E. A. pagal BK 281¹ str., 20 str. 5 d.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-107-511/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37600-2020-3

Procesinio sprendimo kategorija 1.2.25.4.2.6

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audronės Kartanienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Ridiko ir Eligijaus Gladučio (pranešėjas),

sekretoriaujant Daivai Kučinskienei,

dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui,

nuteistajam E. A. (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

nuteistojo gynėjui advokatui Jurijui Malininui (naudojant vaizdo nuotolinio perdavimo priemonę – vaizdo konferencijų programą „Zoom“),

viešame teismo posėdyje kasacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžio.

Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendžiu E. A. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. birželio 23 d. nuosprendžiu tenkintas Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinis skundas: panaikintas Telšių apylinkės teismo 2022 m. kovo 14 d. nuosprendis ir priimtas naujas nuosprendis, kuriuo E. A. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas šešiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.28 val. iki 2020 m. rugsėjo 19 d. 11.42 val. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 5 ir 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas vieneriems metams šešiems mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejus metus. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, ir iš E. A. išieškota į valstybės biudžetą konfiskuotino turto – automobilio „Mercedes-Benz GL450“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) vertę atitinkanti pinigų suma – 12 250 Eur.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą ir išklausiusi prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

nustatė:

I. Bylos esmė

1. E. A. apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, būtent: 2020 m. rugsėjo 18 d. 17.19 val. UAB „Eurokorma“ teritorijoje, Geležinkelio g. 1, Mažeikių mieste, būdamas neblaivus (nustatytas 1,95 promilės neblaivumas), vairavo automobilį „Mercedes-Benz GL450“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)).

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

2. Apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo išteisinamąjį nuosprendį ir E. A. nuteisė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį konstatavęs, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir nepagrįstai E. A. išteisino.

III. Kasacinio skundo argumentai

3. Nuteistasis E. A. ir jo gynėjas advokatas J. Malininas kasaciniu skundu prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Taip pat priteisti kasacinės instancijos teisme patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasatoriai skunde nurodo:

3.1. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalį, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai nuteisė pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį. Teismas atmetė E. A. parodymus apie tai, kad automobilį vairavo G. P., ir nepagrįstai rėmėsi liudytojų A. Š. ir K. L. parodymais, nors jos kategoriškai nepatvirtino įvykio vietoje mačiusios tik du asmenis.

3.2. Taip pat priimant apkaltinamąjį nuosprendį nepagrįstai vadovautasi 2020 m. lapkričio 25 d. kitų objektų apžiūros protokolu (šiuo protokolu nesirėmė pirmosios instancijos teismas), nes šiame protokole užfiksuota informacija prieštarauja vaizdo įrašui: antai vaizdo įraše liudytoja R. K. pasakė, kad nematė, kas vairavo, o protokole jos teiginiai iškraipyti, nurodant, kad ji matė, kas vairavo automobilį. Vaizdo įraše tik užfiksuota, kaip šalia R. K. stovintis mažametis (3–4 metų) berniukas pirštu rodo galimai į nuteistąjį E. A., tačiau šie mažamečio parodymai nėra įtvirtinti ir nelaikytini įrodymais, jų neįmanoma patikrinti (BPK 20 straipsnio 4 dalis). Nepaisydamas to, apeliacinės instancijos teismas mažamečio parodymais rėmėsi. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojo G. P. parodymais, pastarasis parodė, kad tuo metu, kai nuteistasis E. A. ir liudytojas A. B. traukė automobilį iš griovio, jis sėdėjo jame, o automobiliui įvažiavus į UAB „Eurokorma“ teritoriją, skubiai pasišalino. Nors liudytojų A. B. ir G. P. parodymai apie tai, kas ir kur automobilyje sėdėjo, nesutampa (tačiau nė vienas iš jų neparodė, kad vairavo E. A.), nepašalintos abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai.

3.3. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Apeliacinės instancijos teismas neargumentavo, kodėl paskyrė didesnę negu vidurkis minėtą baudžiamojo poveikio priemonę, tik deklaratyviai nurodė, jog šios priemonės terminas yra artimas vidurkiui. Teismų praktikoje uždraudžiant kaltininkui vairuoti transporto priemonę atsižvelgiama ir į tai, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės paskyrimas gali apsunkinti jo darbinę veiklą, jeigu ši susijusi su transporto priemonės vairavimu. Šiuo konkrečiu atveju nuteistasis E. A. dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės praranda darbą, nes jis tiesiogiai susijęs su transporto priemonės vairavimu (dirba vairuotoju).

3.4. Prašoma priteisti pirmosios, apeliacinės bei kasacinės instancijos teismuose patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato J. Malinino kasacinis skundas atmestinas.

Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

5. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Dėl šios nuostatos taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų plenarinės sesijos priimtose kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose nuosekliai aiškinama, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis ne bet kokiomis, o šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-181/2008, 2K-P-135-648/2016 ir kt.). Nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, nėra pagrindas naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-31-788/2021).

6. Kaip matyti iš nuteistojo ir jo gynėjo kasacinio skundo turinio, dalis skundo argumentų yra susijusi su apeliacinės instancijos teismo atliktu liudytojų G. P., A. B., A. Š., K. L. ir nuteistojo E. A. parodymų vertinimu, savaip juos interpretuojant arba teigiant, kad apeliacinės instancijos teismo jie netinkamai įvertinti. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas, šie ir kiti su teisės taikymo aspektais nesusiję argumentai yra nagrinėjami tik tiek, kiek jie atitinka BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytus bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Dėl BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių reikalavimų pažeidimo

7. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Su šiais teiginiais nesutiktina.

8. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus sprendimus. Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad E. A. kaltė grindžiama prielaidomis, t. y. tai, kad įvykio metu automobilį vairavo E. A., yra labiau tikėtina nei tai, kad vairavo G. P. (tokią versiją pateikė nuteistasis E. A.), ir turimas abejones traktavo kaltinamojo naudai. Apeliacinės instancijos teismas, iš naujo įvertinęs įrodymus, nusprendė, kad E. A. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, nustatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, yra įrodyta ir abejonių nekelia. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, pažeidė BK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus – netinkamai įvertino byloje surinktų įrodymų visumą, rėmėsi atskirais įrodymais ar jų dalimis, vertino byloje esančius įrodymus atsietai, nenuosekliai, nelygino visumos byloje esančių duomenų, dėl to padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas ir skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį E. A. išteisino nepagrįstai.

9. Jau minėta, kad tai, ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas. Esant skirtingoms teismų išvadoms dėl nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, svarbu patikrinti, ar apeliacinės instancijos teismas, vertindamas įrodymus, nepadarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimų.

10. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje, pagal kurią teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Šių nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių visoms bylai teisingai išspręsti reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylai išspręsti reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; nepagrįstai įrodymais nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-251-507/2016, 2K-74-976/2017 ir kt.). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-458/2014, 2K-294-648/2017, 2K-67-699/2018 ir kt.).

11. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu, konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje spręsdamas dėl E. A. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, įvertino visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei jų pagrindu nustatytas faktines aplinkybes, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įrodymai įvertinti nepažeidžiant BPK nuostatų.

12. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus tiek atskirai, tiek jų visumą, remdamasis liudytojų A. Š., K. L., J. P. ir R. P. parodymais ir vaizdo įrašų duomenimis, nustatė, kad įvykio metu automobiliu važiavo tik du asmenys – E. A. ir A. B.. Tai, kad automobilį vairavo būtent E. A., apeliacinės instancijos teismas nustatė iš liudytojos R. K. parodymų, jog į teritoriją automobiliu įvažiavo du asmenys – stambus ir smulkus, stambus buvo prie vairo (liudytoja turėjo omenyje E. A.), taip pat iš vaizdo ir garso įrašo duomenų, kur užfiksuota, kaip R. K. įvykio vietoje pirmiausia priėjo būtent prie E. A. ir ėmė jam priekaištauti dėl vairavimu sukelto pavojaus jos mažamečiam anūkui. Be to, apeliacinės instancijos teismas rėmėsi teritorijos stebėjimo stacionarios kameros vaizdo įrašu, kuriame užfiksuotas automobilio įvažiavimas į UAB „Eurokorma“ teritoriją, ekspertizės išvados duomenimis, kad atlikus tiriamoje vaizdo byloje (įvažiavimo į minėtą teritoriją metu) užfiksuoto vairuojančio automobilį subjekto dėvimo viršutinio drabužio kairės rankovės ir lyginamuosiuose vaizdo įrašuose užfiksuoto subjekto (pagal bylos duomenis, E. A. įvykio metu dėvėtų marškinėlių) kairės rankovės lyginamąjį tyrimą nustatyti sutampantys charakteringi tiriamojo ir lyginamojo drabužių požymiai – rašto elementų atspalvis, padėtis ir dydis.

13. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo E. A. pateiktą versiją, jog automobilį vairavo G. P., ir skundžiamame nuosprendyje pateikė motyvus, kodėl ją atmetė bei nesivadovavo liudytojų G. P. ir A. Š. parodymais. Teismas įvertino nuteistojo ir šių liudytojų parodymų neatitiktį kitiems byloje surinktiems ir ištirtiems įrodymams, šių parodymų nesutapimus tarpusavyje, taip pat ir šios nuteistojo versijos atsiradimo aplinkybes – ji buvo iškelta ne iš karto.

14. Kasatoriai teigia, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Kasatoriai tai sieja su aplinkybe, kad 2020 m. lapkričio 25 d. apžiūrint vaizdo ir garso įrašus, užfiksuotus policijos darbuotojų mobiliosiomis vaizdo stebėjimo priemonėmis tuoj po įvykio, apžiūros protokole šių įrašų turinys tam tikrose vietose aprašytas neteisingai ir kad šiuose įrašuose užfiksuotų mažamečio parodymų, jog automobilį vairavo E. A., negalima patikrinti BPK nustatyta tvarka.

15. BPK 20 straipsnio 4 dalyje

16. Sutiktina, kad pirmiau minėtų įrašų turinio aprašymas ikiteisminio tyrimo metu 2020 m. lapkričio 25 d. apžiūros protokole netikslus, tai yra aptarta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Tačiau iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl E. A. kaltės, greta kitų įrodymų rėmėsi duomenimis, betarpiškai užfiksuotais šiuose vaizdo ir garso įrašuose, o ne jų interpretacija, išdėstyta apžiūros protokole. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad minėti įrašai gauti teisėtu būdu – vadovaujantis mobiliųjų vaizdo stebėjimo priemonių panaudojimo tvarka, nustatyta vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų tvarkymo policijos įstaigose, patvirtinta veikos padarymo metu galiojusios redakcijos Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. lapkričio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-964 „Dėl Asmens duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“. Be to, šie įrašai buvo peržiūrėti teismo posėdyje, apklausti ir juos padarę policijos pareigūnai J. P. ir R. P.. Taigi šiuos duomenis buvo galima patikrinti ir jie buvo patikrinti BPK nustatyta tvarka. Todėl, šioje situacijoje pripažįstant šiuos įrašus įrodymais, netikslumai aprašant įrašų turinį apžiūros protokole nesudaro pagrindo konstatuoti esminį BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų pažeidimą. Kartu pažymėtina, kad nors iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog teismas, aprašydamas šiuose įrašuose užfiksuotą situaciją (nuosprendžio 18 punktas), paminėjo aplinkybę, kad mažametis rodė į E. A. kaip į asmenį, vairavusį automobilį, tačiau kasacinio skundo argumentai apie tai, jog nuteistojo kaltė grindžiama mažamečio parodymais, neatitinka tikrovės.

17. Taigi, apeliacinės instancijos teismo išvados dėl E. A. kaltės padarius nusikalstamą veiką, nustatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, kaip to reikalauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatos. Atskleistos visos esminės aplinkybės, reikšmingos BK 281¹ straipsnio nustatytos nusikalstamos veikos sudėčiai konstatuoti, ir pagal byloje nustatytas faktines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes baudžiamasis įstatymas nuteistajam pritaikytas tinkamai.

Dėl BK 68 straipsnio taikymo

18. Kasatoriai teigia, kad, vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, t. y. uždraudimas naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trejiems metams, yra neproporcinga padarytam teisės pažeidimui. Su šiais teiginiais nesutiktina.

19. BK 75 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad, atidėdamas bausmės vykdymą pagal šio straipsnio 2 ir 3 dalis, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje nurodytas baudžiamojo poveikio priemones, šio straipsnio 1 dalyje nustatytą intensyvią priežiūrą ir (ar) minėtoje straipsnio dalyje nurodytas pareigas.

20. BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiosiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką, o to paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiosiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.

21. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta, kad automobilio vairavimas esant neblaiviam kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, bet ir asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-14-511/2018, 2K-80-511/2018, 2K-186-942/2018). Pagal teismų praktiką tais atvejais, kai asmuo nusikalstamą veiką padaro vairuodamas neblaivus, paprastai skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones.

22. Nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas nuteistajam E. A., neblaiviam vairavusiam transporto priemonę, paskyrė šią poveikio priemonę, nustatydamas jos terminą trejiems metams, t. y. ties vidurine trukmės riba, tokį savo sprendimą nors ir gana lakoniškai, tačiau motyvavo. Nuteistajam buvo nustatytas 1,95 promilės neblaivumas, kuris žymiai viršija ribą, nuo kurios įstatymas įtvirtina baudžiamąją atsakomybę (1,51 promilės alkoholio). Atkreiptinas dėmesys ir į skiriant bausmę teismo konstatuotą aplinkybę, kad jis, neblaivus įvažiavęs į privačią teritoriją, sukėlė pavojų mažamečio vaiko gyvybei ir sveikatai. Nėra pagrindo konstatuoti, kad ši nuteistajam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, kurios trukmė nustatyta ties vidurine trukmės riba, yra neproporcinga ir varžo nuteistojo teises labiau, negu tai yra būtina baudžiamojo įstatymo tikslams pasiekti. Kasatoriaus nurodyta vienintelė aplinkybė – kad nuteistojo darbas susijęs su transporto priemonės vairavimu – to nepaneigia. Darydamas šią veiką, E. A. turėjo vairuotojo darbo patirtį, o tai reiškia, kad dėl turimos patirties gerai suprato grėsmę, kurią kelia jo veika kitų asmenų gyvybei, sveikatai ir turtui. Pažymėtina ir tai, kad ši E. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė yra suderinama su kita šioje byloje jam paskirta baudžiamojo poveikio priemone. Dėl to darytina išvada, kad pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti išvados, jog BK 68 straipsnis šioje byloje pritaikytas netinkamai.

Dėl proceso išlaidų priteisimo

23. Kasatoriai skundu rašo priteisti pirmosios, apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose patirtas nuteistojo bylinėjimosi išlaidas. Vadovaujantis BPK 106 straipsnio 1 dalimi, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui arba advokato padėjėjui apmokama įstatymo, reglamentuojančio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui arba advokato padėjėjui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi nuteistojo E. A. kasacinį skundą, jį atmetė ir paliko galioti apkaltinamąjį apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, todėl proceso išlaidų atlyginimas jam nepriteistinas nesant BPK 106 straipsnyje nustatytų pagrindų.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo E. A. ir jo gynėjo advokato Jurijaus Malinino kasacinį skundą.

Teisėjai Audronė Kartanienė

Artūras Ridikas

Eligijus Gladutis