Baudžiamoji byla Nr. 2K-80-697/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-11469-2022-0
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.25.4.2; 2.1.15.3.2; 2.1.15.3.3.2
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aleno Piesliako (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,
dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui,
nukentėjusiųjų G. Š., A. Š. ir A. Š. atstovui advokatui Mindaugui Vagoniui,
civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovui G. T.,
viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. atstovės pagal įstatymą A. Š., nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Š. ir A. Š. atstovo advokato Mindaugo Vagonio kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalies, kuria buvo sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai.
Kauno apylinkės teismo 2024 m. balandžio 30 d. nuosprendžiu R. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 3 dalį paskiriant jam 300 MGL, t. y. 15 000 Eur, dydžio baudą. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bauda sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta sumažinta bausmė – 200 MGL, t. y. 10 000 Eur, dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2 dalimis, R. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones vienerius metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, apie tai informuojant VĮ „Regitra“; 2) konfiskuotas R. S. priklausantis automobilis „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kartu su užvedimo rakteliais. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų G. Š., A. Š. ir A. Š. civiliniai ieškiniai tenkinti iš dalies ir iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ priteista: G. Š. – 121 240 Eur, A. Š. – 25 000 Eur, A. Š. – 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos, skaičiuojamos nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo. Kitos civilinių ieškinių dalys atmestos.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartimi, civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. apeliacinį skundą tenkinus iš dalies, nukentėjusiųjų A. Š., A. Š. ir G. Š. atstovo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinius skundus atmetus, pakeistas pirmosios instancijos teismo nuosprendis: sumažinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai – G. Š. iki 51 240 Eur, A. Š. iki 15 000 Eur, A. Š. iki 10 000 Eur. Kita pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis palikta nepakeista.
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi nukentėjusiųjų atstovo advokato, prašiusio jo kasacinius skundus tenkinti, prokuroro, prašiusio nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. atstovės pagal įstatymą A. Š. atstovo advokato kasacinį skundą atmesti, o nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų A. Š. ir A. Š. atstovo advokato kasacinius skundus tenkinti, civilinės atsakovės atstovo, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. S. pagal BK 281 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis 2022 m. balandžio 4 d. apie 15.10 val. (duomenys neskelbtini) ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), kryptimi link (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 127 punkto reikalavimus tuo, kad važiuodamas keliu nepasirinko saugaus važiavimo greičio, t. y. neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, meteorologines sąlygas, dėl to nuvažiavo nuo kelio į kairę pusę ir partrenkė ta pačia kryptimi šaligatviu dviračiu važiuojančią mažametę G. Š., gim. (duomenys neskelbtini) m., po to atsitrenkė į gyvatvorę ir elektros stulpą, dėl to įvyko eismo įvykis, jo metu mažametei G. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
II. Apeliacinės instancijos teismo nutarties esmė
2. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad nors pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino G. Š. padarytą sužalojimą ir visas kilusias ir dar kilsiančias neigiamas pasekmes, kurios nurodomos ir nukentėjusiosios atstovo apeliaciniame skunde, tačiau spręsdamas dėl neturtinės žalos dydžio išskyrė ir sureikšmino šį atskirą neturtinės žalos atlyginimo nustatymo kriterijų – kilusias pasekmes. Civilinė atsakovė apeliaciniame skunde teisingai nurodė, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino teismų praktiką, susijusią su neturtinės žalos dydžio nustatymu.
2.1. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi, be to, tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir keičiantis makroekonominiams rodikliams taip pat keičiasi, tai yra didėja. Naujausios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nėra. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 5000 Eur iki 40 000 Eur, retais atvejais ši suma viršijama (paprastai iki 60 000 Eur).
2.2. Teisėjų kolegija vertino ir nukentėjusiosios G. Š. atstovo advokato apeliaciniame skunde nurodytą Lietuvos apeliacinio teismo nutartį byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUyLTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-52-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-52-910/2024">e2A-52-910/2024</a>, kurioje, mažamečiui dėl medikų kaltės praradus regėjimą viena akimi, buvo priteista 160 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Šioje nutartyje, nustatant neturtinės žalos dydį, įvertinta ne tik tai, kad žala padaryta itin svarbiai ieškovo organizmo funkcijai – regėjimui ir nėra būdų jį atkurti. Kaip kriterijus, suponuojantis pagrindą ieškovo patirtą neturtinę žalą įvertinti didesne suma, be kita ko, pripažinta tai, kad žala ieškovo sveikatai padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų – gydytojų, į kuriuos pacientas kreipiasi pasitikėdamas ir tikėdamas, kad jie atidžiai, rūpestingai ir dėdami maksimalias pastangas pasirūpins jo sveikata, kad pagerins sveikatą, o ne ją sutrikdys. Minėtoje byloje buvo nustatytas medikų nerūpestingumas ir neatidumas. Žalos buvo galima išvengti pasirinkus tinkamą gydymo taktiką ir ėmus ją įgyvendinti nedelsiant. Taip pat įvertintos medikų kalbos girdint vaikui, dėl to jis jautėsi pats kaltas, kad apako, atsirado psichologinių padarinių, kuriuos tebejaučia iki šiol.
2.3. Atsižvelgdama į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą, liekamuosius reiškinius, gydymo ir reabilitacijos laikotarpį, gydytojų prognozes, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas ir vadovaudamasi teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, teisėjų kolegija padarė išvadą, kad nukentėjusiajai G. Š. padaryta neturtinė žala vertinama 60 000 Eur suma. Įvertinus tai, kad 8760 Eur neturtinės žalos jau atlyginta, atitinkamai mažintina ir priteistina suma.
2.4. Be to, teisėjų kolegija, įvertinusi byloje nustatytas aplinkybes, medicinos dokumentuose nurodytus duomenis apie nukentėjusiajai G. Š. padarytus sužalojimus, jos gydymo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimus, kaip pasikeitė jų įprastas gyvenimas po eismo įvykio, tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neigiamų išgyvenimų įtaką psichologinei būsenai, bendravimo galimybių sumažėjimą, pasikeitusį gyvenimą ir patiriamus nepatogumus, nuolatinės nukentėjusiosios priežiūros poreikį, atsižvelgdama į Lietuvos ekonominę situaciją, teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. ir A. Š. priteisti neturtinės žalos atlyginimo dydžiai mažintini A. Š. priteisiant 15 000 Eur, o A. Š. – 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nors nukentėjusiojo A. Š. apeliaciniame skunde nurodoma, kad tėvams turėtų būti priteistas vienodo dydžio neturtinės žalos atlyginimas, nes jie patyrė vienodus išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau vertinant aptariamą situaciją matyti, kad G. Š. kasdiene priežiūra tiek dienomis, tiek ir naktimis (kateterizuoja, palaiko higieną) daugiau rūpinasi motina, jos apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuo nuolatinio kėlimosi naktį atlikti šių procedūrų sutriko jos psichologinė būklė, nuo kilnojimo skauda nugarą, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jos patirta neturtinė žala turėtų būti didesnė nei tėvo.
III. Kasacinių skundų argumentai
3. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. atstovės pagal įstatymą A. Š. atstovas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas).
3.2. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai skirtingai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies normą, tai lėmė, kad teismai skirtingai įvertino nukentėjusiajai G. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį (skirtumas sudaro net 70 000 Eur). Todėl, esant tokiam kardinaliai dideliam skirtumui, būtina nustatyti, kuris teismas tinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas. Be to, būtina suformuoti naują teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiesiems eismo įvykių metu, kadangi šiuo metu esanti suformuota teismų praktika yra pasenusi ir neatitinka šių dienų ekonominės situacijos.
3.3. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Aptariamo straipsnio antrojoje dalyje, be kita ko, nurodyti ir kriterijai, kuriais remiantis nustatomas priteistinas neturtinės žalos atlyginimo dydis. Taigi teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas faktines bylos aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, ir argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Kartu teismas privalo atsižvelgti į analogiškose bylose susiformavusią teismų praktiką dėl atlygintinos neturtinės žalos dydžio.
3.4. Esminis ir lemiamas kriterijus, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, yra nusikalstama veika nukentėjusiajam sukelti padariniai. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliu pakenkimu asmens sveikatai, reikšmingų sužalojimų sukėlimu, kančia nuo fizinio skausmo, kartu kyla nerimas dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susijusios su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-20-689/2020, 2K-252-697/2020, 2K-217-697/2022).
3.5. Šioje byloje nukentėjusioji G. Š. iki eismo įvykio buvo sveikas (duomenys neskelbtini) metų vaikas, tačiau dėl eismo įvykio jai buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, nukentėjusioji tapo suluošinta visam likusiam gyvenimui. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto 2022 m. gegužės 13 d. išvados Nr. G858/2022(02) matyti, kad G. Š. nustatyta nubrozdinimų kaktoje, pilve, plaštakose, dešinėje šlaunyje, dešinėje blauzdoje, šlaunikaulių, kairio blauzdikaulio ir šleivikaulio lūžis, IV krūtininio slankstelio lūžis. Sužalojimai laikomi sunkiu sveikatos sutrikdymu.
3.6. Nukentėjusiosios G. Š. atstovė pagal įstatymą A. Š. nurodė, kad iki eismo įvykio mergaitė buvo sveikas ir guvus vaikas. Šiuo metu ji neįgali, nuolat kas nors turi ją prižiūrėti ir jai padėti. Savivaldybės siūlomų paslaugų nepakanka, esant poreikiui samdo slaugytoją. Veža nukentėjusiąją į mokyklą, ten ji išbūna 6 pamokas. Tuo metu jos higienos poreikiais niekas nesirūpina (procedūras rekomenduojama atlikti kas 3 val.). Nukentėjusioji rankas valdo pati, bet dėl fizinės jėgos trūkumo vežimėliu pati toli negali nuvažiuoti. Šis įvykis labai paveikė G. Š.. Pradžioje nukentėjusiajai sakė, kad ji pasveiks, tačiau dabar ji supranta, kad nebepasveiks, todėl jos nuotaika vis blogėja. G. Š. gydymas ligoninėje truko 1 mėnesį ir 10 dienų, tuomet dar 70 dienų ji buvo reabilitacijoje. Skausmą malšinančius vaistus vartojo pusę metų, dabar jų vartojimą riboja. Šiuo metu taikoma reabilitacija. Nukentėjusioji pati negali pasirūpinti savo higiena, sumažėjo draugų ratas. Medikai pagerėjimo nežada, nes yra negrįžtamas nervų pažeidimas.
3.7. Iš Kauno r. (duomenys neskelbtini) pagrindinės mokyklos psichologinės charakteristikos matyti, kad G. Š. patirta trauma daro poveikį ne tik dabartiniam raidos etapui, bet gali turėti įtakos ir ateityje, įvykę pakitimai ir ribotumai, susiję su jos būsena, daro poveikį nuostatoms, suvokimui, veiksmams ir elgesiui. Šiuo metu mergaitė patiria daug baimių ir nerimo kasdienėje veikloje. Neįgalumas gali kliudyti siekti normalių raidos tikslų. Fiziniai būsenos ar gydymo apribojimai gali užkirsti kelią normaliai veiklai, galimybei socializuotis ir tyrinėti aplinką. Dabartinės nestabilios emocinės būsenos, darančios įtaką bendravimo įgūdžių raidai, taip pat daro poveikį G. Š. sąveikai su aplinka. Mergaitės teigimu, sumažėjo draugų ir veiklų ratas. Šiuos apribojimus reikia įveikti ir kompensuoti kiekvienu nauju raidos aspektu. Taigi nukentėjusioji šiuo metu patiria neigiamus dvasinius išgyvenimus, o jos fizinė būsena gali turėti neigiamą įtaką jos emocinei ir psichinei būsenai, socialinei raidai ateityje.
3.8. Praėjus po eismo įvykio daugiau nei dvejiems su puse metų, ryškesnio fizinės sveikatos pagerėjimo nenustatyta. Mergaitė juda su neįgaliojo vežimėliu, pati negali atlikti net higienos procedūrų. Taigi G. Š. liko neįgali visam gyvenimui, pasekmės fizinei ir emocinei būklei yra itin sunkios.
3.9. Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiosios G. Š. neturtinę žalą įvertino 130 000 Eur, tai atitinka jos patirtą neturtinę žalą ir formuojamą teismų praktiką. Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUyLTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-52-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-52-910/2024">e2A-52-910/2024</a> dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai dėl medikų kaltės, esant didelio neatsargumo požymių, mažametis prarado regėjimą viena akimi, neturtinei žalai atlyginti priteisė 160 000 Eur. Cituojamoje byloje mažametis prarado regėjimą tik viena akimi, neliko visiškas neregys. Matydamas kita akimi, nors ir sunkiau, jis gali patenkinti savo poreikius, turi galimybę save aprūpinti, gyventi nors ir apsunkintą, tačiau įprastą gyvenimą. Tuo tarpu G. Š. visą likusį gyvenimą nevaldys galūnių ir galės judėti tik su neįgaliojo vežimėliu. G. Š. iki šiol patirti išgyvenimai ir tie, kuriuos ji patirs ateityje, negali būti vertinami mažesniu neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, nei nenustatė pirmosios instancijos teismas.
3.10. Vertinant formuojamą teismų praktiką, aktualu tai, jog dar 2004 m. lapkričio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinis teismas byloje Nr. 2A-394/2004 (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartį paliko nepakeistą), spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai dėl neatsargių trečiųjų asmenų veiksmų kūdikiams inkubatoriuje buvo nudegintos nugaros, nukentėjusiesiems priteisė po 200 000 Lt (57 924 Eur). Įvertinus šalyje vyraujančią infliaciją, formuojamą teismų praktiką ir G. Š. patirtus išgyvenimus, daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismo nustatytas 130 000 Eur neturtinės žalos dydis yra teisėtas. Teismas tinkamai pritaikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos dydį.
3.11. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį, nurodė, kad pagal susiformavusią teismų praktiką priteisiama nuo 5000 iki 40 000 Eur, ir rėmėsi teismų praktika, suformuota nuo 2009 m. Tačiau nurodyta teismų praktika akivaizdžiai yra pasenusi ir nebeatitinka šių dienų ekonominės situacijos.
3.12. Pasisakydamas dėl nukentėjusiosios atstovo advokato nurodytos teismų praktikos (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUyLTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-52-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-52-910/2024">e2A-52-910/2024</a>), apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog žala buvo padaryta sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių profesionalų – gydytojų, byloje nustatytas medikų nerūpestingumas ir neatidumas. Iš tokio Kauno apygardos teismo motyvavimo išeina išvada, kad jei kaip atsakovė yra traukiama Lietuvos Respublikos valstybė, tuomet neturtinei žalai atlyginti gali būti priteisiama didesnė suma nei tuo atveju, kai eismo įvykių bylose kaip atsakovė yra traukiama draudimo bendrovė. Akivaizdu, kad toks argumentavimas yra teisiškai ydingas ir prieštaraujantis tiek CK, tiek BPK nuostatoms, reglamentuojančioms civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą.
3.13. Taigi apeliacinės instancijos teismas, ženkliai sumažindamas nukentėjusiajai G. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, netinkamai taikė CK ir BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą.
4. Kasaciniu skundu nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. atstovas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
4.1. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas A. Š. nustatytą neturtinės žalos dydį (nuo 25 000 iki 15 000 Eur), netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą (BPK 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas).
4.2. Teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra viena asmens konstitucinių teisių (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo ir kitais įstatymų nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).
4.3. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tačiau mirties ar asmens sveikatos sužalojimo atveju civiliniu ieškovu gali būti pripažintas šeimos narys ar artimasis giminaitis (iš jų – tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė), kiti asmenys), kuris turi teisę reikšti civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTEyMTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-1214/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-1214/2024">2K-248-1214/2024</a>).
4.4. Nagrinėjamu atveju eismo įvykio metu buvo sužalota A. Š. duktė G. Š., jai nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Mergaitė juda su neįgaliojo vežimėliu, pati negali atlikti net higienos procedūrų. Nepilnametė G. Š. liko neįgali visam gyvenimui, pasekmės fizinei ir emocinei būklei yra itin sunkios.
4.5. Po eismo įvykio G. Š. reikalinga nuolatinė priežiūra, dėl to visą laiką A. Š. ją prižiūri. Pagal gydytojų rekomendacijas G. Š. reikia kas 3 val. (naktį darant vieną 6 pertrauką iki 6 val.) kateterizuoti šlapimo pūslę. Pati G. Š. šios procedūros atlikti negali, todėl kateterizuoja A. Š. ir patiria didelius nepatogumus, nes negali naktį normaliai išsimiegoti. G. Š. kelios dienos po avarijos dėl nejudros buvo atsiradusi pragula, tai 3–4 mėn. net ir 6 val. A. Š. negalėjo pamiegoti, nes reikėdavo keltis ir ją vartyti kas 2–3 val. Dėl nuolatinės nemigos ir G. Š. kilnojimo labai pablogėjo A. Š. fizinė sveikata, atsirado nugaros skausmų, o psichologinė savijauta buvo ypač bloga. Taip pat A. Š. būnant su G. Š. reabilitacijoje teko kęsti likusių namie dukterų ilgesį, ilgam laikui pamiršti kasdienius pasivaikščiojimus ir treniruotes su specialiai šunų vikrumo sportui ruoštais augintiniais. Sugriuvo visi planai nuvykti į rimtesnes varžybas užsienyje. Šiandien A. Š. dirbti gali minimaliai ir tik atlikdama dalį savo anksčiau vykdomos veiklos nuotoliniu būdu. G. Š. pagal jos būklę reikalinga nuolatinė priežiūra, šią priežiūrą A. Š. užtikrina pasikeisdama su vyru A. Š..
4.6. Iki įvykio A. Š. su vyru A. Š. tikėjosi užauginti G. Š. kaip visavertį, savimi pasitikintį žmogų, tačiau dabar G. Š. darbotvarkė yra koncentruota į gydytojų rekomendacijas ir reabilitacines programas. G. Š. nustojo gyventi kaip normali savo amžiaus mergaitė, ji yra priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros. A. Š., pasikeisdama su vyru A. Š., be pertraukos slaugo dukterį, ją mankština, naudoja reabilitacijos priemones, vežioja po reabilitacijos paslaugas teikiančius centrus, pas gydytojus. A. ir A. Š., auginantiems tris dukteris, kilo našta slaugyti ir išmokyti gyventi eismo įvykio metu sužalotą ir neįgalią tapusią dukterį G. Š., todėl dabar šeimos gyvenimas orientuotas tik į dukters G. Š. slaugymą, patiriami dideli dvasiniai išgyvenimai, ribojamos bendravimo galimybės su kitais asmenimis, socialiniai ryšiai, galimybė laisvai dirbti anksčiau dirbtus darbus, o svarbiausia – ribojamos galimybės skirti ankstesnį dėmesį kitoms dviem dukterims, G. Š. seserims.
4.7. Taigi dėl G. Š. padarytų sveikatos sužalojimų, jos motinos A. Š. patirto psichologinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, neigiamų išgyvenimų įtakos psichologinei būsenai, bendravimo galimybių sumažėjimo, pasikeitusio gyvenimo ir patiriamų nepatogumų, kasdienio gyvenimo kokybės suprastėjimo, diskomforto pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CK ir BPK normų, teisėtai priteisė 25 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 15 000 Eur, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą.
5. Kasaciniu skundu nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. atstovas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį be pakeitimų. Kasatorius skunde nurodo:
5.1. Apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas A. Š. nustatytą neturtinės žalos dydį nuo 17 000 iki 10 000 Eur, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą (BPK 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies, CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatas).
5.2. Dėl dukters G. Š. sužalojimo A. Š. patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir fizinius nepatogumus. Iki įvykio A. Š. su žmona A. Š. tikėjosi užauginti G. Š. kaip visavertį, savimi pasitikintį žmogų, tačiau dabar G. Š. darbotvarkė yra koncentruota į gydytojų rekomendacijas ir reabilitacines programas, ji nustojo gyventi kaip normali savo amžiaus mergaitė, yra priklausoma nuo kitų asmenų priežiūros. A. Š., pasikeisdamas su žmona A. Š., be pertraukos slaugo savo dukterį, ją mankština, naudoja reabilitacijos priemones, vežioja po reabilitacijos paslaugas teikiančius centrus, pas gydytojus. Taigi, A. ir A. Š., auginantiems tris dukteris, kilo našta slaugyti ir išmokyti gyventi eismo įvykio metu sužalotą ir neįgalią tapusią dukterį G. Š., todėl dabar šeimos gyvenimas orientuotas tik į dukters G. Š. slaugymą, patiriami dideli dvasiniai išgyvenimai, ribojamos bendravimo galimybės su kitais asmenimis, socialiniai ryšiai, galimybė laisvai dirbti anksčiau dirbtus darbus, o svarbiausia – ribojamos galimybės skirti ankstesnį dėmesį kitoms dviem dukterims, G. Š. seserims.
5.3. Atsižvelgiant į konkrečios bylos medžiagos duomenų visumą, daroma išvada, kad dėl G. Š. padarytų sveikatos sužalojimų, jos tėčio A. Š. patirto psichologinio skausmo, dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, dvasinio sukrėtimo, neigiamų išgyvenimų įtakos psichologinei būsenai, bendravimo galimybių sumažėjimo, pasikeitusio gyvenimo ir patiriamų nepatogumų, kasdienio gyvenimo kokybės suprastėjimo, diskomforto pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas CK ir BPK normų, teisėtai priteisė 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas neturtinės žalos dydį iki 10 000 Eur, netinkamai taikė materialiosios ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą.
IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
6. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės G. Š. atstovės pagal įstatymą A. Š. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. Š. atstovo advokato M. Vagonio kasaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. atstovo advokato M. Vagonio kasacinis skundas atmestinas.
Dėl priteistų neturtinės žalos atlyginimo dydžių
7. Kasatorius skunduose nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams G. Š., A. Š. ir A. Š. priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, netinkamai taikė materialiąsias ir proceso teisės normas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą ir neturtinės žalos dydžio nustatymą (BPK 113 straipsnio 2 dalį, 115 straipsnio 1 dalį, CK 6.250 straipsnio 2 dalį), rėmėsi teismų praktika, kuri yra pasenusi ir nebeatitinka šių dienų šalies ekonominės situacijos.
8. Neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas su civiliniu ieškiniu susijusius klausimus nagrinėja tik teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jo dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reguliuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252-697/2020, 2K-183-628/2023).
9. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362-697/2018, 2K-132-942/2021). Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolesnį nukentėjusiojo gyvenimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjgvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-68/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-68/2008">2K-68/2008</a>, 2K-429/2013, 2K-331-976/2018, 2K-70-458/2020).
10. Kiekvienu konkrečiu atveju neturtinė žala patiriama individualiai, todėl teismas privalo ne tik vertinti įstatyme nurodytus kriterijus, bet ir aiškintis bei vertinti individualias bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį. Be to, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas remiasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kurių laikymasis, taikant ir aiškinant teisės normas, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą. Įstatymų leidėjas neatskleidžia šių principų turinio, nes jų aiškinimas ir taikymas kiekvienu konkrečiu atveju priklauso nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-135-693/2019, 2K-235-628/2020).
11. Teismų praktika dėl neturtinės žalos dydžio, suformuota kitose analogiško ar panašaus pobūdžio bylose, yra vienas iš kriterijų, pagal kurį nustatomas neturtinės žalos dydis, todėl teismai, spręsdami dėl neturtinės žalos dydžio, paprastai turi atsižvelgti ir į analogiško ar panašaus pobūdžio bylose įprastai priteisiamas pinigų sumas. Tačiau teismų nustatyti žalos dydžiai konkrečiose bylose negali būti laikomi teisine taisykle, nes skirtingose bylose nustatytos neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti reikšmingos aplinkybės dažniausiai nebūna analogiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-331-976/2018, 2K-191-942/2021), kartu teismas turi atsižvelgti į bendrus ekonominius ir pragyvenimo lygio pokyčius (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-611/2020">e3K-3-181-611/2020</a>).
12. Kaip jau buvo minėta, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei G. Š. iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ neturtinės žalos atlyginimą, atsižvelgė į tai, kad jai jau buvo išmokėta tam tikra pinigų suma (8760 Eur), todėl priteisė 121 240 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šią sumą sumažino iki 51 240 Eur, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas pernelyg sureikšmino kilusias pasekmes, netinkamai vertino teismų praktiką.
12.1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nutartyje, apžvelgdama formuojamą teismų praktiką, pažymėjo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai eismo įvykio metu asmens sveikata sutrikdoma sunkiai, yra labai įvairi, be to, tokie sprendimai yra dinaminio pobūdžio ir, keičiantis makroekonominiams rodikliams, taip pat keičiasi, t. y. didėja. Naujausiosios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose nėra. Pagal pastaruoju metu susiformavusią teismų praktiką, tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 5000 Eur iki 40 000 Eur, retais atvejais ši suma viršijama (paprastai iki 60 000 Eur) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMzUxLzIwMDk=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-351/2009')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-351/2009">2K-351/2009</a>, 2K-50/2010, 2K-211/2011, 2K-453/2011, 2K-370/2012, 2K-374/2012, 2K-95/2013, 2K-52-942/2016, 2K-61-696/2016, 2K-154-699/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-895/2016">2K-225-895/2016</a>, 2K-25-489/2017, 2K-94-696/2017, 2K-110-699/2017, 2K-155-511/2017, 2K-359-697/2017, 2K-362-697/2018, 2K-102-303/2019, 2K-276-458/2019, 2K-20-689/2020, 2K-41-303/2020, 2K-70-458/2020, 2K-219-628/2020, 2K-252-697/2020, kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01OTctNDIxLzIwMTU=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-597-421/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-597-421/2015">3K-3-597-421/2015</a>, 3K-3-402-421/2016, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTgxLTYxMS8yMDIw" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-181-611/2020')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-181-611/2020">e3K-3-181-611/2020</a>). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUyLTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-52-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-52-910/2024">e2A-52-910/2024</a> nustatytu neturtinės žalos dydžiu, nes minima byla skiriasi nuo šios pagal bylos faktines aplinkybes. Byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTJBLTUyLTkxMC8yMDI0" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e2A-52-910/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e2A-52-910/2024">e2A-52-910/2024</a> reikšmingai – keliais kartais didesniu dydžiu – nukrypta nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, nustatant neturtinės žalos dydį už sunkų sveikatos sutrikdymą, be to, sprendimą priėmė apeliacinės instancijos teismas, todėl šis sprendimas negali būti laikomas teisiniu precedentu nagrinėjamai bylai.
12.2. Kaip nurodyta skundžiamoje nutartyje, apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajai G. Š. priteistą neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į nukentėjusiajai padarytų sužalojimų sunkumą, liekamuosius reiškinius, gydymo ir reabilitacijos laikotarpį, gydytojų prognozes, nukentėjusiosios patirtus fizinius ir dvasinius išgyvenimus, diskomfortą, taip pat į padaryto nusikaltimo pobūdį (neatsargus nusikaltimas), į suformuotą teismų praktiką dėl priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydžio nagrinėjant panašaus pobūdžio bylas ir vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais.
12.3. Teisėjų kolegija, susipažinusi su apeliacinės instancijos teismo nutartyje išdėstytais motyvais, nusprendžia, kad šis teismas, nors ir atsižvelgė į reikšmingas neturtinės žalos dydžiui nustatyti aplinkybes (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), teismų praktiką tokios kategorijos bylose ir užsiminė apie makroekonominius rodiklius, tačiau būtent šios aplinkybės pakankamai neįvertino. Kaip minėta, teismų praktikoje pažymima, kad, sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo nustatymo klausimą, turi būti atsižvelgiama ir į nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį. Šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teismų praktika, suformuota 2009–2020 m. laikotarpiu, tačiau visiškai neįvertino konkrečių šalies ekonominių rodiklių, susiklosčiusių po 2020 m., iki teismo sprendimo priėmimo.
12.4. Nors kasacinės instancijos teismo kompetencija apsiriboja teisės taikymo patikrinimo aspektu, tačiau teisėjų kolegija ištaiso pirmiau paminėtą apeliacinės instancijos teismo padarytą klaidą, atsižvelgdama į proceso ekonomiškumo principą ir į tai, jog nėra būtina atlikti įrodymų tyrimo. Nuosprendis šioje byloje įsiteisėjo 2024 m. rugsėjo 30 d., todėl aktualus laikotarpis pinigų infliacijos lygiui nustatyti yra 2021–2023 m., juolab kad infliacija 2024 m. neviršijo 1 procentinio punkto. Remiantis viešai skelbiamais Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, Lietuvos Respublikoje vidutinė metinė infliacija 2021 m. buvo 4,7 proc., 2022 m. – 19,7 proc., 2023 m. – 9,1 proc. Taigi, įvertinus po 2020 m. susiformavusį gana reikšmingą makroekonomikos rodiklio pokytį – aukštą infliacijos lygį (iš viso 33,5 proc.), turi būti indeksuojama piniginė vertė keičiant nukentėjusiajai G. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, t. y. jį padidinant iki 80 100 Eur (prie apeliacinės instancijos teismo priteistos 60 000 Eur sumos pridedant pinigų infliacijos (33,5 proc.) pokytį (20 100 Eur). Kadangi 8760 Eur neturtinės žalos jau atlyginta, atitinkamai mažintina ir priteistina suma (80 100 – 8760 = 71 340).
12.5. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas nukentėjusiajai G. Š. priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį, neatsižvelgė į teismų praktikoje nustatytą reikalavimą įvertinti nuolat kintantį ekonominį valstybės gyvenimo lygį, taip netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio 2 dalies ir BPK X skyriaus nuostatas, nustatančias neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, civilinio ieškinio nagrinėjimą ir jo išsprendimą. Dėl to BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punkte, 3 dalyje nurodytu pagrindu apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, kuria iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai G. Š. priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis sumažintas iki 51 240 Eur, keičiama ir nukentėjusiajai priteisiama 71 340 Eur neturtinei žalai atlyginti.
13. Kasacinės instancijos teismo praktikoje yra išaiškinta, kad su sužalotu asmeniu susijusiems asmenims (tėvams, vaikams, sutuoktiniui) gali būti padaryta reikšminga neturtinė žala, pasireiškianti dideliu neigiamu poveikiu. Pirmiausia tai pasakytina apie asmenis, kurie emociškai labai susiję su nukentėjusiuoju. Tai – tėvai, vaikai, sutuoktiniai, kurių tarpusavio santykiai yra labai glaudūs. Ar jie tokie yra, turi būti sprendžiama kiekvienu konkrečiu atveju. Asmeniui, kuris pats nepatyrė fizinių sužalojimų, bet išgyveno dėl jo vaiko sužalojimo, patyrė dvasinius išgyvenimus dėl neaiškumo, kaip padaryti sužalojimai paveiks jo vaiko sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks pašalinti jį gydant, teisingumo sumetimais neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas pagal konkrečios bylos aplinkybes (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-895/2016">2K-225-895/2016</a>).
13.1. Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad dėl R. S. veikos nukentėjusiosios G. Š. šeimos nariams – A. Š. (motinai) ir A. Š. (tėvui) taip pat buvo padaryta neturtinė žala, ir priteisė iš civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai A. Š. 25 000 Eur, nukentėjusiajam A. Š. 17 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinės instancijos teismas skundžiama nutartimi pakeitė šią pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį – sumažino priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį A. Š. iki 15 000 Eur, o A. Š. – iki 10 000 Eur.
13.2. Nukentėjusiųjų A. ir A. Š. atstovo advokato M. Vagonio kasaciniuose skunduose teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, sumažindamas pirmosios instancijos teismo teisingai ir pagrįstai nustatytus nukentėjusiesiems priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nepakankamai įvertino A. ir A. Š. patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, fizinius nepatogumus, kasdienio gyvenimo kokybės suprastėjimą, diskomfortą.
13.3. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties, apeliacinės instancijos teismas sprendimą sumažinti nukentėjusiosios tėvams priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį priėmė įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, G. Š. padarytus sužalojimus, jos gydymo ir reabilitacijos trukmę, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų paaiškinimus, kaip pasikeitė jų įprastas gyvenimas po eismo įvykio, nukentėjusiųjų patirtus didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, neigiamų išgyvenimų įtaką psichologinei būsenai, bendravimo galimybių sumažėjimą, pasikeitusį gyvenimą, patiriamus nepatogumus, nuolatinės nukentėjusiosios priežiūros poreikį ir atsižvelgdamas į Lietuvos ekonominę situaciją, teismų praktiką dėl priteisiamų neturtinės žalos atlyginimo dydžių. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad tėvams negali būti priteisiamas vienodas neturtinės žalos atlyginimo dydis vien dėl to, kad jie patyrė vienodus išgyvenimus ir nepatogumus. Šiuo atveju G. Š. kasdiene priežiūra tiek dienomis, tiek ir naktimis (kateterizuoja, palaiko higieną) daugiau rūpinasi motina A. Š., šiai nuo nuolatinio kėlimosi naktį atlikti šių procedūrų sutriko psichologinė būklė, nuo kilnojimo skauda nugarą, todėl motinos patirta neturtinė žala turėtų būti didesnė nei tėvo.
13.4. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas įvertino visumą neturtinės žalos atlyginimo dydžio klausimui teisingai išspręsti reikšmingų aplinkybių, tačiau nepagrįstai sureikšmino nukentėjusiosios A. Š. fizinio pobūdžio indėlį slaugant G. Š., kas lėmė ir didesnį neturtinės žalos atlyginimo dydžio priteisimą. Kaip matyti iš bylos, nukentėjusioji ir jos tėvai bei dar dvi jų dukterys gyvena kartu, tėvai bendrai rūpinasi nukentėjusiąja ir jos seserimis. Vien tai, kad nukentėjusioji A. Š. (motina) daugiau prisideda fiziškai prie mergaitės slaugos, dar nereiškia, kad nukentėjusysis A. Š. (tėvas) nepatiria didelių išgyvenimų, nerimo dėl dukters ateities ar kad šie neigiami dvasinio pobūdžio išgyvenimai yra reikšmingai mažesni nei nukentėjusiosios A. Š. (motinos). Šiuo atveju tėvų, gyvenančių šeimoje ir kartu besirūpinančių nukentėjusiąja G. Š., išskyrimas neatitinka teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), todėl nukentėjusiajam A. Š. (tėvui) turi būti priteisiamas toks pats neturtinės žalos atlyginimo dydis, kaip ir nukentėjusiajai A. Š. (motinai), t. y. 15 000 Eur. Vertės indeksavimo rodiklis A. Š. ir A. Š. netaikytinas, nes jiems priteistos sumos yra didesnės už priteisiamas sumas panašiose bylose nukentėjusiojo artimiesiems (tokiose bylose paprastai priteisiama nuo 5000 Eur iki 10 000 Eur, pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjI1LTg5NS8yMDE2" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-225-895/2016')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-225-895/2016">2K-225-895/2016</a>, 2K-113-628/2020, <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjQ4LTEyMTQvMjAyNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-248-1214/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-248-1214/2024">2K-248-1214/2024</a>).
13.5. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad, nustatant nukentėjusiajai A. Š. atlygintinos neturtinės žalos dydį, būtų neįsigilinta į faktines bylos aplinkybes, padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos CK 6.250 straipsnio nuostatos, ar reikšmingai nukrypta nuo formuojamos teismų praktikos. Tuo tarpu apeliacinės instancijos teismo nutarties dalis, susijusi su nukentėjusiajam A. Š. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio sumažinimu, atsižvelgiant į bendrus vertybinius principus, keičiama – priteisiama tokia pati suma, kaip ir nukentėjusiajai A. Š. (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis).
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 6 punktais,
n u t a r i a :
Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. Š. atstovo advokato Mindaugo Vagonio kasacinį skundą atmesti.
Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutartį:
Padidinti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius – G. Š. 71 340 (septyniasdešimt vienas tūkstantis trys šimtai keturiasdešimt) Eur, A. Š. – 15 000 (penkiolika tūkstančių) Eur.
Kitas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. rugsėjo 30 d. nutarties dalis palikti galioti be pakeitimų.
Teisėjai Alenas Piesliakas
Artūras Ridikas
Alvydas Pikelis
