Civilinė byla Nr. 2A-36-368/2019
Teisminio proceso Nr. 2-70-3-01678-2018-5
Procesinio sprendimo kategorijos: 3.4.5.16.1.; 3.3.1.18.1.
(S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. vasario 4 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Egidijaus Mockevičiaus (pirmininko ir pranešėjo), Rasos Bartašienės ir Irenos Stasiūnienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) O. G. L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 25 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės O. G. L. ieškinį atsakovui S. L. dėl garbės ir orumo gynimo bei neturtinės žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė O. G. L. teismo prašė pripažinti, kad atsakovo S. L. išdėstyti teiginiai bei paskleistos žinios: a) 2015-06-04 skunde Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjui „Ponia G. L. DNSB (duomenys neskelbtini) namo pirmininkės pareigas užima neteisėtai – bendrijos nariai už tai susirinkime (remiantis 2014-07-21 dienos DNSB (duomenys neskelbtini) visuotinio susirinkimo protokolu Nr. BN-02) nebalsavo. Ponios G. L. užimamų pareigų teisinė forma valdybos pirmininkė yra nebegaliojanti, DNSB (duomenys neskelbtini) įstatai jau daugiau kaip 10 mėnesių neatitinka DGNKPPSBĮ reikalavimų“. „Dabartinė bendrijos pirmininkė ponia G. L. perimdama pirmininkės pareigas iš buvusio bendrijos pirmininko pono H. K., savo pareigas perėmė nežinia kaip – dokumentų perdavimo-priėmimo akto nėra, dėl dabartinės pirmininkės ponios G. L. aplaidumo (pirmininkės žodiniu patvirtinimu) dingo: 2013-09-03 DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos posėdžio protokolas, 2014-04-15 dienos DNSB (duomenys neskelbtini) butų savininkų konkurso-apklausos anketos duomenys, 2014-05-06 dienos prašymas bendrovei AB „Šiaulių energija“ dėl „Šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros“. „Bendrijos pirmininkė ponia G. L. bendrijos nariams nepateikė nė vieno dokumento ar teisiškai pagrįsto įrodymo pateisinančio jos veiklą, savo veiklą pateisina neegzistuojančiais, negaliojančiais įstatymais, tik jai žinoma teisėta forma. Bendrijos valdybos ir bendrijos pirmininkės veiklos dokumentai slepiami nuo bendrijos narių, bendrijos narių susirinkimai šaukiami pažeidžiant bendrijos veiklos tikslus ir DGNKPPSB įstatymo nuostatas“. „...dabartinė DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininkė ponia G. L. ignoruoja DNSB veiklos teisinį reglamentavimą, pavestas pareigas vykdo aplaidžiai bei netinkamai“; b) 2017-01-09 skunde Šiaulių apylinkės teismui: „G. L. veiksmai neprognozuojami, neįmanoma nuspėti kada reikės kreiptis pagalbos į teisėsaugos pareigūnus, fiksuoti ar kitaip stabdyti įstatymų ir teisės aktų reikalavimų pažeidimams. Dėl neprognozuojamų G. L. savivaldžiavimo veiksmų, įstatymai detaliai nenumato, kaip realiu laiku stabdyti įstatymų ir teisės aktų reikalavimų akivaizdžius G. L. daromus pažeidimus“; c) 2017-02-27 paaiškinime Šiaulių apylinkės teismui: „G. L. meluoja pateikdama bendrijos narių skaičių, tikrasis bendrijos narių kiekis yra slepiamas... G. L. niekada jokių duomenų apie registruotus bendrijos narius niekam nepateikė, registruotu paštu G. L. siunčiami prašymai ignoruojami... G. L. savivaldžiauja... G. L. savivaldžiauja, bendrijos valdyba neveiksni... G. L. akivaizdžiai meluoja... Meluoja G. L. ir Šiaulių apylinkės teismui pateiktame atsiliepime į skundą NII-24-900/2017... L. nebendrauja informacijos nepriima ir niekam neteikia...“; d) 2017-03-02 prašyme LR Būsto valdymo ir priežiūros rūmų elgesio kodekso kontrolės komisijai „2016 metais G. L. neturėdama tam bendrijos narių visuotinio susirinkimo įgaliojimų ir sprendimų, savavališkai organizavo asmenišką komisiją, savo nuožiūrą sudarė sutartį su rangovais dėl darbų atlikimo bendrijos nariams to nežinant – darbų apimtis, darbų sąmata nepatvirtinta, darbų rangovas išrinktas asmeniškai G. L.“; e) 2017-03-02 prašyme LR Būsto valdymo ir priežiūros rūmų elgesio kodekso kontrolės komisijai: „G. L. eidama bendrijos pirmininko pareigas su bendrijos nariais, butų ir kitų patalpų savininkais nebendrauja, privalomos teikti informacijos neteikia ir nepriima, registruotu paštu siųstus laiškus ignoruoja. Ne tik butų ir kitų patalpų savininkai, bet ir bendrijos nariai tiksliai nežino bendrijos narių skaičiaus, butų ir kitų patalpų savininkai, bet ir bendrijos nariai tiksliai nežino bendrijos narių skaičiaus, butų ir kitų patalpų savininkai neturi galimybės tapti bendrijos nariais – negali pateikti prašymo, namo gyventojai negali pranešti apie pastato techninės būklės pakitimus, nei bendrijos nariai, nei butų ir kitų patalpų savininkai neturi teisės gauti dokumentų kopijų – niekas neturi naujų bendrijos įstatų patvirtintų kopijų, neišduota nei viena patvirtinta susirinkimo protokolo kopija, susirinkime dalyvavę asmenys neturi teisės pareikšti pastabų dėl susirinkimo protokolo“; f) 2017-06-18 skunde Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjui: „tačiau bendrijos pirmininkė G. L. nuolat pažeidinėja įstatymų reikalavimus, bendrijos narių visuotinių susirinkimų sprendimus, butų ir kitų patalpų savininkų žodžiu ar raštu bendrijos pirmininkei pateikti prašymai ir skundai ignoruojami, jau keli metai iš eilės kaip išsami informacija bendrijos veiklos ir valdymo klausimais yra slepiama – nei vienam bendrijos nariui nėra pateikta informacija apie panaudotas bendrijos lėšas 2015 ir 2016 metais...“; g) 2017-06-18 skunde Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjui: „Bendrijos nariai, butų ir kitų patalpų savininkai įtaria įstatymų reikalavimus pažeidžiančią bendrijos pirmininkės G. L. veiklą, netinkamą DNSB (duomenys neskelbtini) lėšų panaudojimą, galimą grobstymą“; h) 2017-06-18 skunde Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjui: „...daugiabučio namo savininkų bendrijos pirmininkė G. L., netinkamai vykdydama jai namo bendraturčių pavestas funkcijas, piktnaudžiauja turimai įgaliojimais, ko pasėkoje yra nuolat pažeidžiami įstatymų ir teisės aktų reikalavimai, namo bendraturčių teisės ir teisėti interesai“; i) skelbime „Kovo 6 dieną (pirmadienį) 14 valandą“: Šiaulių Apylinkės teisme, Vilniaus g. 247, įvyks viešas teismo posėdis dėl DNSB (duomenys neskelbtini) bendrijos pirmininkės G. L. veiklos“, neatitinka tikrovės ir žemina ieškovės garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą šias žinias paneigti raštu ir apie tai per tris mėnesius raštu pranešti visiems Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), butų savininkams ir per tris mėnesius nuo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo dienos Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime viešai atsiprašyti ieškovės. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo S. L. 5000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad dėl ieškovo nepagrįstų skundų ir pareiškimų ieškovės, kaip bendrijos pirmininkės, veikla buvo nuolat tikrinama, ieškovė buvo kviečiama aiškintis į įvairias institucijas, dėl to jautė psichologinę įtampą, pablogėjo jos sveikata. Pažymėjo, kad atsakovo nepagrįsti kaltinimai žemina jos garbę ir orumą.
2. Atsakovas S. L. prašė ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad bendrijos visuotiniame susirinkime priimti sprendimai prieštaravo teisiniam reglamentavimui. Ieškovė buvo DNSB valdybos pirmininke, t. y. viešu asmeniu. Atsakovas neatskleidė ieškovei nė vieno dokumento (skundų, prašymų ir pan.) turinio ir juose nebuvo paskleista jokios ieškovės garbę ir orumą žeminančios informacijos. Teigė, kad ieškovė neįrodė, kad patyrė neturtinę žalą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2018 m. liepos 25 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė. Teismas nurodė, jog ieškovė, laisva valia užimdama prieš tai minėtas pareigas, susijusias su bendrijos viešųjų reikalų tvarkymu, galėjo tikėtis, jog ne visi namo bendraturčiai pritars jos, ar kitiems bendrijos valdymo organų sprendimams ir šie valdymo organų sprendimai (pvz., jų priėmimo ir vykdymo tvarka) gali sulaukti kritikos, tačiau ieškovė nenurodė ir neįrodė, jog kiti asmenys, išskyrus institucijų subjektus, kuriems pagal kompetenciją buvo pavesta nagrinėti atsakovo skundus (prašymus, paaiškinimą), sužinojo atsakovo raštų turinį. Dėl to, teismas sprendė, jog ieškovė neįrodė, jos vertinimu, jos garbę ir orumą žeminančių teiginių apie ją paskleidimo visuomenei (tretiesiems asmenims) fakto. Pažymėjo, kad nesant paskleidimo fakto, civilinė atsakomybė pagal CK 2.24 straipsnį atsakovui negali būti taikoma ir atitinkamai padarė išvadą, kad nenustačius žinių paskleidimo fakto, nėra teisinio pagrindo išsamiai nustatinėti žinių pobūdžio (žeminančios, atitinkančios tikrovę).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
4. Apeliantė (ieškovė) O. G. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 25 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti, pripažįstant S. L. išdėstytus ir ieškinio reikalavimuose išvardintus teiginius neatitinkančiais tikrovės, žeminančiais ieškovės garbę ir orumą bei įpareigoti atsakovą šias žinias paneigti raštu ir ieškovės atsiprašyti bei priteisti 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir bylinėjimosi išlaidas turėtas abiejų instancijų teismuose. Apeliacinį skundą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1.Ji nėra ir nebuvo viešas asmuo. Būdama pirmininke, nebuvo įgaliota atlikti ir neatliko jokių viešojo administravimo veiksmų, pati neteikė ir neadministravo viešųjų paslaugų teikimo. Kaip turėtų būti suprantami „viešieji reikalai" nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra išaiškinta. Teismas nesiaiškino ir neaiškino teisės normos, kuria rėmėsi, nemotyvavo, kodėl ji taikytina nagrinėjamoje byloje, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu. Teismas taip pat tendencingai vertino ir bylos medžiagą, t. y. pasisakė, jog ieškovė savo noru tapo pirmininke, tad galėjo tikėtis, jog bus kritikuojama, tačiau ignoravo ieškovės paaiškinimus, jog ji iki tapimo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke ne vienerius metus buvo ir kitų bendrijų pirmininke, šioje srityje turėjo patirties, tačiau niekada nepatyrė tokio sistemingo, visą jos kadencijos laiką trukusio puolimo. Selektyvus aplinkybių minėjimas, dalies įrodymų ignoravimas, vertintinas kaip reikalavimų teismo sprendimui bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str. ir kt.) pažeidimas.
4.2. Nors tiesioginių įrodymų, kurie patvirtintų, jog atsakovo raštuose fiksuota informacija tapo žinoma tretiesiems asmenims, t. y. ne institucijų darbuotojams pagal pareigas, nepateikė, tačiau netiesioginiai įrodymai leidžia spręsti, jog yra tikimybė, kad bent dalies raštų teiginiai tapo žinomi tretiesiems asmenims arba nekompetentingų juos nagrinėti institucijų darbuotojams. Net jei ir nėra pakankamai duomenų spręsti, kad informacija raštuose tapo žinoma kitiems asmenims nei institucijų, kurioms raštai teikti, darbuotojams, tai savaime nereiškia, kad vien faktas, jog atsakovas garbę ir orumą žeminančius duomenis pateikė institucijoms, eliminuoja jo atsakomybę.
4.3. Atsakovo raštuose, kurių dauguma įvardijami kaip skundai, naudojami teiginiai yra akivaizdžiai neigiamai charakterizuojantys asmenį, apie kurį jie išsakyti, o toks elgesys, kokiu atsakovas kaltina ieškovę - netoleruotini visuomenėje. Tai rodo intensyvų, kryptinga, sąmoningą neigiamos nuomonės apie ieškovę formavimą institucijoms, su kuriomis ieškovei teko bendrauti einant bendrijos pirmininkės pareigas, kas traktuotina kaip garbės ir orumo pažeidimas. Kitaip tariant, atsakovas abstrakčiomis frazėmis, niekuo nepagrįstais teiginiais skleidžia apie ieškovę neigiamą informaciją, kas negali būti laikoma sąžiningu elgesiu. Atsakovas teikia skundus ir toms institucijoms, kurios, minėta, net neturi teisės jo skundų nagrinėti. Teismas ignoravo šiuos aspektus.
5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas S. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
5.1. Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos valdybos pirmininkė, ieškovė O. G. L. yra viešasis asmuo. Viešasis asmuo nesinaudoja tokiu pačiu garbės ir orumo gynimu kaip privatus asmuo. Nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde, dėstoma pozicija, kad teismas tendencingai vertino bylos medžiagą, ignoravo dalį įrodymų. Teismas nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir sprendimą motyvavo byloje ištirtais įrodymais, taip pat teisingai taikė materialinės teisės normas.
5.2. Atsakovas S. L. savo nuomonę dėstė pateikdamas skundus atitinkamoms institucijoms. Pagal teismų formuojamą praktika sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas, nes Konstitucijos 30 str. ir kiti įstatymai suteikia asmenims teisę kreiptis į teismą ar kitas valstybės institucijas dėl pažeistų teisių gynimo.
5.3. Asmenų, kuriems neva buvo paskleistos tikrovę neatitinkančios žinios, apeliantė nenurodo, todėl akivaizdu, kad jų nėra, nes skunduose pateikta informaciją niekam daugiau nebuvo atskleista ir byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių tokį faktą. Apeliaciniame skunde bandoma sudaryti vaizdą, kad tik atsakovas vienas rašė nepagrįstus skundus, prašymus ir kitus dokumentus, kuriais siekė akivaizdaus neigiamo požiūrio į ieškovę formavimo. Su tuo atsakovas nesutinka, nes 2015-06-04 ir 2017-06-18 skundai Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriui rašyti DNSB (duomenys neskelbtini) iniciatyvinės grupės, o ne tik atsakovo, juos pasirašė ir kiti namo butų savininkai. Skunduose pateikiama informacija apie namo bendrijos pirmininkę (valdybos pirmininkę), o ne apie ieškovę kaip asmenį. Juose nėra pateikiama jokia ieškovės asmens garbė ir orumą žeminanti informacija.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (ieškovės) O. G. L. apeliacinis skundas atmestinas
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
7. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ieškovės O. G. L. garbės ir orumo pažeidimo klausimas. Apeliantės vertinimu, 2015-06-04, 2017-06-18 skunduose Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriui, 2017-01-09 skunde Šiaulių apylinkės teismui, 2017-02-27 paaiškinime Šiaulių apylinkės teismui, 2017-03-02 prašyme LR Būsto valdymo ir priežiūros rūmų elgesio kodekso kontrolės komisijai, skelbime dėl bylos nagrinėjimo Šiaulių apylinkės teisme yra paskleisti tikrovės neatitinkantys teiginiai, kurie žemina jos garbę ir orumą.
8. Asmens garbės ir orumo gynimą reglamentuojančio CK 2.24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad asmens garbė ir orumas, taikant CK 2.24 straipsnį, ginami nustačius tokių faktų visetą: 1) žinių paskleidimo faktą; 2) faktą, kad žinios yra apie ieškovą; 3) faktą, kad žinios žemina ieškovo garbę ir orumą; 4) faktą, kad paskleistos žinios neatitinka tikrovės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 14 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0zOTAvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-390/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-390/2008">3K-3-390/2008</a>; 2011 m. gruodžio 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97/2011">3K-3-97/2011</a> ir kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju šių faktų visumos nėra. Apylinkės teismo motyvai, vertinant, ar buvo pažeisti ieškovės garbė ir orumas, pateikti argumentuotai, išsamiai ir apeliacinės instancijos teismas jų nekartoja, sutikdamas su skundžiamą sprendimą priėmusio teismo išvadomis.
9. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad sąžiningas asmens kreipimasis į valstybės institucijas dėl pažeistų teisių ar interesų gynimo bei pranešimas apie padarytus ar daromus teisės pažeidimus nėra asmens garbę ir orumą žeminančių žinių paskleidimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2006">3K-3-507/2006</a>). Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis žmogus privalo laikytis Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Valstybė (jos institucijos, pareigūnai) garantuoja ir gina asmens teises. Pareiškėjų žodiniai pranešimai bei rašytiniai pareiškimai administracinės teisės taikymo subjektams nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka, vykdant šių institucijų tiesiogines funkcijas, dėl jų priimami sprendimai, apie kuriuos pranešama suinteresuotiems asmenims. Jeigu pranešimas buvo nepagrįstas, sprendime apie tai nurodoma ir tuo pačiu paneigiamos neteisingos žinios apie asmenį. Nustačius, kad pareiškėjai turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingas valstybės institucijas, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus, ieškinys turi būti atmetamas nesant žinių paskleidimo fakto. Tas pats yra kartojamas vėlesnėje kasacinio teismo jurisprudencijoje (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy05Ny8yMDEx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-97/2011')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-97/2011">3K-3-97/2011</a> ir kt.).
10. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus ir aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pagrindo konstatuoti, kad 2015-06-04, 2017-06-18 skunduose Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriui (kurie teikti iniciatyvinės grupės, o ne vien tik atsakovo S. L. (15-24, 128-129 b. l.), atsakovo S. L. 2017-01-09 skunde Šiaulių apylinkės teismui, 2017-03-02 prašyme LR Būsto valdymo ir priežiūros rūmų elgesio kodekso kontrolės komisijai (59 b. l.), 2017-02-27 paaiškinime Šiaulių apylinkės teismui (49 b. l.), skelbime (62 b. l.) minimais teiginiais buvo pažeisti ieškovės garbė ir orumas. Ieškinyje nurodytų teiginių fragmentai, kaip pažeidžiantys ieškovės garbę ir orumą, vienaip ar kitaip susiję su bendrijos veiklos vertinimu, jog ieškovė galbūt pažeidinėja jos teises ir teisėtus interesus, trikdo normalią bendrijos veiklą, kad ieškovės elgesys nėra tinkamas ir priimtinas, todėl atsakovas, kaip DNSB (duomenys neskelbtini) iniciatyvinės grupės narys, turėjo pagrindą raštu kreiptis į Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyrių dėl ieškovės veiksmų vertinimo. Juo labiau, 2017-08-08 Šiaulių miesto savivaldybės administracijos ekonomikos ir investicijų skyriaus turto valdymo skyriaus atsakyme į DNSB (duomenys neskelbtini) iniciatyvinės grupės 2017-06-18 skundą, nurodoma, kad yra nustatyta pažeidimų bendrijos veiklos klausimais (1 t., 139-140 b. l.). Apeliacinės instancijos teismo nuomone, esant situacijai, kai kita ginčo šalis kreipėsi į savivaldos instituciją ar kitą viešojo administravimo funkcijas atliekančią instituciją, prašydama įvertinti ieškovės veiksmus, atsižvelgiant į aukščiau aptartų aplinkybių visumą, nesudaro pagrindo išvadai, kad kreipimasis tiek į savivaldos instituciją, tiek į kitas įstaigas dėl galimai pažeistų teisių ar teisėtų interesų gynimo, peržengė savo teisių realizavimo ribas.
11. Šiuo atveju, reikšminga ir tai, kad atsakovo minėtuose pareiškimuose nurodytos aplinkybės, susijusios su ieškovės elgesiu, nebuvo paskleistos tretiesiems asmenims. Taigi, raštuose (pareiškimuose) nurodyta informacija apie ieškovę ir jos galimai atliktus veiksmus, reiškiamas nepasitenkinimas jos veiksmais buvo žinomas tik atsakovui, ieškovei ir institucijai, kuriai šie skundai, prašymai ir paaiškinimas ir buvo adresuoti, t. y. Šiaulių miesto savivaldybės turto valdymo skyriaus vedėjui, LR Būsto valdymo ir priežiūros rūmų elgesio kodekso kontrolės komisijai ir Šiaulių apylinkės teismui. Skundų, prašymų ir paaiškinimo turinys patvirtina, kad jie buvo skirti būtent institucijoms, bet ne visuomenei. Subjektyvi nuomonė išreikšta šiuose dokumentuose dėl ieškovės, nesukelia teisinių pasekmių, nes atsakovo, subjektyviam požiūriui į ieškovę netaikomas tiesos kriterijus ir subjektyvios nuomonės, negalima ginčyti prašant ją paneigti, kaip neatitinkančią tikrovės. Institucijos, šiuo atveju Šiaulių miesto savivaldybės administracija, įvertinusi jai pateiktų duomenų visumą dėl kiekvieno iš minėtų dokumentų priėmė raštus (139 b. l.), patikrinimo aktą (137-146 b. l.) Tačiau vien ši aplinkybė nepagrindžia apeliantės teiginių, kad kreipimasis į atitinkamas institucijas buvo nesąžiningas. Raštų ir patikrinimo akto turinys nepaneigia, kad atsakovas, kaip bendrijos iniciatyvinės grupės narys turėjo pagrindą kreiptis į kompetentingą instituciją siekdama apginti, jo vertinimu, pažeidžiamas savo teises ar teisėtus interesus. Skirtingai nei interpretuoja apeliantė, jei atitinkamo kreipimosi turinys tampa žinomu viešojo administravimo funkcijas atliekantiems vietos savivaldos darbuotojams dėl jų tarnybinių pareigų, reglamentuotų teisės aktais vykdymo, tai nelaikytina duomenų paskleidimu, jei ši informacija nėra pranešama tretiesiems (nesusijusiems su skundo, pareiškimo tyrimu, žinojimu) asmenims (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 17 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2004; 2006 m. balandžio 10 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNjQvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-264/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-264/2006">3K-3-264/2006</a>).
12. Teisėjų kolegija atkreipia apeliantės dėmesį į tai, kad kiekvienu atveju teismas, nustatydamas, ar buvo žinių (faktų ir duomenų) paskleidimo faktas, turi išsiaiškinti, ar ši informacija tapo žinoma trečiajam asmeniui. Sąvoka „paskleidimas“ apima konkrečių duomenų perdavimą bet kokiomis priemonėmis (žodžiu, raštu, laišku, įsakymu ir pan.), per visuomenės informavimo priemones, elektroniniu paštu, internetu ir pan. bent vienam asmeniui, išskyrus tą, apie kurį tie duomenys skleidžiami. Duomenys laikomi paskleistais, kai juos, be asmens, apie kurį jie paskleisti, sužino dar bent vienas pašalinis asmuo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 11 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MDcvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-507/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-507/2006">3K-3-507/2006</a>; 2018 m. kovo 15 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTI3LTQwMy8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-127-403/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-127-403/2018">e3K-3-127-403/2018</a>, 32 punktas). Tokių nagrinėjamu atvejų nenustatyta. Pasinaudojimas įstatyme įtvirtinta teise kreiptis į valstybės ar savivaldybės institucijas dėl pažeidžiamų teisių ir interesų negali būti pripažįstamas neteisėtu veikimu CK 6.246 straipsnio prasme, nes byloje nustatytos aplinkybės neįrodo aiškiai išreikšto atsakovo piktnaudžiavimo teise, rūpestingumo ir sąžiningumo imperatyvų sąmoningo nepaisymo, kaip tvirtina ieškovė. Nagrinėjamu atveju atsakovo kreipimosi į Šiaulių miesto savivaldybės administraciją, LR Būsto valdymo ir priežiūros rūmų elgesio kodekso kontrolės komisiją bei teismui pateikiama (paaiškinimų ar skundų forma) medžiaga nelaikytina informacijos paskleidimu neapibrėžtam asmenų ratui ir tokia informacija neatitinka žinių paskleidimo fakto kriterijaus.
13. Taigi, teisėjų kolegijos įsitikinimu, apeliantė neįrodė, kad dokumentų (skundų, prašymo, paaiškinimo ir teismo skelbimo) turinys atsakovo buvo viešinamas, todėl nėra pagrindo teigti, jog vien kreipimasis į atitinkamas institucijas dėl ieškovės veiksmų ir elgesio, net ir nustačius, kad nėra pagrindo pradėti ikiteisminį tyrimą, pažeidė pastarosios garbę ir orumą. Nesant teisinių pagrindų atsakovo veiksmus pripažinti neteisėtais, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra sąlygų atsakovo deliktinei civilinei atsakomybei dėl kreipimųsi kilti.
14. Kadangi byloje nenustatyta, jog nagrinėjamu atveju būtų paskleisti tikrovės neatitinkantys duomenys, žeminantys ieškovės garbę ir orumą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino išvestinio reikalavimo dėl reikalavimo paneigti pareiškimuose nurodytas aplinkybes, viešai Šiaulių m., (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos narių visuotiniame susirinkime atsiprašyti ir priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Apeliantės apeliacinio skundo teiginiai, kad teismas ignoravo atsakovo elgesio aspektus – neigiamos informacijos apie ieškovę skleidimą, kas negali būti laikoma sąžiningu elgesiu ir kreipimąsi į institucijas, į kurias jis net neturi teisės kreiptis (Būsto valdymo ir priežiūros rūmų elgesio kodekso kontrolės komisija) yra atmestini kaip nepagrįsti, kadangi pirmosios instancijos teismas šiuos aspektus analizavo, dėl jų pasisakė (Sprendimo 16-18 punktai) ir vertino juos nenukrypdamas nuo įrodymų vertinimo taisyklių.
15. Apeliantė taip pat nurodo, kad ji nėra ir nebuvo viešas asmuo, nes bendrijos pirmininkės statusas, jos neįgalioja atlikti ir ji neatliko jokių viešojo administravimo veiksmų, pati neteikė ir neadministravo viešųjų paslaugų teikimo. Kadangi įstatyme nėra apibrėžta „viešųjų reikalų" sąvoka, teismas taip pat jos nesiaiškino, todėl toks teismo sprendimas negali būti laikomas teisėtu ir teisingu. Anot apeliantės, teismas taip pat tendencingai vertino ir bylos medžiagą, t. y. pasisakė, jog ieškovė savo noru tapo pirmininke, tad galėjo tikėtis, jog bus kritikuojama, tačiau ignoravo ieškovės paaiškinimus, jog ji iki tapimo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke ne vienerius metus buvo ir kitų bendrijų pirmininke, šioje srityje turėjo patirties, tačiau niekada nepatyrė tokio sistemingo, visą jos kadencijos laiką trukusio puolimo.
16. Atsakydamas į šiuose apeliantės argumentus, apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas sprendime motyvavo, kokiais įrodymais ir duomenimis remdamasis pripažino ieškovę viešuoju asmeniu. VĮ „Registrų centras“ ir DNSB visuotinių susirinkimų, valdybos posėdžio protokolų duomenimis, ieškovė buvo DNSB (duomenys neskelbtini) pirmininke ir valdybos pirmininke (Sprendimo 7-12 punktai). Teisėjų kolegija akcentuoja, kad ieškovė būdama namo pirmininke, išrinkta namo gyventojų būtent tam, kad būtų namo (100 butų; bendrijos narių – 62 (10 b. l.)) atstovė santykiuose su savivaldybės (viešosiomis) ir kitomis įstaigomis, iškylančių bendrijos klausimų (viešųjų reikalų, nes ieškovė atstovavo ne save ar savo šeimą, o 100 butų daugiabučio namo interesus, kas automatiškai išeina už asmeninių privačių interesų ribų) tvarkymui. Būtent įstatymų ir šių nurodytų ieškovės atliekamų funkcijų pobūdžio pagrindu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino ieškovę viešuoju asmeniu. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde, dėstoma pozicija, kad teismas tendencingai vertino bylos medžiagą, ignoravo dalį įrodymų ir tai vertintina kaip reikalavimų teismo sprendimui (CPK 270 str. 4 d. 3 p.) bei įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str. ir kt.) pažeidimas. Pastebėtina, kad teismas vertino visuma įrodymų, nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklių ir sprendimą motyvavo byloje ištirtais įrodymais, taip pat teisingai taikė materialinės teisės normas. Pirmos instancijos teismas įrodymus išsamiai aptarė sprendime, argumentavo ir pagrindė savo padalytas išvadas, todėl teismas įrodymus vertino tinkamai, vadovaudamas įstatymais, logikos dėsniais, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.).
17. Teisėjų kolegija nepritaria apeliacinio skundo argumentams dėl pirmosios instancijos teismo neobjektyvumo vertinant įrodymus ar rungimosi principų pažeidimo. Tai, kad buvo pažeista garbė ir orumas turi įrodyti ieškovė, o kad duomenys atitiko tikrovę – atsakovas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy00ODgvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-488/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-488/2007">3K-3-488/2007</a>, 2009 m. vasario 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01MS8yMDA5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-51/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-51/2009">3K-3-51/2009</a>). Pirmosios instancijos teismas ginčijamo sprendimo išvadas grindė byloje surinktų duomenų visuma, atsižvelgęs tiek į ieškovės, tiek į priešingos šalies paaiškinimus, liudytojų parodymus, rašytinius įrodymus. Tiek apeliantei, tiek kitai ginčo šaliai buvo suteiktos galimybės pasisakyti, teikti savo įrodymus, proceso metu šalis atstovavo profesionalūs teisininkai (1 t., 116, 124 b. l.), ieškovė teikė teismui patikslintą ir papildomą ieškinį, kurį teismas priėmė, be to, ieškovė realizavo savo teisę į apeliaciją. Todėl daroma išvada, kad skundžiamame sprendime yra visapusiškai įvertintos ir išnagrinėtos visos bylai reikšmingos aplinkybės bei objektyviai ir teisingai įvertinti pateikti įrodymai. Vien ta aplinkybė, jog teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas nei nurodo apeliantė, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės ar proceso eigai keliami CPK reikalavimai.
18. Teismai, taikydami teisę, atsižvelgia į Teismų įstatymo nustatyta tvarka paskelbtose kasacine tvarka priimtose nutartyse esančius teisės taikymo išaiškinimus (CPK 4 straipsnis). Pagrindo teigti, kad teismas, atmesdamas ieškinį, nuo šios praktikos nukrypo ar taikė ją netinkamai, nėra. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie arba nesusiję su ieškinio dalyku arba neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo ir neturi teisinės reikšmės kitokiam civilinės bylos išsprendimui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartį priimtą byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stNy0zOC8yMDA4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-7-38/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-7-38/2008">3K-7-38/2008</a>, 2010 m. birželio 1 d. nutartį priimtą byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0yNTIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-252/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-252/2010">3K-3-252/2010</a>, 2010 m. kovo 16 d. nutartį priimtą byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xMDcvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-107/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-107/2010">3K-3-107/2010</a>, ir kt.).
19. Atmetus apeliacinį skundą, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
20. Atsakovas patyrė 700 Eur išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (2 t., 24 b. l.). Šios bylinėjimosi išlaidos dydis neviršija maksimalaus dydžio (Rekomendacijų 8.11), todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 700 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė, visapusiškai išaiškino faktines bylos aplinkybes, priėmė teisėtą ir pagrįstą ir sprendimą, todėl panaikinti ar pakeisti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Vadovaudamasis CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas
n u t a r i a :
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės O. G. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 700,00 Eur (septynis šimtus eurų 00 ct) atsakovo S. L. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) turėtų teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.
Teisėjai Egidijus Mockevičius
Rasa Bartašienė
Irena Stasiūnienė
