Baudžiamoji byla Nr. 2K-1-697/2019
Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00035-2011-4
Procesinio sprendimo kategorija
1.1.2.1 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2019 m. sausio 29 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Masioko (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal kaltinamosios R. Č. kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 26 d. nutarties.
Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00LTE2Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-4-167/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-4-167/2018">1-4-167/2018</a> dalis, kurioje R. Č. kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus veiką į BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. sausio 26 d. nutartimi panaikinta Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutartis, kuria baudžiamosios bylos Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MS00LTE2Ny8yMDE4" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '1-4-167/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="1-4-167/2018">1-4-167/2018</a> dalis, kurioje R. Č. veika perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, ir byla perduota iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Bylos esmė
1. R. Č. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaltinama tuo, kad nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2007 m. lapkričio 23 d. Šiauliuose bei Vilniuje, būdama V. B. suburtos ir vadovautos organizuotos grupės narė, kurioje ji pati, V. B., M. V., veikdama bendrininkų grupe su organizuotai grupei nepriklausančiais D. J., F. A., veikdama bendra tyčia ir turėdama bendrą nusikalstamą tikslą, iš anksto susitarė daryti sunkų ir ilgai trunkantį nusikaltimą – apgaule, sukčiaujant PVM apskaičiavimo ir sumokėjimo srityje, užvaldyti didelės vertės svetimą turtą, kiekvienam organizuotos grupės nariui atliekant tam tikrą užduotį ir turint konkretų vaidmenį, – M. V., organizuotos grupės narių faktiškai valdomos UAB „N“ fiktyviam direktoriui, bei jai klastojant UAB „N“ dokumentus, V. B. prisiėmė vykdyti užduotis, susijusias su organizuotos grupės narių veiklos koordinavimu, organizuotos grupės narių ir UAB „N“ veiklos vadovavimu, dokumentų klastojimu, bei žinodama, jog UAB „N“ faktiškai jokios veiklos nevykdo ir Valstybinei mokesčių inspekcijai teikia žinomai melagingas ataskaitas, kad ji yra įsteigta nusikalstamai veiklai nuslėpti, apgaule UAB „F“ naudai panaikino turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti 32 739 Lt (9481,87 Eur) PVM, būtent:
ji laikotarpiu nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2007 m. lapkričio 23 d. veikdama organizuota grupe su V. B., M. V. bei bendrininkų grupe su organizuotai grupei nepriklausančiais D. J., F. A., F. A., siekiant sumažinti UAB „F“ į valstybės biudžetą mokėtiną PVM, kaip UAB „F“ direktoriui ir atstovui, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų be sandorius pateisinančių dokumentų įsigijus metalų ruošinių bei susitarus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, kurie nesumokėdami PVM sutiko atlikti UAB „F“ statybos darbus, susitarė su F. A., kad jam pateiks suklastotas UAB „N“ vardu išrašytas PVM sąskaitas faktūras su įrašytais žinomai melagingais duomenimis apie tai, kad minėtus metalo ruošinius bei statybos darbų paslaugas UAB „F“ perka iš UAB „N“. F. A., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, pateikė D. J. UAB „F“ rekvizitus bei duomenis, reikalingus įrašyti į suklastotas PVM sąskaitas faktūras bei kitus dokumentus, o pastaroji UAB „F“ rekvizitus bei duomenis, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus, perdavė V. B., ši duomenis perdavė R. Č. Pastaroji pagal jai pateiktus UAB „F“ rekvizitus bei duomenis, reikalingus įrašyti į suklastotus dokumentus, kompiuterine technika suklastojo UAB „N“ PVM sąskaitas faktūras: 2007-03-27, serija NAL, Nr. 000852, 2007-03-30, serija NAL, Nr. 00874, 2007-06-27, serija NAL, Nr. 0838, 2007-10-31, serija NAL, Nr. 0914, 2007-10-24 lokalinę sąmatą, 2007-10-31 atliktų darbų aktą, 2007-06-27 atliktų darbų aktą, lokalinę sąmatą, statybos darbų sutartį Nr. 07/10/24, 2007-03-27 kasos pajamų orderio kvitą, serija NAL, Nr. 000032024, 2007-03-30 kasos pajamų orderio kvitą, serija NAL, Nr. 00003041, 2007-11-15 kasos pajamų orderio kvitą, serija NAL, Nr. 0002193, 2007-10-31 kasos pajamų orderio kvitą, serija NAL, Nr. 0002182, 2007-07-02 kasos pajamų orderio kvitą, serija NAL, Nr. 0002251. R. Č. suklastotus dokumentus perdavė V. B., o ji nurodė M. V., organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „N“ fiktyviam direktoriui, savo, kaip UAB „N“ direktoriaus, parašais patvirtinti suklastotus dokumentus. M. V., įvykdęs V. B. reikalavimus, žinomai suklastotus dokumentus perdavė V. B., ši juos perdavė D. J. D. J., toliau tęsdama nusikalstamą veiką, iš V. B. gautus suklastotus dokumentus perdavė F. A., ir jis tęsdamas nusikalstamą veiką ir žinodamas, kad UAB „N“ vardu išrašytuose dokumentuose įtvirtinti tikrovės neatitinkantys duomenys, nes UAB „N“ prekių ir paslaugų UAB „F“ nepardavė, pasirašė kaip prekes ir paslaugas gavęs UAB „F“ direktorius, šiuos žinomai suklastotus dokumentus perdavė UAB „F“ vyr. finansininkei S. B. ir nurodė juos įtraukti į UAB „F“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukti į PVM deklaracijas kaip pirkimo PVM. UAB „F“ vyr. finansininkė S. B., nežinodama, kad F. A. pateiktose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos realiai UAB „F“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros yra suklastotos, įtraukė jas į UAB „F“ buhalterinę apskaitą, išskirtas PVM sąskaitose faktūrose PVM sumas įtraukė į UAB „F“ 2007 m. kovo, birželio, spalio mėnesių PVM deklaracijas, taip 32 739 Lt (9481,87 Eur) sumažinant UAB „F“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM, bei šias deklaracijas 2007 m. balandžio 24 d., 2007 m. liepos 24 d., 2007 m. lapkričio 23 d. pateikė Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Šiaulių apskrities skyriaus, esančio Šiauliuose, Vilniaus g. 265, darbuotojams. Taip R. Č., veikdama organizuota grupe su M. V. bei bendrininkų grupe su organizuotai grupei nepriklausančiais D. J., F. A. apgaule UAB „F“ naudai panaikino turtinę prievolę į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 32 739 Lt (9481,87 Eur) PVM.
II. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
2. Kasaciniu skundu kaltinamoji R. Č. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasatorė skunde nurodo:
2.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias švelnesnis įstatymas galioja atgaline data, netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis, ir netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu (toliau – Nutarimas) Nr. 707 patvirtinto bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio – 50 Eur (kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.), dėl to nepagrįstai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Apeliacinės instancijos teismas neanalizavo, ar minėtas Nutarimas keičia baudžiamajame įstatyme nustatytą MGL dydį nuo 36,20 iki 50 Eur, ir padarė prieštaringą išvadą, jog MGL – tai ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių ekonominių dydžių, kurių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl MGL dydis taikomas toks, koks galiojo veikos padarymo metu.
2.2. Apeliacinės instancijos teismas ignoravo Lietuvos Respublikos socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, kur įtvirtinta svarbi nuostata: „Teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba „MGL“, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.“ Taigi BK specialiosios dalies straipsniuose, nustatančiuose atsakomybę už nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, MGL nuo 2018 m. sausio 1 d. yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui – 50 Eur, todėl R. Č. inkriminuota panaikintos turtinės prievolės suma – 9481,87 Eur atitinka kiek mažiau negu 190 MGL, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jos veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 1 dalį, nes kitaip palengvinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį naujai įtvirtintas MGL dydis turi grįžtamąją galią (BK 3 straipsnio 2 dalis).
3. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Sigutė Malinauskienė atsiliepimu į kasacinį skundą prašo kaltinamosios kasacinį skundą atmesti. Prokurorė atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:
3.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 3 d. nutarties, kuria baudžiamosios bylos dalis, kurioje R. Č. kaltinama pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, perkvalifikavus veiką į BK 182 straipsnio 1 dalį, nutraukta suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Apeliacinės instancijos teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartyje, priešingai nei teigia kasatorė, išsamiai pasisakė dėl BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatų taikymo keičiantis MGL dydžiui arba nacionalinės ir užsienio valiutos kursui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasatorė, cituodama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimo Nr. 38 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo kodekso normas, reglamentuojančias baudžiamųjų įstatymų galiojimą laiko atžvilgiu“ nuostatas, jas interpretuoja sau palankia linkme. Tačiau šiame Nutarime nurodoma, kad MGL dydis vertinamas atsižvelgiant į tai, koks jis buvo veikos padarymo metu.
3.2. R. Č. jai inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2007 m. ir tuo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 382 vienas MGL buvo lygus 125 Lt (36,20 Eur). R. Č. inkriminuota į valstybės biudžetą nesumokėta PVM suma yra 9481,87 Eur ir atitinka beveik 262 MGL, o pagal tuo metu galiojusį MGL dydį (36,20 Eur) nusikalstamos veikos padarymo metu buvo didesnė negu 250 MGL, todėl jos veika atitinka BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos sudėtį.
III. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Kasacinis skundas netenkintinas.
Dėl BK 3 straipsnio 2 dalies taikymo ir MGL dydžio nustatymo
5. Kasatorė – kaltinamoji R. Č. teigia, kad apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, pagal kurias švelnesnis įstatymas galioja atgaline data, netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis, ir netaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 patvirtinto bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio – 50 Eur (kuris įsigaliojo 2018 m. sausio 1 d.), dėl to nepagrįstai perdavė bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Šis kasacinio skundo argumentas nepagrįstas.
6. Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo (2017 m. gruodžio 13 d. įstatymo redakcija) 4 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyta, kad bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – rodiklis, taikomas nusikalstamoms veikoms ir administraciniams nusižengimams kvalifikuoti ir nuobaudų dydžiams apibrėžti ir apskaičiuoti; bazinį bausmių ir nuobaudų dydį tvirtina Vyriausybė. To paties įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teisės aktuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų ir administracinių nusižengimų kvalifikavimą bei bausmių ir nuobaudų dydžių apibrėžimą ir apskaičiavimą, vartojamas rodiklis „minimalusis gyvenimo lygis“, arba MGL, yra tapatus ir lygus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui.
7. Taigi MGL yra ekonominis rodiklis, vienas iš valstybės nustatytų minimalių dydžių. Kadangi dydžių nustatymas nepriskiriamas baudžiamojo įstatymo reglamentavimo sričiai, todėl BK 3 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo įstatymo galiojimo laiko atžvilgiu nuostatos netaikomos MGL dydį nustatančioms teisės normoms. Pagal nusistovėjusią teismų praktiką BK 3 straipsnio 2 dalies nuostatos netaikomos tais atvejais, kai keičiasi MGL dydis arba nacionalinės ir užsienio valiutos kurso santykis. Tad šie dydžiai vertinami atsižvelgiant į tai, kokie jie buvo veikos padarymo metu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy01MTkvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-519/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-519/2006">2K-7-519/2006</a>, 2K-348/2008, 2K-64/2011).
8. R. Č. jai inkriminuotą BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką padarė nuo 2007 m. kovo mėnesio iki 2007 m. lapkričio 23 d. Veikos padarymo metu pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimą Nr. 382 1 MGL buvo lygus 125 Lt (36,20 Eur). R. Č. inkriminuota į valstybės biudžetą nesumokėta PVM suma buvo 9481,87 Eur, o tai pagal nusikalstamos veikos metu galiojusį MGL dydį atitiko beveik 262 MGL. Kadangi R. Č. inkriminuota PVM suma buvo didesnė negu 250 MGL, todėl jos veika, atsižvelgiant į BK 190 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą turto vertės išaiškinimą, teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį kaip didelės vertės turto pasisavinimas panaudojant apgaulę.
9. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi 2018 m. sausio 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707, kuriuo buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 Eur, dėl to padarė neteisingą išvadą, kad, pasikeitus baziniam bausmių ir nuobaudų dydžiui, R. Č. inkriminuojama nesumokėta PVM suma 9481,87 Eur yra mažesnė negu 250 MGL (12 500 Eur), ir jos nusikalstamą veiką iš BK 182 straipsnio 2 dalies nepagrįstai perkvalifikavo į BK 182 straipsnio 1 dalį. Kaip jau minėta, MGL dydis nustatomas toks, koks buvo veikos padarymo metu, šiuo atveju – 125 Lt (36,20 Eur), todėl apeliacinės instancijos teismas, taikydamas MGL dydį, galiojusį nusikalstamos veikos padarymo metu, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė.
10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, tenkinti kasacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,
n u t a r i a :
Kaltinamosios R. Č. kasacinį skundą atmesti.
Teisėjai Vytautas Masiokas
Eligijus Gladutis
Alvydas Pikelis
