G. B. pagal BK 140 str. 2 d.

Baud˛iamoji byla Nr. 2K-382/2011

(Proceso Nr. 1-12-1-00322-2009-3)

Procesinio sprendimo kategorijos:

1.2.4.8.3;

2.1.7.4 (S)

2011 m. rugsejo 27 d.

Vilnius

Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Vladislovo Ranonio ir pranešejo Olego Fedosiuko,

teismo posedyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nuteistojo G. B. kasacini skunda del Vilniaus miesto 1-ojo apylinkes teismo 2010 m. lapkricio 29 d. nuosprend˛io, kuriuo G. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baud˛iamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dali laisves atemimu keturiems menesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmes vykdymas atidetas vieneriems metams, ipareigojant nuteistaji be institucijos, pri˛iurincios bausmes vykdymo atidejima, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms. Iš G. B. priteista G. I. 7000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo, ji mokant G. I. atstovei pagal istatyma I. I.

Taip pat skund˛iama Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegijos 2011 m. vasario 4 d. nutartis, kuria atmestas nuteistojo G. B. apeliacinis skundas.

Teiseju kolegija, išklausiusi teisejo O. Fedosiuko pranešima,

n u s t a t e :

G. B. nuteistas u˛ tai, kad 2009 m. sausio 30 d., apie 13 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), del ma˛areikšmes prie˛asties sudave rankos kumšciu ne ma˛iau kaip du smugius ma˛ameciui G. I. (gim. 1997 m. gruod˛io 12 d.) i veida, o šiam nukritus ant ˛emes, spyre jam kojomis ne ma˛iau kaip penkis kartus i šonus. Taip G. B. sukele ma˛ameciui G. I. fizini skausma ir padare lokalu kairiojo skruosto odos paraudima, t.y. ne˛ymu sveikatos sutrikdyma.

Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo teismu sprendimus panaikinti, ji išteisinti pagal BK 140 straipsnio 2 dali ir baud˛iamaja byla jam nutraukti.

Kasatorius nurodo, kad pirmosios ir apeliacines instanciju teismu išvados neatitinka bylos faktiniu aplinkybiu bei surinktu irodymu. Teismai neteisingai, šališkai vertino irodymus: liudytoju parodymus, specialisto išvada, nukentejusiojo G. I. elgesi ir duotus parodymus. Nuteistasis teigia, kad liudytojai dave šališkus parodymus, pateike skirtingas versijas apie konflikto vieta, G. I. sumušimo buda, mechanizma, smugiu skaiciu ir ju sudavimo vietas. Nukentejusiojo parodymai taip pat neatitinka nustatytu ivykio aplinkybiu, prieštarauja specialisto išvadai. Kasatoriaus manymu, G. I. dave melagingus parodymus apie su˛alojimo aplinkybes, sureikšmindamas ivyki, pasekmes ir padaryta neturtine ˛ala, paveiktas savo motinos, kuri turejo tiksla pateikti kuo didesni civilini ieškini. Vienintelis objektyvus irodymas apie G. I. padarytus su˛alojimus – medicinos išvada, kurioje nurodyta, kad nukentejusiajam nustatytas lokalus kairiojo skruosto odos paraudimas gali buti traumines kilmes, kaip sumušimo pasekme. Atsi˛velgiant i byloje esanciu duomenu prieštaringuma, anot kasatoriaus, yra pagrindas teigti, kad tokio kiekio smugiu ir taip, kaip nurodo liudytojai bei nukentejusysis, nebuvo suduota. Teismai nepagristai kritiškai vertino nuteistojo parodymus apie tai, kad jis nemuše G. I., o tik išbare u˛ nepadoru elgesi – šlapinimasi ant laiptu prie G. B. buto duru. Nera prie˛astinio ryšio tarp G. B. pasipiktinimo netoleruotinu berniuko elgesiu ir jo kairiojo skruosto paraudimo atsiradimo, todel kasatorius negali buti traukiamas baud˛iamojoj atsakomyben. U˛sigauti skruosta, kurio su˛alojima konstatavo medicinos specialistas, vaikas galejo nukrisdamas ant laiptu ir atsitrenkdamas i laiptines sienele. Teismai nepakankamai ivertino nukentejusiojo neteiseto elgesio iki ivykio, neanalizavo konflikto kilimo kaltininko ir prie˛asciu. Kasatorius tvirtina, kad ivertinus konflikto situacija darytina išvada, jog G. I. padare administracini teises pa˛eidima – nedideli chuliganizma, todel G. B. veiksmai, turint tiksla nutraukti neteisetus pa˛eidejo veiksmus – grie˛tas vaiko išbarimas, negali buti laikomi nusikalstama veika, o pripa˛intini veiksmais, susijusiais su savo teisiu, orumo ir nuosavybes gynyba bei pa˛eidejo sulaikymu ir normalia reakcija i neteisetus veiksmus. G. B. atliktuose veiksmuose nebuvo nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, todel baud˛iamasis procesas prieš ji nutrauktinas ir jis išteisintinas (BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsiliepimu i nuteistojo G. B. kasacini skunda Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Baud˛iamojo persekiojimo departamento prokurore prašo kasacini skunda atmesti. Prokurore nurodo, kad pirmosios instancijos teismas ištyre byloje esancius irodymus, nepa˛eisdamas Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 ir 301 straipsniu reikalavimu, teisingai juos ivertino bei pagristai G. B. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 140 straipsnio 2 dali. Apeliacines instancijos teismas nepa˛eide bylu apeliacinio nagrinejimo bendruju nuostatu, tinkamai išnagrinejo nuteistojo apeliacini skunda, ištyre visas apelianto gincijamas bylos aplinkybes, išsamiai patikrino pirmosios instancijos teismo išvadu pagristuma, dar karta ivertino irodymus, išsamiai motyvavo išvadas del skunde gincijamu klausimu, nutartyje išdeste irodymus ir motyvus, paaiškinancius bei pagrind˛iancius sprendima atmesti nuteistojo G. B. apeliacini skunda. Teismu išvados atitinka byloje esancius irodymus ir faktines ivykio aplinkybes, priimti nuosprendis bei nutartis yra teiseti bei pagristi.

Kasacinis skundas atmestinas.

Del irodymu vertinimo

Kasaciniu skundu nuteistasis gincija ˛emesniu instanciju teismu priimtus sprendimus nurodydamas, kad nuosprendis ir nutartis neatitinka faktiniu bylos aplinkybiu, liudytoju parodymai, kuriais remesi teismai, yra prieštaringi bei šališki. Skunde pacituoti liudytoju R. K., A. L., nukentejusiojo D. I. ir paties G. B. duotu parodymu fragmentai bei išdestyta kasatoriaus nuomone apie tai, kuriais parodymais teismai turejo vadovautis, o kuriuos vertinti kritiškai del neobjektyvumo, prieštaringumo, melagingumo, šališkumo ar galimos nukentejusiojo motinos itakos, ir juos atmesti.

Kasacines instancijos teismas priimtus nuosprend˛ius ir nutartis, del kuriu paduotas skundas, tikrina teises taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis) pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, jog teismai netinkamai pritaike baud˛iamaji istatyma (BPK 369 straipsnio 2 dalis) arba, nagrinedami byla, padare esminiu baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimu (BPK 369 straipsnio 3 dalis). Irodymu vertinimo rezultatas yra susijes su nuosprend˛io pagristumu ir yra daugiau fakto, o ne teises klausimas. Pagal baud˛iamojo proceso istatyma byloje surinktus irodymus patikrina bei ivertina pirmosios ir apeliacines instanciju teismai. Nagrinejant byla kasacine tvarka, irodymu tyrimas neatliekamas ir irodytomis pripa˛intos faktines aplinkybes dar karta nenustatinejamos, o remiamasi ˛emesnes instancijos teismu posed˛iuose išnagrinetais irodymais. Kasacines instancijos teisme irodymu vertinimo klausimas analizuojamas tik teises taikymo aspektu, t. y. sprend˛iama, ar teismams darant išvadas del aplinkybiu, turinciu reikšmes bylai išspresti teisingai, nebuvo pa˛eisti baud˛iamojo proceso istatymo reikalavimai.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyre visus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklaustu nukentejusiojo G. I., jo atstoves pagal istatyma I. I., liudytoju D. K., E. A., S. B., R. B., A. L. parodymus, išanalizavo teismo medicinos specialisto išvados Nr. G3076/08(01) duomenis apie nukentejusiajam padarytus kuno su˛alojimus ir, vadovaudamasis šiu irodymu visuma, konstatavo, kad G. B. ranka bei kojomis sudave smugius ma˛ameciui G. I. ir taip sukele jam fizini skausma bei ne˛ymiai sutrikde jo sveikata, t. y. padare nusikalstama veika, numatyta BK 140 straipsnio 2 dalyje. Teismas pa˛ymejo liudytoju D. K. ir A. L. parodymuose esant neesminiu prieštaravimu bei juos pašalino kitais bylos duomenimis. Taip pat teismas motyvuotai atmete G. B. iškelta versija apie tai, kad berniukas galejo veida susi˛aloti pats, atsitrenkdamas i siena, kai lenkesi paimti portfelio.

Apeliacines instancijos teismas, išnagrinejes nuteistojo argumentus, konstatavo, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepa˛eid˛iant BPK 20 ir 301 straipsniu reikalavimu ir atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateike argumentus, paneigiancius kasatoriaus teiginius del jo nekaltumo, smugiu sudavimo fakto, kilusiu pasekmiu – fizinio skausmo del suduotu smugiu sukelimo ir nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Apeliacines instancijos teismas iš naujo išsamiai išnagrinejo nukentejusiojo, nuteistojo ir liudytoju parodymus, sulygino juos tarpusavyje, padare motyvuota išvada, kad nuosprendyje irodytomis pripa˛intos faktines bylos aplinkybes buvo nustatytos pagristai. Kasatoriaus argumentai, kad jis teisetai gyne savo nuosavybe ir oruma nuo neteisetu kitu asmenu veiksmu, motyvuotai atmesti.

Kasatoriaus argumentai, kad jo atliktus veiksmus teisina pa˛eidejo sulaikymo aplinkybe, kad jo veiksmai buvo „normali reakcija“ i pa˛eidima, nepagristi. BK 29 straipsnis nustato salygas, kurioms esant, asmens, padariusio nusikalstama veika, sulaikymas šalina baud˛iamaja atsakomybe u˛ pa˛eidejui padaryta ˛ala. Šiame straipsnyje kaip butinos sulaikymo teisetumo salygos nurodyta tai, kad sulaikomas asmuo turi buti padares nusikaltima ar baud˛iamaji nusi˛engima, vengti sulaikymo ir kitaip jo negalima sulaikyti. Taciau mineta istatymo norma nesuteikia teises naudoti prievarta kaip keršta, juolab ma˛ameciam asmeniui. Be to, ma˛amecio G. I. veiksmai – šlapinimasis ne tam nustatytoje vietoje – neturi nusikalstamos veikos po˛ymiu ir, net jei jis pasielge ne pagal visuomeneje priimtas morales ar etikos normas, tai nepateisina G. B. smurtiniu veiksmu prieš ji.

Byloje nustatyta, kad ma˛ametis nukentejusysis nesieke konflikto su nuteistuoju, neturejo tikslo elgtis pa˛eid˛iant visuomeneje priimtu elgesio normu, o nusišlapino prie G. B. buto duru tik del to, kad, eidamas iš mokyklos namo, neiškente. Vaikas ne˛inojo, kad šlapinasi prie iejimo i gyvenamaji busta, galvojo, kad tai sandeliukas ir jo niekas nemato. Nuteistasis teigia norejes sudrausminti ma˛ameti, taciau teismai nustate, kad jis pradejo smurtauti net nemegines aiškintis vaiko poelgio prie˛asciu, del menkavertes prie˛asties u˛puole ma˛ameti G. I., panaudojo prieš ji fizini smurta, taip sukeldamas fizini skausma bei ne˛ymiai sutrikdydamas sveikata. Teismas pagristai konstatavo ir tai, kad nuteistasis veike tiesiogine tycia, t. y. suvoke pavojinga savo veikos pobudi, numate, kad savo veiksmais sukels ma˛ameciui fizini skausma ir ji su˛alos, ir to norejo. Konstatuotina, kad nuteistojo veiksmai – smugiu sudavimas kumšciu ir kojomis – teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dali.

Teiseju kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacines instanciju teismai, vertindami irodymus ir nustatinedami faktines aplinkybes, nepa˛eide BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatu. Tai, kad bylos irodymai ivertinti nepalankiai kasatoriui, nera baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimas. Nenustacius netinkamai pritaikyto baud˛iamojo istatymo fakto ar padarytu esminiu baud˛iamojo proceso istatymo pa˛eidimu ir nesant teisinio pagrindo pakeisti arba panaikinti apkaltinamaji nuosprendi ar apeliacines instancijos teismo nutarti, kasacinis skundas atmetamas.

Teiseju kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baud˛iamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a:

Nuteistojo G. B. kasacini skunda atmesti.

Teisejai Alvydas Pikelis

Vladislovas Ranonis

Olegas Fedosiukas