Dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis - T. B., E. P. ir A. N. individualiai įmonei „E.“ baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui

Baudžiamoji byla Nr. 2K-74-719/2025 Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00270-2013-3

Procesinio sprendimo kategorija 2.4.1.2;

2.4.1.3; 2.3.6.4.6.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2025 m. balandžio 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alvydo Pikelio (kolegijos pirmininkas), Aleno Piesliako ir Artūro Ridiko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal T. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus, E. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Valdo Kersnausko, A. N. individualios įmonės „E.“, kuriai baudžiamoji byla nutraukta, atstovės advokatės Žanos Vašcovos kasacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio, kuriuo Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis – T. B., E. P. ir A. N. individualiai įmonei „E.“ baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžiu T. B., E. P., E. K., A. P. ir A. N. išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, o A. N. individuali įmonė „E.“, UAB „V.“, UAB „E.“ išteisintos pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžiu baudžiamoji byla suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui taip pat nutraukta E. K., A. P., UAB „V.“, UAB „E.“ (Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. gruodžio 2 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida dėl UAB „E.“). Dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. E. P., E. K., A. P., A. N. ir T. B. baudžiamoji byla pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, o UAB „V“, UAB „E.“ ir A. N. individualiai įmonei „E.“ (toliau – ir IĮ „E.“) baudžiamoji byla pagal BK 20 straipsnio 2 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, apeliacinės instancijos teismui nustačius tokias aplinkybes:

1.1. E. P., būdamas UAB „L.“ žaliavos aikštelės meistras, nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d. veikdamas bendrininkų grupe su IĮ „E.“ vadovu A. N., o nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. veikdamas bendrininkų grupe su IĮ „E.“ vadovu A. N. ir su (duomenys neskelbtini) darbuotoju T. B., pastarajam jo (E. P.) prašymu ir bendru sutarimu, savo darbo vietoje – UAB „L.“, atlikdamas rūšiuotojo funkcijas su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema, rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš IĮ „E.“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ IĮ „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P. ir pastarojo prašymu bei bendru sutarimu T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 281,26 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 8217,84 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į IĮ „E.“ sąskaitą, jis savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 8217,84 Eur lėšų, taip UAB „L.“ padarydamas 8217,84 Eur turtinę žalą.

1.2. Be to, E. P., būdamas UAB „L.“ žaliavos aikštelės meistras, nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. veikdamas bendrininkų grupe su UAB „E.“ vadovu A. P. ir su (duomenys neskelbtini) darbuotoju T. B., pastarajam jo (E. P.) prašymu ir bendru sutarimu, savo darbo vietoje – UAB „L.“, atlikdamas rūšiuotojo funkcijas su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš UAB „E.“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P. ir pastarojo prašymu bei bendru sutarimu T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 74,49 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 2135,08 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „E.“ sąskaitą, E. P. savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 2135,08 Eur lėšų, taip UAB „L.“ padarydamas 2135,08 Eur turtinę žalą.

1.3. Be to, E. P., būdamas UAB „L.“ žaliavos aikštelės meistras, nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. veikdamas bendrininkų grupe su UAB „V“ vadovu E. K. ir su (duomenys neskelbtini) darbuotoju T. B., kuris E. P. prašymu ir bendru sutarimu savo darbo vietoje – UAB „L.“ atlikdamas rūšiuotojo funkcijas su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema, rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš UAB „V“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „V“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P. prašymu ir bendru sutarimu T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 65,068 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 1709,63 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „V“ sąskaitą, E. P. savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 1709,63 Eur lėšų, taip UAB „L.“ padarydamas 1709,63 Eur turtinę žalą.

1.4. T. B., būdamas (duomenys neskelbtini) darbuotojas, nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d., veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir A. N., savo darbo vietoje – UAB „L.“ atlikdamas rūšiuotojo funkcijas su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš IĮ „E.“, E. P. prašymu ir bendru sutarimu tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ IĮ „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule T. B. kartu su E. P. pastarojo prašymu ir bendru sutikimu tyčia neteisingai išrūšiavus 243,07 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 7176,10 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į IĮ „E.“ sąskaitą, T. B. savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 7176,10 Eur lėšų, taip UAB „L.“ padarydamas 7176,10 Eur turtinę žalą.

1.5. Be to, T. B. nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d., veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir su A. P., savo darbo vietoje – UAB „L.“ atlikdamas rūšiuotojo funkcijas su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš UAB „E.“, E. P. prašymu ir bendru sutarimu tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule T. B. kartu su E. P. pastarojo prašymu ir bendru sutarimu tyčia neteisingai išrūšiavus 74,49 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 2135,08 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „E.“ sąskaitą, T. B. savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 2135,08 Eur lėšų, taip UAB „L.“ padarydamas 2135,08 Eur turtinę žalą.

1.6. Be to, T. B. nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d., veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir su E. K., savo darbo vietoje – UAB „L.“ atlikdamas rūšiuotojo funkcijas su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema, rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš UAB „V“, E. P. prašymu ir bendru sutarimu tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „V“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule T. B. kartu su E. P. pastarojo prašymu ir bendru sutarimu tyčia neteisingai išrūšiavus 65,068 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 1709,63 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „V“ sąskaitą, T. B. savo ir kitų asmenų naudai įgijo svetimą turtą – 1709,63 Eur lėšų, taip padarydamas UAB „L.“ 1709,63 Eur turtinę žalą.

1.7. A. P., būdamas UAB „E.“ vadovas, nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir T. B., kuris veikė E. P. prašymu ir bendru sutarimu, kurie savo darbo vietoje – UAB „L.“ su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodami beržo rąstus, atvežtus iš UAB „E.“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P. ir pastarojo prašymu bei bendru sutarimu T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 74,49 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 2135,08 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „E.“ sąskaitą, A. P. savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 2135,08 Eur lėšas, taip UAB „L.“ padarydamas 2135,08 Eur turtinę žalą.

1.8. UAB „E.“, atstovaujama direktoriaus A. P., kuris, turėdamas teisę atstovauti UAB „E.“, priimti sprendimus šios bendrovės vardu ir kontroliuoti veiklą, veikdamas UAB „E.“ vardu, interesais ir naudai, nuo 2013 m. vasario 13 d. iki 2013 m. rugpjūčio 6 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir T. B., kuris veikė E. P. prašymu ir bendru sutarimu, kurie savo darbo vietoje UAB „L.“ su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodami beržo rąstus, atvežtus iš UAB „E.“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P. ir pastarojo prašymu bei bendru sutarimu T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 74,49 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 2135,08 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „E.“ sąskaitą, UAB „E.“ savo naudai ir interesais įgijo svetimą turtą – 2135,08 Eur lėšas, taip padarydamas UAB „L.“ 2135,08 Eur turtinę žalą.

1.9. E. K., būdamas UAB „V“ vadovas, nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir T. B., kuris E. P. prašymu ir bendru sutarimu savo darbo vietoje – UAB „L.“ su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš UAB „V“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „V“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P. prašymu ir bendru sutarimu T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 65,068 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 1709,63 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „V“ sąskaitą, E. K. savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 1709,63 Eur lėšas, taip UAB „L.“ padarydamas 1709,63 Eur turtinę žalą.

1.10. UAB „V“, atstovaujama vadovo E. K., kuris, turėdamas teisę atstovauti UAB „V“, priimti sprendimus šios bendrovės vardu ir kontroliuoti veiklą, veikdamas UAB „V“ vardu, interesais ir naudai, nuo 2013 m. gegužės 21 d. iki 2013 m. rugsėjo 3 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir T. B., kuris E. P. prašymu ir bendru sutarimu savo darbo vietoje – UAB „L.“ su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodamas beržo rąstus, atvežtus iš UAB „V“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ UAB „V“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P. prašymu ir bendru sutarimu T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 65,068 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 1709,63 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į UAB „V“ sąskaitą, UAB „V“ savo naudai ir interesais įgijo svetimą turtą – 1709,63 Eur lėšas, taip UAB „L.“ padarydamas 1709,63 Eur turtinę žalą.

1.11. A. N., būdamas A. N. IĮ „E.“ vadovas, nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. P., o nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. P. ir T. B., kuris veikė E. P. prašymu ir bendru sutarimu, kurie savo darbo vietoje – UAB „L.“ su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodami beržo rąstus, atvežtus iš IĮ „E.“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ IĮ „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P., o nuo 2012 m. gruodžio 11 d. pastarojo prašymu bei bendru sutarimu ir T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 281,26 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, jos vertė padidėjo 8217,84 Eur suma ir ši suma buvo pervesta į IĮ „E.“ sąskaitą, A. N. savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – 8217,84 Eur lėšas, taip UAB „L.“ padarydamas 8217,84 Eur turtinę žalą.

1.12. IĮ „E.“, atstovaujama vadovo A. N., turinčio teisę atstovauti IĮ „E.“, priimti sprendimus šios bendrovės vardu ir kontroliuoti veiklą, kuris, veikdamas IĮ „E.“ vardu, interesais ir naudai, nuo 2012 m. rugpjūčio 29 d. iki 2012 m. gruodžio 11 d. veikdamas bendrininkų grupe su E. P., o nuo 2012 m. gruodžio 11 d. iki 2013 m. rugsėjo 4 d. – su E. P. ir T. B., kuris veikė E. P. prašymu ir bendru sutarimu, kurie savo darbo vietoje – UAB „L.“ su elektronine rąstų matavimo ir rūšiavimo sistema rūšiuodami beržo rąstus, atvežtus iš IĮ „E.“, tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai, už juos UAB „L.“ IĮ „E.“ sumokėjo didesnę kainą. Taip apgaule E. P., o nuo 2012 m. gruodžio 11 d. pastarojo prašymu bei bendru sutarimu ir T. B. tyčia neteisingai išrūšiavus 281,26 kub. m brokuotos medienos kaip geros – tinkamos gamybai, kurios vertė padidėjo 8217,84 Eur suma ir kuri buvo pervesta į IĮ „E.“ sąskaitą, IĮ „E.“ savo naudai ir interesais įgijo svetimą turtą – 8217,84 Eur lėšas, taip UAB „L.“ padarydama 8217,84 Eur turtinę žalą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis panaikintas ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

3. Teisėjų kolegija nustatė, kad pirmosios instancijos teismas selektyviai analizavo byloje apklaustų asmenų parodymus, šiuos parodymus ir kitus byloje surinktus duomenis vertino atskirai vienus nuo kitų, nesusiejo jų į vieną visumą arba apskritai jų nevertino. Teismas nustatė, kad už brokuotus rąstus, priskyrus juos prie gerų ir tinkamų gamybai, UAB „L.“ sumokėjo pardavėjams didesnę kainą ir dėl to patyrė žalą, o išteisintieji, veikdami apgaule, įgijo svetimą turtą.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai

4. Kasaciniu skundu T. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjas advokatas G. Dabkevičius prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:

4.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas prokuroro apeliacinį skundą, padarė esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimą, nes apeliacinis procesas pradėtas pagal prokuroro skundą, kuris nebuvo pasirašytas įstatyme nustatyta tvarka, o buvo elektroniniu paštu pateikta kopija. Tokio skundo išnagrinėjimas prieštarauja kasacinės instancijos teismo suformuotai praktikai dėl teisės normų, susijusių su kasaciniam skundui keliamais reikalavimais, taikymo. BPK 313 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad apeliacinis skundas privalo būti pasirašytas, o BPK 323 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisėjo pareiga skundą, neatitinkantį keliamų reikalavimų, grąžinti apeliantui nenagrinėtą. BPK nenustatyta galimybė rašytinio proceso tvarka nagrinėjamoje byloje procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Be to, teismas nenagrinėja bylų pagal skundų kopijas.

4.2. Apeliacinės instancijos teismui nepasirašyto skundo faktas buvo žinomas. Šis teismas, pažeisdamas apeliacinio skundo priėmimo tvarką, teismo posėdžio metu pareikalavo, kad prokuroras pateiktų apeliacinio skundo originalą. Prokuroras pateikė apeliacinį skundą teismo posėdžio metu ir šio skundo priėmimo klausimą apeliacinės instancijos teismas neteisėtai, neatnaujinęs apeliacinio skundo padavimo termino, priėmė protokoline nutartimi 2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdyje. Taigi apeliacinis procesas pagal prokuroro apeliacinį skundą yra neteisėtas ir apeliacinės instancijos teismas procesą pagal prokuroro apeliacinį skundą privalėjo nutraukti.

4.3. BPK 312 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas turi teisę pateikti apeliacinį skundą tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Nagrinėjamoje byloje civilinė ieškovė apeliacinį skundą pateikė ne dėl civilinio ieškinio, o dėl asmenų išteisinimo, juo prašydama panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tai reiškia, kad apeliacinės instancijos teismas tokį civilinės ieškovės apeliacinį skundą turėjo palikti nenagrinėtą, o jį tenkindamas šiurkščiai pažeidė BPK 312 straipsnio 3 dalį.

4.4. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje tik 9 iš 76 lapų skyrė argumentams ir teisinėms išvadoms, kuriose daugiausia dėmesio skirta įtariamųjų ikiteisminio tyrimo metu, kurio metu jie įtarti tyčiniu veikimu spaudžiant žievės kiekio korekcijos mygtukus, duotų parodymų dalies citavimui. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo medžio rūšiavimo sistemos kūrėjo ir administratoriaus R. R. parodymus, kad medžio rūšiavimo sistemos žievės korekcijos mygtukai yra neaktyvūs ir jų paspaudimai jokios įtakos medžio rūšiavimui neturi. Po šių parodymų prokuroras pateikė devynis pareiškimus dėl kaltinimo patikslinimo ir T. B. imtas kaltinti, kad nespaudė medžio ydų mygtukų, nors nė vienas nekokybiškas medis UAB „L.“ teritorijoje nerastas.

4.5. Apeliacinės instancijos teismas, ignoruodamas šiuos faktus, neteisėtai konstatavo, kad asmenys padarė nusikalstamas veikas (nuosprendžio 13–40 punktai), taip ne tik iš esmės pažeisdamas baudžiamojo proceso įstatymą, bet ir ignoruodamas kasacinės instancijos teismo suformuotą praktiką. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas T. B. kaltę, nesilaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir kasacinės instancijos teismo praktikos, kurioje nurodyta, kad asmuo kaltu pripažįstamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį ir kad teismo nutartimi, kuria baudžiamoji byla nutraukiama dėl senaties termino suėjimo, negali būti išsprendžiami kaltės ir bausmės klausimai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjkvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-29/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-29/2010">2K-29/2010</a>), kad, nutraukiant baudžiamąją bylą, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, kaltės klausimas nesprendžiamas, nes dėl baudžiamosios atsakomybės senaties terminų suėjimo byla nutraukiama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDU4LzIwMDU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-458/2005')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-458/2005">2K-458/2005</a>), kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, kaltinamojo kaltės klausimas nesprendžiamas, nes apkaltinamojo nuosprendžio jau nebegalima priimti, todėl nėra prasmės tai daryti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstOTMvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-93/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-93/2007">2K-93/2007</a>).

4.6. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius įrodymų tyrimo taisyklių pažeidimus ir taip pažeidė T. B. teisę į nešališką ir teisingą teismą. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius įrodymų vertinimo pažeidimus, nes teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas atliko tik dalies įrodymų vertinimą, izoliuotai nuo kitų įrodymų įvertindamas tik įtariamųjų parodymus. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš surinktų duomenų žalos dydis yra neabejotinai įrodytas, akivaizdžiai neatitinka byloje esančių duomenų. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei daugkartinių inventorizacijų metu pas civilinę ieškovę nerastas nė vienas nekokybiškas rąstas, o tiriant įrodymus ir pirmosios instancijos teisme peržiūrėjus vaizdo įrašus nenustatytas nė vienas netinkamo išrūšiavimo atvejis. Nė vieno iš šių įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas neatliko.

4.7. Medienos rūšiavimo įrangos veikimo mechanizmas pirmosios instancijos teisme buvo nustatomas šios sistemos kūrėjo ir administratoriaus R. R. parodymais. Šis liudytojas, apklausiamas teisme, aiškiai nurodė, kad pradiniame kaltinime nurodomi žievės korekcijos mygtukai neveikia, o sistema automatiškai nustato tiek priimamos medienos, tiek jos žievės kiekį. Be kita ko, šis liudytojas aiškiai ir nedviprasmiškai parodė, kad faktą, ar mediena yra tinkamai išrūšiuota, galima nustatyti tik iš vaizdo įrašų. Po tokių liudytojo parodymų prokuroras pateikė devynis pareiškimus dėl kaltinimo tikslinimo. Apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų byloje neteisėtai nevertino, o prioritetą teikė kaltinamųjų parodymams apie aplinkybes, susijusias su žievės korekcijos mygtukų spaudimu. Apeliacinės instancijos teismas privalėjo pasinaudoti BPK 324 straipsnio 7 dalyje nurodyta teise ir imtis aktyvių veiksmų, siekdamas pašalinti abejones dėl žalos fakto ir fakto, kad niekuomet nė vienas nekokybiškas rąstas UAB „L.“ teritorijoje nerastas ir jo netinkamas išrūšiavimas vaizdo įrašuose neužfiksuotas. Teismas negali laikytis pasyvios pozicijos ir, iškilus neaiškumų byloje, privalo imtis aktyvių veiksmų jiems pašalinti.

4.8. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi ikiteisminio tyrimo pareigūnės I. Malinauskienės atliktu žalos skaičiavimu. Ši, apklausta pirmosios instancijos teisme, parodė, kad negali konkrečiai pasakyti, kaip ji suskaičiavo žalą. Vadinasi, byloje nėra absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, grindžiančių, kaip I. Malinauskienė nustatė nekokybiškų rąstų kiekį be įvykio apžiūros. Primintina, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatomas tik medienos kokybės gerinimas spaudžiant žievės kiekio korekcijos mygtukus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalai nustatyti visiškai pakanka rašytinių įrodymų, nors byloje nė vienas liudytojas nenurodė, kad matė nors vieną nekokybišką rąstą, o vaizdo įrašuose brokuotos medienos neužfiksuota. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis I. Malinauskienės atliktu žalos vertinimu, suvaržė kaltinamųjų teises į nešališką ir teisingą teismą.

4.9. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminį įrodymų vertinimo nuostatų pažeidimą, nes nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai. Šis teismas įrodymus vertino selektyviai ir neatsižvelgė į įrodymų visumą, į kiekvieną jų atskirai. Teismas, nors ir sutikdamas, kad neteisingų duomenų nurodymas audito inventorizacijos aktuose yra netinkamas ir sudaro pagrindą abejoti juose užfiksuotų duomenų patikimumu, kartu nurodė, kad ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nuteistųjų veiksmų vertinimui. Tokia teismo pozicija neatitinka nešališko teismo reikalavimo.

4.10. Ši byla yra akivaizdžiai sufabrikuota, ikiteisminio tyrimo pareigūnams padedant civilinei ieškovei. Dėl sukčiavimo rūšiuojant medieną UAB „L.“ su pareiškimu į policijos komisariatą kreipėsi 2013 m. balandžio 11 d. Pareiškime nurodoma, kad 2013 m. balandžio 10 d. nustatytas 425 kub. m medienos trūkumas per laikotarpį nuo 2012 m. iki 2013 m. balandžio 10 d., o žala sudaro 87 794 Lt. Šis pareiškimas neregistruotas. UAB „L.“ 2013 m. balandžio 11 d. pateikė civilinį ieškinį ir buvo pripažinta civiline ieškove. Tą pačią dieną buvo surašytas tarnybinis pranešimas, jame nurodyta, kad 2013 m. balandžio 11 d. gauta operatyvinė informacija, jog yra užsiimama sukčiavimu. Taigi ikiteisminis tyrimas pradedamas ne pagal UAB „L.“ pareiškimą, o pagal tarnybinį pranešimą. Nuo ikiteisminio tyrimo pradžios buvo atliekami operatyviniai veiksmai, tačiau UAB „L.“ teritorijoje tarp tinkamų gamybai priimtų rąstų nerastas nė vienas netinkamos kokybės rąstas. UAB „L.“ 2013 m. rugsėjo 3 d. pateikė pareiškimą, kad nuo 2011 m. iki 2013 m. birželio 30 d. jai padaryta žala siekia 132 522 Lt. Šis pareiškimas vėl neregistruotas. Taigi nuo ikiteisminio tyrimo pradžios iki momento, kai 2013 m. rugsėjo 4 d. policijos pareigūnai imitavo operatyvinės informacijos realizavimą sulaikydami įtariamuosius, žala UAB „L.“ padidėjo 44 728 Lt.

4.11. Bylos nagrinėjimo teisme metu civilinė ieškovė pateikė laikotarpio nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. inventorizacijos aktus. Pagal atsargų aprašą jokio medienos trūkumo 2011 m. rugsėjo 1 d., 2012 m. gruodžio 3 d., 2013 m. lapkričio 29 d. nenustatyta. Tai reiškia, kad 2013 m. balandžio 10 d. nustatytas faktinis medienos kiekio trūkumas atsirado nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2013 m. balandžio 10 d. Apeliacinės instancijos teismas nevertino ne tik šių įrodymų, tačiau ir civilinės ieškovės atstovo parodymų, kuriais 2019 m. spalio 4 d. teisiamojo posėdžio metu D. K. parodė, kad medžio trūkumas atsirado dėl žievės. Liudytojas R. R. aiškiai nurodė, kad, nustatant tūrį, pagal nutylėjimą yra vertinama, jog 10–12 procentų rąsto sudaro žievė, kuri į tūrį neįskaitoma. Vadinasi, liudytojo D. K. parodymai dėl trūkumo, nors civiliniame ieškinyje nurodoma, kad ginčo dėl medienos kiekio nėra, laikytini nepatikimais ir prieštaraujančiais bylos medžiagai.

4.12. Skundžiamame nuosprendyje gynėjų teiginiai, priešingai nei apeliantų, nevertinami. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas bylą išnagrinėjo šališkai, pažeisdamas rungtyniškumo principą.

4.13. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė klaidų dėl įrodymų turinio. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl T. B. kaltės, vadovavosi kitų asmenų prisipažinimais, tačiau ignoravo faktą, kad dėl nuolat keičiamo kaltinimo prisipažinimai ikiteisminio tyrimo metu prarado aktualumą. Nė vienas asmuo, įskaitant E. P., neprisipažino padaręs inkriminuojamą nusikalstamą veiką pagal galutinę kaltinimo versiją, t. y. dėl žalos siekimo ir padarymo neveikimu, nespaudžiant kokybės mygtukų. Apeliacinės instancijos teismas taip pažeidė in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nesuprato, kuo kaltinami išteisintieji, tačiau juos nuosprendžio 31 punkte neteisėtai įvardijo nuteistaisiais. Nagrinėjamoje byloje iš pradžių T. B. buvo kaltinamas padaręs žalą neveikimu, todėl apeliacinės instancijos teismas sujungė pradinį kaltinimą su galutiniu. Kaip teismas nustatė, tai, kad inventorizacijos aktuose nurodyti duomenys yra „netinkami“ ir kokią reikšmę šių duomenų „netinkamumas“ turi trūkumo fakto nustatymui, nuosprendyje nenurodoma. Taigi teismas pripažįsta, kad rašytinis įrodymas nepatikimas, tačiau neteisėtai tokio įrodymo prieštaravimo nevertina kaltinamųjų naudai.

4.14. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nevertino ir kitų pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių aplinkybių: byloje nėra medienos priėmimo aktų, kurių pagrindu E. P. ir T. B. priėmė medieną. Dėl visiškai neaiškių aplinkybių civilinė ieškovė ikiteisminio tyrimo metu pateikė vienu metu atspausdintus visus medienos perdavimo–priėmimo aktus, vėliau juos dar kartą atspausdino ir pateikė teismui. Kaltinamieji ir jų gynėjai atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į teismui pateiktų aktų skirtumus nuo jau byloje buvusių, o T. B. yra detaliai nurodęs medienos kiekio skirtumus tarp skirtingu laiku civilinės ieškovės spausdintų medienos priėmimo aktuose. 2018 m. spalio 5 d. protokoline nutartimi teismas įpareigojo civilinę ieškovę pateikti turimus medienos priėmimo aktų originalus pagal abu kaltinimus, tačiau šis teismo nurodymas neįvykdytas. Tai reiškia, kad civilinė ieškovė slepia nepalankius rašytinius įrodymus, byloje pateikė medienos priėmimo aktus su pakeistais medienos duomenimis ir toks jos elgesys trukdė byloje nustatyti objektyvias aplinkybes dėl padarytos žalos fakto. Tokio elgesio apeliacinės instancijos teismas niekaip neįvertino.

5. Kasaciniu skundu E. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas advokatas V. Kersnauskas prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį be pakeitimų arba perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kasatoriai skunde nurodo:

5.1. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 327 straipsnio 2 dalimi. Pagal BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktą, šis teismas turėjo priimti nutartį ir apeliacinius skundus atmesti. BPK 327 straipsnyje nurodyti nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindai, tačiau šis straipsnis neturi antros dalies, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyti pagrindai akivaizdžiai prieštarauja BPK nuostatoms. Be to, nors apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad tenkina prokurorės ir civilinės ieškovės atstovo apeliacinius skundus, tačiau šis teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje neišdėstė sprendimo dėl A. N.. Todėl darytina išvada, kad A. N. įsigaliojo pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis.

5.2. Prokurorė nepasirašė apeliacinio skundo įstatyme nustatyta tvarka, t. y. teismui elektroniniu paštu buvo pateikta apeliacinio skundo kopija. Todėl pateikto apeliacinio skundo išnagrinėjimas prieštarauja suformuotai teismų praktikai dėl teisės normų, susijusių su kasaciniam skundui keliamais reikalavimais, taikymo. BPK 313 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvus reikalavimas, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. BPK 323 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisėjo pareiga apeliacinį skundą, kuris neatitinka BPK nustatytų reikalavimų, grąžinti apeliantui nenagrinėtą. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliacinis procesas pagal prokurorės apeliacinį skundą buvo neteisėtas, nes apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 313 straipsnio 1 dalimi ir 323 straipsnio 1 dalimi, procesą pagal prokurorės apeliacinį skundą privalėjo nutraukti.

5.3. Civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovas apeliaciniu skundu prašė panaikinti pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. BPK 312 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu. Nagrinėjamoje byloje apeliacinis skundas buvo pateiktas ne dėl pareikšto civilinio ieškinio. Todėl apeliacinės instancijos teismas civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą turėjo palikti nenagrinėtą, o jį tenkindamas šiurkščiai pažeidė BPK 312 straipsnio 3 dalį.

5.4. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuodamas E. P. kaltę ir nutraukdamas baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą. Šis teismas nesilaikė BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytų reikalavimų ir kasacinės instancijos teismo formuojamos praktikos, kad asmuo kaltu pripažįstamas tik priimant apkaltinamąjį nuosprendį.

5.5. Toliau detaliai aptariami UAB „L.“ darbuotojų liudytojų N. V., V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamuosiuose posėdžiuose, taip pat R. R. ir tyrėjos I. Malinauskienės parodymai, duoti teisiamuosiuose posėdžiuose.

5.6. Būtina atsižvelgti į UAB „L.“ atstovo D. K. prieštaringus ir nenuoseklius parodymus, kuriuos jis davė nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Aiškinantis, kuo vadovaujantis ir kaip buvo skaičiuojamas UAB „L.“ priduodamos brokuotos medienos, t. y. beržo rąstų, kurie buvo išrūšiuojami kaip geri – tinkami gamybai, kiekis ir bendrovei padarytos žalos dydis, D. K. parodė, kad policija teikė duomenis, vykdė ikiteisminį tyrimą, nurodydavo, ką pateikti: kokius važtaraščius, popiermedžio kiekius, ir pagal juos būdavo apskaičiuojama žala, kad pirminis civilinis ieškinys buvo pateiktas nustačius, jog žala padaryta dėl žievės korekcijos, nes kitokių duomenų nebuvo. Atsakinėdamas į klausimus, jis nurodė, kad negali nurodyti rąsto, kuris buvo netinkamai išrūšiuotas, kad gaudavo iš policijos oficialius raštus, kuriuose buvo nurodomas kiekis, kiek buvo neteisingai priskiriama prie geresnės kokybės rąstų.

5.7. E. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme iš dalies buvo pripažinęs savo kaltę, tačiau pripažindamas tai, jog buvo sukčiaujama, gerinant bendrovei priduodamos medienos kokybę, t. y. brokuotus beržo rąstus išrūšiuojant kaip gerus – tinkamus gamybai, nurodė, kad tokio didelio broko kiekio ir tokios padarytos žalos nebuvo. Atsižvelgtina ir į tai, kad E. P. nurodytas aplinkybes patvirtino ir UAB „L.“ atstovas D. K., jis parodė, kad buvo pastebėta, jog E. P. apgaudinėjo savo partnerius, nes pasakydavo, jog broko ištaisė daugiau, nei buvo.

5.8. Visuose pakeistuose kaltinimuose paliktuose medienos priėmimo dokumentuose nurodyti išrūšiuotos brokuotos medienos kiekiai ir sumokėtos didesnės (padarytos žalos) sumos visiškai sutampa su pradiniuose kaltinimuose nurodytais medienos kiekiais ir žalos dydžio skaičiais.

5.9. Abejonių dėl pakeistų kaltinimų dėl brokuotos medienos kiekio ir UAB „L.“ padarytos turtinės žalos dydžio pagrįstumo sukelia ir kiti byloje surinkti įrodymai bei išaiškintos aplinkybės. Iš baudžiamojoje byloje esančių tiek E. P., tiek liudytojų N. V. ir V. L. parodymų matyti, kad tie beržo rąstai, kurie rūšiuotojų būdavo nepriimami dėl trūkumų, būdavo perrūšiuojami ir sunaudojami gamyboje, tačiau šie duomenys bylos medžiagoje pateikti nebuvo. Aplinkybės dėl priimamos medienos rąstų perrūšiavimo niekas neginčijo. Tai patvirtino ir UAB „L.“ atstovas D. K.. Taigi medienos tiekėjams UAB „L.“ sumokėdavo tik už dalį kokybiškų rąstų, bet ne pagal galutinį matavimą, kai atskirais atvejais perrūšiavus medieną dar būdavo randama iki 30–40 procentų gerų – tinkamų gamybai rąstų, už kuriuos bendrovė nebesumokėdavo ir šių duomenų medienos tiekėjams nebepateikdavo. Tai patvirtino ir pirmosios instancijos teisme apklaustas UAB „L.“ atstovas D. K..

5.10. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nuosprendis priimtas vadovaujantis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir civilinės ieškovės atstovo D. K. prieštaringais parodymais, parodymus vertinant tiktai tiek, kiek tai buvo reikalinga E. P. ir kitų asmenų kaltei konstatuoti. Apeliacinės instancijos teismas įrodymus vertino selektyviai ir neatsižvelgė į įrodymų visumą, jų tarpusavio ryšį. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad „nors ir sutinkama, kad neteisingų duomenų nurodymas audito inventorizacijos aktuose yra netinkamas ir sudaro pagrindą abejoti juose užfiksuotų duomenų patikimumu, visgi ši aplinkybė neturi esminės reikšmės nuteistųjų veiksmų vertinimui“, o tai parodo teismo įrodymų vertinimo šališkumą, tai laikytina esminiu BPK nuostatų pažeidimu. Byloje tinkamai neįvertinti visų liudytojų parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai, motyvuotai neaptarti esminiai prieštaravimai, rašytinės medžiagos neatitiktis byloje esantiems kitiems įrodymams, nenurodyti argumentai ir motyvai, dėl kokių priežasčių teismas dalį kaltinamųjų, liudytojų parodymų atmetė, dėl ko padarė išvadas, kurios neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ir priėmė neteisėtą nuosprendį. Apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, ignoravo daugelį rašytinių įrodymų, jų tinkamai neįvertino ir neatmetė kaip nepatikimų.

5.11. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, privalėjo imtis aktyvių veiksmų pašalindamas abejones dėl turtinės žalos fakto ir dydžio ir įvertinti, kad pirmosios instancijos teisme peržiūrėjus visus pateiktus vaizdo įrašus, priimant UAB „L.“ rąstus, netinkamas rąstų išrūšiavimas baudžiamojoje byloje esančiuose vaizdo įrašuose nebuvo užfiksuotas, nė vienas nekokybiškas beržo rąstas bendrovės teritorijoje nebuvo rastas. Šis teismas negalėjo laikytis pasyvios pozicijos ir, iškilus neaiškumų byloje, privalėjo imtis aktyvių veiksmų jiems pašalinti, juolab kad Baudžiamojo proceso kodekso normos įpareigoja ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka teismą būti aktyvų, esant reikalui atlikti įrodymų tyrimą ir siekti nustatyti byloje objektyvią tiesą. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad iš surinktų duomenų žalos dydis yra neabejotinai įrodytas, akivaizdžiai neatitinka byloje esančių duomenų, nes nei ikiteisminio tyrimo metu, nei daugkartinių inventorizacijų metu pas civilinę ieškovę nerastas nė vienas nekokybiškas rąstas, o tiriant įrodymus ir pirmosios instancijos teisme peržiūrėjus byloje pateiktus vaizdo įrašus, nebuvo nustatytas nė vienas medienos netinkamo išrūšiavimo atvejis. Nė vieno iš šių svarbių įrodymų vertinimo apeliacinės instancijos teismas neatliko ir nuosprendyje apie tai nieko nepasisakė.

5.12. Iš UAB „L.“ atstovo D. K., liudytojų R. R., N. V., V. L., I. Malinauskienės, taip pat E. P. ir T. B. parodymų dėl beržo rąstų kokybės, tyčia nespaudžiant kokybės mygtukų ir taip brokuotus beržo rąstus išrūšiuojant kaip gerus – tinkamus gamybai, galima konstatuoti, kad, siekiant išsiaiškinti, kokios kokybės rąstai buvo jų priėmimo metu, yra galimi tik du būdai: 1) reikia turėti priimamą medienos rąstą, kai tiesiogiai yra matoma priimamo medienos rąsto kokybė, arba 2) reikia turėti vaizdo medžiagą, kurioje būtų fiksuojama medienos rąsto kokybė jo priėmimo metu. Baudžiamojoje byloje nebuvo vaizdo įrašų, kuriuose būtų nustatyta, kad buvo išrūšiuojami nekokybiški rąstai kaip kokybiški, taip pat peržiūrėtuose pirmosios instancijos teisme vaizdo įrašuose nebuvo nustatyta, jog būtų išrūšiuojami nekokybiški rąstai kaip kokybiški. Ikiteisminio tyrimo metu UAB „L.“ teritorijoje nė vienas nekokybiškas rąstas nebuvo rastas, taip pat nebuvo lyginama, kiek UAB „L.“ turi brokuotos medienos. Byloje nėra absoliučiai jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kaip I. Malinauskienė nustatė nekokybiškų rąstų kiekį be įvykio vietos apžiūros, vaizdo įrašų ar atliekant kitus procesinius veiksmus byloje.

5.13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, žalai nustatyti visiškai pakanka rašytinių įrodymų, kaip važtaraščiai ar liudytojų parodymai, nors byloje nė vienas liudytojas nenurodė, kad būtų matęs, jog buvo rūšiuojama nekokybiška mediena kaip kokybiška, UAB „L.“ teritorijoje atliekant procesinius veiksmus nebuvo rasti. Civilinė ieškovė UAB „L.“, nurodydama padarytos žalos dydį, vadovavosi liudytojos I. Malinauskienės, kuri atliko ikiteisminį tyrimą, pateiktais duomenimis, kurie yra visiškai nepagrįsti ir neargumentuoti. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis liudytojos I. Malinauskienės pateiktais duomenimis dėl padarytos žalos, akivaizdžiai nesilaikė pareigos pašalinti byloje visus neaiškumus, prieštaravimus ir pan. Šis teismas įrodymus tyrė pasyviai ir nesilaikė BPK 324 straipsnio 7 dalyje nustatytos pareigos imtis aktyvių veiksmų, siekiant pašalinti byloje visus neaiškumus.

5.14. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, ignoravo faktą, kad dėl nuolat tikslinamo ir keičiamo kaltinimo prisipažinimai ikiteisminio tyrimo metu prarado aktualumą. Nė vienas asmuo kaltės nepripažino pagal prokuroro pirmosios instancijos teismui pateiktą galutinį kaltinimą, t. y. kad tyčia nespaudė kokybės mygtukų ir taip brokuoti beržo rąstai buvo išrūšiuoti kaip geri – tinkami gamybai. Taigi apeliacinės instancijos teismas, vertindamas E. P. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pagal pirminį kaltinimą, kuriame jis kaltinamas padaręs žalą, kad medienos kokybę gerino spausdamas žievės kiekio korekcijos mygtukus, rėmėsi šiuo įrodymu, tačiau visai nevertino pagal pakeistą kaltinimą duotų parodymų pirmosios instancijos teisme, todėl padarė esminį įrodymų vertinimo pažeidimą. Toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas pažeidžia BPK 20 straipsnio 5 dalį ir in dubio pro reo principą.

5.15. Apeliacinės instancijos teismas ne tik nesuprato, kuo kaltinami išteisintieji, tačiau juos nuosprendžio 31 punkte neteisėtai įvardijo kaip nuteistuosius. Nagrinėjamoje byloje iš pradžių E. P. buvo kaltinamas padaręs žalą neveikimu, todėl apeliacinės instancijos teismas sujungė pradinį kaltinimą su galutiniu. Kaip teismas nustatė, kad inventorizacijos aktuose nurodyti duomenys yra „netinkami“ ir kokią reikšmę šių duomenų „netinkamumas“ turi trūkumo fakto nustatymui, nuosprendyje nenurodoma. Taigi teismas pripažįsta, kad rašytinis įrodymas nepatikimas, tačiau neteisėtai tokio įrodymo prieštaravimo nevertina kaltinamųjų naudai.

5.16. Apeliacinės instancijos teismas neteisėtai nevertino ir kitų pirmosios instancijos teisme nustatytų faktinių aplinkybių: byloje nėra medienos priėmimo aktų, kurių pagrindu kaltinamieji E. P. ir T. B. priėmė medieną. Dėl visiškai neaiškių aplinkybių civilinė ieškovė ikiteisminio tyrimo metu pateikė vienu metu atspausdintus visus medienos perdavimo–priėmimo aktus, vėliau juos dar kartą atspausdino ir pateikė teismui. Kaltinamieji ir jų gynėjai atkreipė pirmosios instancijos teismo dėmesį į teismui pateiktų aktų skirtumus nuo jau byloje buvusių, o T. B. yra detaliai nurodęs medienos kiekių skirtumus tarp skirtingu laiku civilinės ieškovės spausdintų medienos priėmimo aktuose. 2018 m. spalio 5 d. protokoline nutartimi teismas įpareigojo civilinę ieškovę pateikti turimus medienos priėmimo aktų originalus pagal abu kaltinimus, tačiau šis teismo nurodymas neįvykdytas. Tai reiškia, kad civilinė ieškovė slepia nepalankius rašytinius įrodymus, bylai pateikė medienos priėmimo aktus su pakeistais medienos duomenimis ir toks jos elgesys trukdė byloje nustatyti objektyvias aplinkybes dėl padarytos žalos fakto. Tokio elgesio apeliacinės instancijos teismas niekaip neįvertino.

5.17. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio akivaizdu, kad apeliacinės instancijos teismas vertino įrodymus ir pasisakė tik dėl prokurorės ir civilinės ieškovės atstovo apeliaciniuose skunduose nurodytų motyvų, tačiau neatliko įrodymų viseto vertinimo, atmesdamas kaltinimą grindžiančius įrodymus kaip nepatikimus, byloje esančių abejotinų ir prieštaringų įrodymų nevertina kaltinamųjų naudai, ignoravo kitus pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, nekreipdamas dėmesio į pateiktam kaltinimui netgi prieštaraujančius įrodymus.

6. Kasaciniu skundu A. N. individualios įmonės „E.“, kuriai baudžiamoji byla nutraukta, atstovė advokatė Ž. Vašcova prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį be pakeitimų. Kasatorė skunde nurodo:

6.1. IĮ „E.“ veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties, o apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

6.2. Apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo prokuroro apeliacinį skundą, nors apeliacinis skundas nebuvo pasirašytas įstatymo nustatyta tvarka. BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas privalo būti pasirašytas. BPK 323 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisėjo pareiga skundą, neatitinkantį reikalavimų, grąžinti apeliantui nenagrinėtą. Galiojantis teisinis reglamentavimas nustato galimybę procesinius dokumentus teismui teikti elektroninių ryšių priemonėmis tik baudžiamosiose bylose, kurios vedamos elektronine forma. Baudžiamoji byla, kurioje prokuroras elektroninių ryšių priemonėmis pateikė skundą, yra vedama ne elektronine, o rašytine forma. Baudžiamojo proceso įstatymas rašytine forma vedamose bylose nenustato galimybės procesinius dokumentus teismui pateikti elektroninių ryšių priemonėmis. Taigi apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo priimti prokuroro skundo, kuris nepasirašytas rašytiniu parašu. Pažymėtina, kad skenuotas parašas negali būti prilyginamas ir kvalifikuotam elektroniniam parašui. Tuo atveju, jei teismas vertintų, kad skenuotas parašas prilyginamas kvalifikuotam elektroniniam parašui, ši aplinkybė dėl pirmiau nurodytų priežasčių vis tiek nesudarė pagrindo priimti prokuroro apeliacinį skundą ir jį nagrinėti apeliacinės instancijos teisme.

6.3. Civilinė ieškovė UAB „L.“ turėjo teisę pateikti apeliacinį skundą tik dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, tačiau jis buvo pateiktas dėl asmenų išteisinimo, prašant panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir bylą nutraukti suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Dėl nurodytų aplinkybių apeliacinis procesas vyko neteisėtai, todėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendis naikintinas ir paliktinas galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendis.

6.4. Apeliacinės instancijos teismas pripažino IĮ „E.“ kalta, nors pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl šios įmonės savininko A. N. išteisinimo nepakeitė. Taigi nors juridinio asmens baudžiamoji atsakomybė yra išvestinė iš fizinio asmens atsakomybės, tačiau apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl A. N. išteisinimo paliko nepakeistą, tačiau teismas nepagrįstai nustatė, kad A. N. IĮ „E.“ yra kalta.

6.5. Apeliacinės instancijos teismas pripažino IĮ „E.“ kalta, nors tai prieštarauja non bis in idem (dvigumo nubaudimo draudimo) principui. Kai juridinis asmuo yra individuali įmonė (neribotos atsakomybės juridinis asmuo) ir ji traukiama baudžiamojon arba kitokio pobūdžio atsakomybėn pagal atitinkamus įstatymus, jeigu juose nustatytos sankcijos savo dydžiu (griežtumu) prilygsta kriminalinėms bausmėms, juridinis asmuo ir nusikalstamą veiką padaręs fizinis asmuo (individualios įmonės savininkas) laikytini vienu ir tuo pačiu baudžiamosios atsakomybės subjektu. Todėl apeliacinės instancijos teismui nusprendus nepakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dėl A. N. išteisinimo, bet pripažinti, kad IĮ „E.“ yra kalta, buvo sukurta situacija, kai atsakomybė vis tiek tenka ir IĮ „E.“ savininkui A. N.. Pažymėtina, kad kai baudžiamojon atsakomybėn traukiamas individualios įmonės savininkas ir jo individuali įmonė, atsakomybė gali būti taikoma individualios įmonės savininkui, bet ne individualiai įmonei. Kai atsakomybė taikoma ir individualios įmonės savininkui, ir individualiai įmonei, pažeidžiamas non bis in idem principas.

6.6. Apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą nutraukė suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui, tačiau nuosprendyje vartojo formuluotes, būdingas apkaltinamajam nuosprendžiui, pripažino IĮ „E.“ kalta. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje ne kartą neteisėtai, t. y. pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principą, konstatuota, kad IĮ „E.“ ir (ar) A. N. padarė nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje, nutraukdamas bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, pavartojo formuluotes, kuriose IĮ „E.“ ir A. N. veiksmai yra įvardijami kaip nusikalstami, atitinkantys BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius, įvardija A. N. kaltinamuoju, nuosprendyje po įrodymų vertinimo aprašydamas išteisintųjų veiksmus, neapsiribojo „pagrįsto kaltinimo“ teiginiais, o kiekvienam išteisintajam taip suformulavo konkrečias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kuriose aiškiai įvardijami nusikalstami veiksmai, kaltės forma, tai leidžia manyti, jog teismas laiko išteisintuosius kaltais pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, pavyzdžiui, nuosprendžio 25, 26, 27, 28, 33, 34 punktai. Tai nesuderinama su nekaltumo prezumpcija, yra esminis BPK 44 straipsnio 6 dalies pažeidimas, kurį ištaisyti galima tik panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.

6.7. Apeliacinės instancijos teismas nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių

6.8. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, padarė esminius BPK 20 straipsnio 4, 5 dalių nuostatų pažeidimus, nes nepagrįstai suteikė išskirtinę reikšmę tik prokuroro ir civilinės ieškovės atstovo argumentams, visiškai niekaip nepasisakė, neanalizavo ir nevertino šių bylos duomenų, patvirtinančių, kad UAB „L.“ patirta žala apskaičiuota pagal tarpinius, o ne galutinius rąstų rūšiavimo duomenis, duomenų dėl E. P. galimybės rūšiuoti rąstus. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 324 straipsnio 6 dalį, nes neatliko įrodymų tyrimo, siekdamas pašalinti įrodymų prieštaravimus. Šie apeliacinės instancijos teismo padaryti pažeidimai pripažintini esminiais BPK pažeidimais, nes suvaržė nuteistojo teisę į teisingą bylos procesą, sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą.

6.9. Apeliacinės instancijos teismas nevykdė pareigos nurodyti priežastis, dėl kurių atmetė pirmosios instancijos teismo išvadą, kad civilinė ieškovė UAB „L.“ sumokėdavo tiekėjai IĮ „E.“ tik už dalį tinkamos gamybai medienos (t. y. tik už tą, kuri buvo išrūšiuota kaip tinkama tarpinio (pirmojo) rūšiavimo metu). Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas pirmosios instancijos teismo išvadą, visiškai nepasisakė ir niekaip nevertino konkretaus ir reikšmingo klausimo apie tai, kad kaltinimas netinkamu rąstų rūšiavimu buvo grindžiamas tarpinio, o ne galutinio rąstų rūšiavimo duomenimis (UAB „L.“ galutinio rūšiavimo duomenų bylai neteikė, nors juos turėjo).

6.10. Byloje nebuvo ginčo dėl to, kad tiekėjų atvežti rąstai į UAB „L.“ buvo rūšiuojami dviem etapais. Šią aplinkybę patvirtino visi apklausti UAB „L.“ darbuotojai, įskaitant jos atstovą D. K.. Bylai pateikti tik tarpinio (pirmojo) rūšiavimo duomenys. UAB „L.“ savo žinioje antro rūšiavimo duomenis kaupdavo ir šiuos duomenis turėjo. Tai patvirtino liudytojas N. V.. Liudytojai N. V. ir V. L. patvirtino, kad po antro perrūšiavimo būdavo randama dar iki 40 proc. gerų – tinkamų gamybai rąstų. Byloje nebuvo ginčo, kad UAB „L.“ tiekėjams sumokėjo pagal tarpinio, o ne galutinio rūšiavimo duomenis. Apeliacinės instancijos teismas niekaip nemotyvavo, kodėl nusprendė panaikinti pirmosios instancijos teismo išvadą, kad UAB „L.“ sumokėjo tiekėjams tik už dalį tinkamos gamybai medienos, ir nemotyvavo, kodėl žalos dydį nusprendė vertinti (suskaičiuoti) pagal tarpinius, o ne galutinius rąstų išrūšiavimo duomenis, kuriuose buvo fiksuotas gerų – tinkamų gamybai rąstų kiekis.

6.11. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendį grindė aplinkybe, kad nusikalstamą veiką padarė, t. y. atvežtą brokuotą medieną išrūšiavo kaip gerą – tinkamą gamybai, rūšiuotojas E. P.. Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadą dėl nusikalstamą veiką padariusio subjekto, visiškai niekaip nepasisakė dėl IĮ „E.“ atstovės iškelto argumento, kad byloje nėra duomenų, kurie pagrįstų, kad pagal IĮ „E.“ medienos priėmimo aktus rąstus rūšiavo būtent E. P., ir taip pat niekaip nepasisakė dėl dokumentais pagrįstų argumentų, kad byloje yra duomenys apie tai, jog E. P. negalėjo rūšiuoti medienos pagal konkrečius važtaraščius. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl subjekto, galimai neteisingai priėmusio medieną, taip pat niekaip motyvuotai nepasisakė ir dėl UAB „L.“ atstovo D. K. paaiškinimo, kad nėra galimybių nustatyti, kas konkretų krovinį rūšiavo, ir ikiteisminį tyrimą atlikusios tyrėjos I. Malinauskienės patvirtinimo, kad niekas negali pasakyti, kas konkrečiu metu atliko pagerinimus. Apeliacinės instancijos teismui nevertinus šių reikšmingų duomenų, teismo išvada dėl to, kad E. P. rūšiavo rąstus pagal jam inkriminuojamus medienos priėmimo aktus, padaryta pažeidžiant įrodymų vertinimo taisykles.

6.12. Apeliacinės instancijos teismas padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog vienintelis būdas nustatyti pagerintos brokuotos medienos kiekį (ir nustatyti, ar už rąstus buvo permokėta) yra vaizdo įrašuose esantys duomenys. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje tik deklaratyviai išvardijo duomenis, abstrakčiai nurodė, kad duomenys sutampa, tačiau nesusiejo šių atskirai išvardytų duomenų nei logiškai, nei chronologiškai, tai sukelia akivaizdžias abejones dėl išvados pagrįstumo ir logiškumo. Byloje yra šimtai ar tūkstančiai skirtingų tiekėjų medienos priėmimo aktų, kelios dešimtys SMS, taip pat elektroninių laiškų ir t. t. Iš nuosprendyje pavienių, be nurodytų sąsajų išvardytų duomenų nėra aišku, kada ir kokios kokybės rąstai buvo pristatyti į UAB „L.“.

6.13. Apeliacinės instancijos teismas nenurodė, kokiu pagrindu jis atmetė ir nevertino nuoseklių liudytojo R. R. parodymų apie tai, kad realią atvežtų rąstų kokybę galima nustatyti išimtinai tik iš vaizdo įrašų. UAB „L.“ atstovas D. K. taip pat patvirtino, kad norint nustatyti, ar teisingai priimtas (išrūšiuotas) medienos rąstas, galima tik turint priimtų medienos rąstų vaizdo įrašus. Apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles ne tik neanalizuodamas pirmiau nurodytų bylai išspręsti reikšmingų duomenų, bet taip pat nukrypo ir nuo principo in dubio pro reo.

7. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Daiva Skorupskaitė Lisauskienė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:

7.1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmams 2023 m. rugpjūčio 11 d. prokurorės pasirašytas ir elektroninėmis priemonėmis (elektroniniu paštu) išsiųstas apeliacinis skundas. Apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismas priėmė ir perdavė nagrinėti apeliaciniam teismui. BPK 313 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Šie įstatymo reikalavimai nebuvo pažeisti. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2023 m. lapkričio 7 d. posėdyje pagal išteisintųjų gynėjų advokatų prašymą nagrinėjo aplinkybes, ar prokurorės pateiktas skundas laikytinas tinkamai pasirašytu. Teismo posėdžio metu buvo išspręstas klausimas dėl prokurorės paduoto apeliacinio skundo ir teismas pagrįstai pripažino, kad skundas pasirašytas tinkamai, todėl byla nagrinėta pagrįstai.

7.2. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 17–33 punktuose išsamiai išanalizuoti įrodymai, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas. Teismas įvertino išteisintųjų parodymus, juos gretino ir lygino su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, dokumentais ir liudytojų parodymais ir padarė pagrįstas išvadas, kad išteisinamasis nuosprendis yra nepagrįstas byloje surinktų ir teisme išnagrinėtų įrodymų visuma. Teismo įvertintų įrodymų analizė išsamiai išdėstyta nuosprendžio 25 punkte. Šis teismas, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, taip pat išsamiai analizavo visas aplinkybes: kaip ir kieno veiksmais buvo padaryta žala UAB „L.“ už prastą, brokuotą medieną, už kurią bendrovė permokėdavo medienos pardavėjams. Taigi civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovo apeliacinis skundas dėl civilinio ieškinio nagrinėtas pagrįstai. Nenustačius, dėl kieno veiksmų atsirado žala, negalima pripažinti teisės į civilinio ieškinio patenkinimą.

7.3. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 35 punkte nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamojon atsakomybėn traukiamas juridinis asmuo ar fizinis asmuo, veikęs juridinio asmens, veikusio individualiai, vardu. Taigi IĮ „E.“ ir A. N. baudžiamojon atsakomybėn buvo traukiami pagrįstai, vadovaujantis BK nuostatomis dėl juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės. Teismas taip pat pasisakė, kad, nutraukus bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties, jokia bausmė IĮ „E.“ neskiriama, todėl teisėjų kolegija neįžvelgė non bis in idem pažeidimo. Su tokia teisėjų kolegijos nuomone sutiktina.

7.4. Nors apeliacinės instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, nurodė ne tą BPK 326 straipsnio dalį (nurodė 1 dalį, o turėjo nurodyti 2 dalį), tačiau nurodydamas nuosprendžio panaikinimo ir bylos nutraukimo pagrindus vadovavosi BPK 327 straipsnio 2 dalimi (2022 m. gegužės 24 d. įstatymo redakcija), tad šis rašymo apsirikimas neturi įtakos priimto nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje – 33–34 punktuose konstatavo, kad A. N. veiksmuose nustatyti visi būtini inkriminuotos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kad A. N. baudžiamoji byla nutraukiama suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tai laikytina baudžiamojo proceso pažeidimu, tačiau neesminiu, nes nuteistojo procesinės teisės nebuvo suvaržytos, tai nesukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylos ir priimti nuosprendžio. Be to, kasacinio skundo dėl A. N. priimto nuosprendžio nėra, todėl kasacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 382 straipsnio 6 dalimi, gali pakeisti teismo nuosprendį ar nutartį.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

8. T. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato G. Dabkevičiaus, E. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato V. Kersnausko, A. N. IĮ „E.“, kuriai baudžiamoji byla nutraukta, atstovės advokatės Ž. Vašcovos kasaciniai skundai atmestini.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

9. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Tai reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-7-107/2013, 2K-7-88/2014, 2K-148-719/2020, 2K-75-511/2022, 2K-58-719/2023). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019, 2K-43-489/2020, 2K-143-788/2022). Kartu pažymėtina, kad kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Taigi tai reiškia, kad formalus nesutikimas su nepalankiais teismų sprendimais, dėstant įstatymų nuostatas, cituojant teismų praktiką, pateikiant savą įrodymų interpretavimą ir savaip nustatant veikos faktines aplinkybes, nėra vienas iš apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų, juo labiau grindžiamas teisiniais argumentais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-200-697/2023, 2K-149-648/2023, 2K-4-594/2024, 2K-1-813/2025).

10. Kasacinės instancijos teismas nėra trečioji instancija, atliekanti įrodymų tyrimą ir jų vertinimą, nustatanti veikos faktines aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-1-813/2025). Didžioji dauguma kasaciniuose skunduose keliamų klausimų yra grindžiami ne teisiniais argumentais, o nesutikimu su apeliacinės instancijos teismo padarytomis išvadomis, pateikiant savą įrodymų interpretavimą, netinkamą susiklosčiusios situacijos vertinimą. Prie tokių keliamų klausimų priskirtini teiginiai, susiję su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio apimtimi, kurios BPK neapibrėžia; deklaratyvūs ir niekuo negrindžiami teiginiai apie pažeistą teisę į nešališką bei teisingą teismą; deklaratyvūs teiginiai apie apeliacinės instancijos teismo pareigą atlikti įrodymų tyrimą, nepaisant to, kad nė vienas apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose dalyvavęs asmuo to neprašė; teiginiai, kad visiškai nebuvo atsižvelgta į gynybos dėstomus argumentus, nepaisant to, kad teismas reagavo ir pasisakė dėl baigiamųjų kalbų metu iškeltų gynybos teiginių; teiginiai apie liudytojo D. K. parodymų nepatikimumą; teiginiai, kuriais kasatoriai liudytojo R. R. parodymams suteikia išskirtinę reikšmę; teiginiai, kuriais pateikiamas byloje apklaustų liudytojų parodymų vertinimas, pateikiant savą poziciją, kaip jie turėjo būti įvertinami; kiti teiginiai, kuriais yra nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl to, kad asmenys buvo pagrįstai kaltinami padarę nusikalstamą veiką. Nenagrinėtini ir argumentai, susiję su neva civilinės ieškovės slepiamais dokumentais, su neva akivaizdžiai sufabrikuota byla, nes nagrinėjamoje byloje nėra ir negali būti tikrinamas tariamo bylos klastojimo faktas.

11. Sutiktina, kad apeliacinės instancijos teismas, priėmęs nuosprendį vadovaudamasis BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 327 straipsnio 2 dalimi, vietoj BPK 326 straipsnio 2 dalies netiksliai nurodė BPK 326 straipsnio 1 dalį. Tačiau E. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjas advokatas V. Kersnauskas nenurodo jokių teisinių argumentų, grindžiančių, kodėl šiuo konkrečiu atveju tai lėmė esminį BPK nuostatų pažeidimą. Be to, kasatoriai neteisūs nurodydami, kad BPK 327 straipsnyje nėra įtvirtintos 2 dalies. Atitinkamai šis teiginys nenagrinėtinas.

12. Paliekamas nenagrinėtas ir A. N. IĮ „E.“ atstovės advokatės kasacinio skundo argumentas dėl non bis in idem principo pažeidimo. Kasatorė fizinį asmenį A. N. tapatina su privačiu juridiniu asmeniu A. N. IĮ „E.“. Aiškiai netinkamas įstatymo nuostatos aiškinimas nėra laikytinas teisiniu argumentu. BK 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad niekas negali būti baudžiamas už tą pačią nusikalstamą veiką antrą kartą. BPK 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas asmeniui, kuriam įsiteisėjo teismo nuosprendis dėl to paties kaltinimo arba teismo nutartis ar prokuroro nutarimas nutraukti procesą tuo pačiu pagrindu. Tai reiškia, kad principas non bis in idem reiškia, jog tas pats asmuo negali būti persekiojamas ir baudžiamas. Tačiau ši nuostata jokiu būdu nėra taikoma fiziniam ir juridiniam asmeniui, nepaisant juridinio asmens – individualios įmonės – specifikos, pasižyminčios tuo, kad individuali įmonė yra neribotos civilinės atsakomybės privatusis juridinis asmuo (Lietuvos Respublikos individualių įmonių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Civilinė atsakomybė jokiu būdu nėra ir negali būti tapatinama bei sulyginama su baudžiamąja atsakomybe.

13. Nors kasaciniai skundai buvo priimti, tai nereiškia, kad visi juose nurodomi argumentai pagrindžia BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą ir turi būti nagrinėjami kasacinės instancijos teisme. Atsižvelgdama į pirmiau išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija šioje byloje nagrinės kasacinių skundų argumentus dėl BPK 313 straipsnio 1 dalies pažeidimų, t. y. ar prokurorės apeliacinis skundas buvo pasirašytas įstatyme nustatyta tvarka, dėl to, ar šis teismas, išnagrinėjęs civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą, nepažeidė BPK 312 straipsnio 3 dalies, dėl to, ar apeliacinės instancijos teismas nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų, vertindamas įrodymus, ar šis teismas nepažeidė nekaltumo prezumpcijos principo, vertindamas baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų veiksmų atitiktį nusikalstamos veikos sudėčiai.

Dėl BPK 312 straipsnio 3 dalies ir 313 straipsnio 1 dalies pažeidimų

14. Visi trys kasatoriai kasaciniuose skunduose nesutinka, kad prokuratūros apeliacinis skundas buvo tinkamai pasirašytas, todėl, jų vertinimu, apeliacinės instancijos teismas jį privalėjo palikti nenagrinėtą. Taip pat, jų vertinimu, civilinės ieškovės atstovo apeliacinis skundas turėjo būti paliktas nenagrinėtas, nes juo buvo prašoma panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutrauktina suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Su šiais kasatorių teiginiais nesutiktina.

15. BPK 313 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas dėl neįsiteisėjusio teismo nuosprendžio turi būti rašytinis ir apelianto pasirašytas. Tai reiškia, kad surašytas apeliacinis skundas turi būti pasirašytas arba pasirašant ranka, arba kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba kasatoriaus tapatybė turi būti patvirtinta kitomis priemonėmis, pavyzdžiui, naudojantis elektronine bankininkyste ir pan. Apeliacinio skundo pasirašymo reikalavimas kyla iš siekio identifikuoti, kad apeliaciniu skundu yra išreiškiama konkretaus asmens valia, kad niekam nekiltų abejonių dėl šį procesinį dokumentą pateikiančio asmens tapatybės.

16. Byloje nustatyta, dėl to ginčo nekyla, kad Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4-ojo skyriaus prokurorės Linos Urbonienės 2023 m. rugpjūčio 11 d. apeliacinis skundas yra originalaus dokumento skaitmeninė kopija, t. y. pasirašytas ranka, nuskenuotas ir atsiųstas elektroniniu būdu (48 t., b. l. 11–53), jo originalumą tvirtina pridedami registracijos duomenys. Kartu su apeliaciniu skundu yra pridėtas tos pačios dienos dokumentas, kuriame nurodyti registracijos duomenys, dokumento informacija. Šiame dokumente nurodyta, kad apeliacinis skundas yra pasirašytas prokurorės L. Urbonienės (48 t., b. l. 54). Šis apeliacinis skundas buvo priimtas Vilniaus regiono apylinkės teismo teisėjo 2023 m. rugpjūčio 14 d. rezoliucija (48 t., b. l. 12) ir kartu su baudžiamąja byla perduotas Vilniaus apygardos teismui (48 t., b. l. 73–74). Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas, patikrinęs apeliacinį skundą, nenustatė, kad jis neatitinka keliamų reikalavimų, ir paskyrė pranešėją (48 t., b. l. 79). Paskirta pranešėja iki teismo posėdžio taip pat tokių aplinkybių nenustatė. Be kita ko, matyti ir tai, kad A. N. IĮ „E.“ atstovė advokatė Ž. Vaščova 2023 m. lapkričio 6 d. elektroniniu paštu pateiktame atsiliepime į prokuratūros apeliacinį skundą, kurį, beje, pateikė nepasirašytą jokiu būdu, klausimo dėl netinkamai pasirašyto apeliacinio skundo nekėlė (48 t., b. l. 116–123).

17. Klausimą dėl galimai netinkamai pasirašyto prokuratūros apeliacinio skundo 2023 m. lapkričio 7 d. teismo posėdžio metu iškėlė A. N. gynėjas advokatas Atas Molis (49 t., b. l. 85). Šį klausimą to paties teismo posėdžio metu teisėjų kolegija išsprendė, išklausiusi posėdyje dalyvavusios prokurorės ir kitų asmenų nuomones. Prokurorė teismui pateikė ranka pasirašyto apeliacinio skundo originalą, šį teismas pridėjo prie bylos. Prokuratūros apeliacinio skundo originalas byloje yra (49 t., b. l. 1–83). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad nekyla jokių abejonių dėl apeliacinio skundo autentiškumo. Išsprendus šį klausimą, jo daugiau procese nekėlė niekas, išskyrus A. N. gynėją advokatą A. Molį ir A. N., kurie prašė prokuratūros apeliacinį skundą palikti nenagrinėtą.

18. Nagrinėjamu atveju prokurorė parengė apeliacinį skundą, jį pasirašė ranka, jis buvo nuskenuotas (sukurtas PDF formatu), įkeltas į prokuratūros vidinę sistemą, užregistruotas (jam suteiktas registracijos numeris, nurodytas pasirašęs asmuo ir kt. duomenys), t. y. buvo sukurta originalaus dokumento skaitmeninė kopija, kurios originalumą patvirtina pridėti dokumento registracijos duomenys, ir elektroninio ryšio priemonėmis pateiktas pirmosios instancijos teismui. Nei apeliacinio skundo priėmimo klausimą sprendusiai pirmosios instancijos teismo teisėjai, nei apeliacinės instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkui, nei pranešėjai nekilo abejonių dėl pateikto skundo autentiškumo ir jį surašiusio asmens tapatybės. Kaip minėta, net A. N. IĮ „E.“ atstovei advokatei Ž. Vaščovai, kuri šį klausimą kelia kasaciniame skunde, apeliacinio skundo originalumas abejonių nesukėlė. Be kita ko, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į gynybos išsakytas abejones, pridėjo apeliacinio skundo originalą, kurį į pirmąjį teismo posėdį prokurorė atsinešė.

19. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad apeliacinis skundas buvo pasirašytas, todėl jį išnagrinėjęs apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 313 straipsnio 1 dalies.

20. Atsakant į kasatorių argumentus dėl civilinės ieškovės atstovo apeliacinio skundo išnagrinėjimo apeliacine tvarka, pažymėtina, kad BPK 312 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog civilinis ieškovas, civilinis atsakovas ir jų atstovai turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu.

21. BPK 312 straipsnio 3 dalies nuostata, kad civilinis ieškovas ir jo atstovas turi teisę paduoti apeliacinius skundus dėl nuosprendžio dalies, kuri yra susijusi su civiliniu ieškiniu, neturi būti suprantama (aiškinama) siaurai, kad civilinis ieškovas gali ginčyti nuosprendžio dalį tik dėl ieškinio dydžio, su ieškiniu susijusius įrodymus ar pan. Civilinio ieškinio dydis (padaryta žala (nuostoliai)) yra tik viena iš civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygų. Kitos atsakomybės sąlygos yra neteisėta (baudžiamojoje byloje – nusikalstama) veika, priežastinis ryšys tarp veikos ir atsiradusios žalos, kaltė. Visos šios sąlygos yra civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pagrindas. Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Iš to išplaukia, kad civilinis ieškovas apeliaciniu skundu gali ginčyti teismo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio pagrindo ir dalyko, tačiau civilinio ieškovo apeliacinio skundo ribas apibrėžia jo procesinis statusas baudžiamajame procese ir įstatymo leidėjo valia nustatyta teisių ir pareigų visuma (pavyzdžiui, civilinis ieškovas gali ginčyti kaltininko išteisinimą, tačiau tiek, kiek tai susiję su civiliniu ieškiniu) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy02Ni02NDgvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-66-648/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-66-648/2018">2K-7-66-648/2018</a>).

22. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas, priėmęs išteisinamąjį nuosprendį tuo pagrindu, kad nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, civilinės ieškovės UAB „L.“ civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą. Civilinės ieškovės UAB „L.“ atstovas advokatas Linas Kuprusevičius apeliaciniu skundu prašė panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir nuosprendžiu nutraukti bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Taigi apeliaciniu skundu buvo siekiama konstatuoti, kad išteisinti asmenys iš tiesų pagrįstai buvo kaltinami padarę nusikalstamą veiką, t. y. kad egzistuoja pirmiau nurodytos civilinės (deliktinės) atsakomybės sąlygos. Tai akcentavo ir apeliantas. Skunde išdėstyti argumentai neabejotinai yra susiję su civilinio ieškinio pagrindo įrodinėjimu. Todėl civilinės ieškovės atstovo apeliacinis skundas atitiko BPK 312 straipsnio 3 dalį ir buvo nagrinėtinas apeliacine tvarka.

23. Taigi apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės ieškovės atstovo apeliacinį skundą, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimo, nekaltumo prezumpcijos principo ir iš jo kylančio in dubio pro reo principo laikymosi

24. Kasatoriai teigia, kad, vertinant įrodymus, buvo padarytas esminis BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimas, taip pat pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas, nes buvo konstatuotas asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, kaltumas. Šie teiginiai nepagrįsti.

25. Esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados darytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus daryta klaidų dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalių reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017, 2K-73-495/2022, 2K-200-697/2023, 2K-65-976/2025).???

26. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje surinktų įrodymų visetą ir jais grįsdamas aplinkybes, kad išteisinti asmenys pagrįstai buvo kaltinami nusikalstamos veikos padarymu, kad UAB „L.“ buvo padaryta turtinė žala, t. y. nustatydamas nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarinius, iš esmės laikėsi įstatyme įtvirtintų įrodinėjimo taisyklių. Teismas savo išvadas ir vertinimą pateikė nuosprendžio 13–44 punktuose, atsakydamas į esminius tiek prokurorės ir civilinės ieškovės atstovo apeliaciniuose skunduose keltus klausimus, tiek į baigiamųjų kalbų metu išsakytus gynybos argumentus.

26.1. Šis teismas nuosprendžio 17–25, 34–40 punktuose didelį dėmesį skyrė tiek fizinių asmenų, tiek juridinių asmenų atstovų duotų parodymų teisiamuosiuose posėdžiuose ir ikiteisminio tyrimo metu analizei, sugretinimui ir vertinimui, liudytojų parodymų ir byloje esančių rašytinių dokumentų analizei, jų gretinimui su asmenų parodymais ir vertinimui.

26.2. Nuosprendžio 26–33 punktuose teismas motyvuotai nurodė, kad padaryta turtinė žala gali būti grindžiama ne konkrečiu vienu įrodymų šaltiniu, t. y. vaizdo įrašais, kuriuos akcentuoja kasatoriai, o jų įrodymų visetu – liudytojų parodymais ir byloje esančiais rašytiniais dokumentais. Teismas nurodė, kaip buvo nustatytas UAB „L.“ padarytos turtinės žalos faktas bei dydis, ir šią išvadą motyvavo.

27. Kasacinės instancijos teismas nenustatė, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, būtų padaręs BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, juolab kad toks pažeidimas būtų esminis. Todėl, iš esmės pritardamas apeliacinės instancijos teismo argumentams, jų nekartoja. Byloje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei tai padarė pirmosios instancijos teismas (kaip nustatyta skundžiamo nuosprendžio 17 punkte), vertino byloje surinktų įrodymų visetą, gretindamas juos tarpusavyje, o ne selektyviai.

28. BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 (įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės) ir 2 (įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus) punktuose nurodytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, duomenys apie suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. BPK 331 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu pirmosios instancijos teismo nuosprendis panaikinamas ir byla nutraukiama dėl to, jog suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje taip pat turi būti nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, kad kaltinamasis pagrįstai buvo kaltinamas nusikalstamos veikos padarymu.

29. Tai reiškia, kad nuosprendžiu, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, asmenų kaltė nėra konstatuojama, tačiau turi būti nustatyta, kad asmenys pagrįstai buvo kaltinami. Be kita ko, kasatoriai savo teiginius grindžia neaktualia (2005–2010 m.) kasacinės instancijos teismo praktika, nepaisydami vėlesnių Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo ir plenarinės sesijos išaiškinimų, kad, suėjus baudžiamosios atsakomybės (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo) senaties terminams, baudžiamasis procesas gali būti nutrauktas tik tuo atveju, kai BPK reglamentuota tvarka yra nustatyta, jog asmuo pagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką. Tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis (Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. nutarimas, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03NDYvMjAxNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-746/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-746/2016">2K-P-31-746/2016</a>).

30. Teismas, nutraukdamas baudžiamąją bylą dėl apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties termino suėjimo, turi pasakyti, kad kaltinamasis buvo kaltinamas pagrįstai, bet kartu garantuoti, kad asmuo nebūtų apibūdinamas kaip kaltas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTgyLTQ4OS8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-182-489/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-182-489/2018">2K-182-489/2018</a>).

31. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis pirmiau nurodytų BPK nuostatų ir teismų praktikoje suformuluotų taisyklių, nuosprendžio 33 ir 40 punktuose tinkamai konstatavo, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys pagrįstai buvo kaltinami padarę jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką. Nustatęs, kad asmenys buvo kaltinami pagrįstai, apeliacinės instancijos teismas neturėjo pagrindo palikti galioti pirmosios instancijos teismo priimtą išteisinamąjį nuosprendį.

32. Sutiktina, kad skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išteisintieji kelis kartus įvardyti kaltinamaisiais (pavyzdžiui, 26, 32, 33 punktai), kartą – nuteistaisiais (31 punktas), be to, 34 punkte nurodyta, kad „<...> šiuo nuosprendžiu A. P., E. K. ir A. N. pripažįstami kaltais padarius jiems inkriminuotą BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką“. Tokie teismo teiginiai laikytini nuosprendžio motyvavimo trūkumu, nederančiais su nekaltumo prezumpcijos principu. Tačiau jie savaime nereiškia esminių BPK nuostatų pažeidimų, dėl kurių reikėtų naikinti teismo baigiamąjį aktą. Ši išvada darytina atsižvelgiant ir į tai, kad šis teismas 40 punkte aiškiai nurodė, jog byloje negali būti nei priimtas apkaltinamasis nuosprendis, nei sprendžiamas kaltumo klausimas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad A. N. IĮ „E.“ atstovė advokatė kasaciniame skunde asmenį, kuriam byla nutraukta, įvardija nuteistuoju, ne kartą klaidinančiai nurodo, jog A. N. IĮ „E.“ pripažinta kalta.

33. BPK 44 straipsnio 6 dalyje yra nurodyta, kad visos abejonės ir (ar) neaiškumai dėl nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens kaltės ar kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai, kurių, išnaudojus visas proceso veiksmų galimybes, neįmanoma pašalinti baudžiamojo proceso metu, vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai.

34. Byloje nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu, nes baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai turi būti aiškinamos tik tos abejonės, kurių nepavyksta pašalinti bylos nagrinėjimo rungtyniškame procese metu, naudojantis BPK nustatytomis duomenų rinkimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109-628/2022, 2K-199-719/2022, 2K-43-594/2023, 2K-83-719/2024, 2K-110-628/2024). Kadangi neliko nepašalintų abejonių, kliudančių priimti nuosprendį, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, o ne palikti galioti išteisinamąjį nuosprendį, nebuvo pagrindo vadovautis in dubio pro reo principu ir jį taikyti.

35. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą ir juolab kad jis būtų buvęs esminis, kad pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą ir iš jo kylantį in dubio pro reo principą.

Dėl apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinės dalies

36. Teisėjų kolegija, susipažinusi su skundžiamu apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu, nustatė, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodytas sprendimas dėl proceso baigties A. N.. Šis BPK 307 straipsnio 5 dalies 2 punkto pažeidimas, kaip nustatyta iš bylos medžiagos ir teismų informacinės sistemos LITEKO, nebuvo ištaisytas ir nuosprendžio vykdymo stadijoje.

37. BPK 326 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyta, kad, išnagrinėjęs bylą teismo posėdyje, dėl apskųsto nuosprendžio apeliacinės instancijos teismas priima nuosprendį panaikinti nuosprendį ir nutraukti bylą BPK 327 straipsnio 2 punkte nustatytais pagrindais. BPK 327 straipsnio 2 punkte nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Be kita ko, BPK 331 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendis surašomas laikantis BPK XXIII skyriaus pagrindinių nuostatų. BPK 307 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad nuosprendžio, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, rezoliucinėje dalyje nurodomas sprendimas nutraukti baudžiamąją bylą, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas.

38. Nagrinėjamoje byloje buvo paduoti du – prokurorės ir civilinės ieškovės atstovo – apeliaciniai skundai išteisintųjų, įskaitant A. N., ir išteisintų juridinių asmenų padėtį bloginančiais pagrindais, prašant panaikinti išteisinamąjį nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – penkiems fiziniams asmenims ir trims juridiniams asmenims nutraukti baudžiamąją bylą, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

39. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios (65 lapas) ir rezoliucinės dalių matyti, kad abu apeliaciniai skundai tenkinami. Iš aprašomosios nuosprendžio dalies (pavyzdžiui, 13, 33 punktų) akivaizdžiai matyti, kad, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, A. N. pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu buvo nepagrįstai išteisintas. Tai reiškia, kad išteisinamasis nuosprendis panaikintinas ir A. N., priimant naują nuosprendį – nutraukiant baudžiamąją bylą suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta: „Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendžio dalį dėl E. P., T. B., E. K., A. P., juridinių asmenų UAB „V“ ir A. N. IĮ „E.“ išteisinimo panaikinti“, o „Kitoje dalyje palikti galioti Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų 2023 m. liepos 24 d. nuosprendį“.

40. Taigi rezoliucinėje dalyje, kaip nurodyta kasacinės instancijos teismo nutarties įžanginėje dalyje, netinkamai buvo išspręstas proceso baigties klausimas UAB „E.“, šį rašymo apsirikimą apeliacinės instancijos teismas ištaisė nuosprendžio vykdymo stadijoje. O klausimas dėl proceso baigties A. N. apskritai nebuvo išspręstas, teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į nuosprendžio aprašomąją dalį, akivaizdžiai dėl neatidumo.

41. Visais atvejais teismo sprendimo aprašomosios dalies išvados turi atitikti rezoliucinę dalį, šios dalies formuluotės turi būti aiškios ir tikslios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-24/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-24/2010">2K-24/2010</a>). Visais atvejais apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo rezoliucinė dalis turi būti formuluojama taip, kad nekiltų jokių neaiškumų vykdant ją ir nepakeistą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNTEvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-51/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-51/2010">2K-51/2010</a>).

42. Tačiau susiklosčiusi situacija negali būti laikoma rašymo apsirikimu, nes yra padarytas BPK 307 straipsnio 5 dalies 2 punkto pažeidimas. Šis pažeidimas, atsižvelgiant į pirmiau išdėstytus motyvus, nelaikytinas esminiu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad A. N. buvo ginamas profesionalaus teisininko – advokato, kuris neabejotinai suvokė ir paaiškino klientui priimto nuosprendžio turinį. Todėl nėra pagrindo manyti, kad, ištaisius apeliacinės instancijos teismo padarytą pažeidimą, apie kurį užsimena ir kasatoriai, ir prokurorė atsiliepime, ir pakeitus nuosprendžio rezoliucinę dalį, bus pažeistos A. N. procesinės teisės. Be kita ko, baudžiamasis procesas nagrinėjamoje byloje trunka ilgą laiko tarpą, todėl šioje konkrečioje situacijoje bylos grąžinimas apeliacinės instancijos teismui sudarytų prielaidas pažeisti asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta, teisę į proceso operatyvumą.

43. Atitinkamai, atsižvelgiant į išdėstytų aplinkybių visetą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis yra keičiamas, rezoliucinėje dalyje papildomai nurodant, kad A. N. baudžiamoji byla nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo

44. A. N. IĮ „E.“, kuriai baudžiamoji byla nutraukta, atstovė advokatė Ž. Vašcova pateikė prašymą priteisti A. N. IĮ „E.“, kurią įvardija išteisintąja, išlaidų advokato paslaugoms už kasacinio skundo parengimą atlyginimą.

45. BPK 106 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Kaip ne kartą minėta, A. N. IĮ „E.“ baudžiamoji byla nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui. Šis apeliacinės instancijos teismo nuosprendis, o ne pirmosios instancijos teismo išteisinamasis nuosprendis, paliekamas galioti. Atitinkamai nėra teisinio pagrindo tenkinti šį prašymą.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 ir 6 punktais,

n u t a r i a :

Atmesti T. B., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, gynėjo advokato Gintaro Dabkevičiaus, E. P., kuriam baudžiamoji byla nutraukta, ir jo gynėjo advokato Valdo Kersnausko, A. N. individualios įmonės „E.“, kuriai baudžiamoji byla nutraukta, atstovės advokatės Žanos Vašcovos kasacinius skundus.

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio rezoliucinę dalį, papildomai nurodant, kad A. N. baudžiamoji byla nutraukiama, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kitą Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugsėjo 6 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Atmesti A. N. individualios įmonės „E.“, kuriai baudžiamoji byla nutraukta, atstovės advokatės Žanos Vašcovos prašymą priteisti A. N. individualiai įmonei „E.“ patirtų išlaidų advokato paslaugoms už kasacinio skundo parengimą atlyginimą.

Teisėjai Alvydas Pikelis

Alenas Piesliakas

Artūras Ridikas