eur (pirminiame kaltinime buvo – „3 000 000 Eur“) – vertės UAB „Garsų pasaulis“ turtą; kad V. V. neva suklastojo dokumentus, reikalingus paramos lėšoms gauti: projekto paraišką, spausdinimo mašinos pirkimo dokumentus, Sutartį Nr. 2, mokėjimo prašymus; kad V. V. piktnaudžiavimo tarnyba laikotarpis yra ne nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., o nuo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2008 m. sausio 28 d., iki 2010 m. gruodžio 28 d.; kad V. V. nusikalstamo sumanymo formavimosi laikotarpis yra ne 2007 m. liepos mėn. – 2008 m. sausio mėn., o nusikalstamo pasipelnymo mechanizmas buvo sumanytas ne vėliau kaip 2008 m. sausio mėn. Taigi, V. V. buvo nuteistas už tai, dėl ko nebuvo kaltintas viso proceso metu ir dėl ko negalėjo gintis ir pasisakyti, nes teismas neįspėjo apie galimybę, kad kaltinime nurodytų veikų faktinės aplinkybės, kurios šiuo atveju turėjo įtakos veikų kvalifikavimui ir bausmės skyrimui, gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis. Taip pirmosios instancijos teismas neužtikrino V. V. teisės žinoti, kuo yra kaltinamas, teisės į gynybą ir teisingą teismą ir peržengė bylos nagrinėjimo teisme ribas. Apeliacinės instancijos teismas ne tik neištaisė šių padarytų esminių BPK pažeidimų, bet V. V. pripažino kaltu ir pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, taip pat nustatydamas kitas nei kaltinime nurodytas veikų faktines aplinkybes.

8.4. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme V. V. buvo pareiškęs prašymą nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, nes jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pabaigos laikotarpis dirbtinai ir nepagrįstai buvo pratęstas net iki 2013 m. gegužės 8 d. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų galutinė padarymo data iš tiesų yra 2010 m. gruodžio 28 d. Todėl teismas, matydamas, kad yra aplinkybė, nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, dėl kurios baudžiamasis procesas (tolesnis teisminis nagrinėjimas) negalimas, kaltinamiesiems ir jų gynėjams prašant bylą nutraukti, t. y. nereikalaujant tęsti baudžiamojo proceso, turėjo nutartimi nutraukti V. V. baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Tačiau pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas nuteistojo procesines teises, toliau nepagrįstai nagrinėjo bylą dėl visų V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, aptariamu pagrindu nutraukdamas baudžiamąjį procesą, negalėjo spręsti V. V. kaltumo klausimo ir turėjo vengti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. To nepadaręs teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nuteistojo garbę ir orumą. Nors apeliaciniame skunde buvo prašoma įvertinti šias aplinkybes, tačiau apeliacinės instancijos teismas dėl šio skundo argumento nepasisakė ir šios apeliacinio skundo dalies neišnagrinėjo.

8.5. Byloje taip pat buvo pažeista nuteistojo teisė į sąžiningą procesą ir nešališką teismą, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi prielaidomis, subjektyviai ir selektyviai įvertino liudytojų V. G. (V. G.), A. U. (A. U.) parodymus, neapklausė S. S. ir N. S., kurie kaltinime buvo nurodyti kaip lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Polywood Limited“ banko sąskaitos, į kurią R. T. pervedė 1 500 000 Eur, galutiniai naudos gavėjai, nemotyvuotai netenkino gynybos prašymo įvertinti UAB „Garsų pasaulis“ įsigytos spausdinimo mašinos realią rinkos vertę ir paskirti ekspertizę, nepagrįstai nusprendė iš V. V. papildomai konfiskuoti 1 500 000 Eur ir sergančiam asmeniui paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Teismo išankstinį nusistatymą ir tendencingumą prieš V. V. patvirtina ir teisėjų kolegijos pirmininko bei pranešėjo J. Namavičiaus komentaras po nuosprendžio paskelbimo (garso įrašas pridedamas). Šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos šališkumu, tai galėjo turėti įtakos priimant nuteistajam nepalankų sprendimą.

8.6. Žemesnės instancijos teismai, grįsdami V. V. kaltę, nepagrįstai rėmėsi liudytojo R. T. prieštaringais parodymais, duotais Nyderlandų baudžiamojo proceso metu, ir nesivadovavo šio liudytojo parodymais, duotais nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso įstatymą, šiais parodymais jis atmetė kaip neteisingus savo ankstesnius parodymus, duotus Nyderlanduose. Liudytojas R. T., apklausiamas šioje baudžiamojoje byloje, įtikinamai ir logiškai paaiškino, kodėl pakeitė savo ankstesnius Nyderlanduose duotus parodymus, kuriais, siekdamas apginti save ir išvengti 2 700 000 Eur konfiskavimo, pripažino pasisavinęs tik dalį jam inkriminuotų pinigų – 460 000 Eur, o įtarimus dėl likusios sumos pasisavinimo nukreipė į V. V., taip jį apkalbėdamas, nors šis niekada R. T. jokių nurodymų nedavė (kur pervesti pinigus iš bendrovės „Gloaming Investments Ltd.“, jam nurodė A. U.) ir neteisėtai pasisavintų pinigų iš tikrųjų niekada negavo. Atkreiptinas dėmesys, kad liudytojo R. T., kuris šioje byloje buvo pripažintas nusikalstamų veikų padarymo bendrininku ir kuris turi tiesioginį suinteresuotumą bylos baigtimi dėl jam pačiam gresiančios atsakomybės, parodymams turėjo būti skirtas ypatingas dėmesys, jie turėjo būti itin atidžiai vertinami, patikrinami ir palyginami su kitais byloje esančiais duomenimis. Tačiau bylą nagrinėję teismai šiuo atveju to tinkamai nepadarė. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. Nyderlandų pareigūnams duoti parodymai yra nenuoseklūs, nepatikimi ir prieštarauja tiek baudžiamosios bylos medžiagai, tiek jo paties parodymams, duotiems Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso metu, jie neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus, todėl apskritai negalėjo būti pripažinti įrodymais.

8.7. Be to, žemesnės instancijos teismai, grįsdami V. V. kaltę, nepagrįstai rėmėsi ir Nyderlandų teismo sprendimu, kuris nustatyta tvarka nebuvo pripažintas Lietuvos Respublikoje. Šis Nyderlandų teismo sprendimas taip pat neturi prejudicinės galios, nes V. V. nedalyvavo šiame procese ir neturėjo galimybės gintis, užduoti proceso dalyviams klausimų. Atkreiptinas dėmesys, kad Nyderlandų teisme buvo sprendžiamas tik R. T. kaltės klausimas dėl įmonės „Drent Goebel B.V.“ ir UAB „Garsų pasaulis“ pasirašytos Sutarties Nr. 2 suklastojimo, nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo ir 460 000 Eur įgijimo, t. y. šioje byloje nebuvo sprendžiamas baudžiamosios atsakomybės klausimas dėl sukčiavimo. Šis teismas dėl tariamo įmonės „Drent Goebel B.V.“ viršpelnio rėmėsi tik suinteresuoto bylos baigtimi R. T. prieštaringais ir nenuosekliais parodymais, kuriais jis apkalbėjo V. V.. Nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad šioje byloje teismo priimtu procesiniu sprendimu Nyderlandų teismo nuosprendžio esmė niekaip nekeičiama, tačiau R. T., kuris šioje byloje buvo apklausiamas kaip liudytojas, skundžiamame nuosprendyje buvo pripažintas bendrininku, kartu su V. V. padariusiu nusikalstamas veikas, nustatytas BK 207 straipsnio 2 dalyje, 216 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje. Taigi, šiame nuosprendyje teismas nusprendė dėl į procesą neįtraukto asmens ir dėl to jokių procesinių veiksmų nesiėmė, t. y. negrąžino bylos prokurorui, kad į procesą būtų įtrauktas R. T., nors to padaryti be Nyderlandų teismo leidimo neturėjo teisės, ir apie teismo nustatytas faktines aplinkybes, iš esmės keičiančias Nyderlandų teismo sprendimą, neinformavo atitinkamų Nyderlandų teisėsaugos institucijų.

8.8. Žemesnės instancijos teismai, grįsdami V. V. kaltę, taip pat nepagrįstai rėmėsi: 1) R. T. elektroniniais laiškais, kuriuos jis rašė savo įmonės darbuotojams, siekdamas juos suklaidinti ir nuslėpti, kad iš UAB „Garsų pasaulis“ už spausdinimo mašiną gautus pinigus jis, padedamas A. U., savinasi, naudodamasis lengvatinio apmokestinimo bendrovėmis ir sąskaitomis; 2) 2007 m. gruodžio 4 d. „Drent Division“ įrangos vidinio skaičiavimo lentele, kuri nebuvo patikrinta baudžiamojo proceso priemonėmis ir iš kurios nėra aišku, kas ir kada šį dokumentą surašė, kuo remiantis šie duomenys buvo nurodyti, ar kaina nebuvo specialiai sumažinta, R. T. siekiant pasisavinti 3 000 000 Eur iš įmonės „Drent Goebel B.V.“; 3) R. T. su V. V. 2008 m. sausio 28 d. neva pasirašytu susitarimu dėl perkamos mašinos kainos, kuris yra be datos ir rekvizitų, o jame rašoma apie individualiais požymiais neapibrėžtą presą, todėl neaišku, nei kada buvo pasirašytas šis dokumentas, nei apie kokią techninę priemonę iš viso turima omenyje; 4) pardavimų skaičiavimo lapu, kuris neturi jokios juridinės galios ir reikšmės šioje byloje, kadangi neaišku, kas, kada, kokiu tikslu jį sudarė, kiek tokių skaičiavimų iš viso buvo, kas juos skaičiavo, kokios komplektacijos mašinai. Kita vertus, žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nesivadovavo kitais byloje esančiais įrodymais, kurie paneigia V. V. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų: 1) liudytojo A. U. apeliacinės instancijos teisme duotais parodymais, kurie patvirtina liudytojo R. T. šioje baudžiamojoje byloje teisminio nagrinėjimo metu duotus parodymus; 2) liudytojų V. M., A. L., J. J., R. N., kurie yra savo srities specialistai, parodymais, kad UAB „Garsų pasaulis“ perkamos spausdinimo mašinos kaina jokių įtarimų jiems nesukėlė; 3) konsultacine specialisto išvada, kuri turėjo būti tiriama ir vertinama kaip kiti dokumentai.

8.9. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai V. V. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, nustatytą BK 216 straipsnio 1 dalyje. Be neprocesinių R. T. parodymų Nyderlandų pareigūnams, kuriuos jis vėliau apklaustas pagal BPK reikalavimus motyvuotai paneigė, byloje nėra įrodymų, kad nuteistasis būtų atlikęs kokius nors šio nusikaltimo dispozicijoje nurodytus veiksmus, pasitelkęs kitus asmenis, nesuvokiančius daromų nusikalstamų veiksmų, ar kažkaip kitaip prisidėjęs prie šio nusikaltimo padarymo. Taigi, byloje neįrodyta, kad V. V. nuslėpė iš UAB „Garsų pasaulis“ apgaule įgytų pinigų kilmę, atliko, inicijavo ar kontroliavo su kaltinime nurodytais pinigais arba jų dalimi susijusias kokias nors finansines operacijas, sudarė sandorius ar naudojo juos ūkinėje, komercinėje veikloje arba melagingai nurodė, jog tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat koordinavo priedangos bendrovių parinkimą, R. T. perdavė lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų rekvizitus ir sąskaitų numerius, nuslėpė galutinius naudos gavėjus S. S. ir N. S., su kuriais V. V. santykiai iš tiesų buvo konfliktiški ir priešiški dėl vykusio teisminio ginčo dėl UAB „Garsų pasaulis“ akcijų pirkimo. Byloje nebuvo nustatytas ir kitas būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis – tikslas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, neva žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Nors V. V. buvo nurodytas kaip kaltinime nurodytų lengvatinio apmokestinimo bendrovių „American Economic Society LLC“ ir „Fager Commercial Ltd.“ banko sąskaitų naudos gavėjas, tačiau tai nepatvirtina, kad jis gavo kaltinime inkriminuotus pinigus. Tikrasis šių bendrovių savininkas V. G. patvirtino, kad jo turimomis banko sąskaitomis V. V. nedisponavo, jokių pinigų iš jo sąskaitų negavo ir šiose sąskaitose esantys pinigai nėra niekaip susiję nei su UAB „Garsų pasaulis“, nei su V. V.. Be to, V. V. kaip minėtų banko sąskaitų naudos gavėjas buvo nurodytas tik 2013 m. gegužės 8 d., t. y. laikotarpiu, kuris net nepatenka į jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo laiką.

8.10. V. V. taip pat buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padaręs nusikaltimus, nustatytus BK 207 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (dėl paramos dokumentų klastojimo). Byloje nebuvo įrodyta, kad UAB „Garsų pasaulis“ tikslinę paramą gavo apgaule, t. y. V. V. sąmoningai padidinus perkamos spausdinimo mašinos faktinę 6 000 000 Eur kainą iki 9 000 000 Eur ir nuslėpus, jog iki paraiškos dėl paramos gavimo pateikimo UAB „Garsų pasaulis“ turėjo ankstesnį teisiškai saistantį įpareigojimą užsakyti įrangą pagal Sutartį Nr. 1. Tai, kad spausdinimo mašinos kaina neva buvo padidinta 3 000 000 Eur, teismai nustatė ne objektyviais rašytiniais dokumentais (pvz., sutartimis ar ketinimų protokolais), o tik remdamiesi prielaidomis ir nenuosekliais, prieštaringais ir neteisėtai įrodymu pripažintais R. T. parodymais. Teismai taip pat tinkamai neįvertino šios spausdinimo mašinos rinkos kainos ir jos vertės. Jeigu teismams kilo abejonių dėl realios spausdinimo mašinos vertės, jie byloje turėjo paskirti ekspertizę, to gynybos ir buvo prašoma tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose, tačiau šie prašymai buvo atmesti. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad, 2008 m. sausio 28 d. pasirašant Sutartį Nr. 1, apie paramos priemonę „Lyderis LT“ dar nebuvo žinoma (viešas jos paskelbimas įvyko 2008 m. kovo mėn.), todėl tuo metu net nebuvo galimybės planuoti paramos lėšų pasisavinimo. Priešingai nei nurodė teismai, UAB „Garsų pasaulis“ ir UAB „EI projektai“ 2007 m. kovo 27 d. projekto administravimo ir konsultavimo paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta ne dėl konkrečios paramos programos, tai bendra sutartis dėl dokumentų ruošimo. UAB „EI projektai“ atstovai apie programą „Lyderis LT“ ir paramos gavimo aplinkybes byloje apklausti nebuvo.

8.11. Bylos duomenys patvirtina, kad Sutartis Nr. 1 nebuvo teisiškai saistantis įpareigojimas, nes: 1) V. V. ją pasirašė neturėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo; 2) avansą pervedė ne UAB „Garsų pasaulis“, o bendrovė „American Economic Society LLC“; 3) Sutartis Nr. 1 nebuvo pradėta vykdyti; 4) UAB „Garsų pasaulis“ tuo metu buvo nepajėgi vykdyti sutarties, tai patvirtina finansinės ataskaitos. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad nors Sutartis Nr. 1 ir atitiko tikrovę, joje buvo įrašyti tikrovę atitinkantys duomenys, tačiau ji nebuvo užregistruota, nebuvo pradėta vykdyti, todėl neįgavo juridinę reikšmę turinčio dokumento statuso ir šalims nesukūrė jokių teisių bei pareigų. Nors teismas vertina, kad Sutartis Nr. 1 neva buvo pradėta vykdyti tada, kai UAB „Garsų pasaulis“ per bendrovę „American Economic Society LLC“ pervedė pirmąjį mokėjimą pagal šią sutartį, tačiau šalys traktavo, jog avanso pervedimas yra sutarties vykdymo galimybės užsitikrinimas. Tarp šalių nekilus jokiam ginčui, konkliudentiniais veiksmais ir žodiniu susitarimu Sutartis Nr. 1 buvo nutraukta, nevykdoma ir negaliojanti dar prieš pasirašant Sutartį Nr. 2, t. y. byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog iki Sutarties Nr. 2 pasirašymo buvo atliekami ar bent pradėti kokie nors spausdinimo mašinos projektavimo ar jos gamybos veiksmai.

8.12. Iš bylos medžiagos matyti, kad jokia žala UAB „Garsų pasaulis“ nebuvo padaryta, net ir pasikeitus įmonės savininkams civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas, nes įgyvendinus paramos lėšomis finansuojamą projektą bendrovė įsigijo labai reikalingą įrangą, dėl kurios įmonės pelnas išaugo, buvo mokami mokesčiai valstybei, tad paramos projektas pasiekė savo tikslus. Pažymėtina, kad paramos lėšomis buvo finansuojamas visas projektas, tačiau tik dalis jo buvo spausdinimo mašinos iš įmonės „Drent Goebel B.V.“ įsigijimas. Todėl nepagrįsta su nusikalstama veika sieti visą paramos lėšų sumą. Iš byloje surinktų įrodymų taip pat matyti, kad V. V. neatliko jokių objektyviųjų paramos dokumentų klastojimo veiksmų, t. y. jis nesuklastojo jokių tikrų dokumentų, o juose nurodyta informacija yra teisinga ir tikra. Byloje nenustatyti ir paramos dokumentų klastojimo subjektyvieji požymiai – V. V. kaltė (tiesioginė tyčia) ir motyvas.

8.13. V. V. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu ir pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, nes jo veiksmuose nėra nei objektyviųjų, nei subjektyviųjų šio nusikaltimo požymių. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai pripažino, kad V. V. atitiko aptariamos nusikalstamos veikos specialiojo subjekto požymius, nes spausdinimo mašina buvo įsigyjama viešajam interesui tenkinti – Lietuvos Respublikos asmens tapatybės dokumentams spausdinti. Tačiau V. V. šiuo atveju veikė ne kaip asmuo, teikęs viešąsias paslaugas, o kaip asmuo, įsigyjantis įrangą toms paslaugoms atlikti. Žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sureikšmino faktą, kad reikšmingų dokumentų (Lietuvos Respublikos paso, asmens tapatybės kortelės, banderolių, vizų ir kt.) spausdinimas, tačiau ne staklių tiems dokumentams spausdinti įsigijimas atitinka viešojo intereso sampratą. Todėl privačios įmonės vadovo, valdybos nario (pirmininko), akcininko einamos pareigos ir jo atliekamos funkcijos negali būti laikomos svarbiomis valstybiniu požiūriu vien dėl to, kad buvo įsigyjama byloje aptariama spausdinimo mašina. Atkreiptinas dėmesys, kad įrangos įsigijimas nesuteikia teisės spausdinti minėtų dokumentų, tam reikia laimėti atitinkamą konkursą, kuris vyko tik po minėtos spausdinimo mašinos įsigijimo ir nebuvo garantijos, kad jis bus laimėtas.

8.14. Žemesnės instancijos teismai skundžiamuose nuosprendžiuose netinkamai nustatė būtinąjį piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, kvalifikuojantį didelės žalos požymį. Priešingai nei nustatė teismai, V. V. veiksmais UAB „Garsų pasaulis“ didelė – 2 700 000 Eur turtinė žala ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos biudžetui didelė – 4 096 107 Eur turtinė žala padaryta nebuvo, įmonė, už realią rinkos kainą įsigijusi šią unikalią spausdinimo mašiną, dirbo pelningai, civilinis ieškinys byloje nebuvo pareikštas. V. V., vykdydamas teisėtus jo kompetencijai priskirtus veiksmus, įsigydamas spausdinimo mašiną, siekė įmonės pagrindinio veiklos tikslo – pelno, neiškraipė UAB „Garsų pasaulis“, teikiančios viešąsias, t. y. licencijuotas saugios spaudos, paslaugas, normalios, veiksmingos, autoritetingos, Konstitucija, įstatymais, bendrovės vidaus teisės aktais pagrįstos ir teisinės valstybės siekius atitinkančios veiklos, nediskreditavo, nesumenkino ir nepažemino nei UAB „Garsų pasaulis“ autoriteto, nei bendrovės generalinio direktoriaus ir valdybos nario, kaip licencijuotas (viešąsias) paslaugas teikiančio juridinio asmens valdymo organo ir valdymo organo nario, valstybės tarnautojui prilyginto asmens, vardo. V. V. atlikti veiksmai nesukėlė didelio atgarsio ir rezonanso visuomenėje, dėl jo veiksmų nebuvo pažeistos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sutrikdytas darbas, sumenkintas valstybės institucijų autoritetas, Lietuvos Respublikos tarptautinis įvaizdis. Tad V. V. veiksmais nebuvo padaryta ir didelės neturtinės žalos. Be to, byloje nėra duomenų, kad V. V. savo veiksmais būtų gavęs kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Bylos duomenys patvirtina, kad įmonės „Drent Goebel B.V.“ lėšas pasisavino būtent R. T. kartu su A. U., o V. V. prie šio proceso nebuvo niekaip prisidėjęs ir bent dalies šių pagrobtų pinigų negavo.

8.15. Žemesnės instancijos teismai taip pat nepagrįstai pripažino, kad V. V. jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe su R. T.. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kokiu būdu V. V. neva susitarė su R. T. daryti jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Taigi, nenustačius nei tyčios, nei susitarimo, t. y. būtinųjų bendrininkavimo subjektyviųjų požymių, negalima pripažinti, kad nusikalstamos veikos tariamai buvo padarytos bendrininkaujant V. V. kartu su R. T..

8.16. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė iš V. V. išieškoti 700 000 Eur, kaip nusikalstamos veikos rezultatą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik atmetė nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo dalį dėl turto konfiskavimo, tačiau priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą iš V. V. papildomai išieškoti 1 500 000 Eur, t. y. iš V. V. buvo nuspręsta išieškoti iš viso 2 200 000 Eur konfiskuotino turto vertę. Teismas nepagrįstai konstatavo, kad šias lėšas V. V. taip pat įgijo veikdamas bendrininkų grupe su R. T., įmonei „Drent Goebel B.V.“ iš UAB „Garsų pasaulis“ gautas lėšas pervedus į R. T. valdomą bendrovę „Gloaming Investments Ltd.“, o vėliau – pagal V. V. instrukcijas į bendrovės „Polywood Limited“ Kipro banke sąskaitą, kurios naudos gavėjai buvo broliai S. S. ir N. S., su kuriais V. V. turėjo verslo ryšių ir tarpusavio atsiskaitymų. Šios teismo neva nustatytos aplinkybės buvo pagrįstos tik prielaidomis ir neteisėtai įrodymu pripažintais Nyderlandų pareigūnams duotais R. T. parodymais. Byloje nėra objektyvių duomenų, kad V. V. būtų davęs nurodymus ar instrukcijas dėl pinigų pervedimų į bendrovės „Polywood Limited“ banko sąskaitą. Be to, kaip minėta, V. V. santykiai su S. S. ir N. S. buvo konfliktiški ir priešiški dėl vykusio teisminio ginčo dėl UAB „Garsų pasaulis“ akcijų pirkimo. Taigi, V. V. neįgijo jokių nusikalstamu būdu įgytų pinigų, todėl jam buvo nepagrįstai paskirtas turto konfiskavimas.

8.17. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir V. V. paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į V. V. teigiamai vertintiną asmenybę (71 metų pensininkas, visą gyvenimą buvo dirbantis, anksčiau neteistas ir nebaustas administracine tvarka, sergantis kardiologinėmis ligomis), į pernelyg ilgą baudžiamojo proceso trukmę (apie 10 metų) dėl nusikalstamų veikų, kurios buvo padarytos nuo 2008 m. iki 2010 m., yra pagrindas V. V. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę nei sankcijoje nustatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar areštu. Realią laisvės atėmimo bausmę kardiologinėmis ligomis sergančiam V. V. atlikti būtų per sunku ir tokios bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui.

8.18. Be to, apeliacinės instancijos teismas, nors ir pritaikė V. V. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau vadovavosi netinkama ir nuteistojo teisinę padėtį sunkinančia įstatymo redakcija. Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad visais atvejais taikomas lengviausias asmens teisinei padėčiai įstatymas, taip pat taikytinos ir tarpinės įstatymo redakcijos, galiojusios tarp nusikalstamos veikos ir bylos išnagrinėjimo bei galutinio procesinio sprendimo priėmimo. Ikiteisminio tyrimo metu galiojusioje BK 75 straipsnio 1 dalyje (2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta galimybė bausmės vykdymą atidėti ir asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. Taigi, šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu, todėl pagal BK 3 straipsnio 2 dalį turi grįžtamąją galią.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

9. Nuteistojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

10. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduoti kasaciniai skundai, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų (BPK 369 straipsnio 1 dalis). Dėl šių nuostatų taikymo teismų praktikoje išaiškinta, kad skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy03MC04OTUvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-70-895/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-70-895/2018">2K-7-70-895/2018</a>, 2K-P-58-697/2019, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>, 2K-7-39-1073/2022). Kasacinės instancijos teismas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik gali patikrinti, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškinti ir taikyti baudžiamieji įstatymai ir ar baudžiamojo proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus nagrinėjant bylą kasacine tvarka (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>).

11. Kaip matyti iš nuteistojo V. V. kasacinio skundo, jame, dažnai pakartojant ir nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, ginčijamos pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų išvados dėl faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, pateikiamos savos byloje tirtų faktų ir įrodymų interpretacijos bei nuomonės dėl atskirų bylos duomenų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės. Remiantis pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu ir teismų praktikoje pateiktais išaiškinimais dėl kasacinės instancijos teismo kompetencijos ribų, tokio pobūdžio kasacinio skundo argumentai bus nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl kaltinamojo akto trūkumų

12. Nuteistojo V. V. kasacinio skundo teiginiai dėl jo teisės į gynybą ir teisės žinoti kaltinimo turinį suvaržymo yra nepagrįsti.

13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, pirmiausia užtikrinama tinkamai įgyvendinus kaltinamojo akto turiniui keliamus reikalavimus. BK 219 straipsnio 3 punkte nustatyta, kad kaltinamajame akte turi būti nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.). Iš kaltinamajame akte išdėstyto nusikalstamos veikos aprašymo turi būti aiškios kaltininkui inkriminuojamos nusikalstamos veikos aplinkybės (tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo duomenimis), iš kurių sprendžiama apie nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą. Nusikalstama veika turi būti aprašyta išsamiai ir kartu glaustai, nurodant tas faktines aplinkybes, kurios reikšmingos šiai veikai kvalifikuoti. Nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių išdėstymą lemia BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodyti veikos požymiai, todėl kaltinamajame akte (ir atitinkamai nuosprendyje) turi būti nurodyti tie faktai (aplinkybės), kurie yra būtini tam, kad nekiltų abejonių dėl jų teisinio vertinimo taikant baudžiamąjį įstatymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-689/2018, 2K-146-976/2022, 2K-49-654/2023 ir kt.).

14. Nuo pat bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pradžios nuteistasis V. V. ir jo gynėjai kėlė klausimą dėl kaltinamojo akto neaiškumo (33 t., b. l. 183–187), šis klausimas pirmosios instancijos teismo buvo svarstytas ir prašymas dėl to netenkintas. Kasacinio proceso metu, kaip ir apeliacinio proceso metu, dar kartą reiškiama nuomonė, kad surašant kaltinamąjį aktą iš esmės buvo pažeistos BPK nuostatos, yra nepagrįsta. Priešingai nei teigia kasatorius, nagrinėjamoje byloje surašytas kaltinamasis aktas yra pakankamai konkretus, nuteistajam V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų daugetas kaltinamajame akte aprašytas išsamiai ir pakankamai aiškiai, apibūdinant kiekvieną nusikalstamą veiką, laikantis BPK 219 straipsnio 3 punkto reikalavimų. Kaltinamajame akte aprašant V. V. inkriminuojamas nusikalstamas veikas, jų padarymo laikas, vieta, būdas, konkretūs kaltinamojo veiksmai ir kitos reikšmingos aplinkybės buvo nurodyti tiek, kiek jie nustatyti byloje surinkta medžiaga ir kiek buvo būtina, spendžiant jo baudžiamosios atsakomybės klausimą. Iš kaltinamojo akto yra aiški tiek bendro nusikalstamo sumanymo esmė, tiek atskirų nusikaltimų padarymo schema, taip pat inkriminuotų nusikalstamų veikų aplinkybės bei šias aplinkybes atitinkantys nusikalstamų veikų sudėties požymiai. Kaltinamajame akte taip pat buvo nurodyti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas.

15. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme V. V. naudojosi advokatų teisine pagalba, todėl, kilus neaiškumų, turėjo realią galimybę išsiaiškinti visus jam kylančius neaiškumus dėl reiškiamo kaltinimo esmės ir pagrindo ar pasinaudoti teise apskųsti ikiteisminio tyrimo tyrėjo ar prokuroro veiksmus. Nors paskelbus kaltinamąjį aktą pirmosios instancijos teisme V. V. pareiškė, kad kaltinimas yra absurdiškas, iš nuteistojo teisme duotų parodymų matyti, jog iš tiesų kaltinimo turinį jis suprato, tačiau kaltas neprisipažino. Viso proceso metu nuteistojo teisė žinoti, kuo yra kaltinamas, ir teisė į gynybą taip pat nebuvo varžoma. Nuteistasis buvo pasiruošęs procesui ir kartu su gynėjais aktyviai gynėsi nuo pateiktų kaltinimų, pateikdamas teismui savo gynybos poziciją, šios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismo procese.

16. Atsižvelgdama į tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei teigia kasatorius, byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus. Šiuo atveju nėra pagrindo pritarti, nurodant įvairius kasacinės jurisprudencijos pavyzdžius, pateiktiems nuteistojo V. V. kasacinio skundo teiginiams dėl kaltinimo (veikų aprašymo) netinkamumo ir daryti išvadą, kad žemesnės instancijos teismai, išnagrinėdami baudžiamąją bylą pagal pateiktą kaltinamąjį aktą, padarė esminius BPK pažeidimus, kurie suvaržė nuteistojo teisę į gynybą ir teisę žinoti, kuo jis yra kaltinamas.

Dėl BPK 255, 256 straipsnių reikalavimų

17. Kasaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 255, 256 straipsnių reikalavimus, neteisėtai savo iniciatyva pakeitė V. V. pateiktame kaltinime nurodytų veikų faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis. Kaip tvirtina kasatorius, jis buvo nuteistas už tai, dėl ko nebuvo kaltintas viso proceso metu ir dėl ko negalėjo gintis bei pasisakyti, nes teismas neįspėjo apie galimybę, kad kaltinime nurodytų veikų faktinės aplinkybės, kurios šiuo atveju turėjo įtakos veikų kvalifikavimui ir bausmės skyrimui, gali būti pakeistos iš esmės skirtingomis. Šie kasacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti.

18. BPK 255 straipsnis apibrėžia ir nustato nagrinėjimo teisme ribas. Pagal šio straipsnio 1 dalį, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, kaltinamasis negali būti nuteistas dėl nusikalstamos veikos, kuri buvo perkvalifikuota, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta (BPK 255 straipsnio 2 dalis). BPK 256 straipsnis reglamentuoja kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme klausimus. BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad prokuroras ir nukentėjusysis turi teisę iki įrodymų tyrimo teisme pabaigos pateikti rašytinį prašymą pakeisti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes ar kvalifikavimą. Teismas, gavęs tokį prašymą, taip pat tais atvejais, kai yra pagrindas manyti, kad kaltinime nurodytos faktinės aplinkybės gali būti pakeistos ar nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, apie šią galimybę nedelsdamas praneša nagrinėjimo teisme dalyviams. Nurodytu atveju teismas praneša kaltinamajam ir jo gynėjui apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Patenkinęs tokį prašymą, teismas nustato konkretų pertraukos laiką (BPK 256 straipsnio 3 dalis). Taigi, bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 straipsnio 2 dalyje ir 256 straipsnyje nustatytų sąlygų ir tvarkos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjY1LTY5My8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-265-693/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-265-693/2015">2K-265-693/2015</a>, 2K-42-942/2016, 2K-238-697/2024 ir kt.).

19. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės BPK 255, 256 straipsnių prasme yra kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, kurios individualizuoja kaltinamojo padarytą veiką, sudaro pagrindą ją kvalifikuoti kaip nusikalstamą ar turi reikšmės skiriant bausmę. Kokios reikšmingos faktinės aplinkybės turi būti nustatytos, sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-74-719/2020, 2K-91-303/2021, 2K-64-1073/2022). Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jeigu jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Paprastai laikoma, kad keičiamos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte nurodytųjų, jeigu dėl to keičiasi veikos kvalifikavimas, jos apimtis, tai lemia griežtesnės bausmės skyrimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzgzLTEwNzMvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-383-1073/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-383-1073/2018">2K-383-1073/2018</a>, 2K-375-1073/2018, 2K-7-25-495/2020, 2K-194-719/2023); kai prisideda tos pačios nusikalstamos veikos epizodai, pasikeičia nusikalstamos veikos padarymo laikas, vieta, būdas, nustatoma, kad ji sukėlė kitokius padarinius ar padaryta kitomis aplinkybėmis, nei nurodyta kaltinamajame akte, ir pan., jeigu tai turi įtakos veikos kvalifikavimui, bausmei ar kitaip suvaržo asmens teisę į gynybą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, 2K-7-162-303/2019, 2K-91-303/2021, 2K-8-489/2025).

20. Tais atvejais, kai teismas savo iniciatyva pakeičia kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jos kvalifikavimą neįspėjęs apie tai gynybos, teisės į gynybą suvaržymas paprastai konstatuojamas, kai yra pagrindas manyti, jog gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar kvalifikavimo galėtų būti iš esmės kitokia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOC02OTYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-8-696/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-8-696/2016">2K-8-696/2016</a>, 2K-20-788/2024, 2K-39-628/2024 ir kt.). Teigimas, kad dėl pasikeitusių faktinių aplinkybių gynyba galėjo būti kitokia, turi būti motyvuotas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjE=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2021">2K-51-788/2021</a>, 2K-7-66-788/2022). Nustačius, kad pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės neturi įtakos veikos kvalifikavimui ar bausmės skyrimui, taip pat kitaip nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą, jos nepripažįstamos iš esmės skirtingomis ir esminėmis BPK 255, 256 straipsnių prasme, taigi teismas jas gali keisti savo iniciatyva, nepranešęs apie tai kaltinamajam ir kitiems nagrinėjimo teisme dalyviams. Veikų aplinkybių patikslinimas, šalinant iš inkriminuotų veikų aprašymo tam tikras aplinkybes, kurios yra žinomos gynybai ir ginčijamos, paprastai įrodinėjant, kad kaltinamasis nepadarė nusikalstamos veikos, taip pat nepripažintinas kaltinimo keitimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY5LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-169-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-169-976/2022">2K-169-976/2022</a>, 2K-195-976/2022).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, neįspėjęs bylos nagrinėjimo dalyvių, nuosprendžiu patikslino kaltinime nurodytas aplinkybes, t. y. konstatavo, kad V. V. ir R. T., veikdami kartu, savo ir kitų asmenų naudai (pirminiame kaltinime buvo – „savo ir įmonės „Drent Goebel B.V.“ naudai“) apgaule įgijo svetimą, didelės – 2 700 000 Eur (pirminiame kaltinime buvo – „3 000 000 Eur“) – vertės UAB „Garsų pasaulis“ turtą; kad V. V. piktnaudžiavimo tarnyba laikotarpis yra ne nuo 2007 m. liepos 1 d. iki 2013 m. gegužės 8 d., o nuo nenustatyto laiko, bet ne vėliau kaip 2008 m. sausio 28 d., iki 2010 m. gruodžio 28 d.; kad V. V. nusikalstamo sumanymo formavimosi laikotarpis yra ne 2007 m. liepos – 2008 m. sausio mėn., o nusikalstamo pasipelnymo mechanizmas buvo sumanytas ne vėliau kaip 2008 m. sausio mėn. Tai rodo, kad kaltinimo patikslinimas šioje byloje nebuvo susijęs nei su jo apimties padidėjimu, nei su naujų esminių aplinkybių inkriminavimu, taigi neturėjo realios įtakos nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimui ar kitoms teisinės reikšmės pasirinktai gynybos taktikai turinčioms aplinkybėms. Priešingai, tai palengvino nuteistojo teisinę padėtį, nes sumažėjo nustatytas apgaule įgytas svetimo turto dydis, o patikslinus piktnaudžiavimo tarnyba padarymo laikotarpį, atsirado pagrindas V. V. nutraukti baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamos veikos, nustatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija), suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad dėl tokio kaltinimo patikslinimo gynyba galėjo būti kitokia. Jokių įtikinamų argumentų, kad dėl minėto patikslinimo V. V. gynyba būtų buvusi kitokia, nepateikta ir kasaciniame skunde. Todėl nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad, apkaltinamajame nuosprendyje suformulavus įrodytomis pripažintas nusikaltimų aplinkybes, buvo suvaržyta nuteistojo teisė žinoti, kuo jis kaltinamas, ir nuo šio kaltinimo tinkamai gintis.

22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šioje byloje BPK 255, 256 straipsnių reikalavimai dėl kaltinimo keitimo ir su jais susijusios nuteistojo procesinės teisės iš esmės nebuvo pažeisti.

Dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties

23. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, matydamas, kad yra aplinkybė, dėl kurios tolesnis teisminis nagrinėjimas negalimas, kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymu turėjo tučtuojau nutartimi nutraukti V. V. baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, dėl kurių suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Anot kasatoriaus, toliau nagrinėdamas bylą dėl visų V. V. inkriminuotų nusikalstamų veikų, teismas pažeidė nuteistojo procesines teises. Šie kasacinio skundo teiginiai yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio 84–85 lapuose išdėstyti motyvai dėl visų V. V. nusikaltimų senaties terminų skaičiavimo ir jų pasibaigimo laiko, o apeliacinės instancijos teismas šią nuosprendžio dalį pagal apeliacinio skundo argumentus tinkamai patikrino.

24. BK teisinį asmens saugumą užtikrina apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties institutas, įtvirtintas BK 95 straipsnyje. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimas bylos nagrinėjimo teisme metu reiškia, kad vykdant teisingumą kiekvienoje baudžiamojoje byloje kaltinamojo kaltės ir bausmės jam paskyrimo klausimas negali būti sprendžiamas. Šis institutas draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus tokio nuosprendžio priėmimo senaties terminui (išskyrus BK 95 straipsnio 9 dalyje nurodytus nusikaltimus, kuriems nėra senaties). Senaties terminai, priklausomai nuo padarytos nusikalstamos veikos rūšies (baudžiamasis nusižengimas ar nusikaltimas), kaltės formos (tyčia ar dėl neatsargumo), sankcijos dydžio, nusikaltimo objekto, nustatyti BK 95 straipsnio 1 dalyje, o jų skaičiavimo taisyklės įtvirtintos šio straipsnio 2–8 dalyse. BK 95 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. Tačiau kitose senaties terminų skaičiavimą reglamentuojančiose šio straipsnio dalyse įtvirtintos ir išimtys iš šios taisyklės. Viena iš tokių išimčių įtvirtinta 8 dalyje, nustatančioje, kad jeigu asmuo iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos padaro naują tyčinę nusikalstamą veiką, senaties eiga nutrūksta ir jos eiga už pirmą nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti nuo tos dienos, kurią buvo padarytas naujas tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI5LTQ4OS8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-229-489/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-229-489/2024">2K-229-489/2024</a>). Pagal teismų praktiką, tai reiškia, kad senaties laikas, praėjęs nuo pirmosios iki antrosios nusikalstamos veikos padarymo momento, anuliuojamas, o apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis už kiekvieną nusikalstamą veiką pradedama skaičiuoti iš naujo nuo antros nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xMDAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-100/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-100/2008">2K-P-100/2008</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-697/2015">2K-295-697/2015</a>, 2K-162-303/2017, 2K-321-303/2018). Paskutinės nusikalstamos veikos padarymas nutraukia pirmiau padarytų nusikalstamų veikų senaties termino eigą ir ji pradedama skaičiuoti iš naujo, t. y. nuo paskutinės padarytos nusikalstamos veikos baigtumo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgyLTMwMy8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-282-303/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-282-303/2017">2K-282-303/2017</a>). Be to, jeigu buvo padarytos kelios nesutampančios laiko atžvilgiu nusikalstamos veikos (pvz., veikų daugetas, kaip ir nustatytas šioje byloje), senaties eiga už visas veikas pradedama skaičiuoti nuo paskutinės nusikalstamos veikos padarymo momento (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LTY5Ny8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295-697/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295-697/2015">2K-295-697/2015</a>, 2K-162-303/2017, 2K-321-303/2018).

25. Nagrinėjamu atveju, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, V. V. baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), buvo nutrauktas pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, minėtos nusikalstamos veikos šioje byloje buvo baigtos 2009 m. vasario 27 d. Pagal tuo metu galiojusį baudžiamąjį įstatymą, joms buvo nustatyti atitinkamai dešimties ir aštuonerių metų apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Kadangi V. V. po nurodytų nusikalstamų veikų toliau darė ir kitas nusikalstamas veikas, teismai, nustatydami nusikaltimų daugetą, kiekvieno iš nusikaltimų senatį pagrįstai skaičiavo nuo vėliausiai pradėto daryti nusikaltimo padarymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė paaiškėjo tik teismui 2022 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu patikslinus piktnaudžiavimo tarnyba padarymo laikotarpį, nuo kurio ir turėjo būti skaičiuojami nutrūkę apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nei tuometinis kaltinamasis V. V., nei jo gynėjai bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nebuvo pateikę prašymo nutraukti bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminams. Tokią poziciją V. V. gynėjas išsakė tik baigus įrodymų tyrimą, baigiamųjų kalbų metu.

26. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamu nuosprendžiu nutraukdamas V. V. baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), BPK 3 straipsnyje įtvirtintų reikalavimų nepažeidė.

27. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, aptariamu pagrindu nutraukdamas baudžiamąjį procesą negalėjo spręsti V. V. kaltumo klausimo ir turėjo vengti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui. Anot kasatoriaus, to nepadaręs teismas pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, nuteistojo garbę ir orumą. Šie kasacinio skundo teiginiai taip pat yra nepagrįsti.

28. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir kasacinės instancijos teismo praktiką, jei nagrinėjant bylą teisme paaiškėja, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, baudžiamoji byla nutraukiama tik tuo atveju, kai yra nustatyta, jog asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Taigi, teismas, nuspręsdamas nutraukti bylą vadovaudamasis BK 95 straipsniu, turi konstatuoti, kad veikoje yra BK specialiosios dalies straipsnyje nustatytos veikos požymių, ir įvardyti konkretų BK straipsnį. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas, BK 95 straipsnis, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai, 3 dalis). Baudžiamojo proceso nutraukimas remiantis BK 95 straipsniu ir BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu skiriasi nuo bylos proceso nutraukimo remiantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nes pirmuoju atveju konstatuojami nusikalstamos veikos požymiai, o antruoju – jų nebuvimas. Tai sukelia skirtingus proceso nutraukimo teisinius padarinius. Bylos nutraukimas vadovaujantis BK 95 straipsniu nėra asmens išteisinimas dėl padarytos veikos, jo kaltumas padarius veikas, dėl kurių procesas nutraukiamas, nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nekonstatuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-87-942/2017, 2K-236-648/2020). Pabrėžtina, kad, nutraukiant bylą aptariamu pagrindu, kartu būtina laikytis iš nekaltumo prezumpcijos principo kylančių reikalavimų sprendimams, kuriais asmuo nepripažįstamas kaltu. Tokiais atvejais baigiamajame teismo akte neturi būti formuluočių, būdingų apkaltinamajam nuosprendžiui, ir nusikalstamos veikos turi būti aprašytos neperžengiant įtarimo (kaltinimo) būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03NDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-746/2016">2K-P-31-746/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zMDQtOTc2LzIwMTY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-304-976/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-304-976/2016">2K-7-304-976/2016</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTY5LTk3Ni8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-169-976/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-169-976/2022">2K-169-976/2022</a>).

29. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio formuluotes, kuriomis teismas daro išvadas dėl kaltinimų pagrįstumo, kartu priima sprendimą nutraukti V. V. baudžiamąjį procesą dėl nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) ir 300 straipsnio 3 dalyje (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija), dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai, nusprendžia, kad nekaltumo principo reikalavimai yra išlaikyti. V. V. nėra apibūdinamas kaip kaltas, padaręs nusikaltimą asmuo, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio yra aišku, kad nors V. V. pagrįstai buvo kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį, tačiau dėl šių nusikalstamų veikų jam nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis ir nekyla jokie teisiniai padariniai, kurie kiltų priėmus tokį nuosprendį. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nustatant apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą ir sprendžiant dėl turto konfiskavimo, teismo motyvuose neišvengiamai reikia argumentuoti, kokius veiksmus asmuo atliko. Taigi, šiuo atveju aptariamos nusikalstamos veikos pirmosios instancijos teismo nuosprendyje buvo aprašytos neperžengiant kaltinimo būsenos, todėl kasaciniame skunde kvestionuojamas nekaltumo prezumpcijos principas pažeistas nebuvo.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nešališkumo

30. Kasaciniame skunde nurodomas apeliacinės instancijos teismo šališkumo klausimas grindžiamas tuo, kad: 1) teismas rėmėsi prielaidomis, subjektyviai ir selektyviai įvertino liudytojų V. G., A. U. parodymus, neapklausė S. S. ir N. S., nemotyvuotai netenkino gynybos prašymo įvertinti UAB „Garsų pasaulis“ įsigytos spausdinimo mašinos realią rinkos vertę ir paskirti ekspertizę; 2) nepagrįstai nusprendė iš V. V. papildomai konfiskuoti 1 500 000 Eur; 3) V. V., turinčiam sveikatos problemų, paskyrė laisvės atėmimo bausmę; 4) teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas J. Namavičius po to, kai buvo paskelbtas nuosprendis, davė išankstinį nusistatymą ir tendencingumą prieš V. V. patvirtinantį komentarą. Sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

31. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, sprendžiant dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo, teismo (teisėjo) nešališkumas turi būti vertinamas objektyviuoju ir subjektyviuoju aspektais. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo ar rodo bylą nagrinėjusio teisėjo asmeninį tendencingumą. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi. Objektyviojo aspekto kontekste vertintina, ar pats teismas ir jo sudėtis suteikė pakankamas garantijas, kad būtų pašalintos bet kokios teisėtos abejonės dėl jo nešališkumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-303/2020">2K-101-303/2020</a>, 2K-7-76-719/2022, 2K-7-62-495/2024; EŽTT 2015 m. balandžio 23 d. Didžiosios kolegijos sprendimas byloje Morice prieš Prancūziją, peticijos Nr. 29369/10), nes, sprendžiant teisės į nešališką teismą pažeidimo klausimą, svarbu netgi tai, kaip susidariusi situacija ir esančios aplinkybės atrodo objektyviam stebėtojui (EŽTT 2000 m. birželio 22 d. sprendimas byloje Coeme ir kiti prieš Belgiją, peticijos Nr. 32492/96; 2005 m. rugsėjo 6 d. sprendimas byloje Salov prieš Ukrainą, peticijos Nr. 65518/01).

32. Kasacinės instancijos teismas yra ne kartą pasisakęs, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai, – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-211-895/2018, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-689/2019">2K-204-689/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-303/2020">2K-101-303/2020</a>). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDg2LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-486/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-486/2014">2K-486/2014</a>, 2K-45-303/2018). Sprendžiant, ar konkrečioje byloje yra pateisinamas pagrindas baimintis, kad konkretus teisėjas stokoja nešališkumo, suinteresuoto asmens požiūris, nors ir yra svarbus, nėra lemiamas. Svarbiausią reikšmę turi tai, ar tokia abejonė gali būti laikoma pagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA0LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-204-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-204-689/2019">2K-204-689/2019</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-303/2020">2K-101-303/2020</a>). Be to, vien tai, kad teismas atmeta proceso dalyvių prašymus ir proceso dalyviai su tokiu teismo sprendimu nesutinka, savaime nesuteikia pagrindo teigti teismą buvus šališką, – tai, ar proceso dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTctOTc2LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-17-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-17-976/2020">2K-17-976/2020</a>, 2K-84-458/2020, 2K-249-942/2022). EŽTT praktikoje šiuo aspektu taip pat pažymėta, kad tai, jog bylą nagrinėjantis teismas bylos nagrinėjimo metu priima daugelį gynybai nepalankių procesinių sprendimų, yra įmanoma ir teisėjui nesant nusistačiusiam prieš kaltinamąjį. Siekiant paneigti teisėjo subjektyviojo nešališkumo prezumpciją, reikia svaresnių jo asmeninio šališkumo įrodymų negu serija gynybai nepalankių procesinių sprendimų; tokie sprendimai gali būti vertinami pagal kitas, be kita ko, Konvencijos 6 straipsnio, nuostatas dėl atitinkamų proceso teisingumo ir gynybos teisių, tačiau, net ir nustačius šių nuostatų pažeidimus, tai paprastai savaime nereiškia nepalankius sprendimus priėmusio teismo nusiteikimo prieš kaltinamąjį (pvz., 2020 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Khodorkovskiy ir Lebedev prieš Rusiją (Nr. 2), peticijų Nr. 51111/07 ir 42757/07). Teismo nešališkumo principas pažeidžiamas, kai teismas nesuteikia proceso šalims vienodų galimybių aktyviai dalyvauti teismo posėdyje tiriant įrodymus, išreiškia išankstinę poziciją dėl tiriamų duomenų vertinimo, teismo baigiamajame akte vertindamas įrodymus vartoja teismo palankumą ar nepalankumą proceso dalyviams atspindinčias formuluotes ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg1LTUwNy8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-385-507/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-385-507/2016">2K-385-507/2016</a>, 2K-215-697/2023).

33. Pateiktame kasaciniame skunde pirmiau nurodyto pobūdžio aplinkybės neatskleistos, o išdėstyti argumentai nepagrindžia apeliacinės instancijos teismo šališkumo nei subjektyviąja, nei objektyviąja prasme. Nėra pagrindo konstatuoti nei galimo teisėjų kolegijos ar jos pirmininko asmeninio šališkumo ar tendencingumo, nei proceso organizavimo ar procesinių veiksmų atlikimo, skundžiamo nuosprendžio surašymo trūkumų, leidžiančių manyti, kad vienai proceso šaliai buvo rodomas išankstinis palankumas ar priešiškumas. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas neatitinka kasatoriaus lūkesčių, kad teismas netenkino gynybos prašymo įvertinti UAB „Garsų pasaulis“ įsigytos spausdinimo mašinos realią rinkos vertę (kuri, beje, nėra objektyviai nustatomas dalykas, nes vertė yra nuolat besikeičianti laikui bėgant ir priklausoma nuo konkrečių verslo partnerių interesų bei derybų rezultato) ir paskirti ekspertizę bei kitaip nei pirmosios instancijos teismas išsprendė bausmės skyrimo ir turto konfiskavimo klausimus, nereiškia nei teismo šališkumo, nei nuteistojo V. V. teisių į teisingą teismą pažeidimo.

34. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas buvo objektyviai ar subjektyviai šališkas, tendencingai organizavo procesą, išsakė išankstinę nuomonę, taip pažeisdamas V. V. teisę į nešališką teismą. Atsižvelgiant į tai, kas pirmiau pasakyta, kasacinio skundo teiginys dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo atmestinas kaip prieštaraujantis bylos medžiagoje nustatytoms aplinkybėms ir teismų praktikai.

Dėl BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimų

35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nesivadovavo nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principais ir rėmėsi prielaidomis. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nutartyje nurodytas kasacinio teismo praktikos ir baudžiamojo proceso įstatymo apibrėžtas kasacinės bylos nagrinėjimo ribas, su tokiais kasacinio skundo argumentais dėl padarytų esminių BPK pažeidimų nesutinka.

36. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.

37. Pažymėtina, kad proceso dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Proceso dalyviai gali teismui teikti prašymus, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių prašymų ir pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kasatorius, savaime nereiškia, jog buvo padaryti esminiai BPK normų pažeidimai – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

38. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose ne kartą yra konstatavęs, kad BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimas pripažįstamas esminiu BPK pažeidimu tik tais atvejais, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xNzYtMzAzLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-176-303/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-176-303/2015">2K-7-176-303/2015</a>, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-121-697/2020, 2K-270-628/2020, 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022 ir kt.). Teisėjų kolegija tokio pobūdžio pažeidimų šioje byloje nenustatė.

39. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistasis V. V. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal prokurorės ir nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinius skundus, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus ir pats atlikęs įrodymų tyrimą, pateikė išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados dėl V. V. kaltės padarius nusikalstamas veikas, nustatytas BK 207 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje (paramos dokumentų suklastojimas), yra pagrįstos ir teisingos. Be kita ko, šis teismas, iš dalies patenkindamas prokurorės apeliacinį skundą, taip pat argumentuotai nurodė, kodėl pirmosios instancijos teismas, išteisindamas V. V. pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, priėmė neteisingą procesinį sprendimą, ir dėl šios dalies priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nėra pagrindo kasacinio skundo teiginiams, kad apeliacinės instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš šio teismo nuosprendžio turinio matyti, kad įrodymai buvo įvertinti laikantis įstatymo reikalavimų, tiek kiekvienas atskirai, tiek lyginant tarpusavyje, susieti į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikiant išskirtinės reikšmės. Skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo motyvuotai atsakyta į visus esminius nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su įrodymų teisėtumu, patikimumu ir pakankamumu (konstatuojant nuteistojo V. V. kaltę), kartu nustatant, kad gynybos keliamos versijos yra paneigiamos.

40. V. V. kasaciniame skunde nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai, ne pagal BPK nuostatas, rėmėsi liudytojo R. T. prieštaringais parodymais, duotais Nyderlandų baudžiamojo proceso metu, ir nesivadovavo šio asmens šioje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje duotais parodymais, kuriais jis paneigė kaip neteisingus savo ankstesnius parodymus. Teisėjų kolegija su šiais kasacinio skundo argumentais nesutinka.

41. Dėl bendrai kaltinamų asmenų ar kitų kaltinamųjų parodymų įrodomosios reikšmės pasisakoma kai kuriuose EŽTT sprendimuose dėl kaltinamojo teisės apklausti kaltinimo liudytojus pagal Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktą, juose yra nurodoma, kad yra didelis pavojus, jog kito kaltinamojo toje pačioje byloje parodymai gali būti nepatikimi, atsižvelgiant į jo akivaizdų suinteresuotumą perkelti atsakomybę nuo savęs kitam asmeniui. Taigi, vertinant tokius parodymus, gali būti reikalaujama griežtesnio patikrinimo (jie turėtų būti tikrinami atidžiau), nes bendrininkų padėtis duodant parodymus skiriasi nuo paprastų liudytojų. Jie duoda parodymus neprisiekę, taigi jokie jų teiginiai dėl faktinių aplinkybių tikrumo negali sukelti atsakomybės už melagingus parodymus dėl tyčinio netikrų parodymų davimo (pvz., 2008 m. liepos 24 d. sprendimas byloje Vladimir Romanov prieš Rusiją, peticijos Nr. 41461/02; 2010 m. sausio 14 d. sprendimas byloje Melnikov prieš Rusiją, peticijos Nr. 23610/03). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą pasisakęs, kad kito kaltinamojo toje pačioje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODUtOTc2LzIwMTg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-85-976/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-85-976/2018">2K-85-976/2018</a>, 2K-43-458/2021, 2K-64-1073/2022, 2K-9-594/2024); asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzQwLzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-340/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-340/2006">2K-340/2006</a>, 2K-177/2008, 2K-7-53-489/2023); liudytojo, kuris toje pačioje byloje yra buvęs įtariamasis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc2LTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-276-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-276-976/2015">2K-276-976/2015</a>), parodymų savarankiškumo, objektyvumo ir patikimumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų asmenų parodymus.

42. Pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymai gali būti perskaitomi byloje esantiems įrodymams patikrinti, taip pat perklausomi ir peržiūrimi tokių apklausų garso ir vaizdo įrašai. Pagal kasacinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką, teisiamajame posėdyje BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo parodymai nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, jie gali būti reikšmingi teismui tikrinant ir vertinant teisiamajame posėdyje gautus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymus, ekspertizės aktą ir specialisto išvadą, byloje esančius dokumentus. Teismų praktikoje situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami skirtingi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai ir joje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir jų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTIzLTY5Ny8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-123-697/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-123-697/2021">2K-123-697/2021</a>, 2K-19-594/2023). Be kita ko, teismas gali grįsti išvadas ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kurių asmenys nepatvirtina teisme, kai šie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka vienai ar kitai reikšmingai išvadai padaryti. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTA3LTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-107-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-107-489/2017">2K-107-489/2017</a>, 2K-257-495/2024). Taigi asmenų parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali turėti reikšmės formuojantis teismo vidiniam įsitikinimui bei galutiniam įrodymų įvertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01Ny02NDgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-57-648/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-57-648/2021">2K-7-57-648/2021</a>).

43. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai skyrė daug dėmesio besikaitaliojančių liudytojo R. T. parodymų vertinimui, vertino šiuos parodymus, duotus tiek dėl jo Nyderlanduose vykdyto tyrimo metu, tiek viso baudžiamojo proceso metu Lietuvoje, atsižvelgė į jo procesinį statusą (tyrimo Nyderlanduose metu buvo įtariamasis ir buvo suinteresuotas kuo palankesne savo bylos baigtimi, todėl galėjo nurodyti sau naudingas, jį teisinančias aplinkybes), įvertino parodymų turinį, jų nuoseklumą ir patikimumą, lygino juos su kitais byloje ištirtais įrodymais. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad apklausiamas Lietuvoje tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme liudytojas R. T. pakeitė dalį savo parodymų, duotų dėl jo Nyderlanduose vykdyto tyrimo metu. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, apklausiamas pirmosios instancijos teisme R. T. painiojosi, prieštaravo pats sau, vengė atsakyti į proceso dalyvių klausimus, paaiškinti įvykių detales, taip pat negalėjo įtikinamai paaiškinti savo parodymų kaitos, kodėl apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu Lietuvoje jis pateikė visiškai kitą įvykių versiją, kad 3 000 000 Eur skirtumas, nepagrįstai padidinus UAB „Garsų pasaulis“ iš įmonės „Drent Goebel B.V.“ perkamos spausdinimo mašinos kainą, buvo skirtas ne V. V., kad visos derybos su UAB „Garsų pasaulis“ vyko per įmonės „Drent Goebel B.V.“ atstovą Baltijos šalims A. U., kuris jam ir nurodė įmonių banko sąskaitas, kur pervesti pinigus iš lengvatinio apmokestinimo bendrovės „Gloaming Investments Ltd.“ banko sąskaitos. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį, kad R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu Nyderlanduose, kitaip negu Lietuvoje, buvo itin detalūs, liudytojas galėjo pakomentuoti daugumą jam pateiktų dokumentų, aiškiai įvardijo, ko nežino arba neatsimena arba kai jis tik išsako savo prielaidas. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai padarė nepažeidžiančias baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų išvadas, kad nustatant bylai reikšmingas aplinkybes yra pagrindas vadovautis liudytojo R. T. parodymais, duotais tyrimo metu Nyderlanduose, ta apimtimi, kiek juos patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Pažymėtina, kad šio asmens parodymai, palyginti su kitais byloje surinktais įrodymais, neturi nei mažesnės, nei didesnės vertės, juos papildė kiti žemesnės instancijos teismų įvertinti ir baudžiamojo proceso priemonėmis patikrinti įrodymai byloje, teismų sujungti į vientisą loginę grandinę. Taigi, savo išvadas dėl V. V. kaltės teismai grindė ne vien liudytojo R. T. parodymais, tačiau byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai liudytojo R. T. parodymus tinkamai ištyrė ir įvertino, laikydamiesi tiek baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintų reikalavimų, tiek tokių parodymų vertinimo ypatumų, suformuotų kasacinės instancijos teismo ir EŽTT jurisprudencijoje. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad, grindžiant teismo išvadas minėto asmens parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu Nyderlanduose, buvo pažeisti BPK reikalavimai.

44. Nuteistojo V. V. kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai rėmėsi ir Nyderlandų teismo sprendimu, kuris nustatyta tvarka nebuvo pripažintas Lietuvos Respublikoje ir kuris neturi prejudicinės galios, nes V. V. nedalyvavo šiame procese ir neturėjo galimybės gintis, užduoti proceso dalyviams klausimų. Sutikti su tokiais kasacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

45. Pažymėtina, kad baudžiamajame procese, skirtingai nuo civilinio proceso (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 182 straipsnis), nenurodyta galimybė naudoti prejudicinių faktų. Tai reiškia, kad nagrinėdamas bylą teismas privalo tiesiogiai ištirti įrodymus ir savarankiškai nustatyti bei nuosprendyje išdėstyti aplinkybes ir duomenis, nurodytus BPK 305 straipsnyje, nepaisydamas to, kad kitoje byloje dėl kitų asmenų tos pačios aplinkybės buvo tirtos ir yra priimtame nuosprendyje išdėstytos bei įvertintos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk4LTY4OS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-198-689/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-198-689/2019">2K-198-689/2019</a>). Tačiau ta aplinkybė, kad anksčiau priimti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių teismų nuosprendžiai neturi prejudicinės galios nagrinėjant kitą bylą, nereiškia, kad šiuose nuosprendžiuose nustatytos aplinkybės negali būti panaudotos kaip įrodymų šaltiniai. Įsiteisėję nuosprendžiai yra dokumentai, kuriuose užfiksuota informacija gali padėti nustatyti su nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Įsiteisėję Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių teismų nuosprendžiai atitinka BPK 95, 96 straipsniuose apibūdintų dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, požymius, todėl tiriami ir vertinami kaip ir kiti byloje esantys įrodymai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstODktNjg5LzIwMjA=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-89-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-89-689/2020">2K-89-689/2020</a>, 2K-28-689/2021, 2K-58-719/2023, 2K-213-511/2024).

46. Nuteistasis V. V. kasaciniame skunde pagrįstai nurodo, kad Nyderlandų Karalystės Gelderlando teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendis, kuriuo R. T. buvo nuteistas už dokumentų (UAB „Garsų pasaulis“ ir bendrovės „Drent Goebel B.V.“ 2008 m. rugsėjo 26 d. sutarties Nr. S28/08.09.26 dėl spausdinimo mašinos pirkimo–pardavimo ir tarpininkavimo susitarimo tarp bendrovių „Gloaming Investments Ltd.“ ir „OAO Astar“) suklastojimą ir nusikalstamu būdu gauto turto (460 000 Eur) legalizavimą, neturi prejudicinės galios, tačiau nepagrįstai teigia, kad šiuo nuosprendžiu nustatytomis aplinkybėmis negalėjo būti grindžiami skundžiami žemesnės instancijos teismų nuosprendžiai. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas apie tokio dokumento įrodomąją vertę, privalo atsižvelgti tiek į tai, kad šiuo atveju procesinis sprendimas buvo priimtas užsienio valstybės teismo, tiek į tai, kad jame nustatytos aplinkybės nebuvo ar tik iš dalies buvo tiriamos šiame procese. Tačiau tai neuždraudžia teismo sprendimo pripažinti tinkamu įrodymu ir jį vertinti. Be to, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai atmetė nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentą, kad minėtas Nyderlandų teismo apkaltinamasis nuosprendis privalo būti pripažintas Lietuvos Respublikoje. Šis teismas pagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju nėra vykdoma jokia teisinės pagalbos procedūra, susijusi su nuosprendžio vykdymu, be to, procesiniu sprendimu šioje byloje Nyderlandų teismo nuosprendžio esmė niekaip nekeičiama. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad, grindžiant teismo išvadas minėtu Nyderlandų teismo nuosprendžiu, buvo pažeisti BPK reikalavimai.

47. Nuteistojo V. V. kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nesirėmė konsultacine specialisto išvada, yra atmestini. Šiame kontekste primintinos teismų praktikos nuostatos, kad specialisto išvada yra tik vienas iš įrodymų, kurio vertinimui keliami tie patys BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyti reikalavimai kaip ir kitiems įrodymams, t. y. specialisto išvada teismo turi būti įvertinta išsamiai ir nešališkai išnagrinėjus visas bylos aplinkybes; ji vertinama kartu su kitais byloje surinktais įrodymais ir negali būti vertinama atskirai nuo kitų bylos duomenų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNzMtOTQyLzIwMTc=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-73-942/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-73-942/2017">2K-73-942/2017</a>, 2K-129-495/2020, 2K-227-495/2024). Pagal kaltinamojo (jo gynėjo) ar kito proceso dalyvio prašymą privataus eksperto ar kito asmens, turinčio specialių žinių, atliktas daiktų ar dokumentų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, tyrimas yra vertinamas kaip dokumentas – konsultacinė išvada, surašyta specialių žinių turinčio asmens (BPK 95–96 straipsniai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzM3LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-337/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-337/2014">2K-337/2014</a>, 2K-272-976/2024).

48. Nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigia kasatorius, žemesnės instancijos teismai įvertino ir motyvuotai nurodė, kodėl nesivadovauja teisininko, advokato Dariaus Bolzano 2022 m. birželio 21 d. pateikta teisine išvada. Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, šioje išvadoje iš esmės dėstomi moderniosios sutarčių teisės aspektai ir neretai remiamasi ne byloje nustatytais objektyviais faktais, o prielaidomis ir teiginiais, kurie yra paneigti byloje esančių įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 43 punkte pateikė šios išvados vertinimą ir nurodė argumentus, paaiškinančius, kodėl ši išvada negali būti vertinama kaip objektyvus įrodymas ir kodėl jos turinys nepaneigia byloje nustatytų atskirų bylos aplinkybių.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo V. V. kasaciniame skunde bylos įrodymai yra analizuojami selektyviai, atskirai kritikuojant įrodymus, kuriais rėmėsi žemesnės instancijos teismai, paneigdami nuteistojo gynybinę versiją. Tačiau minėta, kad baudžiamojo proceso įstatyme nurodytos įrodymų vertinimo taisyklės reikalauja įvertinti ne tik kiekvieną įrodymą atskirai, bet ir jų visumą, juos lyginant ir siejant į nuoseklią bei vientisą loginę grandinę. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Priešingai nei nurodo kasatorius, teismai tyrė ir analizavo tiek nuteistąjį teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus. Skundžiamuose teismų nuosprendžiuose įrodymai buvo patikrinti motyvuotai argumentuojant, kodėl nesivadovaujama nuteistojo V. V. parodymais, paneigiant jo versijas, kad jis su įmonės „Drent Goebel B.V.“ atstovais dirbtinai padidinti UAB „Garsų pasaulis“ perkamos spausdinimo mašinos kainos nesitarė, jokių neteisėtų pinigų negavo, apie galimus R. T. ir jam pavaldaus A. U. neteisėtus veiksmus nieko nežinojo.

50. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nuteistojo V. V. kaltė padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas pagrįsta ne selektyviu įrodymų vertinimu ir prielaidomis, o leistinų, patikimų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma ir nekelia jokių abejonių. Darytina bendra išvada, kad nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentai dėl įrodymų vertinimo apeliacine tvarka buvo patikrinti ir į juos atsakyta, nepažeidžiant BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų. Apeliacinės instancijos teismo atliktas bylos įrodymų pakankamumo ir patikimumo vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio nuostatų reikalavimus ir atliktas nepažeidžiant kasatoriaus nurodomų įrodymų vertinimo taisyklių.

Dėl BK 207 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies (paramos dokumentų suklastojimas) taikymo

51. Kasacinio skundo argumentai, kad žemesnės instancijos teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir V. V. nepagrįstai nuteisė pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 3 dalį (dėl paramos dokumentų klastojimo), yra atmestini.

52. Kasaciniame skunde V. V. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ginčijamas keliais aspektais: 1) byloje nebuvo įrodyta, kad UAB „Garsų pasaulis“ tikslinę paramą gavo apgaule; 2) teismai netinkamai nustatė didelės turtinės žalos požymį. Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai buvo nagrinėti ir apeliacinės instancijos teismo, ir šis teismas padarė teisingą išvadą, kad jie yra nepagrįsti.

53. Pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (2019 m. liepos 16 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas apgaule gavo tikslinę paramą, subsidiją ar dotaciją ir dėl to valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą. Apgaulė šiuo atveju suprantama kaip sąmoningas kito asmens suklaidinimas pranešant jam melagingas žinias (aktyvioji apgaulė) arba nutylint tikruosius faktus, kai apie juos buvo būtina pranešti (pasyvioji apgaulė) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAxLTMwMy8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-101-303/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-101-303/2020">2K-101-303/2020</a>).

54. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai nustatė, kad apgaulė, V. V. kito asmens – UAB „Garsų pasaulis“ – naudai gaunant didelės (4 096 107 Eur) vertės paramos lėšas, pasireiškė tuo, jog parama gauta nuslepiant faktą, kad tikroji perkamos spausdinimo mašinos kaina, siekiant asmeninės naudos, buvo nepagrįstai dirbtinai padidinta 3 000 000 Eur ir kad iki paraiškos dėl paramos gavimo pateikimo UAB „Garsų pasaulis“ V. V. iniciatyva ir pastangomis turėjo ankstesnį teisiškai saistantį įpareigojimą užsakyti įrangą (Sutartį Nr. 1).

55. Nuteistojo V. V. kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismai visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių bylos aplinkybių ir nesiėmė visų įmanomų priemonių tokioms aplinkybėms nustatyti, t. y. nepaskyrė ekspertizės ir tinkamai neįvertino aptariamos spausdinimo mašinos rinkos kainos bei jos vertės. Pažymėtina, kad BPK normos nereikalauja, kad kiekvienoje baudžiamojoje byloje keliamoms versijoms patikrinti turėtų būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, paskiriami visi įmanomi specialieji tyrimai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDgzLTk3Ni8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-483-976/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-483-976/2015">2K-483-976/2015</a>, 2K-71-976/2017). BPK 286 straipsnio 1 dalis suteikia teismui teisę (bet ne pareigą) bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva paskirti ekspertizę. Sprendimą dėl ekspertizės skyrimo teismas priima atsižvelgdamas į bylos duomenis, taip pat į tai, ar ekspertizės išvados yra reikalingos bylos aplinkybėms išsamiai ir nešališkai ištirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTg4LTY0OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-188-648/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-188-648/2017">2K-188-648/2017</a>, 2K-232-976/2019, 2K-61-594/2024).

56. Nagrinėjamu atveju žemesnės instancijos teismai motyvuotai nurodė, kodėl yra netikslinga paskirti aptariamos spausdinimo mašinos vertės nustatymo ekspertizę. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tiek pirmosios instancijos teisme kaip liudytojai apklausti UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojai V. M., A. L. ir R. N., tiek apeliacinės instancijos teisme kaip liudytojas apklaustas buvęs įmonės „Drent Goebel B.V.“ atstovas Maskvoje A. U. parodė, kad ši spausdinimo mašina yra unikali, pagaminta pagal individualų užsakymą. Pirmosios instancijos teisme kaip liudytoja apklausta LVPA darbuotoja I. B. parodė, kad buvo svarstoma atlikti tokios įrangos rinkos tyrimą, bet tai pakankamai unikali įranga, todėl negalėjo to padaryti. Dėl nurodytos priežasties (spausdinimo mašinos unikalumo) žemesnės instancijos teismai, nustatydami realią aptariamos spausdinimo mašinos kainą ir vertę, rėmėsi byloje ištirtų įrodymų visuma (liudytojo R. T. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu Nyderlanduose, Nyderlandų Karalystės Gelderlando teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, įmonės „Drent Goebel B.V.“ mašinos kainos skaičiavimo lapais, bendrovės „Gloaming Investments Ltd.“ finansiniais dokumentais, R. T. susirašinėjimais el. paštu su įmonės „Drent Goebel B.V.“ darbuotojais ir bendrovės „Gloaming Investments Ltd.“ partneriais Honkonge, R. T. ir V. V. pasirašytu susitarimu, kuriame aiškiai aptartos virškainio grąžinimo sąlygos), neskirdami atitinkamos ekspertizės (ar specialisto išvados). Teismams pagrįstai nekilo abejonių dėl byloje nustatytos tikrosios aptariamos spausdinimo mašinos kainos ir vertės, taip pat kad, turint savanaudiškus motyvus, ši kaina Sutartyse Nr. 1 ir Nr. 2 buvo apgaulingai padidinta 3 000 000 Eur.

57. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylos duomenys patvirtina, jog Sutartis Nr. 1 nebuvo teisiškai saistantis įpareigojimas, nes: 1) V. V. ją pasirašė neturėdamas visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimo; 2) avansą pervedė ne UAB „Garsų pasaulis“, o bendrovė „American Economic Society LLC“; 3) Sutartis Nr. 1 nebuvo pradėta vykdyti, neįgavo juridinę reikšmę turinčio dokumento statuso ir konkliudentiniais veiksmais bei žodiniu susitarimu buvo nutraukta; 4) UAB „Garsų pasaulis“ tuo metu buvo nepajėgi vykdyti sutarties, tai patvirtina finansinės ataskaitos. Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiški argumentai dėl to, jog Sutartis Nr. 1 nebuvo teisiškai saistantis įpareigojimas, nuteistojo V. V. ir jo gynėjo buvo teikiami ir bylą nagrinėjant žemesnės instancijos teismuose. Pirmosios instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio 69–72 lapuose pateikė išsamius motyvus, kodėl minėti argumentai yra nepagrįsti. Teisėjų kolegija šiems teismo pateiktiems motyvams pritaria ir jokios teisės taikymo klaidos, vertinant sutarties sudarymo aplinkybes pagal baudžiamąjį įstatymą, neįžvelgia.

58. Byloje nustatyta, kad V. V. su R. T. pasirašė UAB „Garsų pasaulis“ ir bendrovės „Drent Goebel B.V.“ 2008 m. sausio 28 d. Sutartį Nr. 1 dėl spausdinimo mašinos pirkimo–pardavimo. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nors pagal tuo metu galiojusių UAB „Garsų pasaulis“ įstatų reikalavimus, prieš priimdamas sprendimą dėl ilgalaikio turto, kurio kaina didesnė nei 1/20 bendrovės įstatinio kapitalo, įsigijimo (taigi ir Sutarties Nr. 1), V. V., kaip bendrovės direktorius, turėjo gauti visuotinio akcininkų susirinkimo pritarimą, tačiau vien dėl to aptariama sutartis nėra laikoma negaliojančia, nes nėra priimta tokia ją pripažįstančio teismo sprendimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.78 straipsnio 2 dalis, 1.82 straipsnio 1 dalis). Byloje taip pat nustatyta, kad 2008 m. vasario 13 d. ir 2008 m. balandžio 21 d. per lengvatinio apmokestinimo bendrovės „American Economic Society LLC“ banko sąskaitą į bendrovės „Drent Goebel B.V.“ sąskaitą buvo pervesta iš viso 900 000 Eur, kaip Sutartyje Nr. 1 nustatytas avansinis mokėjimas už UAB „Garsų pasaulis“ perkamą spausdinimo mašiną. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad tai, jog pirmasis mokėjimas pagal Sutartį Nr. 1 buvo pervestas ne tiesiogiai iš UAB „Garsų pasaulis“, nepaneigia fakto, kad buvo mokama būtent šios bendrovės vardu. Žemesnės instancijos teismai, remdamiesi byloje esančių įrodymų visuma, šiuos pinigų pervedimus pagrįstai laikė Sutarties Nr. 1 vykdymo pradėjimu. Gavusi aptariamą avansinį mokėjimą, bendrovė „Drent Goebel B.V.“ pradėjo spausdinimo mašinos gamybą. Kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, tai, kad Sutartis Nr. 1 buvo vykdoma, patvirtina ir kratos metu UAB „Garsų pasaulis“ patalpose rasti ir paimti dokumentai – sutarčių registracijos žurnalo 11 lape yra rankraštinis įrašas, jog Sutartis Nr. 1 galioja nuo 2008 m. sausio 28 d. iki įvykdymo. Byloje nėra duomenų, kad ši sutartis buvo nutraukta raštu joje nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo V. V. ir jo gynėjo pateiktus argumentus, kad UAB „Garsų pasaulis“ buvo finansiškai nepajėgi vykdyti Sutartį Nr. 1, pagrįstai pripažino deklaratyviais ir prieštaraujančiais byloje esantiems duomenims: Valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. spalio 23 d. patikrinimo akte nurodyta, kad 2008–2010 m. UAB „Garsų pasaulis“ veikla buvo pelninga.

59. Taigi, žemesnės instancijos teismai pagrįstai nustatė, kad šiuo atveju apgaulė pasireiškė ir tuo, jog aptariamos paramos lėšos buvo gautos nuslepiant faktą, kad iki paraiškos dėl paramos gavimo pateikimo UAB „Garsų pasaulis“ turėjo ankstesnį teisiškai saistantį įpareigojimą užsakyti įrangą (Sutartį Nr. 1). Priemonės „Lyderis LT“ projektų finansavimo sąlygų aprašo 12.5 punkte nustatyta, kad jeigu projektas, kuriam prašoma finansavimo, pradedamas įgyvendinti iki rašto išsiuntimo datos, visas projektas tampa netinkamas ir jam finansavimas neskiriamas. Projekto pradžia yra laikoma projekte numatytų darbų pradžia arba pirmasis teisiškai saistantis įsipareigojimas užsakyti įrangą, produktus, išskyrus preliminarias ekonominio pagrįstumo analizes, priklausomai nuo to, kuris iš šių įvykių įvyksta anksčiau. Atsižvelgiant į tai, žemesnės instancijos teismai pagrįstai konstatavo, kad, jei LVPA būtų žinojusi apie Sutartį Nr. 1, UAB „Garsų pasaulis“ parama nebūtų buvusi skirta. Taigi, šioje byloje apgaulės, kaip kreditinio sukčiavimo, požymis tikslinės paramos gavimo procese nustatytas pagrįstai.

60. Kasaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad, 2008 m. sausio 28 d. pasirašant Sutartį Nr. 1, apie paramos priemonę „Lyderis LT“ dar nebuvo žinoma (viešas jos paskelbimas įvyko 2008 m. kovo mėn.), todėl tuo metu net nebuvo galimybės planuoti paramos lėšų pasisavinimo. Žemesnės instancijos teismai, remdamiesi byloje esančių įrodymų visuma, nustatė, kad Sutartis Nr. 1 buvo pasirašyta, V. V. jau ketinant kreiptis dėl paramos gavimo. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad, rengiant ir įgyvendinant saugios spaudos projektą, UAB „Garsų pasaulis“ konsultavo įmonė „EI projektai“. Byloje yra sutartys su šia įmone: 2007 m. kovo 27 d. sutartis dėl šalių tarpusavio santykių administruojant UAB „Garsų pasaulis“ įgyvendinamą projektą saugiai spaudai spausdinti, finansuojamą 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis, ir 2007 m. kovo 30 d. sutartis dėl šalių santykių, tinkamai rengiant paraišką ir investicinį projektą, pagal kurią UAB „Garsų pasaulis“ siekia gauti 2007–2013 m. ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto finansinę paramą. Šie duomenys žemesnės instancijos teismams leido padaryti pagrįstą išvadą, kad jau 2007 m. kovo mėn. buvo planuojama kreiptis dėl paramos gavimo spausdinimo įrangai įsigyti.

61. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai taip pat tinkamai nustatė didelės turtinės žalos požymį ir išdėstė jį pagrindžiančius motyvus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai tikslinės paramos, subsidijos ir dotacijos gavimas apgaule sau ar kitam asmeniui nėra susijęs su turtinės žalos padarymu arba padarytoji žala nėra didelė, nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 1 dalį, o kai dėl tokio kreditinio sukčiavimo valstybės ar Europos Sąjungos institucija, tarptautinė viešoji organizacija arba kitas juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelę turtinę žalą, t. y. žalą, viršijančią 150 MGL dydį (BK 212 straipsnio 1 dalis (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija)), nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 207 straipsnio 2 dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. V. kito asmens – UAB „Garsų pasaulis“ – naudai apgaule gavo didelės – 4 096 107 Eur – vertės paramos lėšas (tarp jų 2 633 399,74 Eur spausdinimo mašinai įsigyti, iš šių lėšų 2 370 059,77 Eur buvo Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos, 263 339,97 Eur – Lietuvos biudžeto lėšos) ir taip Lietuvos valstybei padarė nurodyto dydžio didelę turtinę žalą.

62. Kasaciniame skunde nurodoma, kad paramos lėšomis buvo finansuojamas visas projektas, tačiau tik dalis jo buvo spausdinimo mašinos iš įmonės „Drent Goebel B.V.“ įsigijimas, todėl nepagrįsta su nusikalstama veika sieti visą paramos lėšų sumą. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka. Atsakydami į analogiškus gynybos argumentus, žemesnės instancijos teismai pagrįstai pažymėjo, kad: 1) spausdinimo mašinos įsigijimo išlaidos sudarė didžiąją projekto vertės dalį; 2) dėl V. V. nusikalstamų veiksmų netinkamas finansuoti tapo visas projektas, t. y. LVPA netinkamomis finansuoti ir susigrąžintinomis pripažino visas paramos lėšas, o ne tik tą dalį, kuri buvo skirta spausdinimo mašinai įsigyti; 3) V. V. nuslėpė nuo LVPA savo ketinimą didelę dalį (3 000 000 Eur) spausdinimo mašinos kainos, kuriai finansuoti buvo prašoma paramos, skirti ne mašinai pirkti, o savo ir trečiųjų asmenų reikmėms, t. y. didžiąja dalimi gautos paramos iš esmės buvo kompensuotos UAB „Garsų pasaulis“ lėšos, prarastos sumokėjus nepagrįstą „virškainį“. Įvertinę šias aplinkybes, teismai padarė pagrįstą išvadą, kad visa UAB „Garsų pasaulis“ projektui skirta paramos lėšų suma yra kreditiniu sukčiavimu padaryta didelė turtinė žala.

63. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai atskleidė objektyviuosius ir subjektyviuosius nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymius, kvalifikuodami veiką pagal BK 207 straipsnio 2 dalį tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

64. Kasaciniame skunde taip pat nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas V. V. nepagrįstai nuteisė pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, nors jis neatliko jokių objektyviųjų paramos dokumentų klastojimo veiksmų, t. y. jis nesuklastojo jokių tikrų dokumentų, o juose nurodyta informacija yra teisinga ir tikra.

65. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (2006 m. sausio 20 d. įstatymo redakcija) atsako tas, kas, be kitų šioje dalyje nurodytų alternatyvių veikų, padarė šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas veikas, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala. Pažymėtina, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje nurodytos alternatyvios nusikalstamos veikos gali būti padarytos tiek kaltininkui pačiam įvykdžius nusikalstamą veiką, tiek pasitelkus asmenis, kurie dėl veikos nėra kalti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjgwLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-280-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-280-689/2020">2K-280-689/2020</a>). BK 24 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nusikalstamos veikos vykdytoju laikomas ir asmuo, pasitelkęs kitus asmenis, kurie dėl tos veikos nėra kalti.

66. Kaip nustatyta šioje byloje, būtent V. V. iniciatyva buvo pradėtas paramos gavimo procesas, jis asmeniškai pasirašė 2008 m. gegužės 28 d. paraišką ir 2008 m. rugpjūčio 22 d. raštą Nr. 725, skirtą LVPA. Nors nuo 2008 m. birželio 6 d. UAB „Garsų pasaulis“ generaliniu direktoriumi tapo V. M., tačiau V. V., kaip įmonės akcininkui, plėtros direktoriui ir valdybos pirmininkui, buvo žinoma, kad įmonė toliau rengė ir teikė paramai gauti reikalingą dokumentaciją, kurioje buvo nustatyta tikrovės neatitinkanti informacija apie nepagrįstai padidintą spausdinimo mašinos kainą, taip pat nuslėptas faktas, kad iki paraiškos dėl paramos gavimo pateikimo bendrovė turėjo ankstesnį teisiškai saistantį įpareigojimą užsakyti įrangą (Sutartį Nr. 1). V. V. šiuos faktus nuslėpė nuo minėtus dokumentus rengusių UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojų, nežinojusių apie nuteistojo siekį neteisėtai gauti tikslinę paramą ir kartu nuslėpti jos dalies panaudojimą savo ir trečiųjų asmenų reikmėms. Taigi, teismai pagrįstai nustatė, kad V. V. pats ir per kitus asmenis, nežinančius apie nusikalstamą veiką, suklastojo dokumentus, reikalingus paramos lėšoms gauti. Šie V. V. veiksmai lėmė, kad, suklastojus šiuos dokumentus ir juos panaudojus, buvo gauta iš Lietuvos ir ES biudžeto lėšų finansuojama parama, taigi padaryta didelė – 4 096 107 Eur – turtinė žala. Nėra pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismų išvada, kad V. V. jam inkriminuojamą veiką įvykdė suvokdamas daromą nusikalstamą veiką ir numatydamas, kad dėl jo veikos kils didelė turtinė žala, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad, pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, atsakomybė kyla nepriklausomai nuo nusikalstamos veikos padarymo tikslų ir motyvų. Todėl, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, tai, kad skundžiamuose teismų nuosprendžiuose nebuvo įvardytas nuteistojo motyvas, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad V. V. nepagrįstai buvo nuteistas pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

67. Teismų praktikoje išaiškinta, kad žinomai netikrų ar žinomai suklastotų dokumentų panaudojimas siekiant sau ar kitam asmeniui gauti tikslinę paramą, subsidiją ir dotaciją, kaip ir turtinio sukčiavimo bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>), papildomai pagal BK 300 straipsnį nekvalifikuotinas, nes tokių dokumentų panaudojimas apimamas apgaulės požymio. Tačiau jeigu kaltininkas, prieš pateikdamas tokius dokumentus kaip apgaulės priemonę, pats juos pagamino, suklastojo ar įgijo iš kitų asmenų, jo veika kvalifikuotina kaip sutaptis pagal BK 207 ir 300 straipsnių atitinkamas dalis. Nustačius, kad šios nusikalstamos veikos iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) viso kaltininko sumanymo įgyvendinimo dalys, padaromos viena po kitos per sumanymui įgyvendinti būtiną laiko tarpą, jos kvalifikuojamos kaip idealioji sutaptis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Šiuo atveju nustačius, kad V. V. pats ir per kitus asmenis, nežinančius apie nusikalstamą veiką, suklastojo dokumentus, reikalingus paramos lėšoms gauti, jo padarytos nusikalstamos veikos teismų buvo pagrįstai kvalifikuotos kaip BK 207 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sutaptis.

68. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagal nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas V. V. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BK 216 straipsnio 1 dalies taikymo

69. Kasaciniame skunde nesutinkama su V. V. nuteisimu pagal BK 216 straipsnio 1 dalį ir teigiama, kad byloje nėra įrodymų, jog nuteistasis būtų atlikęs kokius nors šio nusikaltimo dispozicijoje nurodytus veiksmus ar kažkaip kitaip prisidėjęs prie šio nusikaltimo padarymo, taip pat kad byloje nebuvo nustatytas tikslas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens pinigus ar turtą, neva žinant, kad jie įgyti nusikalstamu būdu. Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai yra nepagrįsti.

70. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymo redakcija), už nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimą atsako tas, kas siekdamas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinodamas, kad jis gautas nusikalstamu būdu, tą turtą įgijo, valdė, naudojo, perdavė jį kitiems asmenims, atliko su tuo turtu susijusias finansines operacijas, sudarė sandorius, naudojo jį ūkinėje, komercinėje veikloje, kitaip jį pertvarkė ar melagingai nurodė, kad tai gauta iš teisėtos veiklos, taip pat tas, kas slėpė savo paties ar kito asmens turto tikrąjį pobūdį, šaltinį, buvimo vietą, disponavimą juo, judėjimą arba nuosavybės ar kitas su tuo turtu susijusias teises, žinodamas, kad tas turtas gautas nusikalstamu būdu. Minėta BK norma saugo valstybės finansų sistemą nuo pastangų įteisinti nusikalstamu būdu įgytus pinigus ir kitokį turtą legalioje apyvartoje. Objektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką suponuoja būtinumą nustatyti: 1) turto nusikalstamą kilmę (tokia kilmė turi būti nustatyta ir įrodyta, o ne preziumuota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-384-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-384-648/2016">2K-384-648/2016</a>, 2K-196-788/2017, 2K-70-788/2024); 2) bent vieną alternatyvią veiką. Turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Nagrinėjamai nusikalstamai veikai būdinga tiesioginė tyčia, kuri apima ne tik suvokimą, kad minėtos finansinės operacijos ir sandoriai atliekami su nusikalstamu būdu įgytu turtu, taip pat norą taip veikti, bet ir siekį nuslėpti tikrąją to turto kilmę arba jį įteisinti. Taigi, būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis yra tikslas atliekant minėtas veikas nuslėpti ar įteisinti savo paties ar kito asmens turtą, žinant, kad jis įgytas nusikalstamu būdu. Toks siekis atskleidžia šios nusikalstamos veikos esmę ir leidžia ją atskirti nuo kitų panašių nusikalstamų veikų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzg0LTY0OC8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-384-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-384-648/2016">2K-384-648/2016</a>, 2K-304-895/2018) (pagal paskutinę 2021 m. lapkričio 23 d. BK 216 straipsnio redakciją, šis nusikaltimas gali būti padarytas taip pat siekiant padėti kitam nusikalstamoje veikoje dalyvaujančiam asmeniui išvengti teisinių šios veikos pasekmių).

71. Pagal BK 216 straipsnio 1 dalį V. V. nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. T., siekdami nuslėpti ir įteisinti turtą – 3 000 000 Eur, žinodami, kad jis gautas nusikalstamu būdu, atliko su jo dalimi (2 700 000 Eur) finansines operacijas. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad: 1) nuteistasis V. V. žinojo, jog dalis į bendrovės „Drent Goebel B.V.“ sąskaitą už UAB „Garsų pasaulis“ įsigyjamą spausdinimo mašiną pervestų pinigų (3 000 000 Eur) buvo gauti panaudojus apgaulę (dirbtinai padidinus spausdinimo mašinos kainą), t. y. kad jie yra gauti nusikalstamu būdu; 2) V. V. koordinavo priedangos bendrovių parinkimą ir, tarpininkaujant A. U., nurodė R. T. lengvatinio apmokestinimo bendrovių banko sąskaitų rekvizitus ir sąskaitų numerius; 3) R. T. su minėtais pinigais atliko finansines operacijas: iš bendrovės „Drent Goebel B.V.“ banko sąskaitos iš viso pervedė 2 700 000 Eur lengvatinio apmokestinimo bendrovei „Gloaming Investment Ltd.“, kaip tariamą „komisinį mokestį už Lietuvos saugios spaudos įmonės projektą“, 40 000 Eur panaudojo šios bendrovės veikloje, o su kita dalimi nusikalstamu būdu gautų pinigų (2 660 000 Eur) vykdė tolesnes finansines operacijas jų kilmei ir galutiniams naudos gavėjams nuslėpti – 2 200 000 Eur kaip tariamus komisinius pervedė į lengvatinio apmokestinimo įmonių „Polywood Limited“, „American Economic Society LLC“, „Fager Commercial Ltd.“, naudojamų priedangai, sąskaitas (atitinkamai 1 500 000 Eur, 500 000 Eur ir 200 000 Eur), 460 000 Eur pervedė į savo asmenines sąskaitas.

72. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad minėtos apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės patvirtina objektyviųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių buvimą V. V. veiksmuose. V. V. veikė su kitu asmeniu suderinęs savo veiksmus, esant išankstiniam vaidmenų pasiskirstymui, V. V. suvokė faktą, kad veikia kartu. Visais suderintais veiksmais buvo siekiama bendro rezultato – nuslėpti iš UAB „Garsų pasaulis“ nusikalstamu būdu gautų pinigų kilmę ir juos įteisinti. Nors finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais atliko R. T., tačiau, kaip pagrįstai nustatė apeliacinės instancijos teismas, tai jis padarė iš esmės klausydamas V. V., kuris ir sugalvojo nusikaltimo mechanizmą, nurodymų, t. y. šios finansinės operacijos buvo inicijuotos ir kontroliuojamos būtent V. V.. Šioje byloje pabrėžtina, kad bendravykdis yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTItNTExLzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-52-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-52-511/2019">2K-52-511/2019</a>, 2K-278-303/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a> ir kt.). Baudžiamojo įstatymo nereikalaujama, kad visi bendravykdžiai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje aprašytą pavojingos veikos požymį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-489/2023">2K-133-489/2023</a>). Šiuo atveju V. V. ir R. T., kuris buvo nuteistas Nyderlandų Karalystės Gelderlando teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, veikė bendrais veiksmais, kurie esmingai papildė vienas kitą, todėl V. V. nusikalstami veiksmai apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo tinkamai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis). Nurodytos aplinkybės taip pat leidžia padaryti išvadą, kad atliekant finansines operacijas su nusikalstamu būdu gautais pinigais buvo siekiama legalizuoti nusikalstamu būdu gautą turtą, t. y. kad V. V. veiksmai turi ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos, nustatytos BK 216 straipsnio 1 dalyje, požymių.

73. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, pripažindamas V. V. kaltu dėl BK 216 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

Dėl BK 228 straipsnio 2 dalies taikymo

74. Kasaciniame skunde V. V. veiksmų kvalifikavimas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį ginčijamas keliais aspektais: 1) V. V. neatitinka valstybės tarnautojui prilyginto asmens statuso, todėl negali atsakyti pagal BK 228 straipsnio 2 dalį; 2) teismai netinkamai nustatė būtinąjį piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, kvalifikuojantį didelės žalos požymį; 3) byloje nėra duomenų, kad V. V. savo veiksmais būtų gavęs kokios nors turtinės naudos sau ar kitiems asmenims. Šie kasacinio skundo teiginiai ir juos pagrindžiantys argumentai atmestini.

75. Baudžiamoji atsakomybė už BK 228 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) nurodytą nusikalstamą veiką kyla tada, kai valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, jeigu nebuvo kyšininkavimo požymių, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi arba viršijo įgaliojimus, jeigu dėl to didelę žalą patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas prieš tarnybos interesus, jos veiklos principus, esmę ir turinį. Šios nusikalstamos veikos esmė pasireiškia tuo, kad nors valstybės tarnautojas formaliai veikia kaip kompetentingas asmuo, tačiau iš tikrųjų jo veika yra nesuderinama su tarnybos interesais, nes ja pažeidžiami pagrindiniai valstybės tarnybos principai ir iškraipoma tarnybinės veiklos esmė, turinys, menkinamas konkrečios valstybinės institucijos ir pačios valstybės autoritetas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xLzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-1/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-1/2014">2K-P-1/2014</a>, 2K-68-788/2021, 2K-82-489/2022).

76. Pagal BK 228 straipsnį atsako tik specialusis subjektas – valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, kurių sąvoka pateikta BK 230 straipsnyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusioje BK 230 straipsnio 3 dalyje (2004 m. liepos 5 d. įstatymo redakcija) nurodyta, kad valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje ar verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus arba turi teisę veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu, ar teikia viešąsias paslaugas. Taigi, pagal minėtą BK 230 straipsnio 3 dalies redakciją, valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas buvo siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu bet kokioje valstybinėje, nevalstybinėje ar privačioje įstaigoje, įmonėje ar organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti šios įstaigos, įmonės ar organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 19 dalyje nustatyta, kad viešoji paslauga yra pagal įstatymų ir (ar) viešojo administravimo subjektų nustatytus reikalavimus vykdoma šių subjektų prižiūrima veikla, kuria sukuriama valstybės ar savivaldybių garantuojama ir visuomenės nariams vienodai prieinama nauda.

77. Kasacinės instancijos teismo praktikoje nurodyta, kad sprendžiant klausimą, ar asmuo BK 230 straipsnio prasme laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, nepakanka vien tik to, kad toks asmuo formaliai atitinka BK 230 straipsnio 3 dalyje įvardytus požymius. Taip pat turi būti nustatyta, kad tokia asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso užtikrinimu ir šios veiklos nevykdymas ar netinkamas vykdymas (pvz., piktnaudžiaujant savo padėtimi, viršijant suteiktus įgaliojimus) reikštų viešojo intereso pažeidimą. Privataus ūkio subjekto vadovas ar kitas darbuotojas gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tačiau tokia išvada turi būti daroma įvertinus ne tik formalią einamų pareigų atitiktį BK 230 straipsnyje nurodytiems požymiams, bet ir jo padarytų veiksmų reikšmingumą valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNTEvMjAxMw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-251/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-251/2013">2K-7-251/2013</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>).

78. Viešuoju interesu yra laikytinas teisėtas asmens ar grupės asmenų interesas, atspindintis ir išreiškiantis pamatines visuomenės vertybes, kurias paprastai įtvirtina ir saugo Konstitucija. Kiekvieną kartą, kai kyla klausimas, ar tam tikras interesas laikytinas viešuoju, būtina nustatyti aplinkybę, kad, nepatenkinus tam tikro asmens, grupės asmenų intereso, būtų pažeistos esminės šių asmenų teisės ir laisvės, Konstitucijoje įtvirtintos ir jos saugomos vertybės (pvz., asmens teisė į nuosavybę ir jos neliečiamumas, asmens, jo turto apsauga nuo nusikalstamų kėsinimųsi ir kitų teisės pažeidimų, asmens teisė į gynybą, teisingą, nešališką procesą). Pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą, viešieji interesai – tai visuomenės suinteresuotumas, kad asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, visus sprendimus priimtų nešališkai ir teisingai (2 straipsnio 3 dalis). Minėta, kad viešuosius interesus gali įgyvendinti ne tik asmenys, dirbantys valstybės tarnyboje, bet ir asmenys, dirbantys privačiuose juridiniuose asmenyse ar užsiimantys profesine veikla. Taigi viešieji interesai, kaip įstatymo saugoma vertybė, gali būti suprantami ir kaip visuomenės suinteresuotumas, kad ne tik valstybės tarnautojai, bet ir kiti viešojo ar net privataus sektoriaus darbuotojai, įgalioti spręsti įvairius visuomenei svarbius klausimus (valstybės tarnautojui prilyginti asmenys), darytų tai nešališkai, teisingai, įstatymų nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC04OS8yMDE0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-89/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-89/2014">2K-P-89/2014</a>, 2K-74-594/2024).

79. Nagrinėjamu atveju sprendžiant, ar V. V. laikytinas valstybės tarnautojui prilygintu asmeniu, vertintina, ar jo darbinė veikla yra susijusi su teisiškai reikšmingų veiksmų atlikimu, t. y. iš esmės tokių, kuriais būtų siekiama užtikrinti viešąjį interesą ir kurių neatlikimas ar netinkamas atlikimas reikštų viešojo intereso pažeidimą. Nustatant, ar asmens veikla yra susijusi su viešojo intereso įgyvendinimu ir ar jis gali būti prilygintas valstybės tarnautojui, tikslinga atsižvelgti ir į visą įmonės, kurios darbuotojo piktnaudžiavimo tarnyba klausimas nagrinėjamas konkrečioje byloje, veiklą apskritai. Šiuo atveju byloje nustatyta, kad V. V. nuo 2001 m. birželio 27 d. iki 2008 m. birželio 8 d. buvo privataus juridinio asmens – UAB „Garsų pasaulis“ vienasmenis valdymo organas – bendrovės vadovas (generalinis direktorius), nuo 2008 m. liepos 18 d. iki 2014 m. spalio 7 d. – UAB „Garsų pasaulis“ kolegialaus valdymo organo – bendrovės valdybos – narys (nuo 2008 m. rugpjūčio 11 d. – valdybos pirmininkas). UAB „Garsų pasaulis“, būdama saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos licencijos turėtoja, Lietuvos Respublikoje vykdė saugios spaudos (asmens tapatybės dokumentų blankų, banderolių) licencijuotą veiklą, tačiau byloje aptariamos spausdinimo mašinos įsigijimas leido įmonei savo veiklą ženkliai išplėsti ir gaminti kur kas daugiau rūšių saugiųjų dokumentų (Lietuvos Respublikos piliečio pasą, asmens tapatybės kortelę, vizas). Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visuomenė yra suinteresuota tuo, kad tokie reikšmingi dokumentai būtų spausdinami saugiai ir atitiktų jiems keliamus aukštus reikalavimus, kad jų gamintojas būtų patikimas ir veiktų skaidriai, kad tokie dokumentai būtų spausdinami už pagrįstą kainą. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad spausdinimo mašinos, kuria šiuo metu, be kitų reikšmingų dokumentų, spausdinami ir Lietuvos Respublikos piliečių asmens tapatybės dokumentai, įsigijimas neabejotinai yra susijęs su viešuoju interesu, o sukčiavimas įsigyjant šią mašiną ir paramos jai įsigyti gavimas apgaule neabejotinai yra viešojo intereso pažeidimas. Be to, pačiame paramos gavimo procese buvo akcentuojama, kad projektas yra reikšmingas viešajam interesui. Atsižvelgdami į nurodytas aplinkybes, žemesnės instancijos teismai negalėjo prieiti prie kitokios išvados, kaip kad V. V., dalį laiko buvęs įmonės vadovu, dalį – jos valdybos pirmininku ir dėl savo tarnybinės padėties (buvo didžiausias įmonės akcininkas ir pagrindinis sprendimų priėmėjas) daręs tiesioginę įtaką nežinantiems apie jo nusikalstamus veiksmus UAB „Garsų pasaulis“ darbuotojams, kurie įgyvendino paramos projektą ir spausdinimo mašinos pirkimo sutartį, atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 228 straipsnio 2 dalyje, specialiojo subjekto požymius. Iš teismų priimtų procesinių sprendimų matyti, kad V. V. buvo pripažintas piktnaudžiavimo subjektu ne tik įvertinus formalius BK 230 straipsnyje nurodytus valstybės tarnautojui prilyginto asmens požymius, bet ir nustačius, jog jo neteisėti veiksmai reiškėsi srityje, kurioje turi būti užtikrintas viešasis interesas.

80. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai taip pat tinkamai nustatė būtinąjį piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, kvalifikuojantį didelės žalos požymį ir išdėstė jį pagrindžiančius motyvus. Pažymėtina, kad ne bet koks teisės aktų reikalavimų neatitinkantis valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) elgesys pripažįstamas nusikalstama piktnaudžiavimo veika – baudžiamoji atsakomybė už tokį elgesį gali būti taikoma tik nustačius didelės žalos požymį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-9-976/2020">2K-7-9-976/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 2K-7-117-697/2023). Įrodinėtina didele žala BK 228 straipsnio prasme gali būti tiek turtinė, tiek neturtinio pobūdžio žala, kurią patyrė valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo.

81. Didelė turtinė žala BK 228 straipsnio prasme kasacinėje praktikoje paprastai siejama su žala, viršijančia 250 MGL, nors, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, didele gali būti pripažinta ir mažesnio dydžio turtinė žala (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI2LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-226-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-226-976/2020">2K-226-976/2020</a>). Kita vertus, šios kategorijos bylose būtina įsitikinti padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik pateiktuose dokumentuose esančią informaciją, bet ir objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar BK 228 straipsnyje nurodyti subjektai (valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo) patyrė realią žalą dėl valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmų, jei taip, kokio dydžio ši žala yra. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos žalingi padariniai. Žalos samprata baudžiamojoje ir baudžiamojo proceso teisėje pirmiausia susijusi su nusikalstamos veikos, aprašytos BK specialiosios dalies straipsnyje, požymiais, kurių buvimas įrodinėjamas konkrečioje byloje. Dėl to duomenys, liudijantys, kad valstybės tarnautojas (jam prilygintas asmuo) veikė minėtų subjektų interesais, turi būti ištirti ir įvertinti, taip pat turi būti apskaičiuotas realus turtinės žalos dydis. Vertinant turtinės žalos tikrumą, atsižvelgtina į visumą objektyvių veikos padarymo aplinkybių, be kita ko, į tai, kaip buvo panaudotas turtas, kieno interesais veikė asmuo, koks padarytų pažeidimų pobūdis, mastas. Tokiu atveju tik išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas sudaro galimybes padaryti išvadą, ar piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas minėtiems subjektams iš tiesų sukėlė didelę turtinę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>).

82. Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kita neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (pavyzdžiui, asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-895/2016">2K-361-895/2016</a>, 2K-285-976/2018). Pagal kasacinę praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo, kai kyla esmingai žalingų padarinių valstybei, tarnybai ar asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTAyLTY5OS8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-102-699/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-102-699/2015">2K-102-699/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzYxLTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-361-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-361-895/2016">2K-361-895/2016</a>, 2K-189-1073/2019, 2K-248-648/2020). Įstatymas nepateikia universalių didelės žalos masto nustatymo kriterijų, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą apie pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo ir valstybės institucijos autoritetui, ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-335/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy05LTk3Ni8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-9-976/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-9-976/2020">2K-7-9-976/2020</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC01OS00OTUvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-59-495/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-59-495/2021">2K-P-59-495/2021</a>, 2K-7-117-697/2023).

83. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose tinkamai nustatė, kad V. V., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė didelę turtinę ir neturtinę žalą. Byloje nustatyta, kad V. V., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, didelės – 2 700 000 Eur – vertės UAB „Garsų pasaulis“ turtą, taip juridiniam asmeniui padarė nurodyto dydžio didelę turtinę žalą, taip pat V. V. kito asmens – UAB „Garsų pasaulis“ – naudai apgaule gavo didelės – 4 096 107 Eur – vertės paramos lėšas (tarp jų 2 633 399,74 Eur spausdinimo mašinai įsigyti, iš šių lėšų 2 370 059,77 Eur buvo Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos, 263 339,97 Eur – Lietuvos biudžeto lėšos) ir taip Lietuvos valstybei padarė nurodyto dydžio didelę turtinę žalą. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nors dirbtinai padidintą spausdinimo mašinos kainą UAB „Garsų pasaulis“ vėliau faktiškai kompensavo projekto lėšomis, tačiau dėl šių nuteistojo veiksmų įmonė susidūrė su LVPA reikalavimu grąžinti išmokėtas projekto lėšas (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 30 d. nutartimi byloje Nr. eI3-3087-1063/2021 dėl prejudicinio ryšio bylos nagrinėjimas buvo sustabdytas, kol įsiteisės procesinis sprendimas šioje byloje). Taigi, teismai pagrįstai nustatė, kad V. V. veiksmais buvo padaryta didelė turtinė žala UAB „Garsų pasaulis“ ir Lietuvos valstybei.

84. Nagrinėjamoje byloje žemesnės instancijos teismai skundžiamuose procesiniuose sprendimuose taip pat tinkamai nustatė, kad V. V., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos Respublikai ir UAB „Garsų pasaulis“. Teismai pagrįstai nustatė, kad dėl V. V. padarytų nusikaltimų buvo iškraipyta UAB „Garsų pasaulis“, teikiančios viešąsias, t. y. licencijuotas saugios spaudos, paslaugas, normali, veiksminga, teisinės valstybės siekius atitinkanti veikla. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, saugieji dokumentai neabejotinai turi būti spausdinami laikantis aukščiausių kokybės standartų, užtikrinant, kad nebūtų galimybės juos suklastoti ir neteisėtai panaudoti. Todėl tokių dokumentų užsakovams (tarp jų ir Lietuvos valstybei) ir naudotojams (tarp jų ir kiekvienam Lietuvos gyventojui) yra itin svarbu, kad šiuos dokumentus spausdintų patikimas subjektas. Pripažinus, kad įmonės vadovas, pagrindinis akcininkas darė pirmiau aptartas nusikalstamas veikas, pasinaudodamas šios įmonės padėtimi, padarė didelę turtinę žalą, siekdamas savanaudiškų tikslų, neabejotinai sumenkinamas ir pažeminamas tokios įmonės autoritetas, o V. V. veiksmai aiškiai neatitinka nepriekaištingai ir etiškai besielgiančio valstybės tarnautojui prilyginto asmens veiklos standartų. Be to, V. V. taip pat padarė didelę žalą Lietuvos Respublikos tarptautiniam įvaizdžiui, nes OLAF, atlikusi tyrimą, pateikė vėliau ir bylos medžiaga pasitvirtinusias išvadas, kad UAB „Garsų pasaulis“, kaip paramos gavėja, neužtikrino konkurencijos, pažeidė patikimo finansų valdymo principą, spausdinimo mašinos kainą padidino tyčia, o iš tokio kainos padidinimo Lietuvos paramos gavėjo atstovai gavo naudos. Kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, dėl tokių neteisėtų asmenų veiksmų mažėja patikimumas dėl Lietuvos valstybės institucijų gebėjimo skaidriai, atidžiai ir rūpestingai skirstyti ES paramos lėšas bei dėl Lietuvos Respublikos dokumentų saugumo. Taigi, teismai teisingai konstatavo, kad V. V., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, sumenkino Lietuvos Respublikos prestižą, dėl to buvo padaryta didelė neturtinė žala valstybės interesams.

85. Žemesnės instancijos teismai V. V. veikoje tinkamai nustatė ir kitą BK 228 straipsnio 2 dalyje nurodytą požymį – turtinės ar kitokios asmeninės naudos siekimą. Teismų praktikoje piktnaudžiavimą pagal BK 228 straipsnio 2 dalį kvalifikuojantis požymis – turtinės naudos siekimas – suprantamas kaip siekimas bet kokios turtinio pobūdžio naudos ne tik sau, bet ir savo giminėms, šeimos nariams ar kitiems asmenims, su kuriais kaltininkas susijęs draugystės, partnerystės ar pan. ryšiais, o siekimas kitokios asmeninės naudos – kaip siekimas gauti neturtinio pobūdžio naudos (garbės, pareigų paaukštinimo ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgwLTk3Ni8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-180-976/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-180-976/2017">2K-180-976/2017</a>, 2K-186-628/2022). Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad savo neteisėtais veiksmais V. V. neabejotinai veikė savanaudiškai, t. y. siekė turtinės naudos – pasinaudoti neteisėta galimybe sukurti spausdinimo mašinos virškainį ir šias lėšas naudoti savo reikmėms.

86. Remdamasi išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai tinkamai taikė BK 228 straipsnio 2 dalį ir priėmė įstatymo reikalavimus atitinkančius procesinius sprendimus. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, nuteistojo V. V. kaltė pagal BK 228 straipsnio 2 dalį įrodyta tinkamai.

Dėl bendrininkavimo

87. Kasaciniame skunde teigiama, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nustatė tarp nuteistojo V. V. ir R. T. buvus susitarimą daryti nusikalstamas veikas ir pripažino, jog V. V. bendrininkų grupe padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais kasacinio skundo teiginiais.

88. Pagal baudžiamąjį įstatymą, bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Taigi, bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina ir atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYzLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-163-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-163-648/2015">2K-163-648/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, 2K-279-697/2022). Pabrėžtina, kad, esant susitarimui ir bendrai tyčiai, visi bendrininkai nepriklausomai nuo to, kokius konkrečiai veiksmus jie atliko realizuodami nusikalstamą sumanymą, atsako už tą pačią nusikalstamą veiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEtNzg4LzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51-788/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51-788/2022">2K-51-788/2022</a>). Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas įvairiai – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTEtNTExLzIwMjI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-91-511/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-91-511/2022">2K-91-511/2022</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTMzLTQ4OS8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-133-489/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-133-489/2023">2K-133-489/2023</a>).

89. Iš skundžiamų procesinių sprendimų matyti, kad žemesnės instancijos teismai, kruopščiai išanalizavę nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, remdamiesi byloje surinktais, ištirtais ir detaliai įvertintais įrodymais, pagrįstai nustatė visus objektyviuosius ir subjektyviuosius bendrininkavimo požymius: tiek bendrus nuteistojo V. V. ir R. T. (kuris Nyderlandų Karalystės Gelderlando teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už dokumentų – Sutarties Nr. 2 ir tarpininkavimo susitarimo tarp bendrovių „Gloaming Investments Ltd.“ ir „OAO Astar“ – suklastojimą ir nusikalstamu būdu gauto turto (460 000 Eur) legalizavimą) sukčiavimo, dokumentų klastojimo (Sutarties Nr. 2) ir nusikalstamu būdu gauto turto legalizavimo veiksmus, tiek susitarimą ir bendrą tyčią tai daryti kartu. Byloje nustatyta, kad V. V. su R. T. susitarė nepagrįstai padidinti spausdinimo mašinos kainą ir taip apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti bei vėliau legalizuoti UAB „Garsų pasaulis“ didelės vertės turtą. Šiam bendram rezultatui pasiekti jie pasiskirstė vaidmenimis ir veikė pagal bendrai parengtą nusikalstamos veikos planą: V. V. sumanė, kad bus apgaule neteisėtai įgytas svetimas turtas, nepagrįstai padidinant UAB „Garsų pasaulis“ iš bendrovės „Drent Goebel B.V.“ perkamos spausdinimo mašinos kainą, tai jis įgyvendino kartu su R. T., o šis su minėtais pinigais vėliau atliko atitinkamas finansines operacijas į V. V. nurodytas lengvatinio apmokestinimo įmonių bankų sąskaitas.

90. Taigi, V. V. ir R. T., kuris buvo nuteistas Nyderlandų Karalystės Gelderlando teismo 2016 m. kovo 24 d. nuosprendžiu, veikė išvien, suderinę savo veiksmus, V. V. suvokė visus bendrai daromų veikų požymius, savo vaidmenį ir faktą, kad veikė bendrai. Visais suderintais veiksmais buvo siekiama bendro rezultato – apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti UAB „Garsų pasaulis“ didelės vertės turtą, nuslėpti šio nusikalstamu būdu gauto turto kilmę ir jį įteisinti. Todėl aptarti V. V. nusikalstami veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti kaip padaryti bendrininkų grupe (BK 25 straipsnio 2 dalis).

91. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bendrininkavimo institutą.

Dėl BK 72 straipsnio taikymo

92. Kasaciniame skunde nurodoma, kad V. V. neįgijo jokių nusikalstamu būdu įgytų pinigų, todėl jam buvo nepagrįstai paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas. Šie kasacinio skundo argumentai atmestini.

93. Pagal baudžiamąjį įstatymą, baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis, konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos rezultatu pripažįstamas tiesiogiai ar netiesiogiai iš jos gautas bet kokio pavidalo turtas. Iš nusikalstamos veikos gautas turtas suprantamas kaip turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna padaręs nusikalstamą veiką, jo pasipelnymas iš nusikalstamos veikos. Pagal BK 72 straipsnio 5 dalį, kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių, teismas iš kaltininko ar kitų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, aiškinant BK 72 straipsnio nuostatas, pažymėta, kad turto konfiskavimo tikslas – visų pirma panaikinti galimybę kaltininkui ar kitiems asmenims iš nusikalstamos veikos gauti turtinės naudos, t. y. padaryti nusikalstamą veiką ekonomiškai nenaudingą, taip pat išimti iš apyvartos turtą, kuris naudojamas nusikalstamai veikai daryti, užkirsti kelią galimybei toliau naudoti šį turtą tokiais tikslais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjYyLTQ4OS8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-262-489/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-262-489/2017">2K-262-489/2017</a>, 2K-315-303/2018, 2K-7-76-719/2022). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad iš nusikalstamos veikos gautas turtas (uždraustos veikos rezultatas) konfiskuojamas, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiajam (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQzLTk0Mi8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-243-942/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-243-942/2016">2K-243-942/2016</a>, 2K-232-648/2023, 2K-2-511/2024).

94. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, kad V. V. ir R. T., veikdami kartu, savo ir kitų asmenų naudai apgaule įgijo svetimą, didelės vertės (2 700 000 Eur) UAB „Garsų pasaulis“ turtą. Atsižvelgdamas į tai, kad Nyderlandų Karalystės Gelderlando teismas 2016 m. kovo 24 d. nuosprendyje nustatė, jog R. T. gauta pinigų dalis sudarė 460 000 Eur, ir šią sumą iš R. T. konfiskavo, taip pat kad byloje nepaneigta abejonė, jog darant nusikalstamą veiką, be V. V. ir R. T., galėjo dalyvauti ir kiti asmenys, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, nusprendė kaip nusikalstamos veikos rezultatą iš nuteistojo V. V. konfiskuoti tik tą nusikalstamu būdu įgyto turto dalį, kurią aiškiai galima su juo susieti, – 700 000 Eur, kurie buvo pervesti į įmonių „American Economic Society LLC“, „Fager Commercial Ltd.“ bankų sąskaitas, kurių naudos gavėju buvo įvardytas V. V..

95. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė pagrįstą išvadą, kad, kitaip negu vertino pirmosios instancijos teismas, iš V. V. turi būti išieškota ne tik 700 000 Eur, bet ir 1 500 000 Eur konfiskuotino turto vertė. Teismas pažymėjo, kad šias lėšas V. V. taip pat įgijo bendrai veikdamas su kitu asmeniu, įmonei „Drent Goebel B.V.“ iš UAB „Garsų pasaulis“ gautas lėšas už nepagrįstai padidintą spausdinimo mašinos kainą pervedus į R. T. valdomą bendrovę „Gloaming Investments Ltd.“ kaip tariamus komisinius tarpininkams. Priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad V. V. koordinavo priedangos bendrovių parinkimą ir, tarpininkaujant A. U., nurodė R. T. lengvatinio apmokestinimo bendrovių „Polywood Limited“, „American Economic Society LLC“, „Fager Commercial Ltd.“ banko sąskaitų rekvizitus ir sąskaitų numerius, į jas R. T. pervedė 2 200 000 Eur (atitinkamai 1 500 000 Eur, 500 000 Eur ir 200 000 Eur) kaip tariamus komisinius. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad šie V. V. veiksmai patvirtina, jog jis galėjo disponuoti šiomis lėšomis (tarp jų ir 1 500 000 Eur, kurie buvo pervesti į bendrovės „Polywood Limited“ banko sąskaitą) savo nuožiūra, t. y. elgėsi su jomis kaip su savomis.

96. Šis teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad R. T. parodymai, jog jam nebuvo nieko žinoma apie įmonę „Polywood Limited“ ir jos naudos gavėjus, patvirtina, kad ši finansinė operacija (1 500 000 Eur pervedimas į minėtos įmonės banko sąskaitą) ir jos tikslai nėra priskirtini R. T., tad jis tik veikė pagal V. V. instrukcijas. Be to, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, bendrovės „Polywood Limited“ naudos gavėjai buvo broliai S. S. ir N. S., su kuriais V. V. turėjo verslo ryšių ir tarpusavio atsiskaitymų. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. V. iš nusikalstamos veikos įgijo 2 200 000 Eur (1 500 000 + 500 000 + 200 000 Eur), ir šio turto vertę atitinkančią sumą konfiskavo iš nuteistojo.

97. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl 700 000 Eur sumos konfiskavimo ir iš V. V. papildomai išieškodamas 1 500 000 Eur, tinkamai taikė BK bendrosios dalies normas dėl turto konfiskavimo.

Dėl nuteistajam V. V. paskirtos bausmės

98. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė bausmės skyrimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas ir V. V. paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius pažymi, kad šiuo atveju yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu ar areštu.

99. Kasacinės instancijos teismui BPK normos nesuteikia galimybės keisti teismų sprendimus vien dėl to, jog teismų paskirtos bausmės, kurios atitinka baudžiamojo įstatymo nustatytas ribas, yra per švelnios ar per griežtos. Kasacinės instancijos teismas skirtinų bausmių dydžių klausimą pirmiausia nagrinėja netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 376 straipsnio 3 dalis) požiūriu (ar nepažeistos sankcijos ribos, kitos bausmių skyrimo nuostatos, ar pritaikyta tinkama BK straipsnio redakcija ir pan.). Bausmių dydžio klausimas gali būti nagrinėjamas ir esminio baudžiamojo proceso pažeidimo požiūriu (pvz., ar apeliacinės instancijos teismas, keisdamas bausmę, neperžengė skundo nagrinėjimo ribų, ar laikėsi non reformatio in peius (asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama) principo ir pan. Tačiau bausmės griežtumo klausimas, atsietas nuo argumentų dėl bausmės skyrimo taisyklių nesilaikymo ar esminio procesinio pažeidimo padarymo, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-230-489/2019, 2K-88-788/2019, 2K-276-1073/2020, 2K-5-788/2023, 2K-232-648/2023).

100. BK 54 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad jeigu straipsnio sankcijoje nurodytas bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje išaiškinta, kad, pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, kitokia bausmė, nei nustatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, jei yra išimtinių aplinkybių ir nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo nustatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei ir kitoms bylos aplinkybėms. Taigi, šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTc5LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-179-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-179-719/2022">2K-179-719/2022</a>, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025 ir kt.). Iš esmės turi būti nustatyta visuma tokių aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xOC02NDgvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-18-648/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-18-648/2016">2K-P-18-648/2016</a>, 2K-235-648/2017, 2K-233-976/2021, 2K-218-628/2024 ir kt.).

101. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą bausmės skyrimą reglamentuojančių teisės normų taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

102. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas bausmę nuteistajam V. V. įvertino skirtinai bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, įskaitant asmenį charakterizuojančius duomenis (V. V. šiuo metu yra pensininkas, visą gyvenimą buvo dirbantis, niekada nėra teistas, nėra duomenų, kad būtų baustas administracine tvarka); padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (V. V. padarė tris apysunkius nusikaltimus, jais padaryta itin didelė turtinė žala (šimtus kartų viršijanti minimalią didelės turtinės žalos ribą) ir neturtinė žala, nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, yra baigtos, jomis buvo siekiama asmeninės turtinės naudos); atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą; ilgą baudžiamojo proceso trukmę (ikiteisminis tyrimas užtruko dėl objektyvių priežasčių – byla itin sudėtinga, tyrimo metu kreiptasi į daugelį užsienio valstybių su teisinės pagalbos prašymais). Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatavo, kad laisvės atėmimo bausmės, nustatytos BK 300 straipsnio 3 dalies sankcijoje, paskyrimas V. V. neatitiktų teisingumo principo ir bausmės paskirties. Todėl, individualizuodamas V. V. skirtiną bausmę, teismas nusprendė taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskyrė jam švelnesnę nei įstatyme nustatytą bausmę – 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudą, o už jo padarytas kitas nusikalstamas veikas – baudžiamojo įstatymo sankcijose nustatytas baudos bausmes, lygias nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusios įstatymo redakcijos nustatytam už apysunkį nusikaltimą skiriamam baudos vidurkiui (pagal BK 207 straipsnio 2 dalį ir BK 228 straipsnio 2 dalį – po 100 MGL (3766 Eur) dydžio baudas).

103. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į prokurorės apeliacinio skundo argumentus, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl bausmės skyrimo ir, iš naujo įvertinęs visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, išdėstė aiškius, bylos duomenimis pagrįstus motyvus, kodėl nėra pagrindo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį V. V. skirti švelnesnę negu įstatymo nustatytą bausmę pagal BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tokia motyvuota išvada padaryta teismui įvertinus tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą, tiek kaltininko asmenybę. Kaip pagrįstai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, V. V. buvo nusikalstamos veikos sumanytojas ir iniciatorius, jis veikė iš savanaudiškų paskatų, jo veiksmai buvo gerai suplanuoti, daromi palyginti ilgą laiko tarpą, biudžeto lėšoms neteisėtai gauti V. V. pasinaudojo UAB „Garsų pasaulis“, į savo veiką įtraukdamas daug be kaltės veikusių asmenų, padaryta žala itin didelė. Šis teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad V. V. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o nuteistojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, jog nusikalstamas veikas jis padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Apeliacinės instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad nors pirmosios instancijos teismo nurodytos aplinkybės, susijusios su ilga baudžiamojo proceso trukme ir V. V. asmenybe, yra svarbios paskiriant bausmę, tačiau dėl didelio V. V. nusikalstamos veikos pavojingumo nepagrindžia BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Todėl apeliacinės instancijos teismas pakeitė šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį ir V. V. tiek pagal BK 300 straipsnio 3 dalį (paramos dokumentų suklastojimas), tiek pagal BK 216 straipsnio 1 dalį, dėl kurios pripažino V. V. kaltu, motyvuotai nusprendė paskirti baudžiamojo įstatymo sankcijose nustatytas laisvės atėmimo bausmes, artimas minimaliam sankcijose nustatytam šios bausmės dydžiui (pagal BK 300 straipsnio 3 dalį – vienerius metus laisvės atėmimo, pagal BK 216 straipsnio 1 dalį – vienerius metus šešis mėnesius laisvės atėmimo). Apeliacinės instancijos teismas taip pat iš naujo išsprendė galutinės bausmės paskyrimo klausimą. Pažymėtina, kad nuteistasis kasaciniame skunde nenurodo naujų aplinkybių arba aplinkybių, į kurias neatsižvelgė apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl bausmės paskyrimo.

104. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, padarė teisingas ir išsamiai motyvuotas išvadas dėl bausmės nuteistajam V. V. paskyrimo.

Dėl BK 75 straipsnio taikymo

105. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, nors ir pritaikė V. V. BK 75 straipsnio 3 dalies nuostatas ir iš dalies atidėjo jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau vadovavosi netinkama ir nuteistojo teisinę padėtį sunkinančia įstatymo redakcija.

106. Sutiktina su kasaciniame skunde nurodytais argumentais, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl 2015 m. kovo 19 d. įstatymu priimtos BK 75 straipsnio redakcijos, kuri įtvirtino galimybę atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmenims, nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, tarp jų ir sunkius.

107. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (esant ir kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo (2015 m. kovo 24 d.) ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas bet kurios instancijos teisme. Tai gali būti daroma bet kurios instancijos teismo, nagrinėjančio tokią baudžiamąją bylą, iniciatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-216-139/2015, 2K-263-788/2015, 2K-275-895/2015).

108. Atkreiptinas dėmesys, kad, be formalių BK 75 straipsnyje įtvirtintų sąlygų, viena svarbiausių aplinkybių, leidžiančių taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, yra teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus jos atlikimo. Ši aplinkybė priklauso teismo diskrecijai ir tiek yra įtvirtinta šiuo metu galiojančioje redakcijoje (BK 75 straipsnio 5 dalis), tiek buvo įtvirtinta BK 75 straipsnio 1 dalyje veikų padarymo metu galiojusioje, tiek ir kasaciniame skunde prašomoje taikyti redakcijoje, priimtoje 2015 m. kovo 19 d. įstatymu. Taigi, teismas, svarstydamas, ar gali būti taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, turi spręsti ne tik ar yra formalios BK 75 straipsnyje įtvirtintos sąlygos taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, bet ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

109. Aptartas BK 75 straipsnio reguliavimas, sistemiškai aiškinant kartu su BK 3 straipsnio 2 dalimi, leidžia daryti išvadą, kad, nuo veikos padarymo iki bylos išnagrinėjimo kelis kartus pasikeitus šios normos redakcijai, turėtų būti taikoma labiausiai nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinanti redakcija. Tačiau, atsižvelgiant į šios BK bendrosios dalies normos specifiką, teismo diskrecijos galimybę jos netaikyti, kuri baudžiamojo įstatymo redakcija labiausiai atitinka BK 3 straipsnio 2 dalies sąlygas, pirmiausia nulemia teismas, spręsdamas, kuriuo atveju bus pasiekti bausmės tikslai: ar be realaus bausmės atlikimo, ar asmeniui atlikus bausmės dalį. Taigi iki 2015 m. kovo 24 d. (BK 75 straipsnio 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo) nusikalstamas veikas padariusiems asmenims, jei tokios bylos teisminis nagrinėjimas bet kurios instancijos teisme nepasibaigė iki 2020 m. liepos 1 d., gali būti taikoma tiek 2015 m. kovo 19 d. įstatymo redakcija, tiek ir 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakcija. Tačiau bet kuriuo atveju teismo sprendimas turi būti motyvuotas, nurodant, kuri redakcija ir dėl kokių motyvų taikoma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTk3LTcxOS8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-197-719/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-197-719/2022">2K-197-719/2022</a>).

110. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl BK 75 straipsnio taikymo V. V., konstatavo, kad bausmės tikslai bus pasiekti iš dalies atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Iš šios padarytos išvados, atkreipus dėmesį į V. V. padarytų nusikaltimų daugetą, sprendžiama, kad teismas, nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo, taikė BK 75 straipsnio 2019 m. birželio 27 d. įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2020 m. liepos 1 d. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas teisės taikymo klaidos nepadarė.

111. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo nurodoma, kad baudžiamajame įstatyme nepateikiamas aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo ar atlikus dalį paskirtos bausmės, sąrašas, taigi, spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-7-29-942/2016, 2K-217-976/2018).

112. Kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesuteikia pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, netaikydamas visiško bausmės vykdymo atidėjimo nuteistajam, neteisingai vertino bylos duomenis ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Tomas Šeškauskas