F. K. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 147 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2066/2025

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36269-2019-1 (S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Arūno Budrio ir Artūro Pažarskio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo F. K. (F. K.), gimusio 2002 metais, (toliau tekste – F. K.) gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2024 m. kovo 28 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. vasario 25 d. nuosprendžio priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistojo F. K. gynėjas advokatas R. Kersnauskas prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalį dėl F. K. ir bylą pagal jo paduotą apeliacinį skundą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) pažeidimus, o apeliacinės instancijos teismas padarytų klaidų neištaisė.

Pasak kasatoriaus, F. K. kaltinime nurodytu laiku buvo nepilnametis ir tėvų verslo reikalai jam nebuvo žinomi. Tik formaliai konstatuota, kad F. K. veiksmuose yra nusikaltimo, nurodyto BK 147 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai. Bylos įrodymai patvirtina, kad jis neatliko jokių aktyvių veiksmų. Nuteistajam nebuvo žinoma, kaip darbuotojai atsirado Lietuvoje ir kokiomis sąlygomis jie sutiko dirbti. Su nukentėjusiaisiais jis nesitarė dėl jų darbo ar darbo ir gyvenimo sąlygų. Tai sprendė jo tėvai. F. K. niekaip negalėjo apgauti nukentėjusiųjų ar juos iš anksto suklaidinti. Jis buvo nepilnametis ir negalėjo nukentėjusiųjų įdarbinti, mokėti jiems darbo užmokestį. Nėra įrodyta F. K. tyčia, t. y., kad jis būtų siekęs, kad žmonės būtų išnaudojami, jam buvo tas pats, kas dirbs tėvams priklausančiuose atrakcionuose. Taip pat F. K. nebuvo žinoma, kiek darbuotojams mokama už darbą, mano, kad galutinai tėvai su jais atsiskaitydavo pasibaigus darbo sezonui.

Kasatoriaus teigimu, nepagrįstai pripažinta F. K. atsakomybę sunkinanti aplinkybė nusikalstamos veikos padarymas bendrininkų grupe. Neaišku, kokiu būdu nustatyta, kad F. K. susitarė su savo tėvais daryti šią nusikalstamą veiką. Darbas atrakcionuose yra šeimos verslas, visi dirbo kartu ir neturėjo jokių susitarimų dėl bendros atsakomybės ar atlyginimo. Kai nereikėjo prižiūrėti sesers ir brolio, jis dirbo kartu su nukentėjusiaisiais tuos pačius darbus, gyveno tomis pačiomis sąlygomis, tik jų buitis buvo sutvarkyta šiek tiek geriau, nes tuo rūpinosi jo motina. F. K. nežinojo ir jam nerūpėjo, kaip nukentėjusieji gyvena ir kaip jie tvarko savo buitį. Nebuvo jokio susitarimo su tėvais išnaudoti nukentėjusiuosius, ar naudoti prieš juos grasinimus, fizinį smurtą. Kasatorius nesutinka, kad nukentėjusieji buvo pažeidžiami. Vien tai, kad asmuo neturi nuolatinio darbo ir pajamų, savaime nereiškia, kad jis yra pažeidžiamas BK 147 straipsnio prasme. Teisme nukentėjusieji nebuvo apklausti, nėra žinoma tiksliai, kur jie gyvena, kokios jų pajamos, ar jie dirbo, išvykę iš Lietuvos. Nukentėjusieji, pasibaigus sezonui (dviem mėnesiams), turėjo grįžti namo. D. M. (D. M.) išvyko anksčiau. Iš R. L. parodymų ir vaizdo įrašo, kuriame D. M. užfiksuotas autobusų stotyje, matyti, kad nukentėjusieji buvo aprūpinti maistu, drabužiais, turėjo pinigų ir asmens dokumentus. Vaizdo įrašas nepatvirtina, kad D. M. būtų sumuštas. Tačiau teismai daro priešingą išvadą, nors jo niekas neapklausė, į teismo posėdį nekvietė ir nėra žinoma, kokia jo pozicija dėl šios bylos. Darydami išvadą apie fizinio smurto naudojimą prieš R. L. ir K. S., teismai remiasi specialisto išvadomis. Tačiau jose nėra konstatuota, kad sužalojimus padarė būtent F. K. Nukentėjusieji galėjo susižaloti patys, neatsargiai dirbdami prie karuselių konstrukcijų. Be to, specialisto išvadose nustatyti sužalojimai atsirado ne mažiau kaip prieš mėnesį.

Kasatoriaus nuomone, ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiųjų R. L. ir K. S. parodymai yra prieštaringi, todėl turi būti vertinami kritiškai. Tačiau teismai juose esančių prieštaravimų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas, kaip ir pirmosios instancijos teismas, bylą išnagrinėjo be nukentėjusių R. L. ir K. S. Jųdviejų atstovavimas buvo sprendžiamas per atstovą, kuris jų niekada nematė ir su jais nebendravo, o nukentėjusiojo D. M., kuris byloje iš viso nebuvo apklaustas, niekas net neatstovavo. Nesiėmus priemonių surasti ir apklausti nukentėjusiuosius, nebuvo užtikrinta galimybė užduoti jiems klausimus. Turėjo būti išsiaiškinta, ar nukentėjusieji yra sveiki ir gyvi, tačiau to nebuvo padaryta. Tai rodo teismo šališkumą. Be to, turėjo būti pasisakyta, ar ikiteisminio tyrimo metu buvo tinkamai atliktos nuteistųjų ir nukentėjusiųjų apklausos. Šių procesinių veiksmų metu dalyvavo rusų kalbos vertėjas, nors F. K. ir nukentėjusieji šios kalbos nemoka.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Kaip matyti iš kasacinio skundo, jame kasacinio apskundimo pagrindai nurodomi formaliai. Iš tiesų kasaciniame skunde dėstomi argumentai, kuriais nesutinkama su teismų atliktu įrodymų vertinimu, jų pagrindu nustatytomis aplinkybėmis bei teisiniu jų vertinimu ir pateikiamas savas subjektyvus atskirų įrodymų vertinimas, kuris, kasatoriaus nuomone, patvirtina, kad F. K. nepadarė BK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos. Teisėjų atrankos kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasaciniame skunde nurodyti argumentai (dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos neįrodytumo, netinkamo nukentėjusiųjų parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, vertinimo, dėl jų dalyvavimo teisminio bylos nagrinėjimo metu neužtikrinimo, procesinių pažeidimų, neužtikrinus tinkamo vertėjavimo ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nuteistuosius ir nukentėjusiuosius) apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje išnagrinėti ir dėl jų pateikti aiškūs ir išsamūs motyvai. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, tirdamas bei vertindamas įrodymus ir pripažindamas F. K. kaltu padarius BK 147 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką, būtų padaręs baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimus ir netinkamai pritaikęs baudžiamąjį įstatymą. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie pagrįstų šio teismo išvadų nepagrįstumą. Kasacinio skundo pagrindimas apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtomis aplinkybėmis, deklaratyviai nurodant apie teismų padarytus BPK reikalavimų ir nuteistojo procesinių teisių pažeidimus, nelaikytinas tinkamu argumentavimu, pagrindžiančiu BPK 369 straipsnyje nurodytus apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindus.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo F. K. gynėjo advokato Romo Kersnausko kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Arūnas Budrys

Artūras Pažarskis