Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-3-1073/2019
Teisminio proceso Nr. 4-19-3-00261-2017-6
Procesinio sprendimo kategorija 6.5 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 31 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Pažarskio (kolegijos pirmininkas), Olego Fedosiuko ir Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. ir jo atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė:
I. Bylos esmė
1. D. R. Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarimu pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį nubaustas 2700 Eur dydžio bauda.
2. D. R. administracinėn atsakomybėn patrauktas dėl to, kad nuo 2017 m. gegužės 26 d. 16 val. iki 2017 m. rugpjūčio 27 d. 18 val., būdamas UAB „D“ vadovas, neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą. Išanalizavus bendrovės pateiktus dokumentus bei įvertinus apdailininkais dirbusių darbuotojų – E. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) ir D. S. (gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini)) – raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad minėtiems darbuotojams už 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn. per 2017 m. gegužės–rugpjūčio mėn. (kiekvieną mėnesį savaitės pabaigoje, t. y. 4 kartus per mėnesį) neapskaitytą darbo užmokestį išmokėdavo Jurbarke, (duomenys neskelbtini), ir Jurbarko r., (duomenys neskelbtini), statybų darbų vadovas K. P. Iš viso minėtiems darbuotojams išmokėta 5993,94 Eur darbo užmokesčio, kuris nebuvo įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą.
3. Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartimi Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarimas paliktas nepakeistas ir D. R. bei jo atstovo advokato apeliacinis skundas netenkintinas.
4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens D. R. ir jo atstovo advokato A. Vavilovo prašymas priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.
II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimo į jį argumentai
5. Pareiškėjas D. R. prašo panaikinti apygardos teismo nutartį ir apylinkės teismo nutarimą ir bylą nutraukti. Pareiškėjas prašyme nurodo:
5.1. Teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias ANK 569 straipsnio 4 dalies nuostatas, reikalaujančias įrodymus vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Teismai vertino tik pareiškėją kaltinančius įrodymus, atmetė liudytojų P. D. ir H. L. parodymus (nors šie liudytojai, kaip ir liudytojai D. S. ir E. S., buvo UAB „D“ darbuotojai); neatsižvelgė, kad D. S. ir E. S. su darbdaviu konfliktavo; nevertino pareiškėjo pateiktų įrodymų apie regione analogiškų pareigybių darbuotojams siūlomą vidutinį darbo užmokestį; nenagrinėjo UAB „D“ darbo užmokesčio žiniaraščių; nepasisakė dėl D. S. ir E. S. atliktų darbų specifiškumo. Pareiškėjo teismui teikti įrodymai įrodo, kad D. S. ir E. S. nebuvo mokamas didesnis atlyginimas, negu sutarta darbo sutartyse, nes tam nebuvo pagrindo ir galimybių, priešingu atveju bendrovė nebūtų atsiskaičiusi su kitais objekte dirbusiais darbuotojais.
5.2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad E. S. ir D. S. į Valstybinę mokesčių inspekciją (toliau – ir VMI) kreipėsi ir pateikė melagingus duomenis apie neva mokamą neapskaitytą darbo užmokestį kerštaudami UAB „D“ vadovybei dėl pateikto pareiškimo policijai dėl E. S. vagystės (pagal minėtą pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas). Šios aplinkybės teismai nevertino ir neaptarė. Neatsižvelgta į tai, kad liudytojai D. S. ir E. S. savo paaiškinimų, duotų VMI, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu nepatvirtino, pripažino klydę, todėl jų parodymai buvo prieštaringi ir turėjo būti vertinami kartu su kitais bylos duomenimis.
5.3. Teismai netinkamai taikė veikos kvalifikavimą administracinio nusižengimo byloje reglamentuojančias teisės normas, nes vadovavosi VMI patikrinimo metu atliktų kontrolinių pirkimų rezultatais, kai vieno pirkimo metu nebuvo išduotas kasos kvitas dėl 0,9 Eur sumos (taip neapskaičius pajamų) ir nustatytas 6,68 Eur grynųjų pinigų perteklius. Remdamiesi šiomis faktinėmis aplinkybėmis, teismai padarė nepagrįstą išvadą dėl neapskaitytų pinigų bendrovėje buvimo. ANK 99 straipsnio 3 dalis nustato atsakomybę už darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą, tačiau šis straipsnis nenustato administracinės atsakomybės už kontrolinio pirkimo metu konstatuotus pažeidimus, susijusius su kasos kvito neišdavimu ar pajamų neįtraukimu į apskaitą prekių pardavimo metu, kurių padarymu kaltintas pareiškėjas.
5.4. Teismai įrodinėjimo pareigą perkėlė pareiškėjui, nes iš protokolą surašiusios institucijos nereikalavo jokių papildomų pareiškėjo kaltę pagrindžiančių įrodymų ir pažeidė teismo pareigą nagrinėjant administracinio nusižengimo bylas aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus ir nustatant bylai svarbias aplinkybes (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Priešingai, teismas pačiam pareiškėjui nurodė teikti papildomus įrodymus pažeisdamas ANK 567 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą.
5.5. Kvalifikuojant pareiškėjo veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, nenustatyta jo tyčia, nemotyvuota, kaip ji pasireiškė, nes liudytojams D. S. ir E. S. neapskaitytą darbo užmokestį mokėjo ne pareiškėjas, o statybos darbų vadovas K. P. Vien tik teisės aktuose įtvirtintas bendras principas dėl bendrovės vadovo atsakomybės už apskaitos organizavimą savaime nepatvirtina vadovo tyčios nusižengimo, todėl pareiškėjo tyčios buvimas turėjo būti pagrįstas ne prielaidomis, o įrodymais.
6. Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Pažeidimų vertinimo ir pastabų nagrinėjimo skyriaus vedėjas Kęstutis Maitušis atsiliepime prašo prašymo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, kad:
6.1. Negalima sutikti su pareiškėjo teiginiu, kad teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi ne įrodymų visuma, o vien tik liudytojų D. S. ir E. S. rašytiniais parodymais, kuriuos jie teismo posėdžio metu paneigė. Apdailininkais dirbę asmenys raštu nurodė, kad darbo užmokestį darbų vadovas išmokėdavo kiekvieną savaitgalį savo namuose arba degalinėje, pasirašyti nereikėdavo. Šie liudytojai teisme savo parodymų nepaneigė, tai patvirtino ir bendrovės darbų vadovas K. P., nurodydamas, kad išmokėdavo avansą po 50–100 Eur, pajamų orderio neišrašydavo ir pasirašyti neduodavo. Patikrinimo metu pateiktuose 2017 m. birželio–rugpjūčio mėn. darbo užmokesčio mokėjimo žiniaraščiuose nėra duomenų apie darbuotojams mokėtas išmokas, avansus, priedus ir pan. ANK 99 straipsnio 3 dalis nustato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Pateiktuose buhalterinės apskaitos dokumentuose (darbo užmokesčio žiniaraščiai, darbo laiko apskaitos žiniaraštis, kasos knyga) matyti, kad dalis išmokėto darbo užmokesčio neįtraukta į buhalterinės apskaitos dokumentus. Taip konstatuotas darbo užmokesčio, neįtraukto į buhalterinės apskaitos dokumentus, mokėjimo pažeidimas.
6.2. Pareiškėjo teiginys, kad bendrovės buhalterinė apskaita vedama tvarkingai ir nėra jokių prielaidų ir (ar) finansinių šaltinių algoms, kurios būtų neįtrauktinos į buhalterinę apskaitą, yra klaidingas. 2017 m. spalio 27 d. vykdyto operatyvaus patikrinimo metu bendrovei priklausančioje parduotuvėje atliktas kontrolinis pirkimas: bendrovės darbuotoja elektroniniu kasos aparatu neapskaitė gautų 0,89 Eur ir neišdavė fiskalinio kvito, kasos operacijų atlikimo vietoje rasta 6,68 Eur suma neįtraukta į apskaitą. Taigi teismai materialiosios teisės normas byloje pritaikė tinkamai, proceso teisės pažeidimų nepadarė. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas daugiausia ginčija įrodymų vertinimą ir faktines bylos aplinkybes, tačiau nenurodo, kokius esminius materialiosios ar proceso teisės pažeidimus padarė teismas.
III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados
7. Administracinėn atsakomybėn patraukto D. R. ir jo atstovo advokato Andrejaus Vavilovo prašymas tenkintinas.
8. Pagal ANK 662 straipsnio 13 dalį, nagrinėdama atnaujintą administracinio nusižengimo bylą, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija teisės taikymo aspektu patikrina priimtus nutarimus ir nutartis, kurių teisėtumas ginčijamas prašyme. Teisėjų kolegija yra saistoma toje administracinio nusižengimo byloje įsiteisėjusiu nutarimu ar nutartimi nustatytų aplinkybių. Tai reiškia, kad, nagrinėdama administracinio nusižengimo bylą, teisėjų kolegija iš naujo įrodymų netiria ir jų nevertina, faktinių aplinkybių nenustato, o remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų atliktu įrodymų vertinimu, patikrindama, ar nebuvo padaryta esminių proceso teisės pažeidimų, ar buvo tinkamai pritaikytos materialiosios teisės normos.
9. Pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Tokiu būdu neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 4 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
10. Įrodymų vertinimo esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai teismo ar administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) išvadas padaro nesiėmę įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; neįvertina visų bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu surinktų bylai teisingai išspręsti reikšmingų įrodymų; remiasi įrodymais, kurie dėl neatitikties ANK 569 straipsnio 1–3 dalyse nustatytiems reikalavimams negali būti pripažįstami įrodymais, arba atvirkščiai, duomenys nepagrįstai nepripažįstami įrodymais; neišdėsto teisinių argumentų dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan.
11. ANK 99 straipsnio 3 dalis nustato administracinę atsakomybę už tyčinį Darbo kodekse, kolektyvinėje arba darbo sutartyje nustatytos darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos pažeidimą arba darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Šios teisės normos dispozicija yra blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką. Protokole nurodyta, kad D. R., būdamas UAB „D“ vadovas, neužtikrino, kad visas bendrovės darbuotojams mokamas darbo užmokestis būtų įtrauktas į bendrovės buhalterinę apskaitą, ir tokiu elgesiu pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytą atvejį. Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“.
12. Susipažinus su bylos medžiaga ir teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis bei prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą teiginiais konstatuotina, kad pastarieji yra pagrįsti. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai savo sprendimus šioje byloje grindė iš esmės tik buvusių bendrovės darbuotojų E. S. ir D. S. rašytiniais parodymais, duotais tyrimo metu, kuriuos teisme jie pakeitė D. R. naudai, tačiau teismai formaliai juos atmetė, neva jų nepatvirtina kita surinkta bylos medžiaga. Tačiau kita bylos medžiaga, kuri neva patvirtina E. S. ir D. S. rašytinius parodymus ir kurią teismas įvardijo kaip objektyvią, kelia pagrįstų abejonių, kaip ir teismo argumentai, kuriais jie atmetė kitų liudytojų parodymus.
13. Tiek bylos tyrimo neišsamumą, tiek teismų sprendimų nepagrįstumą liudija aplinkybė, kad nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismai nepasisakė dėl kasatorių argumentų, kuriuos buvo būtina vertinti šioje byloje ir kurie buvo nurodomi abiejų instancijų teismams, t. y. kiek kvadratinių metrų faktiškai turėjo apdoroti E. S. ir D. S. už sulygtą 11 Eur už kvadratinį metrą užmokestį kiekvienam, atsižvelgiant į jų rašytiniuose parodymuose nurodytas neva neapskaitytas pinigų sumas ir faktiškai išdirbtą laiką objekte, neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir kitų darbuotojų P. D., H. L. liudijimus apie faktiškai E. S. ir D. S. išdirbtą laiką, jų nuolatinį vėlavimą į darbą, nebuvo įvertinta ir informacija, kad, išmokėjus nurodytas sumas grynaisiais, būtų nelikę pinigų kitiems darbuotojams atlyginimams mokėti. Teismų kaip objektyvus įrodymas įvardyta Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017 m. lapkričio 16 d. operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. (10.2)FR1042-7767 tik patvirtina buhalterinių dokumentų prieštaravimą E. S. ir D. S. parodymams, tačiau ne realų buhalterinės apskaitos taisyklių pažeidimą, o įrodymų apie įmonėje vestus neoficialius ar juodosios buhalterinės apskaitos dokumentus, žiniaraščių, kitų įmonės veiklos dokumentų ar asmenų paaiškinimų ir pan. byloje nėra. Vienkartinis 2017 m. spalio 27 d. vykdyto operatyvaus patikrinimo metu bendrovei priklausančioje parduotuvėje atliktas kontrolinis pirkimas (bendrovės darbuotoja elektroniniu kasos aparatu neapskaitė gautų 0,89 Eur ir neišdavė fiskalinio kvito, kasos operacijų atlikimo vietoje rasta 6,68 Eur suma neįtraukta į apskaitą) nelaikytinas pakankamu įrodymu, patvirtinančiu neapskaitytų pinigų bendrovėje buvimą.
14. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
15. Tuo tarpu, remiantis bendrai šiuo klausimu formuojama teismų praktika, vien tik bendrovės buhalterinės apskaitos ir asmens paaiškinimų neatitikimas, priešingai nei traktuoja pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, negali būti pagrindas kvalifikuoti veiką pagal ANK 99 straipsnio 3 dalies (anksčiau galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 414 straipsnio 3 dalies) nuostatas. Nagrinėjant tokio pobūdžio administracinio teisės pažeidimo (administracinio nusižengimo) bylas, darbo užmokesčio mokėjimo tvarkos pažeidimas turėtų būti įrodinėjamas tiesioginiais įrodymais, o kaltinimo liudytojų parodymai turėtų būti patvirtinami kitais objektyviais įrodymais (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N143-614/2008, N10-2044/2007, N5-1428/2007, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. kovo 6 d. nutartis Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/QVRQLTI5MC0xNjYvMjAxNA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'ATP-290-166/2014')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="ATP-290-166/2014">ATP-290-166/2014</a>). Todėl buvusių įmonės darbuotojų paaiškinimai, neparemti jokiais kitais objektyviais duomenimis, vertinamu atveju nelaikytini pakankamu įrodymu D. R. administracinei atsakomybei pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį kilti.
16. Konstatuojant šią išvadą, atkreiptinas dėmesys ir į kitas bylos aplinkybes, keliančias pagrįstų abejonių E. S. ir D. S. parodymais, – t. y. savo darbo laikotarpiu E. S. ir D. S. nuolat pažeidinėjo darbo drausmę: į darbą atvykdavo vėliau, dirbdavo apie 6–7 valandas per dieną, darbo našumu neišsiskyrė (D. R., H. L., P. D., K. P. parodymai). Liudytoja V. P. parodė, kad administracinio nusižengimo protokolas buvo surašytas vadovaujantis įmonės pateiktais dokumentais ir dviejų darbuotojų paaiškinimais. Jokių papildomų duomenų tyrimą atlikusi institucija teisme nepateikė. Be to, tarp įmonės vadovo ir E. S. ir D. S. buvo kilę tam tikrų nesutarimų – 2017 m. rugsėjo 1 d. UAB „D“ pranešė policijai dėl įrankių dingimo, nurodydama, kad juos galimai pasisavino E. S., dėl šios veikos pradėtas ikiteisminis tyrimas. Tą pačią dieną E. S. buvo atleistas iš darbo vadovaujantis Darbo kodekso 53 straipsnio 2 dalimi – darbuotojo prašymu; D. S. tuo pačiu pagrindu buvo atleistas 2017 m. rugpjūčio 31 d. Operatyvinis patikrinimo pavedimas šios įmonės atžvilgiu gautas 2017 m. spalio 26 d., paaiškinimai iš E. S. ir D. S. paimti 2017 m. spalio 28 d. Šie faktai suponuoja pagrįstą išvadą, jog nagrinėjamu atveju E. S. ir D. S. neabejotinai buvo suinteresuoti nagrinėjamos administracinio nusižengimo bylos baigtimi, todėl jų parodymų vertinimas kaip patikimų ir objektyvių analizuojamu atveju nėra galimas. Tuo tarpu įvertinus tai, kad būtent šių asmenų parodymai buvo pagrindiniai D. R. kaltinantys duomenys nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje, sprendžiant D. R. kaltės klausimą jie neturėtų kelti jokių pagrįstų abejonių savo patikimumu.
17. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių kontekste pažymėtina, kad, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu, įtvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje, bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini teisinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, o visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai. Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje (išskyrus suinteresuotų asmenų E. S. ir D. S. paaiškinimus apie jiems neva išmokėtą, tačiau įmonės buhalteriniais dokumentais neapskaitytą darbo užmokesčio dalį) kitų įrodymų, neabejotinai patvirtinančių D. R. kaltę jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo, nurodyto ANK 99 straipsnio 3 dalyje, padarymu, nėra.
18. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, vertindami byloje esančius įrodymus, pažeidė ANK nustatytus reikalavimus ir šie pažeidimai buvo esminiai, turintys įtakos neteisėtų sprendimų priėmimui, todėl pareiškėjo prašyme išdėstyti argumentai naikinti skundžiamus teismų sprendimus yra pagrįsti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panaikinti Marijampolės apylinkės teismo 2018 m. kovo 14 d. nutarimą, kuriuo D. R. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 99 straipsnio 3 dalį, bei Kauno apygardos teismo 2018 m. gegužės 21 d. nutartį ir administracinio nusižengimo teiseną D. R. nutraukti.
Teisėjai Artūras Pažarskis
Olegas Fedosiukas
Gabrielė Juodkaitė-Granskienė
