V. Š. pagal ANK 110 str., 350 str. 3 d.

Administracinio nusižengimo byla Nr. 2AT-28-697/2023

Teisminio proceso Nr. 4-23-3-00006-2022-4

Procesinio sprendimo kategorija 7.3

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininkas), Audronės Kartanienės ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal pareiškėjo V. Š. įgalioto atstovo advokato Mindaugo Vagonio prašymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 658 straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio nusižengimo bylą.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate pagal pareiškėjo V. Š. pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Pareiškimu V. Š. prašė įstatymų įtvirtinta tvarka nubausti ir įpareigoti V. S. atlyginti jam padarytą 2000 Eur turtinę žalą dėl iškasinėto jo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini).

2. Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 15 d. nutarimu administracinio nusižengimo teisena nutraukta.

3. Šiaulių apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 14 d. nutartimi Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariato 2021 m. spalio 15 d. nutarimas panaikintas ir administracinio nusižengimo byla pagal V. Š. pareiškimą perduota nagrinėti Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT).

4. NŽT Kelmės skyriaus 2022 m. vasario 25 d. nutarimu, vadovaujantis ANK 591 straipsnio 8 punktu, administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį nutraukta.

5. Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi V. Š. skundas dėl NŽT Kelmės skyriaus 2022 m. vasario 25 d. nutarimo panaikinimo netenkintas.

6. Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartimi Šiaulių apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 1 d. nutartis palikta nepakeista ir nukentėjusiojo V. Š. atstovo advokato M. Vagonio apeliacinis skundas netenkintas.

7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2022 m. gruodžio 6 d. nutartimi pareiškėjo V. Š. įgalioto atstovo advokato M. Vagonio prašymas atnaujinti administracinio nusižengimo bylą dėl Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutarties priimtas ir administracinio nusižengimo byla atnaujinta.

II. Prašymo atnaujinti administracinio nusižengimo bylą ir atsiliepimų į jį argumentai

8. Pareiškėjo V. Š. įgaliotas atstovas advokatas M. Vagonis prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį, V. S. pripažinti padariusiu administracinį nusižengimą, nustatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam administracinę nuobaudą arba panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį ir perduoti administracinio nusižengimo bylą nagrinėti apygardos teismui. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą nurodoma:

8.1. Teismai, pripažindami, kad V. S. veiksmuose nėra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėties, netinkamai aiškino ir taikė ANK 110 straipsnio 1 dalį, taip padarė esminį materialiosios teisės pažeidimą. Teismai padarė nepagrįstą išvadą, kad drenažo tinklo tiesimas nelaikytinas svetimos žemės užėmimu ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme. Teismų vertinimas, kad žemės užėmimu ANK 110 straipsnio 1 dalies prasme gali būti laikomas tik toks žemės užėmimas, kai neteisėtai pastatoma tvora, žemės sklypas užstatomas kitais statiniais, savavališkai pasėjamos grūdinės kultūros ir t. t., yra ydingas ir akivaizdžiai per siauras, nes ANK 110 straipsniu žemė, miškas, vandens telkiniai yra saugomi nuo bet kokios intervencijos.

8.2. Pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Teismų praktikoje aiškinant šią normą nurodyta, kad užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-21-489/2021). Valstybinės lietuvių kalbos komisijos Konsultacijų banke nurodyta, kad žodis „intervencija“ – tai įsikišimas į ką nors, darymas kam nors įtakos norint pasiekti kokį nors tikslą.

8.3. Byloje yra nustatytas ANK 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio nusižengimo sudėties objektyvusis požymis – žemės užėmimo faktas. Nustatyta, kad V. S. be pareiškėjo V. Š. sutikimo atliko intervenciją į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, t. y. jį iškasinėjo, suniokojo pievą, sunaikino du riboženklius ir patiesė 80 cm gylyje drenažo vamzdyną. Taip V. S. pareiškėjo žemę užėmė, naudojo ir iki šiol ją naudoja savo žemės sklypui nusausinti. Be to, V. S. veikė tyčia, nes suvokė, kad intervencija į svetimą žemės sklypą be žemės sklypo savininko sutikimo yra negalima, tačiau sąmoningai ir savavališkai užėmė bei naudojo tiek valstybinį, tiek ir privatų, pareiškėjui priklausantį, žemės sklypą. Taigi, V. S. veikoje yra administracinio nusižengimo, nustatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

8.4. Teismai, pripažindami, kad V. S. nubaudimas pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį pažeistų non bis in idem (draudimo antrą kartą bausti už tą pačią veiką) principą, šį principą aiškino ir taikė netinkamai. Aplinkybė, kad V. S. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos už drenažo tinklo įrengimą valstybinėje žemėje buvo nubaustas pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį, nereiškia, kad negalima jo traukti atsakomybėn ir pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Šiuo atveju buvo pažeisti du skirtingi objektai, t. y. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektas – privati žemė ir ANK 350 straipsnio 3 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo objektas – statinio statyba pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Taip pat nukentėjo skirtingi subjektai – Lietuvos Respublikos valstybė ir privatus asmuo V. Š.. Todėl V. S. patraukimas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį ir ANK 110 straipsnio 1 dalį negali būti laikomas non bis in idem principo pažeidimu, o jo veiksmai turi būti vertinami kaip idealioji veikų sutaptis. Be to, V. S., nubaustas pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį už drenažo tinklo nutiesimą valstybinėje žemėje, privalomuoju nurodymu yra įpareigotas nugriauti statinio dalį, patenkančią į valstybinę žemę. Tačiau dėl to, kad savavališkai užėmė ir iki šiol naudoja pareiškėjui priklausantį žemės sklypą, jis nėra nubaustas ir nėra įpareigotas pašalinti statinio dalį, esančią pareiškėjo žemės sklype.

9. V. S., kuriam administracinio nusižengimo teisena nutraukta, atsiliepimu į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašo jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodo:

9.1. Prašymu siekiama, kad jis (V. S.) būtų nepagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį. Tačiau prašyme nurodytos aplinkybės, kad jis užėmė pareiškėjo V. Š. žemę ir naudojasi ja kaip savo, suniokojo ir iki šiol neatstatė pareiškėjo žemės sklypo, neatitinka tikrovės. V. S. teigia, kad pareiškėjo žemės sklypas daugelį metų buvo nenaudojamas, netvarkomas, jo savininkas sodų bendrijos susirinkimuose nedalyvavo ir jis jo gyvenamosios vietos nežinojo. Todėl nežinodamas, kad turi gauti žemės savininko sutikimą, jis ties pareiškėjo žemės sklypo riba paklojo į žemę drenažo vamzdį iki sodų bendrijos jau anksčiau įrengto drenažo vamzdžio. Kai buvo nustatytas pažeidimas ir buvo nubaustas pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį, jis 2022 m. balandžio 7 d. įvykdė privalomąjį nurodymą, pašalino savo įrengtą drenažo vamzdį ir sutvarkė vamzdžio buvimo vietą. Pats pareiškėjas dalyvavo drenažo vamzdžio šalinimo procese ir pretenzijų nei jam, nei rangovui nereiškė. Nors jis (V. S.) sodų bendrijos drenažo vamzdžio įrengimo procese nedalyvavo ir su juo nėra niekaip susijęs, tačiau pareiškėjas nepagrįstai siekia, kad jis iškeltų ir šį drenažo vamzdį.

9.2. V. S. pažymi, kad drenažo vamzdį pareiškėjo žemės sklype jis įrengė siekdamas ne savavališkai užimti ar pasisavinti pareiškėjo žemę, o tik nusausinti savo žemės sklypą. Išskyrus drenažo vamzdžio nutiesimą iki sodų bendrijos drenažo vamzdžio, jis pareiškėjo žemės sklype jokios kitos veikos nevykdė. Ties sklypo riba į žemę giliai įkastas drenažo vamzdis netrukdė pareiškėjui dirbti žemės, šienauti, sodinti vaismedžių, daržovių, statyti tvoros ar užsiimti kita veikla. Išėmus drenažo vamzdį žemės sklypas buvo sutvarkytas.

10. NŽT Kelmės skyriaus atsiliepimu į prašymą atnaujinti administracinio nusižengimo bylą prašoma jį atmesti. Atsiliepime į prašymą nurodama:

10.1. Priešingai nei teigia pareiškėjas, apygardos teismas tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, išsamiai atskleidė ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį bei kaltės formą ir tinkamai taikė materialiosios teisės normas.

10.2. Pagal ANK 591 straipsnio 8 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai dėl to paties fakto administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui yra priimtas teismo ar ne teismo tvarka institucijos (pareigūno) nutarimas skirti administracinę nuobaudą arba yra įvykdytas administracinis nurodymas, arba nepanaikintas nutarimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, arba dėl to nusižengimo pradėtas ikiteisminis tyrimas. NŽT 2022 m. vasario 25 d. nutarimu nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną buvo nutarta nepradėti administracinio nusižengimo teisenos V. S. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį būtent ANK 591 straipsnio 8 punkto pagrindu, o ne dėl to, kad jo padaryta veika (drenažo vamzdžio nutiesimas ne sau priklausančioje žemėje) neatitinka ANK 110 straipsnyje nurodyto administracinio nusižengimo požymių. NŽT vertino, kad nustatytas faktas (V. S. poelgis) yra vientisas, apie 40–60 metrų drenažo tinklas V. S. paklotas ne jam, o V. Š. ir Lietuvos Respublikai priklausančioje žemėje. Drenažo tinklas nutiestas nuo V. S. priklausančio žemės sklypo per valstybinę žemę, perkasant gatvę, ir per privatų V. Š. žemės sklypą į už šio sklypo esantį drenažo surinkimo įrenginį. Drenažo tinklas nebuvo atkastas, todėl tikslus jo ilgis nebuvo nustatytas. Tas pats faktas – nesudėtingo statinio (drenažo tinklo) statyba – buvo įvertintas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos ir pripažintas draudžiama veika pagal statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, 2022 m. sausio 31 d. V. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį ir skirta administracinė nuobauda – bauda. ANK 2 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekam negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda už tą pačią veiką. Todėl už drenažo tinklo nutiesimą V. S. nepriklausančioje žemėje (nesvarbu, valstybinėje ar privačioje) negali būti antrą kartą skiriama administracinė nuobauda. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad už savavališką drenažo vamzdžio tiesimą svetimoje žemėje V. S. buvo nubaustas ir baudą sumokėjo, bylą išnagrinėję apylinkės ir apygardos teismai neturėjo pagrindo taikyti V. S. ANK 110 straipsnio 1 dalies nuostatų.

10.3. V. S. veika turėjo kelių ANK straipsniuose aprašytų administracinių nusižengimų požymius: 1) savavaldžiavimo (ANK 518 straipsnio 1 dalis); 2) statybos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, neturint žemės savininkų (valstybės ar privataus savininko) sutikimų, leidimų ar kt. (ANK 350 straipsnio 3 dalis); 3) savavališko žemės, miško, vandens telkinių užėmimo arba naudojimo (ANK 110 straipsnio 1 dalis); 4) savavališko kasinėjimo bendrojo naudojimo teritorijoje ir teritorijos nesutvarkymo baigus darbus (ANK 365 straipsnio 1 dalis). Tačiau V. S. veika yra labiausiai susijusi su statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimu (ANK 350 straipsnio 3 dalis), nes vyko statinio statymas pažeidžiant Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 3 straipsnio 5 dalį.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

11. Pareiškėjo V. Š. įgalioto atstovo advokato M. Vagonio prašymas netenkintinas.

Dėl ANK 110 straipsnio 1 dalies taikymo

12. Prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą iš esmės ginčijamas sprendimas nutraukti V. S. administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį, pareiškėjui teigiant, kad V. S. veika atitinka šio administracinio nusižengimo sudėtį.

13. Pažymėtina, kad pagal ANK 5 straipsnio 1 dalį administracinis nusižengimas yra ANK uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį nustatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagrindinės administracinės atsakomybės nuostatos įtvirtintos ANK 2 straipsnyje, šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, o 4 dalyje – kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Taigi administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tada, kai byloje įrodymų pagrindu yra konstatuojama, kad jo padaryta veika atitinka jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtį. Administracinio teisės pažeidimo sudėtis – tai įstatyme nurodytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra ir administracinio teisės pažeidimo sudėties.

14. ANK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką vandens telkinių naudojimą.

15. Teismų praktikoje pažymėta, kad ANK 110 straipsnio prasme užėmimas gali būti suprantamas kaip užgrobimas, atitinkamos intervencijos į kitam asmeniui nuosavybės teise priklausančią žemę, mišką ar vandens telkinius atlikimas, ir tokiu atveju svarbu nustatyti ne tiek, kiek kokio asmens ar asmenų pagalba atliktas pats užėmimas kaip veiksmas, bet patį užėmimo fakto buvimą ir žemės ar kito nekilnojamojo turto priskyrimą sau. Savavališku svetimos žemės užėmimu pripažinti ir atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais. Žemės užėmimu laikomi ir tokie atvejai, kai: užimama valstybinė žemė – bendro naudojimo kelias (užpilant žemėmis, atribojant akmenimis), ir dėl to juo negalima naudotis; valstybinės žemės sklype savavališkai pasėjami žieminiai javai; suariamas valstybinės žemės bendro naudojimo kelias; valstybinė žemė apsodinama tujomis, įveisiama vynuogių tvorelė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-75-495/2022).

16. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S., neturėdamas privataus žemės sklypo savininko V. Š. sutikimo, taip pat valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (susitarimo), nuo savo žemės sklypo per pareiškėjui V. Š. priklausantį žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), ir valstybinę žemę (kelią) nutiesė drenažo tinklą, kurį sudaro apie 10 m ilgio ir apie 80 mm skersmens vamzdžių tinklas.

17. Apylinkės teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo V. Š. skundą dėl NŽT Kelmės skyriaus 2022 m. vasario 25 d. nutarimo, kuriuo administracinio nusižengimo teisena V. S. pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta, konstatavo, kad V. S. veikoje nėra šio administracinio nusižengimo sudėties, nes jis jokių veiksmų, atitinkančių žemės užėmimo sąvoką, kaip ji aiškinama teismų praktikoje, neatliko ir byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis kaip nors būtų siekęs užimti V. Š. žemę, priskirti ją sau.

18. Apygardos teismas pritarė tokiam apylinkės teismo vertinimui ir konstatavo, kad drenažo tinklo nutiesimas nelaikytinas svetimos žemės užėmimu ANK 110 straipsnio prasme, ir neįrodyta, kad V. S., tiesdamas šį drenažo tinklą ar po jo nutiesimo, pareiškėjui V. Š. priklausančiu žemės sklypu naudojosi kaip savu. Apygardos teismas taip pat vertino, kad V. S. nutiestas drenažo tinklas (tiek valstybinėje, tiek privačioje žemėje) yra vientisas statinys. Todėl, byloje esant duomenų apie tai, kad V. S. už drenažo tinklo statybą valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (susitarimo), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos 2022 m. sausio 31 d. administracinio nusižengimo protokolu su administraciniu nurodymu buvo nubaustas pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį 60 Eur dydžio bauda, apygardos teismas pritarė apylinkės teismo išvadai, kad bausti V. S. antrą kartą už to paties drenažo tinklo statybą nėra pagrindo, nes būtų pažeistas non bis in idem principas.

19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atnaujintą bylą, konstatuoja, kad apygardos teismas, spręsdamas V. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal ANK 110 straipsnio 1 dalį klausimą, pagal byloje nustatytas aplinkybes materialiosios teisės normas pritaikė tinkamai ir nenukrypo nuo suformuotos teismų praktikos šios kategorijos bylose.

20. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.40 straipsnio 1 dalį žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkas turi nuosavybės teisę į sklypo viršutinį žemės sluoksnį bei žemėje esančias naudingąsias iškasenas tiek, kiek ši teisė neprieštarauja įstatymams ir kiek būtina naudoti žemės sklypą pagal paskirtį.

21. Remiantis pirmiau nurodytais teismų praktikos išaiškinimais, ANK 110 straipsnyje įtvirtintas savavališkas žemės užėmimas gali pasireikšti tokiais veiksmais kaip antai tvoros, statinių pastatymas svetimame žemės sklype, svetimo žemės lauko išarimas, užsėjimas, apsodinimas augalais, svetimo kelio užpylimas žemėmis, atribojimas akmenimis, užtvarais ir pan. Taigi, šie veiksmai iš esmės yra labiau susiję su išoriniu poveikiu į svetimą žemę, jos ribas, įvairių antžeminių kliūčių įrengimu, taip atimant ar apribojant galimybę žemės savininkui naudotis savo turtu ir kitaip pažeidžiant jo teises. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. S. drenažo tinklą per V. Š. priklausantį žemės sklypą ir valstybinę žemę nutiesė apie 80 cm gylyje po žeme. Todėl, nagrinėjamu atveju pripažinus tokio požeminio drenažo tinklo nutiesimą savavališku žemės užėmimu, būtų nepagrįstai išplečiamas ANK 110 straipsnio turinys ir iškraipoma šios normos esmė. Taigi, pagal byloje nustatytas aplinkybes V. S. veika teismų pagrįstai įvertinta kaip neatitinkanti ANK 110 straipsnio 1 dalyje aprašyto administracinio nusižengimo sudėties objektyviųjų požymių.

22. Pažymėtina ir tai, kad administracinės atsakomybės taikymas už bet kurį administracinį nusižengimą turi būti pagrįstas ne tik objektyviųjų nusižengimo sudėties požymių, bet ir kaltės nustatymu. Pagal ANK 7 straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, priimant sprendimą patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn, negali būti abejonių tiek dėl administracinio nusižengimo fakto, tiek ir nusižengimą padariusio asmens kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-57-976/2020, 2AT-18-697/2023).

23. ANK 110 straipsnyje nustatyto administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis yra tyčia. Kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį privalo būti įrodyta, kad asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, suprasdamas, kad ne jis, o kitas asmuo yra žemės sklypo savininkas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-15-693/2019, 2AT-21-489/2021, 2AT-88-495/2022 ir kt.).

24. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad V. S., nutiesdamas po žeme drenažo tinklą per valstybinę žemę (kelią) ir V. Š. priklausantį žemės sklypą, siekė tokiu būdu nusausinti greta esantį savo žemės sklypą, t. y. nuvesti perteklinį vandenį į kitoje kelio pusėje už V. Š. žemės sklypo esantį drenažo surinkimo įrenginį. Taigi, V. S. neturėjo tikslo svetimos žemės priskirti sau ar trukdyti pareiškėjui naudotis savo žemės sklypu. Todėl teismai padarė išvadą, kad V. S. veiksmuose nebuvo būtinojo subjektyviojo ANK 110 straipsnio 1 dalyje nurodyto administracinio nusižengimo požymio – tyčios, nes V. S. nesiekė užimti, užgrobti valstybinę ar privačią pareiškėjo V. Š. žemę. Pagal byloje nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti situaciją ir daryti priešingas išvadas.

25. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal prašyme atnaujinti administracinio nusižengimo bylą išdėstytus argumentus nėra teisinio pagrindo nesutikti su šioje byloje teismų padaryta išvada, jog V. S. veikai ANK 110 straipsnio 1 dalis netaikytina.

26. Minėta, kad V. S. už drenažo tinklo nutiesimą (statybą) valstybinėje žemėje, neturint valstybinės žemės patikėtinio sutikimo (susitarimo), taip pažeidžiant statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 350 straipsnio 3 dalį ir nubaustas 60 Eur dydžio bauda. Be to, V. S. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos privalomuoju nurodymu buvo įpareigotas iki 2022 m. liepos 27 d. pašalinti pažeidimus – išardyti valstybinėje žemėje nutiestą drenažinį tinklą ir sutvarkyti statybvietę. Byloje nustatyta, kad V. S. šį privalomąjį nurodymą įvykdė.

27. Pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. CK 4.103 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmenys, kurių teisės ir interesai yra pažeidžiami, ir kiti įstatymų įgalioti asmenys dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų turi teisę kreiptis į teismą, o 3 dalyje nurodyta, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

28. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjas V. Š. dėl jam priklausančio žemės sklypo paviršinio sluoksnio suardymo dėl savavališkos drenažo tinklo statybos savo teises gali ginti civilinio proceso tvarka, pareikšdamas ieškinį dėl žalos atlyginimo.

29. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apygardos teismas esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų nepadarė, todėl naikinti skundžiamą apygardos teismo nutartį pareiškėjo prašyme nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 662 straipsnio 14 dalies 1 punktu,

n u t a r i a :

Palikti Šiaulių apygardos teismo 2022 m. spalio 6 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Albinas Antanaitis

Audronė Kartanienė

Alvydas Pikelis