Civilinė byla Nr. 3K-3-108-1120/2025
Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05696-2024-3
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.2.2.1; 1.2.2.2.2; 1.2.5.1
(S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS
N U T A R T I S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2025 m. birželio 16 d.
Vilnius
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danguolės Bublienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko ir Agnės Tikniūtės (pranešėja),
teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras Logistics“ kasacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. A. (A. A.) ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ dėl darbo išmokų priteisimo ir žalos atlyginimo.
Teisėjų kolegija
n u s t a t ė :
I. Ginčo esmė
1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių darbo sutarties sudarymą, darbdavio pareigą sumokėti darbuotojui žalos atlyginimą, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 41 straipsnio pagrindu nesudarius darbo sutarties, aiškinimo ir taikymo.
2. Ieškovas prašė teismo priteisti iš atsakovės:
2.1. 840 Eur Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. potvarkio Nr.1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir apmokėjimo tvarkos“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarimo Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruotės išlaidų apmokėjimo“ pagrindu;
2.2. 1374 Eur Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo 5 straipsnio pagrindu už klaidinamos reklamos naudojimą;
2.3. 1391,73 Eur išeitinę kompensaciją DK 140 straipsnio pagrindu, nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 punktą;
2.4. 2783,46 Eur už priverstinių pravaikštų laiką (už 60 kalendorinių dienų) pagal DK;
2.5. 2500 Eur neturtinės žalos atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnį.
3. Ieškovas nurodė, kad 2023 m. rugpjūtį socialiniuose tinkluose perskaitė atsakovės skelbimą apie sunkvežimių vairuotojų įdarbinimą tarptautiniams krovinių vežimams, susisiekė su atsakove. Preliminariais susitarimais atsakovė prisiėmė atsakomybę už ieškovo įdarbinimą Lietuvos Respublikoje ir parengė visus reikalingus dokumentus leidimui gyventi Lietuvos Respublikoje gauti – įsipareigojimą, kad atsakovė garantuoja apgyvendinti ir deklaruoti ieškovo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakovės darbuotojų pagalba ieškovas gavo leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje. Prieš įdarbinimą per susirašinėjimo ir vaizdo skambučių programą „WhatsApp“ atsakovė su ieškovu atliko interviu. Pokalbio metu atsakovė nustatė, kad ieškovas turi būtinų savybių, kurių reikia priimant į darbą, šalys susitarė dėl darbo grafiko, darbo užmokesčio, mokymų, praktikos ir kt. Atsakovės vadovybės nurodymu 2023 m. spalio mėn. ieškovas atvyko į Lietuvos Respubliką, nuvyko į praktinį egzaminą (krovininės transporto priemonės su puspriekabe statymas 90 laipsnių kampu), tačiau dėl gamtos sąlygų, t. y. smarkių liūčių ir pūgos (buvo 6 laipsniai šalčio), iš dalies nebuvo galima matyti šoninių veidrodėlių ir nebuvo matomos orientacinės linijos stovėjimo aikštelėje, todėl ieškovui nepavyko išlaikyti praktinio automobilio statymo egzamino. Dėl to instruktorius ir kiti darbuotojai žodžiu pranešė ieškovui, kad su juo nebus sudaryta darbo sutartis. Ieškovas ne kartą kreipėsi į atsakovės Personalo skyrių, kitus darbuotojus, prašydamas suteikti jam galimybę perlaikyti egzaminą ar mokytis pagal mokamų kursų programą, tačiau kiekvieną kartą gaudavo neigiamą atsakymą. Atsakovės darbuotojai po šio įvykio dėl ieškovui nežinomų priežasčių pradėjo sąmoningai jį ignoruoti, o jam paprašius atlikti praktiką (darbą) nebuvo suteikta konkreti aktuali informacija ir nebuvo paaiškinta, kaip jam toliau elgtis būnant Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas liko be darbo ir buvo priverstas dirbti kitoje analogiškoje logistikos įmonėje.
II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. birželio 21 d. sprendimu tenkino dalį ieškinio – konstatavo, kad darbo sutartis tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo ne dėl ieškovo kaltės, ir priteisė ieškovui iš atsakovės 1383 Eur kompensaciją pagal DK 42 straipsnio 3 dalį ir 49,32 Eur turtinės žalos atlyginimo. Kitą dalį šalių reikalavimų ir prašymų teismas atmetė, priteisė valstybei iš atsakovės 43 Eur žyminio mokesčio, nustatė, kad darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 10 d. sprendimas (registracija 2024 m. sausio 10 d. Nr. P2DGK APS-131-24825/2023; 2024 m. sausio 22 d. Nr. DGKS-462) neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (DK 229 straipsnio 1 dalis), kad, šiam teismo sprendimui įsiteisėjus, minėtas darbo ginčų komisijos sprendimas neteks galios (DK 231 straipsnio 7 dalis).
5. Teismas nurodė, kad ieškovas yra Tadžikistano pilietis, jam 2023 m. rugsėjo 4 d. buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (iki 2025 m. rugsėjo 4 d.) pagal Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Ieškovas nurodė, kad atvyko į Lietuvos Respubliką 2023 m. spalio mėnesį, atsakovei neginčijant šios aplinkybės, teismas laikė, kad jis į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 30 d.
6. 2023 m. liepos 1 d. ieškovui buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B, B1, C, C1, CE, C1E transporto priemones, stažas – nuo 2022 m. birželio 20 d. UAB „Enleta“ 2023 m. liepos 13 d. išdavė pažymą, kad ieškovas nuotoliniu būdu išklausė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programos teorinę dalį (140 val.). 2023 m. liepos 13 d. atsakovė įsipareigojo Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) apgyvendinti ieškovą ir deklaruoti jo gyvenamąją vietą nuomojamose patalpose leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikos laikotarpiu. Atsakovė, save pristatydama kaip darbdavę, 2023 m. liepos 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, jame nurodė, kad ieškovas ketina dirbti darbą, susijusį su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, – tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, numatomas darbo užmokestis – 1386 Eur per mėnesį, kad ieškovas nuo 2022 m. liepos 8 d. iki 2023 m. liepos 3 d. dirbo tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju. Prie prašymo atsakovė pridėjo Tarpininkavimo raštą Nr. 20230713-128291, kuriame nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti ieškovą pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui (galimos darbdavės UAB „Bleiras Logistics“, UAB „Transorloja“), kad ieškovas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju (833209), patvirtino, kad ieškovo turima kvalifikacija susijusi su atliktinu darbu, kad kvalifikaciją patvirtina UAB „Enleta“ 2023 m. liepos 13 d. pažyma, darbo sutarties tipas – neterminuota, kad darbo sutarties laikotarpiu įsipareigoja mokėti mėnesinį darbo užmokestį, kurio dydis – 1386 Eur. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovė atliko ieškovo vairavimo gebėjimų testą ir lietuvių kalba pažymėjo, kad įvertinimas „2“ – blogai, kad ieškovas netinkamas įdarbinti.
7. Ieškovas sumokėjo už leidimą laikinai gyventi Lietuvoje 120 Eur ir 40 Eur už išorės paslaugų teikėjo paslaugas. 2023 m. gruodžio 5 d. atsakovė pranešė Migracijos departamentui, kad ieškovas neatvyko dirbti, o 2024 m. gegužės 15 d. (po to, kai teismas įpareigojo pateikti papildomus duomenis) pranešė Migracijos departamentui, kad ieškovas neįdarbintas. Migracijos departamentas 2023 m. gruodžio 22 d. sprendimu panaikino ieškovui išduotą leidimą laikinai gyventi, nes laikė, kad ieškovas pateikė duomenis, kurie neatitinka tikrovės. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, ieškovas nebuvo įdarbintas pas atsakovę.
8. Tarp šalių kilusį ginčą (ieškovo iniciatyva) ikiteismine tvarka nagrinėjo Darbo ginčų komisija, ji 2024 m. sausio 9 d. priėmė sprendimą ieškovo (darbuotojo) prašymus atmesti. Darbo ginčų komisijos sprendimas neįsiteisėjo, nes nustatyta tvarka ir terminais buvo pateiktas ieškinys teismui (DK 229 straipsnio 1 dalis).
9. Teismas laikė, kad tarp šalių susiklostė labai pažengę ikisutartiniai darbo santykiai, kurių rezultatas turėjo būti rašytinė sutartis. Nors darbo sutartis formaliai nebuvo sudaryta, šalys realiai susitarė dėl darbo funkcijos, darbo užmokesčio, darbo vietos, ieškovui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Teismas konstatavo, kad DK 32, 33 straipsnių ir 42 straipsnio 3 dalies prasme tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis.
10. Teismas nurodė, kad tinkamai įforminti darbo sutartį ir kitus darbdavio kompetencijai priskirtus su darbo santykiais susijusius darbdavio ir darbuotojo susitarimus tenka darbdaviui. Nors šalys nepateikė teismui formaliai raštu sudarytos darbo sutarties (DK 43 straipsnio 43 straipsnio 1 dalis), tačiau atsakovė Migracijos departamentui prisistatė kaip darbdavė, nurodė ieškovo darbo pareigas (tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojas), darbo vietą (nuolatiniai važinėjimai tarptautiniais maršrutais), darbo sutarties tipą (neterminuota), darbo sutarties laikotarpiu įsipareigojo mokėti 1386 Eur mėnesinį darbo užmokestį ir įdarbinti ieškovą pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, taip pat suteikti ieškovui gyvenamąją vietą ir joje deklaruoti jo gyvenamąją vietą. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 3 dalies 1 punkto, 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a, b papunkčių, 44 straipsnio 7 dalies prasme užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas tik tuo atveju, kai su juo yra realiai sudaryta darbo sutartis, priešingu atveju darbdavys negali pateikti darbdavio įsipareigojimo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, o užsienietis negali realiai patvirtinti, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Šis darbdavio įsipareigojimas bei užsieniečio tvirtinimas, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nesudarius darbo sutarties, būtų beprasmiai ir negalėtų sudaryti užsieniečiui lūkesčio, kad jis turi realią galimybę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o darbdaviui sudarytų prielaidas netinkamai elgtis tokio būsimo darbuotojo atžvilgiu, nes jis nebūtų atsakingas nei už Migracijos departamentui pateiktus duomenis, nei būsimam darbuotojui, kai šis atvyktų iš užsienio ir būtų neįdarbintas ne dėl savo kaltės. Minėtos Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos negali būti aiškinamos ir taikomos atskirai nuo DK 6 straipsnio 2 dalies, 24 straipsnio 1, 5 dalių, 25 straipsnio 1, 2 dalių, 32 straipsnio 1 dalies, 41 straipsnio 1 dalies, 42 straipsnio 3 dalies nuostatų, taip, kad būtų nesvarbu, ar darbo sutartis sudaryta ar ne, nes tokiu atveju Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatos būtų pernelyg sumenkintos, leidimas laikinai gyventi galimų darbo santykių prasme būtų pernelyg lengvai išduodamas, o potencialus darbuotojas dažnai būtų neįdarbinamas, taip didėtų nelegali migracija, o tai neatitiktų Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties paskirties bei DK 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų darbuotojų teisėtų lūkesčių apsaugos ir visokeriopos darbo teisių gynybos principų.
11. Teismas konstatavo, kad ieškovas nebuvo įdarbintas ne dėl jo kaltės, nes:
11.1. Pagal DK 42 straipsnio 3 dalį, darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti, o šiuo atveju ieškovas nepradėjo dirbti. 2023 m. lapkričio 27 d. atsakovė atliko ieškovo vairavimo gebėjimų testą ir nusprendė, kad jis yra netinkamas dirbti, ieškovui darbas nebuvo suteiktas, jam nebuvo atlygintos atvykimo pas atsakovę išlaidos. Tokia situacija nėra priimtina pagal DK 6 straipsnio 2 dalį, 24 straipsnio 1, 5 dalis, 25 straipsnio 1, 2 dalis, 32 straipsnio 1 dalį, 41 straipsnio 1 dalį, 42 straipsnio 3 dalį, Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 3 dalis 1 punktą, 40 straipsnio 1 dalies 4 punktą, 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto a, b papunkčius ir darbuotojo teisių apsaugos prasme. Teismo vertinimu, atsakovės teisė atsisakyti suteikti darbą ieškovui, kaip užsieniečiui, nebuvo absoliuti, nes darbo sutartis buvo sudaryta su užsieniečiu, t. y. DK 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta teisė darbdaviui atsisakyti sudarytos sutarties su užsieniečiu, taikant kartu su Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatomis bei aptartomis DK nuostatomis, galima tik jeigu yra paties užsieniečio (darbuotojo) kaltė ar nesąžiningumas.
11.2. Dėl ieškovo neįdarbinimo nėra jo kaltės ar nesąžiningumo, nes jis atvyko pas atsakovę ir dalyvavo jos atliekamame gebėjimų tikrinime, nors atsakovė Lietuvos Respublikai jau buvo prisiėmusi įsipareigojimą įdarbinti ieškovą ne trumpesniam nei šešių mėnesių laikotarpiui, todėl atsakovės 2023 m. lapkričio 26 d. atliktas ieškovo vairavimo gebėjimų testas negalėjo turėti įtakos ieškovo įdarbinimui. Be to, atsakovė nepateikė įrodymų, kad ieškovui tinkamai išaiškinta, kokį vairavimo testą jis turės atlikti, kaip testas bus vertinamas, kokia bus testo rezultato įtaka priimant sprendimą, ar suteikti ieškovui darbą, ir pan. Atsakovė nepaneigė ieškovo nurodytų argumentų, kad šis, keturias valandas laukdamas šaltame ore (2023 m. lapkričio 27 d. temperatūra siekė 5–7 laipsnius šalčio), sušalo ir dėl to jam buvo sunku susikaupti ir atlikti vairavimo užduotis, o kai ieškovas buvo įvertintas neigiamai, jam nebuvo sudaryta galimybė perlaikyti testą. Ieškovas, atvykęs iš tolimos užsienio valstybės, turėjo į ją grįžti savo sąskaita. Nors atsakovė, prieš suteikdama darbą ieškovui, tikrino jo gebėjimus vairuoti vilkiką, tačiau teismas konstatavo, jog gebėjimų vertinimo rezultatai nesudaro pagrindo spręsti, kad ieškovas buvo nesąžiningas, kad pateikė atsakovei kokius nors melagingus duomenis. Atsakovės vairavimo gebėjimų testo struktūra nebuvo tinkamai išaiškinta ieškovui, testo patikrinimą atliko ne atsakovės darbuotojai, nėra duomenų, kad būtent atsakovė būtų sprendusi dėl ieškovo įdarbinimo ir pranešusi jam apie jo neįdarbinimo priežastis. Be to, atsakovė Migracijos departamentui 2023 m. gruodžio mėnesį pranešė, kad ieškovas apskritai neatvyko pas atsakovę. Teismas konstatavo, kad toks atsakovės elgesys laikytinas nepriimtinu, negerbiančiu darbuotojo teisių, žeminančiu jo orumą, todėl negali būti laikomas teisėtu ir priimtinu, dėl to laikytina, kad atsakovė nesuteikė ieškovui darbo ne dėl jo kaltės.
12. Kadangi ieškovas nebuvo įdarbintas ne dėl jo kaltės, o dėl netinkamo atsakovės elgesio, tai teismas nusprendė, kad yra pagrindas taikyti DK 42 straipsnio 3 dalyje nustatytas pasekmes – darbdavė privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis yra ne mažesnis negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Teismas, nustatęs, kad atsakovė buvo įsipareigojusi mokėti ieškovui 1383 Eur mėnesinį darbo užmokestį, nusprendė, kad ieškovui iš atsakovės priteistina 1383 Eur kompensacija.
13. Ieškovas patyrė 160 Eur išlaidų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Kitų ieškovo pateiktų galimų išlaidų teismas negalėjo identifikuoti, todėl jas laikė neįrodytomis. Ieškovas į Lietuvos Respubliką atvyko 2023 m. spalio 30 d., o atsakovė atliko jo gebėjimų testavimą ir atsisakė suteikti jam darbą 2023 m. lapkričio 27 d., taigi, ieškovas Lietuvoje gyveno iš viso 28 paras. Teismas, nustatydamas šiam laikotarpiui pragyventi reikalingas išlaidas, nusprendė atsižvelgti į atsakovės Migracijos departamentui deklaruotas ieškovo mėnesio pragyvenimo išlaidas – 1386 Eur, atitinkamai vienos paros ieškovo pragyvenimo išlaidomis Lietuvos Respublikoje teismas laikė 45,44 Eur (1386 ÷ 30,5 (mėnesio dienų vidurkis per metus). Taigi, ieškovas nuo 2023 m. spalio 30 d. iki 2023 m. lapkričio 27 d. pragyventi Lietuvos Respublikoje iš viso išleido 1272,32 Eur (28 × 45,44). Teismas nenustatė pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 29 d. nutarime Nr. 526 „Dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo“ įtvirtintus dienpinigių ir gyvenamojo ploto nuomos išlaidų dydžius, nes ieškovas nebuvo komandiruotėje (DK 107 straipsnis). Teismas konstatavo, kad ieškovas iš viso patyrė 1432,32 Eur (1272,32 + 160) išlaidų dėl to, jog atsakovė ieškovui ne dėl šio kaltės nesuteikė darbo. Kadangi ieškovui priteistina 1383 Eur kompensacija, kuri iš esmės skirta patirtiems nuostoliams kompensuoti, tai teismas nusprendė, kad ieškovo patirtų 1432,32 Eur išlaidų atlyginimas mažintinas 1383 Eur suma ir iš atsakovės ieškovui priteistina 49,32 Eur turtinės žalos atlyginimo.
14. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, dvasinį sukrėtimą, depresiją, buvo pažemintas, pablogėjo jo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ir kita, todėl ieškovo pažeistų teisių gynimas, pripažįstant, kad jis buvo neįdarbintas ne dėl jo kaltės, priteisiant jam su tuo susijusią kompensaciją, atlyginant patirtą turtinę žalą, yra pakankamas atlyginimas jo patirtiems nepatogumams kompensuoti.
15. Teismas atmetė antrą ieškovo reikalavimą – priteisti iš atsakovės 1374 Eur pagal Reklamos įstatymo 5 straipsnį už klaidinamos reklamos naudojimą, nes darbo santykiuose šio įstatymo nuostatos netaikytinos. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė būtų pažeidusi Reklamos įstatymą. Be to, ieškovo patirtą turtinę žalą teismas tenkino DK pagrindu, t. y. bylos šalies patirti nuostoliai negali būti atlyginami du kartus, remiantis skirtingomis teisės normomis.
16. Teismas atmetė trečią ieškovo reikalavimą – priteisti iš atsakovės 1391,73 Eur išeitinės kompensacijos DK 140 straipsnio pagrindu, nutraukus darbo sutartį pagal DK 129 straipsnį ir 136 straipsnio 1 dalies 6 dalį, nes darbo santykiai tarp ginčo šalių neprasidėjo.
17. Teismas atmetė ketvirtą ieškovo reikalavimą – priteisti iš atsakovės 2783,46 Eur už priverstinės pravaikštos laiką (už 60 kalendorinių dienų) pagal DK, nes darbo santykiai tarp šalių neprasidėjo, todėl nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo priverstinės pravaikštos.
18. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovės apeliacinį skundą, 2024 m. gruodžio 4 d. nutartimi paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą.
19. Kolegija pažymėjo, kad atsakovė nenurodė, kokias apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes ji grindžia naujais įrodymais. Pateiktuose vairuotojų testavimo aktuose pridėtos ir asmenų tapatybes patvirtinančių dokumentų kopijos, kuriose matyti asmenų vardai, pavardės, asmens kodai, asmens dokumentų numeriai, nors šie kitų vairuotojų testavimo aktai nėra susiję su ieškovu ir su nagrinėjamu individualiu darbo ginču. Tai neatsakingas atsakovės, kaip darbdavės, informacijos apie trečiuosius asmenis rinkimas ir pateikimas ieškovo byloje Bendrojo duomenų apsaugos reglamento taikymo aspektu. Dokumentai vertinami kaip pertekliniai duomenys, sietini su asmens duomenų apsaugos pažeidimo galimybe, todėl kolegija nusprendė jų nepriimti. Kolegija nurodė, kad nenustatyta, jog atsakovė neturėjo objektyvios galimybės naujų įrodymų pateikti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kad įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau, todėl nusprendė teikiamų įrodymų nepriimti ir šiuo pagrindu.
20. Migracijos departamento 2024 m. gegužės 10 d. rašte „Dėl informacijos pateikimo“ nurodoma, jog prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ieškovui užpildė darbdavė (atsakovė). Su šiuo prašymu buvo pateikta ieškovo paso kopija, įpareigojimas ieškovą apgyvendinti, pažyma apie ieškovo išklausytą profesinio mokymo programos teorinę dalį, ieškovo vairuotojo pažymėjimas, pažyma apie (ne)teistumą ir mokėjimo dokumentus. Darbdavė pateikė Tarpininkavimo raštą, kuriuo patvirtino, kad užsieniečio turima kvalifikacija susijusi su atliktinu darbu. Šalys neginčijo byloje nustatytos aplinkybės, kad būtent susitarimo su atsakove pagrindu ieškovas atvyko į Lietuvos Respubliką, siekdamas čia įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju.
21. Prieš ieškovui atvykstant į Lietuvos Respubliką, atsakovė vykdė derybas su juo dėl siūlomo darbo. Tai patvirtina, kad atsakovė turėjo ikisutartinio pobūdžio įsipareigojimų ieškovui (DK 41 straipsnis, CK 6.163 straipsnis). Atsakovė kreipėsi į Migracijos departamentą prašydama išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi, deklaravo už ieškovą, patvirtindama Tarpininkavimo rašte, kad ieškovas turi kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu. Dėl to net jeigu ir buvo kokie nors teikiami įtarimus keliantys ieškovo dokumentai, nepatvirtinantys jo turimos kvalifikacijos, pakankamos siūlytam darbui, tai atsakovė, jau prieš pasirašydama Migracijos departamentui prašymą dėl laikino leidimo užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, atliko ieškovo kompetencijų nustatymą dėl siūlomo darbo, vertino ieškovo kandidatūrą, vykdė derybas su juo, priešingu atveju nebūtų teikusi Migracijos departamentui prašymo dėl laikino leidimo užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje. Atsakovės argumentai, kad ieškovas neišlaikė vairavimo testo, teikė suklastotus dokumentus ir melavo apie turimą vairavimo patirtį, yra deklaratyvūs teiginiai, paremti subjektyviomis prielaidomis, todėl nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, kad tarp ginčo šalių buvo susiklostę ikisutartiniai darbo santykiai, kad darbo sutartis su ieškovu buvo faktiškai sudaryta, tik neįsigaliojo ne dėl ieškovo kaltės.
22. Kolegija nurodė, kad darbo sutartis tarp šalių nebuvo įforminta kaip dokumentas, kadangi, ieškovui atvykus į Lietuvos Respubliką, atsakovės iniciatyva prieš darbą dar buvo vertinami ieškovo gebėjimai vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę atitinkamu testu, o šio ieškovas neišlaikė. Kolegijos vertinimu, atsakovė, remdamasi prielaidomis apie ieškovo nesąžiningumą, susidariusioje ginčo situacijoje pati nelaikytina sąžininga darbdave. Ieškovui prašant perlaikyti vairavimo testą, atsakovė jam nesuteikė tokios galimybės, nors skelbimuose dėl darbo pasiūlymų viešai deklaravo, kad priima darbuotojus su patirtimi ir be patirties, apmoko darbuotojus. Argumentuodama, kad su ieškovu nebuvo sudaryta darbo sutartis dėl jo paties kaltės, Migracijos departamentui 2023 m. gruodžio 5 d. pranešimu nurodė neteisingą informaciją, kad ieškovas atsisakė dirbti įmonėje, ir tik vėliau įpareigota patikslino savo teiktus duomenis, kad su ieškovu nebuvo sudaryta darbo sutartis. Atsakovė, kaltindama ieškovą tuo, jog jis atvyko į Lietuvą dirbti darbo, kuriam neturi gebėjimų, nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti vienareikšmišką išvadą, jog, siūlydama darbą ieškovui ar kitiems potencialiems darbuotojams, ji aiškiai įvardijo, kokius kvalifikacinius standartus atitinkančių darbuotojų yra ieškoma, tinkamai jiems išaiškino, kad darbo funkcijas – vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę – reikės vykdyti nedelsiant, išlaikius testą, be jokių papildomų apmokymų. Kita vertus, ketindama sudaryti darbo sutartį su ieškovu, atsakovė jau turėjo konkrečius duomenis apie ieškovą (jo dokumentai, pridėti prie prašymo išduoti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti Migracijos departamentui), todėl, įvertinusi ieškovo turimą vairuotojo kvalifikaciją ir vairavimo gebėjimus, deklaruodama už jį, atsakovė siekė ieškovui gauti laikiną leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir įsipareigojo suteikti jam darbą.
23. Kolegijos vertinimu, atsakovės kaip darbdavės elgesys, kai, turėdama duomenis apie ieškovo, kaip potencialaus darbuotojo iš trečiųjų šalių, gebėjimus vykdyti darbo funkcijas ir su juo ketindama sudaryti darbo sutartį, o vėliau, kai šis atvyko į Lietuvą, atsisakė jį įdarbinti, motyvuodama testo neigiamu rezultatu ir nepakankamais gebėjimais, vertintinas kaip neatsakingas. Sistemiškai su migracine politika siejami ir aptariami faktiniai duomenys paneigia atsakovės argumentus, kad šalys darbo sutarties nesudarė dėl ieškovo kaltės. Net jeigu ieškovas, sutikdamas atvykti į Lietuvą ir įsidarbinti tolimųjų reisų vairuotoju, per daug optimistiškai vertino savo vairavimo įgūdžius, net jeigu dėl šių gebėjimų sąmoningai ar nesąmoningai suklaidino darbdavę, ši neturėjo atsisakyti sudaryti darbo sutarties su ieškovu, gavusi tik vieno praktinio testo neigiamą rezultatą, nesuteikdama ieškovui galimybės pakartotinai perlaikyti vairavimo testo ir nepasiūlydama jo apmokyti galimu bandomuoju laikotarpiu. Toks priimtas vienašalis darbdavės valinis sprendimas iš karto atmesti ieškovo, kaip darbuotojo, kandidatūrą nelaikytinas teisingu, nes buvo paneigtas atvykusio į Lietuvą ieškovo teisėtas lūkestis gauti sutartą darbą. Taigi, darbo sutartis nebuvo sudaryta ne dėl ieškovo nepakankamų gebėjimų ar informacijos apie gebėjimus nuslėpimo nuo darbdavės, bet dėl to, kad visa sprendimui dėl darbo sutarties sudarymo priimti reikalinga informacija disponavusi atsakovė, kaip darbdavė, po tokio sprendimo priėmimo persigalvojo ir atsisakė vykdyti ikisutartinius įsipareigojimus ieškovui.
24. Pagal DK 41 straipsnio 2 dalį, darbdavio pareiga sumokėti darbuotojui kompensaciją už darbo sutarties neįsigaliojimą siejama ne su kokiais nors neteisėtais darbdavio veiksmais, dėl kurių sutartis neįsigalioja, bet su darbuotojo kaltės nebuvimu. Ieškovo kaltų veiksmų fakto atsakovė neįrodė.
25. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatų prasme užsieniečiui leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje gali būti išduotas tik tuo atveju, kai su užsieniečiu realiai ketinama sudaryti darbo sutartį, nes, nesudarius darbo sutarties, darbdavys negali pateikti savo įsipareigojimo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui, o užsienietis negali realiai patvirtinti, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui bei užsieniečio tvirtinimas, kad jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nesudarius darbo sutarties, būtų beprasmiai ir negalėtų sudaryti užsieniečiui lūkesčio, kad jis turi realią galimybę gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, o darbdaviui sudarytų prielaidas netinkamai elgtis tokio būsimo darbuotojo atžvilgiu. Atsakovė, kaip darbdavė ir stipresnioji darbo santykių šalis, laikytina atsakinga Migracijos departamentui už teikiamų duomenų apie kviečiamą dirbti asmenį iš trečiųjų šalių teisingumą, be to, jai tenka pareiga įvertinti visas rizikas bei galimas neigiamas pasekmes dėl tokio atvykusio į Lietuvą užsieniečio, už kurį buvo deklaruota, neįdarbinimo, nesant darbuotojo kaltės. Priešingas ginčo vertinimas neatitiktų Lietuvoje vykdomos migracinės politikos uždavinių ir su darbo rinka siejamų tikslų.
III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai
26. Kasaciniu skundu atsakovė prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir ginčą išspręsti iš esmės – ieškinį atmesti, priteisti iš ieškovo visų atsakovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
26.1. Dėl teismų formuojamos praktikos. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas R. G. 2024 m. birželio 21 d. išnagrinėjo dvi identiškas bylas Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDM2Ny0xMTU5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10367-1159/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10367-1159/2024">2-10367-1159/2024</a> ir Nr. 2-8771-1159/2024. Atsakovė abu teismo sprendimus apskundė apeliacine tvarka. Vienas apeliacinis skundas buvo nagrinėjamas Vilniaus apygardos teisme, o kitas – Šiaulių apygardos teisme. Teismai priėmė priešingas nutartis.
26.2. Dėl nelegalios imigracijos poveikio darbo teisiniams santykiams. Lietuvai suvaldžius nelegalią imigraciją per Baltarusijos sieną, imigrantai iš trečiųjų šalių dabar bando patekti į Europos Sąjungą, tariamai legaliai įsidarbindami Europos Sąjungos valstybėje, neturėdami tikslo ten dirbti. Atsakovė susidūrė su tokia praktika, kad kai tik toks vairuotojas nuvažiuoja iki Vokietijos ar Prancūzijos, palieka autovežį su brangiu kroviniu (naujais automobiliais) ir pabėga. Siekdama to išvengti atsakovė įvedė atvykusio potencialaus darbuotojo (vairuotojo) vairavimo testą (jį laiko ir kandidatai, gyvenantys Lietuvoje), kuris susideda iš teorinės ir praktinės dalių, kurių didelė dalis atitinka VĮ „Regitra“ užduotis vairuotojo pažymėjimui gauti.
26.3. Dėl darbo sutarties su užsieniečiais sudarymo tvarkos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojų profesiją įtraukė į Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą. Atsakovė, nerasdama reikalingų darbuotojų Lietuvoje, įdarbina darbuotojus iš trečiųjų šalių. Kandidatai į darbuotojus iš užsienio (Tadžikistano, Kazachstano, Azerbaidžano ir kt.) susisiekia su atsakovės darbuotojų atrankos specialistu, pokalbis vyksta telefonu, susirašinėjant per programas „Viber“, „WhatsApp“, taip pat el. paštu. Pokalbio metu su kandidatu trumpai aptariamos darbo sąlygos. Kandidatas į darbuotojus iš užsienio atsakovei suteikia pirminę informaciją apie save, vairavimo patirtį, nuotoliniu būdu parodo reikalingus dokumentus, vairuotojo pažymėjimą, patvirtinantį teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemones. Migracijos departamentui dokumentus teikia atsakovės migracijos dokumentų specialistai. Tarpininkavimo rašte Migracijos departamentui nurodoma: kandidato pareigos (pagal profesijų klasifikatorių), galimas darbo užmokestis ir įsipareigojimas kandidatą įdarbinti 6 mėn. Atsakovė neturi galimybių nepildyti šių grafų, nes šių duomenų reikalaujama pagal Migracijos departamento nustatytą formą. Tai nėra susitarimas su darbuotoju dėl faktinių darbo santykių (darbo sutartis). Kandidatas, prieš atvykdamas į Lietuvą, jau žino galimo darbo užmokesčio ribas, taip pat kad konkretų atlyginimą jis gaus, kai atvykęs Lietuvoje įrodys pateiktos informacijos apie save tikrumą ir realumą. Atvykęs į atsakovės bazę kandidatas apsigyvena įmonės bendrabutyje (vykdomas Migracijos departamento nurodymas) ir pirmą pirmadienį eina į praktinę patikrą (įgūdžių testavimą), kurioje įsitikinama, kad kandidatas atitinka savo nurodytą patirtį ir kvalifikaciją. Jei kandidatas įrodo, kad jo dokumentų informacija atitinka praktinius gebėjimus, su juo pasirašoma darbo sutartis. Pasirašius darbo sutartį, kandidatas įgyja darbuotojo statusą, jo duomenys patenka į įmonės veiklos vidinę sistemą. Nemokančių vairuoti, kaip buvo ieškovo atveju, atsakovė į darbą nepriima ir darbo sutarties nesudaro.
26.4. Dėl ieškovo vairavimo įgūdžių patikrinimo. Ieškovas, kaip potencialus darbuotojas, teigė, kad moka vairuoti, tačiau nesugebėjo per 20 min. pastatyti automobilio atbuline eiga, taigi, jis nemoka vairuoti, jam Lietuvoje vairuotojo pažymėjimas nebūtų išduotas, todėl tai negali būti vertinama tik kaip ieškovo per daug optimistinis požiūris į savo vairavimo įgūdžius. Ieškovo vairavimo įgūdžius tikrino ne atsakovė, o trečiojo asmens UAB „Enleta“ atstovas, t. y. nepriklausomas ir nesuinteresuotas asmuo. Ieškovas nebuvo įdarbintas, nes neišlaikė darbo gebėjimų patikrinimo testo. Atsakovė neturėjo tikslo neįdarbinti ieškovo, nes vairuotojai atsakovei yra reikalingi, juolab kad iki to momento, kai potencialus darbuotojas atvažiuoja iš trečiosios šalies, atsakovė jau būna patyrusi daug išlaidų, reikalingų dokumentams rinkti, versti, teikti Migracijos departamentui ir kt. Ieškovui atvykus į Lietuvą buvo tikrinamos tik bazinės jo žinios ir gebėjimai vairuoti, t. y. buvo tikrinami gebėjimai, reikalingi vairuotojo pažymėjimui Lietuvoje gauti, tačiau jie nebuvo pakankami. Atsakovė darbo skelbime yra nurodžiusi, kad apmoko tik tuos asmenis, kuriuos priima į darbą, o ieškovas nebuvo priimtas į darbą, todėl nebuvo keliama jo kvalifikacija atsakovės lėšomis. Ieškovo pradinė kvalifikacija buvo patikrinta nuotolinių pokalbių metu, ieškovas pateikė vairuotojo pažymėjimą ir tai buvo pagrindas spręsti, kad jis moka vairuoti vilkiką, tačiau praktiškai patikrinus paaiškėjo, kad nemoka. Ieškovas kandidatavo tapti vairuotoju, valdančiu didelės vertės transporto priemonę, todėl nustačius, kad jis nemoka vairuoti, atsakovė negalėjo jam leisti to daryti. Atsakovė negalėjo tinkamai patikrinti ieškovo žinių nuotoliniu būdu, nes tokio patikrinimo priemonės yra brangios, todėl kandidatai tikrinami, kai atvyksta į vietą. Ieškovas neįdarbintas, nes pokalbio metu pateikė klaidingą informaciją apie savo gebėjimus.
26.5. Dėl klaidingos informacijos pateikimo. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovui 2023 m. liepos 1 d. buvo išduotas vairuotojo pažymėjimas, suteikiantis teisę vairuoti B, B1, C, C1, CE, C1E transporto priemones; stažas – nuo 2022 m. birželio 20 d. Taigi, ieškovas pateikė dokumentus, pagrindžiančius, kad jis sugeba vairuoti sunkiasvorę transporto priemonę ir tam turi įgijęs patirties. Apeliacinės instancijos teismo išvada dėl atsakovės nesąžiningumo, neleidus ieškovui perlaikyti testo, paneigiama liudytojo G. K., dalyvavusio tikrinant ieškovo gebėjimus, parodymais. Migracijos departamentas, priimdamas sprendimą išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat vadovavosi ieškovo pateiktais dokumentais, kaip ir atsakovė, ir buvo suklaidintas ieškovo pateiktos informacijos. Vidaus reikalų ministro 2023 m. rugpjūčio 9 d. įsakymas „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymo Nr. IV-329 „Dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ nustato tuos pačius reikalavimus, kuriuos taikė atsakovė, t. y. kad ieškovas turi turėti reikiamą patirtį. Dėl to nepagrįsta apeliacinės instancijos teismo išvada, kad atsakovė skelbimuose dėl darbo deklaravo, jog priima darbuotojus su patirtimi ir be patirties ir juos apmoko.
26.6. Dėl darbo sutarties sudarymo. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, būtent tai, kad tarp bylos šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Tarp bylos šalių buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, kurie pasibaigė darbo sutarties nesudarymu, nes ieškovo kvalifikacija neatitiko atsakovės lūkesčių, todėl nėra pagrindo vadovautis DK 42 straipsnio 3 dalimi ir priteisti ieškovui kompensaciją bei žalos atlyginimą. Pagal kasacinio teismo praktiką, ikisutartinių santykių buvimas savaime nereiškia, kad darbo sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU5LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-159-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-159-701/2021">e3K-3-159-701/2021</a>). Bylos medžiaga patvirtina, kad buvo pradėta ieškovo priėmimo į darbą (įdarbinimo) procedūra, tačiau ji nebuvo užbaigta, t. y. darbo sutartis nebuvo sudaryta, nes ieškovo pateikti duomenys apie jo kvalifikaciją neatitiko tikrovės. Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad apie laukiantį testą jis buvo informuotas prieš atvykstant į Lietuvą, taip pat jam buvo paaiškinta, kodėl su juo nebuvo sudaryta darbo sutartis. Liudytojas G. K. patvirtino, kad ieškovas neturėjo elementarių žinių apie Kelių eismo taisykles ir nesugebėjo atlikti minimalių užduočių, kad kandidatui buvo suteikta galimybė nebūti lauke iki tol, kol atėjo jo eilė atlikti vairavimo testą. Atsakovės nuomone, ieškovui neturint reikiamos kvalifikacijos ir darbo patirties, nebuvo suderinta šalių valia sudaryti darbo sutartį. Atsakovė negalėjo priimti ieškovo į darbą, nes nemokėdamas vairuoti jis galėjo padaryti daug žalos tiek turtui, tiek kitų žmonių gyvybei, iki būtų pasiekęs Vokietiją. Atsakovė turėjo teisę atsisakyti sudaryti darbo sutartį su ieškovu, kadangi byloje nėra įrodymų, kad šalys buvo susitarusios dėl visų būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad su juo buvo sudaryta darbo sutartis ir kad jis patyrė žalos.
26.7. Dėl darbo ir migracijos santykių atskirumo. Migracijos departamentui teikiamos informacijos negalima vertinti kaip darbo sutarties faktinio sudarymo. Prašymas Migracijos departamentui pildomas internetu ir langelis („Darbdavys“) pildomas iš galimų variantų, todėl atsakovė pasirinko artimiausią variantą iš siūlomų, kaip potenciali darbdavė, bet ne kaip darbdavė, sudariusi darbo sutartį su darbuotoju. Migracijos departamentui pildomi dokumentai pagal šio departamento nustatytas formas ir tik šios institucijos leidžiamus pasirinkti variantus. Migracijos departamento reikalaujami duomenys reikalingi užsieniečio imigraciniams klausimams, o ne darbo santykiams spręsti. Migracijos departamentui teiktini dokumentai negali būti laikomi įrodymais, patvirtinančiais, kad faktiškai darbo sutartis jau sudaryta nuo dokumentų pateikimo Migracijos departamentui dienos. Migracijos departamento dokumentuose vartojamos sąvokos neatitinka DK nurodytų atitinkamų sąvokų apibrėžimų. DK 4, 5 straipsniai nenustato, kad DK normomis reglamentuojami imigracijos santykiai. Ieškovas yra atsakingas už klaidingos informacijos Migracijos departamentui ir atsakovei suteikimą (nuotoliniu būdu pateiktas galimai suklastotas dokumentas, duomenys apie turimą kompetenciją). Įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties nustatyta, kad užsienietis gali būti neįdarbintas, nors ir perėjęs visas imigracines procedūras, įskaitant ir tas, kurias nurodė apeliacinės instancijos teismas. Atsakovė dėl apsirikimo nurodė Migracijos departamentui, jog ieškovas neatvyko pas ją, nors, kita vertus, tai nieko nekeičia, nes tai susiję su atsakovės ir Migracijos departamento santykiais, taigi Migracijos departamentas ir turėtų teisę reikšti atsakovei pretenziją dėl klaidingo pranešimo, kuris buvo pataisytas.
26.8. Dėl teismo siurprizinės išvados ir naujų įrodymų priėmimo. Su apeliaciniu skundu atsakovė pateikė naujus įrodymus, paneigiančius pirmosios instancijos teismo siurprizinę išvadą, kad ieškovas negalėjo parodyti vairavimo gebėjimų dėl tariamai blogų oro sąlygų – 5 laipsnių šalčio. Oro sąlygų bylos nagrinėjimo metu teismas netyrė. Pridėti įrodymai patvirtino, kad tą pačią dieną net 26 vairuotojai „nesušalo“ ir sugebėjo parodyti savo vairavimo įgūdžius. Ieškovo paaiškinimas apie sušalimą yra melagingas, nes kandidatai galėjo užeiti ir pasišildyti ten, kur laikė teorijos testą ir kol laukė vairavimo testo. Kandidatams buvo suteikta galimybė patekti ir į kitas patalpas, bet jie norėjo būti lauke ir stebėti, kaip sekasi jų kolegoms laikyti vairavimo testą. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nepriėmė teikiamų naujų įrodymų.
27. Atsiliepimo į kasacinį skundą CPK 351 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka nepateikta.
k o n s t a t u o j a :
IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai
Dėl darbo sutarties sudarymo fakto
28. DK 42 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis įsigalioja darbuotojui pradėjus dirbti. Jeigu darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl darbuotojo kaltės, darbdavys privalo sumokėti darbuotojui kompensaciją, kurios dydis ne mažesnis, negu darbuotojo darbo užmokestis už sulygtą darbo laikotarpį, tačiau ne ilgesnį negu vienas mėnuo. Ši Darbo kodekso norma skirta sureguliuoti faktinėms situacijoms, kai sudarius darbo sutartį kuri nors iš jos šalių persigalvoja dėl faktinio darbo pagal ją, pavyzdžiui, darbuotojas nustatytą darbo pradžios dieną neatvyksta į darbą arba darbdavys tokią dieną atvykusiam darbuotojui nesuteikia darbo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTU5LTcwMS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-159-701/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-159-701/2021">e3K-3-159-701/2021</a>, 70 punktas).
29. Atsakovė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai nusprendė, jog tarp bylos šalių buvo sudaryta darbo sutartis. Teigia, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo susiklostę ikisutartiniai santykiai, kurie pasibaigė nesudarius darbo sutarties, nes ieškovo kvalifikacija neatitiko atsakovės lūkesčių.
30. Taigi, kasaciniu skundu keliamas klausimas, ar teismai pagrįstai nusprendė, kad tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, kuri neįsigaliojo, ir todėl taikė DK 42 straipsnio 3 dalyje reglamentuojamas pasekmes.
31. Nagrinėjamoje byloje teismai vertino, kad nors darbo sutartis nebuvo sudaryta raštu, tačiau šalys realiai susitarė dėl darbo funkcijos, darbo užmokesčio, darbo vietos, atsakovės prašymu ieškovui buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, todėl nusprendė, kad DK 32, 33 straipsnių ir 42 straipsnio 3 dalies prasme tarp šalių buvo sudaryta darbo sutartis, tačiau ji neįsigaliojo ne dėl ieškovo kaltės.
32. DK 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis – darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitaria dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/M0stMy0xNzktMTA3NS8yMDIx" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '3K-3-179-1075/2021')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="3K-3-179-1075/2021">3K-3-179-1075/2021</a> 19 punktą). DK 33 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad būtinosios darbo sutarties sąlygos – darbo funkcija, darbo apmokėjimo sąlygos ir darbovietė, dėl kurių susitarus laikoma, kad darbo sutartis yra sudaryta.
33. DK 43 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbo sutartis sudaroma raštu dviem egzemplioriais. Dėl darbo sutarties formos reikalavimo kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbo sutarties sąlygos gali būti įtvirtintos ne tik rašytinėje darbo sutartyje, bet gali būti teismo nustatytos iš šalių elgesio, jų atliekamų veiksmų pobūdžio ir kitų reikšmingų aplinkybių, pavyzdžiui, darbuotojo tam tikros funkcijos darbdavio naudai atlikimo, darbdavio nurodymų vykdymo ir darbdavio jo naudai darbuotojo atliktų veiksmų rezultato priėmimo, darbo užmokesčio išmokėjimo, darbuotojo vykimo į sutartą darbo vietą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/ZTNLLTMtMTUxLTY4NC8yMDIy" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, 'e3K-3-151-684/2022')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="e3K-3-151-684/2022">e3K-3-151-684/2022</a>, 40 punktas).
34. Atsižvelgdama į nurodytus kasacinio teismo išaiškinimus teisėjų kolegija pažymi, kad darbo sutarties sudarymo faktą teismas gali konstatuoti ir nesant rašytinės darbo sutarties, jei, įvertinęs šalių elgesį, jų atliekamų veiksmų pobūdį, nustato, kad šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų.
35. Sprendžiant, ar teismai pagrįstai konstatavo, kad darbo sutartis šioje byloje buvo sudaryta, būtina įvertinti, ar teismai pagrįstai nustatė, jog šalys susitarė dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų. Šiuo atveju šalys skirtingai vertina, ar buvo susitarta dėl vienos iš būtinųjų darbo sutarties sąlygų – darbo funkcijos. Byloje nėra ginčo, kad atsakovė siekė įdarbinti ieškovą tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, todėl siekdami nustatyti, ar šalys sutarė dėl darbo funkcijos, teismai privalėjo įvertinti, ar atsakovė sutiko, kad ieškovas turi pakankamą kvalifikaciją atlikti vilkiko vairuotojo darbo funkciją.
36. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas yra Tadžikistano pilietis, 2023 m. rugsėjo 4 d. jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje (iki 2025 m. rugsėjo 4 d.) pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio 1 dalies 4 punkto ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas. Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 40 straipsnio (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. liepos 1 d. galiojusi redakcija) 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Pagal to paties įstatymo 44 straipsnio (nuo 2022 m. rugpjūčio 1 d. iki 2024 m. birželio 8 d. galiojusi redakcija) 1 dalies 2 punktą, leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, be kita ko, pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu.
37. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovė 2023 m. liepos 21 d. pateikė Migracijos departamentui prašymą išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Prie prašymo atsakovė pridėjo Tarpininkavimo raštą, kuriame nurodė, kad įsipareigoja įdarbinti ieškovą pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, patvirtino, kad ieškovas turi kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu, ieškovo kvalifikaciją patvirtina UAB „Enleta“ 2023 m. liepos 13 d. pažyma (pažymoje patvirtinama, kad ieškovas nuotoliniu būdu išklausė motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programos teorinę dalį).
38. Teismai nusprendė, kad šalys susitarė dėl darbo funkcijos, kadangi atsakovė, pateikdama Migracijos departamentui prašymą išduoti ieškovui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodė šio departamento formoje reikalingus užpildyti duomenis apie ketinamą įdarbinti užsienietį – ieškovą ir ketinamos su juo sudaryti darbo sutarties sąlygas (darbo užmokestį, įdarbinimo laikotarpį ir kt.).
39. Atkreiptinas dėmesys, kad, pagal Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 62 straipsnio 3 dalį, darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, jau turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus (be kita ko, jei jis turi leidimą gyventi Lietuvoje). O minėtais šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punktu ir 44 straipsnio 1 dalies 2 punktu yra reglamentuojami reikalavimai gauti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui, kuris dar tik ketina dirbti. Todėl vien būsimos darbdavės kreipimosi į Migracijos departamentą aplinkybė savaime neįrodo darbo sutarties sudarymo fakto. Be to, remiantis Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 36 straipsnio 3 dalies 1 punktu, gavęs leidimą laikinai gyventi Lietuvoje užsienietis gali būti ir neįdarbintas, apie tai darbdavys privalo pranešti Migracijos departamentui. Nors teisėjų kolegija sutinka su teismų išvada, kad atsakovė yra atsakinga už Migracijos departamentui pateiktus duomenis, tačiau atkreipia dėmesį, kad dalis šių duomenų yra gauti iš ieškovo (pvz., duomenys apie teisę vairuoti, darbo stažą, turimą kvalifikaciją ir kt.), kuris, kaip pagrįstai nurodyta kasaciniame skunde, pagal DK 41 straipsnį taip pat yra atsakingas už teisingų duomenų pateikimą atsakovei. Teisėjų kolegija laiko pagrįstu ir kasacinio skundo argumentą, kad klausimas dėl atsakovės atsakomybės už Migracijos departamentui pateiktus netikslius duomenis nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Minėta, kad nagrinėjamoje byloje teismai turėjo nustatyti, kokio pobūdžio teisiniai santykiai susiklostė tarp bylos šalių ir ar pagrįstai ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovės su darbo santykiais susijusias išmokas. Kadangi Įstatymas dėl užsieniečių teisinės padėties nereglamentuoja darbo sutarties sudarymo momento, todėl jam nustatyti taikytinos anksčiau aptartos DK normos.
40. Apibendrinus, teisėjų kolegijos vertinimu, teismo išvada, kad atsakovės kreipimasis į Migracijos departamentą su prašymu išduoti ieškovui leidimą gyventi įrodo šalių susitarimą dėl būtinųjų darbo sutarties sąlygų, nėra pagrįsta, nes, viena vertus, atsakovės prašymo Migracijos departamentui pateikimas pagal aptartas Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties nuostatas nereiškia neatšaukiamo atsakovės įsipareigojimo suteikti ieškovui darbą, kita vertus, aplinkybė, jog būsimas darbdavys teikia duomenis apie darbuotojo kvalifikaciją Migracijos departamentui, nesuponuoja išvados, kad buvo įvykdyti DK 32, 33 straipsniuose įtvirtinti darbo sutarties sudarymo reikalavimai (konkrečiu atveju nepagrindžia, jog atsakovė sutiko, kad ieškovas turi kvalifikaciją, kurią nurodė turįs ir kuri yra būtina darbo funkcijai atlikti).
41. Ieškovas, grįsdamas savo kvalifikaciją, pateikė vairuotojo pažymėjimą, įrodantį ieškovo teisę vairuoti B, B1, C, C1, CE, C1E transporto priemones, todėl Migracijos departamentui atsakovė nurodė, kad ieškovas dirbs tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, ir patvirtino, kad ieškovo turima kvalifikacija susijusi su atliktinu darbu. Teismai vertino, jog šie duomenys yra pakankami tam, kad būtų įsitikinta, jog ieškovas turi reikiamą kvalifikaciją dirbti tarptautinio krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju, nors šie duomenys yra paremti tik paties ieškovo suteikta informacija apie turimą kvalifikaciją, o minėta UAB „Enleta“ 2023 m. liepos 13 d. pažyma patvirtina tik teorinės motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų periodinio profesinio mokymo programos dalies išklausymą. Transporto priemonių vairavimo praktinis įvertinimas galėjo būti atliktas tik ieškovui atvykus į Lietuvą, jis apie šią įsidarbinimo sąlygą žinojo ir su ja sutiko.
42. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymu nėra draudžiama darbdaviui prieš sudarant su būsimu darbuotoju darbo sutartį patikrinti, ar jis sugebės atlikti sutartas darbo funkcijas, ar jis turi reikiamą kvalifikaciją, gebėjimus, o nustačius, kad pateikti duomenys neatitinka realių gebėjimų, nesudaryti su juo sutarties (pvz., darbdavio rengiami konkursai, kurių metu vienodus diplomus turintys asmenys parodo skirtingus gebėjimus).
43. Ieškovo teigimu, aplinkybė, kad praktinio egzamino jis neišlaikė, nepagrindžia, kad jis neturi būtinųjų gebėjimų vairuoti vilkiką, nes egzamino jis neišlaikė dėl oro sąlygų. Ieškovas nurodė, kad atvyko į Lietuvos Respubliką, į praktinį egzaminą, kad būtų patikrinti jo gebėjimai statyti krovininę transporto priemonę su puspriekabe 90o kampu, tačiau dėl gamtos sąlygų, t. y. smarkių liūčių ir pūgos (buvo 6 laipsniai šalčio), iš dalies nebuvo galima matyti šoninių veidrodėlių ir nebuvo matomos orientacinės linijos stovėjimo aikštelėje, todėl jam nepavyko atlikti bandomojo važiavimo (praktinio parkavimo egzamino).
44. Nagrinėjamoje byloje kaip liudytojas apklaustas ieškovo vairavimo testą atlikęs UAB „Enleta“ vairuotojų instruktorius G. K. patvirtino, kad ieškovas laikė testą prie kompiuterio, iš dvidešimt klausimų tinkamai atsakė tik 45 procentus klausimų, o važiavimo patikrinimo neišlaikė, nes nemokėjo vairuoti vilkiko. Atsižvelgdama į testo rezultatus atsakovė atsisakė sudaryti su ieškovu darbo sutartį. Pažymėtina, kad ieškovo nurodyta aplinkybė, jog dėl smarkių liūčių ir pūgos (buvo 6 laipsniai šalčio) jam nepavyko atlikti bandomojo važiavimo testo (praktinio transporto priemonės statymo egzamino), neturi reikšmės vertinant testo rezultatus, nes atsakovė siekė priimti į darbą vairuotoją, galintį vairuoti vilkiką bet kokiomis oro sąlygomis.
45. Atkreiptinas dėmesys, kad vilkiko vairuotoju gali dirbti tik asmuo, kuris turi tam tikrą kvalifikaciją, patvirtintą atitinkamos kategorijos vairuotojo pažymėjimu, leidžiančiu objektyviai spręsti apie šiuos gebėjimus, todėl kai ieškovas pateikė vairuotojo pažymėjimą, atsakovė galėjo pagrįstai tikėtis, jog jis moka vairuoti vilkiką. Nors atsakovė siūlė darbą asmenims, kurie galėjo neturėti tolimųjų reisų vilkiko vairuotojo patirties ir žadėjo tokius asmenis apmokyti, šis atsakovės pasiūlymas negali būti aiškinamas plačiai, kaip apimantis ir siūlymą išmokyti vairuoti vilkiką to apskritai nemokantį asmenį. Dėl to teisėjų kolegija laiko nepagrįstais teismų argumentus, kad ieškovas buvo suklaidintas atsakovės prieš atvykdamas į Lietuvą, nes darbo skelbimuose atsakovė deklaravo, jog priima darbuotojus su patirtimi ir be patirties, juos apmoko. Priešingai, ieškovas, pateikęs vilkiko vairuotojo kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus, atsakovei sudarė pagrįstą įspūdį, kad moka vairuoti vilkiką. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nepagrįstai sutapatino atsakovės įsipareigojimą užtikrinti darbuotojo, kuris iš principo geba atlikti bazines vilkiko vairuotojo darbo funkcijas, kvalifikacijos kėlimą su įsipareigojimu išmokyti darbuotoją atlikti darbo funkciją, kurią darbuotojas nurodė turįs, bet kurios faktiškai neturėjo.
46. Taigi, byloje esančių duomenų pagrindu spręstina, kad ieškovo pateikti apie turimą kvalifikaciją duomenys neatitiko realių jo gebėjimų, todėl teismai nepagrįstai kvalifikavo tarp šalių susiklosčiusius santykius kaip sutartinius. Kadangi ieškovas nesuteikė atsakovei teisingos informacijos apie savo gebėjimus atlikti vilkiko vairuotojo darbo funkcijas, kuri buvo būtina atsakovei nuspręsti, ar sudaryti darbo sutartį su ieškovu, ir byloje nėra nustatyta, kad atsakovė turėjo žinoti šią informaciją, prieš kviesdama ieškovą sudaryti darbo sutarties, ir šios informacijos nesužinojo anksčiau dėl savo kaltės, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovė turėjo teisę ikisutartinius darbo santykius su ieškovu nutraukti nesudariusi su juo darbo sutarties.
Dėl darbdavio pareigos sumokėti darbuotojui žalos atlyginimą DK 41 straipsnio pagrindu nesudarius darbo sutarties
47. DK 41 straipsnio 1 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad darbo sutarties šalys, iki sudarydamos darbo sutartį, taip pat ir tada, kai darbo sutartis nesudaryta, turi laikytis sąžiningumo ir sutarčiai sudaryti ir vykdyti reikalingos informacijos suteikimo pareigų. Šio straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad jeigu šios pareigos nevykdomos ar netinkamai vykdomos, kita darbo sutarties šalis įgyja teisę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjantį organą ir reikalauti atlyginti padarytą žalą arba naudotis kitomis DK suteiktomis pažeistų teisių gynimo priemonėmis.
48. Teismai vertino, kad, ieškovui nepradėjus dirbti, jam priklauso išmoka ne tik pagal DK 42 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal DK 41 straipsnio 2 dalį. Kaip jau aptarta šioje nutartyje, ieškovui nepriklauso kompensacija pagal DK 42 straipsnio 3 dalį, nes darbo sutartis su juo nebuvo sudaryta, todėl teisėjų kolegija pasisako tik dėl to, ar ieškovui galėjo būti priteistas žalos atlyginimas DK 41 straipsnio pagrindu.
49. Pagal DK 41 straipsnio 2 dalį ir bylos faktinį pagrindą, atsakovė turėtų atlyginti žalą ieškovui, jei būtų nustatyta, kad atsakovė ikisutartiniuose darbo santykiuose neįvykdė sąžiningumo ir sutarčiai sudaryti bei vykdyti reikalingos informacijos suteikimo pareigų. Teismai atsakovės nesąžiningu veiksmu laikė aplinkybę, kad ji neleido ieškovui perlaikyti vairavimo testo. Teisėjų kolegija laiko nepagrįsta šią teismų išvadą. Nors atsakovė nesuteikė galimybės perlaikyti vairavimo testo, testu buvo tikrinamos ne mokymų įsisavinimo žinios, o profesionalaus vilkiko vairuotojo bazinis gebėjimas atlikti būsimas jam pavestas darbo funkcijas, kurių vykdymas yra susijęs su didele rizika turtui ir žmonių gyvybei Lietuvai įprastomis kelių eismo sąlygomis, ir šis gebėjimas negalėjo iš esmės pagerėti per trumpą laiką. Tai, kad atsakovė Migracijos departamentui 2023 m. gruodžio 5 d. pranešimu nurodė neteisingą informaciją, jog ieškovas atsisakė dirbti įmonėje, ir tik vėliau įpareigota patikslino, kad su ieškovu nebuvo sudaryta darbo sutartis, nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo ieškovo atžvilgiu, nes, kaip minėta, už šios informacijos teisingą pateikimą atsakovė yra atsakinga ne ieškovui, o Migracijos departamentui, juolab kad pateikti klaidingi duomenys buvo ištaisyti.
50. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, byloje nenustačius atsakovės nesąžiningų veiksmų, nėra pagrindo spręsti dėl ieškovo teisės į žalos atlyginimą DK 41 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Dėl bylos procesinės baigties
51. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytais argumentais, konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė Įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties, DK teisės normas, neatsižvelgė į kasacinio teismo praktiką dėl darbo sutarties sudarymo sąlygų, todėl yra pagrindas panaikinti teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis buvo tenkinti ieškinio reikalavimai – pripažinta, kad darbo sutartis buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo ne dėl ieškovo kaltės, ir priteista ieškovui iš atsakovės 1383 Eur kompensacija pagal DK 42 straipsnio 3 dalį bei 49,32 Eur turtinės žalos atlyginimo, ir priimti naują sprendimą – šiuos reikalavimus atmesti (CPK 359 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 3 dalis).
52. Teisėjų kolegija nepasisako dėl kitų kasacinio skundo argumentų, kurie neturi reikšmės šios bylos galutiniam rezultatui.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Pagal CPK 98 straipsnio 1, 2 dalis, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas; dėl šių išlaidų atlyginimo priteisimo šalis teismui raštu pateikia prašymą su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu; šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.
54. Nagrinėjamoje byloje patenkinus atsakovės kasacinį skundą, jai priteistinas iš ieškovo bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, o ieškovo byloje patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1, 3, 5 dalys).
55. Kasaciniu skundu atsakovė prašo priteisti iš ieškovo visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Bylos duomenimis, atsakovė yra sumokėjusi 871,20 Eur už atsiliepimo į ieškinį parengimą ir atstovavimą jos interesams 2024 m. gegužės 9 d. parengiamajame posėdyje, 726 Eur – už papildomų procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą jos interesams 2024 m. birželio 12 d. teismo posėdyje, 43 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą, 1815 Eur – už apeliacinio skundo parengimą, 32 Eur žyminio mokesčio už kasacinį skundą ir 2480,50 Eur už kasacinio skundo parengimą. Taigi atsakovė prašo priteisti iš ieškovo 5967,70 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).
56. Atsakovės prašomos priteisti iš ieškovo išlaidų advokato pagalbai atlyginimo sumos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.9, 8.12, 8.16, 8.19 punktuose nustatyto maksimalaus dydžio. Kita vertus, Rekomendacijų 2 punkte nustatyti kriterijai, į kuriuos teismas turi atsižvelgti nustatydamas priteistino užmokesčio už teisines paslaugas dydį (kriterijų sąrašas nėra baigtinis). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad ši byla nėra sudėtinga, nedidelės apimties, atsakovės interesams atstovavo tas pats advokatas ir tik dviejuose pirmosios instancijos teismo posėdžiuose, darbo ginčas išnagrinėtas pakankamai operatyviai, atsakovės atstovo atliktų procesinių veiksmų kiekis ir sudėtingumas – įprastas darbo ginčo byloje, nenustatytas specialių žinių reikalingumas, įrodinėjimo procesas nebuvo sudėtingas (Rekomendacijų 2 punktas), konstatuoja, kad yra pagrindas sumažinti atsakovei priteistiną bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iki 3021 Eur (2946 Eur advokato teisinės pagalbos išlaidos plius 75 Eur žyminis mokestis).
57. Atsakovė yra įvykdžiusi pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį – sumokėjusi 43 Eur žyminį mokestį už ieškinį, todėl šis mokestis atsakovei grąžintinas. 43 Eur žyminis mokestis už ieškinį valstybei iš ieškovo nepriteistinas, nes ieškovas yra atleistas nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 96 straipsnio 2 dalis).
58. Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, kasaciniame teisme nepatirta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,
n u t a r i a :
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. birželio 21 d. sprendimo dalis, kuria tenkinti ieškovo A. A. ieškinio reikalavimai – pripažinta, kad darbo sutartis tarp ieškovo A. A. ir atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistics“ buvo sudaryta, tačiau neįsigaliojo ne dėl ieškovo A. A. kaltės, priteista ieškovui A. A. iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Bleiras logistics“ 1383 Eur kompensacija pagal Darbo kodekso 42 straipsnio 3 dalį ir 49,32 Eur turtinės žalos atlyginimo, paskirstytos bylinėjimo išlaidos, panaikinti ir priimti naują sprendimą – nurodytus ieškinio reikalavimus atmesti.
Kitą Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2024 m. gruodžio 4 d. nutarties dalį palikti nepakeistą.
Priteisti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ (į. k. 301513603) iš ieškovo A. A. (A. A.) (a. k. (duomenys neskelbtini) 3021 (tris tūkstančius dvidešimt vieną) Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Grąžinti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Bleiras logistics“ (į. k. 301513603) 43 (keturiasdešimt tris) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2024 m. liepos 17 d. pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gruodžio 11 d. vykdomąjį dokumentą Nr. <a href="https://www.temidy.lt/lawyer/court-cases/Mi0xMDM2Ny0xMTU5LzIwMjQ=" class="text-[#E97437] hover:text-[#E97437] transition-colors duration-200 case-link" @mouseenter="showCaseInfo($event, '2-10367-1159/2024')" @mouseleave="hideCaseInfo()" data-case-number="2-10367-1159/2024">2-10367-1159/2024</a>.
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.
Teisėjai Danguolė Bublienė
Artūras Driukas
