A. K. pagal BK 214 str., 215 str.

Baudžiamoji byla Nr. 2K-137-697/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-28732-2020-9

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.5.2.1; 1.2.18.2; 1.2.18.3; 1.1.9.8

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. gegužės 16 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daivos Pranytės-Zalieckienės (kolegijos pirmininkė), Tomo Šeškausko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios A. K. kasacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio ir asmens, kurio konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuota, – D. G. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalies.

Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžiu:

A. K. nuteista pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 215 straipsnio 1 dalį 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu dvejiems metams;

vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 5 dalimis, už BK 215 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą ir už BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta subendrinta laisvės apribojimo dvejiems metams bausmė. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 6 dalimis, subendrinta su 50 MGL dydžio baudos bausme, paskirta už BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo padarymą, jas visiškai sudedant, ir paskirta A. K. galutinė subendrinta laisvės apribojimo dvejiems metams bausmė ir 50 MGL (2500 Eur) dydžio bauda;

vietoj intensyvios priežiūros A. K. įpareigota per laisvės apribojimo bausmės laiką neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 straipsnio 4 dalies 2 punktas), ir pradėti dirbti, tęsti darbą arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktas). Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 3 dalimi, BK 72 straipsniu, A. K. skirta baudžiamojo poveikio priemonė – konfiskuoti A. K. priklausantys daiktai: 807 Eur vertės baldų komplektas, 191 Eur vertės laikrodis, 261 Eur vertės minkštasuolis, 682 Eur vertės vitrina;

vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 6867,51 Eur grąžintini į G. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke;

laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. K. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke, į šioje sąskaitoje esančias lėšas, šiam turtui nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudus disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant tik įplaukas į sąskaitą, bei į A. K. nuosavybės teise priklausančius daiktus – baldų komplektą, laikrodį, minkštasuolį, vitriną – šiam turtui nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudus disponuoti turtu, turto saugotoja paskyrus A. K., paliktas galioti iki teismo nuosprendžio dalių vykdymo dėl pinigų grąžinimo į G. Š. sąskaitą ir dėl turto konfiskavimo pradžios, o pradėjus šių nuosprendžio dalių vykdymas panaikintas;

vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, D. G. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 10 000 Eur, pervesti iš G. Š. sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini į G. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke;

laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, esančias lėšas – 10 000 Eur, šiam turtui nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudžiant disponuoti turtu, be apribojimų leidžiant įplaukas į sąskaitą bei leidus be apribojimų disponuoti minėtoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančiomis 10 000 Eur sumą, paliktas galioti iki teismo nuosprendžio dalies vykdymo dėl pinigų grąžinimo į G. Š. sąskaitą pradžios, o pradėjus šios nuosprendžio dalies vykdymas panaikintas.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu pakeistas Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendis:

panaikinta Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalis dėl daiktų konfiskavimo iš A. K. ir, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš jos išieškota šių daiktų vertę atitinkanti pinigų suma – 1941 Eur, ši pinigų suma po jos išieškojimo pervesta į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke;

pakeista Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalis dėl A. K. ir D. G. banko sąskaitose esančių pinigų likimo ir, vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 108 straipsniu, D. G. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 2267,92 Eur bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 1935,09 Eur, pervesti iš G. Š. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke;

vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. išieškota konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 7732,08 Eur, iš A. K. – 4932,42 Eur;

pakeista Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalis dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo D. G. ir A. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esantiems pinigams, ir:

laikinas nuosavybės teisės apribojimas į D. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, esančias lėšas – 10 000 Eur, šiam turtui nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudus disponuoti turtu, be apribojimų leidus įplaukas į sąskaitą bei leidus be apribojimų disponuoti minėtoje sąskaitoje esančiomis lėšomis, viršijančiomis 10 000 Eur sumą, paliktas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl pinigų grąžinimo į G. Š. banko sąskaitą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo visiško įvykdymo;

laikinas nuosavybės teisės apribojimas į A. K. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, esančias lėšas, šiam turtui nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudus disponuoti turtu, be apribojimų leidus tik įplaukas į sąskaitą, bei į A. K. nuosavybės teise priklausančius daiktus – baldų komplektą, laikrodį, minkštasuolį, vitriną – šiam turtui nustačius visišką nuosavybės teisių apribojimą, uždraudus disponuoti turtu, turto saugotoja paskyrus A. K., paliktas galioti iki teismo nuosprendžio dalies dėl pinigų grąžinimo į G. Š. banko sąskaitą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo visiško įvykdymo.

Kita Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. A. K. nuteista už tai, kad nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val. savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikydama ir naudodama buvusio sugyventinio G. Š., mirusio 2020 m. kovo 27 d., vardu išduotą AB „Swedbank“ elektroninę mokėjimo kortelę bei slaptažodžių generatorių ir asmeninę užrašinę su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti.

2. Be to, A. K. nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val., turėdama tikslą apgaule įgyti svetimą turtą, neteisėtai įgytais G. Š. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenims, pažeisdama AB „Swedbank“ informacinės sistemos apsaugos priemones, neteisėtai prie jos prisijungdama, neteisėtai atliko devyniolika įvairaus pobūdžio finansinių operacijų, t. y. apgaule, identifikuodama save kaip teisėtą banko sąskaitos savininką G. Š., po kurio mirties jam priklausantis turtas, kartu ir banko sąskaitoje buvusios lėšos, paveldėjimo pagal įstatymą būdu atiteko jo sūnui D. T., iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) apgaule įgijo svetimą G. Š. priklausiusį 28 227,76 Eur turtą.

II. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio esmė

3. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, nuspręsdamas D. G. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10 000 Eur, neva pervestus iš G. Š. sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6867,51 Eur, t. y. iš G. Š. sąskaitos neva pervestos 10 000 Eur sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą, netinkamai išsprendė nuteistosios ir D. G. banko sąskaitose esančių pinigų grąžinimo į mirusiojo G. Š. banko sąskaitą klausimą.

4. Remiantis A. K. banko sąskaitos išrašu, iki 10 000 Eur pervedimo iš G. Š. banko sąskaitos A. K. sąskaitos likutis buvo 783,13 Eur. Po pinigų pervedimo iki nuteistajai skirto laikino nuosavybės teisės apribojimo iš šios banko sąskaitos buvo vykdomi ne tik išskaitymai, bet ir įskaitymai iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. A. K. banko sąskaitos likutis laikino nuosavybės teisės apribojimo metu atitiko 3975,16 Eur. Teismui įvertinus A. K. banko sąskaitoje iki jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvusių pinigų sumą (783,13 Eur) bei tai, kad iki laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo į nuteistosios banko sąskaitą buvo daromi ir teisėti įskaitymai, atėmus šias sumas iš jos banko sąskaitoje laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu buvusio likučio, nustatyta, kad tik 1935,09 Eur suma gali būti pripažįstama gauta nusikalstamu būdu, nes būtent tokia suma liko iš 10 000 Eur, kuriuos A. K. pervedė sau iš G. Š. banko sąskaitos. Analogiškos aplinkybės nustatytos įvertinus ir D. G. banko sąskaitos išrašą. Jos banko sąskaitos likutis iki 10 000 Eur pervedimo iš G. Š. banko sąskaitos atitiko 247,38 Eur. Tuo tarpu banko sąskaitos likutis skiriant jai laikiną nuosavybės teisės apribojimą atitiko 6895,57 Eur. Nuo 10 000 Eur pervedimo į D. G. banko sąskaitą iki laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo momento iš šios banko sąskaitos buvo daromi ne tik išskaitymai, bet ir įskaitymai – D. G. darbo užmokestis bei išmoka už automobilį. Išskaičius šias sumas iš D. G. banko sąskaitos likučio, nustatyto laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu, tik 2267,92 Eur suma gali būti pripažinta gauta nusikalstamu būdu, nes būtent tokia suma liko iš 10 000 Eur, kuriuos A. K. pervedė D. G. iš mirusio G. Š. banko sąskaitos. Nors 2022 m. kovo 15 d. A. K. banko sąskaitos likutis atitiko 6867,51 Eur, o D. G. – 12 447,64 Eur, dalis šių pinigų susikaupė ir iš teisėtai A. K. bei D. G. gautų pinigų, todėl visų jų sąskaitose esančių pinigų pripažinimas nusikalstamos veikos rezultatu nėra galimas.

5. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju civilinis ieškinys nebuvo pareikštas, o didžioji dalis iš G. Š. banko sąskaitos išimtų pinigų nuosprendžio priėmimo dieną jau buvo išleista, taigi pirmosios instancijos teismas turėjo spręsti konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš A. K. (BK 72 straipsnio 5 dalis) klausimą, o to nepadarė. Ištaisyti šio pirmosios instancijos teismo pažeidimo apeliacinės instancijos teisme visa apimtimi, nesant prokuroro skundo ir negalint bloginti nuteistosios teisinės padėties, nėra galimybės, todėl ši pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis taisyta tik iš dalies, nusprendžiant iš D. G. ir A. K. konfiskuoti tokią turto dalį, kurią pirmosios instancijos teismas sprendė grąžinti į G. Š. banko sąskaitą, išskaičius tas pinigų sumas, kurias šio buvo nuspręsta grąžinti į G. Š. banko sąskaitą. D. G. yra nuteistosios A. K. sesuo. Ji žinojo, kad 10 000 Eur pervedimo iš G. Š. banko sąskaitos momentu G. Š. jau buvo miręs. Tačiau minėta, kad tiek D. G., tiek A. K. banko sąskaitoje didžioji dalis buvusių G. Š. pinigų – po 10 000 Eur – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pradžioje jau buvo išleista. Tokiu būdu, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš D. G. ir A. K. išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos: iš D. G. – 7732,08 Eur, iš A. K. – 4932,42 Eur.

6. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, be kitų aplinkybių, buvo nuspręsta iš A. K. konfiskuoti ir visus bendros 1941 Eur vertės baldus, kuriuos, bylos duomenimis, ji įsigijo panaudodama jau mirusio G. Š. banko sąskaitą. Tačiau, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, A. K. pateikė prašymą šiuos daiktus palikti jai ir vietoj to iš jos išieškoti šių daiktų vertę atitinkančią pinigų sumą. Kadangi BK 72 straipsnis leidžia teismui ne tik konfiskuoti nusikalstamos veikos rezultatą, bet ir iš kaltininko išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą, todėl šis A. K. prašymas tenkintas, iš jos išieškant konfiskuotino turto – baldų – vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1941 Eur.

III. Kasacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

7. Kasaciniu skundu nuteistoji A. K. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendį ir Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį – dėl nusikalstamų veikų, nurodytų BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, išteisinti, nepadarius veikos, turinčios šių nusikaltimų požymių, arba panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7732,08 Eur išieškojimo iš D. G. ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos 4932,42 Eur išieškojimo iš A. K., taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į D. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, esančias lėšas – 10 000 Eur, taip pat laikiną nuosavybės teisės apribojimą į A. K. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB SEB banke, esančias lėšas arba palikti laikiną A. K. ir D. G. nuosavybės teisės apribojimą tik sumų, grąžintinų į G. Š. sąskaitą, apimtimi, paliekant apribojimą galioti iki teismo nuosprendžio dalies vykdymo dėl pinigų grąžinimo į G. Š. sąskaitą pradžios, o pradėjus nuosprendžio dalies vykdymą, panaikinti. Kasatorė skunde nurodo:

7.1. Apeliacinės instancijos teismas padarė BPK 20 straipsnio 1–4 dalių, 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 320 straipsnio 3–4 dalių nuostatų pažeidimus, tai lėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą. Teismas, ignoruodamas svarbias kaltę paneigiančias aplinkybes, t. y. parodymus apie ilgalaikius A. K. ir mirusiojo G. Š. faktinius santuokinius ryšius, bendrą gyvenimą, bendro ūkio vedimą, bendrus piniginius santykius, ilgalaikį A. K. naudojimąsi G. Š. vardu išduota banko kortele bei joje esančių lėšų disponavimu, banko operacijų atlikimu, esant G. Š. sutikimui atlikti tokius veiksmus, taip pat neteisingai vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas išvadas, pripažindamas A. K. kaltę, padarius inkriminuojamus nusikaltimus.

7.2. Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, padaromos tik tiesiogine tyčia. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teisme, sprendžiant kaltės klausimą, nebuvo nustatyta, kad mirusio sugyventinio banko kortelė buvo neteisėtai užvaldyta, turint išankstinę tyčią A. K. naudai apgaule užvaldyti svetimą turtą. Byloje nėra surinkta įrodymų, kad po G. Š. mirties A. K. neteisėtai laikė svetimą elektroninę mokėjimo priemonę bei jos naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, kadangi šių duomenų nepasisavino, juos turėjo ir jais naudojosi ilgą laiką iki pastarojo mirties ir jo sutikimu. Todėl A. K. veiksmuose nėra BK 214 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties.

7.3. Teismų praktikoje išaiškinta, kad jei asmuo nesuvokė bent vieno objektyviojo nusikalstamos veikos sudėties požymio, jo negalima nuteisti, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nevertino to, kad G. Š. mokėjimo kortele A. K. galėjo laisvai naudotis. Tarp G. Š. ir A. K. visada buvo sutarimas dėl jo mokėjimo kortelės naudojimo ir elektroninės bankininkystės operacijų, atitinkamai išgryninant ar kitaip naudojant reikiamas pinigų sumas. Tai patvirtina, jog pinigus A. K. išgrynino turėdama ne savanaudiškus tikslus, o norėdama deramai palaidoti sugyventinį, pabaigti kartu pradėtus darbus ir kt. Šiuo atveju byloje esantys duomenys neįrodo, kad A. K. veiksmuose buvo tyčia, pasinaudojant svetima mokėjimo kortele, apgaule užvaldyti svetimą turtą.

7.4. Nusikalstamomis veikomis, nurodytomis BK 214, 215 straipsniuose, daroma žala būtent valstybės finansų sistemai. Šiuo atveju A. K. veiksmai neatitiko elektroninių mokėjimo priemonių tvarką reglamentuojančių normatyvinių aktų, tačiau žala finansų sistemai padaryta nebuvo. Atlikdama finansines operacijas ne su savo, o su sugyventiniui priklausiusiomis mokėjimo priemonėmis, A. K. suvokė, kad finansines operacijas atlieka kito asmens vardu, tačiau nesuvokė tokios veikos pavojingo pobūdžio, nes G. Š. kortelės nelaikė svetima, su G. Š. kortele ir žinomais prisijungimo kodais ne kartą buvo atlikusi finansines operacijas G. Š. esant gyvam ir tai jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Buvo įsitikinusi, kad paima ne kam nors kitam, o jai pačiai priklausančius pinigus, todėl manė, kad jos veiksmuose nėra nusikaltimo, dėl kurio yra nuteista, sudėties.

7.5. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nes, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį bei pritaikydamas BK 72 straipsnio nuostatas A. K. ir D. G. dėl konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo, priėmė sprendimą, dėl kurio nebuvo prašoma apeliaciniame skunde, ir taip pasunkino A. K. ir D. G. teisinę padėtį bei padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nei prokuroras, nei nukentėjusysis konfiskuoti turto neprašė.

7.6. Priimdamas sprendimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, apeliacinės instancijos teismas pasunkino A. K. ir D. G. teisinę padėtį ir tuo aspektu, kad akivaizdu, jog nukentėjusysis, pradėjęs šį ikiteisminį tyrimą ir baudžiamojoje byloje nepareiškęs civilinio ieškinio (galimai ir sąmoningai), žalos atlyginimo reikalaus civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, pritaikius A. K. ir D. G. turto konfiskavimą – areštuotų lėšų išieškojimą valstybės naudai, A. K. ir D. G. neturint santaupų, bus apsunkintas žalos nukentėjusiajam atlyginimo išieškojimas ir kartu A. K. bus priversta mokėti beveik dvigubo dydžio žalos atlyginimą.

7.7. Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad dalis lėšų, į kurias buvo taikytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, susikaupė iš teisėtai A. K. ir D. G. gautų pinigų, todėl visų sąskaitose esančių pinigų pripažinimas nusikalstamos veikos rezultatu negalimas. Teismas nustatė, kad laikino D. G. nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu tik 2267,92 Eur suma gali būti pripažinta gauta nusikalstamu būdu, o laikino A. K. nuosavybės teisės apribojimo taikymo metu – 1935,09 Eur. Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nustačius, jog A. K. kaltė padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas yra įrodyta, kasatorė sutinka su apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalimi dėl nurodytų pinigų sumų grąžinimo į G. Š. sąskaitą bei dalimi dėl daiktų vertę atitinkančios pinigų sumos – 1941 Eur išieškojimo ir pervedimo į G. Š. sąskaitą.

7.8. Taip pat apeliacinės instancijos teismas skundžiamu 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo D. G. ir A. K. vardu atidarytose banko sąskaitose esančioms lėšoms. Šiuo metu A. K. ir D. G. atžvilgiu jau yra pradėtas priverstinis nuosprendžiu nustatytų pervesti į G. Š. banko sąskaitą pinigų sumų ir konfiskuotino turto vertę atitinkančių pinigų sumų išieškojimas. Kadangi skundžiamu nuosprendžiu nuspręsta laikiną A. K. ir D. G. nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki pinigų grąžinimo į G. Š. banko sąskaitą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo visiško įvykdymo, antstolis, esant galiojančiam turto areštui, negali vykdyti išieškojimo iš areštuoto turto, todėl išieškojimą pradėjo vykdyti iš į sąskaitą įplaukiančių pinigų sumų (darbo užmokesčio), viršijančių areštuotas pinigų sumas (D. G. atžvilgiu – 10 000 Eur). Taip Kauno apygardos teismas, 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžiu palikęs tiek A. K., tiek D. G. banko sąskaitose esančių lėšų laikiną nuosavybės teisės apribojimą iki visiško išieškotinų sumų išieškojimo įvykdymo, daro negalimą areštuotų lėšų panaudojimą sprendimui įvykdyti, o priverstinį išieškojimą nukreipia į areštuotose sąskaitose naujai įplaukiančias lėšas (darbo užmokestį), viršijančias areštuotas sumas. Todėl skundžiamas apeliacinės instancijos teismo nuosprendis dėl laikino A. K. ir D. G. nuosavybės teisės apribojimo naikintinas arba paliktinas tik į G. Š. sąskaitą grąžintinų sumų apimtimi, paliekant apribojimą galioti iki teismo nuosprendžio dalies vykdymo dėl pinigų grąžinimo į G. Š. sąskaitą pradžios, o pradėjus nuosprendžio dalies vykdymą, panaikintinas.

8. Kasaciniu skundu asmuo, kurio konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuota, – D. G. prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl BK 72 straipsnio 5 dalies taikymo ir konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7732,08 Eur išieškojimo iš D. G., taip pat panaikinti nuosprendžio dalį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo į D. G. vardu atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), esančioje AB „Swedbank“, esančias lėšas – 10 000 Eur arba palikti laikiną D. G. nuosavybės teisės apribojimą tik 2267,92 Eur apimtimi, paliekant apribojimą galioti iki teismo nuosprendžio dalies vykdymo dėl pinigų grąžinimo į G. Š. sąskaitą pradžios, o pradėjus nuosprendžio dalies vykdymą, panaikinti. Kasatorė nurodo:

8.1. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. K. apeliacinį skundą, atsižvelgdamas į skunde išdėstytas aplinkybes dėl neteisingai pirmosios instancijos teismo taikytų BPK 94 straipsnio nuostatų, iš esmės pritardamas apeliacinio skundo argumentams, šią apylinkės teismo nuosprendžio dalį pakeitė, tačiau neteisingai D. G. pritaikė BK 72 straipsnio 5 dalį ir iš D. G. išieškojo konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7732,08 Eur. Ši skundžiamo nuosprendžio dalis yra naikintina.

8.2. Kasaciniame skunde taip pat iš esmės pateikiami analogiški argumentai dėl bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribų peržengimo, apsunkintos teisinės padėties, laikino nuosavybės teisės apribojimo momento kaip ir A. K. kasaciniame skunde, todėl nekartojami.

9. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Viktoras Biriukovas atsiliepimu į kasacinį skundą prašo atmesti kasacinius skundus. Prokuroras atsiliepimuose į kasacinius skundus nurodo:

9.1. Kasaciniame skunde nepagrįstai iškeltos abejonės dėl įrodymų pakankamumo. Nuteistosios teiginiai, kuriais grindžiamas jos tariamas nekaltumas, yra argumentuotai paneigti apylinkės teismo nuosprendyje išdėstytais ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pakartotinai aptartais įrodymais. Kasacinio skundo teiginiai, kuriais ginčijamas šioje byloje esančių įrodymų vertinimas, nenagrinėtini.

9.2. Patikrinęs nagrinėjamą bylą, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. K. neteisėtai pasinaudojo tuo, jog turėjo mirusiojo G. Š. vardu išduotą banko kortelę ir žinojo šios kortelės PIN kodą, taip pat turėjo G. Š. prisijungimo prie internetinės bankininkystės duomenis ir tai jai buvo esminė prielaida įgyti svetimą turtą. Šioje byloje nustatyta, kad dalį išgrynintų pinigų nuteistoji išleido pirkiniams, dalį pervedė D. G. ir dalį pervedė į savo asmeninę banko sąskaitą, šiuos pinigus vėliau vėlgi išgrynindama. Dėl tokių nuteistosios veiksmų visumos nukentėjusiojo galimybės apginti savo pažeistas teises buvo iš esmės pasunkintos. Todėl tarp nuteistosios ir nukentėjusiojo susiklostę santykiai peržengia civilinių teisinių santykių ribas.

9.3. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, peržengė bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas, nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje pagrįstai konstatuota, kad, pagal BK 72 straipsnį, iš nusikalstamos veikos gauto turto konfiskavimas yra imperatyvus, išskyrus atvejus, kai šis turtas grąžinamas nukentėjusiesiems arba tenkinamas jų civilinis ieškinys dėl jo vertę atitinkančios turtinės žalos atlyginimo. Kitų pagrindų, leidžiančių netaikyti tokio turto konfiskavimo, baudžiamajame įstatyme nenurodyta. Dėl to nustačius, kad kaltininkas gavo turto, atitinkančio konfiskuotino turto požymius, visais atvejais būtina spręsti klausimą dėl jo konfiskavimo arba žalos atlyginimo.

9.4. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, jog D. G. yra nuteistosios A. K. sesuo. Ji žinojo, kad 10 000 Eur pervedimo iš G. Š. banko sąskaitos momentu G. Š. jau buvo miręs. Tačiau minėta, kad didžioji dalis tiek D. G., tiek A. K. banko sąskaitoje buvusių G. Š. pinigų – po 10 000 Eur – laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo pradžioje jau buvo išleista. Taigi teismas pagrįstai nusprendė dėl iš D. G. išieškotinos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos – 7732,08 Eur.

9.5. Nesutinkama su kasatorės D. G. kasacinio skundo teiginiais, jog apeliacinės instancijos teismas nuosprendžiu nepagrįstai pakeitė pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl laikino nuosavybės teisės apribojimo taikymo. Ginčo dėl to, kad A. K. į savo banko sąskaitą iš G. Š. banko sąskaitos po jo mirties pervedė 10 000 Eur (2020 m. balandžio 1 d.), tokią pačią pinigų sumą pervesdama ir į savo sesers D. G. (2020 m. kovo 27 d.) banko sąskaitą, nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra. Taip pat neabejotina ir dėl to, kad A. K. įgijo iš esmės visus G. Š. banko sąskaitoje buvusius pinigus. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis D. T. priėmė savo tėvo palikimą ir pateikė pareiškimą teisėsaugos institucijoms dėl iš jo tėvo banko sąskaitos po mirties pasisavintų pinigų. Tačiau civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje jis nepareiškė. Įvertinęs šių duomenų visumą, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nusprendė D. G. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 10 000 Eur, neva pervestus iš G. Š. sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esančius 6867,51 Eur, t. y. neva iš G. Š. sąskaitos pervestos 10 000 Eur sumos dalį, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti į G. Š. banko sąskaitą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sutiko su tokiu pirmosios instancijos teismo procesiniu sprendimu tik iš dalies. Atsižvelgdamas į aptartų duomenų visumą bei nuosprendyje aptartą teismų praktiką, apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 94 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 108 straipsniu, pagrįstai nusprendė, kad D. G. vardu AB „Swedbank“ banke atidarytoje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 2267,92 Eur bei A. K. vardu AB SEB banke atidarytoje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) esantys 1935,09 Eur, pervesti iš G. Š. banko sąskaitos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini į G. Š. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.

IV. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

10. Nuteistosios A. K. ir asmens, kurio konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma konfiskuota, – D. G. kasaciniai skundai iš dalies tenkintini.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį

11. Nusikalstamomis veikomis, nurodytomis BK 214 ir 215 straipsniuose, yra kėsinamasi į teisės aktais nustatytą finansų sistemos veiklą, jos funkcionalumą ir stabilumą.

12. Pagal BK 214 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, neteisėtai įgijo, laikė, perdavė ar realizavo vienos ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių (ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių) duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti. Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, taigi norint veiką kvalifikuoti pagal šį straipsnį būtina nustatyti bent vieno iš šių požymių realizavimą; subjektyvusis požymis reiškiasi tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad jo atliekami šio BK straipsnio dispozicijoje aprašyti veiksmai yra neteisėti, ir jis nori taip veikti. Minėto nusikaltimo tiesioginis objektas yra elektroninių mokėjimo priemonių, skirtų atsiskaityti negrynaisiais pinigais, naudojimo ir disponavimo tvarka, o nagrinėjamos bylos aspektu aktualus dalykas – svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką banko kortelė, kaip elektroninė mokėjimo priemonė, nuosavybės teise priklauso emitentui, t. y. banko kortelę išdavusiam bankui, kuris pagal elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutartį tik jo turėtojui suteikia teisę teisėtai naudotis mokėjimo priemone, todėl kiekvienam trečiajam asmeniui banko kortelė yra svetima. Kaltininko tyčios turinį lemia supratimas, kad elektroninė mokėjimo priemonė yra kito asmens (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-179/213, 2K-481/2014, 2K-77-1073/2020). Svetima elektroninė mokėjimo priemonė suprantama kaip priemonė, kuri jos panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti ar atlikti metu priklauso ne kaltininkui, o kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-197/2011, 2K-508/2014, 2K-77-1073/2020). Atitinkamai kaltininkui yra svetimi ir tokios elektroninės mokėjimo priemonės duomenys. Pagal BK 215 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neteisėtai inicijavo ar atliko vieną ar daugiau finansinių operacijų viena ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių arba neteisėtai panaudodamas vieną ar daugiau svetimų elektroninių mokėjimo priemonių ar jų naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba panaudodamas žinomai netikrus vienos ar daugiau tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, arba žinomai neteisėtą vienos ar daugiau svetimų, netikrų ar suklastotų elektroninių mokėjimo priemonių panaudojimą pripažino teisėtu. Teismų praktikoje, aiškinant BK 215 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo požymius, pabrėžiama, kad neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės panaudojimas baudžiamąja teisine prasme suprantamas kaip padarytas be mokėjimo priemonės savininko ar jos turėtojo sutikimo, prieš jo valią (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-475/2009, 2K-130/2012, 2K-389/2013, 2K-509/2014, 2K-289-697/2020).

13. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį sukčiavimas – nusikalstama veika, kuria asmuo apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką – sukčiavimą, aktualu yra nustatyti svetimumo aspektą turto atžvilgiu ir apgaulės būdo panaudojimą neteisėtai įgyjant svetimą turtą. Sukčiavimas pasireiškia bet kuria iš alternatyvių veikų; viena iš jų – turto, svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimas apgaule. Ši nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia, kuri pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108-788/2018, 2K-303-693/2019, 2K-17-976/2020, 2K-136-976/2022). Kaip nustatyta nagrinėjamos bylos duomenimis, A. K., laikotarpiu nuo 2020 m. kovo 27 d. 16.00 val. iki 2020 m. balandžio 7 d. 4.55 val., turėdama G. Š. išduotą mokėjimo kortelę, slaptažodžių generatorių bei asmeninę G. Š. užrašinę su joje įrašytais asmeniniais tapatybę patvirtinančiais duomenimis, pasinaudodama tiek banko kortele, tiek ir turimais duomenimis, atliko finansines operacijas (dauguma iš jų – pinigų išgryninimas), tokiais savo veiksmais įgydama mirusiojo G. Š. sūnui nukentėjusiajam D. T. pagal paveldėjimo įstatymą priklausantį turtą – pinigus (28 227,76 Eur). A. K. kasaciniame skunde neginčija padariusi nuosprendžiu nustatytus veiksmus, tačiau ginčija jų kvalifikavimą iš esmės teigdama, kad juose nėra tiesioginės tyčios ir apgaulės elemento. Nusikalstamų veikų, už kurias A. K. buvo nuteista pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, objektyvieji požymiai pasireiškė neteisėtu mirusio nuteistosios sugyventinio G. Š. banko kortelės laikymu, prisijungimu prie banko informacinės sistemos ir 19 įvairių finansinių operacijų atlikimu. Kaip jau minėta, BK 214 straipsnio 1 dalyje, BK 215 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 2 dalyje nurodytos veikos yra padaromos kaltininkui veikiant tiesiogine tyčia.

14. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išnagrinėtais bylos duomenimis ir nustatytomis bylos aplinkybėmis teisingai konstatuota, kad A. K. neabejotinai suprato, jog G. Š. banko sąskaitoje esantys pinigai, kurie buvo gauti pardavus jam nuosavybės teise priklausiusį nekilnojamąjį turtą – butą, po jo mirties teisiškai jai nepriklauso, tai reiškia, kad yra svetimi. Teismai teisingai nurodė, kad G. Š., be kita ko, nebuvo sudaręs ir testamento, tai akivaizdžiai buvo žinoma ir A. K., dėl to jo turtą pagal įstatymą turėjo paveldėti vaikai – duktė ir sūnus, apie kurių buvimą nuteistoji vėlgi žinojo. Nors A. K. tvirtina, kad G. Š. esant gyvam ji turėjo jo žodinį leidimą naudotis jo banko mokėjimo kortele, tačiau akivaizdu, kad ji suprato, jog ši kortelė jai nepriklauso. Kasaciniame skunde teigiama, kad ji visą laiką su G. Š. sutikimu naudojosi jo banko sąskaita, tai darė ir jam mirus. Atsakant į šiuos teiginius pažymėtina, kad nors, kol G. Š. buvo gyvas, jo mokėjimo kortelės naudojimas ir neatitiko elektroninės mokėjimo priemonės naudojimosi sutarties reikalavimų, tačiau tokie veiksmai nėra pripažįstami nusikalstamais BK 215 straipsnio prasme, kai atliekami teisėtam sąskaitos ar kortelės naudotojui paprašius, įgyvendinant pozityvius tikslus ir neturint tikslo padaryti kam nors žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44-788/2019, 2K-289-697/2020). Tokie patys teisiniai pagrindai ir atsakomybei pagal BK 214 straipsnio 1 dalį. Baudžiamąją atsakomybę užtraukia tik neteisėtas svetimos mokėjimo priemonės ir jo naudotojo tapatybės patvirtinimo duomenų, pakankamų finansinei operacijai inicijuoti, įgijimas, laikymas, realizavimas ar panaudojimas. Nustačius anksčiau paminėtas aplinkybes, nekyla abejonių, kad A. K., pasinaudodama G. Š. banko kortele bei prisijungimo prie interneto banko duomenimis, tokiu būdu identifikuodama save kaip G. Š., kuris jau buvo miręs, ir taip suklaidindama banką, suprato, jog, tokiu būdu panaudojusi apgaulę ir išgryninusi mirusio G. Š. sąskaitoje esančius pinigus bei atsiskaičiusi jais už prekes, neteisėtai įgijo svetimą turtą. Dėl paminėtų priežasčių A. K. veiksmai neteisėtai, panaudojant apgaulę, įgyjant G. Š. vardu sąskaitoje buvusius pinigus negali būti vertinami, kaip prašoma kasaciniame skunde, kaip civilinių teisinių santykių sritis. Kasacinio teismo praktika numato, kad tais atvejais, kai kyla abejonių, ar kaltininko veika atitinka nusikalstamo sukčiavimo požymius, ar turi būti taikoma civilinė atsakomybė, atsižvelgiama į tai, ar kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą ar sudaryti sandorį ir (ar) jis sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai pasunkintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38-788/2019, 2K-201-648/2019, 2K-157-895/2020, 2K-155-719/2022).

15. Nėra pagrindo pripažinti teisingais nuteistosios teiginius apie tai, kad ji manė, jog kortele ir prisijungimo prie elektroninės sąskaitos duomenimis naudojasi teisėtai. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į šiuos teiginius, teisingai rėmėsi nustatytomis bylos aplinkybėmis pažymėdamas, kad nuteistoji A. K., po G. Š. mirties pasinaudodama elektronine mokėjimo kortele, jos prisijungimo duomenimis bei G. Š. asmens tapatybės duomenimis, intensyviai ėmė tuštinti sąskaitą ir per pusantros savaitės buvo išnaudoti visi sąskaitoje buvę pinigai, dalį jų išgryninant, dalį pervedant į savo ir D. G. sąskaitas, perkant baldus bei apmokant už pirkinius prekybos centre. Šios aplinkybės patvirtina, kad A. K. suprato, jog pinigai nepriklauso jai. Ji žinojo, kad mirusiojo G. Š. sąskaitoje esantys pinigai buvo jo gauti pardavus tėvų namą, todėl tai nėra jų bendro gyvenimo metu sukauptas turtas, žinojo, kad G. Š. turėjo vaikų, taip pat žinojo, kad nepaliko testamento ir todėl turtas, kuris liko po jo mirties, paveldėjimo būdu pagal įstatymą priklauso vaikams. Dėl nuteistosios motyvų, kad ji turėjo išlaidų, susijusių su laidotuvėmis, tai šios išlaidos galėjo būti kompensuojamos pareiškiant pretenzijas į paveldimą turtą dėl G. Š. laidojimo ir jo kapo sutvarkymo, pareiškiant reikalavimą dėl turėtų išlaidų atlyginimo. Remiantis pirmiau išdėstytais argumentais, teisinga pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų išvada, kad padarydama BK 182 straipsnio 2 dalyje ir BK 214 straipsnio 1 dalyje bei BK 215 straipsnio 1 dalyje nurodytas veikas A. K. veikė tiesiogine tyčia.

Dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo iš A. K. ir D. G.

16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas žalos atlyginimo klausimą, kai byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, netinkamai nustatė nuosavybės teisės atsiradimo momentą po G. Š. mirties.

17. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.47 straipsnio 2 punktas nustato, kad paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Pagal CK 5.1 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą sampratą pavedėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Paveldėjimas yra universalus teisių perėjimo pagrindas, kai įpėdiniai paveldi visą palikėjo turtą – materialius ir nematerialius dalykus, palikėjo turtines teises ir prievoles. Palikimas pereina įpėdiniams kaip vientisa teisių ir pareigų visuma tokios būklės, kokios jis buvo palikėjo mirties momentu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-173-916/2021).

18. CK 5.3 straipsnio 1 dalis nustato, kad palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas, o tuo atveju, kai jis paskelbiamas mirusiu, – diena, kurią įsiteisėjo teismo sprendimas paskelbti palikėją mirusiu, arba teismo sprendime nurodyta mirties diena. Pagal Civilinį kodeksą, turto palikėjui mirus, jo turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, o pereina mirusio asmens įpėdiniams pagal įstatymą ar testamentą. Priėmusiam palikimą įpėdiniui palikėjo teisės ir pareigos pereina ne nuo palikimo priėmimo dienos ar nuo paveldėjimo teisės liudijimo gavimo dienos, bet nuo palikimo atsiradimo dienos. Vadinasi, mirus turto palikėjui, teisės ir pareigos į paveldėtą turtą įpėdiniui pereina nuo jo mirties dienos, neatsižvelgiant į tai, kada jam bus išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, taip pat į tai, kada paveldėjimo būdu įgytos nuosavybės teisės įregistruojamos Nekilnojamojo turto registre. Taigi nuosavybės teisė paveldint įgyjama retrospektyviai – nuo palikimo atsiradimo momento, taip užtikrinant nuosavybės teisės tęstinumą, teisinį aiškumą ir apibrėžtumą. Šioje byloje nuosavybės teisė į G. Š. turtą – AB „Swedbank“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) ir joje buvusius 28 227,76 Eur G. Š. mirties dieną (2020 m. kovo 27 d.) paveldėjimo pagal įstatymą būdu atsirado D. T.. Kaip jau minėta, šios datos nustatymui neturi reikšmės, kad D. T. dėl palikimo kreipėsi 2020 m. birželio 17 d., ir tai, kad D. Š. pateikė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo 2020 m. liepos 10 d., taip pat tai, kada buvo išduotas paveldėjimo teisės liudijimas, nes, kaip minėta, nuosavybės teisė paveldint įgyjama retrospektyviai. Remiantis šiuo nuosavybės D. T. atsiradimo faktu, visi A. K. veiksmai išsigryninant pinigus, pervedant juos į savo bei D. G. sąskaitas, atsiskaitant už pirkinius buvo padaryti pasinaudojant D. T. priklausančiu turtu.

19. BPK IX skyrius reguliuoja žalos atlyginimo klausimus, kai civilinis ieškinys byloje nepareiškiamas. BPK 108 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, įsitikinęs, jog proceso metu rasti ir paimti daiktai ar vertybės priklauso nukentėjusiajam ar kitam asmeniui, nusprendžia šiuos daiktus ar vertybes po nuosprendžio įsiteisėjimo grąžinti jų savininkui. Lėšos, kurios buvo paimtos iš G. Š. sąskaitos ir pervestos į A. K. ir D. G. sąskaitas, pagal paveldėjimo įstatymą priklausė D. T., todėl jos negalėjo būti konfiskuojamos, o turėjo būti grąžinamos teisėtam savininkui – D. T.. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą. Sutiktina su kasacinio skundo teiginiais, kad, priimdamas sprendimą dėl konfiskuotino turto vertės išieškojimo, apeliacinės instancijos teismas pasunkino A. K. ir D. G. teisinę padėtį ir tuo aspektu, kad akivaizdu, jog nukentėjusysis, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kuris baudžiamojoje byloje nepareiškė civilinio ieškinio, žalos atlyginimo reikalaus civilinio proceso tvarka. Tokiu būdu, pritaikius A. K. ir D. G. turto konfiskavimą – areštuotų lėšų išieškojimą valstybės naudai, A. K. ir D. G. neturint santaupų, bus apsunkintas žalos nukentėjusiajam atlyginimo išieškojimas ir kartu A. K. bus priversta mokėti beveik dvigubo dydžio žalos atlyginimą.

20. Byla kasacine tvarka yra nagrinėjama pagal nuteistosios A. K. ir D. G. kasacinius skundus, todėl pateiktų kasacinių skundų reikalavimai nustato bylų nagrinėjimo ribas, nesant nukentėjusiojo ir prokuroro skundo, negali būti bloginama nuteistosios procesinė padėtis (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Dėl paminėtų įstatymo reikalavimų pripažintina, jog apeliacinės instancijos teismas, keisdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą, nuspręsdamas iš D. G. ir A. K. konfiskuoti tokią turto dalį, kurią pirmosios instancijos teismas sprendė grąžinti į G. Š. banko sąskaitą, pasunkino A. K. teisinę padėtį ir suvaržė nukentėjusiojo D. T., kuriam pagal paveldėjimo įstatymą priklausė lėšos, savininko teises. Ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis keistina.

21. Kasaciniuose skunduose nurodyta, kad, skundžiamu nuosprendžiu nusprendus laikiną A. K. ir D. G. nuosavybės teisės apribojimą palikti galioti iki pinigų grąžinimo į G. Š. banko sąskaitą bei konfiskuotino turto vertę atitinkančios sumos išieškojimo visiško įvykdymo, antstolis, esant galiojančiam turto areštui, negali vykdyti išieškojimo iš areštuoto turto ir šis vykdomas iš einamųjų pajamų į sąskaitą. Šie klausimai nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindas ir jie gali būti nagrinėjami kreipiantis į nuosprendį priėmusį teismą BPK 361 ir 362 straipsniuose nustatyta tvarka.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus argumentus ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

n u t a r i a :

Pakeisti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2022 m. rugsėjo 21 d. nuosprendžio dalį dėl turto konfiskavimo taikymo, kurioje, vadovaujantis BK 75 straipsnio 5 dalimi, nuspręsta iš D. G. AB „Swedbank“ banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išieškoti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą – 7732,08 Eur, iš A. K. vardu AB SEB banke atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) – 4932,42 Eur. Šias pinigų sumas, vadovaujantis BPK 108 straipsnio 1 dalimi, grąžinti į G. Š. sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB „Swedbank“ banke.

Kitą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo nuosprendžių dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Daiva Pranytė-Zalieckienė

Tomas Šeškauskas

Alvydas Pikelis