Baudžiamoji byla Nr. 2K-72-594/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-0-00286-2022-4
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.23.2.2.2; 2.1.7.1; 2.1.7.5; 2.2.4.3; 2.8.9.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimos Ažubalytės (kolegijos pirmininkė), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Albino Antanaičio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir nuteistosios A. K. kasacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendžio, kuriuo buvo pripažinti kaltais ir nuteisti:
T. K. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį vienuolikos metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo 2021 m. sausio 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė;
A. K. – pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, dvejų metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neišvykti iš gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Taip pat skundžiama Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartis, kuria nuteistosios A. K. ir nuteistojo T. K. gynėjo advokato Roberto Skėrio apeliaciniai skundai atmesti.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. T. K. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo: 2022 m. birželio mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir būdu, tačiau ne vėliau nei 2022 m. birželio 24 d., susitarė su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu vykdytoju narkotines medžiagas – didelį kiekį heroino, kurio masė milteliuose 20,7758 g, supakuotas viename pakete, perduoti A. K. atgabenti į Marijampolės pataisos namus, o A. K. nurodė minėtą paketą atvežti į Marijampolės pataisos namus ir ilgalaikio pasimatymo metu perduoti jam, dėl to ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. birželio 24 d. 22.38 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas vykdytojas narkotines medžiagas – didelį kiekį heroino, kurio masė milteliuose 20,7758 g gryno heroino, atgabeno ir paliko daugiabučio namo rūsyje esančioje bendro naudojimo spintelėje, po to A. K. paketą su narkotinėmis medžiagomis – dideliu kiekiu heroino, kurio masė milteliuose 20,7758 g, paėmė, nunešė į rakinamą rūsį ir jo (T. K.) nurodymu įdėjo į juodą plastikinį maišą, kuriame taip pat buvo laikomos atskiruose paketuose supakuotos narkotinės medžiagos – kokainas, kurio masė milteliuose iš viso – 8,5219 g, ir neteisėtai laikė rakinamame rūsyje, tačiau į Marijampolės pataisos namus nenugabeno ir jam (T. K.) neperdavė, kadangi 2022 m. birželio 25 d. apie 18.10 val. atliekant kratą rakinamame rūsyje paketą su narkotinėmis medžiagomis – dideliu kiekiu heroino, kurio masė milteliuose 20,7758 g, ir narkotines medžiagas – kokainą, kurio masė iš viso – 8,5219 g, paėmė Kalėjimų departamento pareigūnai.
2. A. K. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nuteista už tai, kad, vykdydama nusikalstamos veikos organizatoriaus T. K. parengtą nusikalstamos veikos planą ir jo vadovaujama, neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2022 m. birželio 24 d., 22.38 val. pokalbių programėle „Messenger“ gaudama nurodymus iš nusikalstamos veikos organizatoriaus T. K., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui neteisėtai įgijus narkotinių medžiagų – didelį kiekį heroino, kurio masė milteliuose yra 20,7758 g gryno heroino, supakuotų viename pakete, padėjo rakinamame rūsyje, ten įdėjusi į juodą plastikinį maišą, kuriame taip pat buvo laikomos atskiruose paketuose supakuotos narkotinės medžiagos – kokainas, kurio masė iš viso – 8,5219 g, neteisėtai laikė turėdama tikslą perduoti Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam T. K., tačiau 2022 m. birželio 25 d. apie 18.10 val. kratos metu rūsyje paketą su narkotinėmis medžiagomis – dideliu kiekiu heroino, kurio masė milteliuose 20,7758 g, kartu su juodu plastikiniu maišu, kuriame buvo laikomos atskiruose paketuose supakuotos narkotinės medžiagos – kokainas, kurio masė iš viso – 8,5219 g, savanoriškai perdavė Kalėjimų departamento pareigūnams.
II. Kasacinių skundų ir atsiliepimo į juos argumentai
3. Kasaciniu skundu nuteistojo T. K. gynėjas advokatas G. Danėlius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje padaryti esminiai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 4, 5 dalių, 219 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai ir netinkamai pritaikytas įstatymas, nes kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje veika kvalifikuota ne pagal tą BK 260 straipsnio dalį, pagal kurią veika turėtų būti kvalifikuojama.
3.2. Tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant nuteistiesiems T. K. ir A. K. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, nurodyta, kad T. K. organizavo nusikalstamą veiką – neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimą, laikymą ir gabenimą ir šiai nusikalstamai veikai vadovavo, o A. K. neteisėtai laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų. Tačiau baudžiamoji atsakomybė BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyta už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, o baudžiamoji atsakomybė už neteisėtą disponavimą dideliu kiekiu narkotinių medžiagų nustatyta BK 260 straipsnio 2 dalyje.
3.3. Apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies trūkumas nelaikytinas tik formaliu trūkumu (nutarties 23 punktas). Tačiau šis teismas, nesant prokuroro apeliacinio skundo, nekeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendžio. Kaltinime nurodant, kad nuteistieji neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nors faktiškai nuteistųjų disponuotas narkotinių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu ir veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, t. y. pagal kitą BK 260 straipsnio dalį, nei suponuojama pagal nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą, buvo pažeistos BPK 219 straipsnio 3 dalies ir BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatos ir netinkamai pritaikytas įstatymas, todėl nuteistųjų veika turėjo būti kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.
3.4. Teismai neįvykdė pareigos patikrinti faktinį ir teisinį kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo pagrindą. 2022 m. birželio 25 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodyta, kad pareigūnai disponuoja žvalgybine informacija, kad A. K. ilgalaikio pasimatymo su T. K. metu turi jam perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Bylos duomenys (pareigūnų parodymai) ir faktas, kad pareigūnai dar iki nuteistajai A. K. atvykstant turėjo duomenų, jog ši galimai atveš narkotinių medžiagų ir perduos jas nuteistajam T. K., patvirtina, kad šioje byloje buvo naudotas kriminalinės žvalgybos rinkimo būdas ar būdai. Tačiau nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo vertinti, taip padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimai, ir tai sukliudė priimti pagrįstą ir teisėtą sprendimą.
3.5. Pirmosios instancijos teismas rėmėsi duomenimis, kuriuos pripažino neteisėtais. Dėl pažeistos nuteistosios A. K. teisės į gynybą pirmosios instancijos teismas nusprendė nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 25 d. duotais parodymais. Tačiau nuosprendyje, vertinant nuteistosios A. K. byloje duotus parodymus, nurodoma ir tai, kad atvykusi į pasimatymą A. K. siuntinio T. K. neatvežė, nes, kaip ji pati nurodė, įtarė, kokios medžiagos yra tame siuntinyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio citatos patvirtina, kad nuosprendyje remtasi būtent A. K. 2022 m. birželio 25 d. parodymais, taip pažeidžiant BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalis. Iš ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme duotų nuteistosios A. K. parodymų matyti, kad tik 2022 m. birželio 25 d. apklausoje A. K. nurodė, jog suvokė, kad į rūsį jai nežinomas asmuo atvežė ir ten paliko paketą su galimai narkotinėmis medžiagomis. 2022 m. gruodžio 12 d. apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, apklausos pirmosios instancijos teisme metu A. K. nurodė iki vykimo į Marijampolės pataisos namus nesuvokusi, jog aptariamame siuntinyje yra būtent narkotinės medžiagos.
3.6. Be to, pastarosios apklausos teiginiai apie nuteistosios A. K. supratimą dėl rūsyje paliktos siuntos turinio bendraujant su pareigūnais Marijampolės pataisos namuose, jog „iš pokalbio detalių ji suprato, kad kalba gali eiti apie tą patį siuntinį, kurį turėjo perduoti M., tuo metu kilo įtarimas ir dėl to, kad visgi siuntinyje galėjo būti ne maisto papildai, o narkotinės medžiagos“, „tuo metu momentu ji pradėjo galvoti, gal tikrai T. taip slidžiai viską sugalvojo, kad ji atveš telefonus“, patvirtina, kad aplinkybę, jog rūsyje paliktame siuntinyje yra galimai narkotinės medžiagos, nuteistoji A. K. suvokė tik pokalbio su pareigūnais metu ir tik po to, kai pareigūnai pokalbio metu jai nurodė, jog jei ji siuntos su narkotinėmis medžiagomis neatsivežė į Marijampolės pataisos namus, tą siuntą ji turi turėti namuose. Šiuos nuteistosios A. K. parodymus patvirtina ir liudytojo M. S. pirmosios instancijos teisme duoti parodymai, jog jis „nusprendė nueit į kratos vietą ir papildomai paklausti, ar A. K. neturi narkotinių medžiagų“, pirmosios instancijos teisme duoti R. S. parodymai, jog „jie jai užsiminė, kad turi duomenų apie narkotines medžiagas“.
3.7. Apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje nurodė, kad, nesant ginčo dėl šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismas neturi teisėto pagrindo vertinti 2022 m. birželio 25 d. A. K. parodymų kitaip, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Taip apeliacinės instancijos teismas neįgyvendino Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodomos apeliacinės instancijos teismo paskirties – užtikrinti, kad įstatymo nustatyta tvarka būtų patikrintas pirmosios instancijos teismo priimtų sprendimų (nuosprendžių ar nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas.
3.8. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo nuosprendyje ir apeliacinės instancijos teismo nutartyje nuteistųjų T. K. ir A. K. suvokimas, jog siuntinyje yra narkotinės medžiagos, grindžiamas iš esmės tik įrodymais, gautais padarius esminius BPK pažeidimus, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių tiesioginės tyčios egzistavimą nuteistųjų veiksmuose. Esminiai BPK pažeidimai sukliudė teismui visapusiškai išnagrinėti bylą ir pažeidė nuteistųjų teises, ir dėl jų buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – BK 260 straipsnio 3 dalis.
4. Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. spalio 23 d. nuosprendį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 5 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti. Kasatorė skunde nurodo:
4.1. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį A. K., kaip vieną iš argumentų nurodė, jog „A. K. parodė, kad ji <...> siuntinio T. K. neatvežė, nes, kaip ji pati nurodė, įtarė, kokios medžiagos yra tame siuntinyje“. Taip teismas vadovavosi A. K. parodymais, duotais 2022 m. birželio 25 d. apklausos metu, kuriuos šis teismas pripažino neleistinu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas, patvirtindamas tokį pirmosios instancijos teismo argumentą kaip teisėtą ir pagrįstą, kartu prieštarauja paties savo vertinimams, kad nėra pagrindo vadovautis A. K. parodymais, duotais 2022 m. birželio 25 d. apklausos metu. Apklausta 2022 m. gruodžio 12 d. ikiteisminio tyrimo metu, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose A. K. nurodė, kad iki vykimo į Marijampolės pataisos namus ji nesuvokė ir nežinojo, jog siuntinyje yra narkotinės medžiagos. Šiuos nuteistosios parodymus patvirtina ir M. S. bei R. S. parodymai.
4.2. Apeliacinės instancijos teismas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas pažeidė ir spręsdamas klausimą, ar pareigūnų pokalbis su nuteistąja A. K. Marijampolės pataisos namų kratų kambaryje laikytinas faktine įtariamosios apklausa. Teismas pateikė prieštaringus argumentus, kad atviri prisipažinimai arba asmens neformalių pokalbių su pareigūnais įrašai, kurie buvo gauti pažeidžiant draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėjamu atveju „pasikalbėjimas“ ar „pokalbis“ su kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnais prieštarauja BPK 80 straipsnio 1 punkte įtvirtintoms teisėms į teisingą procesą. Tokie įrodymai prieštarauja ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje įtvirtintam principui – draudimui versti duoti parodymus prieš save.
4.3. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nepagrįstai nurodoma, kad šioje byloje ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliekami jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai. Tai, kad buvo atliekami kriminalinės žvalgybos veiksmai, patvirtina byloje esantys kriminalinę žvalgybą atlikusių pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei jų parodymai. Jeigu nagrinėjant baudžiamąją bylą kyla pagrįstų abejonių dėl faktinio pagrindo atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus, nagrinėjantis bylą teismas turi imtis priemonių patikrinti, ar buvo faktinis pagrindas, t. y. informacija ne apie bet kokią, o apie įstatyme nurodytą nusikalstamą veiką ar veikas. Tačiau nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, nei apeliacinės instancijos teismo nutartyje faktinis ir teisinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus nebuvo vertinti, todėl padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimai.
4.4. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-7-107/2013). Nagrinėjamu atveju nuteistųjų suvokimas, jog siuntinyje yra narkotinės medžiagos, grindžiamas iš esmės tik įrodymais, gautais padarius esminius BPK pažeidimus, nesant objektyvių duomenų, patvirtinančių tiesioginės tyčios egzistavimą T. K. ir A. K. veiksmuose. Bylą nagrinėję teismai nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į A. K. ir T. K. parodymus, tai patvirtina faktiškai įvykusias aplinkybes, jog būtent T. K. buvo iniciatorius ir nurodė A. K. neimti ir nevežti nežinomo turinio paketo.
4.5. Tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, tiek kaltinamajame akte nurodant, kad nuteistieji A. K. ir T. K. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nors faktiškai nuteistųjų disponuotas narkotinių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu ir veika kvalifikuotina pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo padaryti esminiai BPK 219 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai, nes kaltinamajame akte ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje veika kvalifikuota ne pagal tą BK 260 straipsnio dalį.
5. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras T. Uldukis atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinius skundus nurodo:
5.1. Nuteistojo T. K. gynėjo advokato G. Danėliaus ir nuteistosios A. K. kasaciniai skundai juose nurodytais motyvais turėtų būti atmesti, kadangi yra nepagrįsti.
5.2. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad T. K. ir A. K. buvo nuteisti už tai, kad neteisėtai disponavo narkotine medžiaga – heroinu, kurio gryno masė milteliuose 20,7758 g, ir kokainu, kurio gryno masė – 8,5219 g. Labai dideliu heroino kiekiu laikoma daugiau kaip 10 g šios medžiagos. Taigi nuteistieji disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, todėl jų nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Tačiau kaltinamajame akte buvo suklysta, nurodant, kad jie disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Šis trūkumas nelaikytinas esminiu BPK pažeidimu. Nuteistųjų veikos išdėstytos aiškiai: nurodytas konkretus narkotinių medžiagų kiekis, baudžiamasis įstatymas, pagal kurį kvalifikuotos nuteistųjų veikos. Nuteistieji pareiškė, kad kaltinimas jiems aiškus, kaltinimo esmę jie suprato. T. K. ir A. K. naudojosi teisine pagalba, aktyviai gynėsi nuo pateiktų kaltinimų.
5.3. Šioje byloje nebuvo atliekami Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nurodyti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Nuteistųjų kaltė grindžiama tik BPK nustatyta tvarka gautais ir patikrintais tokiais įrodymais. Tai patvirtina ir baudžiamojoje byloje esantis Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos vyr. tyrėjo A. K. 2022 m. lapkričio 16 d. tarnybinis pranešimas, jame nurodyta, kad Kriminalinės žvalgybos skyrius neturi kriminalinės žvalgybos informacijos apie asmenis, organizavusius šią nusikalstamą veiką ar kitais neteisėtais veiksmais prie jos prisidėjusius.
5.4. Klausimas dėl teismo rėmimosi nuteistosios A. K. 2022 m. birželio 25 d. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nebuvo keliamas nuteistųjų apeliaciniuose skunduose ir kartu nebuvo nagrinėjamas apeliaciniame procese. Be to, teismų sprendimų turinys patvirtina tai, kad, priešingai nei nurodo kasatoriai, teismai nesivadovavo A. K. ikiteisminio tyrimo duotais parodymais. Nuteistųjų kaltė buvo grindžiama išimtinai liudytojų pareigūnų M. S., R. S., I. K., R. B., D. L. parodymais, kratos bei apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis.
5.5. Šioje baudžiamojoje byloje teismai nekonstatavo, kad paaiškinimus dėl rūsyje laikomų narkotinių medžiagų, pinigų namie pareigūnams A. K. būtų davusi dėl neleistino pareigūnų elgesio su ja, susijusio su jos laisvių suvaržymu, neteisėtu spaudimu ar gąsdinimu, kadangi pareigūnai, atlikdami įprastus turimos informacijos aplinkybių aiškinimosi veiksmus, iš pačios A. K., jai prisipažįstant, nuoširdžiai pasakojant, sužinojo aplinkybes apie narkotinių medžiagų ir pinigų perdavimą, laikymą rūsyje ir jų gabenimą į pataisos namus. Todėl šioje situacijoje A. K. duoti paaiškinimai pareigūnams ir pareigūnų M. S., R. S., R. B., I. K. duoti parodymai laikytini patikimais įrodymais ir teismai pagrįstai jais vadovavosi.
5.6. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai aplinkybę, kad nuteistieji žinojo ir suprato, jog disponuoja būtent narkotinėmis medžiagomis, kokiu kiekiu šių medžiagų neteisėtai disponuoja, grindė byloje surinktais duomenimis – liudytojų parodymais, kratos bei apžiūrų protokolais, specialistų išvadomis. Pažymėtina, kad nuteistųjų A. K. ir T. K. parodymai, duoti teisme, buvo paneigti kitais byloje teismų aptartais įrodymais.
5.7. Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad labai didelis kiekis – 20,7758 g narkotinės medžiagos heroino kito asmens – T. K. nurodymu konspiratyviai buvo atgabentas ir paliktas daugiabučio namo rūsyje esančioje bendro naudojimo spintelėje, tam tikslui A. K. atrakino rūsio duris, t. y. buvo atlikti parengiamieji narkotinių medžiagų įgijimo – laikymo veiksmai. Vėliau, suvokdama paketo turinį, A. K. jį nunešė į rūsį, ten išėmusi iš paketo narkotines medžiagas, laikydama savo rankose, įdėjo į plastikinį juodą maišą, kuriame buvo narkotinėms medžiagoms sverti skirtos svarstyklės ir kitos narkotinės medžiagos – kokainas. Narkotinių medžiagų kvapas buvo maskuojamas kitų medžiagų kvapais. Nuteistieji bendravo laikydamiesi konspiracijos, naudodamiesi internetinėmis programėlėmis. Pasirinktas narkotinių medžiagų gabenimo, įgijimo ir laikymo būdas, jas paslepiant, rodo tiek T. K., tiek ir A. K. akivaizdų ketinimą įgyti, laikyti šias medžiagas, siekiant, kad jas A. K. išplatintų T. K., atliekančiam bausmę. Todėl, esant tokioms nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, darytina išvada, kad nuteistųjų T. K. ir A. K. veikoje yra nustatyti visi – tiek objektyvieji, tiek ir subjektyvieji – nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nuteistojo T. K. gynėjo advokato G. Danėliaus ir nuteistosios A. K. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
7. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjc0LTc4OC8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-274-788/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-274-788/2019">2K-274-788/2019</a>, 2K-59-628/2025).
8. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pateiktuose kasaciniuose skunduose, be kita ko, yra ginčijamos ir žemesnės instancijos teismų išvados dėl byloje nustatytų aplinkybių įrodytumo bei byloje esančių įrodymų pakankamumo. Tai daroma akcentuojant atskirus bylos įrodymus, lyginant juos tarpusavyje, dėstant kitokį įrodymų vertinimą, nei nustatyta kasacine tvarka skundžiamuose procesiniuose sprendimuose, taip ginčijant byloje teismų nustatytas aplinkybes. Tokio pobūdžio argumentai, paremti nesutikimu su teismų nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir atliktu įrodymų vertinimu, nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 376 straipsnio 1 dalyje ir 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų
9. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad byloje buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių pažeidimai. Šie pažeidimai iš esmės argumentuojami tuo, kad teismai savo sprendimuose išvadas grindė duomenimis, kurie negalėjo būti pripažinti teisėtais būdais gautais įrodymais. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi nuteistosios A. K. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos pripažino neleistinais dėl pažeistos nuteistosios teisės į gynybą. Šie kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.
10. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų patikimumas – tai vertinimo metu nustatoma savybė, reiškianti, kad duomenys atitinka tikrovę. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDUtNjI4LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-45-628/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-45-628/2024">2K-45-628/2024</a>, 2K-61-594/2024). Taigi, bylą nagrinėjančio teismo kompetencija yra nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, ar byloje surinktų įrodymų pakanka išvadai, kad inkriminuojama nusikalstama veika (ne)turi baudžiamajame įstatyme nustatytus nusikalstamos veikos sudėties požymius.
11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyse dėl BPK 20 straipsnio nuostatų taikymo yra nurodyta, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenustato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjk1LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-295/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-295/2013">2K-295/2013</a>, 2K-7-57-648/2021). Be kita ko, viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų yra ta, jog turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjMtNjk3LzIwMTk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-23-697/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-23-697/2019">2K-23-697/2019</a>, 2K-7-57-648/2021). Esminiu BPK 20 straipsnio nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, atitinkantys BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-145-495/2021, 2K-113-697/2022, 2K-93-387/2023, 2K-217-719/2023, 2K-259-697/2024, 2K-36-387/2025 ir kt.). Teisėjų kolegija tokio pobūdžio pažeidimų šioje byloje nenustatė.
12. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, išvados dėl T. K. ir A. K. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, yra pagrįstos pačių nuteistųjų T. K. ir A. K. parodymų dalimi, pareigūnų M. S., R. S., I. K., R. B., D. L. parodymais, kratos ir apžiūrų protokolais, specialisto išvadomis. Skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstyti pirmiau nurodytų įrodymų vertinimo motyvai, padarytos įrodymais pagrįstos išvados, nurodant, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie įrodymai patvirtina, kad nuteistieji padarė jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktai). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą pagal nuteistosios A. K. ir nuteistojo T. K. gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinius skundus, dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, pateikė argumentuotas išvadas dėl apeliacinių skundų ir motyvus, paaiškinančius, kodėl pirmosios instancijos teismo padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos (BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalys, nutarties 13–22 punktai).
13. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio (3–5 nuosprendžio lapai) matyti, kad jame aprašomi A. K. teisme duoti parodymai, o nuosprendžio 14 lape nurodoma, kad teismas, priimdamas nuosprendį, dėl pažeistos teisės į gynybą nesivadovauja ikiteisminio tyrimo metu A. K. duotais parodymais, kuriuose ji savo kaltę pripažino iš dalies. Pažymėtina, kad nuteistoji, apklausiama teisiamojo posėdžio metu, be kita ko, taip pat parodė, kad jai kilo įtarimas; ji nusprendė nevežti siuntinio į pataisos namus, kadangi nežinojo, kas ten yra: „gal suvyniotas trotilas, vaistai, vitaminai, narkotikai“ (5 t., b. l. 17). Taigi, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, skundžiamo nuosprendžio turinys nepatvirtina kasatorių nurodomų teiginių, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą dėl nuteistųjų kaltės padarius jiems inkriminuojamas nusikalstamas veikas, rėmėsi ir A. K. ikiteisminio tyrimo metu 2022 m. birželio 25 d. duotais parodymais. Analogiška išvada darytina ir įvertinus apeliacinės instancijos teismo nutarties turinį.
14. Nuteistosios A. K. kasaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl draudimo versti duoti parodymus prieš save pažeidimo.
14.1. Draudimo versti duoti parodymus prieš save principas yra įtvirtintas Konstitucijos 31 straipsnio 3 dalyje, BPK 80 straipsnio 1 punkte ir yra viena iš teisės į teisingą procesą garantijų. Teisė tylėti ir neduoti parodymų prieš save taip pat yra viena iš teisingo proceso, garantuojamo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos, prielaidų ir garantijų. Kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą konstatuota, kad faktiškai sulaikyto ar faktiškai įtariamo padarius nusikaltimą asmens parodymai, be kita ko, ir,,atviri prisipažinimai“ arba tokio asmens,,neformalių pokalbių“ su pareigūnais metu gauti duomenys, kurie buvo gauti pažeidus draudimą versti duoti parodymus prieš save, nepripažįstami įrodymais ir jais negalima remtis priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Vertimas duoti parodymus neretai yra susijęs su asmens, įtariamo padarius nusikalstamą veiką, faktiniu sulaikymu ir apklausa, šių veiksmų tinkamai proceso metu neįforminant, taip pažeidžiant BPK 140, 187, 188 straipsnių, nustatančių įtariamojo sulaikymo ir apklausos taisykles, reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-350/2013, 2K-233-788/2016, 2K-120-976/2019, 2K-6-976/2022).
14.2. Nepaisant to, teisės tylėti ir teisės į gynėją pažeidimas paprastai nenustatomas tais atvejais, kai asmuo tam tikrą vėliau baudžiamajame procese prieš jį panaudojamą informaciją pareigūnams pateikia savanoriškai, nebūdamas sulaikytas, kitaip reikšmingai nesuvaržant jo veiksmų laisvės ir netaikant spaudimo, pareigūnams ne siekiant neformaliuoju būdu išgauti iš asmens jį potencialiai kaltinančios informacijos, o tiesiog atliekant įprastus pirminius veiksmus įvykio vietoje (pvz., 2019 m. sausio 22 d. sprendimas dėl priimtinumo byloje Sršen prieš Kroatiją, peticijos Nr. 30305/13). Kasacinės instancijos teismo praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, kad pirminių klausimų uždavimas situacijoje, kai asmuo sulaikomas nusikaltimo vietoje, pats savaime paprastai nepripažįstamas neleistina neformalia faktine įtariamo asmens apklausa. Vertinant, ar toks pareigūnų bendravimas su asmeniu nepažeidė draudimo versti duoti parodymus prieš save, kiekvienu konkrečiu atveju svarbu išsamiai išanalizuoti visą susidariusią situaciją, klausimų pobūdį, bendravimo trukmę ir apimtį, pareigūnų elgesį sulaikymo metu ir kitus kiekvienoje konkrečioje situacijoje reikšmingus veiksnius. Svarbu nustatyti ir tai, ar asmuo nebuvo kokiu nors būdu verčiamas duoti parodymų, ar nebuvo klaidinamas dėl savo teisinės padėties ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-170-628/2022, 2K-221-976/2023, 2K-237-976/2024).
14.3. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistosios apžiūros atlikimo ir po jos vykusių pokalbių tarp A. K. ir pareigūnų aplinkybes, detaliai nurodęs vykusių pokalbių aplinkybes, nustatė, kad, paaiškėjus įtarimo pagrindui, jokios asmens faktinės apklausos, nefiksuojant jų rezultatų procesiniame dokumente, nebuvo atliekamos, ir padarė motyvuotas išvadas, kad pirmosios instancijos teismas įrodymų leistinumo vertinimo taisyklių nepažeidė (nutarties 17–18 punktai). Atitinkamai nenustatė jokių aplinkybių, rodančių, kad buvo daromas neteisėtas poveikis ar kitoks neteisėtas spaudimas, kad nuteistoji buvo vienaip ar kitaip verčiama duoti save ar kitą asmenį kaltinančius parodymus. Taigi, bylą nagrinėję teismai pagrįstai rėmėsi pareigūnų parodymais apie tas aplinkybes, kurias jie matė ir girdėjo vykdydami savo tarnybines funkcijas ir vėliau dalyvaudami atliekant procesinius veiksmus. Byloje nustatyta, kad paaiškėjus, jog nuteistoji A. K. galimai padarė nusikalstamą veiką (disponavo narkotinėmis medžiagomis), jai buvo įteiktas pranešimas apie įtarimą, buvo atliekami procesiniai tyrimo veiksmai, šių veiksmų rezultatai buvo fiksuojami BPK nustatyta tvarka ir jokių faktinių apklausų, jų nefiksuojant, nebuvo vykdoma.
15. Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, nuteistųjų kaltė padarius jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką pagrįsta leistinų, išsamiai ir nešališkai įvertintų įrodymų visuma, šie įrodymai atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus ir nekelia jokių abejonių. Taigi, bylą nagrinėjusių teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus.
Dėl pareigos patikrinti faktinį ir teisinį kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo pagrindą
16. Kasaciniuose skunduose teigiama, kad bylą nagrinėję teismai neanalizavo, ar taikant kriminalinės žvalgybos veiksmus gauta informacija byloje buvo panaudota nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, t. y. teismai neįvykdė pareigos patikrinti faktinį ir teisinį kriminalinės žvalgybos informacijos gavimo pagrindą.
17. Nusikalstamos veikos požymiai gali būti nustatyti ir atliekant kriminalinę žvalgybą. Pagal Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo (toliau – ir KŽĮ) 4 straipsnio 2 punktą, vienas iš kriminalinės žvalgybos uždavinių yra nusikalstamų veikų išaiškinimas, taip pat rengiančių, darančių ar padariusių nusikalstamas veikas asmenų nustatymas. KŽĮ 19 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija gali būti naudojama, be kita ko, kriminalinės žvalgybos uždaviniams įgyvendinti. Kai kriminalinės žvalgybos informacija panaudojama baudžiamajame procese, jos panaudojimo tvarką nustato generalinis prokuroras (KŽĮ 19 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2012 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. I-383 patvirtintų Rekomendacijų dėl Kriminalinės žvalgybos įstatymo, Baudžiamojo proceso kodekso normų taikymo ir kriminalinės žvalgybos informacijos panaudojimo baudžiamajame procese 17 punkte nurodyta, kad kriminalinės žvalgybos informacija baudžiamajame procese gali būti panaudojama, be kita ko, ir priimant sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka (17.1 papunktis), ir kaip duomenys, patvirtinantys arba paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (17.3 papunktis).
18. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, tuo atveju, jei kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, teismas, nagrinėjantis bylą, privalo patikrinti šių duomenų leistinumą, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, taip pat ar tyrimo veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos ir ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xNzgvMjAxMg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-178/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-178/2012">2K-P-178/2012</a>, 2K-P-94-895/2015, 2K-7-8-788/2018, 2K-7-1-788/2024, 2K-7-119-719/2024). Tuo tarpu tais atvejais, kai kaltinimas duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus, negrindžiamas, o tokių veiksmų rezultatai yra tik pagrindas pradėti ikiteisminį tyrimą, teismui paprastai nekyla pareiga tikrinti atlikto kriminalinės žvalgybos tyrimo faktinio ir teisinio pagrindo, nes visi duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, surenkami BPK nustatytais proceso veiksmais, kurių teisiniai ir faktiniai pagrindai nurodyti BPK ir kurių atlikimo teisėtumas tikrinamas BPK nustatyta tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUyLTY4OS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-152-689/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-152-689/2020">2K-152-689/2020</a>, 2K-77-1073/2020, 2K-100-628/2021, 2K-235-511/2022, 2K-64-387/2023 ir kt.).
19. Vertinant pirmiau išdėstytus kasacinių skundų argumentus pažymėtina, kad tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, tiek apeliacinės instancijos teismo nutartyje nuteistųjų T. K. ir A. K. kaltė grindžiama tik BPK nustatyta tvarka gautais ir patikrintais įrodymais – nuteistųjų ir liudytojų parodymais, kratos bei apžiūrų protokolais, specialisto išvadomis, kurie išsamiai aprašyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Bylos medžiaga ir kasatorių pateikiami argumentai patvirtina, kad šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tarnybinio pranešimo dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagrindu, šiame pranešime, be kita ko, nurodyta, jog Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai disponuoja žvalgybine informacija, kad A. K. ilgalaikio pasimatymo su T. K. metu turi perduoti narkotines ar psichotropines medžiagas. Analogiškos aplinkybės užfiksuotos ir kasatorių cituojamuose pareigūnų, apklaustų kaip liudytojų, parodymuose.
20. Kaip jau minėta, iš bylos medžiagos matyti, jog jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai, kurių teisinį ir faktinį pagrindą būtų turėję tikrinti teismai, dėl nuteistųjų nebuvo atliekami. Nagrinėjamoje byloje kriminalinės žvalgybos pareigūnų turėta tam tikra informacija apie galimą narkotinių medžiagų gabenimą į pataisos namus kartu su A. K. savanoriškai nurodytomis aplinkybėmis apie Klaipėdoje daugiabučio namo rūsyje paliktą paketą buvo tik vada pradėti ikiteisminį tyrimą, dėl to aptariamas reikalavimas patikrinti teisinį (ir faktinį) kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo pagrindą netaikytinas.
Dėl kaltinamajam aktui ir nuosprendžio turiniui keliamų reikalavimų ir BK 260 straipsnio 3 dalies taikymo
21. Kasatoriai skunduose teigia, kad tiek kaltinamajame akte, tiek pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, nurodant, kad A. K. ir T. K. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, nors faktiškai nuteistųjų disponuotas narkotinių medžiagų kiekis laikytinas labai dideliu ir veika kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, buvo padaryti esminiai BPK 219 straipsnio 3 dalies, 305 straipsnio 1 dalies pažeidimai ir netinkamai pritaikytas įstatymas, kadangi pagal pateiktą nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą veika kvalifikuota ne pagal tą BK 260 straipsnio dalį.
22. BPK 219 straipsnio 3 punktas nustato, kad kaltinamajame akte nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, kaltinamasis aktas pripažįstamas neatitinkančiu BPK 219 straipsnio reikalavimų, kai BPK 219 straipsnio 3 punkte nustatytos aplinkybės jame nenurodytos arba nurodytos netiksliai, nekonkrečiai ir šie trūkumai trukdo teismui nagrinėti bylą, ir (ar) dėl to suvaržoma kaltinamojo teisė į gynybą, be to, šių trūkumų negalima ištaisyti nagrinėjant bylą teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTYxLTUxMS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-161-511/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-161-511/2016">2K-161-511/2016</a>, 2K-183-693/2016, 2K-297-222/2016, 2K-242-719/2022, 2K-154-697/2023 ir kt.).
23. BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkte, nustatančiame reikalavimus apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai, nurodyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t. y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. Teismas turi glaustai ir tiksliai išdėstyti nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, nurodyti veikos apimtį, nusikalstamos veikos stadiją, aplinkybes, apibūdinančias konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius, kitus nusikalstamai veikai kvalifikuoti ir bausmei parinkti reikšmingus faktus ir aplinkybes. Kaip ir kaltinamajame akte, nuosprendyje nenurodžius (neatskleidus) nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, pažeidžiama asmens, kaltinamo padarius tokią veiką, teisė į gynybą, nes tampa neaišku, kokių faktinių aplinkybių buvimas yra įrodytas, todėl toks baudžiamojo proceso pažeidimas laikytinas esminiu, suvaržančiu kaltinamojo teises į gynybą (BPK 44 straipsnio 7, 8 dalys) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjg0LzIwMTQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-284/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-284/2014">2K-284/2014</a>, 2K-242-495/2019, 2K-174-511/2020, 2K-59-628/2025).
24. Viena iš pagrindinių baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra ta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jei jo padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo nurodytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį (BK 2 straipsnio 4 dalis), todėl teismui tenka pareiga nuosprendyje, be kita ko, nustatyti ir jame nurodyti visas faktines aplinkybes, būtinas tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį sudarančių požymių buvimą ar nebuvimą. Taigi, nusikalstamos veikos aprašymą kaltinamajame akte ir apkaltinamajame nuosprendyje lemia baudžiamajame įstatyme nurodyti ir konkrečioje situacijoje taikomi nusikalstamos veikos sudėties požymiai bei pirmiau aptarti BPK reikalavimai procesiniam dokumentui.
25. Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad BK 260 straipsnio 1–3 dalyse nurodytas nusikalstamas veikas apibūdinantys veikos požymiai yra analogiški. BK 260 straipsnio 1–2 dalis sieja ir bendras subjektyviosios pusės požymis – tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, o veikos kvalifikavimą nulemia ir šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis. Tuo tarpu??pagal BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją motyvas ir tikslas nėra būtinieji šios veikos požymiai; kaltininko nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nulemia tik šios veikos dalykas – narkotinių ar psichotropinių medžiagų labai didelis kiekis.?????Būtent pagal nusikaltimo dalyko požymį – kiekį – yra diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė. Minėtų medžiagų kiekis nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose pateiktose lentelėse nurodytus atitinkamų medžiagų kiekius. Tai yra objektyvusis kriterijus, kuris apibrėžia, kokie atitinkamų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiai laikytini nedideliu, dideliu ir labai dideliu???, atitinkamai lemia ir veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 1, 2 ar 3 dalį.
26. Šioje byloje, vadovaujantis pirmiau minėtomis Rekomendacijomis, nustatytas labai didelis narkotinių medžiagų disponavimo kiekis (labai didelis kiekis – 20,7758 g gryno heroino – buvo rastas kratos metu); to neginčija ir kasatoriai. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamajame akte, aprašant nuteistiesiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo faktines aplinkybes, nurodyta, jog pastarieji neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų. Pirmosios instancijos teismas nuteistuosius pripažino kaltais pagal BK 260 straipsnio 3 dalį už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, tačiau nusikalstamos veikos dalyko požymio aprašymo neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, savo iniciatyva nustatė aptariamą klaidą, tačiau nusprendė, kad nebuvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Teisėjų kolegija pritaria šiai išvadai, o remiantis kasacinių skundų argumentais daryti priešingą išvadą nėra pagrindo.
27. Nagrinėjamu aspektu svarbu tai, kad pagal pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytą pripažintų įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą nuteistiesiems faktiškai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, o būtent konkretus narkotinių medžiagų kiekis, išreikštas gramais, atitinka labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Kaltinime nurodytas ir teisingas baudžiamasis įstatymas (jo dalis), pagal kurį kvalifikuotos nuteistųjų veikos. Dėl šių priežasčių kasatorių ginčijamas nusikalstamos veikos dalyko požymio aprašymas, klaidingai nurodant „didelio kiekio“ vietoj „labai didelio kiekio“ požymį, savaime negalėjo nulemti baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos, veiką kvalifikuojant pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Kaip minėta, pagal teismų nustatytą nusikalstamos veikos aplinkybių aprašymą veika kvalifikuota pagal tą BK straipsnio dalį, pagal kurią tai reikėjo daryti.
28. Pripažintina, kad nors toks nuosprendyje pateiktas nusikalstamos veikos aprašymas yra ydingas, tai nelaikytina esminiu BPK pažeidimu, kadangi šiuo atveju aptariamas nuosprendžio trūkumas nesudaro pagrindo konstatuoti, kad buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamųjų teisės ar tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies yra aiškios nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, veikos apimtis, taip pat ir aplinkybės, apibūdinančios konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nuosprendyje iš esmės nurodė visas pripažintas įrodytomis faktines aplinkybes, būtinas tam, kad būtų galima konstatuoti BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymio buvimą. Pabrėžtina ir tai, kad, vykstant teisminiam bylos nagrinėjimui, proceso dalyvių iniciatyva nebuvo keliamas klausimas dėl kaltinamojo akto trūkumų, todėl galima spręsti, kad pateiktas kaltinimas buvo suprantamas. Iš šių aplinkybių spręstina, kad aptariamas apkaltinamojo nuosprendžio surašymas iš esmės atitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punkto reikalavimus, kadangi, kaip minėta, nesutrukdė teismams nagrinėti bylos ir nesuvaržė kaltinamųjų teisės gintis nuo pateiktų kaltinimų.
29. Apibendrindama tai, kas pirmiau išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nenustatyta pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir apeliacinės instancijos teismo nutarties panaikinimo ir pakeitimo BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, todėl kasaciniai skundai atmetami.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Nuteistojo T. K. gynėjo advokato Giedriaus Danėliaus ir nuteistosios A. K. kasacinius skundus atmesti.
Teisėjai Rima Ažubalytė
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
Albinas Antanaitis
