Baudžiamoji byla Nr. 2K-420/2011
(Procesinis Nr. 1-06-1-00033-2008-4)
Procesinio sprendimo kategorijos:
1.2.18.11.
2.1.7.1.
2.1.9.
2.4.7. (S)
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Antano Klimavičiaus ir pranešėjo Vladislovo Ranonio,
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. gynėjo advokato Stasio Zabitos kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendžio, kuriuo V. D. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 straipsnio 1 dalį 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.
Skundžiama ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartis, kuria nuteistojo V. D. gynėjo advokato Artūro Jucevičiaus apeliacinis skundas atmestas.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą,
n u s t a t ė :
V. D. nuteistas už aplaidų apskaitos tvarkymą, t. y. už tai, kad nuo 2007 m. sausio 1 d. būdamas UAB „Mindveka“, įmonės kodas 125165174, registruotos Vilniuje, Mėsinių g. 4, direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1-2 dalis, būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą bei apskaitos dokumentų išsaugojimą, pažeidė to paties įstatymo 12 straipsnio 4 punkto reikalavimus, nustatančius, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, taip pat 16 straipsnio reikalavimus, nustatančius, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo. Apskaitos registrai gali būti rašomi ranka arba techninėmis priemonėmis. Apskaitos duomenis kompiuterinėse laikmenose galima saugoti tik tuo atveju, kai yra atspausdinti apskaitos registrai. Pasibaigus finansiniams metams, apskaitos registrai susiuvami (įrišami), jų lapai sunumeruojami, paskutiniame lape nurodomas lapų skaičius, taip pat 19 straipsnio 1, 2, 4 dalių reikalavimus, pagal kuriuos apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kurie turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą. Patvirtinus finansinę atskaitomybę, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, jei pasikeičia ūkio subjekto vadovas, apskaitos dokumentus, apskaitos registrus ir finansinę atskaitomybę perima paskirtas naujas ūkio subjekto vadovas, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr.13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatas, pagal kurias uždarosios akcinės bendrovės visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus privalo saugoti 10 metų; neužtikrino, kad UAB „Mindveka“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys už 2007 m. ir 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn. apskaitos registruose būtų registruojami laiku, įstatymų nustatytą laiką nesaugojo UAB „Mindveka“ buhalterinės apskaitos dokumentų: pirkimų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų už 2007 m., atsiskaitymų su tiekėjais buhalterinės apskaitos registrų už 2007 m., pirkimų ir sąnaudų buhalterinės apskaitos registrų už 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn., atsiskaitymų su tiekėjais buhalterinės apskaitos registrų už 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn., 2007 m. ir 2008 m. sausio, vasario ir kovo mėn. Didžiosios knygos. 2008 m. balandžio 8 d. įmonės vadovu tapus A.K., pastarajam neperdavė minėtų buhalterinės apskaitos dokumentų, dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „Mindveka“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimo dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2008 m. balandžio 1 d.
Kasaciniu skundu nuteistojo V. D. gynėjas prašo panaikinti Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. spalio 8 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir baudžiamąją bylą V. D. nutraukti.
Kasatorius nurodo, kad teismų padarytos išvados yra nepagrįstai vienpusiškos, padarytos išsamiai neįvertinus visų byloje esančių įrodymų. Teismai nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad byloje yra duomenys, pagal kuriuos UAB „Mindveka“ žinioje yra Registrų originalų tiek atspausdintos, tiek elektroninės kopijos, tą patvirtina ir V. D. parodymai bei tas faktas, kad V. D. turi nurodytų dokumentų kopijas, kurias pasidarė išeidamas iš UAB „Mindveka“ vadovo pareigų ir kuriomis disponuoja ikiteisminio tyrimo pareigūnai. Taip pat kasatorius nurodo, kad dokumentų buvimo įmonėje faktą patvirtina ir liudytojos vyr. finansininkės O. J. parodymai, liudytojos buhalterės L. V. parodymai, UAB „Mindveka“ akcininko ir valdybos nario R. Ž. bei įmonės dalyvio A. Ž. parodymai.
Kasatoriaus teigimu, vien tas faktas, kad Perdavimo akte neįrašyti Registrų originalai, nesudaro pagrindo taikyti V. D. atsakomybę už Registrų originalų praradimą. Teismai neturėjo vienpusiškai remtis Perdavimo aktu ir jo pagrindu padaryta specialisto išvada, bet privalėjo atsižvelgti ir į kitus byloje esančius įrodymus, paneigiančius specialisto išvadą. Taip pat teismams nebuvo pagrindo remtis ir A. K. parodymais dėl Registrų originalų neperdavimo, nes šie parodymai prieštarauja liudytojų, įmonės buhalterių, parodymams, be to, pats A. K. parodė, kad buhalterinę apskaitą tvarkė A. Ž., o A. K. prie to nebuvo prisilietęs, todėl ir negalėjo žinoti, ar Registrų originalai iš tikrųjų nebuvo perduoti įmonei pasikeitus jos vadovams. Kasatorius pažymi, kad teismai nepagrįstai nevertino to fakto, jog Registrų originalai nebuvo perduoti tyrėjams ir specialistui, parengusiam Specialisto išvadą tyčia, nesąžiningai pasinaudojant tuo faktu, kad per klaidą Registrų originalai nebuvo įtraukti į perdavimo aktą. Iš šių nurodytų aplinkybių, kasatoriaus manymu, darytina išvada, kad UAB „Mindveka“ žinioje yra Registrų originalai, dėl to buvo galima nustatyti UAB „Mindveka“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Be to, pasak kasatoriaus, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Mindveka“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą galima nustatyti tik turint registrų originalus, nes tą galima padaryti ir iš Registrų originalų kopijų ir UAB „Mindveka“ pirminių buhalterinių apskaitos dokumentų (PVM sąskaitų faktūrų, pinigų priėmimo kvitų), dėl kurių buvimo įmonės žinioje nėra ginčo.
Kasatorius teigia, kad šioje byloje, skirtingai negu byloje nagrinėtoje kasacinės instancijos teisme Nr. 2K-395/2009, esmingai skiriasi bylos aplinkybės, todėl negalima taikyti minėtoje nutartyje formuojamos praktikos, jog turi būti tiriami buhalterinių dokumentų originalai. Šioje byloje nėra ginčo, kad UAB „Mindveka“ žinioje yra pirminiai buhalterinės apskaitos dokumentų originalai, nėra tik išvestinių buhalterinės apskaitos dokumentų (Registrų originalų). Todėl jų nebuvimas, esant tokių dokumentų kopijoms, taip pat pirminiams buhalterinės apskaitos dokumentams neduoda pagrindo teigti, kad negalima nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio bei struktūros. Taip pat, reikia atkreipti dėmesį, kad Registrų originalai yra UAB „Mindveka“ žinioje, tačiau nei pareigūnai, nei teismas nesistengė gauti šiuos dokumentus ir nepagrįstai atmetė V. D. prašymą skirti papildomą buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą. Šios aplinkybės, pasak kasatoriaus, patvirtina, kad V. D. neatliko veikos pagal BK 223 straipsnio 1 dalį. Kasatoriaus teigimu, nusikalstamos veikos sudėties nėra būtent dėl to, kad, pagal bylos duomenis, nebuvo pasekmių, kurios būtinos baudžiamajai atsakomybei kilti pagal BK 223 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo atveju galėjo būti keliamas nebent administracinės atsakomybės klausimas pagal ATPK 173¹ straipsnio 1 dalį už aplaidų Perdavimo akto sudarymą, neįtraukiant į jį visų įmonėje buvusių ir faktiškai perduotų buhalterinės apskaitos dokumentų.
Kasaciniame skunde teigiama, kad pagal išdėstytus argumentus manytina, jog V. D. veika galėtų būti pripažįstama mažareikšme.
Kasaciniame skunde taip pat nurodoma, kad buvo nepagrįstai netenkintas V. D. prašymas skirti papildomą buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimą bei nepagrįstai nebuvo imtasi procesinių veiksmų (pvz., poėmis) surasti ir paimti Registrų originalus iš UAB „Mindveka“ tiesiogiai, nepaliekant Registrų originalų pateikimo klausimo sprendimo išimtinai V. D. nuteisimu suinteresuotų asmenų, įmonės dalyvių, A. Ž. ir R. Ž. valiai. Skunde dar nurodoma, kad V. D. nuteistas remiantis išimtinai suinteresuotų asmenų (nukentėjusiųjų) parodymais, taip pažeidžiant BPK 301 straipsnio 2 dalį.
Pasak kasatoriaus, nagrinėjant bylą buvo pažeistos ir BPK 20 straipsnio 5 dalies taisyklės, nes buvo vertinti tik V. D. kaltinantys įrodymai, nustatant, kad Registrų originalai nebuvo perduoti, remtasi išimtinai šių dokumentų Perdavimo aktu, kuriuo paremta specialisto išvada, ir V. D. nuteisimu suinteresuotų asmenų parodymais.
Atsiliepimu į nuteistojo V. D. gynėjo kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras prašo kasacinį skundą atmesti.
Prokuroras pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nuteisė V. D. remdamasis liudytojų parodymais ir specialisto išvada dėl UAB „Mindveka“ ūkinės finansinės veiklos tyrimo, kuri įrodo faktą, kad nepateikus UAB „Mindveka“ buhalterinės apskaitos registrų negalima iš dalies nustatyti UAB „Mindveka“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros už laikotarpį nuo 2007 m. liepos 30 d. iki 2008 m. balandžio 1 d. Prokuroras pažymi, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų institucijų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, todėl remiantis jau minėta specialisto išvada teismai teisingai konstatavo, kad V. D. veika atitiko nusikaltimo, numatyto BK 223 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Prokuroras atsiliepime nesutinka su kasacinio skundo argumentu, kad, atmetant nuteistojo prašymą skirti papildomą dokumentų tyrimą, buvo suvaržytos jo teisės, nes vien motyvuotas kaltinamojo prašymo atmetimas nereiškia, kad teismas suvaržė V. D. teises. Šioje byloje teismui nekilo abejonės dėl specialisto išvados Nr. 5-1/114, todėl ekspertizė pagrįstai nebuvo paskirta.
Prokuroras pabrėžia, kad kasatoriaus skundas yra prieštaringas, nes vienoje vietoje nurodoma, jog nusikaltimas pagal BK 223 straipsnio 1 dalį nebuvo padarytas, o vėliau teigiama, kad nusikalstimas buvo padarytas, tačiau veika turėtų būti pripažinta mažareikšme. Be to, prokuroras atkreipia dėmesį, kad klausimas dėl mažareikšmiškumo apeliacine tvarka nebuvo keliamas, todėl negali būti nagrinėjamas ir kasacinės instancijos teisme.
Kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Dėl apeliacinio proceso
Apeliaciniame skunde nuteistojo V. D. gynėjas, ginčydamas pirmosios instancijos teismo pripažintą įrodyta nusikalstamos veikos aplinkybę dėl negalimumo iš dalies nustatyti UAB „Mindveka“ veiklos, jos turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, nurodė, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo atsisakė tirti nuteistojo V. D. ikiteisminio tyrimo metu pateiktų buhalterinės apskaitos dokumentų kopijas, nes specialistė savo išvadą dėl tokių padarinių motyvavo atitinkamų buhalterinės apskaitos registrų trūkumu.
Apeliacinės instancijos teismas nutarė įrodymų tyrimo neatlikti, šio esminio apeliacinio skundo argumento atmetimą pagrįsdamas BPK 20 straipsnio nuostatomis, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Pasak teismo, nesant buhalterinių dokumentų, apelianto turimos jų kopijos negali būti pripažintos teisėtu įrodymu byloje. Tokie teismo motyvai prieštarauja bylos medžiagai ir įstatymo nuostatoms.
Iš tikrųjų pagal BPK 20 straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame Kodekse numatytais proceso veiksmais. Spręsdamas, ar duomenys yra gauti teisėtais būdais, teismas turi patikrinti, ar jų gavimo būdas neprieštarauja įstatyme nustatytiems reikalavimams. Pradėjus ikiteisminį tyrimą (BPK 166 straipsnis), duomenys, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, renkami tik BPK nustatyta tvarka. Šioje byloje ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008 m. balandžio 9 dieną. BPK 98 straipsnyje nurodyta, kad įtariamasis gali savo iniciatyva pateikti daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Byloje yra ikiteisminio tyrimo pareigūno 2010 m. balandžio 9 d. protokolas, kad įtariamasis V. D. savo iniciatyva pateikė UAB „Mindveka“ 2007 m. didžiąją knygą (kopija) ir 2008 m. sausio-balandžio mėn. didžiąją knygą (kopija). Protokole pažymėta, kad šie dokumentai laikomi prie baudžiamosios bylos (T. 4, b. l. 96). Teisiamajame posėdyje nuteistasis V. D. paaiškino, kad, kilus konfliktams tarp akcininkų, prieš išeidamas iš darbo pasidarė svarbiausių įmonės dokumentų kopijas (T. 4, b. l. 219-220). Tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai, teismas turi patikrinti, ar tie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Apeliacinės instancijos teismas, nepripažindamas jų įrodymu, jokių argumentų šiuo klausimu nepateikė, taip pažeisdamas BPK 332 straipsnio 3 ir 5 dalių reikalavimą motyvuoti savo išvadas.
Tik nustačius, kad BPK 98 straipsnio tvarka pateikti duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, jie įrodymais nepripažįstami ir jų patikrinimo BPK numatytais proceso veiksmais klausimas nekyla. Nenustačius, kad duomenys gauti įstatyme tiesiogiai draudžiamu būdu, jie turi būti tikrinami BPK numatytais proceso veiksmais. Tokia galimybė šioje byloje yra apklausiant specialistą, paskiriant ekspertizę, apklausiant tiesiogiai buhalterinę apskaitą tvarkiusius asmenis ir atlikus kitus iš konkrečios situacijos išplaukiančius procesinius veiksmus, kurių rezultatai turi įtakos sprendžiant, ar yra kilę BK 223 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai.
Kitos apeliacinės instancijos teismo išvados taip pat nemotyvuotos ir neatitinka bylos duomenų.
Apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad aplaidaus įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau V. D. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 223 straipsnio 1 dalį teisingumą argumentuoja vien tik tuo, kad jis, būdamas UAB „Mindveka“ direktorius, įstatymų nustatyta tvarka neperdavė naujam vadovui buhalterinės apskaitos dokumentų.
BK 223 straipsnio 1 dalyje baudžiamoji atsakomybė nustatyta už šių veikų padarymą: buhalterinės apskaitos netvarkymą; aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą; buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą. V. D. nuteistas ne tik už buhalterinės apskaitos dokumentų nesaugojimą įstatymų nustatytą laiką, bet ir už aplaidų buhalterinės apskaitos tvarkymą. Teismas nesivadovavo Buhalterinės apskaitos įstatymo nuostatomis dėl asmenų, atsakingų už buhalterinės apskaitos tvarkymą, sąrašo, netyrė ir nevertino liudytojų O. J., L. V. parodymų ir bylos dokumentų, iš kurių galima spręsti, kad UAB „Mindveka“ turėjo savarankišką buhalterinės apskaitos tarnybą, tvarkiusią visą bendrovės buhalterinę apskaitą. Klausimas dėl kaltės formos aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo nusikaltimuose, dėl kurio jau yra susiformavusi teismų praktika (baudžiamoji byla Nr. 2K-P-305/2009) ir kurio išsprendimas itin svarbus bendrininkavimo galimybės aspektu, irgi paliktas nuošalyje.
Išdėstyti BPK pažeidimai yra esminiai, sukliudę apeliacinės instancijos teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį ar nutartį (BPK 369 straipsnio 3 dalis), todėl skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 5 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 28 d. nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.
Teisėjai Vytautas Greičius
Antanas Klimavičius
Vladislovas Ranonis
