Civilinė byla Nr. e2S-26-739/2024
Teisminio proceso Nr. 2-08-3-04835-2022-9
Procesinio sprendimo kategorijos:
3.3.2.3; 3.3.2.4.
(S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2024 m. sausio 3 d.
Panevėžys
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalia Pranckienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės A. Č. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-293-902/2023 pagal atsakovės A. Č. pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovų R. I., N. I., K. I. ieškinį atsakovei A. Č. dėl nuostolių atlyginimo.
Teismas
n u s t a t ė:
I. Ginčo esmė
1. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2023 m. kovo 22 d. sprendimu už akių tenkino iš dalies ieškovų R. I., K. I. ir N. I. (toliau – ir ieškovai) ieškinį ir priteisė iš atsakovės A. Č. (toliau – ir atsakovė, ir apeliantė) solidariai abiejų ieškovų R. I. ir K. I. naudai 4 992,80 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (4 992,80 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ieškovės R. I. naudai 397,85 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovo K. I. naudai 60,74 Eur bylinėjimosi išlaidas, ieškovo N. I. naudai 8 940 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos (8 940 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme (2022 m. lapkričio 21 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 83,94 Eur bylinėjimosi išlaidas. Likusią ieškinio dalį atmetė.
2. Atsakovė 2023 m. gegužės 12 d. teismui pateikė pareiškimą, kuriuo prašė teismo atnaujinti terminą, praleistą dėl svarbių priežasčių prieštaravimams dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimo už akių pateikti, panaikinti 2023 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą už akių ir ieškinį atmesti. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartimi atsisakė atnaujinti terminą atsakovei pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje Nr. e2-293-902/2023, taip pat atsisakė priimti atsakovės pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-463-589/2023 Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartį panaikino, atsakovės prašymą dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo patenkino ir terminą atnaujino, civilinę bylą grąžino Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, jog būtų išspręstas pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo priėmimo klausimas.
3. Ieškovai pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsiliepime prašė tokio atsakovės prašymo netenkinti ir sprendimą už akių palikti nepakeistą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Panevėžio apylinkės teismas Panevėžio rūmai 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartimi atsakovės A. Č. pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkino, priteisti iš atsakovės A. Č. 600,00 Eur atstovavimo išlaidas ieškovui N. I..
5. Kadangi Panevėžio apygardos teismas minėtoje 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2S-463-589/2023 konstatavo, kad nagrinėjamos bylos atveju procesiniai dokumentai atsakovei faktiškai (realiai) nebuvo įteikti, atsakovė neturėjo galimybės per įstatymo nustatytą dvidešimties dienų nuo sprendimo priėmimo terminą pateikti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nes ne tik nebuvo susipažinusi su šio procesinio sprendimo turiniu, bet apskritai nežinojo apie tokio sprendimo priėmimą, skundžiamoje nutartyje teismas vertino, ar šiuo atveju atsakovės pareiškime pateikti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.
6. Nustatė, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad nenustatyta gaisro kilimo priežastis, kad, pasak jos, Priešgaisrinės ir gelbėjimo tarnybos pažymoje nurodyta aplinkybė, jog gaisro kaltininkas nenustatytas, paneigia atsakovės kaltę, teigė, kad jos pastatas buvo padegtas, galimai net pačių ieškovų, kad teismas nevertino, ar atsakovė elgėsi pakankamai apdairiai, kad nekiltų gaisras, nes pastate, kuriame kilo gaisras, elektros nebuvo, kad ieškovai negalėjo laikyti ūkiniuose pastatuose vertingų daiktų, nepateikė daiktų įsigijimo dokumentų, sudegę pastatai buvo nusidėvėję daugiau nei 70%, kad ieškovai taip pat neįrodė žalos dydžio. Tačiau, teismo vertinimu, atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių. Taip pat konstatavo ir tai, kad pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, nėra.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
7. Atskiruoju skundu atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – panaikinti 2023 m. kovo 22 d. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų sprendimą už akių civilinėje byloje Nr.e2-293-902/2023 bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
7.1. Apeliantės teigimu, ieškovai nepateikė įstatymu reikalaujamu žalos dydį patvirtinančių įrodymų, o atsakovė, kuri nedalyvavo procese, negalėjo pateikti atsikirtimų ir tuos įrodymus paneigiančių įrodymų. Pareiškime atnaujinti procesą atsakovė nurodė, jog priimtas teismo sprendimas už akių dėl priteisto žalos dydžio yra formalus, žala skaičiuota neobjektyviai, padarytos matematinės klaidos. Žalos nustatymui reikalingos specialios žinios, tuo būdu, šioje byloje teismas ne tik kad nepagrįstai savo iniciatyva skaičiavo žalos dydį dėl sudegusio statinio nusidėvėjimo, bet aiškiai padarė skaičiavimo klaidą, kuri yra esminė. Teismo sprendime nurodyta, jog teismas mažina žalą, vertindamas VĮ Registrų centras pastato nusidėvėjimą 70 procentų ir priteisia 30 procentų žalos. Toks nusidėvėjimo procentas priimant teismo sprendimą jau nebuvo galiojantis ar aktualus, nes pastato nusidėvėjimo procentai nustatyti prieš daugiau nei dvidešimt metų, (t. y. 2000 m. vasario 14 d.).
7.2. Mano, kad teismas nevertino su pareiškimu peržiūrėti sprendimą už akių pateiktos sudegusio ūkio pastato fotofiksacijos iki įvykio. Ši fotonuotrauka patvirtina, kad vizualiai, nesant specialistu, yra akivaizdu, kad ūkio pastatas neleistinu būdu sujungtas, nepaisant sklypą ribojančios tvoros, su atsakovei priklausančiu ūkio pastatu. Akivaizdžiai matyti, jog statinys jau griūvantis ir keliantis grėsmę aplinkiniams, stogas kiauras ir įlinkęs. Todėl teismas, spręsdamas, kad pastatas nusidėvėjęs 70 procentų, padarė skaičiavimo ir vertinimo klaidą, nes per 22 metų laikotarpį statinys nusidėvėjo daugiu nei 70 procentų, taigi, apeliantės vertinimu, žalos dydis turi būti tikslinamas.
7.3. Apeliantės teigimu, nors ieškovai nurodė, kad griūvančiame pastate laikė daugybę elektros prietaisų, žvejybos įrankių, automobilį, tačiau ieškovai nepateikė šių daiktų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nėra jokių objektyvių duomenų apie konkretų pastate, kuriame įvyko gaisras, turtą, todėl neaišku kokiu būdu teismas įsitikino ieškinyje nurodytų daiktų realiu buvimu.
7.4. Teigia, kad atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog nenustatyta gaisro kilimo priežastis. Mano, kad gaisro priežastis ir kaltininkas nenustatyti, atsakovė elgėsi pakankamai apdairiai, todėl atsakomybė jai taikyta nesant jos kaltės.
7.5. Atsakovė pareiškime panaikinti teismo sprendimą už akių teigia nurodėžiusi, jog ieškovai nepateikė nei vieno įrodymo, jog gaisro metu ūkio pastate buvo ieškovų nurodyti kilnojamieji daiktai, tačiau iš atsakovės teismas priteisė K. I. naudai 1 085 Eur, o ieškovo N. I. naudai 3 990 Eur. Mano, kad teismas priteisė niekuo neįrodytą ir nepagrįstą žalą, bei pats teismo sprendime konstatavo, kad ieškovai nepateikė nei vieno žalai įrodyti dokumento dėl prašomų priteisti kilnojamųjų daiktų. Toks teismo sprendimas nėra teisingas ir prieštarauja to paties teismo padarytoms išvadoms, kad įrodymų, jog sudegė daiktai, dėl kurių prašoma priteisti tūkstantines sumas, nėra.
7.6. Atsakovė nesutinka su teismo išvada, jog ji nepateikė jokių teisinių pagrindų dėl teismo sprendimo peržiūrėjimo. Atsakovė pareiškime išdėstė esminius jos manymu argumentus, kad teismo sprendimas yra neteisingas, be to, nurodė, jog atnaujinus bylą, ketina reikalauti ekspertizės dėl gaisro priežasties ir žalos nustatymo. Teismui nesudarius galimybes atnaujinti procesą ir paskirti nagrinėjimą ginčo teisena, iš atsakovės atimama teisė į realią teisminę gynybą.
7.7. Apeliacinės instancijos teismo apeliantė prašo tenkinti jos atskirąjį skundą, atsižvelgiant į tai, jog ji nedalyvavo bylą nagrinėjant teisme, nes nebuvo informuota apie procesą, bylos nagrinėjimo metu sunkiai sirgo, buvo gydoma ne Lietuvoje. Apeliantė prašo apeliacinės instancijos teismo sudaryti galimybę į teisingą teismą, bei panaikinti teismo sprendimą už akių, kuris priimtas neatskleidus bylos esmės bei neteisingai apskaičiavus žalą.
8. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovai su atskiruoju skundu nesutinka, prašo jį atmesti, teigdami, kad atsakovė, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, bei tekdama atskirąjį skundą, nenurodė aplinkybių, sudarančių pagrindą panaikinti priimtą sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės, atsakovė nepateikė jokių naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytos išvados teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių, taip pat nepateikė ir naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui. Mano, kad visi tiek pareiškime dėl sprendimo peržiūrėjimo, tiek atskirtajame skunde nurodomi argumentai yra tik atsakovės nuomonė, kurios atsakovė nepagrindė jokiais įrodymais, galinčiais paneigti jau priimto sprendimo už akių teisėtumą.
Apeliacinės instancijos teismas
k o n s t a t u o j a :
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
10. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektas – nutarties, kuria teismas netenkino atsakovės pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
11. Pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, padaręs išvadą, kad procesiniai dokumentai (patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo) apeliantei buvo įteikti tinkamai, tačiau ji per nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė bei neprašė pratęsti termino jo pateikimui, tokiu būdu atsakovė išreiškė poziciją dėl nagrinėjamos bylos. Sprendime už akių nurodyta, kad patikslintas ieškinys ir pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo išsiųsti atsakovei ieškinyje nurodytu žinomu gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą, patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis, atsakovė nedirba, o 2023 m. vasario 13 d. nutartimi teismas įpareigojo ieškovus procesinius dokumentus perduoti atsakovei per pasirinktą antstolį. Nurodyta, kad 2023 m. kovo 2 d. teisme gautas antstolio Andriaus Bespalovo 2023 m. vasario 20 d. aktas apie turto, asmens neradimą, kuriame nurodoma, kad atsakovei nepavyko įteikti procesinių dokumentų, ji nurodytu adresu pastoviai negyvena, šiuo metu yra išvykusi į užsienį ir ten dirba, į Lietuvą grįžta 1-2 kartus per metus. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovei procesiniai dokumentai įteikti 2023 m. kovo 7 d. viešo paskelbimo būdu.
12. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad ji nebuvo informuota apie jos atžvilgiu pradėtą procesą, ieškovai ikiteismine tvarka į ją su pretenzijomis dėl žalos atlyginimo nesikreipė, dėl kreipimosi į teismą neinformavo jokiomis ryšio priemonėmis, teigė, kad atsakovė daug metų gyvena ir dirba (duomenys neskelbtini), į jai priklausančią sodybą (duomenys neskelbtini), grįžta tik trumpam atostogų laikotarpiui, todėl apie procesinius dokumentus, kuriuos siuntė teismas, ji negalėjo žinoti ir nežinojo, o apie priimtą teismo sprendimą sužinojo atsitiktinai. Atsakovė teigė, kad ji negalėjo savalaikiai pateikti atsikirtimų dėl pareikšto ieškinio, kuris yra visiškai nepagrįstas, nes atsakovė nėra kalta dėl to, kas įvyko, be to, ieškovų reiškiami reikalavimai dėl žalos dydžio yra neįrodyti, sumos padidintos. Teigė, kad asmuo, kuris dėl objektyvių priežasčių neturėjo galimybės žinoti apie jam iškeltą procesą, turi teisę būti išklausytas teisme.
13. Pažymėtina, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-463-589/2023 panaikindamas Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. gegužės 15 d. nutartį, kuria netenkintas atsakovės prašymas dėl termino pareiškimui dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo paduoti atnaujinimo, be kita ko, nurodė, kad procesiniai dokumentai atsakovei įteikti remiantis įteikimo fikcija ir realiai (faktiškai) atsakovė jų negavo, taigi neturėjo galimybės įstatymo nustatytu terminu įgyvendinti savo teisę į teisminę gynybą, konstatavo, kad šioje byloje nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas atsakovės informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą.
14. Pirmosios instancijos teismas skundžiamojoje nutartyje, vadovaudamasis apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais, nurodė, kad nors apeliantei apie pradėtą procesą ir nebuvo žinoma, tačiau ji, prašydama peržiūrėti sprendimą už akių, nepateikė naujų esminių įrodymų, kurių įvertinimas galėtų turėti įtakos teismo priimto sprendimo už akių pagrįstumui ir teisėtumui, taip pat nenurodė naujų su bylos dalyku susijusių aplinkybių, nenurodė svarių argumentų dėl teismo padarytų išvadų teisėtumo ir pagrįstumo, sudarančių pagrindą panaikinti sprendimą už akių. Taip pat konstatavo, kad nėra pagrindo išvadai, jog šiuo atveju byloje sprendimas už akių negalėjo būti priimtas, su kuo apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis ir atsakovės procesinių dokumentų turinį, nesutinka.
15. Pagal CPK 285 straipsnio 1 dalį, sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis prašo priimti sprendimą už akių. Tačiau, teismas netenkina šalies prašymo priimti sprendimą už akių, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
16. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalimi, teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, nagrinėjamu atveju, pirmiausia, svarbu nustatyti, kad apeliantei, kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į patikslintą ieškinį nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – patikslintas ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į jį pateikimo.
17. Kasacinio teismo praktikoje yra pabrėžiama, kad viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (lot. audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas leidžia tinkamai taikyti rungimosi principą. Tai nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Teismas, atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius, aplinkybes, nustato, kokiu CPK 117 straipsnio 1 dalyje nustatytu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti procesinius dokumentus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-304-1075/2018, 34 punktas). Plėtodamas šią praktiką, kasacinis teismas yra nurodęs, jog tam, kad asmenys galėtų įgyvendinti teisę į teisminę gynybą, tinkamai pasinaudoti jiems suteiktomis procesinėmis teisėmis ir vykdyti jiems įstatymų nustatytas pareigas (pvz., pateikti atsiliepimą į ieškinį, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo), jie privalo žinoti ir būti tinkamai informuoti apie pradėtą teisminį procesą, apie konkrečius teismo atliekamus procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2023 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-285-378/2023).
18. Šioje byloje reikšminga aplinkybė, kad Panevėžio apygardos teismas 2023 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi šioje byloje jau konstatavo, kad pirmosios instancijos teisme nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas atsakovės informavimas tiek apie pradėtą teismo procesą, tiek apie priimtą teismo procesinį dokumentą. Bylos duomenys patvirtina, kad teismui du kartus nepavyko procesinių dokumentų atsakovei įteikti ieškovų nurodytu atsakovės gyvenamosios (deklaruotos) vietos adresu (dokumentai teikti CPK 123 straipsnio 3 dalyje nurodytu būdu). 2022 m. gruodžio 12 d. iš viešų registrų nebuvo gauta duomenų apie atsakovės darbovietę. Nepavykus įteikti atsakovei procesinių dokumentų kitu ieškovų pasirinktu būdu – per pasirinktą antstolį, teismas nusprendė procesinius dokumentus 2023 m. kovo 7 d. atsakovei įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu, nors iš antstolio buvo gauti duomenys apie tai, kad atsakovė deklaruotos vietos adresu nuolat negyvena, uždarbiauja užsienyje ir tik retkarčiais grįžta namo (per metus 1-2 kartus po savaitę ar dvi savaites) (antstolio A. Bespalovo 2023 m. vasario 20 d. aktas apie turto, asmens neradimą). Šios nustatytos aplinkybės iš esmės lėmė byloje susiklosčiusią faktinę situaciją, kad procesiniai dokumentai apie civilinės bylos iškėlimą atsakovei faktiškai nebuvo įteikti ir atsakovė apie pradėtą civilinį procesą nebuvo informuota. Todėl, priešingai nei nurodyta sprendime už akių, apeliantė, nepateikusi atsiliepimo į patikslintą ieškinį, neišreiškė pozicijos dėl nagrinėjamos bylos, neišreiškė atsisakymo gintis prieš jai pareikštus reikalavimus, kadangi ji nebuvo informuota apie tokią turimą teisę bei vykstantį teisminį procesą, kas reiškia, kad byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių (CPK 285 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
19. Teisė į teisingą teismą – ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos (toliau – ir Konvencija) saugoma vertybė, todėl kasacinio teismo praktikoje dėl procesinių dokumentų įteikimo instituto nuosekliai remiamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija. Į šias principines nuostatas turi būti atsižvelgiama teismui konkrečioje byloje taikant civilinio proceso teisės normas, nustatančias procesinių dokumentų įteikimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-31-403/2019). Bendrasis teisės į teisingą teismą principas, apimantis taip pat esminį proceso rungimosi principą, reikalauja, kad visos šalys civiliniame procese turėtų galimybę susipažinti su pastabomis ar pateiktais įrodymais bei juos komentuoti, taip siekdamos daryti įtaką teismo sprendimui. Visa tai suponuoja, kad asmuo, prieš kurį yra pradėtas teismo procesas, turi būti informuotas apie šį faktą (žr., pvz., 2014 m. kovo 4 d. sprendimo byloje D. ir K. prieš Turkiją, peticijų Nr. 7942/05, 24838/05, par. 77; 2015 m. gegužės 21 d. sprendimo byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13, par. 70; 2016 m. birželio 9 d. sprendimo byloje G. prieš Bulgariją, peticijos Nr. 38840/08, par. 35).
20. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors pirmosios instancijos teismas šioje byloje įteikdamas atsakovei procesinius dokumentus vadovavosi CPK normomis, teismas iš esmės tik formaliai išnaudojo įstatyme nustatytas galimybes įteikti atsakovei procesinius dokumentus, nes žinodamas, kad atsakovė ieškovų nurodytu deklaruotu gyvenamosios vietos adresu negyvena, dirba užsienyje, t. y. byloje esant duomenims, kad ieškovų pateikta informacija apie atsakovės gyvenamąją vietą buvo neteisinga, nusprendė procesinius dokumentus įteikti viešo paskelbimo būdu, nesiimdamas visų įmanomų priemonių dokumentus realiai įteikti atsakovei ir taip pranešti jai apie pradėtą civilinį procesą jos atžvilgiu. Įvertinus tai, darytina išvada, kad priimant skundžiamą nutartį egzistavo aplinkybė, įtvirtinta CPK 288 straipsnio 4 dalies 2 punkte, kurią konstatavus, buvo pagrindas tenkinti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir sprendimą už akių panaikinti bei atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
21. Konstatavus pirmiau išdėstytas aplinkybes, kiti atskirojo skundo argumentai dėl pareiškime dėl sprendimo už akių nurodytų įrodymų, galinčių turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui – atsakovės nurodomos aplinkybės dėl įrodymų trūkumo byloje, dėl atsakovės kaltės, žalos dydžio ir kt. (CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 dalis), nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad yra pagrindas panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti sprendimą už akių ir bylą perduoti nagrinėti iš esmės pirmosios instancijos teismui (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,
n u t a r i a :
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. rugsėjo 12 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2023 m. kovo 22 d. sprendimą už akių, atnaujinti bylos nagrinėjimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš esmės.
Teisėja Dalia Pranckienė
