Baudžiamoji byla Nr. 2K-69-697/2025 Teisminio proceso Nr. 1-05-7-00001-2019-6
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.1.4.5.1; 1.1.8.14; 1.2.19.1.1; 1.2.19.1.2.1; 1.2.19.3.2.1; 2.1.2.4; 2.1.7.4.5; 2.2.2.2.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Sigitos Jokimaitės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui,
nuteistajai S. R.,
nuteistųjų B. K. ir S. R. gynėjui advokatui Mantui Šriupšai,
nuteistajam A. Ž., jo gynėjui advokatui Kaziui Bitariui,
nuteistajam D. B., jo gynėjui advokatui Ramūnui Dobrovolskiui,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo B. K. ir jo gynėjo advokato Manto Šriupšos, nuteistojo D. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų S. R., A. Ž. kasacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio.
Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu:
B. K.
S. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 300 MGL (15 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, S. R. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams. Taip pat S. R. išteisinta pagal BK 225 straipsnio 2 dalį (dėl kyšininkavimo, susijusio su UAB „Budinks“ viešaisiais pirkimais), 225 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį (dėl kyšininkavimo, susijusio su UAB „L“ viešaisiais pirkimais), nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 682 straipsniu, A. Ž. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams. Taip pat A. Ž. išteisintas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
D. B. išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. papirkimo) ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. papirkimo), nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Juridinis asmuo – UAB „Budinks“ – išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. papirkimo) ir 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. papirkimo), nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalis, kuria S. R. ir A. Ž. išteisinti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, D. B. ir juridinis asmuo UAB „Budinks“ išteisinti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dvi veikos už A. Ž. ir S. R. papirkimą), ir:
A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 500 MGL dydžio (25 000 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir A. Ž. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 550 MGL (27 500 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš A. Ž. konfiskuota 2600 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
S. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį 500 MGL (25 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, ši bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 225 straipsnio 1 dalį ir S. R. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 550 MGL (27 500 Eur) dydžio bauda ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, iš S. R. konfiskuota 2600 Eur kaip nusikalstamos veikos rezultatas.
D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. papirkimo) 350 MGL (17 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. papirkimo) 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, D. B. paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir D. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 450 MGL (22 000 Eur) dydžio bauda.
Juridinis asmuo – UAB „Budinks“ – pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl A. Ž. papirkimo) 700 MGL (35 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (dėl S. R. papirkimo) 800 MGL (40 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir juridiniam asmeniui UAB „Budinks“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda.
Taip pat Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžiu D. G., A. G. ir juridinis asmuo UAB „L“ išteisinti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, nes nepadaryta nusikalstamų veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neskundžiama.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nuteistųjų ir jų gynėjų, prašiusių kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. B. K., A. Ž. ir S. R. nuteisti pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už tai, kad, B. K. būnant valstybės tarnautoju – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriumi, A. Ž. būnant valstybės tarnautoju – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėju ir S. R. būnant valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, jiems veikiant iš anksto susitarus bendrininkų grupe, B. K. savo naudai netiesiogiai, per B. K. naudai veikiančius S. R. ir A. Ž., priėmė kyšį, t. y. A. Ž. 2018 m. rugsėjo 5 d. savo darbo kabinete, esančiame Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patalpose, B. K. naudai iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B. priėmė 2000 Eur kyšį už teisėtą veikimą vykdant įgaliojimus, t. y. už susitarimų 2017 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-328 ir 2018 m. rugsėjo 19 d. Nr. MS-288 tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „P“ sudarymą ir papildomo finansavimo skyrimą UAB „P“ atliekant darbus pagal įgyvendinamą projektą „Viekšnių seniūnijos Pakalupio kaimo viešosios infrastruktūros sutvarkymas“, kurių bendra vertė 24 508,34 Eur su PVM (20 254,83 Eur be PVM), tą pačią dieną šį kyšį perdavė S. R., o S. R. 2018 m. rugsėjo 12 d. apie 18.30 val. B. K. šio namuose perdavė UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B. perduotą 2000 Eur kyšį (detalus nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 1 punkte).
2. Taip pat A. Ž. nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, D. B. ir juridinis asmuo UAB „Budinks“ nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje apie 12.40 val. D. B., būdamas UAB „Budinks“ vadovas bei veikdamas bendrovės interesais, ir juridinis asmuo UAB „Budinks“, kurio naudai ir interesais juridinio asmens vardu, būdamas pagrindinis akcininkas bei eidamas vadovaujamas pareigas juridiniame asmenyje ir turėdamas teisę atstovauti juridiniam asmeniui, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ir kontroliuoti juridinio asmens veiklą, veikė D. B., davė, o A. Ž., būdamas valstybės tarnautojas – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus vedėjas, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. spalio 31 d. įsakymu Nr. A1-1674 patvirtintą Vietinio ūkio skyriaus vedėjo pareigybės aprašymą būdamas atsakingas už vadovaujamo skyriaus darbo organizavimą, pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1501 patvirtintą Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pirkimų iniciatorių ir jiems atstovaujančių asmenų sąrašą būdamas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vietinio ūkio skyriaus pirkimų iniciatorius, taip pat pagal Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymą Nr. A1-1503 būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, savo naudai tiesiogiai priėmė ne mažiau kaip 2600 Eur kyšį už neteisėtą palankumą UAB „Budinks“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių Gabijos gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos pastatų Mažeikių r., Židikuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 14, atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“, ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoju būtų pripažinta UAB „Budinks“, taip pažeidžiant sąžiningo, lygiavertiško tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto, 9.2 punkto nuostatas (detalus nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 110, 112, 114 punktuose).
3. Taip pat S. R. nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, D. B. ir juridinis asmuo UAB „Budinks“ nuteisti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už tai, kad 2018 m. gruodžio 20 d. Mažeikiuose, (duomenys neskelbtini), UAB „Budinks“, atstovaujama pagrindinio akcininko ir direktoriaus D. B., ir D. B., būdamas UAB „Budinks“ vadovas ir veikdamas nurodytos bendrovės interesais, davė, o S. R., būdama valstybės tarnautoja – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus vedėja, savo naudai netiesiogiai, per tarpininkę – savo motiną D. Bi., priėmė ne mažiau kaip 2600 Eur kyšį grynaisiais pinigais už neteisėtą palankumą vykdant įgaliojimus, t. y. palankumą UAB „Budinks“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose: „Sedos Vytauto Mačernio gimnazijos lauko žaidimų aikštelės projektavimo ir statybos darbų bei vidaus patalpų paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos vidaus patalpų, kartu atnaujinant sporto aikštyną, paprastojo remonto darbų pirkimas“, „Mažeikių Gabijos gimnazijos pastato pirmo aukšto dalies grindų ir chemijos kabineto santechnikos remontas“, „Mažeikių rajono savivaldybei nuosavybės teise priklausančių patalpų remonto darbai“, „Kalnėnų pagrindinės mokyklos vidaus patalpų remonto darbų pirkimas“ ir „Mažeikų rajono Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos pastatų Mažeikių r., Židikuose, S. Dariaus ir S. Girėno g. 14, atnaujinimo (modernizavimo) darbų pirkimas“, ir derinant viešųjų pirkimų sąlygas taip, kad laimėtoja būtų pripažinta UAB „Budinks“, taip pažeidžiant sąžiningo, lygiaverčio tiekėjų varžymosi galimybę bei pagrindinius viešųjų pirkimų principus, įtvirtintus Viešųjų pirkimų įstatymo 17 straipsnyje, šio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, taip pat Mažeikių rajono savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtinto komisijos darbo reglamento (2017 m. liepos 21 d. įsakymas Nr. A1-1503) 3 punkto, 9.2 punkto nuostatas (detalus nusikalstamos veikos aprašymas nurodytas apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 111, 113, 115 punktuose).
4. Be to, pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. K. ir S. R. išteisinti pagal BK 225 straipsnio 2 dalį ir 225 straipsnio 3 dalį, D. G., A. G. ir juridinis asmuo UAB „L“ išteisinti pagal BK 227 straipsnio 2 dalį ir 227 straipsnio 3 dalį, nes nebuvo padaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka nėra skundžiama.
II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė
5. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atmetė nuteistojo B. K. ir jo gynėjo, nuteistojo A. Ž. ir jo gynėjo, nuteistosios S. R. gynėjo apeliacinius skundus dėl nepagrįsto B. K., A. Ž. ir S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį už kyšio iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B. priėmimą. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nagrinėdamas bylą ir tirdamas byloje surinktus įrodymus pirmosios instancijos teismas esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų nepadarė, įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, teismo išvados neprieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, nuteistųjų B. K., A. Ž. ir S. R. veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra pernelyg griežtos. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, iš dalies tenkinęs prokuroro apeliacinį skundą, pripažino kaltais ir nuteisė D. B. ir juridinį asmenį UAB „Budinks“ pagal BK 227 straipsnio 2 dalį dėl kyšio davimo A. Ž. ir S. R., o A. Ž. ir S. R. pripažino kaltais ir nuteisė pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, tarpusavio sąsajų, taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus ir padarė neteisingas išvadas dėl A. Ž., S. R., D. B. ir jo vadovaujamo juridinio asmens UAB „Budinks“ kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, taip pat atlikus papildomą įrodymų tyrimą gautus duomenis, konstatavo, kad teisėtai surinkti ir abejonių nekeliantys įrodymai patvirtina S. R., A. Ž., D. B. ir juridinio asmens UAB „Budinks“ kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas kaltinime nurodytomis aplinkybėmis.
III. Kasacinių skundų argumentai
6. Kasaciniu skundu nuteistasis B. K. ir jo gynėjas advokatas M. Šriupša prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria B. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria atmestas nuteistojo B. K. ir jo gynėjo apeliacinis skundas, ir B. K. baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatoriai skunde nurodo:
6.1. Žemesnės instancijos teismai byloje esančius įrodymus vertino selektyviai ir netinkamai, padarė klaidų dėl įrodymų turinio, o dalies įrodymų iš viso neįvertino. Apeliacinės instancijos teismas pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų neištaisė, formaliai, neatsakęs į esminius apeliacinio skundo argumentus, nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų ir abejonių, atmetė apeliacinį skundą, neišdėstė teisinių argumentų dėl visų ištirtų įrodymų vertinimo ir pats padarė nepagrįstas bei byloje surinktiems įrodymams prieštaraujančias išvadas dėl B. K. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą. Taip teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. B. K. pripažinus kaltu ir nuteistus pagal BK 225 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nes B. K. veikoje nėra nustatyti visi jam inkriminuoto nusikaltimo sudėties požymiai.
6.2. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai nepasisakė dėl būtinojo B. K. inkriminuotos nusikalstamos veikos požymio – kyšio davėjo pageidaujamo kyšio priėmėjo veikimo ar neveikimo, t. y. ko siekė kyšio davėjas. Nagrinėjamu atveju kyšio davėjas UAB „P“ vykdomasis direktorius P. B. vienareikšmiškai nurodė, kad 2000 Eur kyšį davė A. Ž., su kuriuo ir sprendė visus klausimus, su niekuo kitu nebendravo ir iš nieko kito palankumo nesiekė. Byloje nėra jokių kitų duomenų, iš kurių galima spręsti, kad P. B. siekė vienokio ar kitokio B. K. veikimo vykdant įgaliojimus. Taigi, pagal bylos duomenis, kyšio davėjas siekė papirkti būtent A. Ž.. Byloje nėra nustatyta, kokių B. K. įgaliojimų vykdymo tariamai siekė P. B.. Taip pat nenustatyta, kad B. K. prieš tariamą kyšio priėmimą ar po jo būtų veikęs P. B. ar UAB „P“ naudai. Netgi priešingai, B. K. nepasirašė 2018 m. rugsėjo 19 d. susitarimo dėl papildomo finansavimo, nėra jokių duomenų, kad B. K. domėjosi šiuo susitarimu. Į apeliacinio skundo argumentus, susijusius su šiomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas neatsakė.
6.3. Teismų išvados, kad B. K. priėmė kyšį, yra pagrįstos tik prielaidomis ir spėlionėmis. Jokie objektyvūs bylos duomenys to nepatvirtina. Teismai rėmėsi nenuosekliais, prieštaraujančiais kitiems byloje surinktiems įrodymams kaip liudytojo apklausto kyšio davėjo P. B. parodymais bei A. Ž. ir S. R. slapta užfiksuotų pokalbių metu pasakytomis, selektyviai atrinktomis frazėmis. Apeliacinės instancijos teismas, rodydamas galimą šališkumą, iškreipė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytus duomenis, o būtent kad A. Ž. neva teigiamai atsakė į S. R. klausimą, ar perduoti P. B. duotus pinigus „direktoriui“, nors protokole nurodyta, jog A. Ž. tik galimai linktelėjo galvą, be to, net nėra aišku, apie kokį direktorių pokalbio metu buvo kalbama. Analogiškai iškraipytas ir po savaitės nuo tariamo kyšio perdavimo B. K. vykęs tarpusavio A. Ž. ir S. R. pokalbis, kai garso įraše nėra girdimi S. R. priskirti žodžiai apie neva perduotą 2000 Eur (įvardytą kaip „pilni du“) kyšį. Taigi, kaltinimas B. K. buvo grindžiamas vien neaiškiais, nesuprantamais ir pareigūnų savaip interpretuotais S. R. ir A. Ž. neformaliais pokalbiais, kurie nepagrįsti jokiais kitais įrodymais. B. K. ir S. R. susitikimo fakto ir aplinkybių kiti bylos duomenys nepatvirtina, kaip ir nepatvirtina aplinkybės, kad S. R., vykdama pas B. K., su savimi turėjo tariamai iš A. Ž. gautus P. B. šiam perduotus 2000 Eur.
6.4. Nors, kaip teigiama kaip liudytojo apklausto kyšio davėjo P. B. parodymuose, jis A. Ž. perdavė į popieriaus lapą įdėtus pinigus, bet kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. Ž. S. R. perdavė voką (neaišku, kas jame buvo, ar iš viso kas buvo), o šį pastaroji vėliau neva įsikišo į rankinę. Tačiau byloje užfiksuota tik kaip P. B. perdavė A. Ž. firminį UAB „P“ aplanką, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad perduotame aplanke iš tikrųjų buvo pinigai, ar paaiškinančių, iš kur aplanke atsirado vokas, kurį S. R. išsiėmė iš aplanko ir įsidėjo į savo rankinę. Šie prieštaravimai ir neaiškumai byloje nebuvo pašalinti. Vertindami liudytojo P. B. parodymus, teismai neatsižvelgė į tai, kad P. B. byloje buvo pareikšti įtarimai dėl papirkimo, bet dar ikiteisminio tyrimo metu jis nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleistas pagal laidavimą. Tokių kaip liudytojų apklaustų asmenų parodymus apie jų pačių ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas teismas turi vertinti atsargiau, turi skirti didesnį dėmesį jų objektyvumui patikrinti ir pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-693/2017">2K-153-693/2017</a>). Akivaizdu, kad P. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi, tai nulėmė atitinkamą jo parodymų turinį, todėl remtis vien jo prisipažinimu davus kyšį, kai nėra kitų duomenų, patvirtinančių jo parodymus, negalima.
6.5. Be to, pirmosios instancijos teismas, apklausdamas teisiamajame posėdyje P. B., nesilaikė BPK nustatytos liudytojo apklausos tvarkos. Kai teismas pasiūlė liudytojui pateikti savo laisvą pasakojimą, P. B. paprašė perskaityti jo parodymus, tai teismas ir padarė. Taigi, nesilaikant reikalavimo liudytojui tiesiogiai duoti parodymus teisiamajame posėdyje, pirmiausia buvo perskaityti liudytojo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, šiuos parodymus jis tik patvirtino, taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nekonstatavo šio pirmosios instancijos teismo padaryto pažeidimo.
6.6. Teismai iš esmės neanalizavo būtinųjų subjektyviųjų B. K. inkriminuoto kyšininkavimo požymių, apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu neatsakė į apeliacinio skundo argumentus. Byloje nėra nustatyta, kad B. K. iš viso suvokė, jog kažkas ketina duoti jam kyšį, to nenumatė ir atitinkamai nenorėjo jokio kyšio gauti, tuo labiau B. K. nesuprato, kad priima kyšį ir kartu įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo. Nagrinėjamu atveju nenustatyta ir tai, kad savivaldybės administracijos direktorius B. K. būtų kaip nors veikęs UAB „P“ naudai, domėjęsis pirkimais, susijusiais su šia bendrove. Byloje nėra jokių duomenų apie B. K. sąsajas su kyšio davėju P. B. ar jo atstovauta bendrove. B. K. visiškai nedalyvavo tarp Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ir UAB „P“ sudarant 2018 m. rugsėjo 19 d. susitarimą dėl papildomo finansavimo skyrimo.
6.7. Apeliacinės instancijos teismas tik deklaratyviai konstatavo, kad B. K. neva su A. Ž. ir S. R. veikė bendrai. Tačiau byloje nebuvo nustatytas nei susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu, nei tyčios bendrumas, nė vienas iš nuteistųjų nelaikė savęs bendrininkais, taip pat jie nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad daro kokią nors nusikalstamą veiką bendrai su kitais asmenimis. Bylos duomenys nepatvirtina B. K. tariamo nusikalstamo bendrininkavimo (tarimosi žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais dėl kyšio priėmimo) su A. Ž. ir S. R.. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad A. Ž. netgi skundžiasi S. R., jog B. K. su juo nesikalba. Taigi, B. K. nepagrįstai inkriminuotas veikimas iš anksto susitarus bendrininkų grupe.
7. Kasaciniu skundu nuteistojo D. B. gynėjas advokatas R. Dobrovolskis prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (už dvi nusikalstamas veikas), ir palikti galioti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendį, kuriuo D. B. buvo išteisintas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
7.1. Skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis D. B. atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, nesiaiškino ir neišanalizavo visų bylai reikšmingų aplinkybių, išsamiai ir nešališkai neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, dalį įrodymų nepagrįstai vertino kaip pagrindžiančius nuteistojo D. B. kaltę, padarė klaidingas išvadas dėl įrodymų turinio, rėmėsi kriminalinės žvalgybos metu užfiksuotų duomenų, kurių nepatikrino teisėtumo aspektu, fragmentais, padarydamas klaidingas prielaidas dėl D. B. neva padarytų nusikalstamų veiksmų, byloje esančių neaiškumų nevertino nuteistojo D. B. naudai, taip pažeisdamas in dubio pro reo (visos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai) principą. Apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį dėl D. B. ir UAB „Budinks“.
7.2. Nuteistasis D. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo kaltės nepripažino ir nuosekliai aiškino, kad jis nei A. Ž., nei S. R. kyšių nedavė, su šiais asmenimis bendravo, nes jo atstovaujama UAB „Budinks“ vykdė darbus pagal sutartis su Mažeikių rajono savivaldybe. Taip pat ir nuteistieji A. Ž. bei S. R. viso proceso metu nuosekliai teigė, kad jokio kyšio iš D. B. ar UAB „Budinks“ nepriėmė. Tokie nuteistųjų parodymai bylos nagrinėjimo metu paneigti nebuvo.
7.3. Kaip pagrindiniais nuteistojo D. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais apeliacinės instancijos teismas rėmėsi atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautais duomenimis. Tačiau apeliacinės instancijos teismas realiai nepatikrino šių duomenų teisėtumo, kaip reikalaujama teismų praktikoje, t. y.: 1) ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; 2) ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme (toliau – KŽĮ) nustatytos tvarkos; 3) ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; 4) ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>). Apeliacinės instancijos teismas tik formaliai pasisakė, kad pažeidimų nustatyta nebuvo, bet nenurodė jokių motyvų dėl pernelyg ilgos kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo trukmės, dėl to tokie veiksmai turėjo būti vertinami kaip provokacija, kuria siekta ne užkirsti kelią galimybei atlikti naujas nusikalstamas veikas, o inkriminuoti kuo didesnį nusikalstamų veikų skaičių. Nagrinėjamoje byloje įvairios kriminalinės žvalgybos priemonės, vėliau ir baudžiamojo proceso priemonės buvo taikomos nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. vasario 22 d., o nuteistojo D. B. pokalbis telefonu su nuteistuoju A. Ž., po kurio asmenys neva susitiko ir buvo perduotas kyšis, fiksuotas dar 2018 m. rugsėjo 5 d. Toks nepagrįstai ilgas kriminalinės žvalgybos priemonių taikymas kelia abejonių dėl dirbtinio kaltinimo apsunkinimo ir galimos provokacijos, taip buvo pažeistos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, kad paaiškėjus nusikalstamos veikos požymių turi būti nedelsiant pradėtas ikiteisminis tyrimas.
7.4. Apeliacinės instancijos teismas D. B. kaltę grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų pokalbių (jų stenogramų) ištraukomis, kurios visiškai neįrodo nuteistojo kaltės dėl kyšių davimo. Byloje užfiksuoti D. B. ir Mažeikių rajono savivaldybės administracijos darbuotojų kontaktai paaiškinami tuo, kad tarp Mažeikių rajono savivaldybės ir nuteistojo D. B. vadovaujamos bendrovės buvo susiklostę darbiniai santykiai dėl pagal įvairius laimėtus konkursus vykdomų projektų. Liudytojai L. K., S. Š., R. K. patvirtino, kad tarp UAB „Budinks“ ir jos vadovo nuteistojo D. B. bei Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojų vyko nuolatinis bendravimas darbiniais klausimais. 2018 m. rugpjūčio 30 d. pokalbio ištrauka, kuria rėmėsi apeliacinės instancijos teismas, nepaaiškina paties pokalbio turinio konteksto tarp A. Ž. ir S. R., nepatvirtina, kad D. B. davė šiems asmenims kyšius. Nei duomenys apie 2018 m. rugsėjo 5 d. D. B. iš UAB „Budinks“ sąskaitos išgrynintus 3000 Eur, nei susitarimas susitikti su A. Ž., nors nėra aišku, ar susitikimas iš tikrųjų įvyko, nei A. Ž. pinigų (2600 Eur, o ne 3000 Eur) įsinešimas į banko sąskaitą taip pat nepatvirtina D. B. inkriminuoto papirkimo. Šios aplinkybės gali būti vertinamos tik kaip prielaidos dėl kyšio perdavimo fakto. Tuo labiau kad byloje nebuvo paneigti A. Ž. parodymai, jog į banko sąskaitą jis įnešė savo paties santaupas. Taigi, neginčijamai nenustačius, kad D. B. ir A. Ž. susitiko, kad buvo perduotas kyšis, nėra pagrindo daryti išvadą, kad pinigų suma, kurią į savo banko sąskaitą įnešė A. Ž., buvo gauta būtent iš D. B.. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad kyšio perdavimo faktas nebuvo užfiksuotas, nors byloje nuteistųjų atžvilgiu ilgą laiką buvo atliekami slapti sekimo veiksmai.
7.5. Taip pat ir dėl nuteistajam D. B. inkriminuoto S. R. papirkimo byloje nėra jokių įrodymų, kad D. B. 2018 m. gruodžio 20 d. buvo nuvykęs pas S. R. motiną ir ten paliko kyšį S. R.. Byloje nėra užfiksuota, kad D. B. tą dieną būtų iš banko sąskaitos paėmęs neva S. R. perduoto kyšio sumą. Nenustatyta ir tai, kad S. R. Mažeikių rajono savivaldybėje kaip dovanas dalijo pinigus, gautus iš D. B.. Nuteistojo kaltė dėl šios nusikalstamos veikos padarymo grindžiama jo pokalbio su S. R. metu pasakytomis atskiromis frazėmis. Apeliacinės instancijos teismo nurodyta neva įrodyta veiksmų seka yra tik prielaidos, kurių nepatvirtina jokie bylos duomenys.
7.6. Tariamai perduoto kyšio suma taip pat nustatyta tik remiantis prielaidomis ir prieštarauja bylos duomenims. Pagal liudytojų E. U.-G., A. B. parodymus, jos gavo vokelius, kuriuose buvo po 20 Eur. Liudytoja R. K. iš viso neprisiminė, kad būtų gavusi pinigų iš S. R.. Taigi, net trijų liudytojų parodymai nesutampa su apeliacinės instancijos teismo išvada dėl neva joms perduotos pinigų sumos. Nenustačius, kokios tiksliai vertės kyšis neva buvo perduotas, kyla neaiškumas dėl BK 227 straipsnio dalies tinkamo taikymo.
7.7. Netinkamai apeliacinės instancijos teismas vertino ir Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvadą Nr. 4S-273 bei ją rengusio specialisto M. K. paaiškinimus. Šie duomenys patvirtina tik tai, kad galimai buvo pažeistos viešųjų pirkimų procedūros, o ne tai, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Dėl galimai padarytų viešųjų pirkimų pažeidimų juos įvykdžiusiems ar atsakingiems asmenims gali būti taikoma ir švelnesnė atsakomybė nei baudžiamoji. Be to, D. B. nėra atsakingas už organizuojamo viešojo pirkimo taisyklių laikymąsi, todėl specialisto nustatyti galimai padaryti pažeidimai nėra susiję su nuteistuoju. Užfiksuotų S. R., A. Ž. ir D. B. pokalbių turinys patvirtina, kad S. R. ir A. Ž. su D. B. aptarinėjo būsimus viešuosius pirkimus, o ne kyšių perdavimą. Tuo labiau kad, pagal kaltinimą, kyšiai buvo duoti 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d., kai kaltinime nurodyti pirkimai jau buvo įvykę, pasirašytos statybos ir remonto darbų rangos sutartys.
7.8. Dėl akivaizdaus siekio priimti D. B. apkaltinamąjį nuosprendį kyla abejonių apeliacinės instancijos teismo nešališkumu. Teismo šališkumą rodo skundžiamo nuosprendžio motyvai vertinant nuteistojo D. B. procesinių teisinių – teisės atsisakyti duoti parodymus ir teisės duoti parodymus po kitų asmenų apklausos – panaudojimą išimtinai D. B. nenaudai (skundžiamo nuosprendžio 84–85 punktai). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, dėl susidariusios apeliacinės instancijos teismo išankstinės nuomonės apie nuteistąjį D. B. tam tikri duomenys buvo vertinti ne nuteistojo naudai, taip pat ne nuteistojo naudai buvo vertinti likę byloje nepašalinti prieštaravimai, remiamasi prielaidomis. Teismo šališkumą rodo ir tai, kad D. B. kaltė dėl 2018 m. rugsėjo 5 d. nusikalstamos veikos buvo grindžiama ir su šia veika nesusijusiais įvykiais (2018 m. rugsėjo 6 d. susitikimas).
7.9. Be kita ko, skundžiamame nuosprendyje yra neaiškumų dėl nuteistajam D. B. paskirtų bausmių. Už A. Ž. papirkimą D. B. paskirta 17 000 Eur bauda, tai atitinka 340 MGL, bet nuosprendyje nurodyta, kad skiriama 350 MGL dydžio bauda. Galutinė subendrinta bausmė D. B. paskirta 22 000 Eur bauda, tai atitinka 440 MGL, bet nuosprendyje nurodyta, kad skiriama 450 MGL dydžio bauda. Šios klaidos turi būti ištaisytos peržiūrint nuteistajam D. B. paskirtas bausmes.
8. Kasaciniu skundu nuteistoji S. R. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą jai nutraukti, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorė skunde nurodo:
8.1. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas S. R. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšio priėmimo iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B., padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės formaliai atmetė nuteistosios S. R. apeliacinį skundą, neatsakė į visus esminius apeliacinio skundo argumentus, neanalizavo ir nenustatė būtinųjų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių, neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų teisės taikymo ir procesinių pažeidimų, be to, papildomai nuteisė S. R. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš UAB „Budinks“ direktoriaus D. B., motyvuotai nepaneigęs priešingų pirmosios instancijos teismo išvadų, pats netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą ir padarydamas esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Žemesnės instancijos teismų išvados dėl S. R. kaltės padarius jai inkriminuotus nusikaltimus grindžiamos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu pagal BPK įtvirtintas taisykles, o vadovaujantis hipotetiškai iškeltomis prielaidomis, neatitinka faktinių bylos aplinkybių, taip pat teismai nepašalino byloje esančių prieštaravimų ir neaiškumų ir jų nevertino nuteistosios S. R. naudai. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, dėl to byloje buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas – S. R. nuteista nenustačius visų jai inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymių.
8.2. Teismai formaliai, iš esmės remdamiesi prielaidomis ir interpretacijomis, grindė S. R. kaltę dėl jai inkriminuoto kyšio priėmimo iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B., t. y. kad S. R. veikė kaip tarpininkė B. K. naudai. Byloje nėra nustatyti būtinieji S. R. inkriminuoto bendrininkavimo požymiai nei su A. Ž., nei su B. K.. Byloje nėra duomenų, kad S. R. kokia nors forma ir iš anksto susitarė bendrininkų grupe su A. Ž. ir B. K. daryti nusikalstamą veiką. Priešingai, byloje užfiksuota, kad A. Ž. skundžiasi, jog administracijos direktorius B. K. su juo nebendrauja. Taigi, byloje nebuvo nustatytas nuteistųjų susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, nė vienas iš nuteistųjų nelaikė savęs bendrininkais, taip pat jie nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad daro kokią nors bendrą nusikalstamą veiką.
8.3. Teismai iš esmės nenustatinėjo ir kito būtinojo S. R. inkriminuoto kyšininkavimo požymio – kokio pageidaujamo kyšio priėmėjo veikimo ar neveikimo siekė kyšio davėjas P. B.. Bylos duomenys patvirtina tik P. B. bendravimą su A. Ž.. Pagal P. B. parodymus, iškilusius klausimus jis spręsdavo su A. Ž., todėl kyšį davė būtent A. Ž. ir palankumo iš kitų savivaldybės darbuotojų nesitikėjo. Byloje nėra jokių įrodymų apie galimą P. B. bendravimą su S. R. ar B. K.. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nėra jokio pagrindo manyti, kad P. B. turėjo interesą duoti kyšį B. K., šis turėjo siekį kyšį gauti, o S. R. veikė B. K. naudai. Taip pat bylos duomenys nepatvirtina, kad tariamas galutinis kyšio gavėjas B. K. (ar tuo labiau S. R. ar A. Ž.) būtų atlikęs kokius nors veiksmus dėl UAB „P“. Be to, nagrinėjamu atveju nebuvo jokio tikslo nei tartis, nei reikalauti kyšio dėl papildomo finansavimo, kuris ir taip turėjo būti paskirtas, nes kitaip darbai nebūtų atlikti.
8.4. S. R. inkriminuotas kyšininkavimas su UAB „P“ grindžiamas prieštaringais ir bylos baigtimi suinteresuoto liudytojo P. B. parodymais, kurių byloje nepatvirtina jokie kiti objektyvūs įrodymai. Liudytojas P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis ir jam ikiteisminis tyrimas dėl papirkimo buvo nutrauktas atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tai akivaizdžiai turėjo įtakos P. B. parodymų turiniui, todėl remtis vien jo abstrakčiu prisipažinimu davus kyšį, net negalint nurodyti tariamai perduotų pinigų kupiūrų ir nesant kitų duomenų, patvirtinančių tokio asmens parodymus, išskyrus prielaidas, negalima. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kaip liudytojo apklausto asmens, kaip buvusio įtariamojo, parodymus turi tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinti kiti BPK nustatyta tvarka surinkti duomenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTUzLTY5My8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-153-693/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-153-693/2017">2K-153-693/2017</a>). Tačiau tokių duomenų nagrinėjamu atveju byloje nėra.
8.5. Be to, pirmosios instancijos teisme apklausiant P. B. buvo padarytas esminis BPK 183 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimas. Pažeidžiant minėto straipsnio reikalavimus, kai teismas pasiūlė liudytojui pateikti savo laisvą pasakojimą, P. B. parodymų nedavė, o paprašė perskaityti jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, tai pirmosios instancijos teismas ir padarė. Perskaičius P. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos pastarasis tik patvirtino, buvo panaikinta objektyvi galimybė patikrinti P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų tikrumą ir patikimumą. Taigi, P. B. parodymai teisme nebuvo tinkamai patikrinti, jis faktiškai teisme laisvai nepapasakojo jam žinomų aplinkybių, jam tik po parodymų perskaitymo buvo leista atsakinėti į proceso dalyvių klausimus, todėl P. B. parodymais negalima remtis siekiant patvirtinti kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktus duomenis. Nors P. B. papildomai buvo apklaustas bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, bet šio pirmosios instancijos teismo padaryto esminio baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo tai nepašalina.
8.6. Neginčytinų įrodymų, kad S. R. gavo ir priėmė iš A. Ž. šiam P. B. perduotą 2000 Eur kyšį, nėra. Be kaip liudytojo apklausto P. B. parodymų, daugiau jokie kiti duomenys pinigų perdavimo fakto nepatvirtina. Nagrinėjamu atveju teismai rėmėsi atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus užfiksuotų S. R. ir A. Ž. pokalbių atskiromis frazėmis, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytomis pareigūnų interpretacijomis, kurios netgi neatitinka kitos bylos medžiagos. Pavyzdžiui, 2020 m. vasario 27 d. kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-10-3 nurodyta, kad A. Ž. iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B. priėmė dokumentų segtuvą, kuriame buvo vokas, o vėliau šį segtuvą su voku perdavė S. R.. Tačiau pats P. B. niekada nenurodė, jog A. Ž. perdavė pinigus voke, todėl neaišku, iš kur A. Ž. perduotame dokumentų aplanke atsirado vokas neva su P. B. perduotais pinigais. Kita vertus, pats vokas ir voko turinys byloje nėra užfiksuoti. Apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų nepašalino, todėl minėtu protokolu, kaip leistinu ir patikimu įrodymu, grįsti apkaltinamojo nuosprendžio nebuvo galima. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šiuos neatitikimus vertino kaip nereikšmingus. Be to, tame pačiame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole vienoje vietoje nurodyta, kad S. R. su A. Ž. iš poilsio kambario išėjo 15.38 val., o kitoje vietoje nurodyta, jog S. R. į savo kabinetą grįžo 15.36 val. Šių prieštaravimų apeliacinės instancijos teismas taip pat nepašalino. Susipažinus su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole užfiksuoto 2018 m. rugsėjo 18 d. S. R. su A. Ž. pokalbio vaizdo ir graso įrašu, dėl prastos fiksuoto garso kokybės negalima daryti išvados, kad S. R. pasakė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytą frazę „pilni du“. Fonoskopinė ekspertizė, kurios metu būtų iššifruotas pasakytas konkretus tekstas, byloje paskirta nebuvo, nors visi proceso dalyviai nurodė, jog konkretus tekstas garso įraše nėra girdimas ir suprantamas. Be to, S. R. kategoriškai tvirtino, kad tokių žodžių pokalbio metu su B. K. ji tikrai nesakė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad S. R. su savimi iš viso turėjo tariamai prieš savaitę iš A. Ž. gautus 2000 Eur, kad juos nusivežė pas B. K. namus ir perdavė B. K..
8.7. Dėl neleistinų ir neteisėtų prierašų, paaiškinimų bei spėlionių kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose (pavyzdžiui, „galimai vokelis“, „galimai linktelėjo“, „galimai turima omenyje konkretų žmogų“ ir pan.), kurių oficialiame dokumente negali būti, nes taip iškreipiama jame užfiksuota informacija, šie protokolai neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus ir jais negali būti remiamasi kaip įrodymu. Nors šis klausimas ir buvo keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokių pareigūnų prierašų ir paaiškinimų nevertino kaip neteisėtų ir neleistinų ir nepagrįstai kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus pripažino leistinu įrodymu.
8.8. Būtinieji S. R. inkriminuoto kyšininkavimo nusikaltimo sudėties požymiai nėra nustatyti. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės dėl jų nepasisakė. Bylos duomenys nepatvirtina S. R. tiesioginės tyčios, t. y. kad S. R. suprato, jog ji priima kyšį iš A. Ž. ir šį dar turi perduoti B. K., kad gaudama tariamą kyšį įsipareigoja atlikti ar susilaikyti nuo tam tikrų teisėtų veiksmų atlikimo. Byloje nenustatyta, kad S. R. ir B. K. žinojo apie tarp A. Ž. ir P. B. vykstančius darbinius pokalbius, susijusius su UAB „P“ atliekamų papildomų darbų finansavimu, ir kad P. B. galėtų siekti palankumo dėl papildomo finansavimo skyrimo.
8.9. Apeliacinės instancijos teismas S. R. kaltę dėl kyšio priėmimo iš D. B. ir jo vadovaujamos įmonės UAB „Budinks“ iš esmės grindė vien kriminalinės žvalgybos metu slapta fiksuotais pokalbiais. Tačiau kriminalinės žvalgybos metu gautų duomenų nepatvirtina jokie kiti duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais, todėl S. R. kaltės grįsti vien atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus gautais duomenimis negalima. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole aprašytas ne visas 2018 m. gruodžio 20 d. S. R. ir D. B. pokalbis, o protokole nurodytos frazės yra ištrauktos iš bendro pokalbio konteksto. Šiame pokalbyje buvo kalbamasi apie UAB „Budinks“ atliekamus darbus ir savivaldybės sumokėjimą už juos, kad įmonė yra atlikusi mažiau darbų, nei nurodyta dokumentuose, kad „trūksta tūkstančio“. Šio pokalbio turinį vienodai ir nuosekliai paaiškino tiek S. R., tiek ir D. B.. Taip pat buvo kalbamasi apie galimus darbus S. R. šeimos sodyboje, projektinę medžiagą, darbų sąmatą, vizualizaciją ir skaičiavimus, kuriuos D. B. ruošėsi atvežti, bet visas ir nuoseklus jų pokalbis protokole nėra užrašytas. Nepaisant ilgą laiką taikytų neviešų tyrimo veiksmų, kyšio perdavimo faktas byloje nebuvo užfiksuotas. Nors po pokalbio su D. B. S. R. paskambino motinai, kad pas ją neva kurjeris turi atvežti siuntą, bet tai nepatvirtina, jog D. B. iš viso buvo atvažiavęs, o jei ir buvo, neaišku, ką atvežė.
8.10. Apeliacinės instancijos teismas S. R. perduoto kyšio sumą (2600 Eur) nustatė remdamasis slapta fiksuotų pokalbių interpretacijomis, kurių nepatvirtina kiti objektyvūs ir BPK nustatyta tvarka gauti įrodymai. S. R. ir D. B. tarpusavio pokalbiuose apie jokias konkrečias pinigų sumas nekalbėjo. S. R. kalėdines dovanas savo vadovaujamo skyriaus darbuotojoms, kurios, byloje apklaustos kaip liudytojos, patvirtino, kad galėjo iš S. R. gauti ne daugiau kaip po 20 Eur, davė iš savo asmeninių pinigų. Tai, kad S. R. darbuotojoms davė ne mažiau kaip po 150 Eur, nėra užfiksuota net kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole. Be to, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytas tik pareigūno spėjimas, kad dalydama dovanas S. R. galimai paminėjo, jog jos nuo Dariaus, o apeliacinės instancijos teismas šią aplinkybę vertino jau kaip įrodymą. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad aplinkybės apie S. R. dalytas dovanas iš pradžių buvo įtrauktos į S. R. pareikšto įtarimo turinį, bet, bylą perdavus teismui, šių aplinkybių kaltinime nebeliko ir jos teisme net nebuvo įrodinėjamos. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neteisėtai ir nepagrįstai išplėtė kaltinimo ribas ir taip padarė esminį BPK 255–256 straipsnių pažeidimą.
8.11. Byloje neįrodytas ir S. R. inkriminuotas kyšininkavimas už neteisėtą palankumą UAB „Budinks“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose. Jokio palankumo UAB „Budinks“ S. R. net teoriškai neturėjo galimybės parodyti, nes asmeniškai nieko nesprendė, jokių sprendimų nepriiminėjo, sprendimai buvo priimami kolegialaus organo – Viešųjų pirkimų komisijos. S. R. neinkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba, poveikio komisijos nariams darymas. Be to, kaltinime tiesiog nurodyti visi viešieji pirkimai, kuriuos laimėjo UAB „Budinks“, net ir tie, kurių nekuravo S. R. vadovaujamas skyrius ir apie kuriuos S. R. net nežinojo. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad UAB „Budinks“ net nelaimėjo visų viešųjų pirkimų konkursų, kuriuose dalyvavo.
8.12. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos 2020 m. kovo 19 d. specialisto išvada Nr. 4S-273. Šioje išvadoje tik formaliai nurodyti galimai Viešųjų pirkimų komisijos narių padaryti pažeidimai, tačiau S. R. nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos nare. Iš užfiksuotų pokalbių ir juose dalyvaujančių asmenų parodymų matyti, kad pokalbių metu jokios viešųjų pirkimų sąlygos nebuvo derinamos, o buvo vykdomos Viešųjų pirkimų įstatymo leidžiamos konsultacijos. Viešieji pirkimai buvo vieši, juose galėjo dalyvauti bet kokie reikalavimus atitinkantys verslo subjektai, o Viešųjų pirkimų komisijos sprendimai galėjo būti ginčijami, viešuosius pirkimus griežtai prižiūrėjo Viešųjų pirkimų tarnyba ir Centrinė projektų vykdymo agentūra, šios jokių pastabų dėl vykdomų pirkimų neturėjo, nė vienas UAB „Budinks“ laimėtas viešųjų pirkimų konkursas nebuvo užginčytas ar panaikintas, su UAB „Budinks“ sudarytos sutartys galiojančios ir nepanaikintos, visi sutarti darbai buvo atlikti. Kita vertus, galimi viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimai savaime baudžiamosios atsakomybės neužtraukia, juos padariusiems asmenims pirmiausia taikytina kitos rūšies atsakomybė (drausminė, administracinė).
8.13. Kaip matyti iš minėtos specialisto išvados turinio, ši išvada yra sąlyginė, pagrįsta vien ikiteisminio tyrimo įstaigos užduotyje nurodytomis sąlygomis ir interpretacijomis. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad specialistai ir ekspertai negali remtis iš anksto padarytomis ikiteisminio tyrimo pareigūnų išvadomis ir nurodytomis sąlygomis, kurios paprastai būna pateiktos kartu su užduotimis atlikti objektų tyrimą; kai specialistams pateikiami tirti ne objektyvūs bylos dokumentai, o proceso dalyvių parodymai, pagal specialistų įvertintus asmenų parodymus surašytos išvados yra netinkamas įrodymų šaltinis (Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MUEtMi00ODMvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1A-2-483/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1A-2-483/2015">1A-2-483/2015</a>). Nagrinėjamu atveju minėtą išvadą parengęs specialistas atliko savo kompetencijai nepriskirtą funkciją – vertino asmenų pokalbius ir parodymus, todėl tokia išvada kelia pagrįstų abejonių dėl savo turinio ir formos ir negali būti laikoma patikimu ir teisėtu įrodymu. Apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad bylos nagrinėjimo metu buvo nustatytos visiškai priešingos aplinkybės, nei buvo suformuluota užduotyje specialistui, todėl, siekiant pašalinti abejones dėl specialisto išvados pagrįstumo, byloje turėjo būti paskirta ekspertizė ar pakartotinis tyrimas, bet apeliacinės instancijos teismas papildomo įrodymų tyrimo neatliko ir, nepašalinęs kilusių abejonių, rėmėsi nepatikima specialisto išvada.
9. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Ž. prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 1 dalį, ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį, kuria A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 225 straipsnio 2 dalį, ir baudžiamąją bylą A. Ž. nutraukti, nes nepadaryta veikų, turinčių nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo požymių. Kasatorius skunde nurodo:
9.1. Pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas A. Ž. pagal BK 225 straipsnio 1 dalį dėl kyšio priėmimo iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B., netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Apeliacinės instancijos teismas neįvykdė jam keliamos pareigos visapusiškai, išsamiai ir nešališkai patikrinti skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismo padarytų klaidų neištaisė, formaliai, neatsakęs į visus esminius nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, apeliacinį skundą atmetė ir, motyvuotai nepaneigęs pirmosios instancijos teismo išvadų, papildomai nuteisė A. Ž. pagal BK 225 straipsnio 2 dalį dėl kyšio priėmimo iš UAB „Budinks“ direktoriaus D. B., taip pats netinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą ir padarydamas esminius baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus. Žemesnės instancijos teismų išvados pagrįstos ne visapusišku įrodymų ištyrimu ir jų vertinimu pagal BPK įtvirtintas taisykles, o vadovaujantis prielaidomis ir spėlionėmis. Teismai padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5 ir 6 dalių, 301 straipsnio 1 dalies, 320 straipsnio 3 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sutrukdė išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.
9.2. Byloje nėra neginčytinų įrodymų, patvirtinančių A. Ž. inkriminuoto kyšininkavimo nusikaltimo objektyviuosius požymius, t. y. kad P. B. perdavė A. Ž. 2000 Eur kyšį, o šis juos priėmė ir perdavė S. R.. A. Ž. pozicija dėl šios veikos viso proceso metu buvo nuosekli ir liko nepaneigta. Šis A. Ž. inkriminuotas kyšininkavimas grindžiamas iš esmės prieštaringais ir bylos baigtimi suinteresuoto P. B., apklausto kaip liudytojo, parodymais, kurių nepatvirtina kiti neginčytini įrodymai, išskyrus vien tik prielaidas ir interpretacijas. Nors, pagal P. B. parodymus, bendravimo su A. Ž. metu šis užsiminė, jog reikia atsilyginti už padėjimą išspręsti kilusius klausimus vykdant darbus, bet A. Ž. net nebuvo inkriminuotas kyšio reikalavimas. Nelogiška ir tai, kad P. B. neva davė kyšį iš asmeninių lėšų, nors veikė atstovaujamos bendrovės interesais. Byloje nebuvo sprendžiamas UAB „P“, kurios naudai veikė P. B., baudžiamosios atsakomybės klausimas, nors to buvo prašoma viso bylos nagrinėjimo teisme metu. Dėl šio klausimo apeliacinės instancijos teismas formaliai, neįvertinęs visų bylos aplinkybių, apeliacinį skundą nepagrįstai atmetė. Be to, A. Ž. neturėjo jokių teisėtų įgaliojimų kaip nors veikti dėl UAB „P“ pirkimo, tai suprato ir žinojo ir pats P. B., todėl nebuvo jokio tikslo siekti papirkti A. Ž., o šis neturėjo jokio tikslo gauti kyšį. P. B. parodymų apie į A. Ž. perduotą bendrovės aplanką įdėtus 2000 Eur nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Net jei būtų tikima P. B. parodymais, kad jis 2000 Eur buvo įdėjęs į aplanką, tai to A. Ž. nežinojo, nes iš karto, aplanko netikrinęs, jis perdavė aplanką S. R.. Teismai nepagrįstai rėmėsi kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolu, kuriame neteisingai nurodyta, kad P. B. buvo atvertęs aplanką, nes iš vaizdo įrašo matyti tik tai, kad P. B. padėjo aplanką ant stalo. Žemesnės instancijos teismai, vertindami liudytojo P. B. parodymų patikimumą, neatsižvelgė į tai, kad P. B. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas kaip įtariamasis, vėliau jam ikiteisminis tyrimas nutrauktas atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės dėl papirkimo pagal laidavimą. Teismai nesilaikė teismų praktikoje įtvirtintų tokio asmens parodymų patikimumo patikrinimo standartų, t. y. atsargiau vertinti tokių asmenų parodymus apie jų pačių ir kitų bendrininkų vaidmenį bei reikšmę padarant nusikalstamas veikas, pripažinti juos įrodymais tik tada, kai jie tiesiogiai ar netiesiogiai patvirtinami kita bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju duomenų, kurie patvirtintų nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens parodymus, byloje nėra. Akivaizdu, kad P. B. statusas byloje ir vėlesnis jo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės turėjo įtakos duodamų parodymų turiniui, todėl remtis vien jo abstrakčiu prisipažinimu, nenuosekliais ir prieštaringais parodymais neva davus kyšį, nenurodant net tariamų pinigų kupiūrų ir nesant kitų duomenų, patvirtinančių tokio asmens parodymus, išskyrus prielaidas, negalima.
9.3. Be to, kai pirmosios instancijos teismo posėdyje P. B. buvo apklausiamas kaip liudytojas, šis parodymų nedavė, kaip tai nustatyta BPK 183 straipsnio 2 dalyje, nes iš pradžių buvo perskaityti P. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, juos liudytojas tik patvirtino. Taip buvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, nes gynybai buvo atimta galimybė patikrinti šio liudytojo parodymų patikimumą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai šio pažeidimo nekonstatavo. Atsižvelgiant į tai, liudytojo P. B. parodymais negalima remtis nei kaip savarankišku įrodymų šaltiniu, nei siekiant pagrįsti kriminalinės žvalgybos veiksmais surinktus duomenis.
9.4. Taip pat aptariamas kyšininkavimas grindžiamas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodytomis iš S. R. ir A. Ž. pokalbių konteksto ištrauktomis frazėmis, šių frazių subjektyvia interpretacija ir visiškai neinformatyvia vaizdo medžiaga. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad A. Ž. iš P. B. gautą segtuvą su voku nunešė S. R.. Tačiau pats P. B. niekada nebuvo nurodęs, kad kaip kyšį duodamus pinigus buvo įdėjęs į voką. Taigi, nėra aišku, iš kur P. B. perduotame bendrovės aplanke atsirado vokas su pinigais. Apeliacinės instancijos teismas šių prieštaravimų byloje nepašalino. Nei aplanko, nei tuo labiau neaišku iš kur aplanke atsiradusio voko turinys byloje nebuvo užfiksuotas. Taip pat nėra užfiksuota, kad kas nors iš nuteistųjų būtų patikrinęs tariamai P. B. perduoto voko su kyšiu turinį. P. B. netgi negalėjo įvardyti, kokio nominalo kupiūromis esą buvo perduota 2000 Eur suma.
9.5. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad papildomi darbai, už kuriuos P. B. tariamai davė kyšį, sudarė 5148,34 Eur su PVM, o ne, kaip nurodyta kaltinime, 24 508,34 Eur su PVM, t. y. abiejų papildomų susitarimų vertė. Pats P. B. nurodė, kad, kaip suprato, kyšį davė už paskutinį susitarimą dėl papildomų darbų finansavimo.
9.6. Taip pat teismai neanalizavo subjektyviųjų A. Ž. inkriminuoto kyšininkavimo požymių. A. Ž. neturėjo jokių įgaliojimų teisėtai veikti vykdant įgaliojimus UAB „P“ naudai. Byloje nenustatyta, kad A. Ž. kaip nors konkrečiai veikė, atliko kokius nors veiksmus UAB „P“ naudai. Taip pat nenustatyta, kad atitinkamai būtų veikę ir kiti nuteistieji B. K. bei S. R.. Bylos duomenys nepatvirtina ir tyčinės A. Ž. kaltės, t. y. kad A. Ž. aiškiai ir suprantamai išreiškė savo valią ir norą priimti tariamą kyšį, kad suprato, jog priima kyšį iš P. B., ir vėliau jį perdavė S. R.. Byloje nenustatyti ir būtinieji bendrininkavimo požymiai. Nėra duomenų, kad A. Ž. kokia nors forma, kada nors būtų iš anksto susitaręs su S. R. ir B. K. bendrininkų grupe daryti kokias nors nusikalstamas veikas. Byloje neužfiksuotas A. Ž. bendravimas su B. K.. Netgi priešingai, užfiksuota, kaip A. Ž. skundžiasi, kad B. K. su juo nesikalba.
9.7. Nuteisdamas A. Ž. dėl iš UAB „Budinks“ direktoriaus D. B. priimto kyšio, apeliacinės instancijos teismas motyvuotai ir įtikinamai nepaneigė pirmosios instancijos teismo išvadų, kad vien tai, jog S. R. ir A. Ž. su D. B. aptarinėjo būsimus viešuosius pirkimus, savaime nepatvirtina kyšininkavimo fakto. Apeliacinės instancijos teismo akcentuojamos aplinkybės, kad D. B. išėmė iš banko sąskaitos pinigus, paskambino A. Ž. prašydamas susitikti, kad A. Ž. įnešė pinigus į savo banko sąskaitą, taip pat nepatvirtina A. Ž. inkriminuoto kyšininkavimo objektyviųjų požymių. Užfiksuotas skambutis parodo tik ketinimą susitikti, bet ne įvykusį kyšininkavimo faktą. Kyšio perdavimas ir jo priėmimas turi būti pagrįsti konkrečiais įrodymais, o ne prielaidomis ir spėlionėmis. A. Ž. nurodė, kad į banko sąskaitą įnešė savo turėtas santaupas. Šie nuteistojo parodymai byloje nebuvo paneigti. Šiame kontekste svarbu tai, kad D. B. iš UAB „Budinks“ sąskaitos išėmė 3000 Eur, o A. Ž. į savo banko sąskaitą įnešė 2600 Eur, tuo labiau kad byloje nebuvo tirta, kokios UAB „Budinks“ išlaidos buvo tariamo kyšio perdavimo dieną. Pats tariamas kyšio perdavimo ir priėmimo faktas jokiomis priemonėmis nebuvo užfiksuotas, nepaisant nuteistiesiems ilgą laiką taikytų slaptų tyrimo veiksmų. Taigi, byloje nėra neginčytinai nustatyta, kad D. B. perdavė, o A. Ž. priėmė būtent iš UAB „Budinks“ banko sąskaitos paimtus pinigus.
9.8. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo teisėtumo apeliacinės instancijos teismas pasisakė tik formaliai ir neįvertino pernelyg ilgo kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo termino nuo 2017 m. lapkričio 30 d. iki 2019 m. vasario 22 d., kad byloje nebuvo laikomasi KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nedelsiant pradėti ikiteisminį tyrimą, kai kriminalinės žvalgybos tyrimo metu paaiškėja nusikalstamos veikos požymių. A. Ž. inkriminuotas kyšininkavimas padarytas 2018 m. rugsėjo 5 d., nepaisant to, kriminalinės žvalgybos veiksmai nebuvo nutraukti ir buvo tęsiami iki 2019 m. vasario 22 d. Pernelyg ilgai atliekamais kriminalinės žvalgybos veiksmais buvo siekiama neteisėtai pasunkinti asmenų, kuriems buvo taikomi kriminalinės žvalgybos veiksmai, baudžiamąją atsakomybę.
9.9. Nėra jokių duomenų, kad A. Ž. už tariamai priimtą kyšį įsipareigojo atlikti teisėtus ar neteisėtus veiksmus. A. Ž. neturėjo jokių objektyvių galimybių nei teisėtai, nei neteisėtai veikti vykdydamas įgaliojimus ar kažkaip kitaip rodyti palankumą UAB „Budinks“. 2018 m. rugsėjo 5 d., kai A. Ž. tariamai priėmė kyšį iš D. B., kaltinime nurodyti viešieji pirkimai jau buvo įvykę. Nors A. Ž. nuo 2017 m. liepos 21 d. iki 2018 m. liepos mėn. buvo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, bet vienvaldiškai jokių sprendimų priiminėti negalėjo, o Vietinio ūkio skyrius, kuriam vadovavo A. Ž., nebuvo nė vieno iš kaltinime nurodytų pirkimų, kuriuose rangovė buvo UAB „Budinks“, iniciatorius. Dėl viešųjų pirkimų nugalėtojo spręsdavo Viešųjų pirkimų komisija. A. Ž. nėra inkriminuotas piktnaudžiavimas tarnyba, poveikio Komisijos nariams darymas.
9.10. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto 2020 m. kovo 19 d. išvada Nr. 4S-273 dėl nuosprendyje išvardytų viešųjų pirkimų galimų pažeidimų. Pirma, galimi viešųjų pirkimų reikalavimų pažeidimai baudžiamosios atsakomybės savaime neužtraukia, dėl to pirmiausia taikytinos kitos teisinės atsakomybės formos (administracinė ar drausminė). Priešingai nei konstatavo apeliacinės instancijos teismas, užfiksuotų pokalbių metu vyko įstatymo leidžiamos rinkos konsultacijos dar iki viešųjų pirkimų paskelbimo, pokalbių metu jokios viešųjų pirkimų sąlygos derinamos nebuvo. Dėl vykdytų viešųjų pirkimų sąlygų pastabų iš Viešųjų pirkimų tarnybos nebuvo gauta, sutartys su pirkimus laimėjusia bendrove buvo sudarytos, sutartys galiojančios ir nepanaikintos, darbai atlikti, dėl jų pretenzijos nebuvo pareikštos.
9.11. Minėta specialisto išvada yra sąlyginė, surašyta atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo pareigūnų nurodytas aplinkybes, tačiau priimant apkaltinamąjį nuosprendį nebuvo atsižvelgta į tai, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu šios aplinkybės nepasitvirtino. Be to, specialistas, vertindamas ikiteisminio tyrimo metu apklaustų asmenų parodymus ir užfiksuotus pokalbius, iš esmės atliko teismo kompetencijai priskirtą funkciją. Tai kelia pagrįstų abejonių specialisto išvados teisingumu, tokia išvada negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta, ja apkaltinamojo nuosprendžio grįsti negalima. Kilusioms abejonėms dėl specialisto išvados pagrįstumo pašalinti, priklausomai nuo įrodymų tyrimo metu paaiškėjusių aplinkybių, galėjo būti paskirta ekspertizė ar pakartotinis tyrimas, bet apeliacinės instancijos teismas papildomų įrodymų tyrimo veiksmų neatliko ir rėmėsi nepatikima, neteisėta ir nepagrįsta specialisto išvada.
9.12. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. Ž. parodymus, pažeidė objektyvųjį nešališkumo kriterijų, nes turėjo išankstinę nuomonę ir nusistatymą vien dėl to, kad A. Ž. pasinaudojo savo procesine teise neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Tai, kad A. Ž. parodymus davė tik bylą nagrinėjant teisme, apeliacinės instancijos teismas įvertino kaip nuteistojo nenuoširdumą ir nenuoseklumą, taip parodydamas savo nusistatymą prieš nuteistąjį. Toks pasinaudojimo A. Ž. suteiktomis procesinėmis teisėmis vertinimas kelia pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo ir tendencingumo vertinant kitus byloje surinktus įrodymus.
9.13. Be to, apeliaciniame skunde buvo keliamas klausimas ir dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo, bet apeliacinės instancijos teismas į su šiuo klausimu susijusius apeliacinio skundo argumentus atsakė formaliai, neįvertindamas prašymo pripažinti pirmosios instancijos teismą šališku dėl Šiaulių apygardos teismo interneto svetainėje 2021 m. balandžio 12 d. paskelbtos informacijos, kurioje buvo nurodyta tendencinga informacija, išreiškiant išankstinę teismo nuomonę dėl bylos nagrinėjimo ir jos baigties, t. y. pateiktų kaltinimų pagrįstumo.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
10. Nuteistojo B. K. ir jo gynėjo advokato M. Šriupšos, nuteistojo D. B. gynėjo advokato R. Dobrovolskio, nuteistųjų S. R., A. Ž. kasaciniai skundai atmestini.
Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų
11. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose išaiškinta, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, įrodymų netiriant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05LzIwMTI=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-9/2012')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-9/2012">2K-P-9/2012</a>, 2K-P-89/2014, 2K-P-58-697/2019). Taigi, įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimus kasacinės instancijos teismas nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0zMS03ODgvMjAyMQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-31-788/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-31-788/2021">2K-P-31-788/2021</a>). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-7-104-719/2021 ir kt.).
12. Nagrinėjamoje byloje paduotuose kasaciniuose skunduose keliami ne tik teisės taikymo klausimai, bet taip pat ginčijamos žemesnės instancijos teismų nustatytos veikų faktinės aplinkybės ir byloje surinktų įrodymų vertinimas, teigiama, kad nepakanka įrodymų vienoms ar kitoms bylos aplinkybėms nustatyti, nuteistųjų parodymams dėl jiems inkriminuotų nusikaltimų paneigti, taip pat skunduose analizuojamas atskirų įrodymų (pirmiausia kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų nuteistųjų A. Ž., S. R., D. B. pokalbių tarpusavyje ir su kitais asmenimis, liudytojo P. B., kitų byloje apklaustų savivaldybės administracijos darbuotojų parodymų) turinys, pateikiamas asmeninis jų vertinimas, kartu teigiant, jog darytinos kitokios išvados dėl nuteistųjų veiksmų teisinio vertinimo. Tokio pobūdžio argumentais iš esmės siekiama, kad kasacinės instancijos teismas atliktų įrodymų vertinimą ir jo pagrindu nustatytų naujas bylos aplinkybes, tačiau, kaip minėta, kasacinės instancijos teismas nėra trečioji teisminė instancija, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0zOC0xMDczLzIwMjM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-38-1073/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-38-1073/2023">2K-7-38-1073/2023</a>, 2K-98-1214/2024 ir kt.), todėl tokie kasacinių skundų argumentai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas ir bus nagrinėjami tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.
Dėl teisės į nešališką teismą pažeidimo
13. Nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo D. B. gynėjo kasaciniuose skunduose keliamas klausimas dėl galimo apeliacinės instancijos teismo šališkumo. Jį kasatoriai grindžia tuo, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. Ž. ir D. B. parodymų davimo aplinkybes, parodė aiškų nusistatymą prieš nuteistuosius. Nuteistojo B. K. ir jo gynėjo, nuteistosios S. R. kasaciniuose skunduose apeliacinės instancijos teismo šališkumas siejamas išimtinai su nepalankiu kasatoriams teismo atliktu įrodymų vertinimu ir priimtu galutiniu procesiniu sprendimu. Be to, nuteistojo A. Ž. kasaciniame skunde nurodoma ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas tinkamai neišnagrinėjo apeliacinio skundo argumentų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo. Šie kasacinių skundų argumentai yra nepagrįsti.
14. Teismų praktikoje teismo (teisėjo) nešališkumas vertinamas dviem tarpusavyje glaudžiai susijusiais aspektais – subjektyviuoju ir objektyviuoju. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, atsižvelgtina į konkretaus teisėjo asmeninius įsitikinimus bei elgesį ir turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teismo (teisėjo) asmeninio nešališkumo ar tendencingumo. Objektyvusis nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, kad negalėtų susidaryti įspūdis, jog proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMjQtNjQ4LzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-124-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-124-648/2015">2K-7-124-648/2015</a>, 2K-204-689/2019, 2K-101-303/2020, 2K-30-689/2021, 2K-7-76-719/2021, 2K-215-697/2023 ir kt.).
15. Nešališkumo principo pažeidimui konstatuoti nepakanka vien tik kurio nors proceso dalyvio nuomonės. Vien tai, kad bylą nagrinėjantis teismas priima gynybai nepalankius procesinius sprendimus, dar nereiškia, kad teismas yra šališkas. Pažymėtina ir tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą nagrinėjo šališkas teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-45-303/2018, 2K-211-895/2018, 2K-7-53-489/2023). Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvavimo stoka, įrodymų tyrimo rezultatų įvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-486/2014, 2K-45-303/2018, 2K-181-648/2019 ir kt.). Bendriausiu požiūriu teismo šališkumas gali būti konstatuotas, kai nustatomos konkrečios faktinės aplinkybės, patvirtinančios išankstinį teismo nusistatymą ar nusiteikimą priimti procesinį sprendimą vienos iš proceso šalių naudai ar nenaudai arba tendencingą proceso organizavimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0xMTktNzE5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-119-719/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-119-719/2024">2K-7-119-719/2024</a>).
16. Nėra pagrindo sutikti su kasatorių teiginiais, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. Ž. ir D. B. parodymus, pažeidė objektyvųjį nešališkumo kriterijų, nes, kaip teigiama kasaciniuose skunduose, turėjo išankstinę nuomonę ir nusistatymą dėl to, kad A. Ž. ir D. B. pasinaudojo savo procesine teise neduoti parodymų ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio, į aplinkybę, kad A. Ž. ir D. B. parodymus davė tik bylą nagrinėjant teisme, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė vertindamas A. Ž. ir D. B. parodymų patikimumą, pasisakydamas dėl šių parodymų įrodomosios vertės, o ne išreikšdamas nusistatymą, išankstinę nuomonę dėl nuteistųjų kaltės. Teismo pareiga yra įvertinti visus bylos duomenis, tokį vertinimą, atsižvelgdamas į A. Ž. ir D. B. gynybinę taktiką ir jų parodymų turinį, pateikė apeliacinės instancijos teismas, vertindamas A. Ž. ir D. B. parodymus visų kitų bylos duomenų kontekste. Ši aplinkybė skiriant bausmę nebuvo aptariama ir vertinama ir neturėjo įtakos nuteistiesiems paskirtų bausmių rūšiai ir dydžiui. Jokių kitų aplinkybių, pagrindžiančių tariamą apeliacinės instancijos teismo šališkumą, kasaciniuose skunduose nėra nurodyta.
17. Taip pat nepagrįsti nuteistojo A. Ž. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė dėl galimo pirmosios instancijos teismo šališkumo. Apeliacinės instancijos teismas atmetė apeliacinių skundų argumentus, kuriais pirmosios instancijos teismo šališkumas buvo grindžiamas tuo, kad nebuvo tenkinti atskiri proceso dalyvių prašymai (dėl bylos perdavimo prokurorui, dėl atskirų įrodymų tyrimo veiksmų atlikimo), ar dėl nuteistiesiems nepalankaus įrodymų vertinimo, taip pat apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ir į tai, kad analogiškais pagrindais reikšti nušalinimai buvo išnagrinėti ir netenkinti dar bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 34–35, 38–39, 41 punktai). Atskirai skundžiamame nuosprendyje nėra pasisakyta dėl Šiaulių apygardos teismo interneto svetainėje 2021 m. balandžio 12 d. paskelbtos informacijos vertinimo kaip tariamai pagrindžiančio pirmosios instancijos teismo šališkumą, tačiau šiuo aspektu jokių argumentų, kaip ši informacija, kurioje glaustai nurodytos atskiros viešo bylos proceso aplinkybės, galėjo turėti įtakos bylos proceso objektyvumui ir teismo sprendimo teisingumui, ir nebuvo nurodyta, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo plačiau ir nenagrinėjo. Kasaciniuose skunduose nėra nurodyti konkretūs teisiniai argumentai, kuriais būtų grindžiamas pirmosios instancijos teismo šališkumas, todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu taip pat nepasisako.
18. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau aptarta teismų praktika, patikrinusi bylos medžiagą ir žemesnės instancijos teismų nuosprendžius, nenustatė aplinkybių, kurios leistų pagrįstai abejoti skundžiamus nuosprendžius priėmusių pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nešališkumu.
Dėl kriminalinės žvalgybos duomenų teisėtumo patikrinimo teisme
19. Nuteistojo A. Ž. ir nuteistojo D. B. gynėjo kasaciniuose skunduose nurodoma, kad bylą nagrinėję teismai negalėjo remtis duomenimis, gautais atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus, kad apeliacinės instancijos teismas iš esmės nepatikrino kriminalinės žvalgybos tyrimo teisėtumo, tik formaliai pasisakė dėl tokių veiksmų sankcionavimo, kad nebuvo įvertintas pernelyg ilgas kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo terminas proporcingumo ir galimos provokacijos aspektais. Tokie kasatorių teiginiai apie padarytus pažeidimus tiek atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, tiek vertinant kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktus duomenis yra iš esmės deklaratyvūs ir nepagrįsti.
20. Teismų praktikoje išaiškinta, kad bylose, kuriose kaltinimas grindžiamas duomenimis, gautais atliekant kriminalinę žvalgybą, teismas šių duomenų leistinumą patikrina įvertindamas, ar buvo teisinis ir faktinis pagrindas atlikti kriminalinės žvalgybos veiksmus; ar šie veiksmai atlikti nepažeidžiant KŽĮ nustatytos tvarkos; ar duomenis, gautus atliekant kriminalinės žvalgybos tyrimą, patvirtina duomenys, gauti BPK nustatytais veiksmais; ar tyrimo veiksmų trukmė atitinka pagrįstumo, tikslingumo ir proporcingumo reikalavimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC05NC04OTUvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-94-895/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-94-895/2015">2K-P-94-895/2015</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-7-1-788/2024 ir kt.). Vis dėlto šios teismo pareigos įgyvendinimo apimtis priklauso ir nuo bylos nagrinėjimo ribų, o apeliacinės instancijos teisme – ir nuo apeliaciniuose skunduose suformuluotų prašymų, keliamų klausimų, apibrėžiančių bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas.
21. Negalima sutikti su kasatoriais, kad apeliacinės instancijos teismas iš viso nepatikrino kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio ir teisinio pagrindo, šių veiksmų sankcionavimo teisėtumo. Priešingai nei nurodo kasatoriai, apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos prašymus, prokuroro teikimus ir Šiaulių apygardos teismo nutarčių dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka, sekimo ir slapto patekimo į asmenų negyvenamąsias darbo patalpas sankcionavimo ir pratęsimo turinį, padarė išvadą, kad pažeidimų sankcionuojant ir pratęsiant kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymą nebuvo padaryta. Skundžiamame nuosprendyje nėra detalizuotos kiekvieno iš taikytų kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo ir pratęsimo aplinkybės, bet byloje paduotuose apeliaciniuose skunduose ir nebuvo pateikti konkretūs teisiniai argumentai dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų faktinio pagrindo, tokių veiksmų sankcionavimo ir atlikimo teisėtumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šių veiksmų teisėtumą patikrino bendruoju aspektu tiek, kiek to reikalauja BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos. Teisinių argumentų dėl netinkamo kriminalinės žvalgybos veiksmų sankcionavimo nenurodyta ir kasaciniuose skunduose, todėl šiais klausimais plačiau teisėjų kolegija nepasisako.
22. Atmetami kaip nepagrįsti ir kasatorių teiginiai, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeistos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, pagal kurias ikiteisminis tyrimas pradedamas tuojau pat, jeigu atliekant ar pabaigus kriminalinės žvalgybos tyrimą paaiškėja nusikalstamos veikos požymių. Šiame kontekste pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas pradedamas tada, kai subjektas, turintis teisę (pareigą) pradėti ikiteisminį tyrimą, turi faktinėmis aplinkybėmis pagrįstų (pakankamai informatyvių, tikėtinų) duomenų, kad yra padaryta veika, turinti nusikalstamos veikos požymių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMi01MTEvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-2-511/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-2-511/2024">2K-2-511/2024</a>). Kita vertus, sudėtingose, daugiaveiksmėse bylose kriminalinės žvalgybos tyrimo tęsimą ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo momentą gali nulemti ir tai, kad ne visų rengiamų ar daromų nusikalstamų veikų, kurios yra kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas, požymiai paaiškėja vienu metu, todėl vėlesnis ikiteisminio tyrimo pradėjimas gali būti pateisinamas siekiu nepakenkti tyrimo sėkmei dėl kitų nusikalstamų veiksmų.
23. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl kasatoriaus A. Ž., kitų nuteistųjų – B. K., S. R., taip pat UAB „L“ akcininkės ir valdybos narės G. R. pradėtas 2017 m. lapkričio 30 d., turint duomenų apie galimai B. K. imamus kyšius, galimą veikimą UAB „L“ naudai viešuosiuose pirkimuose, taip pat kad galimai už neteisėtą atlygį S. R., veikdama įvairių ūkio subjektų neteisėtais interesais, vykdo ir organizuoja įvairius investicinius projektus, o A. Ž., palaikydamas korupcinio pobūdžio ryšius su S. R., juos galimai neteisėtai įgyvendina. Dėl UAB „L“ direktoriaus D. G. kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas sankcionuotas 2018 m. sausio 18 d., turint duomenų apie D. G. ir S. R. susitikimą dėl rengiamo viešojo pirkimo konkurso, kuriame dalyvaus UAB „L“. Dėl UAB „Budinks“ direktoriaus D. B. kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas sankcionuotas 2018 m. balandžio 12 d., turint duomenų, kad D. B. rengia sąmatas, konkurencines sąlygas, užduotis ar kitą reikalingą informaciją organizuojant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skelbiamus viešuosius pirkimus, taip galimai dar iki paskelbiant viešojo pirkimo konkursus sukuriant išskirtines sąlygas UAB „Budinks“ laimėti su statyba ir remontu susijusius viešuosius pirkimus. Dėl UAB „L“ akcininko A. G. kriminalinės žvalgybos veiksmų taikymas sankcionuotas 2018 m. gruodžio 4 d., turint duomenų apie A. G. dalyvavimą derinant UAB „L“ viešojo pirkimo konkurso organizavimą. Kriminalinės žvalgybos tyrimas byloje buvo atliekamas iki 2019 m. vasario 22 d. A. Ž. nuteistas už du kyšininkavimo nusikaltimus, padarytus 2018 m. rugsėjo 5 d., D. B. nuteistas už du papirkimo nusikaltimus, padarytus 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d.
24. Iš tiesų kriminalinės žvalgybos veiksmai užtruko beveik vienerius metus tris mėnesius, taip pat ikiteisminis tyrimas byloje nebuvo pradėtas, kai buvo užfiksuoti 2018 m. rugsėjo 5 d. ir 2018 m. gruodžio 20 d. galimi kyšininkavimo faktai, tačiau tai savaime nereiškia, kad buvo pažeistos KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos, o pati kriminalinės žvalgybos tyrimo trukmė buvo neproporcinga. Šiuo aspektu svarbu tai, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu buvo renkami duomenys apie kelių skirtingų asmenų grupių galimai rengiamas ir daromas kelias skirtingas nusikalstamas veikas. Iš pirmiau nurodytų aplinkybių matyti, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu teisiškai reikšmingos tiriamų veikų aplinkybės paaiškėjo ne iš karto vienu metu, o palaipsniui, atitinkamai plėtėsi ir ratas asmenų, dėl kurių buvo sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai. Kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmai buvo pratęsiami siekiant išsiaiškinti galimų korupcinių veikų apimtį, veikimo schemą, patikrinti jau turimą informaciją, o ne siekiant pasunkinti nuteistųjų teisinę padėtį. Pradėti ikiteisminį tyrimą 2018 m. rugsėjo 5 d., kai buvo nustatyti A. Ž. nusikalstami veiksmai, nebuvo galima, nes būtų buvusi padaryta žala kitoms tyrimo kryptims dėl A. Ž. bendrininkų B. K. ir S. R. kitų galimai daromų nusikalstamų veikų (tuo metu vyko tyrimas dėl UAB „L“ galimo protegavimo 2019 m. vasario mėn. turinčiame vykti viešojo pirkimo konkurse). Be kita ko, kasaciniame skunde nėra nurodyta, kokiu būdu galėjo būti pasunkinta A. Ž. teisinė padėtis, kai abu jam inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti tą pačią dieną (2018 m. rugsėjo 5 d.).
25. Įvertinus pirmiau nurodytas kriminalinės žvalgybos tyrimo atlikimo aplinkybes, atliktų veiksmų apimtį, asmenų tarpusavio sąsajas, konspiracijos laikymąsi, darytina išvada, kad kriminalinės žvalgybos tyrimo metu KŽĮ 8 straipsnio 3 dalies nuostatos nebuvo pažeistos, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimas nebuvo tęsiamas neproporcingai ilgai, todėl, žemesnės instancijos teismams savo išvadas grindžiant KŽĮ nustatyta tvarka gautais duomenimis, BPK 20 straipsnio 1, 4 dalyse įtvirtinti reikalavimai nebuvo pažeisti.
Dėl B. K., A. Ž., S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 1 dalį
26. Nuteistojo B. K. ir jo gynėjo, nuteistųjų A. Ž. ir S. R. kasaciniuose skunduose ginčijamos žemesnės instancijos teismo išvados dėl nuteistųjų kaltės dėl kyšio priėmimo iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B.. Kasaciniuose skunduose keliami netinkamo baudžiamojo įstatymo klausimai iš esmės yra grindžiami nesutikimu su nuteistiesiems inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių įrodytumu. Kasatoriai teigia, kad nėra jokių patikimų įrodymų, kurie patvirtintų jų tarpusavio susitarimą daryti nusikaltimą – priimti kyšį, patį kyšio priėmimą, taip pat ir konkrečių duomenų, už kokius veiksmus ar neveikimą tarnybinės veiklos srityje buvo priimtas kyšis. Tokie kasatorių teiginiai yra nepagrįsti.
27. Pagal BK 225 straipsnį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, savo ar kitų naudai tiesiogiai ar netiesiogiai pats ar per tarpininką pažadėjęs ar susitaręs priimti kyšį arba reikalavęs ar provokavęs duoti kyšį, arba priėmęs kyšį už teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), už neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2 dalis). Analogiškai baudžiamoji atsakomybė BK 227 straipsnyje nustatyta tam, kas tiesiogiai arba netiesiogiai pasiūlė, pažadėjo ar susitarė duoti arba davė kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui arba trečiajam asmeniui už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (1 dalis), už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens neteisėtą veikimą ar neveikimą vykdant įgaliojimus (2 dalis). Už šias nusikalstamas veikas atsakomybė kyla, kai siekiama tiek valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens konkretaus veikimo ar neveikimo vykdant įgaliojimus, tiek ir išimtinės padėties ar palankumo (BK 225 straipsnio 5 dalis, 227 straipsnio 5 dalis). Tiek kyšininkavimo, tiek ir papirkimo nusikalstamų veikų sudėtys yra formaliosios, todėl jos laikomos baigtomis nuo bet kurios iš pirmiau nurodytų alternatyvių veikų padarymo momento.
28. Aptariami nusikaltimai yra tyčiniai. Kyšį priimantis asmuo supranta, kad priima kyšį, supranta, kad jį gaudamas įsipareigoja atlikti tam tikrus teisėtus ar neteisėtus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo, ir siekia taip elgtis. Taip pat būtinasis kyšininkavimo požymis yra kyšio davėjo siekis, kad kyšio priėmėjas atitinkamai veiktų (neveiktų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-536/2013, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>, 2K-218-222/2017, 2K-196-697/2018). Teisėtas veikimas ar neveikimas vykdant įgaliojimus reiškia, jog kyšio gavėjas veikia neviršydamas savo įgaliojimų, nepažeisdamas įstatymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNjYtOTQyLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-266-942/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-266-942/2015">2K-7-266-942/2015</a>, 2K-55-489/2016, 2K-288-696/2016). Neteisėtas veikimas suprantamas kaip veiksmai, kurių valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo neturi teisės atlikti vykdydamas įgaliojimus (pavyzdžiui, savo tarnybinės kompetencijos viršijimas, sprendimo priėmimas nesilaikant teisės aktų nustatytų reikalavimų, nusikalstamos veikos ar kitos rūšies viešosios teisės pažeidimo padarymas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjA3LzIwMTM=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-207/2013')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-207/2013">2K-207/2013</a>, 2K-369/2013, 2K-390/2014, 2K-566/2014, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>, 2K-218-222/2017).
29. Kyšis yra bet kokios turtinės ar kitokios asmeninės naudos sau ar kitam asmeniui (materialios ar nematerialios, turinčios ekonominę vertę rinkoje ar tokios vertės neturinčios) forma išreikštas neteisėtas ar nepagrįstas atlygis už pageidaujamą valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens teisėtą ar neteisėtą veikimą arba neveikimą vykdant įgaliojimus (BK 230 straipsnio 4 dalis). Pripažįstant atlygį kyšiu svarbu tai, ar šis atlygis, nebūdamas oficialiai reglamentuojamų santykių dalis, siejamas būtent su valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens įgaliojimų vykdymu arba jo išimtine padėtimi ar palankumu kyšio davėjui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-48/2009, 2K-138/2012, 2K-416/2012, 2K-536/2013, 2K-83/2014, 2K-13-697/2015, 2K-7-128-699/2017, 2K-218-222/2017, 2K-221-942/2020).
30. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamus žemesnės instancijos teismų sprendimus teisės taikymo aspektu, neturi pagrindo sutikti su kasatoriais, kad žemesnės instancijos teismai neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nepagrįstai pripažino nuteistuosius B. K., A. Ž. ir S. R. kaltais dėl jiems inkriminuoto kyšininkavimo ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
31. B. K., A. Ž. ir S. R. nuteisti už kyšininkavimą veikiant bendrininkų grupe, o būtent kad A. Ž. priėmė iš UAB „P“ vykdomojo direktoriaus P. B. 2000 Eur kyšį B. K. naudai už papildomo finansavimo skyrimą UAB „P“ atliekant darbus pagal laimėtą viešąjį pirkimą, po to šiuos pinigus per S. R. perdavė B. K..
32. Priešingai nei teigiama kasaciniuose skunduose, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami šio nuteistiesiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo aplinkybes, kyšininkavimo mechanizmą, nesuteikė išskirtinės reikšmės kuriam nors iš įrodymų, rėmėsi iš skirtingų įrodymų šaltinių gautais duomenimis (liudytojo P. B. parodymais apie bendravimą su A. Ž. ir kyšio perdavimo aplinkybes, kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotais duomenimis apie B. K., S. R. ir A. Ž. tarpusavio bendravimą, A. Ž. bendravimą su P. B. dėl kyšio perdavimo, kita rašytine bylos medžiaga apie UAB „P“ laimėtą viešąjį pirkimą ir jo vykdymą), juos palygino tarpusavyje. Apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti nuteistųjų ir jų gynėjų keliamas abejones dėl įrodymų patikimumo, dar ir atliko papildomą bylos įrodymų tyrimą – apklausė liudytojus P. B., P. S., E. J., specialistus D. L., V. G., M. K., paskyrė byloje objektų tyrimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su žemesnės instancijos teismų išvadomis, kurios pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos įrodymų ir aplinkybių įvertinimu.
33. Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo papirkimas duodant kyšį priskiriamas prie latentinių nusikaltimų, nes dažniausiai, ypač tais atvejais, kai kyšio nėra reikalaujama, ir papirkėjas, ir kyšio gavėjas yra suinteresuoti ne tik veikti slapta, kai kyšis perduodamas ir priimamas, bet ir maskuoti savo palankumą kyšio davėjui bei paperkančiojo ryšius su paperkamuoju. Tam yra sukuriamos korupcinės schemos pasitelkiant tarpininkus, o tarpusavyje bendraujant dėl korupcinio klausimo vartojamos sutartinės frazės ar kodiniai žodžiai. Nagrinėjamu atveju valstybės tarnautojai B. K., S. R. ir A. Ž. dirbo toje pačioje įstaigoje – Mažeikių rajono savivaldybės administracijoje, B. K. buvo įstaigos vadovas, o šiam pavaldūs S. R. ir A. Ž. buvo atskirų struktūrinių padalinių vedėjai: A. Ž. – Vietinio ūkio skyriaus, S. R. – Strateginio vystymo ir investicijų skyriaus, be to, A. Ž. savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. A1-1503 buvo patvirtintas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, juo buvo iki 2018 m. liepos 23 d. Visi šie asmenys pagal savo kompetenciją sprendė Mažeikių rajono savivaldybės žinioje esančių ir jos valdomų objektų vystymo, atnaujinimo, projektų įgyvendinimo klausimus, taip pat kitus su savivaldos poreikių vykdymu susijusius finansavimo klausimus. Taigi, visų trijų paminėtų savivaldos tarnautojų veikla tarnybinėje srityje buvo glaudžiai susijusi, numatant prioritetinius finansavimo objektus, tvirtinant finansavimo sąlygas, nustatant viešųjų pirkimų konkursų sąlygas, todėl vykdant korupcinius veiksmus jų tarpusavio bendrininkavimas ir palaikymas buvo reikalingi.
34. Kasaciniuose skunduose įvairiais aspektais keliamos abejonės dėl liudytojo P. B. parodymų patikimumo, siekiant paneigti pinigų perdavimo faktą A. Ž.. Skunduose nėra nurodytos aplinkybės, dėl kokių priežasčių P. B. galėjo turėti motyvą apkalbėti A. Ž. dėl pinigų perdavimo, kartu ir save apkaltindamas nusikaltimo padarymu. Kasatoriai išimtinai akcentuoja tik procesinį P. B. statusą, nes jam baudžiamoji byla nutraukta pagal laidavimą, tariamus byloje esančius prieštaravimus dėl to, į ką buvo įdėti kyšiui skirti pinigai jų perdavimo metu, pinigų perdavimo laiką, neatitinkančią įstatymo reikalavimus apklausą pirmosios instancijos teisme. Priešingai nei teigia kasatoriai, P. B. parodymai dėl esminių veikos aplinkybių, o būtent dėl bendravimo su A. Ž. sprendžiant klausimus dėl darbų vykdymo, sutariant dėl atlygio už pagalbą, kyšio (2000 Eur) perdavimo, buvo nuoseklūs viso proceso metu. Kyšio davėjas P. B. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tokio asmens, vėliau procese apklausto kaip liudytojo, parodymų objektyvumo patikrinimas reikalauja didesnio atidumo, tačiau, priešingai nei teigia kasatoriai, žemesnės instancijos teismai liudytojo parodymų patikimumą patikrino ir įvertino nepažeisdami BPK reikalavimų. Kyšio davėjas P. B. kaip liudytojas buvo apklaustas pirmosios instancijos teisme. Kai buvo pradėta apklausa ir pasiūlyta P. B. duoti parodymus apie jam žinomas veikos aplinkybes, liudytojas paprašė perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, motyvuodamas tuo, kad dėl praėjusio ilgo laiko tarpo jis gali neprisiminti visų detalių. Kai pirmosios instancijos teismas perskaitė P. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, šis juos patvirtino, išsamiai atsakė į proceso dalyvių užduodamus klausimus. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu dėl tokios liudytojo apklausos vykdymo tvarkos proceso dalyviai jokių prieštaravimų nereiškė. Apeliacinės instancijos teismas, kaip jau buvo minėta, siekdamas pašalinti bet kokias keliamas abejones liudytojo parodymų patikimumu, pakartotinai apklausė teismo posėdyje P. B., ir šis patvirtino parodymus, duotus pirmosios instancijos teisme. Kasaciniuose skunduose dėl liudytojo P. B. apklausos tvarkos ir jo duotų parodymų turinio apeliacinės instancijos teisme prieštaravimų nereiškiama, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo plačiau nagrinėti šį klausimą, pritardama apeliacinės instancijos teismo išdėstytiems motyvams dėl liudytojo P. B. apklausos pirmosios instancijos teisme. Visas kitas kasatorių keliamas abejones dėl kyšio perdavimo aplinkybių apeliacinės instancijos teismas pašalino išdėstydamas argumentus, su kuriais kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija visiškai sutinka, kartu pažymėdama, kad skunduose keliamomis abejonėmis iš esmės ir nebuvo bandoma paneigti kyšio perdavimo A. Ž.. Liudytojas P. B. buvo nuoseklus dėl A. Ž. perduotos 2000 Eur kyšio sumos, kyšio perdavimo UAB „P“ firminiame aplanke, kartu nurodė ir tai, kad pinigai dar buvo įdėti į sulenktą popieriaus lapą. Tai, kad perduoti pinigai buvo įdėti į voką, buvo nurodyta kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole, pareigūnui pateikus vertinimą dėl vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių. Šį neatitikimą apeliacinės instancijos teismas vertino kaip nereikšmingą, nepaneigiantį P. B. parodymų apie kartu su aplanku perduotą kyšio sumą.
35. Skunduose taip pat keliamas klausimas, kad kaip kyšis perduoti pinigai buvo ne asmeninės P. B. lėšos, o paimti iš UAB „P“ lėšų. Šis kasacinių skundų argumentas yra susijęs su kasatorių teiginiais apie nepagrįstai byloje nespręstą UAB „P“ juridinio asmens atsakomybės klausimą. Šis klausimas buvo keliamas ir nagrinėjamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, tačiau nenustačius jokių aplinkybių, pagrindžiančių kasatorių keliamas abejones, buvo pasiremta P. B. parodymais. Kviesti į teismo posėdį ir apklausti dėl lėšų kilmės UAB „P“ vadovus, o kartu iš esmės ir spręsti dėl UAB „P“ kaip juridinio asmens atsakomybės teismai pagrįstai nematė procesinio būtinumo, nes byla nagrinėjama teisme dėl tų kaltinimų, pagal kuriuos kaltinamieji perduoti teismui, ir šis klausimas neturi reikšmės veikos kvalifikavimui bei nuteistųjų B. K., S. R. ir A. Ž. atsakomybei.
36. S. R. kaltė dėl B. K. skirto kyšio priėmimo iš A. Ž. ir perdavimo B. K. be paties fakto, jog S. R. paėmė iš A. Ž. aplanką, iš esmės yra grindžiama kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktais bylos duomenimis. Teismai pagrįstai pripažino, kad S. R. žinojo, jog A. Ž. tariasi su P. B. dėl 2000 Eur kyšio. Šią aplinkybę patvirtina dar 2018 m. rugsėjo 3 d. tarp S. R. ir A. Ž. slapta užfiksuotas pokalbis, kuriame A. Ž. atpasakoja susitikimą su P. B., priminimą šiam, jog yra „skolingas“ 2000 Eur, taip pat nurodo, kad šie pinigai skirti būtent B. K. ir kad B. K. vengia tiesioginio bendravimo su A. Ž.. Jau po dviejų dienų – 2018 m. rugsėjo 5 d. – fiksuotas pokalbis tarp P. B. ir A. Ž. dėl susitikimo ir jų susitikimas Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patalpose, kurio metu P. B. ir perdavė firminį UAB „P“ aplanką A. Ž.. Iš esmės iš karto (po 10 min.) po P. B. apsilankymo pas A. Ž. S. R. poilsio kambaryje įvyko S. R. susitikimas su A. Ž., šio susitikimo metu S. R. pasitikslino, o A. Ž. patvirtino, kam turi būti perduoti pinigai. Po šio pokalbio S. R. grįžo į kabinetą, parsinešė A. Ž. perduotą aplanką, iš šio aplanko išsiėmė voką, jį pasidėjo ant stalo, vėliau kartu su asmeniniais daiktais voką įsidėjo į rankinę. 2018 m. rugsėjo 12 d. užfiksuotas S. R. ir B. K. pokalbis telefonu, jo metu nuteistieji sutarė susitikti tos pačios dienos vakare B. K. namuose, S. R. susitikimo tikslą paaiškino užmaskuotai – pasirašyti dokumentų. Nors pats susitikimas nebuvo užfiksuotas, bet jo tikslą paaiškina vėliau 2018 m. rugsėjo 18 d. vykęs A. Ž. ir S. R. pokalbis, šio pokalbio metu S. R. atpasakojo A. Ž. susitikimo su B. K. aplinkybes. Nors kasaciniuose skunduose yra ginčijamas S. R. pasakytos frazės „pilni du“ aiškumas, bet visas kitas pokalbio tekstas apie B. K. pasiteiravimą „kiek čia turi“, A. Ž. raminimas, kad S. R. niekas nesekė, o ir B. K. kiemas nėra stebimas, sujungia visas pirmiau aptartas stebėjimo ir klausymosi metu nustatytas aplinkybes ir faktus į nuoseklią ir aiškią grandinę, patvirtinančią A. Ž. iš P. B. gauto kyšio perdavimą per S. R. B. K., apie tai ji po įvykdymo ir atpasakojo A. Ž..
37. Žemesnės instancijos teismai, pripažindami įrodytomis kyšininkavimo padarymo aplinkybes, sujungė visas bylos aplinkybes į logišką, nuoseklią seką, taip pagrįsdami kiekvieno iš nuteistųjų indėlį į bendrą nusikalstamą veiką. Tuo tarpu kasaciniuose skunduose teismų nustatytos bylos aplinkybės kritikuojamos ne vertinant chronologišką nustatytų aplinkybių ir faktų seką, o selektyviai atsirenkant atskirus veikos fragmentus iš nuoseklios įvykių grandinės. Tokie gynybos argumentai nepaneigia teismų nustatyto nusikaltimo padarymo mechanizmo bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų buvo pagrįstai atmesti.
38. Dėl kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose aprašytų užfiksuotų pokalbių suvestinėse esančių pareigūnų komentarų apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija teisingai pažymėjo, kad tyrimo veiksmo ar procesinės prievartos priemonės, kurią taikant gaunami reikšmingi duomenys, rezultatus fiksuojančiame protokole turėtų būti tik tyrimo veiksmų aprašymas ir jų rezultatai. Pažymėtina, kad pareigūnų komentarai gali būti pateikiami siekiant paaiškinti techninių priemonių naudojimo aplinkybes, o ne komentuoti užfiksuotų duomenų turinį ir pateikti jų vertinimą. Kita vertus, tokiais atvejais reikšminga tai, kokiais protokole fiksuotais duomenimis rėmėsi bylą nagrinėjantis teismas, t. y. jei nebuvo remiamasi tyrimo veiksmą atlikusių (ar fiksavusių) pareigūnų komentarais, tai nėra laikytina proceso pažeidimu, o tokie komentarai laikytini pertekline ir nereikalinga bylos medžiaga. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, pagrįstai pasirėmė kasacinės instancijos teismo praktika, kurioje vertinant analogišką situaciją buvo nurodyta, kad vien tokių pareigūnų paaiškinimų įrašymas į BPK 179 straipsnio reikalavimus atitinkantį protokolą nesudaro pagrindo pripažinti, jog visi jame užfiksuoti duomenys turi būti pripažinti neleistinais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ1LTQ1OC8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-245-458/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-245-458/2020">2K-245-458/2020</a>, 2K-185-976/2021). Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas kyšininkavimo aplinkybes, rėmėsi būtent kriminalinės žvalgybos veiksmų metu užfiksuotų nuteistųjų susitikimų ir pokalbių turiniu, o ne tokių veiksmų protokoluose esančiais pareigūnų komentarais, kuriuose pateikiama pareigūnų nuomonė apie užfiksuotų susitikimų ir pokalbių turinį.
39. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pagrįstai pripažino, jog aptariamas nusikaltimas buvo padarytas veikiant bendrai ir iš anksto susitarus. Kaip minėta, kyšio davėjas P. B. tiesiogiai bendravo su A. Ž., kuris padėdavo išspręsti visus klausimus dėl darbų vykdymo, taip pat ir dėl kilusio papildomų darbų poreikio bei jų apmokėjimo, bendravimo metu A. Ž. davė suprasti, kad už pagalbą reikia atsiskaityti, todėl siekdamas sudaryti susitarimą dėl papildomų darbų atlikimo P. B. ir davė 2000 Eur kyšį. Iš A. Ž. ir S. R. pokalbių nustatyta, kad ši suma jau iš anksto buvo vertinama kaip B. K. dalis. Būtent B. K. turėjo įgaliojimus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vardu pasirašyti susitarimą su UAB „P“ dėl papildomų darbų atlikimo. Taigi, A. Ž. ir S. R., kaip kyšio perdavimo tarpininkų, veiksmai buvo būtina sąlyga, kad kyšis būtų perduotas B. K.. Suderinti nuteistųjų veiksmai patvirtina, kad kiekvienas iš jų suprato dalyvaujantis bendroje nusikalstamoje veikoje, kam ir už ką perduodamas kyšis ir norėjo taip veikti. Nors byloje nėra konkrečių duomenų, jog su B. K. buvo derinamos detalės dėl UAB „P“ įgyvendinamo projekto finansavimo, bet priimdamas kyšį jis kartu sutiko atlikti prašomus veiksmus, vykdydamas tarnybines pareigas.
40. Remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistųjų B. K., A. Ž. ir S. R. veika dėl kyšio priėmimo iš P. B. teisingai kvalifikuota pagal BK 225 straipsnio 1 dalį.
Dėl D. B. nuteisimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, A. Ž. ir S. R. nuteisimo pagal BK 225 straipsnio 2 dalį
41. Nuteistojo D. B. gynėjo, nuteistųjų A. Ž. ir S. R. kasaciniuose skunduose apeliacinės instancijos teismo išvados ginčijamos tuo aspektu, kad byloje yra neįrodytas kyšių perdavimo faktas, kad apeliacinės instancijos teismas nuteistųjų įprastą, teisės aktų reikalavimų nepažeidžiantį tarpusavio bendravimą darbiniais klausimais nepagrįstai vertino kaip korupcinius ryšius. Taip pat nuteistojo D. B. gynėjo kasaciniame skunde prašoma apeliacinės instancijos teismo apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir dėl nuteisto juridinio asmens UAB „Budinks“, šis prašymas iš esmės siejamas su tuo, kad D. B., kaip vadovas veikęs šio juridinio asmens interesais, nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, atskirai juridinio asmens baudžiamosios atsakomybės sąlygos skunde nėra ginčijamos.
42. D. B. buvo inkriminuota tai, kad D. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. davė kyšį (ne mažiau kaip 2600 Eur) A. Ž., o šis jį priėmė. Taip pat D. B. inkriminuota, kad D. B. 2018 m. gruodžio 20 d. davė kyšį S. R. (ne mažiau kaip 2600 Eur), o ši jį priėmė. Pagal kaltinimą, abu kyšiai duoti už neteisėtą palankumą UAB „Budinks“, kurios naudai ir interesais veikė D. B., dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose.
43. Žemesnės instancijos teismai dėl pirmiau nurodytų D. B., A. Ž. ir S. R. inkriminuotų nusikalstamų veikų priėmė priešingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas, nors ir pripažino, kad A. Ž. ir S. R. su D. B. aptarinėjo būsimus viešuosius pirkimus, tarėsi, kokių priemonių reikia imtis, kad pirkimus laimėtų UAB „Budinks“, bet padarė išvadą, kad byloje surinkti duomenys nepatvirtina kaltinime nurodytų kyšių perdavimo fakto. Apeliacinės instancijos teismas, ne tik dar kartą įvertinęs pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, bet ir, kaip minėta pirmiau, atlikęs papildomą įrodymų tyrimą, padarė priešingą išvadą, kad byloje surinktų įrodymų pakanka A. Ž., S. R. ir D. B. kaltei pagrįsti.
44. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir patikrinusi skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinį, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje išdėstė bylos faktinių aplinkybių įvertinimą, pateikė aiškius ir išsamius motyvus, kodėl nesutiko su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir kodėl juos vertina kitaip, kaip to reikalauja BPK 331 straipsnio 2 dalies nuostatos. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neįvertino byloje surinktų įrodymų visumos, nesusiejo iš skirtingų įrodymų šaltinių gautų duomenų, todėl padarė faktinių bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl A. Ž., S. R. ir D. B. kaltės yra pagrįstos kriminalinės žvalgybos tyrimo metu surinktų duomenų apie užfiksuotus nuteistųjų pokalbius tarpusavyje ir su kitais asmenimis, šiuos duomenis atitinkančių nuteistųjų veiksmų (susitikimų ir po jų vykusių veiksmų), kaip liudytojų apklaustų Mažeikių rajono savivaldybės darbuotojų A. B., E. G.-U., R. K. parodymų, rašytinės bylos medžiagos (UAB „Budinks“ ir A. Ž. banko sąskaitų išrašų, dokumentų, susijusių su viešaisiais pirkimais) visapusišku įvertinimu ir palyginimu.
45. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo nesutikti su apeliacinės instancijos teismo išvadomis. Šių išvadų nepaneigia kasacinių skundų argumentai, kuriais iš esmės tiesiog deklaratyviai nesutinkama su apeliacinės instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, dėl šios bylos dalies priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pirmosios instancijos teismas suabsoliutino A. Ž., S. R. ir D. B. parodymus, taip pat aplinkybę, kad byloje nebuvo tiesiogiai užfiksuotas kyšių perdavimo faktas. Pirmosios instancijos teismas iš viso neanalizavo byloje užfiksuotų A. Ž., S. R. ir D. B. pokalbių ir susitikimų, nevertino šių duomenų nuteistųjų atliktų veiksmų kontekste, taip pat nepalygino nuteistųjų parodymų su apeliacinės instancijos teismo nurodytais duomenimis. Priešingai nei teigia kasatoriai, toks įrodymų vertinimas nėra išsamus, o jo pagrindu padarytos išvados nėra įtikinamos.
46. Šiame kontekste pažymėtina, kad bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su visų bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi būti paremtas visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Baudžiamojo proceso įstatymas nedraudžia grįsti nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad svarbūs tiek duomenys, kurie tiesiogiai susiję su įrodinėjimo dalyku (tiesioginiai įrodymai), tiek ir tokie duomenys, kurie iš pradžių pagrindžia tarpinio fakto buvimą, o per šį faktą – ir įrodinėtinas aplinkybes (netiesioginiai įrodymai). Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-32/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-32/2010">2K-32/2010</a>, 2K-343-719/2018). Nusikaltimą padariusio asmens kaltės įrodinėjimui netiesioginiais įrodymais keliamas reikalavimas, kad šiais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje turi būti sujungti nuoseklia ir logiška grandine (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTI1LTUxMS8yMDE5" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-125-511/2019')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-125-511/2019">2K-125-511/2019</a>, 2K-204-689/2019).
47. Nors D. B. ir A. Ž. kategoriškai tvirtino, kad D. B. 2018 m. rugsėjo 5 d. A. Ž. kyšio nedavė, bet, kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamu atveju yra reikšmingi tiek byloje užfiksuoti pokalbiai iki D. B. ir A. Ž. susitikimo, tiek po šio susitikimo vykę įvykiai. 2018 m. rugpjūčio 30 d. užfiksuotas D. B. ir A. Ž. pokalbis telefonu dėl susitikimo ir jų susitikimas Mažeikų rajono savivaldybės administracijos patalpose, šio susitikimo metu D. B. teisinosi dėl to, kad šiuo metu neturi pinigų, o kai tik turės, iš karto išgrynins ir atneš. UAB „Budinks“ banko sąskaitos išrašo informacija patvirtina, kad 2018 m. rugsėjo 5 d. 12.30 val. D. B. per keturis kartus išgrynino 3000 Eur ir tuo pačiu metu susitarė susitikti su A. Ž.. Iš karto po susitikimo A. Ž. 12.48 val. į savo banko sąskaitą įnešė 2600 Eur. Taigi, nors D. B. ir A. Ž. susitikimas užfiksuotas nebuvo, apeliacinės instancijos teismas įvertino D. B. ir A. Ž. bendravimo kontekstą, kiekvieno iš jų atliktus veiksmus prieš susitikimą ir po susitikimo ir padarė motyvuotą išvadą, kad D. B. davė, o A. Ž. priėmė ne mažesnį kaip 2600 Eur kyšį. Nors kasatoriai teigia, kad A. Ž. į banko sąskaitą įnešė savo asmenines santaupas, bet tai neatitinka tą pačią 2018 m. rugsėjo 5 d. 8.30 val. užfiksuoto S. R. ir A. Ž. pokalbio turinio, šio pokalbio metu A. Ž. teigė, jog neturi pinigų.
48. D. B. ir S. R. kyšininkavimo epizode nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 20 d. 8.23 val. įvykusiame susitikime Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patalpose D. B. ir S. R. susitarė, kad tiek, kiek užrašyta lapelyje (turint mintyje kyšio sumą), D. B. nuveš S. R. motinai, dar D. B. pasiteisino, jog trūksta „tūkstančio“. Iš karto po susitikimo (8.26 val.) S. R. paskambino savo motinai D. Bi. ir užmaskuotai pranešė, kad atvažiuos D. B., įvardydama jį „kurjeriu“, atvešiančiu siuntą. Tos pačios dienos 15.14 val. S. R. paskambino savo motinai D. Bi. ir pranešė, kad netrukus užvažiuos. Jau 15.59 val. užfiksuota, kad S. R. grįžo į Mažeikių rajono savivaldybės administracijos patalpas, ten iki 16.16 val. pasikvietusi savo vadovaujamo skyriaus darbuotojas A. B., E. G.-U., R. K., joms dalijo vokelius kaip kalėdines dovanas, paaiškindama, jog „ne savo asmeninius dalina“, „nuo D.“. Netrukus po to 17.02 val. S. R. susitiko su A. Ž. ir jam perduodama pinigus nurodė, kad „čia turėtų būti tūkstantis šimtas“, paaiškindama, kad pinigai už tai, jog A. Ž. buvo „komisijos pirmininkas“. Po šio susitikimo S. R. susitiko su R. K. ir jai paaiškino, kad kitoms darbuotojoms davė „po šimtą penkiasdešimt eurų“. Be to, dar vienai darbuotojai vokelį su pinigais S. R. perdavė 2018 m. gruodžio 21 d. 8.51 val., o kiek vėliau pasitikslino su A. Ž., ar šiam netrūksta „šimto eurų“, nes pati sau paliko tiek pat – „tūkstantį“. Taigi, nors ir šiuo atveju kyšio perdavimo faktas tiesiogiai nebuvo užfiksuotas, bet pripažindamas kyšininkavimą įrodytu apeliacinės instancijos teismas įvertino pirmiau nurodytas aplinkybes apie D. B. ir S. R. bendravimą iki pinigų perdavimo, po to vykusius S. R. veiksmus dalijant pinigus A. Ž. ir jos vadovaujamo skyriaus darbuotojoms. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors S. R. ir D. B. kategoriškai neigė kyšio perdavimą, bet jų parodymai ne tik prieštarauja pirmiau aptartiems duomenims, bet ir tarpusavyje nesutampa, nes D. B. iš viso neigė važiavęs pas S. R. motiną, o S. R. tvirtino, kad D. B. jos motinai nuvežė ne pinigus, o parengtą projektą senai sodybai atnaujinti.
49. Nuteistosios S. R. kasacinio skundo argumentai, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylos aplinkybes apie S. R. kaip kalėdines dovanas dalytus pinigus savo vadovaujamo skyriaus darbuotojoms ir A. Ž., išplėtė kaltinimo ribas, yra nepagrįsti. Kaip jau buvo minėta, kyšininkavimas yra formali nusikalstama veika ir laikoma baigta nuo bet kurios iš BK 225 straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymo (nagrinėjamu atveju kyšio priėmimo). Kur ir kaip kyšis bus naudojamas, veiksmų kvalifikavimui reikšmės neturi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQxLTY1NC8yMDIz" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-241-654/2023')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-241-654/2023">2K-241-654/2023</a>). Atitinkamai kaip kyšio gauto pinigų panaudojimo aplinkybės nebuvo nurodytos kaltinime, tačiau tai nereiškia, kad šių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas negalėjo vertinti. Nagrinėjamu atveju kyšio panaudojimo aplinkybės yra reikšmingos tuo aspektu, kad įvertinus, kiek ir kuriam asmeniui pinigų davė S. R., buvo nustatyta mažiausia galima perduoto kyšio suma, kadangi byloje nebuvo kitų duomenų, leidžiančių spręsti apie perduoto kyšio dalyką ir dydį. Tuo labiau kad kyšio dydis yra aplinkybė, nuo kurios priklauso ir konkrečios nusikalstamos veikos teisinis kvalifikavimas.
50. Pripažindamas, kad D. B. davė kyšius A. Ž. ir S. R. už neteisėtą palankumą UAB „Budinks“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi rašytine bylos medžiaga apie UAB „Budinks“ laimėtus Mažeikių rajono savivaldybės administracijos skelbtus viešuosius pirkimus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 92 punktas), šią medžiagą įvertino 2020 m. kovo 19 d. Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvados Nr. 4S-273 ir specialisto M. K. paaiškinimų apie Mažeikių rajono savivaldybės administracijos kaip perkančiosios organizacijos padarytus Viešųjų pirkimų įstatymo reikalavimų pažeidimus kontekste (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 93–94 punktai), taip pat sugretino su S. R. ir A. Ž. pokalbiais tiek tarpusavyje, tiek su kitais savivaldybės administracijos darbuotojais, kuriuose aptariamos įvairios galimybės ir strategijos, kaip UAB „Budinks“ galėtų laimėti planuojamus viešuosius pirkimus, ar net galimybė leisti atskirus pirkimus laimėti kitiems subjektams tam, kad nekiltų įtarimų dėl UAB „Budinks“ protegavimo, taip pat prašoma D. B. pagalbos rengiant viešųjų pirkimų, kuriuose vėliau dalyvaus ir UAB „Budinks“, dokumentus ar D. B. tiesiog atskleidžiama informacija apie rengiamus viešuosius pirkimus (apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio 89, 95, 97 punktai). Būtent nurodytų duomenų visumos analizė leido apeliacinės instancijos teismui padaryti motyvuotas išvadas apie A. Ž. ir S. R. palankumą UAB „Budinks“ dalyvaujant Mažeikių rajono savivaldybės administracijos organizuojamuose viešuosiuose pirkimuose, kai bendravimo su D. B. metu šio vadovaujamai UAB „Budinks“ buvo sudarytos sąlygos įgyti neteisėtą pranašumą prieš kitus organizuojamų viešųjų pirkimų dalyvius. Atsakant į kasatorių teiginius, kad apie dalį pirkimų, kuriuos laimėjo UAB „Budinks“, paprasčiausiai nežinojo ar tų pirkimų A. Ž. ir S. R. vadovaujami skyriai nekuravo, o A. Ž., nors ir buvo Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, bet vienvaldiškai nesprendė, kas yra pirkimo laimėtojas, pažymėtina, kad A. Ž. ir S. R. ir yra nuteisti dėl kyšio priėmimo už neteisėtą, t. y. savo įgaliojimų ribas peržengiantį, veikimą.
51. Kasacinių skundų argumentai, kuriais ginčijamas Viešųjų pirkimų tarnybos specialisto išvados patikimumas, yra grindžiami tuo, kad neva bylos nagrinėjimo teisme metu nepasitvirtino užduotyje atlikti objektų tyrimą nurodytos aplinkybės. Tokie kasatorių teiginiai yra deklaratyvūs ir prieštarauja pirmiau aptartiems bylos duomenims, vienareikšmiškai patvirtinantiems, kad A. Ž. ir S. R. bendravimo su D. B. pobūdis peržengė leistinas įstatymo ribas ir negali būti vertinamas kaip įstatymo leidžiamos rinkos konsultacijos.
52. Kasatorių teiginiai, kad nuteistiesiems inkriminuoto kyšininkavimo metu kaltinime nurodyti viešieji pirkimai jau buvo įvykę, sutartys dėl darbų atlikimo pasirašytos, nepaneigia nuteistųjų baudžiamosios atsakomybės. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teisinės reikšmės neturi tai, ar kyšis priimamas (žadamas priimti, reikalaujamas, provokuojamas) prieš pageidaujamą tarnybinį veikimą ar neveikimą, ar po jo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMTQ4LTc4OC8yMDE3" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-148-788/2017')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-148-788/2017">2K-148-788/2017</a>).
53. Teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, konstatuoja, kad byloje yra nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji D. B., A. Ž. ir S. R. inkriminuotų nusikaltimų sudėties požymiai, apeliacinės instancijos teismas nepadarė kasatorių nurodytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir pagal jas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Pripažinus, kad D. B. pagrįstai nuteistas už A. Ž. ir S. R. papirkimą, nėra pagrindo naikinti ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalies dėl juridinio asmens UAB „Budinks“ nuteisimo.
Dėl D. B. paskirtų bausmių
54. Nuteistojo D. B. gynėjo kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad skirdamas bausmes D. B. apeliacinės instancijos teismas padarė klaidų, nes nesutampa nurodytas bausmės dydis, skaičiuojamas minimaliais gyvenimo lygiais ir eurais.
55. Skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nurodyta, kad D. B. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už A. Ž. papirkimą skiriama 350 MGL (17 000 Eur) dydžio bauda, pagal BK 227 straipsnio 2 dalį už S. R. papirkimą skiriama 400 MGL (20 000 Eur) dydžio bauda, o galutinė subendrinta skiriama 450 MGL (22 000 Eur) dydžio bauda.
56. BK 47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Pagal Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti bei bausmių ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti. Pagal šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas minimaliojo gyvenimo lygio rodiklis yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui. Pagal Vyriausybės nutarimo „Dėl bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio patvirtinimo“ redakciją, galiojančią nuo 2018 m. sausio 1 d., bazinis bausmių ir nuobaudų dydis yra 50 Eur.
57. Taigi, už S. R. papirkimą D. B. paskirtos 400 MGL dydžio baudos išraiška eurais (20 000 Eur) skundžiamame nuosprendyje yra nurodyta teisingai, bet už A. Ž. papirkimą D. B. paskirtos 350 MGL dydžio baudos išraiška eurais turėtų būti 17 500 Eur, o ne 17 000 Eur, taip pat ir galutinės subendrintos bausmės – 450 MGL dydžio baudos išraiška eurais turėtų būti 22 500 Eur, o ne 22 000 Eur.
58. Akivaizdu, kad skundžiamame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas padarė aiškią rašymo apsirikimo klaidą, nurodydamas, kokio dydžio bauda eurais skiriama už A. Ž. papirkimą ir galutinė subendrinta bausmė, vis dėlto tokio pobūdžio klaida nesudaro pagrindo keisti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį.
59. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje buvo klaidingai nurodyta ir nuteistam juridiniam asmeniui UAB „Budinks“ paskirta galutinė subendrinta bausmė – 100 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda. Tačiau ši klaida buvo ištaisyta apeliacinės instancijos teismo 2024 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi, nurodant, kad juridiniam asmeniui UAB „Budinks“ paskirta galutinė subendrinta bausmė yra 1000 MGL (50 000 Eur) dydžio bauda.
Dėl BK 66 straipsnio taikymo
60. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu į B. K. ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu į A. Ž., S. R., D. B. paskirtas bausmes įskaitytas šių nuteistųjų laikinojo sulaikymo laikas.
61. B. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. spalio 22 d. 12.24 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 9.05 val. (dvi paras), A. Ž. – nuo 2019 m. spalio 23 d. 8.50 val. iki 2019 m. spalio 25 d. 8.06 val. (dvi paras), S. R. – nuo 2019 m. spalio 22 d. 12.45 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 12.20 val. (dvi paras), D. B. – nuo 2019 m. spalio 23 d. 7.45 val. iki 2019 m. spalio 24 d. 14.40 val. (dvi paras).
62. Skundžiamų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių priėmimo metu galiojusioje BK 66 straipsnio 2 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo redakcija) buvo nustatyta, kad kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms. Pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusią BK 66 straipsnio 2 dalį (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), suėmimas ir (ar) laikinasis sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles, vieną suėmimo ir (ar) laikinojo sulaikymo dieną prilyginant, be kita ko, šešių MGL dydžio baudai. Taigi, šiuo metu galiojančios BK 66 straipsnio nuostatos yra nuteistųjų teisinę padėtį lengvinančios ir turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis) bei taikytinos nagrinėjamoje byloje.
63. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismo ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių dalys dėl į nuteistiesiems B. K., A. Ž., S. R., D. B. paskirtą bausmę įskaitytino laikinojo sulaikymo laiko yra keistinos, prilyginant vieną laikinojo sulaikymo dieną šešių MGL dydžio baudai.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Atmesti nuteistojo B. K. ir jo gynėjo advokato Manto Šriupšos, nuteistojo D. B. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistųjų S. R. ir A. Ž. kasacinius skundus.
Pakeisti Šiaulių apygardos teismo 2023 m. sausio 19 d. nuosprendžio dalį dėl laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į B. K. paskirtą bausmę ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), B. K. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžių baudai.
Pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžio dalį dėl laikinojo sulaikymo laiko įskaitymo į A. Ž., S. R. ir D. B. paskirtas bausmes ir, vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi (2024 m. balandžio 25 d. įstatymo redakcija), A. Ž. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 25 d. (dvi paras), S. R. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 22 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (dvi paras), D. B. į paskirtą bausmę įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2019 m. spalio 23 d. iki 2019 m. spalio 24 d. (dvi paras), vieną sulaikymo dieną prilyginant šešių MGL dydžių baudai.
Teisėjai Albinas Antanaitis
Sigita Jokimaitė
Alvydas Pikelis