Kasacinio skundo Nr. DOK-2055/2025
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08046-2023-8
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
2025 m. birželio 17 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Arūno Budrio rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo A. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinio skundo dėl Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 28 d. nutarties priėmimo klausimą,
n u s t a t ė :
Kasaciniu skundu prašoma panaikinti Kauno apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 21 d. nuosprendį ir Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 28 d. nutartį ir A. M. baudžiamąją bylą pagal (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas įvertinęs A. M. veiksmus, kaip turinčius visus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, netinkamai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai pažeidė (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies reikalavimus ir in dubio pro reo principą, nes įrodymus vertino ne visumoje, o atsietai, selektyviai, išskyrė tik dalį įrodymų, dalį įrodymų ignoravo ir atmetė, nenurodydami, kodėl, vertinant įrodymus padarė esminių klaidų dėl jų turinio, nepašalino abejonių ir jas vertino nuteistojo nenaudai, nepagrindė, kad A. M. nusikalstamą veiką padarė tyčia, siekdamas ir norėdamas nukentėjusįjį fiziškai užgauti. Teismai vertindami specialisto išvadą padarė esminių klaidų ir taip pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Teismų išvados, kad specialisto išvada patvirtina nukentėjusiojo nurodytą sužalojimo būdą ir A. M. kaltę ranka sudavus smūgį nukentėjusiajam į veidą, yra nepagrįstos. Teismai nurodė, kad A. M. kaltę padarius nusikalstamą veiką patvirtina nukentėjusiojo pateiktas vaizdo ir garso įrašas. Teismų išvados prieštarauja ir neatitinka teismų, vertinant vaizdo įrašą ir jo apžiūros protokolą, nustatytų faktinių aplinkybių. Vaizdo įraše nematoma, kad nuteistasis būtų sudavęs nukentėjusiajam į galvos sritį. Vaizdo įraše užfiksuotos aplinkybės atitinka nuteistojo parodymus. Nepaneigta, jog nukentėjusiajam nustatytas sužalojimas buvo padarytas netyčia. Gynyba pateikė eksperto P. P. teismo medicinos konsultacinę išvadą, kuri pirmosios instancijos teismo neįvertinta, o apeliacinės instancijos teismas jos išsamiai nenagrinėjo ir neįvertino visumoje su kitais byloje surinktais duomenimis. Teismai padarė klaidų dėl specialisto išvados turinio, kadangi joje nėra nustatyta, kaip ir kokiu būdu buvo padarytas sužalojimas nukentėjusiajam. Teismai specialisto išvados nevertino visumoje su vaizdo įrašu, su kameros įrašais, su konsultacine išvada ir šių duomenų negretino tarpusavyje. Nėra jokių kitų įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad A. M. tyčia sudavė ranka nukentėjusiajam į veidą. Nukentėjusiojo parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. Neginčijamai neįrodžius A. M. kaltės – noro, siekio ir tyčios smurtauti, sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam ar nežymiai jam sutrikdyti sveikatą, teismai turėjo vadovautis in dubio pro reo principu ir A. M. išteisinti. Nuteistojo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys – filmavimas ir necenzūrinių žodžių vartojimas. Nukentėjusiojo sužalojimas nebuvo stiprus ir ilgalaikis. Apeliacinės instancijos teismas aukščiau nurodytų aplinkybių neįvertino, visiškai nepasisakė dėl veikos pavojingumo, neatsižvelgė į konfliktinę situaciją, dėl to, spręsdamas, kad nuteistojo veiksmų negalima vertinti kaip mažareikšmių ir netaikydamas BK 37 straipsnio nuostatų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Kasacinį skundą atsisakytina priimti.
Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti teisiniai argumentai, pagrindžiantys BPK 369 straipsnyje nurodytų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis).
Kasacinės instancijos teismas, nagrinėjantis bylas teisės taikymo aspektu, nėra trečioji teisminė instancija, nustatanti naujus faktus, iš naujo vertinanti bylos įrodymus jų patikimumo bei pakankamumo aspektais ir nurodanti, kuriais bylos duomenimis privalu remtis, o kuriuos reikia atmesti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy04Mi02OTkvMjAxOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-82-699/2018')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-82-699/2018">2K-7-82-699/2018</a>, 2K-214-303/2019, 2K-7-38-1073/2023 ir kt.). Tai reiškia, kad skundžiamų teismų nuosprendžių ir nutarčių teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas vadovaujantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstUC0yMjEvMjAwOA==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-P-221/2008')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-P-221/2008">2K-P-221/2008</a>, 2K-P-9/2012 ir kt.).
Kasatorius, teigdamas, jog byloje buvo netinkamai pritaikyta BK 140 straipsnio 1 dalis, nurodo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, analizuoja BK 140 straipsnio 1 dalies sudėties požymius, tačiau šie teiginiai yra paremti ne teisiniais argumentais, o kasatoriaus nuomone dėl netinkamo įrodymų vertinimo. Skundo teiginiais, kuriais ginčijamos žemesnės instancijos teismų išvados dėl tiesioginės tyčios nuteistojo veiksmuose, in dubio pro reo principo pažeidimo, kvestionuojamos tik nustatytos faktinės aplinkybės, savaip interpretuojama specialisto išvada ir byloje esantis vaizdo įrašas, kuriame užfiksuoti nuteistojo veiksmai. Kasatorius deklaratyviai teigia, kad teismas nevertino įrodymų, patvirtinančių A. M. versiją, kad nukentėjusiajam sužalojimas buvo padarytas netyčia ir jo veiksmams įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Teisėjų atrankos kolegija pažymi, kad tai nėra kasacijos dalykas ir nesudaro pagrindo bylą nagrinėti kasacine tvarka. Kasatorius, prašydamas A. M. išteisinti, siekia, kad kasacinės instancijos teismas kitaip įvertintų įrodymus bei padarytų kitokias, jam palankias išvadas, nei padarė bylą išnagrinėję teismai. Tačiau tokie skundo teiginiai, kuriais nesutinkama su teismų išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei įrodymų vertinimo, nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas pirmosios bei apeliacinės instancijos teismų atlikto įrodymų vertinimo nepakeičia savu, o tik tikrina, ar anksčiau vykusiuose proceso etapuose buvo tinkamai aiškintas ir taikytas baudžiamasis įstatymas ir, ar proceso metu nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Ar tinkamai įvertinti įrodymai ir teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, galutinai išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme.???
Kasaciniame skunde, nurodant, jog apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų esminių pažeidimų, pateikiamas bylos faktinių aplinkybių vertinimas. Šie kasacinio skundo argumentai nėra pagrindas teigti, jog apeliacinės instancijos teismas padarė esminius BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 44 straipsnio 6 dalies pažeidimus. Nagrinėjamu atveju dėl kasaciniame skunde nurodytų argumentų, susijusių su įrodymų vertinimu ir baudžiamojo įstatymo taikymu išsamiai pasisakyta apeliacinės instancijos teismo nutartyje. Kasaciniame skunde šios išvados kasatoriaus ginčijamos įrodymų patikimumo ir pakankamumo aspektais neišdėsčius tokių teisinių argumentų, kuriuos apibrėžia BPK 368 straipsnio 2 dalis.
Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas spręsdamas, kad A. M. veiksmų negalima vertinti kaip mažareikšmių, ir netaikydamas BK 37 straipsnio nuostatų netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina, kad sprendimas (ne) taikyti BK 37 straipsnio nuostatas yra žemesniųjų instancijų teismų diskrecija, susijusi su byloje nustatytų aplinkybių vertinimu, nes konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos – objektyviųjų ir subjektyviųjų – požymių išraišką konkrečiame nusikaltime (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstMjcxLTY0OC8yMDE1" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-271-648/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-271-648/2015">2K-271-648/2015</a>, 2K-276-693/2018). Klausimai, ar teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės bei BK 37 straipsnio taikymo sąlygos, išsprendžiami apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju kasaciniame skunde gynėjas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus grindžia ne teisiniais argumentais, o teiginiais, susijusiais su aplinkybių, reikšmingų sprendžiant dėl BK 37 straipsnio taikymo, nustatymu bei vertinimu, o tai nėra kasacijos dalykas.
Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasaciniame skunde nėra pateikta išsamių teisinių argumentų, pagrindžiančių netinkamą baudžiamojo įstatymo aiškinimą ir taikymą bei teismų galimai padarytus esminius BPK pažeidimus, sudarančius pagrindą bylai nagrinėti kasacine tvarka.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir BPK 369 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, todėl kasacinį skundą atsisakytina priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).
Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 3 dalimi, 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,
n u t a r i a :
Atsisakyti priimti nuteistojo A. M. gynėjo advokato Mindaugo Bliuvo kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.
Teisėjai Algimantas Valantinas
Artūras Pažarskis
Arūnas Budrys
