A. M. pagal BK 281 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-3-788/2019

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46685-2016-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.4; 2.1.7.4.1; 2.1.7.4.4; 2.1.15.1.2

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 29 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gabrielės Juodkaitės-Granskienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Pažarskio ir Olego Fedosiuko (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. M. (A. M.) kasacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutarties.

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendžiu A. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį dvejų metų laisvės atėmimu.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 8 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. M. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Iš nuteistojo A. M. ir civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajai R. K. priteista po 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartimi nuteistojo A. M. apeliacinis skundas atmestas.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Bylos esmė

1. A. M. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad 2016 m. spalio 3 d. apie 6.24 val. Vilniaus r., (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį,,Audi A6“ (duomenys neskelbtini), privažiuodamas prie Geležinkelio ir Kranto gatvių sankryžos ir ketindamas joje važiuoti tiesiai, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 119 punktą, nustatantį, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, buvo neatidus ir neatsargus, nevažiavo kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, įvažiavo į priešingos krypties eismo dalį ir ten partrenkė bei mirtinai sužalojo L. K., dviračiu važiavusį nuo Tapelių g. Kranto g. link ir minėtoje sankryžoje sukusį į dešinę.

II. Kasacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

2. Kasaciniu skundu nuteistasis A. M. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 7 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. gegužės 14 d. nutartį ir baudžiamąją bylą nutraukti, nes nepadaryta veika, turinti BK 281 straipsnio 5 dalyje nustatytų požymių, o civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą. Kasatorius skunde nurodo:

2.1. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai pažeidė BK 2 straipsnio 3 ir 4 punktus, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 10 straipsnio 2 dalį, 20 straipsnio 3 ir 5 dalis, 83 straipsnio 1 dalį, 89 straipsnio 6 dalį, 284 straipsnio 4 dalį, 301 straipsnio 1 dalį, 305 straipsnio 1 dalį, 332 straipsnio 3 ir 5 dalis, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 23 straipsnio 2 dalį, 33 straipsnio 4 dalį. Kasaciniame skunde pateikiami teiginiai dėl teismų padarytų BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimų ir netinkamo savo išvadų motyvavimo, kvestionuojamos teismų nustatytos faktinės aplinkybės, liudytojų parodymų ir specialistų išvadų ir jų paaiškinimų vertinimas. Kasatorius savo teiginius argumentuoja eksperto V. Mitunevičiaus išvadomis, taip pat Lietuvos teismo ekspertizės centro (toliau – LTEC) specialisto išvadoje esančiu teiginiu, kad dviratininko greitis ir judėjimo trajektorija nežinomi ir kad technine prasme eismo įvykį lėmė abiejų jo dalyvių veiksmai, taip pat liudytojų G. K. ir P. K. (P. K.) parodymais. Kasatorius taip pat kritikuoja jam nepalankius liudytojų parodymus ir LTEC specialisto V. Matusevičiaus išvados teiginius, teismų argumentus ir išvadas.

2.2. Teismai netinkamai nustatė priežastinį ryšį tarp A. M. veikos ir kilusių padarinių, neanalizavo dviratininko kilusioje situacijoje veiksmų. Nustatant priežastinį ryšį šiuo atveju būtina taikyti būtinosios sąlygos taisyklę ir ja remiantis nustatyti, kurio eismo dalyvio KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepasisakyta, kurio eismo dalyvio padarytas KET pažeidimas buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir buvo susijęs būtinuoju priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismai išsamiai neįvertino specialisto V. Matusevičiaus išvados Nr. (duomenys neskelbtini), šioje išvadoje nenurodoma, kad būtent kasatoriaus veika buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga ir priežastis. Be to, iš specialisto V. Mitunevičiaus išvados Nr. (duomenys neskelbtini), nuteistojo A. M. ir liudytojo G. K. parodymų matyti, kad dviratininkas išvažiavo į sankryžą su pagrindiniu keliu dideliu greičiu ir dideliu lanku, nestabdydamas ir ne savo kelio puse, todėl kasatorius neturėjo galimybės bandyti išvengti susidūrimo kitokiu būdu negu nukreipdamas automobilį į kairiąją kelio pusę, tikėdamasis, kad taip pavyks išvengti susidūrimo ir tik prasilenkti. Ekspertas V. Mitunevičius savo išvadoje nurodė, kad techniniu požiūriu tikėtina, kad tiesiogiai prieš eismo įvykį dviratininkas judėjo įvažiavęs į kairiąją kelio pusę, kuria artėjo automobilis „Audi A6“; techniniu požiūriu pagrindžiama, kad „Audi A6“ vairuotojas artėjo prie sankryžos dešine kelio puse ir manevravo į kairiąją kelio pusę tiesiogiai prieš susidūrimą su dviratininku. Apeliacinės instancijos teismas, motyvuodamas BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėties požymių nebuvimą nukentėjusio dviratininko veikoje, klaidingai suprato neteisėtų veiksmų pasekmes, jomis laikydamas ne eismo įvykį, o vieno iš eismo įvykio dalyvių žūtį. Nebuvo vertinta, kurio iš eismo dalyvių veiksmai sukėlė eismo įvykį, dėl kurio žuvo vienas žmogus. Pagal KET dviratininkui taikomas reikalavimas prieš sukant į dešinę iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies krašto, nes automobilio vairuotojas, važiuodamas automobiliu tiesiai pagrindiniu keliu, neketino važiuoti į kairę, dešinę ar apsisukti, kol į pagrindinį kelią dideliu greičiu ir dideliu lanku nepristabdydamas neišvažiavo dviratininkas ir neprivertė jo išvažiuoti į kairę kelio pusę. Dviratininkas, be to, neįvykdė ir jam KET nurodytos pareigos artėjant prie vietos, kur reikia kirsti važiuojamąją kelio dalį, sumažinti važiavimo greitį ir tęsti judėjimą tik įsitikinus, kad važiuoti saugu ir nebus trukdoma kitiems eismo dalyviams. Neatsakius į klausimus, ar susidūrimas būtų įvykęs, jeigu dviratininkas būtų išvažiavęs į pagrindinį kelią laikydamasis visų KET reikalavimų, ir ar susidūrimas būtų įvykęs, jeigu dviratininkas būtų važiavęs pagrindiniu keliu palei patį savo važiuojamosios kelio dalies kraštą, priežastinio ryšio nustatymas yra neįmanomas.

2.3. Byloje neatskleista A. M. kaltės rūšis – nusikalstamas pasitikėjimas. Atsižvelgiant į tai, kad ekspertas V. Mitunevičius savo išvadoje yra nurodęs, jog nėra pagrindo teigti, kad susidariusiomis prieš eismo įvykį sąlygomis A. M. turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio stabdydamas ir nekeisdamas važiavimo krypties, šiuo atveju manevras į kairę techniniu požiūriu laikytinas būtinu ir atitinkančiu KET reikalavimą, iškilus pavojingai situacijai, siekti elgtis taip, kad būtų išvengta eismo įvykio. Iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad A. M. jokios rizikingos veikos nevykdė, važiavo pagrindiniu keliu tiesiai, atidžiai vertindamas eismo sąlygas ir matomumą pagrindiniame kelyje, nematydamas jame jokio artėjančio eismo dalyvio šviesų ar atšvaitų, sąmoningai nevažiavo palei pagrindinio kelio dešinį kraštą palikdamas vietos pėstiesiems. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad prastesnis matomumas nelėmė įvykio byloje, manymas, kad dešine kelio puse automobilio vairuotojo eismo krypties atžvilgiu gali eiti žmonės, neturintys atšvaitų, ir važiavimas ne palei patį dešinės pusės kraštą niekaip neįrodo jo lengvabūdiškumo; jokie greičio ribojimo taisyklių pažeidimai ar ištisinės skiriamosios linijos kirtimai A. M. inkriminuoti nebuvo; jokiais įrodymais nepagrįsta, kad kaltininkas dar prieš eismo įvykį buvo išvažiavęs į priešingos eismo krypties juostą; neįrodytas turėjimas numatyti neigiamas pasekmes.

2.4. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nustatydami neturtinės žalos dydį, nukrypo nuo teismų praktikos, pagal kurią neturtinė žala eismo įvykyje žuvusio eismo dalyvio, savo neteisėtais veiksmais prisidėjusio prie tokių eismo įvykio padarinių, broliui ar seseriai priteisiama tik labai retais atvejais, o priteisiamos neturtinės žalos dydis turi atitikti teismų praktikoje paprastai priteistiną neturtinės žalos dydį artimųjų asmenų kategorijai nepriskiriamiems giminaičiams. 10 000 Eur neturtinės žalos priteisimas, kasatoriaus nuomone, yra per didelis, neatitinkantis teismų praktikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNjY5LzIwMDY=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-669/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-669/2006">2K-669/2006</a>, 2K-383/2007). Civilinėmis nutartimis, kuriomis remiasi apeliacinės instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį šioje byloje, kasatoriaus nuomone, negalima vadovautis dėl skirtingų faktinių situacijų. Kasatoriaus nuomone, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, civilinei ieškovei galėtų būti priteista ne didesnė nei 3000 Eur dydžio neturtinės žalos suma.

3. Atsiliepimu į nuteistojo A. M. kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros prokuroras A. Kuzminskas prašo kasacinį skundą atmesti. Atsiliepime nurodoma:

3.1. Kasatorius skunde pateikia savą bylos aplinkybių vertinimą, tačiau kasacinės instancijos teismas iš naujo bylos įrodymų nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato, taigi kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant faktines teismo nustatytas aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas. Nenagrinėtini turėtų būti ir deklaratyvūs kasacinio skundo teiginiai, pvz., neargumentuotai vadinant liudytojų parodymus nepatikimais ar kritikuojant abiejų instancijų teismų išvadas dėl liudytojų parodymų patikimumo. Kasatorius skunde deklaratyviai nurodo apie LTEC specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) nepatikimumą, pažeidžiant BPK 83 straipsnio 1 dalies, 89 straipsnio 6 dalies, 284 straipsnio 4 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpcijos, rungimosi ir teisingo proceso principų pažeidimus. V. Mitunevičiaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) objektyvumo stoka buvo įrodyta apeliacinės instancijos teisme, atlikus dalinį įrodymų tyrimą, padaryta pagrįsta išvada, kad ši išvada neatitinka faktinių bylos aplinkybių, duota iš esmės remiantis tik nuteistojo A. M. ir liudytojų P. K. bei G. K. parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo.

3.2. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinės instancijos teismas ištyrė ir patikrino visas esmines bylos aplinkybes ir A. M. apeliacinio skundo argumentus. Teismo išvados buvo padarytos remiantis ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma. Apeliacinės instancijos teismas, atlikęs dalinį įrodymų tyrimą, dar kartą konstatavo, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymius. Abiejų instancijų teismai pagrįstai nustatė, kad A. M. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai jis, esant blogam matomumui, vengdamas kliudyti dešine važiuojamosios dalies puse galimai eisiančius žmones, priešais nereguliuojamą sankryžą, nepasirinkęs saugaus greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad tokio susidūrimo nebus arba kad jam pavyks jo išvengti. Taip susidūrė su sankryžoje į dešinę pasukusiu dviratininku ir jį mirtinai sužalojo. A. M. patvirtino, kad gerai žinojo, jog ši sankryža yra pavojinga, jo automobilio judėjimo kryptimi iš kairės pusės šalutinį kelią užstojo namas. A. M. nusikalstamą pasitikėjimą patvirtino ir jo paties parodymai, kad jis, užuot sustabdęs automobilį, bandė dviratininką apvažiuoti iš kairės. Kasatoriaus skunde keliami įrodymų vertinimo klausimai, teigiant, kad buvo pažeisti ne tik nekaltumo prezumpcijos principo, bet ir BK 2 straipsnio 3 ir 4 dalių reikalavimai, yra daugiau fakto nei teisės klausimai. Apeliacinės instancijos teismas apeliacinį skundą išnagrinėjo išsamiai, buvo atsakyta į esminius argumentus, priimti sprendimai, remiantis byloje surinktų duomenų visetu, todėl negali būti daroma išvada, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio nuostatas.

3.3. Kasaciniame skunde nepagrįstai teigiama apie netinkamą civilinio ieškinio išsprendimą. Nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, nebuvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai ar netinkamai pritaikytos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatos, ar nukrypta nuo kasacinės instancijos teismo praktikos. Esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, dėl kurių turi būti naikinamas apeliacinės instancijos teismo sprendimas, nenustatyta, nutarties motyvai pagrįsti ir suprantami.

4. Atsiliepimu į nuteistojo A. M. kasacinį skundą civilinės atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ atstovas E. T. Paberalis, jei nuteistojo A. M. kasacinis skundas būtų patenkintas, prašo atitinkamai išspręsti ir civilinį ieškinį, t. y. jį atmesti.

III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Nuteistojo A. M. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl įrodymų vertinimo ir BK 281 straipsnio 5 dalies taikymo

6. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinę bylą, priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra nurodęs, kad jis byloje surinktų įrodymų iš naujo netiria, naujų įrodymų (duomenų) nerenka, faktinių bylos aplinkybių nenustato; skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012, 2K-P-89/2014, 2K-7-173/2014 ir kt.). Taigi kasacinės instancijos teismas, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, patikrina, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0xODEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-181/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-181/2008">2K-P-181/2008</a>, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Kasatoriaus nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04LTc4OC8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-8-788/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-8-788/2018">2K-7-8-788/2018</a>, 2K-48-788/2018). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje paduoto kasacinio skundo teiginiai, kaip teismas turėjo vertinti vieno ar kito liudytojo parodymus, kurio liudytojo parodymai patikimi, o kurio – nepatikimi, kuri specialisto išvada pagrįsta, o kuri – klaidinga, paliktini nenagrinėti.

7. Išnagrinėjus kasacinio skundo argumentus, įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimų, dėl kurių būtų galima konstatuoti netinkamą įrodymų vertinimą, byloje nenustatyta. Faktines bylos aplinkybes, priežastinį ryšį tarp A. M. padaryto KET pažeidimo ir eismo įvykio, taip pat jo kaltę dėl kilusių padarinių pirmosios instancijos teismas nustatė ištyręs ir įvertinęs liudytojų G. K., P. K., M. G., kaltinamojo A. M. parodymus, kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolą ir jo priedus, LTEC specialisto išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją surašiusio eksperto V. Matusevičius paaiškinimą teisme, eksperto V. Mitunevičiaus išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo paaiškinimus teisme. Remiantis ištirtais ir įvertintais duomenimis pripažinta, kad A. M. KET 119 punkto pažeidimas, t. y. nesilaikymas reikalavimo važiuoti arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto ir važiavimas priešingos krypties eismo dalimi, buvo būtina eismo įvykio kilimo sąlyga ir pagrindinė jo priežastis. Konstatuota ir tai, kad eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, lėmė ne vien tik kaltinamojo A. M., bet ir žuvusiojo dviratininko L. K. veiksmai, kai jis, iš šalutinio kelio sukdamas į dešinėje esantį pagrindinį kelią, nedavė kelio automobiliui, vairuojamam A. M. Nors dviračiu važiuojantis L. K. neturėjo įvažiuoti į sankryžą matydamas artėjantį automobilį, tačiau, remdamasis LTEC specialisto išvada, teismas nustatė, kad dviratininkas L. K. sankryžoje suko į dešinę, važiavo laikydamasis kelio dešiniojo krašto ir partrenktas buvo savo eismo juostoje. Taigi jo padarytas KET pažeidimas nebuvo pagrindinė eismo įvykio priežastis. Pažymėtina, kad teismas kruopščiai ištyrė kaltinamojo ir jo gynėjo įvykio versiją, kad A. M. į priešingos krypties eismo dalį išvažiavo tik dėl bandymo išvengti susidūrimo su dviračiu, kuris neva buvo įvažiavęs į priešingą eismo juostą, ir kad vienintelis eismo įvykio kaltininkas yra būtent L. K., tačiau šią versiją teismas motyvuotai ir įtikinamai paneigė.

8. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą kruopščiai patikrino nuteistojo ir jo gynėjo keliamą eismo įvykio versiją, kuri grindžiama eksperto V. Mitunevičiaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo paaiškinimais teisme. Skirtingų specialistų išvadų prieštaravimams pašalinti apeliacinės instancijos teisme buvo apklausti šias išvadas surašę ekspertai V. Matusevičius ir V. Mitunevičius, skirtingų išvadų ir paaiškinimų duomenys palyginti su nuteistojo ir liudytojų parodymais, eismo įvykio vietos apžiūros protokole įtvirtinta informacija. Šios analizės pagrindu konstatuota, kad V. Mitunevičiaus išvada Nr. (duomenys neskelbtini) nėra pakankamai objektyvi, kad turėtų įrodomąją galią, nes neatitinka faktinių bylos aplinkybių, duota iš esmės remiantis tik nuteistojo A. M. ir liudytojų P. K. bei G. K. prieštaringais parodymais, kuriais pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, neturi pagrindo spręsti priešingai.

9. Iš bylos medžiagos matyti, kad teismai įrodymus byloje įvertino objektyviai ir nešališkai, į visus gynybos argumentus išsamiai atsakyta, gynybos keliama versija paneigta motyvuotai ir įtikinamai. Kasacinis skundas iš esmės skirtas šiai teismų atmestai eismo įvykio versijai pagrįsti, tačiau pateikti argumentai dėl neva neteisingai nustatytų faktinių aplinkybių ir padarytų procesinių pažeidimų yra deklaratyvūs. Kasacinio skundo argumentai, savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes, nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy00MDIvMjAxMA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-402/2010')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-402/2010">2K-7-402/2010</a>, 2K-7-70-895/2018 ir kt.).

10. Pagal nustatytas aplinkybes A. M. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, A. M. inkriminuota neatsargi kaltė yra visiškai atskleista ir nekelia abejonių. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis suprato pavojingą savo veiksmų pobūdį, numatė, kad nevažiuodamas arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, t. y. pažeisdamas KET 119 punkto reikalavimus, gali sukelti eismo įvykį ir BK 281 straipsnio 5 dalyje nurodytus padarinius, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Apeliacinės instancijos teismas, detalizuodamas kaltės turinį, nurodė, kad A. M. jam inkriminuotą veiką padarė dėl nusikalstamo pasitikėjimo, kai jis, esant blogam matomumui ir apžvelgiamumui, vengdamas kliudyti dešine važiuojamosios dalies puse galimai eisiančius žmones (kurių nagrinėjamu atveju nebuvo), priešais nereguliuojamą sankryžą išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, lengvabūdiškai tikėdamasis, kad tokio susidūrimo nebus arba kad jam pavyks jo išvengti, tačiau kaktomuša susidūrė su sankryžoje į dešinę pasukusiu dviratininku ir jį mirtinai sužalojo. Atkreiptas dėmesys į tai, kad A. M. patvirtino, jog gerai žinojo, kad ši sankryža yra pavojinga, automobilio,,Audi A6“ judėjimo kryptimi iš kairės pusės šalutinį kelią užstojo namas, kraštovaizdis, kalnas, krūmai. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu A. M. neatsargios kaltės apibūdinimu.

11. Sutiktina ir su teismų išvada, kad faktas, jog žuvusiojo dviratininko L. K. KET pažeidimas taip pat yra viena iš eismo įvykio priežasčių, nepaneigia A. M. baudžiamosios atsakomybės. Tokiais atvejais į nukentėjusio eismo dalyvio didelį neatsargumą gali būti atsižvelgta sprendžiant civilinio ieškinio klausimą (CK 6.282 straipsnio 1 dalis).

Dėl neturtinės žalos dydžio

12. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, į padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Kartu pažymėtina, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Pagal BPK 376 straipsnio 1 dalį kasacinės instancijos teismas gali nagrinėti šį klausimą tik teisės taikymo aspektu, t. y. privalo patikrinti, ar teismai, nagrinėdami baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį, tinkamai vadovavosi civilinės teisės nuostatomis, baudžiamojo proceso įstatymo normomis, reguliuojančiomis civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNDA4LzIwMDg=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-408/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-408/2008">2K-408/2008</a>, 2K-383/2010, 2K-605/2011, 2K-140/2012, 2K-497/2012 ir kt.).

13. Nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos padavė tik žuvusiojo sesuo R. K., kuri po jo mirties pasirūpino jo laidotuvėmis. Kasaciniame skunde išsakytos abejonės dėl žuvusiojo sesers teisės į neturtinės žalos atlyginimą nepagrįstos. Nors teisė gauti žalos atlyginimą dėl šeimos nario ar artimojo asmens gyvybės atėmimo formaliai yra riboto pobūdžio (CK 6.284 straipsnio 1 dalis), tačiau teismų praktikoje šie ribojimai netraktuojami kaip absoliutūs. Būtinumas atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas. Lietuvos Respublikos konstitucinėje jurisprudencijoje pabrėžiama, kad iš Konstitucijos neišplaukia, jog įstatymais galima nustatyti kokias nors išimtis, pagal kurias asmeniui padaryta materialinė ir (arba) moralinė žala neatlyginama, kad jokiu būdu negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad būtų paneigta asmens teisė kreiptis į teismą ir reikalauti teisingai atlyginti neteisėtais veiksmais padarytą žalą. Pabrėžtas ir būtinumas teismams, pagal savo kompetenciją sprendžiantiems tokias bylas, tiesiogiai vadovautis Konstitucijoje įtvirtintais teisingumo, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, proporcingumo, tinkamo teisinio proceso, asmenų lygiateisiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir kitais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas). Teismas pripažino R. K. teisę į neturtinės žalos atlyginimą atsižvelgęs į jos nurodytas aplinkybes, kad ji ir jos brolis buvo labai artimi, visą laiką palaikė artimus šeiminius santykius, po brolio netekties ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus ir kančias. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu teismo sprendimu.

14. Neturtinė žala, kurią patyrė nukentėjusioji ir civilinė ieškovė, teismo įvertinta 10 000 Eur suma. Ši suma lygiomis dalimis (po 5000 Eur) priteista iš AB,,Lietuvos draudimas“ ir A. M. Tenkindamas civilinį ieškinį tik iš dalies, teismas atsižvelgė į paties žuvusiojo didelį neatsargumą, taip pat į tai, kad kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios ir jos šeimos, teikė jiems materialinę pagalbą. Tai rodo, kad kasacinio skundo teiginiai dėl nepagrįstai didelio neturtinės žalos atlyginimo yra subjektyvūs ir nepagrindžia išvados, kad teismas netinkamai vadovavosi civilinės teisės normomis, reguliuojančiomis neturtinės žalos atlyginimą. Nuorodos į kasatoriaus parinktas baudžiamąsias bylas ir jose priteistas neturtinės žalos sumas nepagrindžia priešingos išvados. Atvirkščiai, nagrinėjamoje byloje teismas iš esmės priteisė beveik minimalią neturtinės žalos sumą, palyginti su sumomis, priteisiamomis žuvusiųjų artimiesiems analogiško pobūdžio bylose.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Nuteistojo A. M. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai Gabrielė Juodkaitė-Granskienė

Artūras Pažarskis

Olegas Fedosiukas