Civilinė byla Nr. e2-96-939/2025
Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12968-2023-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.3; 2.5.5; 2.5.7; 3.2.6.1; 3.1.7.6;
(S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMAS
S P R E N D I M A S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. balandžio 29 d.
Alytus
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja L. L.,
sekretoriaujant D. S.,
dalyvaujant ieškovei S. Z., jos atstovei advokatei E. Š.,
atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui A. J., jų atstovei advokatei B. P.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. Z. patikslintą ieškinį atsakovui A. Z., trečiajam asmeniui A. J., Kauno miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarei V. T., dėl juridinio fakto nustatymo, paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo.
Teismas
n u s t a t ė:
Ieškovė S. Z. (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (2024-07-11, DOK-27437) ir prašo nustatyti, kad mirus tėvui A. Z. po jo mirties atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti ir panaikinti (duomenys neskelbtini) biuro išduotą pavedėjimo teisės liudijimą A. Z. bei įpareigoti naujai užvesti paveldėjimo bylas S. Z. ir A. Z. atžilgiu.
Ieškinyje nurodė, kad ieškovės tėvas mirė (duomenys neskelbtini), jis turėjo du vaikus ieškovę ir A. Z.. A. Z. sutuoktinė V. E. Z. mirė (duomenys neskelbtini). Tėvas iki mirties gyveno (duomenys neskelbtini) pilnai neįrengtame name kartu su ieškove, kuri tik iš dalies darbinga – jo darbingumas 30 procentų. Po tėvo mirties ieškovė ir toliau liko gyveno minėtame name, tačiau 2023 m. birželio 29 d., brolis A. Z. liepė išsikelti į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nors ji pilnai priėmė palikimą, liko gyventi name, rūpinosi aplinka bei namų valda, t.y. priėmė palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti. Paaiškėjo, kad brolis po tėvo mirties paveldėjo likusį palikimą. Ieškovė dėl sveikatos problemų, būdama neįgali laiko nesuvokė dėl savo ligos, kad reikia kreiptis į notarą. Ji serga (duomenys neskelbtini). Dėl ligos bei tėvo mirties emocinio išgyvenimo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti.
Ieškovė S. Z. (2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje) papildomai paaiškino, kad nori, jog brolis pasidalintų tėvo palikimą – sodą ir pinigus. Tėvai gyveno sode, (duomenys neskelbtini), mirus motinai, ji su tėvu toliau gyveno sode. Po tėvo mirties ji liko toliau gyventi sode, parvažiuodavo į savo butą (duomenys neskelbtini). Gyveno viena, dabar gyvena su sese A. J.. Kai liko gyventi sode, ji sukasė daržą, augino kelias galvas kopūstų ir svogūnų. Sode esantį namą prižiūrėjo, šildėsi elektriniu šildytuvu, daugiau nieko nedarė. Žinojo, kad dėl turto paveldėjimo reikia kreiptis į notarą, užpildyti dokumentus. Terminų nežinojo, pasitikėjo broliu. Pas psichiatrą lankosi 12 metų, eina išsirašyti vaistų kas 3 mėnesiai. Kreiptis į teisininkus padėjo sesuo A. J.. Po mamos mirties dėl paveldėjimo į notarą nesikreipė, taip nusprendė pati. Tėvas žadėjo palikti pinigus ir jai, bet nepaliko. Mokesčius už savo butą mokėjo pati. Už sodo sunaudotą elektros energiją nemokėjo, nes buvo permoka. Už tėvo sodą jokių įmokų nemokėjo. Jokių veiksmų neatliko, darė valgyt, tvarkė kambarius. Už jai priklausantį sodą (esantį (duomenys neskelbtini)) mokesčių nemoka, nes ji turi neįgalumą. Buvo parduotas butas kuriame gyveno sesuo A. J., dėl to A. J. pikta. Iš sodo pasiėmė indus, striukę, televizorių. Buvo pas notarą (duomenys neskelbtini), bet brolis išmetė iš kontoros. Kad gyveno sode matė kaimynė R. Iš sodo į butą (duomenys neskelbtini) grįžo po vėlykų ar atvėlykio. Brolis jos nekvietė paveldėti tėvo turto pas notarą. Jos išsilavinimas profesinis, keramikės specialybė. Neveiksnumas nenustatytas. Sode buvusios šiukšlės yra atsakovo suvežti daiktai.
Ieškovės atstovė advokatė E. Š. (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdyje) palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad ieškovė ir iki tėvo mirties ir po tėvo mirties gyveno sode, nežinojo, kad atsakovas paveldėjo tėvo turtą, sužinojo kai išsikraustė iš sodo. Po tėvo mirties kaip sugebėjo taip ir rūpinosi turtu. Sode augino daržoves, pasiėmė asmeninius daiktus. 2023 m. birželio 28 d., įgaliojimas neįrodo kada ji sužinojo apie paveldėjimo teisės liudijimą. Ieškovei toliau neleido sode gyventi, todėl ji nutarė aiškintis dėl paveldėjimo.
Atsakovas A. Z. atsiliepimu (2024-08-16, DOK-31734) prašo ieškinį atmesti, taikyti ieškinio senatį. Nurodė, kad ieškovė ne tik žinojo apie 3 mėnesių terminą palikimui priimti, bet ir atsisakė kartu vykti pas notarą, tokiu būdu sąmoningai atsisakė paveldėti turtą po tėvo mirties. Ieškovė nors ir turi sveikatos negalią, tačiau yra veiksni ir pilnai supranta kokius veiksmus turėjo atlikti, tačiau išreiškė valią – nepriimti palikimo. Mirus motinai, niekam nepavyko įkalbėti, kad ieškovė nuvyktų pas notarą dėl turto paveldėjimo. Susirgus tėvui, ieškovė nuolatinai gyveno savo bute (duomenys neskelbtini). Ieškovė nelankė tėvo, neatėjo į jo šermenis ir laidotuves. Atsakovas bandė įkalbėti ieškovę, kad ji nuvyktų kartu pas notarą, priimti tėvo palikimą. Ieškovė atsisakė vykti pas notarą bei aplankyti tėvų kapus. Atsakovas po tėvo mirties, pasiūlė ieškovei laikinai pagyventi sode, kuriame gyveno tėvas, nes buvo vasara. Ieškovė sutiko apsigyventi sode, jai buvo sąlyga, kad ji privalės mokėti mokesčius pagal suvartojimą bei apsitvarkyti aplinką.
Ieškovė nepriėmė jokio palikimo bei atsisakė jį priimti. Ieškovės gyvenimas tėvui priklausančiame sode nebuvo palikimo priėmimas, nes ji žinojo ir suprato, kad palikimą priėmė brolis jai leido sode gyventi su sąlyga, kad ji prižiūrės sodą, mokės einamuosius mokesčius. Ieškovė sodą pavertė šiukšlynu, išvykdama paliko namo langus atvirus, dėl to lietaus vanduo ilgą laiką skverbėsi į kambario patalpas, supūdė sieną. Ieškovė nemokėjo jokių būtinų patarnavimo mokesčių, nesirūpino fekalijų utilizavimu, jas kaupė bačkose. Išvykdama paliko elektros prietaisus dėl ko jai gyvenant buvo suvartoti didžiuliai kiekiai elektros energijos, už suteiktas paslaugas nesumokėta, skola siekia 3000 eurų. Po ieškovės išvykimo iš sodo atsakovas ir brolis patyrė rimtus nuostolius, nes turėjo išvalyti ieškovės sukauptas šiukšles, išgabenti fekalijas, išvalytas gyvenamąsias patalpas, apmokėti skolas.
Ieškovė neišdėstė teisinių pagrindų, kodėl notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas turi būti panaikintas. Ieškovė pati atsisakė priimti palikimą per įstatymo nustatytą terminą, bet žinojo, kad brolis priėmė palikimą. Nenurodė, kokios svarbios aplinkybės ieškovei neleido kreiptis teisminės gynybos įstatymo nustatytais terminais į teismą ir kodėl ieškovė neprašo atnaujint praleisto termino. Ieškovė jokiu faktinio valdymo neatliko, todėl turi pareigą pagrįsti savo reikalavimą. Atsakovas prašo taikyti ieškinio senatį, nes įstatymas numato 1 metų terminą ginčyti išduotą paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui.
Atsakovo ir trečiojo asmens atstovė advokatė B. P. (2025 m. kovo 26 d. teismo posėdyje) prašė patikslėtą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Ieškovė sode gyveno su atsakovo sutikimu. Nėra duomenų, kad ji dėl ligos negalėjo pasirūpinti savo teisėmis. Ji kreipėsi į notarą, sudarė įgaliojimą, pavedė ją atstovauti seseriai A. J.. Netiesa, kad 2023 birželio 29 d. ją atsakovas iškraustė iš sodo ir tada ji suprato, kad jos teisės pažeistos. Pateiktas įgaliojimas patvirtina, kad apie pažeistas teises ji sužinojo iki tariamo iškraustymo iš sodo. Ją valdė sesuo A. J., kuriai ji parašė įgaliojimą. Ieškovė žino, kad tėvas miręs, žino kokia notarė tvarkė paveldėjimo bylą. Turėjo galimybę kreiptis dėl paveldėjimo. Nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kad ji faktiniu valdymu priėmė palikimą. Kopūstų išrovimas nėra palikimo praėmimas. Leidimas gyventi nėra palikimo priėmimas. Liko skolos už sunaudotą elektros energiją, šiukšlės. Paveldėjimo teisės liudijimas jau išduotas, netgi vėliau nei po trijų mėnesių, nes notarė laukė kol atvyks kita įpėdinė. Ieškovė patvirtino, kad ji pati moka už savo butą, pati eina pas gydytojus. Nėra pagrindo panaikinti paveldėjimo teisės liudijimo. Ieškovė nenurodė sandorio nuginčijimo pagrindo. Senaties terminas 1 metai. Nuo tėvo mirties žinojo apie palikimą, savo noru nepareiškė noro priimti palikimą, todėl neturi teisės nuginčyti paveldėjimo teisės liudijimo. Prašo taikyti senatį.
Atsakovas A. Z. (2025 m. sausio 20 d., 2025 m. kovo 26 d. teismo posėdžiuose) papildomai nurodė, kad ieškovė jo sesuo po tėvo mirties, savo noru palikimo nepriėmė. Ieškovė su tėvu gyveno sode, tėvui mirus gyveno (duomenys neskelbtini) savo bute. Maždaug po pusės metų prieš žiemą ji išvažiavo gyventi į sodą. Rudenį nurovė daržoves. Po tėvo mirties ji sode gyveno dvi žiemas. 2023 m. pavasarį, ieškovė jo į sodą nesileido, jis su kaimyne R. išlaužė sodo duris, bet jos ten nerado. Ji buvo bute (duomenys neskelbtini), sirgo, nuvežė ją į ligoninę. Po to daugiau sode ji negyveno. Buvo elektros perteklius apie 200 kW, kai išnaudojo, pati ieškovė daugiau nemokėjo. Skola susidarė apie 4000 eurų per pusantrų metų. Ji nemokėjo nei už elektrą nei už šiukšles. Jis niekada ieškovės nemušė, kalbino ją eiti pas notarą, ji atsisakė, sakė, kad jai nieko nereikia. Notarė sakė, kad siuntė ieškovei laiškus. Kai ieškovė susitaikė su A. J., jos nuomonė pasikeitė. Jis su broliu A. J. yra bendrasavininkai, leido ieškovei pagyventi sode, ji turėjo susimokėti mokesčius, tačiau ieškovė už nieką nemokėjo. Ieškovė žinojo, kad jis kreipėsi dėl paveldėjimo po tėvo mirties. Ieškovė pas notarą nėjo, nes nenorėjo. Tėvą palaidojo jis savo lėšomis.
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų A. J. atsiliepimo nepateikė. 2025 m. kovo 26 d. teismo posėdyje paaiškino, kad ieškovė ir atsakovas jo netikri sesuo ir brolis. A. J. jo tikra sesuo, su kuria bendrauja labai paviršutiniškai. Ieškovė veiksni galėjo paveldėti po tėvo mirties, tačiau ji atsisakė vykti pas notarą. Jo sesuo A. J. manipuliuoja ieškove ir nori ja pasinaudoti. Ieškovė ir po motinos mirties nesikreipė dėl turto paveldėjimo. Ieškovė turi savo sodo sklypą. Po tėvo mirties mokesčius mokėjo atsakovas. Ieškovė gyvendama sode mokesčių nemokėjo, gyveno su atsakovo sutikimu.
Trečiasis asmuo, nepareiškęs savarankiškų reikalavimų (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė V. T. atsiliepimo nepateikė.
Liudytoja R. T. (2025 m. sausio 20 d. teismo posėdyje) paaiškino kad ji yra Kauno miesto poliklinikos gydytoja psichiatrė, kad ieškovė serga (duomenys neskelbtini), pas ją lankosi nuo 2002 metų. Paskutinį kartą buvo 2025 m. sausio 10 d. Paskutinį kartą stacionare gydyta 2023 m. birželio mėnesį. Daug metų jos būklė stabili. Sergant šia liga, nevartojant vaistų būklė gali pablogėti, pasikeisti elgesys. Ji ateina viena, pati užsiregistruoja, išsirašo vaistus, juos nusiperka. Brolis ja domisi, paskambina.
k o n s t a t u o j a :
ieškinys atmestinas.
Ieškovė S. Z. ir atsakovas A. Z. yra V. E. Z. ir A. Z. vaikai. V. E. Z. mirė (duomenys neskelbtini). A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė 2022 m. vasario 2 d., išdavė paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą A. Z., kuriuo jis paveldėjo visą palikėjo A. Z. turtą, kurį sudaro ¾ žemės sklypo unikalus numeris (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir 2022m. vasario 22 d. išdavė papildomą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą, kuriuo A. Z. paveldėjo palikėjo A. Z. turtą: 5/8 dalys transporto priemonės VW Golf valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) 5/8 dalys priekabos MAZ valstybinis numeris (DUOMENYS NESKELBTINI). Į ½ dalį šio turto išduotas nuosavybės teisės liudijimas mirusiajam V. E. Z. (2023-12-07 DOK- 148533).
VĮ Registrų centras nekilnojamojo turto duomenimis žemės sklypas unikalus numeris (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), 0,0600 ha ploto, nuosavybės teise 7/8 dalys priklauso A. Z. 2020-11-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu ir 2022-02-02 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu; 1/8 dalys priklauso A. J. 2020-11-03 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimu.
Ieškovė ieškinio reikalavimais iš esmės įrodinėja, kad ji po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą – sodo sklypą su jame esančiu nepilnai įrengtu gyvenamuoju namu.
Pažymėtina, kad tik nustačius juridinę reikšmę turintį faktą dėl palikimo priėmimo faktiniu valdymu, gali būti sprendžiama dėl išduoto paveldėjimo teisės liudijimo pripažinimo negaliojančiu. CK 5.8 straipsnio norma, pagal kurią asmuo, pretenduojantis į palikimą, gali ginčyti palikimo priėmimo teisėtumą bei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, pareikšdamas ieškinį palikimą priėmusiam asmeniui per vienerius metus nuo palikimo atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie tai, kad palikimą priėmė kitas asmuo, kuria rėmėsi pirmosios instancijos teismas, taikoma, kai ginčijama paveldėjimo teisė. Nagrinėjamu atveju ieškovė siekia, kad būti pripažintas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 1.138 straipsnis), kurį pripažinus, dėl pasikeitusio paveldėto turto teisinio režimo kaip tiesioginis teisinis rezultatas paveldėjimo teisės liudijimas galėtų būti pripažintas negaliojančiu.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba testamentą. Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Taigi, įpėdinio nuosavybės teisės į palikimą atsiradimo pagrindas yra vienašalis įpėdinio sandoris – palikimo priėmimas, o ne paveldėjimo teisės liudijimo išdavimas ar jo įregistravimas viešajame registre. Įstatymas leidžia įpėdiniui priimti palikimą faktiškai pradedant valdyti paveldimą turtą CK 5.50 straipsnio 2, 3 dalis.
CK 5.51 straipsnyje reglamentuotas palikimo priėmimas, faktiškai pradėjus turtą valdyti. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pagal kasacinio teismo praktiką pagrindinis kriterijus, pagal kurį sprendžiama, priėmė asmuo palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą, ar ne, yra įpėdinio elgesys dėl paveldimo turto, t. y. ar įpėdinis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas (bendraturtis), ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2006 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNTIvMjAwNg==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-152/2006')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-152/2006">3K-3-152/2006</a>).
Faktinis palikimo valdymas turi atitikti tam tikrus požymius, kad įpėdinį būtų galima pripažinti priėmusiu palikimą. Paveldimo turto valdymas reiškia daikto turėjimą savo žinioje, kuris suteikia įpėdiniui galimybę daryti tiesioginį poveikį daiktui. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Ar šie veiksmai atlikti, sprendžiama iš: 1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku, t. y. tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy01ODYvMjAwNw==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-586/2007')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-586/2007">3K-3-586/2007</a>).
Ieškovė įrodinėja, kad ji po tėvo mirties faktiniu valdymu priėmė palikimą – sodo sklypą su jame esančiu nepilnai įrengtu gyvenamuoju namu. t. y. kad tėvas iki mirties gyveno sodo sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) pilnai neįrengtame name kartu su ieškove, po tėvo mirties ieškovė ir toliau liko gyveno minėtame name, tačiau 2023 m. birželio 29 d., brolis A. Z. liepė išsikelti į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini). Ieškovė nurodė, kad ji pilnai priėmė palikimą, t. y. liko gyventi name, rūpinosi aplinka bei namų valda. Paaiškėjo, kad brolis po tėvo mirties paveldėjo likusį palikimą. Ieškovė dėl sveikatos problemų, būdama neįgali laiku nesuvokė dėl savo ligos, kad reikia kreiptis į notarą. Ji serga (duomenys neskelbtini). Dėl ligos bei tėvo mirties emocinio išgyvenimo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti.
Atsakovas nesutinka su ieškovės pareiškimu ir nurodė, kad ieškovė žinojo, kad jis priėmė palikimą, ji išreiškė valią nepriimti palikimo. Ieškovė po tėvo mirties nuo 2021 m. spalio mėn. gyveno sode, su atsakovo sutikimu dvi žiemas. Gyvendama sode neatliko jokių aktyvių veiksmų, nemokėjo už elektros energiją, šiukšlių išvežimą, netvarkė aplinkos.
Trečiasis asmuo A. J. teismo posėdyje nurodė, kad nesutinka su ieškinio reikalavimais ir patvirtino, kad ieškovė atsisakė vykti pas notarą, kad ieškovė po tėvo mirties mokesčių nemokėjo, gyveno su atsakovo sutikimu, mokesčius mokėjo atsakovas. Be to, teigė kad jo sesuo A. J. manipuliuoja ieškove ir nori ja pasinaudoti.
Nagrinėjamos bylos duomenimis, A. Z. įpėdinis atsakovas A. Z. per įstatymų nustatytą trijų mėnesių terminą kreipėsi į notarą, ir priėmė palikimą. Ieškovė į notarą nesikreipė, o kreipėsi į teismą prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą, atsiradusį po A. Z. mirties, pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.
Byloje kilo ginčas dėl to ar ieškovė, priėmė palikimą, atsiradusį po palikėjo mirties, pradėdama faktiškai valdyti palikimą sudariusį turtą.
Byloje esantys duomenys patvirtina, kad palikėjui A. Z. priklausė dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Nors ieškovė įrodinėja, kad ji faktiškai priėmė tėvo paveldimą turtą valdyti, nes po tėvo mirties liko gyventi, rūpinosi aplinka ir namų valda, tačiau teismas neturi pagrindo su tuo sutikti.
Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad ieškovė su pertraukomis gyveno sodo sklype, esančiame name, grįždavo ir į savo butą esantį (duomenys neskelbtini), ir dėl to ginčo nėra. Tačiau atsakovas teigia, kad ieškovės valia buvo nesikreipti dėl palikimo priėmimo. Ieškovė nurodo, kad ji atliko aktyvius veiksimus t. y. liko gyventi tame name, rūpinosi aplinka bei namų valda. Teismo posėdyje ieškovė paaiškino, kad ji liko gyventi sode, sukasė daržą, augino kelias galvas kopūstų ir svogūnų, gyvenamąjį namą prižiūrėjo, darė valgyt, tvarkė kambarius, šildėsi šildytuvu, daugiau nieko nedarė. Už sode suvartotą elektros energiją ir kitų mokesčių nemokėjo. Iš sodo pasiėmė indus, striukę, televizorių.
Pažymėtina, kad norint įrodyti, jog įpėdinis priėmė turtą kaip palikimą, faktiškai pradėjęs jį valdyti per įstatymo nustatytą terminą, nepakanka įrodyti, kad įpėdinis tęsė naudojimąsi tuo turtu, pradėtą iki palikėjo mirties tokiu pagrindu, kuris nesukuria nuosavybės teises; vien nurodyti veiksmai nepatvirtina įpėdinio valios teisę naudotis turtu perkelti į kokybiškai naują stadiją – naudojimąsi, valdymą ir disponavimą. Ieškovė teigia jog liko gyventi tame name, šildėsi šildytuvu, už sunaudotą elektros energiją nemokėjo, nes buvo perteklius, nemokėjo ir vėliau kaip buvo išnaudotas elektros energijos perteklius. Ieškovė nepateikė jokių rašytinių įrodymų patvirtinančių aplinkybes, kad ji su palikėjo turtu elgėsi kaip su savo, priešingai, ji nurodė, kad jokių mokesčių už palikėjo turtą nemokėjo, nieko nedarė, tik tvarkė kambarius, darė valgyt. Pažymėtina, jog šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, atsiranda neigiamos pasekmės, t. y. tokios aplinkybės pripažintinos neįrodytomis ir šalies reikalavimai atmetami.
Ieškovė bylos metu jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė, atsakovas nurodė, kad skolas už sode išnaudotą elektros energiją, sodo bendrijos mokesčius sumokėjo jis, ieškovė nurodytų aplinkybių neginčijo. Atsakovo nurodytas aplinkybes, kad ieškovė netvarkė aplinkos, nesirūpino gyvenamuoju namu patvirtina atsakovo pateiktos sodo sklypo aplinkos ir jame esančio gyvenamojo namo nuotraukos, dėl kurių ieškovė prieštaravimų nepareiškė (2024-08-16, DOK-31737, priedai). Bylos nagrinėjimo kontekste, neturi teisinės reikšmės aplinkybė, kad ieškovė iš sodo paėmė indus, striukę, televizorių, nes jos elgesys po tėvo mirties negali būti vertinamas kaip paveldėto turto savininko, o daiktų paėmimas nelaikomas palikimo priėmimu, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir neįgyvendino teisių į tą turtą. Teismas nesutinka su ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad būtent 2023 m. birželio 29 d., brolis A. Z. liepė ieškovei išsikelti į jai priklausantį butą (duomenys neskelbtini), nes byloje esantys medicininiai dokumentai, pateikti VšĮ Kauno miesto poliklinikos patvirtina, kad ieškovė nuo 2023 m. birželio 3 d. iki 2023 m. birželio 27 d. buvo gydoma ligoninės stacionare (2024-11-14 DOK-44905, 2023-06-27 medicininis dokumentas išrašas/siuntimas).
Ieškovė nurodė, kad dėl sveikatos problemų, būdama neįgali dėl savo ligos, nesuvokė, kad reikia kreiptis į notarą. Dėl jai nustatytos ligos paranoidinės šizofrenijos bei tėvo mirties emocinio išgyvenimo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti. Ieškovė dėl sveikatos problemų, būdama neįgali laiku nesuvokė dėl savo ligos, kad reikia kreiptis į notarą. Ji serga (duomenys neskelbtini). Dėl ligos bei tėvo mirties emocinio išgyvenimo laiku nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir praleido įstatymo nustatytą terminą, tačiau palikimą priėmė faktiškai pradėdama valdyti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė S. Z. darbinga 30 procentų, jai diagnozuota (duomenys neskelbtini), Kauno miesto poliklinikos pateikti medicininiai duomenys patvirtina, kad ieškovė nuolat lankosi gydymo įstaigoje (2024-09-30, DOK-37757, 2024-11-14 DOK-44905). Bylos eigoje apklausta liudytoja R. T., gydytoja psichiatrė, patvirtino, kad ieškovė pas psichiatrą lankosi nuo 2002 metų, daug metų jos būklė stabili, ji pati užsiregistruoja vizitui pas gydytoją, pati ateina, nusiperka išrašytis vaistus, paskutinį kartą stacionare buvo gydoma 2023 m. birželio mėnesį.
Ieškovė patvirtino, kad už jai nuosavybės teise, priklausantį butą mokesčius susimoka pati, nurodė, kad už jai nuosavybės teise priklausantį sodą jai mokėti nereikia, nes turi neįgalumą. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė turi sveikatos negalią, yra 30 procentų darbinga, tačiau bylos nagrinėjimo kontekste, matyti, kad ieškovė turėjo realias galimybes savo teises į tėvo A. Z. palikimą realizuoti. Iš bylos duomenų matyti, kad 2023 m. birželio 28 d. ieškovė (duomenys neskelbtini) notarų biure sudarė įgaliojimą A. J., kas patvirtina, kad ieškovė yra pajėgi vykti į institucijas, sudaryti sandorius. Duomenų, kad ieškovė būtų neveiksni byloje nėra. Taigi jokių objektyvių kliūčių savalaikiai realizuoti ieškovei paveldėjimo teisę į A. Z. turtą nebuvo. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, ieškovės pasyvus elgesys rodo, kad ji valios priimti savo tėvo palikimą niekada nebuvo išreiškusi. Byloje nustatytos aplinkybės ir esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovė nepriėmė palikimo, faktiškai pradėdama turtą valdyti. Taigi, nustačius, kad ieškovė nepareiškė noro ir valios priimti palikimą, ieškovės reikalavimas panaikinti paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą taip pat atmestinas.
CK 5.8 straipsnio 1 dalyje nustatytas sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas palikimui priimti ir išduoto paveldėjimo teisės liudijimo teisėtumui ginčyti. Vadovaujantis CK 5.3 straipsnio 1 dalimi, palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Palikimo atsiradimo momentas yra teisiškai reikšmingas, kadangi tik nuo jo atsiranda paveldėjimo teisiniai santykiai. Palikėjas A. Z. mirė (duomenys neskelbtini) Ieškovė patvirtino, kad ji žinojo, jog tėvas mirė, žinojo, kad dėl palikimo priėmimo turi kreiptis į notarą. Ieškovė per 3 mėnesių įstatymo nustatytą terminą nesikreipė į notarą ir nagrinėjimu atveju siekė įgyvendinti teisę paveldėti, pasirinkdama kitą paveldėjimo būdą t. y. faktinį valdymą. Teismui nustačius, kad ieškovė nepriėmė palikimo faktiniu valdymu, sprendžia, kad ieškovė kreipėsi į teismą 2023 m. lapkričio 28 d., t.y. praleidusi ieškinio senaties terminą.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi civilinėje byloje (teisminio proceso Nr. 2-69-3-12968-2023-3) ieškovės S. Z. reikalavimų įvykdymui užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės – įrašas viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo, t. y. uždrausti A. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), perleisti turtą, įgytą pagal Paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą: 3/4 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės paliktinos nepakeistos (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovei buvo teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba ir suteikta antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 683,75 Eur (2025-03-26, DOK-12314). Ieškinį atmetus, ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas ir tretieji asmenys prašymų dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nepateikė, todėl jų atlyginimo klausimas nespręstinas.
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268-270, 448 straipsniais,
n u s p r e n d ž i a:
ieškinį atmesti.
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. rugsėjo 12 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemonė palikti galioti iki sprendimo įsiteisėjimo.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.
Teisėja L. L.
