R. R. pagal BK 369 str., 368 str., 376 str., 145 str.

Kasacinio skundo Nr. DOK-2087/2025

Teisminio proceso Nr. 1-04-2-00191-2023-5

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

2025 m. birželio 17 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Valantino (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Arūno Budrio, rašytinio proceso tvarka spręsdama nuteistojo R. R. ir jo gynėjos advokatės Gintarės Girdzijauskienės kasacinio skundo dėl Tauragės apylinkės teismo 2024 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2025 m. kovo 27 d. nutarties priėmimo klausimą,

n u s t a t ė :

Kasaciniu skundu nuteistasis R. R. ir jo gynėja advokatė G. Girdzijauskienė prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir apeliacinės instancijos teismo nutartį ir bylą R. R. nutraukti arba 2) panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka, arba 3) pakeisti apeliacinės instancijos teismo nutartį: panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir R. R. išteisinti, kaip nepadariusį nusikalstamos veikos, nurodytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 1 dalyje; 4) priteisti R. R. advokato atstovavimo išlaidas.

Kasaciniame skunde nurodoma, kad abiejų instancijų teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimus, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Teismai neteisingai įvertino bylos įrodymus ir neišdėstė pakankamų motyvų R. R. kaltei pagrįsti. Jo veiksmuose nėra BK 145 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos sudėties požymių, patvirtinančių veikos pavojingumą ir realumą. Taikant šį baudžiamąjį įstatymą neatsižvelgta į teismų praktikos išaiškinimus.

Pasak kasatorių, subjektyvios nukentėjusių išsakytos emocijos nuteistojo atžvilgiu nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad grasinimas buvo realus. Nepilnamečių vaikų parodymai yra prieštaringi ir fragmentiški, grindžiami subjektyviais išgyvenimais, o ne faktais. Teiginys apie grasinimą nėra pagrįstas papildomais įrodymais (pavyzdžiui, vaizdo, garso įrašais). Psichologinės ekspertizės ako išvada patvirtina, kad nukentėjusiosios I. R. ir L. A. daro poveikį nepilnamečių vaikų psichikai, formuodamos neigiamas jų nuostatas apie nuteistąjį. Todėl vaikų parodymai, duoti bylos proceso metu turėjo būti tiriami itin kruopščiai ir vertinami kaip neobjektyvūs ir nepatikimi. Teismai visapusiškai nepatikrino šių liudytojų parodymų patikimumo ir nepagrįstai jais rėmėsi, nesivadovavo in dubio pro reo taisykle byloje esančias abejones, kurių neįmanoma pašalinti, vertinti kaltinamojo naudai.

Nuteistojo veiksmai ir išsakytos frazės, nors ir emocionalūs, negali būti vertinami nei kaip pavojingi, nei kaip realus bauginimas (grasinimas) nukentėjusiesiems ir nepatvirtina jo veiksmuose buvus tiesioginę tyčią sistemingai bauginti naudojant psichinę prievartą. Turėjo būti atsižvelgta į situacijos, kurios metu buvo išsakyti žodžiai, kontekstą. Nukentėjusioji paprastą tarpusavio buitinį konfliktą pavaizdavo kaip didelį kriminalinį įvykį. Nuteistojo veiksmai dirbtinai pripažinti grasinimu. Jie negali būti vertinami kaip psichinės prievartos ar terorizavimo išraiška. Teismai nevertino, kiek rimtos buvo nuteistojo kalbos, ar tai nebuvo tik emociniai pasakymai.

Kasacinį skundą atsisakytina priimti.

Pagal BPK 369 straipsnio 1 dalį ir 376 straipsnio 1 dalį, nagrinėdamas kasacinę bylą, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu, t. y. ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar nepadaryta esminių BPK pažeidimų. Kasaciniame skunde turi būti nurodyti apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindai ir teisiniai argumentai, pagrindžiantys šių pagrindų buvimą (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Nesutikimas su teismų padarytomis išvadomis dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Kasacinės instancijos teismas iš naujo netiria įrodymų bei nenustato faktinių bylos aplinkybių. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiama apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/MkstNy0yNy03NDYvMjAxNQ==" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2K-7-27-746/2015')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2K-7-27-746/2015">2K-7-27-746/2015</a>, 2K-P-135-648/2016, 2K-7-8-788/2018, 2K-P-31-788/2021 ir kt.).

Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis ir jo gynėja kritikuoja abiejų instancijų teismų atliktą įrodymų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų) vertinimą ir nesutinka su jų pagrindu nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, kuriomis remiantis padarytos teismų išvados. Tuo kasatoriai grindžia savo teiginius apie padarytus esminius BPK normų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą ir apkaltinamojo nuosprendžio surašymą, pažeidimus. Nesutinkant su priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, kasaciniame skunde keliamas įrodymų, būtinų R. R. kaltei pagrįsti, patikimumo ir pakankamumo klausimas, pateikiamas savas atskirų bylos įrodymų vertinimas. Šie faktinio pobūdžio klausimai buvo išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir dėl jų pateiktos motyvuotos išvados. Kasaciniame skunde nepateikta teisinių argumentų, kurie leistų spręsti apie apeliacinės instancijos teismo išvadų nepagrįstumą. Kasatoriai teigia, kad teismai nukrypo nuo kasacinės instancijos teismo praktikos taikant BK 145 straipsnio 1 dalį, netinkamai nustatė nusikalstamos veikos požymius, patvirtinančius veikos pavojingumą ir realumą, tačiau vien tai, kad teismo išvados dėl apeliaciniame skunde ginčijamų įrodymų ir pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo yra kitokios nei norėtų nuteistasis ir jo gynėja, nesuteikia pagrindo spręsti apie kasacijos pagrindų buvimą. Subjektyviu vertinimu ir deklaratyviais pareiškimais apie padarytus BPK normų pažeidimus grindžiami kasacinio skundo teiginiai nelaikytini teisiniais argumentais, pagrindžiančiais BPK 369 straipsnyje įtvirtintų apskundimo ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindų buvimą.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų atrankos kolegija sprendžia, kad paduotas kasacinis skundas neatitinka BPK 368 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų ir 369 straipsnyje įtvirtintų pagrindų, todėl atsisakytina jį priimti (BPK 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktai).

Teisėjų atrankos kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 372 straipsnio 4 dalies 3, 4 punktais, 5 dalimi,

n u t a r i a :

Atsisakyti priimti nuteistojo R. R. ir jo gynėjos advokatės Gintarės Girdzijauskienės kasacinį skundą ir grąžinti jį padavusiems asmenims.

Teisėjai Algimantas Valantinas

Artūras Pažarskis

Arūnas Budrys